Ne shqiptarėt as duhet skuqemi e as kemi droje se po gabojmė, se:

 

 

NJĖ ĖSHTĖ SHQIPĖRIA

 


Shkruan: Jakup Krasniqi, Prishtinė

Mė 18.08.2007 / 19:05


    Ēėshtja shqiptare ėshtė e gjėr dhe komplekse. Ėshtė njė ēėshtje kaherė e shtruar pėr zgjidhje dhe kėrkon zgjidhje drejt e qėndrueshme. Njė zgjidhje drejtė, por pjesme shqiptarėve iu ofroi lufta ēlirimtare e organizuar nga SHP i Ushtrisė Ēlirimtare Kosovės, rrugė nuk u pasua pėrmasat meritore pas qershorit vitit 1999 me procedura demokratike kohės.


    Tani kemi njė dokument njė kompromisi dhimbshėm njohur ndėrkombėtarisht me cilin nuk do merrem kėsaj radhe. kėtė shėnim shkurtėr do ndalemi rreth emėrtimit dhe shtrirjes trojeve shqiptare Ballkan. Kjo ēėshtje si problem vete na del sidomos pas viteve 1912-1913, bash atėherė kur pėr gjysmė qe ndarė Shqipėria nga njė Konferencė, vendimet e cilės nuk u pėrfillėn, veē vendimit pėr coptimin e Shqipėrisė Etnike. Vendimet e Konferencės Ambasadorėve Londėr arritėn ta kufizojnė Shqipėrinė me shqiptarėt tėrė kufirin e saj kontinental. Kėtu fillon laramania pėr emėrtimin e trojeve dhe popullit shqiptar, laramani ėshtė pėrdorim edhe sot e kėsaj dite. Para viteve pėrmendura pėr gjitha trojet shqiptare Ballkan ka pasur njė emėr – Shqipėri. Kėtė e vėrtetojnė burimet historike si lindjes ashtu edhe perėndimit. Pėr njė Shqipėri kanė shkruar edhe rilindasit tanė urtė

    Termi „Shqipėri e madhe“ ėshtė pjellė sidomos e shovinizmit serbomadh i cili 1912-1913 pushtoi e mbajti okupuar Kosovėn deri qershorin e vitit 1999. Ky shovinizėm me tjerėt pėr rreth ēdo pėrpjekje shqiptarėve pėr bashkim kombėtarė e quajtėn pėrpjekje pėr krijimin e Shqipėrisė Madhe. vėrtet shqiptarėt as kanė kėrkuar, as kanė luftuar e as kanė hartuar plane dhe elaborate pėr rrėmbyer toka huaja e as pėr robėruar e shfarosur popuj tjerė.

   Me fjalė tjera kėrkesa e shqipėtarėve pėr bashkim kombėtarė, pėr ruajtjen e tėrėsisė tokėsore, s`mund cilėsohen si kėrkesa pėr krijimin e Shqipėrisė Madhe, veēse kėrkesė pėr krijimin e njė Shqipėrie Etnike, aty ku shqiptarėt edhe sot janė shumicė.

   Besoj se faktet do t`i sjellim poshtė e janė burime jashtme, do ta vėrtetojnė atė tham lartė. Historiani Freng, Philippe de Mezieres, njė vepėr tij shkruar pas betejės Kosovės 1389 shkruan:


“Me mėshirėn e zotit u pengua shpata e Muratit. kėtė vit (1389) sulltani pėsoi disfatė plotėsishtė Shqipėri“.   Kjo do thotė se shqiptarėt jo vetėm morėn pjesė dhe luftuan heroikisht atė betejė Betejėn e Kosovės, por ajo u zhvillua trojet e tyre, Shqipėri, pra as heroizmi i Milosh Kopiliqit nuk qe i rastėsishėm. Millosh Kopiliqi, edhe pse vonė do pėrvetėsohet nga serbet si hero i tyre kombėtar, ai ishte shqiptar nga Kopiliqi i Drenicės. Kurse njė burim osman i fundit shekullit XIV, tokat shqiptare i ndan 10 sanxhaqe:

 

1.Shkodra, 2. Ohri, 3. Vlora, 4. Janina, 5. Elbasani, 6. Delvina, 7. Shkupi, 8. Dukagjini, 9. Vushtria, 10. Perzereni.

 
    mirė kėsaj ėshtė edhe dėshmia e gjeografit dhe e udhėpėrshkruesit, ndoshta ishte edhe nėnpunės i lartė administratėn osmane, Elvia Ēelebiu i cili vitet 1660-1662 ishte pėr inspektim (udhėtim) Elajetin e Rumelisė, ishte edhe Shqipėri. veprėn e tij udhėtimi shkruan:


  “Lumi llab (Llapi) kalon nėpėr fushėn e Vushtrisė, vjen nga Shqipėria (Arnavutlluku)”.

 
    Nga kjo del se si rrjedha e sipėrme e lumit Llap, edhe fusha nėpėr cilėn kalonte ishte Shqipėri. Edhe njė dokument Anglez i fundit shekullit XVII, ardhjen e gjeneralit austriak Pikolomin e pėrshkruan kėshtu:



   “Pikolomini edhe pse nėn ethe, vazhdon udhėtimin pėr Prezeren ku pritet nga arqipeshkėvi i Shqipėrisė dhe patriku i kelmendasve”.


    Kėtu me siguri ėshtė fjala pėr Pjetėr Bogdanin tonė famshėm. Edhe kufijtė pėrshkruhen nga udhėtarėt e shek XIX J.G.Han dhe H Bue pėrfshijnė kryesisht tokat ishin banuara me shqiptarė edhe para shek XIX, por janė edhe sot. I solla kėto fakte pėr dėshmuar se para viteve 1912-13, Shqipėria ishte e pushtuar por s`ishte e coptuar. Kėto dėshmi duhet t`i kenė ditur edhe rilindasit tanė cilėt edhe veprat poetike pėrcaktojnė kufijtė e Shqipėrisė. P.sh. Pashko Vasa poemėn e tij njohur “Mori shqypni e mjera shqypni” thotė se Shqipėria shtrihet:


Qysh prej Tivarit e deri n`Pervezė


gjithkund lėshon dielli vap` dhe rrezė


asht tok`e jona, parėt na e kanė lanė,


kush mos na e preki, se desim t`tanė.


    Gjersa Ndre Medja, poezinė “Gjuha Shqipe” kushtuar gjuhėtarit gjerman Gustav Meyerit, pėr cilin E.Ēabej thotė se “ėshtė themeluesi i albanistikės”, sikur e plotėson bashkėvendasin e tij kur shkruan:


Prej Tivarit e n`Prevezė


Nji e gjuha e kombi nji.

…
Geg`e Toskė, Malci Jellia


Janė nji komb, m`u nda s`duron


Fund e majė nji a Shqipnia


E njė gjuhė t`gjithve n`a bashkon.


Kur Naim Frashėri, poemėn “Bagėti e Bujqėsi”, me mirėn e letėrsisė shqipe kėndon:


O malet e Shqipėrisė, e ju o lisa gjatė,

 
Fushat e gjėra me lule, q`u kam ndėr mend ditė e natė.

 
    Kėtu Naimi ju kėndonte “maleve, lisave e fushave gjėra me lule”, asaj Shqipėrie siē thonin poetėt shtrihej nga Tivari e Prevezė, por edhe nga Manastiri Vlorė, e nga Besiana Janinė, ato troje ku toka dhe nėntoka flisnin e flasin shqip.

     Edhe rilindasit tanė, luftuan me pushkė e pendė, janė pėrpjekur pėr jetėsimin e tri ideve mėdha Programit Politik Rilindjes sonė Kombėtare:

 
a) Pėr njė Shqipėri


b) Pėr njė Komb dhe


c) Pėr njė Gjuhė


Kėrkesa e jonė pėr t“u bashkuar njė shtet ku shqiptarėt pėrbėjnė shumicėn e domosdoshme etnike, nuk ka qenė as nuk ėshtė kėrkesė pėr krijimin e “Shqipėrisė Madhe”, por kėrkesė pėr njė Shqipėri, as madhe as vogėl. Pėr kėtė ne shqiptarėt as duhet skuqemi e as kemi droje se po gabojmė. Le skuqen ata na mohojnė ende kėtė drejtė – TĖ DREJTĖN E ĒLIRIMIT DHE BASHKIMIT KOMBĖTARĖ. Le skuqen ata kėrkojnė krijimin e identiteteve “reja” mes shqiptarėve, ata njė anė janė pėr globalizmin me gjithė tjerėt jashtė qenjes kombėtare, kurse janė pėr parcializime e coptime reja mes shqiptarėve.

Nėse gjitha kombet e Evropės kanė drejtė jetojnė shtetet e tyre etnike, pse njė gjė e tillė t`ju mohohet Shqiptarėve aq shumė sakrifikuan pėr bashkimin Kombėtarė? Politika 100 vjeēare serbe pėr dėbimin dhe shfarosjen e shqiptarėve Kosovės dhe trojeve tjera shqiptare pushtuara ka bėrė sot, jashtė kėsaj hapėsire, Anadoll, Evropėn Perėndimore e SHBA etj., jetojnė shumė shqiptar se sa jetojnė Kosovė dhe troje tjera etnike. Jo vetėm ky fakt, duhet ti bėjė shqiptarėt kudo janė mendojnė globalisht edhe pėr veten e tyre. kuptojmė se atdhetarizėm nuk ėshtė vetėm pėrpjekja pėr gjuhė e flamur tokėn tėnde e shtet huaj?!

 

 * Autori ėshtė  Sekretar i Pėrgjithshėm i PDK-sė