Me rastin e gjashtėdhjetė e shtatė vjetorit tė rėnjes heroike tė Bajram Gashit nga Uēa e Burimit

 

 

PĖR SHQIPĖRINĖ E BASHKUAR

DERI NĖ VDEKJE

( Shkruan Qerim REXHAJ )

 

 

     Historia s’ėshtė vetėm jehonė qė vie nga kohėrat  e lashta, s’ėshtė as mit as legjendė, por ėshtė det gjaku pėrmes pėrpjekjesh dhe sakrificash peshėn  e sė cilės vėshtirė ėshtė ta masin shekujt. Nė  historinė e  popullit tonė, secili vec e vec, por edhe si tėrėsi e ka pjesėn e vet tė kontributit atdhetar,ashtu sic e kanė edhe vulėn e turpit dhe tradhėtisė ata qė u gjėndėn me vetėdije kundėr rrjedhave tė lirisė dhe bashkimit kombėtar.

     Si cdo pjesė e atdheut tonė tė shtrenjtė edhe fshati Uēė i komunės sė Burimit (ish Istogut) ėshtė pjesė e shėndritshme, por njėkohėsisht edhe tragjike e nė mozaikun e historisė  sonė kombėtare. Burrat e kėtij trualli kurrė nuk hezituan t’i dalin zot kėsaj treve tė larė me gjak dhe tė djegur nė flakė, sa herė qė e kėrkoi zėri i atdheut,zėri i ndėrgjegjės dhe lirisė. Dhe, kjo, nuk ndodhi njė herė e njė kohė, por gjithėmonė kurdo qė e kėrkoi nevoja e atdheut. Burrat e Uēės sikur vijnė nga njė legjendė mitike; tė urtė, madheshtorė, tė dashuė, trima, pėr tokėn nėnė dhe tė ashpėr pėr armikun. Pėr kėta njerėz, duket se grykėholla ishte bėrė shtyllė vertebrale e kurrizit, nėpėr shekuj, pėrmes sė cilės i mbanin nė shėnjestėr hordhitė dhe lukunitė e pandėrprera tė pushtuesve. Uēalinjtė, sic e quajnė veten, sipas traditės shekullore gjithėmonė e kishin pasur tė gatshme grykėhollėn pėr tė vjellur zjarr pėr armikun dhe sofrėn e shtruar me bukė pėr mikun. Dhe kjo traditė, si pėr cudi, vazhdoi tė pėrcillet dhe kultivohet me fanatizėm brez pas brezi deri nė ditėt tona. Ky fshat, sipas disa tė dhėnave tė dokumentuara, ka njė histori rreth njėmijėvjecare dhe ėshtė i banuar tėrėsisht me banorė shqiptarė. Dhe si pėr cudi, dallgėt e vdekjeve vinin pėrherė nga veriu dhe pėrplasėshin me furi si ortiqe fantazmash duke mbjellur vdekje, gjėmė e lotė. E nė kėto dallgė apokaliptike, tė bėmat e ucalinjėve, nuk mund tė numėrohen, ashtu sic nuk mund tė numėrohen sakrificat sublime qė bėnė ata duke u vėnė nė mbrojtje tė Ucės si pjesė e tėrėsisė sė atdheut.

     Kapitulli mė i dhėmshėm dhe mė tragjik, njėkohėsisht kapitulli mė heroik i kėsaj treve pėrkon me pushtimin serbosllav qė nga viti 1912 e kėtej me pėrkrahjen e Rusisė dhe diplomacisė evropiane, nė Konferencat e Berlinit dhe tė Londrės,ku mė shumė sė gjysma e territoreve shqiptare dhe mė shumė sė gjysma e popullėsisė mbetėn jasht trungut tė Shqipėrisė. Kjo periudhė kohore ėshtė si hyrje e tė gjitha veprimeve tė mundshme pėr ta nėnshtruar kėtė popullatė: me vrasje mizore, shpėrngulje, internime, dhunime, tortura, asimilime etj… Dhe uēasit mė shumė sė tė tjerėt pėrjetuan: vrasje, djegie pėr sė gjalli, tortura cnjerėzore, internime, burgosje, dėbime, plackitje. Duhet theksuar me kėtė rast sė qė nga viti 1912 e deri nė luftėn e fundit nga makineria vrastare serbomadhe janė vrarė dhe masakruar  mbi 70 shqiptarė, tė cilėt, secili nė mėnyrėn e tij e ka njė histori nė vete sa tragjike po aq heroike. Uēa si gjeografi ngrihet si fortesė qendrese dhe si urė ndėrlidhėse ndėrmjet Podgurit dhe Drenicės, ajo ngrihet si kėshtjellė e pa mposhtur e rrahur nė zjarrin e shekujve pėr liri dhe pavarėsi  tė atdheut.

     Bajram Gashi konsiderohet ndėr pėrsonalitetet e  shquara tė kombit shqiptar,i cili pėr gjatė jetės sė tij  dha njė kontribut tė rėndėsishėm pėrtej hapsirės dhe kohės pėr clirim dhe bashkim kombėtar. Ai  gjatė tėrė jetės sė tij, si qėllim tė vetėm parėsor, kishte idealin e lirisė dhe bashkimit kombėtar nė sheėrbim tė tė cilit do tė vihej me vetėdije deri nė vdekje.

     U lind  mė 1909 nė fshatin Uēė tė Burimit (ish Istogut) nė njė familje me tradita bujarie dhe atdhedashurie. Familja e Bajram Gashit nė vazhdimėsi ishte vėnė nė shėnjestėr tė armiqėve tė popullit tanė, por njėkohėsisht edhe burrat e kėsaj familjeje asnjėherė nuk e kishin lėvizur cerpikun e syrit pėrballė kėrcnimeve dhe shantazheve tė armiqėve. Sali Idrizi,babai i Bajramit, sė bashku mė vėllazėrit Nezirin dhe Avdylin, Beqirin dhe Idrizin ishin dėshmuar si luftėtarė tė shquar nė mbrojtje tė tokave dhe vlerave kombėtare shqiptare. Veprat e kėtyre luftėtarėve pėr liri edhe sot mbahen mend dhe pėrkujtohen me respekt dhe krenari tė ligjshme. Pėr  bėmat e Nezir Idrizit ruhen dokumente arkivore nė arkivat e Stambollit dhe Beogradit. Emri i kėtij luftėtari pėrmendet edhe nga  Skėnder Luarasi nė librin “Hasan Prishtina dhe lėvizja patriotike e Kosovės”. Pikėrisht, Nezir Idrizi me vėllazėrit e tij, ishin pjestarė tė formacioneve kacake tė udhėhequra nga Beqir Rexha nga Kėrnina,ceta kėto qė bashkėvepronin me cetat kacake tė Azem Bejtes. Duhet theksuar me kėtė rast sė  babai i Bajram Gashit dhe axhallarėt e tij ishin nipa tė Ahmet Delisė nga Prekazi. Ceta e Beqir Rexhės nė pėrbėrje tė sė cilės vepronin edhe vėllėzėrit Gashi u bė shpresė pėr popullin e kėsaj treve, por edhe frikė pėr pushtuesitė. Ajo gjurmonte dhe sulmonte efektivat e armikut dhe pėrkrahėsit e tyre edhe nė strofullėn e tyre.Nė pėrpjekje, pėr jetė a vdekje, kundėr forcave serbo-cetnike, do tė vritėn Neziri, Avdyli dhe Idrizi, ndėrsa dy vėllėzėrit tjerė vazhduan rezistencėn e armatosur nė lėvizjėnn kacake edhe pėr njė periudhė kohore.

     Pas pushtimit tė kėtyre trevave mė 1918, kur rezistenca e armatosur e lėvizjės kacake kishte filluar tė dobėsohej, Sali dhe Beqir Idrizi (Gashi) u shpėrngulėn me familjet e tyre nė fshatin Shinavlash nė Shqipėri,ndėrsa shtėpia dhe pronat tokėsore tė tyre iu dhanė njė koloni malazez. Familjarė tė Sali dhe Beqir Idrizit edhe sot jetojnė dhe punojnė nė Shinavlash dhe gjetiu.

     Bajram Gashi shkollimin fillor e kreu nė Shinavlash, ndėrsa shkollimin e mesėm e kreu nė Tiranė. Ai u rritė dhe u edukua nė njė ambient familjar,ku tradita zakonore dhe atdhedashuria ishin pjesa mė e rėndėsishme e trashėgimisė tė kultivuar ndėr breza nė Kosovė, tė cilės kėta pasardhės i jipnin aq rėndėsi. Rrėfimet tronditėse qė tregoheshin nga i ati dhe xhaxhai i tij pėr Kosovėn, luftėrat e pandėrprera dhe tė pabarabarta nė Podgur dhe nė Kosovoė kundėr pushtuesve, eshtėrat e xhaxhallarėve tė rėnė nė mbrojtje tė Kosovės dhe sa e sa atdhetarėve tė tjerė ishin kujtimet mė tė hidhura por edhe mė krenarėt pėr vendlindjen e tij. Tė gjitha kėto dhe shumė gjėra tė tjera do tė rrėnjosin pėrgjithmonė dashurinė pėr vendlindjen dhe gjithė  Kosovėn, si  dhe urrejtjėn pėr pushtuesin serbosllav, i cili pėrmes zjarrit dhe armėve i kishte dėbuar nga trojet e tyre shekullore. I frymėzuar me idenė e atdhedashurisė,jo rastėsisht, regjistron akademinė ushtarake nė Romė, tė cilėn e kryen me sukses,duke besuar se do tė vinte dita qė tė rreshtohej si luftėtarė i lirisė nė atdheun e robėruar,nė Ucėn e tij tė dashur,ashtu sic kishte bėrė babai dhe axhallarėt e tij dikur. Pas kryerjės sė akademisė ushtarake mė 1941 kthehet nė Kosovė I emėruar nė postin e prefektit tė Pejės, qė pėrfshinte edhe rrethet e regjionit tė Dukagjinit. E quanin federal, apo njė lloj guvernatori. Nė kėtė funksion politik qėndroi deri me 1943, derisa iu bė i pamundur ushtrimi i mėtutjeshėm i kėtij funksioni pėr shkak tė radikalizimit tė rrethanave politike e luftarake.

     Me rastin e emrimit tė tij nė kėtė pozitė politike mė 1941 ai do tė deklaronte: ”Gėzohem shumė qė po e marrė nė dorėzim njė federatė,e cila pa u turpnue them sė ashtė ndėr ma tė rregulluemet e me prestigje tė nalta. Programi im ashtė ky: cdo shqiptarė e sidomos na, kosovarėt, mbas shumė tragjedive tė pėsueme nga barbaria cetnike serbe - malazeze, duhet t’I lamė mė njii anė intrigat,partitė,idenat personale e tė bashkohemi si nji grusht i vetėm,t’i shtrėngojmė dorėn njani - tjetrit, tė bahemi si nji trup, vetėm pėr tė mbrojtė interest tona sublime qė janė Atdheu, Ndera, Familja”. thuhet nė gazetėn “Tomori” tė 25 marsit 1941.

     Bajram Gashi me njė pėrkushtim deri nė vetflijim i rendiste prioritetet qė kėrkonin zgjidhje. Pushtimi i gjatė ndėr shekuj qė kishte pėrjetuar populli ynė, kishte lėnė shumė zbrazėti tė  cilat duheshin plotėsuar. Njė rėndėsi tė madhe ai i jipte shkollimit, emancipimit dhe edukimit tė rinisė shqiptare. Arsimimi i njė populli thoshte ai pa reshtur, ėshtė arma mė e fuqishme dhe mė e frytshme pėr njė popull. Nė njė takim me mėsuesit shqiptarė tė rrethit tė Pejės, sipas gazetės “Tomori” mė 1941 ai do tė deklaronte: ”Serbo-cetnikėt  duke mos mundur me na luftue pėrballė, mėshihen nėn maskėn e komunizmės e predikojnė vllaznim - bashkimin. Na e dijmė sė komunizma serbo - malazeze s’ashtė tjetėr vec sllavizma”. Duke vazhduar nė deklarimet e tij publike para opinionit shqiptar ai shtonė: ”Pshtimi ynė asht me i pėrzanė ata  kah kanė ardhur”. Ndėr prioritetet mė tė vecanta tė Bajram Gashit, si qėllim kulmor ishte  atdhetarizmi i natyrshėm e jo deklarimet e zbrazėta dhe pompoze: ”Vendin duhet dashtė me vepra e jo me llafe”pėrsėriste ai nė vazhdimėsi.

     Derisa ishte nė kėtė pozitė politike, ai pėrdori autoritetin e tij pėr tė organizuar rezistencėn e armatosur tė atdhetarėve shqiptarė tė kėsaj treve nė mbrojtje tė kufijve natyralė verior tė Kosovės qė po rrezikoheshin nga brigadat serbo - malazeze cetniko - komuniste, tė cilat po gatiteshin pėr tė  bėrė plojėn e madhe nė Kosovė, gjithėmonė sipas planėve ogurzeza tė Garashaninit e ideatorėve tjerė tė pansllavizmit. Betimi qė kishte dhėnė para vetes dhe kombit, mbi flamurin kuq e zi  tė Ismail Qemalit, sė do tė luftoj deri nė frymėn e fundit pėr tė jetėsuar aspiratat e sa e sa brezave qė ishin angazhuar dhe kishin luftuar pėr njė Shqipėri tė  pėrbashkėt nė kufijtė etnikė, pėr tė pėrmbushur dėshirėn e babait, xhaxhallarėve dhe sa e sa brezave tė flijuar pėr kėtė kauzė, do ta pėrmbushte kohė mė vonė duke rėnė nė altarin e lirisė.

     Koalicioni i komunistėve  dhe cetnikėve, nė frontin e pėrbashkėt,nė trevat shqiptare tė mbetura jashtė trungut tė shtetit shqiptar,kishte hartuar strategjinė kobzezė tė shfarosjės dhe dėbimit masovik tė popullatės shqiptare nga trojet e tyre etnike. Kjo shfarosje do tė bėhej nė shumė plane ogurzeza: me vrasje, djegie, plackitje, perdhunime, dėbime etj. Koncentrimi i madh i forcave tė pėrbashkėta serbo - malazeze partizano - cetnike  nė kufijtė verior tė Kosovės,prisnin rastin mė tė favorshėm qė tė sulėshin mbi trevat e Kosovės. Forcat cetnike tė Drazha Mihajloviqit dhe  Kosta Pecancit tė sistemuara nė njė korpus prej gjashtė brigadave cetniko partizane ishin koncentruar nė Kolashinin e Vjetėr, ashtu sic prisnin sinjalin pėr sulm edhe  forcat cetnike tė Pavle Gjurishiqit nė pėrendim, nė Mal tė Zi.

     Planeve tė serbo - cetnikėve pėr tė ripushtuar Kosovėn, Bajram Gashi do t’u pėrgjigjej duke  e lėshuar kushtrimin e luftės pėr t’u vėnė nė mbrojtje tė   trevave tė veriut tė Kosovės. Qindėra e mijėra shqiptarė vullnetarė nga Rrafshi i Dukagjinit, do t’i pėrgjigjeshin thirrjes pėr t’u vėnė nė mbrojtje tė lirisė. Popullata shqiptare vullnetarisht do tė bėhen digė nė mbrojtjen e Plaės dhe Gucisė, Bihorit, Sangjakut, Tregut tė Ri dhe viseve tjera shqiptare. Masakrat qė po kryheshin nga serbo - cetnikėt mbi popullatėn shqiptare nė kėto treva, ishin nga mė monstruozėt qė mund tė kryente qenja njerėzore.

     Si strateg i politikės dhe luftės qė ishte,Bajram Gashi,do tė bėjė publike para opinionit tė gjėrė masakrėn e popullėsisė civile shqiptaro - boshnjake nė Bihor, ku soldateska serbo - malazeze, brėnda dy ditėve kishte vrarė dhe masakruarė 3741 dhe plagosur 634 burra, gra, pleq e fėmijė.Pėr tė ndėrgjegjėsuar popullatėn e Podgurit pėr kobin e zi qė po e priste nga depėrtimi i mundshėm i formacioneve serbo - cetnike nė Kosovė,Bajram Gashi me njesitėt e tij do tė ekspozoj nė Pejė dhe Banjė tri - katėr arka tė mbushura plotė me gjymtyrė tė tė masakruarve nga masakra e Bihorit, nė tė cilat kishte duarė tė prera,kėmbė,sy tė nxjerrur,gjinj tė femrave dhe gjymtyrė tjera. Ekspozimi i pjesėve tė prera nga kjo masakėr zgjoi indinjatė tė madhe tė popullata e kėsaj treve. Nga kėto  ngjarje morbid qė po ndodhnin,si kushtrim, Frontit tė Rezistencės do t’i bashkangjiteshin qindėra e mijėra atdhetarė qė nga Ferizaj, Gjakova dhe gjithė Podguri, nė vijėn e frontit verior tė luftės  pėrgjatė kufirit me Mal tė Zi deri nė Sangjak e gjetiu. Nė kėtė luftė tė pabarabartė nė tė gjitha aspektet, vullnetarėt shqiptarė nėn udhėheqjen e oficerėve shqiptarė si: kapiten Sata, kapiten Rudi, Hysen Xhaferri, Bajram Gashi, Mulla Zekė Bėrdyna, Ramė Alia, Col Bajraktari etj. do tė shkėlqejnė me organizimin strategjik ushtarak dhe trimėrinnė e treguar pėrball sulmeve cetnike. Fronti i rezistencės sė ushtarėve  dhe vullnetarėve shqiptarė tė udhehequr nga kėta strategė,duke marrė pjesė nėpėr beteja vazhdueshme nė njė vijė kufirareprej Andrijevicė, Plavė, Guci, Beranė, Cakorr, Kacuberr, Kuqishtė, Sanxhak (Pazar I Ri) etj. Nė pėrballje me forcat cetnike tė Drazha Mihajloviqit, secili luftėtarė i lirisė dha prova tė qendrushmėrisė, sakrificave dhe heroizmit personal nė mbrojtje tė idealit tė lirisė dhe atdheut. Vlenė tė pėrmendet akti burrėror  dhe vetmohues i Zenel Imer Haxhiajt nga Uca e Epėrme, i cili pėr tė mundėsuar vendosjėn e topit nė njė maje nga mund tė bombardoheshin pozicionet serbo - cetnike, bartė tytėn e topit tė rėndė 110 kg nėpėr njė tėrren malor e shkėmbor mė borė deri nė majėn e Orovcit nga nėn komandėn e Hysni Rudit do tė bombardohen pozicionet serbe. Me kėtė rast vullnetarėt shqiptarė jo vetėm qė kaluan lumin e Ibrit duke i zbrapsur formacionet pushtuese, por cliruan edhe Tregun e Ri. Nė kėtė luftė tė pėrgjakshme nė mbrojtje tė popullatės shqiptare e boshnjake nė fushė tė betejės ranė edhe mjaftė luftetarė ndėr ta edhe Muzli Mula nga Syrigona, Imer Dani (Loshi) nga Pemishtja.

     Brigadat partizane shqiptare nga Shqipėria me urdhrdhėrin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UNC kishin depėrtuar nėpėr trevat e Kosovės duke i cliruar ato, ndėrsa  trevėn e Burimit mė 17 nėntor 1944. Kėto brigada  nga fshati nė fshat, po regrutonin djemtė mė tė  mirė dhe mė tė shėndoshė nė pėrbėrje tė kėtyre formacioneve, pėr tė cliruar Kosovėn nga pushtuesit gjermanė. Udhėheqėsit e kėtyre brigadave duke besuar nė marrėveshjen  qė ishte  bėrė nė mes udhėheqjes sė Shqiperisė dhe asaj tė Jugosllavisė po marrėshonin nga njė trevė nė tjetren duke cliruar Kosovėn dhe duke dhėn kontributin e tyre nė luftėn antifashiste  duke besuar qė mė nė fund Kosovės do t’i  njihet e drejta pėr tė vetvendosur pėr fatin e saj pėr bashkim me Shqipėrinė sipas Konferencės sė Bujanit.

     Eshalonet serbo malazezo komuniste - cetnike tė pėrforcuara dhe konsoliduara, duke gjetur zbrazėti dhe pėrcarje nė formacionet ushtarake shqiptare, tė cilat ishin ndarė nė baza ideologjike, tė cilat pėr pikėpamjet ideologjike kishin drejtuar armėt kundėr njėri-tjetrit. Kjo armiqėsi ishte e natyrshme qė mbi kėto treva do tė shkallėzohej fillimi i njė tragjedie me pėrmasa apokaliptike.

     Depėrtimi i brigadave serbe e sidomos i Brigadės sė Bokės sė Kotorrit ishte bėrė realitet,ndėrsa  pikėrisht me 21 nėntor 1944,do tė bėhhet njė amnesty pėr tė gjithė cetnikėt e armatosurė, tė cilėt do tė pranonin t’u bashkangjiteshin  formacioneve partizane. Njė formacion i pjestarėve tė forcave cetnike tė Istogut tė udhėhequra nga kryecetniku Rale Vuliq, nė Livadhet e Istogut,hoqėn mjekrrat,hoqėn simbolet cetnike duke i zėvendėsuar ato me simbolet partizane dhe u akomoduanė nė strukturat partizano - komuniste tė malazezo - serbėve nė Burim. Kjo ishte pak a shumė gjėndja nėpėr tė cilėn po pėrbiroheshin shqiptarėt  e kėsaj treve.Zbritja e flamurit shqiptar nga instiucionet e perkohshme qeverisėse  tė pushtetit popullor qė kishin ngritur brigadat shqiptare, zėvendėsimi i flamurit shqiptar me flamurin jugosllav, bastisjet, arrestimet, burgosjet, rrahjet, torturat mė monstruoze, pushkatimet pa gjyq, ishin paralajmėrimi i njė prologu tė njė tragjedie me pėrmasa kombėtare qė do tė ndodhte nė Kosovėn e molisur kundėr shqiptarėve etnikė.

     Mbi komandantėt e cetave vullnetare qė po  vepronin  gjithandej maleve tė Podgurit gjithėnjė e mė shumė po ngushtohej fushėveprimi,madje edhe trysnia pėr t’u dorėzuar apo pėr t’iu bashkangjitur radhėve tė njesiteve partizane.Njė trysni shumė e madhe nė vazhdimėsi, pėrmes tė gjitha formave do tė ushtrohet edhe ndaj komandantėve: Bajram Gashi, Ramė Alia, Col Bajraktari etj. Pas shumė kėrkesave pėr t’u takuar nga pėrfaqėsuesit komunistė tė Istogut dhe shumė refuzimeve tė udhėheqėsve liridashės, megjithatė,njė takim i kėtillė nė rrethana tė  fshehta  ishte mbajtur nė kullėn e Ramė Alisė sė Ucės.Kėrkesės pėr t’iu bashkuar  formacioneve partizane tė Istogut, Bajram Gashi   u ishte pėrgjigjur: ”Unė jam i vetėdijshėm pėr rrrethanat politike dhe strategjike  nėpėr tė cilat po derdhim gjak pėr lirinė e Kosovės. Unė, po ashtu, e di nėpėr cfarė sprovash tė rėnda po kalojmė ,ne, luftėtarė tė lirisė por edhe populli shqiptarė nė pėrgjithėsi.Neve si shqiptarė sipas tė gjitha gjasave po na imponohet nė tė gjitha  drejtimet edhe njėherė ripushtimi  gjakatar serbosllav. Unė nuk u besoj komunistėve serbo - malazezė, as parullės sė bashkim -vėllazėrimit qė do tė thotė se u besoj vetėm formacioneve ushtarake , tė cilat pėrbėhen prej luftetarėve shqiptarė,pa dallim ideologjie,pa dallim partishė ,por qė si qėllim tė fundit kanė mbrojtjen e tėrsisė sė kufijve shqiptarė dhe lirisė sė nėpėrkėmbur ndėr shekuj”. Idea e Bajram Gashit u vlerėsua e pa pranueshme nga paria komuniste e Istogut dhe si e tillė u hodhė poshtė. Pėrsėri mali dhe bjeshka ishte vendi ku frymonte liria dhe shpresa, pėr trimat e luftėtarėt sypatrembur ,tė cilėt  gjithcka po vėnin nė interes tė mbrojtjes sė lirisė sė atdheut.

     Ndjekjet dhe pusitė ndaj forcave vullnetare tė udhėhqura nga Bajram Gashi dhe Ramė Alia ishin tė vazhdueshme dhe tė papritura, ashtu sic ishin tė papritura edhe sulmet e vullnetarėve tė lirisė mbi formacionet cetniko-partizane.Sulm pas sulmi dhe betejė pas beteje lufta vazhdonte dhėmbė pėr dhėmbė.Tė vrarė dhe tė plagosur nga tė dyja kampet luftarake. Mė 8 shkurt 1945 nė bjeshkėn e Jerebisė forca tė shumta tė formacioneve partizano - cetnike rrethojnė vendndodhjėn e luftetarėve tė lirisė nė njė rrethim tė hekurtė me armatim tė tė gjithė kalibrave tė armėve.Edhe kėtė herė kėrkesės pėr t’u dorėzuar trimat e Bajram Gashit dhe Ramė Alisė do tu pėrgjigjėn me krismat  e pushkėve besnike. Nė njė betejė tė pabarabartė,shpeshherė edhe fyt nė fyt do tė bijnė  njė numėr i konsiderueshėm nga tė dy kampet kundėrshtare,ndėrsa nė fushėn e nderit pėrmendorėn e pėrjetėsisė do t’ia ngrejnė vetes edhe  Bajram Gashi, Ramė Alia, dhe djali 18 vjecar i Ramės, Salih Rama. Shėmbėlltyra e atdhedashurisė, sakrificat sublime deri nė vetflijim pėr idealin e clirimit dhe bashkimit kombėtar tė trojeve shqiptare nė njė shtet tė qujtur Shqipėri, kėta heronj tė heshtur do t’i  bėjnė shembullin e frymėzimit dhe motivimit tė sa e sa brezave pėr tė vazhduar dhe sėndertuar rrugėn e lėnė nė gjysmė nga kėta kapedanė.

 

Burim, 08. 02. 2012