Nevoja pėr njė vlerėsim tė duhur tė figurave politike shqiptare, rasti i Ibrahim Rugovės

 

 

FIGURA POLITIKE E IBRAHIM RUGOVĖS,

NĖ KONTEKSTIN HISTORIK

 

( SHKRUAN - MR. ARDIAN RAMADANI )

 

 

     Gati se ēdo komb dhe ēdo shtet modern duhet tė bėjė vlerėsimin, rivlerėsimin dhe vendosjen e personaliteteve tė caktuara historike nė vendin e duhur. Figurat dhe personalitetet e caktuara qė nė momente tė caktuara kanė pasur fatin tė jenė nė drejtime kyēe duhet tė vlerėsohen si duhet, po jo duke pasur vlerėsime tė anuara, tė pėrcjella me ndikime partiake dhe me vlerėsime patetike, as duke mos e mohuar rolin dhe kontributin nė momente tė caktuara, por ama as duke i stėrglorifikuar dhe hiperbolizuar kėto figura. Kėsisoj nuk duhet tė jemi okultistė, duke refuzuar ēdo gjė shkencore dhe historike, por nuk duhet qė edhe tė pėrdoren metodat prozelitiste, duke tentuar qė tė imponohet njė mendim i caktuar tek njė grup njerėzish, e lėre mė tek historia dhe historiografia, pėr njė figurė tė caktuar, duke stėrzmadhuar rolin dhe kontributin e atij personi. Kėsisoj mendoj se individi shqiptar, nė tė katėr anėt e botės duhet tė njoftohet si duhet pėr kontributin dhe rolin e figurave dhe personaliteteve politike shqiptare, jo duke pėrdorur kuakerizmin, heshtjen apo largimin nga faktet historike, po pėrkundrazi duke pėrdorur faktet dhe argumentet e duhura, pėr tė nxjerr nė pah vetėm tė vėrtetėn.

     Mė rastisi tė pėrcjell emisionin “Oksigjeni” tė drejtuar nga Besim Dina, aktori dhe komiku shumė i njohur shqiptar nga Kosova, program ky i emituar nė RTK, ku mysafir i emisionit rastisi tė ishte Gani Geci. Edhe pse nuk jetoj nė Kosovė, figurėn e Ganiut e njoh sado kudo, ku jam i njoftuar pėr karakterin e tij impulsiv dhe eksplodues, pjesėmarrjen e tij nė rrahjen masive nė kongresin e LDK-sė, futja e tij i armatosur nė njė program televiziv gjatė njė debati, por poashtu jam i njoftuar edhe pėr pjesėmarrjen e tij nė luftė me familje, por ama deklaratat e tij se vetėm ish presidenti i ndjerė i Kosovės Ibrahim Rugova i ka meritat pėr pavarėsinė e Kosovės, nuk janė deklarata qė bazohen nė fakte tė shėndosha.

     Unė nuk dua tė hy nė polemikė me Ganiun, por ama opinionit shqiptar i nevojitet njė vlerėsim i duhur i personaliteteve qė sido qė tė jenė, kanė lėnė gjurmė nė histori, sepse e kanė pasur rastin tė jenė nė krye tė proceseve.

     Ne si shqiptarė, e kemi zakon qė pasi tė vdesė njė personalitet, i varrosim edhe tė bėrat bashkė me personin e vdekur. Ėshtė cilėsi e mirė mos tė merresh me tė vdekurit, por duhet qė ndokush t`i vlerėsojė si duhet ata njerėz qė tashmė kanė vdekur, por qė kanė pasur ndikim nė masat e caktuara popullore dhe qė kanė qenė prijės tė ēėshtjeve nė momente tė caktuara kohore. Rastin dhe fatin e njejtė e ka pasur edhe ish Presidenti i Kosovės, tashmė i ndjerė, z. Ibrahim Rugova. Kjo figurė politike shqiptare nė Kosovė, e cila nė vitet 89, 90, atėherė kur unė kam qenė fare 6-7 vjeēar, u pat shfaqur si njė pikė shprese pėr shqiptarėt e Kosovės, tė cilėt vuanin nga thundra e hekurt millosheviqiane, por kjo figurė ishte shpresė edhe pėr shqiptarėt gjetiu.

     Kėsisoj roli i tij politik, i cili ndahet nė dy faza, nė tė parėn qė pėrfshin vitet qė nga themelimi i LDK-sė e deri tek protestat studentore (tė 1 tetorit 1997) ka qenė pa dyshim i madh, por ama periudha pas 1997 shėnon rėnien e kurbės apo lakores sė udhėheqjes sė tij. Mirėpo, edhe para dhe gjatė fazės sė parė tek mėnyra e udhėheqjes sė tij, gjejmė gjėra qė kanė qenė shumė tė dėmshme, e bile e bile edhe antikombėtare.

     Do tė pėrpiqem qė tė shpjegoj dalngadalė e me radhė se pėrse ėshtė kėshtu, si dhe se pėrse edhe z. Ibrahim Rugova tashmė i ndjerė nuk ėshtė pa mėkate.

     Fillimisht duke lexuar revistėn “Zėri”, e botuar moti kohė qysh mė 16 maj 1981, e tė cilėn ma solli njė mik i imi, rastisa tė shihja njė studim shkencor tė shkruar nga Ibrahim Rugova, ku madhėrohet figura e Titos, nė kohėn kur policia e atėhershme federale jugosllave masakronte shqiptarėt. Ai nė kėtė studim Titon e quan si kokė gjeniale, qė krijon hapsira tė reja pėr njeriun, si dhe e madhėron atė duke shkruar se figura e Titos ka krijuar gjoja se njė liri tė vėrtetė arti e krijimi nė kuptim tė realizimit gjoja se tė lirisė. Me cilin guxim, ka mundur tė shkruajė kėtė studim duke i thurė elozhe Titos kjo figurė, kur dihet botėrisht se gjatė vitit 1945-1948 Titoja me gjenialitetin e tij vrau 47 000 shqiptarė, si dhe me metodat e tij dinake nė bazė tė Marrėveshjes xhentėlmene me Turqinė e asaj kohe shpėrnguli qindra mijėra shqiptarė. Pra, mėkati i parė i Rugovės qėndron tek orientimi i tij pro jugosllavizimit tė shqiptarėve, tė cilin orientim Rugova e lartėson nė piedestal, nė kohėn kur jashtė banesės sė tij nė katin e shtatė nė lagjen Lakrishtė ku banonte atėherė ai, masakrohej rinia shqiptare. Mandej, posti i tij si Sekretar i Organizatės Themelore tė Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė pėr Institutin Albanologjik, tė bėn tė dyshosh edhe mė tepėr, duke propozuar po ky i njėjti mė 30 nėntor 1982 masėn vėrejtje patiake ndaj Akademik Rexhep Qoses, pra duke denoncuar dhe eleminuar kolegėt e vet. Pėrderisa nė njėrėn anė u eliminua figura e shquar e Ali Hadrit, u burgos figura e shquar kombėtare Ukshin Hoti, pėr herė tė parė, Ibrahim Rugova vazhdonte pėrpjekjet e tij nė postin qė mbante drejt jugosllavizimit tė shqiptarėve, sė bashku me Azem Vllasin dhe tė tjerėt.

     Hapėrimi i tij i mėtutjeshėm do tė shkonte drejt zgjedhjes sė tij si kryetar i LDK-sė, parti kjo e themeluar si Lėvizje nė dhjetor tė 1989, parti kjo qė nė vete pėrmbante frymėn e demokratizimit dhe pluralizimit tė jetės politike nė Kosovė, si dhe njėkohėsisht ishte pėr ruajtjen e autonomisė sė Kosovės. Ai nė momentet kur protestohej nga shqiptarėt kundėr dhunės policore serbe, kėrkonte qetėsim dhe pėrmbajtje, nuk brengosej pėr viktimat dhe maltretimet, por merrej me rastet e pėrjashtimeve tė anėtarėve tė partisė sė tij nga puna, nė kohėn kur shumica e kombit shkelej dhe vritej. Ai nė 30 dhjetor 1989 pėr Zėrin e Amerikės do tė shprehej se LDK ėshtė krijuar fillimisht si shoqatė politiko - kulturore, duke respektuar vendimet nė nivel ligjor jugosllav, nė kohėn kur ligjet jugosllave suprimuan autonominė e Kosovės,  dhe e deshqiptarizuan atė.

     Ibrahim Rugova problemin e Kosovės e shihte si problem gjithėjugosllav, nė kohėn kur krijesa monstėr e Jugosllavisė ishte nė gėrhamėn e fundit. Nė shpalosjen e programit tė LDK-sė ai do tė shprehej se konsideronte se Jugosllavia duhej tė ishte federatė demokratike nė nivel tė kombeve dhe kombėsive, duke anashkaluar faktin botėrisht tė njohur se 90 % e Kosovės ishte shqiptare dhe meritonte shtetėsi nė vete, e jo autonomi, si dhe duke e zbritur elementin kombėtar nė nivel tė kombėsisė. Ai nė programin e tij merrej me ambientin e Kosovės, thuaja se nė Kosovė mungonin lulet dhe pemėt, ai pėrmendte lirinė dhe tė drejtat qytetare nė momentin kur nė Kosovė shkeleshin tė drejtat kombėtare. Ai e regjistroi partinė e tij nė Beograd, nė kohėn kur partitė tjera shqiptare si UNIKOMB, Bashkimi Demokratik Shqiptar, etj, nuk lejoheshin tė ndiqnin procedurat e themelimit si parti, ndėrsa pjesėtarėt e tė njėjtave parti eleminoheshin dhe burgoseshin.

     Nė kohėn kur Rexhep Qosja do tė kėrkonte pajtimin kombėtar Rugova do tė bėnte ēmos qė tė bojkotojė iniciativėn mbipartiake, mbilideriste, mbiideologjike dhe pankombėtare, me arsyetimin se kjo ishte iniciativė e ish Presidentit shqiptar komunist Ramiz Alia (tashmė i ndjerė), si dhe se nėse realizohej kjo ide do tė minoheshin dhe zbeheshin institucionet politike dhe demokratike nė Kosovė dhe Shqipėri. Kjo do tė shėrbente si logo e atyre qė mė vonė do tė kėrkonin kombin e ndarė nga trungu shqiptar, kombin nė inkubator, atė kosovar. Trumbetimi i mėtutjeshėm i LDK-sė dhe Ibrahim Rugovės se ishte vetėm ēėshtje kohe se kur do tė intervenohej nga jashtė pėr Kosovėn, dėshtoi, ngase pėr tė ndėrhyrė prej jashtė u desht qė tė shkrihej njė familje e tėrė si Jasharajt, u desh qė tė tėrhiqej kėmbėza e pushkės. Nė momentin kur Ibrahim Rugova do tė mburrej se Republika e Kosovės tashmė ishte realitet, dhe organizonte zgjedhje pėr tu legjitimuar si president i Republikės sė okupuar, vriteshin shqiptarėt sikur tė ishin qen endacakė.

     Kur mė 24 maj 1992 do t`i organizonte zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare, mė 25 maj ai do tė festonte fitoren e tij nė zgjedhje, pikėrisht nė datėlindjen e Titos, duke dėshmuar edhe njėherė devotshmėrinė ndaj tij. Pėrderisa nė njėrėn anė nuk njihej Kosova nga asnjė shtet nė botė, duke pėrfshirė kėtu edhe Serbinė, ashtu siē nuk po njihet edhe sot pavarėsia e Kosovės nga Serbia, Ibrahim Rugova njihej si lider, bile edhe si kyetar, e kjo vallė a nuk ėshtė pėr tu habitur. Ėshtė pėr tu shashtrisur, se si konsiderohej ai me mburrje President, kur nuk dha betimin as para Parlamentit, as edhe nuk u njoftuan shqiptarėt e Kosovės me kompetencat e kėtij presidenti fantom. Nuk duhet harruar edhe sugjerimin e Ibrahim Rugovės drejtuar shqiptarėve nė Maqedoni dhe nė Kosovėn Lindore, pėr tė formuar parti politike, nė vend tė homogjenizimit tė tyre politik pėr t`i realizuar kėrkesat kombėtare shqiptare mė lehtė. Pra, ai arriti qė problemet shqiptare nė Kosovė, Maqedoni, Kosovė Lindore e gjetiu t`i shohė veēmas , e jo si njė tė tėrė.

     Ai me njė dinakėri tė pėrsosur arriti tė eliminojė Adem Demaēin politikisht, por jo edhe kombėtarisht. Tė njėtėn gjė ia bėri Ukshin Hotit dhe tė tjerėve. Ukshin Hoti burgoset vetėm njė ditė pasi pak mė parė ishte larguar nga LDK-ja dhe ishte bėrė kryetar i UNIKOMBI-t. Vet Ukshin Hoti gjatė gjykimit tė tij nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren do tė shprehej se atė e dėnonin okupatori serb dhe LDK-ja. Nė kohėn kur Rugova ishte aktiv si President i Republikės sė panjohur, ai bredhte lirshėm nėpėr shumė vende e shtete tė botės, ndėrsa Adem Demaēit dhe Rexhep Qoses, iu patėn konfiskuar pasaportat.

     Nė 1992 gjatė seancės sė OKB-sė, pati njė debat mes pėrfaqėsuesit tė shtetit shqiptar Sokol Neēaj dhe Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Jugosllavisė sė asaj kohe Millan Millutinoviēit. Ky i fundit akuzoi shtetin shqiptar pėr ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Jugosllavisė, duke shtuar se nė Kosovė ai njihte si udhėheqės legjitim vetėm Ibrahim Rugovėn, sepse ai para ēdo udhėtimi konsultohej me Ministrinė e punėve tė jashtme jugosllave. Rugova mė tej mė 1993, kur persekutoheshin e vriteshin shqiptarėt do tė deklaronte nė intervistėn pėr televizionin britanik ITN, se gjendja nė Kosovė ishte e qetė, dhe se ēdo mospėrmbajtje nga ana e shqiptarėve do t`i jepte pretekst serbėve pėr ekspedita ndėshkuese. Ai me kėtė anashkalonte ēdo veprim tė armatosur shqiptar ndaj forcave serbe, mbase kėtė e dėshmoi edhe nė takimin me Agim Ēekun dhe Tomė Berishėn, kur kėta kėrkuan formimin e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės, nė kuadėr tė sė cilės do tė stėrviteshin shqiptarėt, e Ibrahim Rugova kėtė kėrkesė e quajti provokim ndaj institucioneve kosovare.

     Mė tutje takimi i tij me Millan Paniqin, kur ky i fundit deklaroi se po shkohet drejt demokratizimit tė sistemit jugosllav, dėshmoi politikėn e tij jo tė duhur dhe joefiēiente. Pėr kėtė vizitė i ndjeri Fehmi Agani do tė shprehte rezervat e tija, duke ndikuar qė takimi Rugova - Paniq, megjithė pėrqafimet spektakolare tė pėrfundonte pa konkluzione dhe marrėveshje konkrete.

     Nė kohėn kur Lobi Shqiptaro - Amerikan organizoi nė bashkėpunim me Tom Lantoshin, kongresmenin e famshėm amerikan me prejardhje shqiptare, njė dėshmi pėr Kosovėn, duke ftuar edhe pjesėmarrės serbė, e ndėr ta edhe monstrėn Dobrica Qosiq, Rexhep Qosja dhe Luljeta Pula do tė shkėlqenin me fakte, ndėrsa Rugova nuk do tė thoshte asgjė, pėrpos deklaratės qė mbahet mend se gjoja autoritetet serbe ia paskan konfiskuar letrėn ku e kishte shkruar fjalimin, ndėrsa Qosja dhe Pula, me vete kishin sjellur videokaseta, e shtrohet pyetja se si atij ia kishin konsfiskuar letrėn, e kėtyre tė fundit ia kishin lejuar videokasetat. Nė mbojtje tė shqiptarėve tė Kosovės do tė shkėlqente edhe disidenti kroat Dobrosllav Paraga, e Rugova do tė heshtte. Mister i pashpjegueshėm do tė mbetej edhe refuzimi i Rugovės pėr tu takuar me Ramiz Alinė, ndėrsa nuk hezitoi tė takohej me Millutinoviqin e me Paniqin. Mė tej loja me pasaportat jugosllave nė Tiranė u ėshtė e njohur tė gjithėve, ku njerėzit e Rugovės do tė pėrfitonin shuma tė majme nga kėta pasaportė.

     Nė njė rast kur Rugovės do t`i parashtrohej pyetja pėr atė se ku ėshtė puna me krijimin e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės nga njė shqiptar i Amerikės, ai do tė kėrkonte nga ky i fundit shmangie nga pyetjet provokuese. Gjatė periudhės sė Rugovės hendeku kosovar - shqiptar u thellua tej mase, ku kjo do t`i ndihmonte pseudoanalistėve andej e kėndej kufirit pėr lansimin e ideve pėr krijimin e dy identiteveve shqiptare ndaraz e jo njė si tė tėrė. Rugova desh u tejkalua nga gėzimi atėherė kur gjoja shtetėsia e Kosovės u pranua nga njė shtet inekzistent, Dominioni i Melshizedekut.

     Veprimet e mėtutjeshme tė Rugovės duke dhėnė gurė tė ēmueshėm nga Trepēa e Kosovės, do tė ishin njė gjest mjaft johuman dhe jodiplomatik. Sė fundi njė gur i tillė i`u kthye Ambasadorit tė Kosovės nė Maqedoni, nga njė figurė diplomatike amerikane, e kjo do tė nxirrte nė pah fiaskon e dhėnies sė gurėve nė kėtė mėnyrė nga ai. Kur Rugova deklaroi se nė Dejton do tė flitej edhe pėr Kosovėn, ambasadori i athershėm amerikan nė Beograd, Rudolf Perina e mohoi kėtė deklaratė tė Rugovės. Nė atė moment u pa se pa shkrepje tė pushkėve nuk do tė kishte diskutime pėr Kosovėn.

     Sulmet e vazhdueshme bile edhe ndaj Kadaresė do tė ishin kulmi i papjekurisė dhe dobėsisė sė LDK-sė dhe Rugovės, kur Kadareja vet do t`i denonconte dhe demaskonte sulmet e LDK-sė ndaj tij mė 1997.

     Mė tutje e mjegullt dhe shumė e dėmshme kombėtarisht do tė ishte edhe Marrėveshje e Arsimit mes Rugovės dhe Millosheviqit, me ndėrmjetėsimin e shoqatės kristiane Shėn Exhidio, ku me kėtė do tė justifikohej okupatori serb dhe politika koloniale e Millosheviqit. Argumentet shkojnė edhe mė tej dhe flasin se Ambasadori amerikan nė Beograd, Uoren Zimerman nė librin e tij “Origines of a catastrophe” ribotuar mė 1999 nė Nju Jork, nė faqen 80 flet pėr bisedėn e tij me Rugovėn, dhe pėrmend faktin se si ky i fundit nė pyetjen se a ka pasur para ardhjes sė Millosheviqit nė pushtet dhunė ndaj serbėve nė Kosovė, ai do tė pėrgjigjej se gjoja se fatkeqėsisht ndaj serbėve janė kryer shumė krime. Ky fakt i Zimermanit flet shumė dhe hap shumė dilema pėr kėtė figurė histe(o)rike.

     Mė tutje duhet analizuar edhe roli i tij nė raport me Lėvizjen Studentore, injorimi i figurės sė ndritur tė Ejup Statovcit dhe studentėve qė protestuan mė 1997 nė Prishtinė. Edhe pse militantėt e zjarshėm partiak tė tij e quanin “Pejgamberi i Kosovės” ky jo vetė qė zhgėnjeu rininė shqiptare tė Kosovės, po edhe anėtarėsinė e LDK-sė. Por, rezistenca pasive paqėsore, doktrina e tij, qė nėnkuptonte mosreagimin, e krahasuar me filozofinė gandiste, e nuk kishte asgjė me tė, filloi tatėpjetėn, fill pas rezistencės aktive tė ushtarėve tė UĒK-sė, me nė krye Adem Jasharin. Krahasimi i kėtyre luftėtarėve dhe etiketimi i tyre si “dorė e zgjatur e Serbisė, fundėrrina marksiste-leniniste” e shumė e shumė tė tjera, duhen analizuar nga historianėt e tė sotmes dhe tė nesėrmes, sepse edhe politika serbe i quante dhe i etiketonte luftėtarėt shqiptarė me tė njėjtin fjalor dhe kishte tė njėjtin perceptim, sikurse Rugova.

     Rugova heshti kur u vra studenti Armend Daci, edhe kur u vra mėsuesi Halit Geci. Kjo tregon pėr amullinė e kėsaj figure politike qė sot quhet arkitekt i kombit shqiptar. Habia edhe mė e madhe bėhet atėherė kur gjatė njė atentati plagoset Rektori serb i Universitetit tė Prishtinės, Papoviq, e fill pas kėtij akti Rugova kėrkon ekspertizė nga FBI dhe INTERPOLI. FBI merret me ruajtjen e rendit dhe qetėsisė nė territorin e SHBA-sė, ajo nuk kryen investigime ndėrkombėtare, ndėrsa INTERPOLI si polici ndėrkombėtare merret me zbulimin e rrjeteve tė kontrabandės, krimit, drogės, prostitucionit…. Etiketimi i guerilės shqiptare si forcė konspirative e Serbisė u gris copa-copa, pas daljes sė ushtarėve tė lirisė publikisht nė varrimin e mėsuesit Halit Geci. Pas masakrės sė Qirezit, Likoshanit dhe Prekazit, kur nuk u tha asnjė fjalė pėr tė dėnuar veprimet kriminale serbe nga Rugova dhe klani i tij, por pėrkundrazi Bujar Bukoshi dėnoi veprimet e marksistėve dhe leninistėve shqiptarė tė UĒK-sė para ambasadorit Gelbard.

     Mė tej amullinė rreth peshės dhe “shkėlqimit tė tij” e krijon fakti kur mė 15 maj 1998 u takua duke buzėqeshur me Millosheviqin, kur ai ishte nė pikėn kulminante tė ēmendurisė dhe ksenofobisė kundėr shqiptarėve. Deklarata e Rugovės qė do tė ndėrmarrė gjithēka pėr tė ndalė luftėn ishin dokrra, sepse lufta dhe masakrat mė kishin filluar dhe nuk ndaleshin dot pa pushkė. Mė tej angazhimi i Rugovės indirekt dhe i Bukoshit direkt, pėr tė krijuar guerilėn oponente shqiptare FARK, dėshmoi pėr ēorientimin e kėsaj kaste politike. Kjo solli deri te tragjedia e vrasjeve, ashtu si ndodhi me vrasjen e Ahmet Krasniqit nė Tiranė gjatė luftės, me rastin e vrasjeve tė tė tjerėve si Tahir Zemės pas luftės e kėshtu me radhė. Bile pretendohet se kėta tė fundit duke dashur tė arrijnė qėllimet e tyre qė ishin nė tė njėjtėn linjė me Rugovėn dhe Bukoshin deshtėn tė sabotojnė luftėn ēlirimtare si dhe tė bėjnė grushtshtet nė Tiranė pėr tė rrėzuar tė majtėt nė qeveri, ngase kėta tė fundit mbaheshin me djelmoshat e UĒK-sė.

     Mė tutje organizimi i zgjedhjeve presidenciale dhe parlamentare kur digjej njė pjesė e Kosovės flet mė shumė pėr dilemėn qė mund tė shfaqė historia ndaj kėsaj figure histerike. Veprimet absurde tė Rugovės ndikuan nė largimin e njė pjese tė bukur tė anėtarėve tė LDK-sė nga kjo parti, duke iu bashkangjitur luftės. Shpallja e zgjedhjeve nė Kosovėn e okupuar dhe tė djegur, duhet patjetėr tė jetė elementi bazė pėr tė vlerėsuar historiografia shqiptare personalitetin e kėsaj figure, pra Rugovės. Takimi vijues dhe tejet dilematik i Ibrahim Rugovės me zėvendėsministrin e atėhershėm rus Afanasievski, kur ky i fundit e quajti Kosovėn COUNTY nė anglisht qė d.m.th. qark apo rreth, e Rugova nuk reagoi fare, flet mė qartė, por duke na mjegulluar neve perceptimin tonė mbi kėtė njeri.

     Tentativa e Rugovės qė nė grupin negociator tė verifikonte pėrshtatshmėrinė dhe verifikimin moralo - politik tė pėrfaqėsuesve tė UĒK-sė ėshtė njė veprim shumė i dėmshėm dhe tejet konfuz. Ajo qė do tė ēudisė historianėt shqiptarė kur do tė vlerėsojnė si duhet figurėn e Ibrahim Rugovės ėshtė padyshim deklarata e tij e bėrė gjatė vizitės nė Malishevė, kur si “president“ i Kosovės deklaroi qė vjen pėr herė tė parė nė kėtė qytet duke falėnderuar Kristofer Hillin qė e dėrgoi atje dhe duke deklaruar se nuk e paska ditur se sa dėme i paska bėrė Serbia kėsaj popullatė (lexo: Malishevės).

     Pėr analizė tė thellė duhet tė merret edhe sjellja e tij shumė lehtė e adaptueshme ndaj tė huajve, e posaēėrisht roli i tij nė Rambuje, ku nga frika se po deligjitimohet politikisht, ai shpesh ngurronte tė unifikonte qėndrimet me anėtarėt e tjerė tė delegacionit shqiptar tė Kosovės. Kur pas kthimit nga Parisi delegacionit shqiptar tė Kosovės, ish presidenti Rexhep Mejdani i organizoi pritje madhėshtore nė Rinas, Rugova pėr 40 minuta zvarriti dhe hezitoi takimin me tė dhe me qeveritarėt shqiptarė, qė i kishte mėri, sepse sipas tij pėrkrahnin tė majtėt shqiptarė nė luftėn e Kosovės, e nė ato momente nuk ishte me rėndėsi se ēfarė je i majtė apo i djathtė, ngase ishin momente vendimtare pėr Kosovėn.

     Mė tutje, gazetarja e “Der Spiegel” Renate Flottaus, nė ditarin e saj tė 10 prillit 1999, dėshmon pėr sigurimin qind pėr qind tė familjes sė Rugovės dhe pėr tė personalisht nga ana e policies serbe, nė momentet kur Kosova ishte zbrazur. Por, pikėrisht mė 1 Prill 1999, ajo qė i vuri njė pikė shumė tė zezė figurės sė tij, ishte takimi i tij qė i befasoi krejt shqiptarėt me Millosheviqin, nė kohėn kur NATO-ja bombardonte Serbinė, ndėrsa luftėtarėt shqiptarė luftonin pa ndėrprerė me soldateskėn sllave. Edhe pse mėtohet se ka qenė peng i Millosheviqit, ai pėr dallim prej Alija Izetbegoviqit, ish presidentit boshnjak, kur ky i fundit i zėnė peng deklaroi se ėshtė peng dhe se nėnshkrimet e tija do tė ishin tė pavlera, me ē`rast tregoi vendosmėri tė paparė, Rugova njė gjė tė tillė nuk e bėri, pėrkundrazi, vetėm gjatė muajit prill ai do tė takohej pesė herė me Millosheviqin si dhe me Millutinoviqin. Kėtu tentohet tė vihet paralelja mes gjeneralit francez Paten, kur ky i fundit nėnshkroi kapitullimin e Francės para gjermanėve, pėr tė kursyer Parisin e bukur, e me kėtė linjė tentohet tė vihet theksi edhe tek Rugova, duke mėtuar se ai me kėtė marrėveshje shpėtoi masakrimin e shumicės shqiptare qė gjendej nė Kosovė dhe pamundėsoi pėrsėritjen e tragjedisė boshnjake, por liria nuk fitohet pa gjak dhe pa djersė.

     Por si do tė vlerėsohet apeli i tij drejtuar NATO-s pėr ndalimin e bombardimeve tė Serbisė dhe si do tė vlerėsohet nga historia shqiptare takimi i tij mė 5 prill 1999 me ambasadorin rus Juri Kotov, ku kėrkesėn e njejtė e bėri edhe para tij, pra qė tė ndaloheshin bombardimet e NATO-s. Edhe mė absurde ėshtė hezitimi i tij pėr formimin e njė qeverie mbarėkombėtare me tė gjitha forcat politike, sipas Marrėveshjes sė Rambujesė. Pas kėsaj, ai nė vend se tė nisej ndokund tjetėr, do tė merrte rrugėn drejt Italisė sė Lamberto Dinit dhe Massimo d`Alemės, kur kėta tė fundit kėrkonin direkt shpėrbėrjen e NATO-s dhe kundėrshtonin bombardimet e NATO-s nė Kosovė e Serbi. Hezitimi i tij pėr ti vizituar kampet e refugjatėve nė momentet kur shumė figura si Toni Bler, Gerhard Shreder, Hillari Klinton i vizituan shqiptarėt e pėrvuajtur, me arsyetimin e tij absurd se i mungonte siguria, pasqyron njė aspekt mjaft tė errėt dhe njė njollė tė zezė pėr tė.

     Deklarata e tij e radhės nė intervistėn nė “El Pais” fill pas luftės se pjesėtarėt e UĒK-sė bėjnė dėme dhe krijojnė turbullira nė Prizren dhe Pejė ėshtė pėr tu dėnuar, njashtu si edhe Marrėveshja e tij me popin Artemije pėr enklavizim tė Kosovės, deklarata e tij se problemi i Kosovės Lindore ėshtė pjesė e brendshme e Serbisė, koketimi i tij permanent me Rada Trajkoviqin, takimi i tij konspirativ me ish Ministrin e Brendshėm serb Zoran Zhivkoviq nė Athinė… Kur i fitoi ēuditėrisht zgjedhjet nė 30 tetor 2000 nė Kosovė, personalisht atij ia uroi fitoren Voisllav Koshtunica.

     Hezitimi i babait tė dėshmorit tė Kosovės Zahir Pajazitit, z. Qerim Pajaziti qė tė takojė Rugovėn nė shtėpinė e Zahirit nė Llap, flet njė realitet ndryshe pėr figurėn e Rugovės, d.m.th. ai nuk shihej si figurė pozitive nga familjet e dėshmorėve, pėrkundrazi. Edhe pse u prit nė familjen e Agim Ramadanit, kėtė vizitė ai e bėri me sa duket pėr tė pėrfituar poena politik, ngase ai harroi njė gjė, qė nuk do t`i falet kurrė, edhe pse nuk ėshtė mė nė mesin tonė. Ai ēuditėrisht “harroi” tė vizitojė familjen e Jasharajve, e la pas dore figurėn e Adem Jasharit, duke mos ia bėrė asnjė homazh, duke mos e pėrmendur asnjėherė, duke mos trokitur asnjėherė nė derėn e kėsaj familje patriotike, duke mos iu pėrulur asnjėherė Skėndėrbeut nė katror, figurės sė Adem Jasharit tė madh dhe familjes sė tij, duke mos vizituar Prekazin e Adem Jasharit, Tahir Mehės, Shaban Polluzhės, Ahmet Delisė, respektivisht kiblėn kombėtare shqiptare. Andaj duhet tė ridiskutohen thurjet e vargjeve pėr Ibrahim Rugovėn si “ikonė tė shqiptarisė, si rilindės i kohės sonė, si profet, e si shumė e shumė ēka tjetėr”. Pėrulja e tij para Papės sė Vatikanit, megjithė se mund tė kishte efektin e tij diplomatik ndėrkombėtar (lexo: faktet po flasin tė kundėrtėn ngase ende Vatikani nuk e ka pranuar pavarėsinė e Kosovės), tentativa e tij pėr tė ndryshuar pėrbėrjen konfesionale tė shqiptarėve tė Kosovės, iniciativa e tij pėr tė ndėrtuar Katedralen e Prishtinės, duke i dhėnė pretekst tash rrymave fundamentaliste ekstreme tė konfesioneve tė tjera qė edhe ata tė kėrkojnė ndėrtime tė objekteve tė tjera fetare, janė veprime shumė dyshuese dhe tejet tė pasqaruara, po njėkohėsisht edhe tė dėmshme kombėtarisht. 

    Andaj, pėr tė mos vazhduar mė tutje, si dhe pėr tė dhėnė konkluzionin e duhur, duhet urgjentisht qė historianėt shqiptarė, duke i marrė parasysh kėto fakte tė pamohueshme, si dhe shumė e shumė tė tjera qė kanė thėnė dhe qė dinė edhe tė tjerėt, tė vlerėsojnė realisht kėtė figurė, duke u ēliruar nga patetizmi, zelli pėr glorifikim dhe thurjet e tepruara tė elozheve pėr tė.

Janar 2012

 

 

( Ilustrimet e shkrimit janė tė pashtriku.org )

__________________________________________________________________________

 

Imazhet tmerruese tė Millosheviqit nė Kosovėn e pavarur!

PO Ē`JU DESHT KY REAGIM I TURPSHĖM DHE ANTINJERĖZOR?

 

 

 

© Pashtriku.org, Janar'2012