Barbarėt e fillimshekullit tė XX-tė!

 

Barbarizmat serbe ndaj shqiptarėve nė vjeshtėn

 e vitit 1913

 

Pėrmbajtja e lendės

-         Krijimi i hartave tė reja shtetėrore nė Ballkan nė dėmė tė Shqipėrisė;

-         Pėrmasat e masakrave serbe;

-         Masakra nė rrethin e Dibrės;

-         Masakra nė rrethin e Dibrės sė Ulėt;

-         Masakra nė rrethin e Lumės;

-         Si i pėrshkruan masakrat serbe shtypi i kohės

 

*  *  *

·       ”Nė Dibėr, tabakhaneja, qė ishte thertore bagėtish, u bė thertore njerėzish. Qytetit i vinte erė gjak njeriu, kudo mbretėronte pasiguria dhe njė heshtje tmerri. Pėrveē tabakhanes edhe nė qytet brenda, ndėr postat e gjindarmėrisė kishte nga njė burg, ku mjaftonte vetėm urdhėri i postkomandantit ose dėshira e ndonjė xhindarmi qė tė njomeshin mirė muret e atij burgu me gjak shqiptarėsh tė pafajshėm.” Haki Stėrmilli

 

     Shkruan: Sheradin BERISHA / 25. 08. 2008

 

Krijimi i hartave tė reja shtetėrore nė Ballkan

nė dėm tė Shqipėrisė

 

     Dhjetėvjeēari i dytė i shekullit XX, ishte njė nga periudhat mė tė rėnda, qė po kalonte populli shqiptar gjatė tėrė historisė sė tij. Lufta e Parė Ballkanike qė nisi nė tetor tė vitit 1912, solli ndryshime tė mėdha nė hapsirėn gjeografike tė Shqipėrisė etnike. Shtetet fqinje: Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia, qė pėrbėnin ”aleancėn ballkanike”, duke shfrytėzuar sukseset e kryengritjes sė pėrgjithshme shqiptare tė verės 1912 kundėr ushtrisė osmane, nė tetor-nėntor 1912 pushtuan gjysmėn e teritoreve etnike shqiptare. Derisa Fuqitė e Mėdha nė Konferencėn e Londrės mė 29 korrik 1913 e njohėn Shqipėrinė si shtet sovran, Kosova ( mė kėtė teritor tė sotėm), Kumanova, Shkupi, Tetova, Gostivari, Dibra, Kėrēova, Struga, Ohri, Manastiri etj., mbetėn nėn pushtimin ushtarak serb.

 

     Krijimi i hartave tė reja shtetėrore nė Ballkan, pėr popullin shqiptarė ishte i papranueshėm, dhe duke qenė kėshtu shqiptarėt qenė tė detyruar ta vazhdojnė luftėn pėr ēlirimin e Kosovės me viset tjera shqiptare dhe bashkimin e tyre me Shqipėrinė londineze. Pas pėrfundimit tė luftės sė parė ballkanike, drejtuesit e kryengritjes Shqiptare, filluan pėrgatitjet pėr njė  kryengritje tė re kundėr pushtuesve serbo-malazez. Kryengritja nisi nė shtator 1913 nė Dibėr, pėr tė vazhduar nė Tetovė, Gostivarė, Ohėr etj., ndėrsa nė gjysmėn e dytė tė shtatorit 1913 ajo u shtri edhe nė veri, nė drejtim tė Kalasė sė Dodės pėr tė vazhduar me shpejtėsi nė Lumė, nė Gorė, Opojė-Vėrri, deri nė Prizren, si dhe nė krahinėn e Hasit, tė Krasniqes e tė Gashit deri nė Gjakovė.

 

     Sukseset e kryengritėsve shqiptarė, ndonėse e tronditėn rėndė Nikolla Pashiqin dhe kabinetin e tij qeveritar, nė fund tė shtatorit e fillim tė tetorit 1913, me ndihmėn e Rusisė dhe Francės, bėri pėrgatitje tė shpejta pėr shuarjen e kryengritjes, dhe me kėtė rast pėrgjatė tėrė vijės frontale tė luftimeve, aktivizoi rreth 70 mijė trupa ushtarake. Njė amnisti u shpall nė Beograd nga qeveria nė tetor 1913, por masakrat kundėr popullit shqiptar vazhduan.

 

     Ushtria serbe gjatė kėtij operacioni pushtues, ushtroi njė terror tė pashembullt ndaj popullit shqiptar, edhe pse qeveria serbe nė Beograd kishte shpallur formalisht njė amnesti. Kudo qė shkeli kėmba e ushtarit serbė, vrau e masakraoi shqiptarė, si dhe plaēkiti, dogji - shkrumoi e shkatėrroi ēdo gjė qė gjente para vetes.

 

Pėrmasat e masakrave serbe

 

     Pėr pėrmasat e masakrave serbe ka shkruar shtypi shqiptar dhe i huaj, ndėrsa Leon Freundlich i ka pėrmbledhur nė njė libėr me titull Albaniens Golgotha 1913 „Golgota Shqiptare 1913“. Njė vit pas informacioneve tė tmerrshme tė pėrpiluara nga Leo Freundlich, "Raporti zyrtar drejtuar Fuqive tė Mėdha" i botuar nė dhjetor 1913, shpalos detalisht masakrat serbe tė kryera nė Dibėr dhe nė Lumė, edhe pas „amnistisė“ sė proklamuar nga Beogradi. Ky raport, ėshėt botuar edhe nė gazetėn e pėrditshme “Corriere delle Puglie”, Bari, XXVI, 354, tė datės 21 dhjetor 1913. Tė njejtat dėshmi nėn titullin „Barbarizmat serbe“ janė publikuar edhe nga atdhetari Sotir Koleja, tė cilat mė pastaj janė botuar edhe nė gazetat shqiptare: „Kalendari Kombiar, Sofje 1914 faqe 73-91, dhe „Lirija e Shqipnisė“ Nr. 94, datė 8-21 maj 1914 faqe 4 dhe Nr.95 datė 9-22 qershor 1914 faqe 4.

 

·       Dokumenti: Barbarizmat serbe nė Dibėr, nė Dibėr tė Poshtme dhe nė Lumė, tė botuar nė  „Kalendari Kombiar“ 1914.

·       Dokumenti: Barbarizmat serbe nė rrethin e Lumės, publikuar nga Sotir Koleja, mė 23 dhjetor 1913. Ky dokument ruhet nė arkivin e Kukėsit: Lexo: Faqja e parė -  faqja e dytė

 

     Nė materialin e titulluar „Barbarizmat serbe“ mė 23 dimenuer (dhjetor)  1913, Sotir Koleja shkruan: ”Gjakėsijat dhe ligėsijat tė panumėrta qė punoj ushtrj’ e Serbisė nė rrethet’ tė Dibrės, tė Dibrės sė poshtme dhe tė  Lumės nė Shqipėrinė e veriut, pasi u shua lėvizja e malėsorėve nė vjeshtėn e parė 1913 dhe pasi lėēiti (publikoj) amnestijen guverna e Serbisė. Nga kėto qė u panė dhe u shenuan, thotė z.Koleja - mendja e njeriut mund tė kuptojė mėrirat dhe tmerret qė as u panė dhe as u dėgjuan, as s“i mban goja pėr me i tregue“.

 

     Ndėrkaq nė raportin zyrtar tė paraqitur Fuqive tė Mėdha, thuhet :“ Ne jemi tė parėt qė po paraqesim listėn e plotė tė vrasjeve tė bėra nga armata serbe nė Krahinėn e Dibrės, Dibrės sė Ulėt dhe Lumės, qė shtrihen nė Shqipėrinė veriore, pas amnistisė sė tetorit tė kaluar tė akorduar nga qeveria e Beogradit, masakra tė bėra pas revoltės sė malėsorėve shqiptarė. Ky ėshtė njė dokument i rėndėsisė sė jashtėzakonshme dhe tashmė ėshtė dėrguar te qeveria e njėrės nga Fuqitė e Mėdha nga pėrfaqėsuesi i saj i plotfuqishėm, qė e ka pėrpiluar pėrsonalisht me shėnime dhe emra tė vendeve tė vrasjeve dhe terrorit. Ja versioni i plotė i raportit zyrtar.“

 

Masakra nė rrethin e Dibrės

 

Nė Klos, bandat serbe kanė therur Ahmet Aliun dhe vėllain e tij, sikurse edhe Nezir Sulejmanin dhe Mehmet Salihun. I tėrė fshati ėshtė grabitur.

 

Nė Valikardhė, nė pikė tė ditės dhe nė prani tė krejt banorėve, Ymer Halili, Osman Qira, Qerim Zejneli, Ismail Alushi dhe Sul Hoxha (hoxhė mysliman) janė prerė me bajonetė dhe janė katandisur nė kufoma tė panjohshme. Shtėpitė u janė djegur pasi mė parė u ishin plaēkitur.

 

Nė Peladhi, janė bėrė kontrollime shtėpi mė shtėpi, me pretekst tė kėrkimit tė armėve. Shumė shtėpi janė plaēkitur. Shtėpia e Hasan Patajt ėshtė djegur dhe pronari ėshtė prerė nė fyt nė prani tė nėnės sė vjetėr, gruas dhe fėmijėve.

 

Nė Krajkė, shtėpia e Muharrem Dervishit ėshtė djegur pasi ishte grabitur.

 

Nė Zerqen, krejt shtėpitė janė grabitur dhe djegur.

 

Nė Sopot, i tėrė fshati ėshtė rrėnuar dhe plaēkitur. Shumė shtėpi janė djegur. Tė gjitha kafshėt janė vjedhur dhe kėta persona janė therė nė bajonetė: Ali Kamberi, shėrbėtori i tij, Hamza Disha, si dhe Salih Selimi.

 

Nė Dibėr (qytet), disa orė para sulmit tė malesorėve, prefekti lokal dhe komandanti ushtarak arrestuan tetėmbėdhjetė udhėheqės tė qytetit, qė janė ekzekutuar pa u gjykuar: Ramiz Karanfili, Sheh Husejni, Numan Hasani dhe Safet Bej. Tė tjerėt mbijetuan falė hyrjes nė atė kohė tė malesorėve nė qytet dhe ushtria serbe u detyrua tė ikė me ngut. Kur u kthyen nė qytet, serbėt e plaēkitėn krejt qytetin dhe morėn me vete mbi njė milion lira turke tė vjedhura. Shumė shtėpi u dogjėn, posaēėrisht ato e Ali Beut, Rakip Qatibit dhe Kurtish Agait. Me vrazhdėsi tė paparė, serbėt po ashtu i masakruan shumė njerėz tė tjerė, mes tė cilėve kishte edhe tė tillė qė bėnin punėt e tyre dhe s'merrin pjesė nė kryengritje. Mes tė masakruarve ishin: Kurtish Aga, Behgjet Efendi, Haxhi Syreja Efendi, Reshid Efendi Kusari dhe Sadullah Shtrazimiri. Nė kėtė ēast, qyteti i Dibrės ėshtė thjesht i shkretė, sepse banorėt kanė ikur nė malė. Nė qytet kanė mbetur vetėm dyqind apo treqind veta tė tė dyja gjinive.

 

Nė Gjoricė, njė ditė pas vizitės sė njė oficeri tė dėrguar nga qeveria austriake, qė ishte duke kaluar dhe verifikuar tėrheqjen e ushtrisė serbe nga rajoni, serbėt u rishfaqėn nė fshat dhe vranė njė grua dhe njė fėmijė pesėvjeēar. Ata, po ashtu, e plagosėn njė grua tjeter.

 

Nė Homesh, vetėm tri nga 150 shtėpitė e katundit qėndrojnė nė kėmbė. Tė gjitha janė djegur pasi qė ishin plaēkitur. Pasi janė dorėzuar, serbėt i kanė vrarė: Musa Ismajlin, Shemsedin Bajramin dhe Halit Sulejmanin, qė ishin kthyer nė fshat pas amnistisė. Herėn e parė i morėn 1000 krerė dele, 150 krerė gjedhe dhe 40 kuaj. Herėn e dytė, ata morėn 50 krerė dele, nėntė krerė gjedhe dhe nėntė kuaj.

 

Nė Shupenzė, pas vjedhjes sė shtėpive dhe marrjes sė gjėrave tė vlefshme, serbėt masakruan: Ali Myslimin dhe vėllain e tij Abdiun, Hasan Abazin dhe Dalip Elmazin.

 

Nė Okashtinė, vetėm njė shtėpi qėndron nė kėmbė nga 74 sa ishin. Tė gjitha janė plaēkitur dhe djegur. Dy burra tė quajtur Ferhat dhe Nazif janė prerė me bajonetė. Krejt kafshėt janė marrė.

 

Nė Topojan, fshat me 68 shtėpi, kishte plaēkitje dhe djegie tė pėrgjithshme. Njė burrė me emrin Abdullah Xhaferri u pre nė qafė pasi nuk ishte nė gjendje tė paguante pesė lira turke (115 lira italiane) tė kėrkuara haraē nga oficeri komandues i detashmentit. Ushtarėt serbė i morėn me vete tė gjitha kafshėt.

 

Nė Kovashicė, Malik Bajrami, Aziz Haxhi, Ahmet Ramadani, Leka, Destan Jashari, Sejfedin Elezi dhe Sulejman Ramadani janė masakruar. 150 krerė delesh, 41 gjedhe dhe 13 kuaj janė vjedhur. Burri me emrin Rashid Rexhepi ėshtė kursyer nga vrasja vetem sė i ka paguar haraē prej 150 lirave turke (rreth 3450 franga) komandantit tė detashmentit serb.

 

Nė Gjuricė (katundi afėr Topojanit) janė masakruar 14 burra. Dy gra po ashtu janė vrarė: Naile Seferi dhe Zemane Ibrahimi, si dhe djemtė e vegjėl: 8-vjeēari me emrin Ismail Mehmedi, 10-vjeēari me emrin Bajram Elezi, 7-vjeēari me emrin Rrahman, dy dymbėdhjetėvjeēarė, njėri i quajtur Hasan Ali dhe tjetri Elias dhe e bija e Husein Cokės.

 

Nė Golevishtė, i tėrė fshati ėshtė grabitur. 74 shtėpi janė djegur dhe dy burra, njėri me emrin Halil Numani e tjetri Nuredin Mustafa janė prerė nė fyt. Sa u pėrket kafshėve, herėn e parė serbėt i kanė marrė 1000 krerė dele, 30 krerė gjedhe dhe 35 kuaj, kurse herėn e dytė 23 kuaj, 40 gjedhe dhe 500 krerė dele.

 

Nė Kėrēisht, dy shtėpi tė vetme myslimane janė djegur. Pastaj janė vjedhur 60 krerė dele, dy dema dhe katėr lopė.

 

Nė Bllatė, serbėt kanė djegur 75 shtėpi dhe kanė masakruar Rexhep Lleshin sė bashku me tė vėllain Abdiun dhe djalin e vogėl Bajramin, si dhe gruan e Islam Kuaranas. Fshati ėshtė plaēkitur tėrėsisht dhe kafshėt e mbetura, 90 krerė dele dhe 50 krerė gjedhe, janė marrė.

 

Nė Zogjaj, fshati ėshtė plaēkitur tė gjitha tė mirat. Drutė e dimrit dhe kafshėt janė marrė. Serbėt i kanė shkatėrruar 124 shtėpi dhe, derisa zjarri shndėrronte ēdo gjė nė hi, ata i kanė hedhur kėta njerėz pėr sė gjalli nė flakė: njė grua me emrin Rihane, dy vajza me emrat Fazile e Myslime dhe njė 7-vjeēar me emrin Bajram. Ata gjithashtu i prenė me bajoneta Haxhi Myslimin, Nezir Azizin, Halil Numanin dhe Zenel Hasanin. Duke u kthyer pėr tė dytėn herė nė Zogjaj, serbėt masakruan: Musafa Myslimin, Aziz Jusufin, Adem Shabanin dhe Edin Nurkėn. Ata, po ashtu, i vodhėn shtatė lopė dhe gjashtė dele, qė i kishin shpėtuar plaēkitjes sė parė.

 

Nė Maqellarė, 10 shtėpi janė grabitur dhe janė djegur. Pėr me shumė, serbėt i kanė prerė: Elmaz Selmanin dhe tė birin e tij Selmanin, Malik Rexhepin dhe tė birin e tij Muratin, Hasan Sulejmanin, Abdullah Qehajėn, Hajredin Hasanin dhe tė tre bijtė e tij Ymerin, Ramizin dhe Tevfikin, tė vėllain Rakipin, babėn Hasanin; Rrustem Mehmetin, Numan Shemsedinin, Ramadan Bajramin dhe Ejup Edhemin. Banorėt e tjerė tė fshatit u detyruan tė sjellin 50 krerė gjedhe, dy lopė dhe 113 dhi, nė mėnyrė qė tė mos masakrohen.

 

Nė Poēest, serbėt e kanė vrarė Muharrem Muharremin dhe tė birin e tij Behgjetin. I morėn 100 krerė dele dhe nėntė copė bagėti, si dhe 150 lira turke (afėr 3450 franga), qė i zbuluan nėpėr xhepat e katundarėve.

 

Nė Kėrēisht tė Poshtėm, serbėt kanė vjedhur shtėpinė e Mehmet Ejupit pasi ia pre nė fytin atij nė prani tė familjes.

 

Nė Ēerenec, ata dogjėn 23 shtėpi dhe e masakruan Hasan Abazin bashkė me gruan e tij, Ramadan Salihun dhe Rrustem Sulejmanin. Ata e kanė vjedhur krejt fshatin duke i marrė me vete tė gjitha gjėrat e vlefshme, furnizimet dhe kafshėt. Nė Bllacė, i gjithė fshati ėshtė djegur pasi ishte vjedhur. Banorėt janė prerė me shpatė, krejt pa shkak, kėshtu qė ka qenė e pamundshme pėrpilimi i listės sė viktimave. Kur u kthyen nė Bllacė, serbėt e panė sė i kanė lėnė pa marrė 250 krerė dele, 37 1opė dhe 28 kuaj, kurse barinjtė i masakruan.

 

Nė Spas ata i plaēkitėn tė gjitha shtėpitė dhe i dogjėn dhjetė prej tyre. I morėn tė gjitha kafshėt qė mundėn t'i zinin, 150 krerė dele, katėr kuaj dhe 13 krerė bagėti.

 

Nė Klobuēishtė, pas grabitjes sė tė gjitha shtėpive, ua vunė pastaj zjarrin. Tridhjetė shtėpi u bėnė shkrumb e hi. Po ashtu, nė prani tė katundarėve i vranė: Adil Bilhalin, Ahmed Abazin, Mustafa Murtezin, Xhelaledin Destanin dhe tė vėllain e tij Musėn, Hajredin Maksutin, Lutfi Fejzullahun, Reshid Murtezin dhe tė birin tij Fetahun, Gazanfer Zejnelin dhe tė tjeret. Serbėt po ashtu i vodhėn 150 dele dhe dhi, 11 bagėti tė tjera, dhe njė gomar.

 

Nė Pulēishte (Poēest?) serbėt i morėn 103 krerė dele, l5 krerė gjedhe, 14 kuaj, shtatė gomare dhe 65 lira turke (afėr 1500 franga). Kur u kthyen herėn e dytė, ata zunė dhe morėn edhe pesė dele, 10 gjedhe dhe njė kali.

 

Nė Obok, i tėrė fshati ėshtė plaēkitur dhe udhėheqėsit tė fshatit, Ramadan Bajramit, i ėshtė prerė fyti. Kur kaluan herėn e parė, serbėt morėn njė tufė prej 120 deleve dhe, herėn e dytė, ata morėn 25 dele, dy dema, njė kalė dhe dy gomarė.

 

Nė Pesjakė, ata kanė djegur dhe shkatėrruar tė gjitha shtėpite. Prej banorėve kanė vrarė kėta: Jahja Ismajlin, Malik, Mahmut, Sejfullah, Abaz dhe Vehbi Sulejmanin. Serbėt, po ashtu kanė marrė me vete 14 bagėti, 50 dele dhe njė gomar.

 

Nė Erebarė i gjithė fshati ėshtė plaēkitur dhe kėta pėrsona janė masakruar: Ibrahim Osmani, Junus Kurtishi, Xhafer Demiri dhe Destan Ishaku. Po ashtu i kanė marrė me vete tre kuaj, njė gomar dhe tetė krerė dele. Ata ia kanė marrė njė tufė prej 150 deleve Shukri Beut nga kullota afėr fshatit.

 

Nė Vojnik, serbėt plaēkitėn e dogjėn tė gjitha shtėpite, 51 sish dhe, derisa flakėt e shkretonin fshatin, ushtarėt serbė e therrnin me bajoneta kė e gjenin. Mes viktimave ishin Sinan Ibrahimi, Nazif Numani, Ali Selimi dhe Idriz Shabani. Pėr mė tepėr, njė grua me emrin Shame ėshtė torturuar dhe i ėshtė prerė fyti nė prani tė fėmijėve tė saj. Tė gjitha kafshėt, 100 krerė dele, tetė krerė gjedhe dhe nėntė kuaj janė marrė.

 

Nė Allajbegi, serbėt e plaēkitėn tėrė fshatin dhe dogjėn 65 shtėpi. Ata masakruan kėta pėrsona: Ibrahim, Zejnel Dalipin, Salih Ahmetin, Ali Selimin, Hajdar Shabanin dhe vėllain e tij Hajredinin, Hajredin Muēajn, Ali Osmanin, Numan Elmazin, Sejfedin Selimin, Zejnel Saipin, Salih Sulejmanin, Fazli Abazin dhe gratė: Shame, Qamile, Alie, Nimetallah, Hibe, Zaide, Fatime dhe njė vajzė pesėvjeēare. Tė gjitha kafshėt e kullotave pėrreth janė vjedhur e marrė.

 

Nė Avalan, fshati ėshtė plaēkitur dhe katėr shtėpi janė djegur. Kryeplaku i katundit Ismajl Ismajli ėshtė prerė nė fyt dhe kafshėt, 90 krerė dele, 6 kuaj dhe 1 gomar janė marrė.

 

Nė Ēankė, pasi fshati ėshtė vjedhur, nėntė shtėpi janė djegur. Prej banorėve tė fshatit janė prerė kėta: Beqir Rrustemi, Husejn Abazi, Shahin Numani dhe Zejnullahu. Ata po ashtu i morėn me vete 13 kafshė.

 

Nė Kovaēicė, i tėrė fshati ėshtė plaēkitur dhe 32 shtėpi janė djegur. Tė masakruar ishin: Elias Dauti, Nuredin Nurēe, Salih Osmani dhe Zejnel Troza. Serbėt morėn dy dema, 30 krerė dele dhe nėntė lopė.

 

Nė Bllatė tė Eperme, i tėrė fshati ėshtė plaēkitur dhe 18 shtėpi janė djegur. Abdul Azizi dhe Abdurrahmani ishin tė vetmet viktima tė serbėve. Pėr mė tepėr, 42 krerė dele dhe dy kuaj janė marrė.

 

Nė Bllatė tė Poshtme, 25 shtėpi, pasi janė plaēkitur, janė bėrė shkrumb e hi. Njė burrė me emrin Ali Bllata dhe tė dy bijtė kanė vdekur nė flakė. Serbėt po ashtu i kanė marrė 30 krerė dele, katėr lopė dhe tre kuaj.

 

Nė Lishan, pasi fshati ėshtė plaēkitur, ėshtė djegur i tėri dhe tė gjitha kafshėt e gjetura nė stalla dhe jashtė tyre janė marrė.

 

Masakra nė rrethin e Dibrės sė Ulėt

 

Nė Rabdisht, fshati ėshtė plaēkitur dhe ėshtė shkatėrruar krejtesisht. 38 shtėpi dhe afėr 30 stalla janė djegur. 65 burra janė masakruar, si zakonisht, me bajonetė. Pėr mė tepėr, nė mesin e tyre ishte edhe njė djalosh 6-vjeēar, i biri i udhėheqėsit lokal, qė ishte hedhur pėr sė gjalli nė flakė. Serbėt, po ashtu, morėn me vete 400 krerė dele, 150 dhi, 60 lopė dhe 22 kuaj. Hallakatja e xhepave tė banorėve qė ishin kursyer nga vdekja rezultoi me 20 lira turke (afėr 450 franga), tė cilat serbėt i konfiskuan.

 

Nė Zimur, serbėt plaēkitėn dhe dogjėn shtatė shtėpi. Ata i prenė me bajoneta: Ahmet Shabanin, Mulajm Elmazin, Sulejman Zeqirin, Veisel Rizajn dhe Salih Shabanin. Kafshėt u morėn dhe ishin 245 krerė dele dhe 12 dema.

 

Nė Staravec, i tėrė fshati u plaēkit dhe 42 shtėpi u bėnė shkrumb. Viktimat ishin: Husejn Muēa, Reshid Rrahmani dhe njė grua e quajtur Zobejda. Serbėt zunė dhe morėn 300 dele e dhi, 30 krerė bagėti tė tjera dhe katėr kuaj.

 

Nė Bahutaj, serbėt e detyruan Ramadan Mehmetin dhe shoqeruesit e tij tė rrinė nė terezi dhe pastaj ua prenė fytet. Ata i morėn 10 kuaj.

 

Nė Tomin, fshati ėshtė plaēkitur dhe dy shtėpi, teqeja dhe xhamia janė djegur. Mazllum Jusufi dhe njė ēunė dhjetėvjeēar janė prerė. Tė gjitha kafshėt e gjetura janė marrė.

 

Nė Dohoshisht, pas grabitjes sė fshatit, 55 shtėpi janė djegur. Mes viktimave qė janė masakruar tmerrshėm, njeriu mund tė njihte trupat e Malik Bajramit, Ramadan Ahmetit, Ymer Sadikut, Zejnullah Hasanit, Halil Junuzit, Musa Bajramit dhe Shaban Halilit. Serbėt morėn me vete edhe 400 krerė dele dhe 200 kuaj.

 

Nė Zagrad, ushtarėt shkatėrruan tetė shtėpi dhe vodhėn katėr kuaj.

 

Nė Bellovė, serbėt plaēkitėn tėrė fshatin dhe morėn ēdo gjė qė mund tė bartnin.

 

Nė Grazhdan, 22 shtėpi janė grabitur dhe janė djegur. Aziz Shemsedini, Hasan Zekiria, Xhafer Jusufi, Emrullah Mahmuti, Mon Beqiri, Hasan Durmishi, Rrustem Hasani dhe i vėllai i tij Zekiria, Bexhet Nuri dhe e shoqja e tij, Ismail Xhelili dhe i biri i tij Elias, Elez Hasani, Emrullah Demiri, Sinan Xhaferi, Aziz Kurteshi, Maksut Numani dhe Ferhat ishin prerė me bajonetė nė prani tė familjeve tė tyre. Serbėt, po ashtu, i morėn tė gjitha kafshėt.

 

Nė Muhurr, ata i plaēkitėn tė gjitha shtėpitė dhe 14 i dogjėn. Kur kapėrcyen herėn e parė, i morėn 200 krerė dele, 100 qengja, 30 lope dhe 15 kuaj, si dhe mbi 300 lira turke (afėr 7000 franga) qė i gjetėn nė xhepat e banorėve. Kur kaluan herėn e dytė nėpėr fshat, trupat serbe vodhėn 10 dele dhe njė kalė. Ata i shkuan nė bajonetė edhe njėmbėdhjetė udhėheqės fshati.

 

Nė Luzni, tė gjitha shtėpitė private janė plaēkitur. Serbėt pastaj i shkatėrruan pesė shtėpitė kryesore. Ata i morėn tė gjitha kafshėt qė i gjetėn nė stalla, mbi 1500 dele e dhi dhe 200 krerė bagėti tė tjera. Dėmet njerėzore, tė vrarė me bajoneta, janė 45 veta, emrat e tė cilėve me kujdes janė verifikuar dhe regjistruar.

 

Nė Ēetush, katėr shtėpi janė djegur dhe pėrsonat: Asma Hasani, Zejnel Shabani dhe Osman Numani janė masakruar. Tre kuaj janė vjedhur.

 

Nė Brezhdan, serbėt plaēkitėn dhe dogjėn 17 shtėpi. Ata masakruan kėta pėrsona: Abedin Osmanin, Shahin Mehmetin dhe Salih Kadriun. I morėn, po ashtu edhe 25 kuaj.

 

Nė Ushtelencė, i gjithė fshati ėshtė grabitur dhe trembėdhjetė shtėpi janė bėrė shkrumb e hi. Janė masakruar kėta pėrsona: Numan Rrustemi, Muslim Zeki dhe Mehmet Gota. U morėn edhe 17 kuaj e gjashtė dema.

 

Nė Deshat, serbėt dogjėn 15 shtėpi dhe e hodhėn njė djalosh dhjetėvjeēar e dy gra nė flakė pėr sė gjalli. I vodhėn 50 krerė bagėti dhe 500 krerė dele.

 

Nė Sohodoll, i dogjėn tri shtėpi dhe i masakruan katėr burra: Abdullah Abedinin, Tusun Dalipin, Sulejman Bahtiarin dhe Dalip Ismajlin, si dhe njė grua me emrin Belure dhe tė birin e saj gjashtėvjeēar me emrin Mazllum. Po ashtu, i vodhėn edhe 200 dele e 30 kuaj.

 

Nė Borovjan, serbėt i dogjėn dy shtėpi dhe prenė nė fyt Rrustem Muharremin, nė prani tė familjes sė tij. Po ashtu i morėn 27 krerė bagėti, 119 dele dhe pesė kuaj.

 

Nė Rashnopojė, ata plaēkitėn nė tėrėsi shtėpitė, por nuk mundėn t'i digjnin asnjė prej tyre. Ata i prenė nė fyt gjashtė fshatarė udhėheqės: Bajram Mehmetin, Malik Rakipin, Selman Rakipin, Behgjet Behlulin, Osman Azanin, Hajredin Malikun dhe vodhėn 20 dema.

 

Nė Cerjan, serbėt shkatėrruan shtėpitė dhe vranė tre burra: Fazli Sulejmanin, Jashar Hejbatin dhe Bektesh Arsllanin dhe njė grua; Zobejden. I morėn 14 kuaj dhe 60 krerė dele.

 

Nė Pilaf, tė gjitha shtėpitė janė plaēkitur dhe pesė prej tyre janė djegur. Serbėt e prenė me bajonete Dalip Ramadanin nė prani tė sė ėmės sė tij tė vjetėr.

 

Nė Pilaf-Mahallė ata grabitėn tė gjitha shtėpitė dhe shkatėrruan tetė nga to. E vranė Hasan Fetahun, Salih Jusufin dhe tė bijen e tij gjashtėvjeēare Fatimen. Pėr mė tepėr soldateska serbe i vėrviti djemtė e vegjėl, 6-vjeēarin me emrin Shukri dhe 4-vjeēarin me emrin Hasan nė flakė. U morėn 100 krerė bagėti, 200 krerė dele dhe tetė kuaj.

 

Nė Pollozhan, krejt katundi u grabit dhe tri shtėpi u dogjėn. Kėtu mbetėn njėmbėdhjetė viktima: Hajredin Vehta dhe vėllai i tij Azizi, Jusuf Uka, Hajredin Shkurti, Husejn Zejneli, Hajredin Halili, Said Pasha, Emin Shahini, Elez Numani dhe vėllai i tij Osmani dhe i biri i kėtij tė fundit. Sa i

pėrket kafshėve, ata morėn 50 krerė dele 12 dema dhe katėr kuaj.

 

Nė Gliēė (Blliēe?), tė gjitha shtėpitė janė plaēkitur dhe pesė sish janė djegur. Serbėt ua prenė fytin tre burrave (Xhafer Rrustemit, Destan Hasanit dhe Xhemal Salihut) dhe njė gruaje (Ajshes). I morėn 250 krerė dele dhe 30 kuaj.

 

Nė Limjan, i tėrė fshati u grabit. Nė mesin e banorėve qė u prenė me bajoneta ishin Hasan Shahini, Sejfullah Ibrahimi, Abdurrahman Fetahu, Qerim Sadiku dhe Bajram Xhelili. Po ashtu, i morėn 200 krerė dele, 20 1ope dhe 10 kuaj.

 

Nė Peshkopi, pasi u plaēkitėn tė gjitha shtėpite, 57 nga to, mes tyre edhe me tė rėndėsishmet, u dogjėn. Tė masakruar ishin: Xhelaledin Abazi, Ali Ymeri, Xhelman Selmani, Hasan Arsllani, Hajredin Shabani dhe Murat Demiri. 180 krerė bagėtish, 450 dele e dhi, 15 mushka dhe 20 kuaj janė marrė me vete.

 

Nė Trepēė, katundi u plaēkit dhe Zejnullah Ahmeti u pre me egėrsi nė sy tė familjes sė vet. Dy kuaj dhe 57 krerė dele janė marrė.

 

Nė Ēidhėn, tridhjetė shtėpi janė bėrė shkrumb e hi. Tre burra ishin mes viktimave: Kitan Keloshi, Hasan Hani dhe Arsllan Sadiku. 500 dele e dhi, 200 krerė bagėti, 13 kuaj dhe tre gomarė janė marrė.

 

Nė Renz, serbėt shkatėrruan pesė shtėpi, ia prenė fytin Zėjnel Ahmetit nė shkallare dhe morėn 100 dele e dhi, 12 lopė, dhe 5 kafshė tė tjera.

 

Tregimi i masakrave mban me vete listėn tmerruese tė zbulimit tė martirizimit tė rinisė shqiptare. Detajet janė pajisur edhe me vrasjet e bėra nė pjesė tė tjera tė Krahinės sė Dibrės sė Ulėt tė Shqipėrisė veriore, siē jane:

 

Nė Dipjakė, grabitje e pėrgjithshme ku ndodhi vrasja e njė burri me emrin Beqir Sulejmani dhe ku u paguan haraē 45 lira turke nga banorėt pėr komandantin serb qė tė ndalte masakrėn. Por, tė gjitha kafshėt i morėn.

 

Nė Venisht, grabitje dhe rrėnime. U prenė nė fyt Beqir Asimi dhe Idriz Tahiri dhe u plaēkitėn tė gjitha kafshėt.

 

Nė Sllatinė 30 shtėpi u shkatėrruan. Bahtial Idrizi u dogj i gjallė dhe 1365 krerė tė bagėtive u morėn.

 

Nė Trojak dhe Velėshtė 41 shtėpi u bėnė shkrumb e hi. U vranė kėta pėrsona: Zaim Idrizi, Abas Huseini dhe Salih Kadri. 660 kafshė janė marrė.

 

Nė Kallė 30 shtėpi janė djegur. Njė grua me emrin Daveshe ėshtė hedhur pėr sė gjalli nė flakė. Bajram Rrustemit iu pre fyti nė shkallaret e shtėpisė sė tij. 576 kafshė i morėn.

 

Nė Sllovė, nuk kishte viktima, pasi popullata nuk i kishte besuar amnistisė serbe dhe kishte ikur nė male. Fshati u plaēkit krejtėsisht, 32 shtėpi u dogjen krejt dhe 319 kafshė i morėn teksa

kullosnin.

 

Nė Dardhė, plaēkitje tė pėrgjithshme. Dy viktima: Nuredin Sulejmani dhe Ramadan Sinani. 380 kafshė janė marrė.

 

Nė Reē, plaēkitje e pėrgjithshme dhe marrje e 600 kafshėve.

 

Nė Shumbat Palaman, plaēkitje, rrėnim i tetė shtėpive. Tri gra, Rihane, Selvije dhe Ajshe, dhe tre burra, Jusuf, Bajram dhe njė Bajram tjeter, janė vrarė. Mbi 1340 kafshė janė marrė.

 

Masakra nė rrethin e Lumės

 

Nė Shullan: ushtria serbe plaēkiti tėrė fshatin, dogji 5 shtėpi dhe shkoi nė bajonetė gjithė gjindjen. Shpėtuan vetėm 3 njerėz, sepse u ndodhėn jashtė fshatit, kur therej gjindja...

 

Nė Topojan: Fshatin e dogjėn fund e krye dhe gjindjen, si nja 500 vetė, burra, e gra tė ēdo moshe i vranė me bajonetė.

 

Nė Ceren: Plaēkitėn gjithė ēka gjetėn, rrėmbyen gjithė gjėnė e gjallė.

 

Nė Bushtricė: Dogjėn tre shtėpi, morėn 50 kuaj...

 

Nė Palush: Dogjėn fshatin fund e krye dhe vranė e hodhėn nė zjarre mė tepėr se 100 vetė, gra, burra dhe kalamaj.

 

Nė Gjegje: Plaēkitėn fshatin dhe rrėmbyen 27 lopė e 130 bagėti .

 

Nė Matranxh: Bėnė  rrėmujė gjithė katundin dhe rrėmbyen 4 kuaj, 17 qe e 400 dhen.

 

Nė Vasije: Pėrveē tė plaēkiturit e shtėpive, morėn 230 krerė bagėti, 32 lopė, 15 kuaj dhe 2 mushka.

 

Nė Barruc: Morėn gjithėēka kishte fshati si dhe 13 lopė, 14 dele dhe 6 kuaj.

 

Nė Gjabėr: Bėnė plaēkė fshatin dhe morėn 3 gomerė, 25 dhen e dhi, 4 kuaj dhe 40 lira turke.

 

Nė Drazh: Pėrveē katandisė dhe ushqimeve, sidomos 500-600 okė fasule, morėn 2 kuaj dhe 250 berre.

 

Nė Gjin: Plaēkitėn fshatin dhe morėn 400 berre, 5 lopė e 1 kalė.

 

Nė Kalis: Bėnė rrėmujė gjithė gjėnė, dogjėn 40 shtėpi dhe vranė 67 vetė: gra, burra e kalamaj dhe rrėmbyen 500 krerė bagėti, 50 lopė, 10 kuaj, 10 gomerė,4 mushka.

 

Nė Lusėn: Dogjėn 25 shtėpi, therėn 52 vetė (76 vetė-Sh.B) rrėmbyen 1000 bagėti, 100 lopė, 6 mushka, 10 gomerė, 25 kuaj.

 

Nė Vilė: Plaēkitėn e dogjėn 6 shtėpi...

 

Nė Ujmisht: Plaēkitėn e dogjėn 21 shtėpi dhe vranė 15 vetė si dhe rrėmbyenberra, 50 lopė dhe 30 kuaj.

 

Nė Xhafere: Kėtė fshat prej 25 shtėpiash e dogjėn fund e krye dhe gjithė  gratė e burrat i vranė me bajoneta, dy veta qė s“u ndodhėn nė fshat, shpėtuan.

 

Nė Brekijė: Edhe kėtė fshat prej mėse 150 shtėpiash e bėnė hi dhe njerėzit, sa u ndodhėn aty...

 

Nė Lojme: dogjėn 60 shtėpi dhe therėn gjithė meshkujt, gra e ēiliminj.

 

Nė Nimēė: Katundin e bėnė hi nga njerėzit shpėtuan vetėm 5 vetė, tė tjerėt, burra, gra e foshnje i shkuan nė bajoneta.

 

Nė Pėrbreg: Fshatin e tėrė e dogjėn dhe e bėnė hi  dhe gjithė njerėzinė, 375 veta burra, i shkuan nė bajonetė.

 

Nė Surroj: Dogjėn 130 shtėpi dhe vranė 55 burra e 2 gra, tė cilat i zunė besė amnestijes...

 

Nė Novosej: I vunė zjarrė tėrė fshatit.. serbėrit arritėn  qė tė vrasin tė shoqen e Islamit, Hanxhiut, katėr fėmijėt e tij, dhe tėrė fėmijėt e Ramadan Isufit, tė cilėt i hodhėn tė gjallė nė zjarrė. Gjė e gjallė qė rrėmbyen serbėt janė: 40 kuaj, 280 lopė e  qe, 1300 dhen e dhi.

 

Nė Bardhoc: Dogjėn tėrė gjanė e Haxhiut tė Bardhocit.

 

Nė Sulaj (Sumaj): Dogjėn 24 shtėpi vranė njė fshatar dhe rrėmbyen 500 dhen, 10 dhi,10 kuaj.

 

Arrėzė: Dogjėn 10 shtėpi dhe vranė 8 vetė.

 

 

* * *

Si i pėrshkruan masakrat serbe shtypi i kohės

 

·       Vuksanoviq: “Shqiptarėt nė fillim i vritnim me pushkė dhe patllake, por sė shpejti erdh urdhėri tė therren me thika!”

 

     Pėr shkaqet e shpėrthimit tė Kryengritjes shqiptare tė vjeshtės sė vitit 1913 dhe pėr pėrmasat e masakrave serbe tė kryera ndaj shqiptarėve, kanė shkruar personalitete serbe ( edhe ata qė morėn pjesė nė masakra) si dhe vet shtypi serb i kohės.

 

     Njė tabllo realiste tė gjendjes sė rėndė nė tokat e pushtuara shqiptare, na jep socialdemokrati serb Dimitrije Tucoviq. Tucoviq nė librin e tij ”Serbia dhe Shqipėria” shkruan:”Kryengritja shqiptare e shtatorit ( 1913), pėr shkak tė sė cilės Serbia u shtėrngua tė mobilizojė pėrsėri afro tre divizione, ėshtė njė shembull klasik qė tregon se si shkaktohen luftrat koloniale. Okupimi i ushtrisė serbe shtrihej prej lindjes e deri nė dyert e  grykave dhe tė qafėmaleve shqiptare. Ky okupim e ndau bujkun prej arės, bagėtinė prej kullosave, kopetė prej lugjeve, fshatin prej mullirit, blerėsin e shitėsin prej tregut, rrethinėn prej qytetit, kurse tėrė popullsinė malore prej qendrave ekonomike dhe drithoreve tė saj. Shqiptari i andejshėm (i Shqipėrisė londineze - Sh.B) nuk guxonte tė shkelte mė nė tokėn e tij qė i kishte mbetė nė kėtė anė (nė Kosovėn e pushtuar - Sh.B). Tė gjitha burimet e jetės iu prenė. Populli i dėshpruar dhe i uritur pa masė, sė pari u lut tė vijė lirisht nė tregje. Por, kur iu ndalua edhe kjo, ndėrmjet vdekjes nga uria dhe vdekjes nga plumbi, ai zgjodhi kėtė tė dytėn (plumbei - Sh.B).

 

     Krimet serbe nė Dibėr e mė gjerė i ka parė pėr sė afėrmi edhe shkrimtari Haki Stėrmilli. Ai pėr masakrat serbe nė Dibėr ( shtator-tetor 1913), shkruan: ”Nė qytet, tabakhaneja, qė ishte thertore bagėtish, u bė thertore njerėzish. Qytetit i vinte erė gjak njeriu, kudo mbretėronte pasiguria dhe njė heshtje tmerri. Pėrveē tabakhanes edhe nė qytet brenda, ndėr postat e gjindarmėrisė kishte nga njė burg, ku mjaftonte vetėm urdhėri i postkomandantit ose dėshira e ndonjė xhindarmi qė tė njomeshin mirė muret e atij burgu me gjak shqiptarėsh tė pafajshėm.”

 

     Ndėrkaq gazeta e Zagrebit ”Hrvatska Novosti” shkruan: ”Ēudi e madhe?! Serbėt jo vetėm nė kohėn e luftimeve, qė bėnė aq ēudira mbi shqiptarėt e Kosovės sa gjithė bota u neverit, por edhe sot pas vendimeve tė Konferencės sė Londrės, kudo qė kanė shkelur, vrasin, presin, vjedhin, burgosin, dhunojnė e plaēkisin popullsinė e pafajshme vetėm pse janė shqiptarė.”

 

     Gazeta”Daily Telegraph” shkruan: ”Historia nuk njeh persekutime mė tė fėlliqura se sa pasojėn e llahtarės sė duarve dhe shpirtit tė trupave (reparteve) tė gjeneral Jankoviqit”.

 

     Pėr shpirtin shoven tė reparteve serbe tė vdekjes, kanė  shkruar edhe vet xhelatėt serb. Nė gazetėn serbe ”Radniēke Novine” Nr. 212, Beograd,  9 tetor 19123, njė ushtarak serb, nė njė letėr tė publikuar, pėr masakrat serbe nė Lumė ndėr tė tjera shkruan: ”...Mund tė them se kėtu ndodhin gjėra tė lemeritshme. Unė rrėnqethem nga e gjithė kjo dhe gjithnji e pyes vetveten, vallė ėshtė e mundur qė njeriu tė jetė kaq barbar dhe tė bėjė kėshtu? Kjo ėshtė e tmerrshme e llahtarshme... Nuk guxoj dhe s“kam kohė tė tė shkruaj gjerėsisht. Mund tė them se Luma nuk ekziston mė. Gjithēka ėshtė shndėrruar nė kufoma, hi e pluhur. Kishte fshatra me nga 100-150-200 shtėpi, nė tė cilat nuk ngeli apsolutisht askush gjallė, askush gjallė... I mblidhnim tubė, 40  deri 50 njerėz, dhe ashtu si ishin, grumbull i thernin tė gjithė me thika. Plaēkitja ordinere u bė kudo. Oficerėt plaēkitėn kope tė tėra bagėtish dhe i shitėn pėrmes ushtarėve nė Prizren...”

 

     Pogazetėn ”Radniēke novine” Beograd-Tetor 1913, socialdemokrati Dimitrije Tucoviē, pėr masakrat e ushtrisė serbe, ndėr tė tjera shkruan: ”...Kur trupat  serbe shkatėrruan fshatin Topojan (fshat i Lumės - Sh.B) aty s“kishte burra. Oficerėt rezervė qė morėn urdhėra ta djegin fshatin dhe tė thernin me thika, kot kundėrshtonin, kot i pėrsėritnin fjalėt ”tė gjithė a?” Tė gjithė ishte pėrgjigjja e njėfarė kapiten Jurishiqit. Pėr dy orė u vranė 500 shpirtėra... Shqiptarėt e “egjėr” ushtarėt tanė tė zėnė rob i ēarmatosnin dhe i lėshonin, kurse ushtria jonė e ”kulturuar” e shekullit XX po i vretė edhe fėmijtė e tyre....”

 

     Ndėrsa njė ushtarė i quajtur Vuksanoviq pėr masakrat e kryera, rrėfen si vijon: ”Shqiptarėt nė fillim i vritnim me pushkė dhe patllake, por sė shpejti erdh urdhėri se nuk kishte levėrdi tė shpenzohet municioni, prandaj shqiptarėt do tė therren me thika. Dhe kėshtu ndaheshin nė grupe grupe..., rreshtoheshin nė rreshta me fytyra tė kthyera kahė njėri tjetri dhe atėherė oficerėt dhe nėnoficerėt i thernin shqiptarėt njė nga njė nė qafė. Kėta njerėz fatkėqinjė as qė luanin nga vendi, as nuk bėrtisnin, as nuk mbroheshin, thuajse nuk ishin qenje njerėzore tė vetėdijshme, por shikonin tė qetė si i therrej shoku pranė dhe thika po ia shpėrthente fytin e tij. Nuk mund ta merrja me mend njė gjakftohtėsi dhe qėndrueshmėri tė kėtillė njerėzore, tė cilėt e shikonin vdekjen me sy tė hapur. Ėshtė kjo njėra nga skenat mė tė llahtarshme qė e pėrjetova gjatė luftrave. Duhet tė vdesin disa gjenerata tė shqiptarėve qė tė harrohen ato, ēfarė kanė bėrė serbėt ndaj tyre.” shkruan ”Radniēke novine”, Beograd - datė 22 tetor 1913.