“SHQIPTARĖT LUFTUAN QĖ TA BĖJNĖ SHQIPĖRINĖ-SHQIPĖRI”

 

 

LUMI MORAVA KA RRJEDHĖ DHE KUPTIM NGA GJUHA DHE FJALA ILIRO-KELTE SIĒ E KA

EDHE BANJA  E BUJANOCIT VRAJĖS

DHE AJO E SIARINĖS

 

Shkruan: Reshat AVDIU ( * ) Preshevė, 07. 12. 2010

 

 

I L I R I A

 

 

     Herodoti (i famshėm) fliste pėr dy lumenj tė cilėt derdheshin nė lumin Danub: Angros, i cili siē thotė ai, vinin nga tokat ilire qė pa dyshim ishin Morava e sotme Perėndimore me Ibrin, si dhe lumi tjetėr-Brongos, i cili derdhet nė lumin Danub, e qė me gjasė ishte Morava Jugore, pėrkatėsisht Morava e bashkuar (Morava e Madhe)1. Sipas K. Oshtunit Margus i kohės romake pėson ndryshime dhe quhet Morachuna, mė pastaj Morafa dhe mė nė fund del trajta e sotme Moravė, Morava. Sipas K. Oshtunit rrėnja lipset kėrkuar nga gjuha iliro-kelte.2

     Pastaj, edhe pėr Banjėn e Vranjės ėshtė argumentuar se ka egzistuar qyshė nga kohrat e lashta dhe atė nga koha e iliro-romakėve ka qėnė nė pėrdorim dhe ka shėrbyer si banjė shėruese, kėshtu mendonte edhe udhėpėrshkruesi i njohur gjerman Feliks Kontiz3. Ky autor Banjėn e Siarinės e konsideronte pėr banjė shumė tė vjetėr dhe pėr shkak tė pranisė sė madhe tė shqiptarėve e quajti “Banja e shqiptarėve.” Po ashtu edhe Banja e Nishit, ėshtė shfrytėzuar qyshė nga koha e lashtė ilire, kėtė banjė edhe romakėt e kanė shfrytėzuar, ndėrsa gjatė Mesjetės ėshtė shfrytėzuar nga turqit osmanlinj, e qė ata e quanin me emrin Ilixha e Nishit. 4

     Banja e Bujanovcit “Karaman Banja” ka rrjedhė nga fjala turke (banja e zezė) se popullata autoktone shqiptare me kohė ujin dhe lloēin (baltėn) e saj termale e kanė shfrytėzuar pėr shėrimin, e sėmundjeve ishijatike. ”Mandej nė kohėn e Turqisė, qyshė moti tregohet se nė livadhet pitoreske tė Rakocit vendbanimin e quanin “Vrellė” duke mos ditur asgjė pėr veēoritė e atij uji. Njė ditė beut qė kishte ēifllėk nė kėtė katund i sėmuret ati dori. Thonė se ishte njė kalė i pėrmendur pėr bukuri e shkathtėsi jo vetėm nė kuadėr tė fshatit por nė tėrė Moravicėn. Pėr kėtė arsye gjithė meraklinjtė e kuajve beut ia mbanin inat (zili).

     Beu aq shumė e donte atin e tij saqė e ruante si dy sytė e ballit. Por njė ditė kali  sėmuret aq shumė saqė nuk u ngritė mė dot nė kėmbė. Beu fort mėrzitej pėr kalin dori  saqė  pėr shėrimin e tij e ofron  njė pesėlirėshe “reshadije.” Ē’ėshtė  e vėrteta  ilaēi pėr tė nuk gjendej asesi. Kali nga dhėmbja dita-ditės dobėsohej dhe shkrihej. Pėr tė mos e shikuar me sy se si “kanakali,” po i ngordhte nė ahėr, beu njė ditė me qerre e shpuri kalin te “Vrella” me  ujė tė ngrohtė duke i thanė me dhėmbje:“Unė nuk munda tė tė ndihmoja.  Zoti tė shpėtoftė”!

     Mirėpo, njė ditė ngjau ajo qė s’e priste askush, ati i beut duke kullotur bari tė shijshėm dhe duke u larė nė ujėt e ngrohtė tė Vrellės u shėrua plotėsisht. Barinjtė shqiptar tė Rakocit duke i kullotur delet e shohin atin e beut dhe e pėrhapin lajmin se uji i ngrohtė i Vrellės e shpėtojė kalin e beut nga ngordhja e sigurtė. Nė fillim nė kėtė banjė pėr mjekim vinin turqit, prandaj edhe banjėn e quajtėn “Banja e turqve.” Duke u larė dhe duke u lyer me lloē (baltė), sepse edhe lloēi ishte shėrues njerėzit dukeshin si buaj tė zi ndaj edhe rrjedhė edhe emėrtimi i banjės “KARAMAN BANJA”. 5

     Mė vonė shqiptarėt kėtė vend me ujė tė ngrohtė, e lloē shėrues e quanin “LLoēi i Bujanocit”. Ndėrsa serbėt (tė ardhur nė kėto vende  me shumicė si kolonizator nėpėr tokat  dhe pasuritė e shqiptarėve autokton  diē mė parė se tė fillonte tėrheqja e ushtrisė osmane nga kėto treva gjatė tetorit tė vitit 1912. v. a.). Ata kėtė vendbanim e quanin “Bivoleška Banja” sepse njerėzit kur lyheshin me lloēin e banjės nga larg dukeshin si buaj.  Nė bazė tė rezultateve, tė analizuara kimike dhe analogjisė sė ujit termal tė banjės sė Bujanocit me ujėrat e ngjajshėm nė vend dhe nė botė ėshtė konkluduar se ky ujė mund tė klasifikohet ne radhėt e ujėrave mė tė ēmuar nė Europė, pėr ēfarė mendimin e vetė e kanė dhėnė ekspertėt mė eminent. Mundėsitė shėruese tė banjės sė Bujanocit janė gati magjike.

     Edhepse pjesa mė e madhe e pacientėve nė kėtė banjė janė shqiptar, personeli mjeksor dhe ai shėrbyes janė tė gjithė serbė.5 Sipas hidronomikėve sllavė fjala Moravė rrjedhė dhe ka domethėnie nga sllavistika more det, se dikur nė kohėn tektonike tė pleocenit ky vend paska qenė det dhe atė e tėrė Lugina e Vranjės dhe Fushėgropa e Shkupit paskan qėnė nėn ujė. Dhe se me lėvizjet tektonike tė shkėbinjėve qenka bėrė errozion dhe pėrbytje tė mėdha dhe se deti qenka derdhur-zbrazur, pėrmes Grykės tė Jankut apo tė Hunijadit nė lumin Tunė-Danubin e sotėm pėr nė Detin e Zi.

     Siē tham edhe mė lartė fjala Moravė ka rrjedhė nga gjuha dhe fjala iliro-kelte, se Lumi ndonjėherė dinte tė bėhej nga tė reshurat e mėdha tė shiut i tėrbuar dilte nga shtrati i tij dhe ua vėrshonte tė mbjellurat e popullatės qė zakonisht vendosej dhe banonte rreth lumenjėve si ata tė Maqedonisė gjegjėsisht tė fisit tė sajė ilir Paionėt qė banonin rrėth Bardharit nga ilirishtja Bardhar d.m.th. lum i bardhė apo VAR. Porse edhe pjesa tjetėr e popullatės Paine tė Iliro-Dardanėve banonte rrėth  Moravės dhe shpesh herė lumi dinte tė tėrbohej nga ujėrat e shumta dhe dilte nga shtrati i tij dhe ua vėrshonte tė gjitha tė mbjellurat banorėve tė saj. Ata fillonin t’i luteshin me fjalėt mo-ore mos na i prishė tė mbjellat tona, o pjesė e shpirtit dhe e jetės sonė ilire je ti, mo-ore mos na i prish kasollat tona, mo-ore mos na i shkatrro vreshtat tona, mo-ore mos na i mbytė bagėtitė tona, t’i more je Zoti dhe shpresa jonė.

     Sipas ilirollogut ndėr ne shqiptarėt deri mė tani i njohur si arbresh i Zarės sė Kroacisė Aleksandėr Stipēeviq, nė librin e tij tė botuar mė 1968 nė Zagreb “Gli Ilira”(Mbi ilirėt).Thotė se me ardhjen e sllavėve tė Jugut dhe tė Lindjes nė Ballkanė nga malet e Karpateve nė shekullin e VII,.tė erės sonė nga Rusia. Pėr ilirėt njerėz tė njė kulture mjaftė tė lartė njerėzore, fillon njė ndjekje dhe persekutim i pa parė deri atėherė nga hordat e egra karpatjane. Ata nė fillim, ua dogjėn dhe  plaēkitėn tė gjitha tė mirat matriale qė i posedonte popullata ilire.Dhe se ata ilirėt tanė me kohė i kishin zbutur si bagėtitė e trasha njashtu edhe tė imtat si: lopėt, qetė dhe ato tė imtat dhentė dhitė etj. Kėshtu, ilirėt paraardhėsit tanė arritėn ta shumonin dhe mbanin bletėt nėpėr zgjojet e tyre tė punuara enkas pėr kėtė insek fitim prurės. Pėrveē se mjaltin e saj qė e pėrdorni si ilaē mjekeus, pastaj nga mjalti e prodhonin birrėn mjaft tė mirė Ilire. Parmendėn e kishin ndėrtuar dhe qetė i shfritėzonin pėr ta lavruar tokėn dhe kultivur  atė me tė lashtat e nevojshme pėr jetėn e tyre. Shigjetari i egėr karpatjan me ushtėn e tij ia vritte  fshatarit ilir edhe qetė e parmendės dhe ia grabite bagėtitė tjera dhe se nė ēdo vend nėpėr shtetit Ilir, kishte persekutime, grabitje djegie dhe pėrdhosje tė vlerave mė sublime tė popullatės ilire nga bishat e egra e tė pa civilizura karpatjane. Duke u ndodhur ilirėt para kėsaj katrahure makambre ikėn dhe i lėshuan vendet e tyre tė ulta qė ishin mjaft pjellore dhe fitimprurėse. Ku pastaj do ta  fillonin njė jetė tė vėshtirė nėpėr masivet malore pėr ta shpėtuar disi jetėn e tyre dhe tė familjėve tė tyre.

     Kėtė barbari tė bishave karpatjane nė njėrin nga emisionet e veta tė TV. Beogradit gjatė kohės sė luftės nė Kroaci mė 1992. Njėfarė shoveni ēetnik i SAP Krainės Serbe tė Kroacisė Jovan Rashkoviqi, patė deklaruar se ne sllavėt e Jugut dhe tė Lindjes nuk jemi kafshė tė cirkut qė Bashkėsia Ndėrkombėtare tenton t’na vejė nė lojėn e tyre tė cirkut!  Siē ka vepruar polaēoja i cirkut me luanin, tigrin ariun elefantin etj. Se ne kur jemi nisur nga vendi ynė i lindjes nga malet e Karpateve tė Galicisė sė Rusisė, kemi ardhur nė Ballkan si horda tė tėrbuara me kokat e ujqėve tė ngulura nėper shtizat tona. Dhe se kur ėshtė shumė acar i madh edhe ujqit ashtu si  ne sllavėt e Karpateve, qė sot jemi nė zgrip nga Bashkėsi Ndėrkombėtare. Mblidheshin rreth kaēubave (žbunje) dhe fillonin tė ulurinin nga tė ftohti dhe i ftonin edhe ujqrit tjerė nga mali qė t’u bashkoheshin edhe ata. Dhe se pėr ata ujqrit e tėrbuar kinse qenka praktik e tyre nga uria dhe acari me dhėmb ta shkualin nga njė rrėnjė nga kaēuba dhe tė shpėrdaheshin nėpėr pyje. Se njė ditė prapė do tė bashkohen nė tė njėjtin vend pėr t’u marrė veshė pėr (kusaritė e mėtutjeshme nėpėr vendet dhe pasurit e popujve tjerė v.a). Dhe sipas Zotriut nė fjalė, kurra-kurrės njeriut palaēo tė cirkut nuk i paska shkuar ndonjėherė pėr dorė ta zbus ujkun dhe ta vejė nė lojėn e tij tė cikut siē ka vepruar me kafshėt tjera, gjithashtu sipas J.Rashkoviqit as B. Ndėrkombėtare nuk do t’i shkojė pėr dorė qė popullin sllave tė karpateve ta vejė nė lojėn e tyre tė cirkut.

     Me mbjelljen“e farės e sė keqe karpatjane, pėr ilirėt parardhėsit tanė filloi siē tham edhe mė lartė njė jetė tejet e vėshtirė dhe me pėrplot sakrifica dhe vuajtje tė rėnda tė papara deri atėherė pėr ta. Pastaj tė gjitha toponimet, patronimet, antroponimet, hidronimet qė quheshin gjer atėherė vendet ilire do tė zėvendėsoheshin dhe emėrtoheshin me gjuhėn e ujkut-sllavishtė. Dhe pėr kėtė vet zotriu i Krainės Serbe nga Kroacia e kishte dėshmuar kėtė me krenari dhe devotshmėri, pėr kusarin e bishave tė uritura sodomiste karpatjane ndaj tokave dhe  popullatės iliro-pellazge.*

 

* ) Autori ėshtė i burgosur politikė, njėherit edhe kryetar i “Shoqatės sė Muhaxhirėve tė Preshevės”.

 

1. K.Jeriēek,vep.tė cit.1.fq.14

2. K.Ostun.Illyro-Thrakisches,na Arhivi za arbanasku starinu…,knj.I.Beograd 1923, str.118.

3. Mihajlo Kostic,Tomislav Trajkovic,vep..,cit...,fq.129-139 Leskovac 1969.

4. Dr. Mihajlo Kostic.Niška Banja,Zbornik radova sv.V.Boegrad 1958 fq.115

5. Xhahit Ramadani JEHONA -Dhjetor 1993-Bujanoc.

 6. Vranjski glasnik. Libri Nr.II, fq. 364.

 

 

RESHAT AVDIU:

KU SHTRIHEN KUFIJTĖ E KOMBIT SHQIPTARĖ?

 

…