GJAKU S’BĖHET UJĖ

 

LEKA I MADH: PELLAZG - ILIR - SHQIPTAR

 

''Askush nuk na ka faj, se vetė i kemi verbuar sytė tanė, me duart tona''! (Aristidh Kola )

 

Shkruan: Shefki Ollomani - 17. 07. 2010

______________________________________________________________________________________________

 

     Leka i Madh ka folė Shqip dhe duhet tė kuptohet si Shqiptar, edhepse nė atė kohė nuk kishte etni shqiptare, por kishte etni ilire, makedhone, dardane, mollose, epirote etj., pra kishte etni Pellazge, e cila ėshtė paraardhėsja e etnisė sė sotme Shqiptare. Nė ēdo luftė, nė lashtėsi, kanė marrė pjesė historianėt (sikurse sot gazetarėt), dhe nė njė luftė ku Leka i Madh luftonte me ushtrinė e tij, njė historian iu ofrua shumė afėr, sepse Leka fliste tmerrshėm. Historiani u interesua ta dėgjojė nga afėr (aq sa ka guxuar tė afrohet), se nė ēfarė gjuhe fliste Leka. ''Zjarm ore”, - ishin fjalėt bubullimė tė Lekės komandant, kur i urdhėronte ushtarėt e tij qė tė hidhen nė sulm gjatė betejės. Historiani kuptoi se ky urdhėr nuk ishte as greqisht, as latinisht dhe shkroi: ”Aleksandri fliste nė njė gjuhė barbare, kur i urdhėronte ushtarėt e tij”. Kjo do tė thotė se Leka i Madh ka folė Ilirisht, pra, Shqip, prandaj ne sot duhet ta quajmė Aleksandrin Shqiptar, pavarėsisht se si janė thirrė fiset illire nėpėr shekuj dhe epoka!

 

*   *   *

     Emri i Aleksandrit tė Madh ende vazhdon tė krijojė turbullira politike. Edhe sot, kėtu e dymijė e treqind vjet nga vdekja e tij, duke bėrė qė politikat e vendeve tė ndryshme tė varen shpeshherė nga lavdia dhe emri i tij pėr ta privatizuar, vjedhur e pėrvetėsuar! Disa pseudohistorianė tė sotėm tė fqinjėve tanė tė afėrt dhe tė largėt, pretendojnė qė Leka i Madh nuk ka prejardhje shqiptare. Por historianėt e lashtė kanė lėnė shėnime qė tregojnė se Aleksandri i Madh ishte i biri i mbreti tė Maqedonisė - Filipit II dhe i Olimbisė, njė princeshė Ilire, e bija e mbretit tė Epirit - Neoptolemi I. Shumė shkrues tė historisė antike, ndėr ta Herodoti dhe Tukididi, na njohtojnė se Pellazgjėt (Shqiptarėt e sotėm) janė popull para grekėve (“proelinioi”). Edhe pas kaq shumė faktesh e dokumentesh dhe pohimeve tė vetė historianėve e filozofve antikė helenė (grekė), dikush akoma nuk e ka tė qartė se kush ishte, ēfarė gjuhe fliste, ēfarė prejardhje etnike kishte dhe i kujt ishte dhe ėshtė Aleksandri i Madh i Maqedonisė - Leka. Njė pirateri, vjedhje, pėrvetėsim e falsifikim tė pėrkatėsisė etnike tė Lekės sė Madh e bėnė Grekėt modernė dhe tani sė fundi kėtė gjė pėrpiqen ta bėjnė edhe Sllavo-bullgarėt qė veten e quajnė Sllavo-maqedonas, bile pėr ironi tė shekujve tė shkencės e tė dritės: XX dhe XXI, ata nuk ngurrojnė ta quajnė veten edhe Sllavė, edhe Maqedonas, pasardhės tė Aleksandrit tė Madh, vetėm pėr faktin se ata sot banojnė nė njė pjesė tė trojeve tė Maqedonisė sė dikurshme antike pellazgo-ilire.

 

*   *   *

     Ēfarė populli janė “maqedonėt” e sotėm?

     Kėta ”maqedonė” tė tashėm, nė tė vėrtetė nuk janė komb mė vete. Kėta i bėri tė ashtuquajtur ”komb maqedonas” vetė Tito. Ju dha emėr, territor dhe pavarėsi. Thjeshtė, kėta janė njė ”komb” i shpikur. Ishte dhe mbeti njė lloj testimi, eksperimenti se, si do tė vegjetojė njė shtet i formuar artificialisht, me nje komb tė trilluar dhe me troje tė huaja. Ky grup njerėzish, nė fakt, as vetė nuk pranojnė se janė komb mė  vete. Vetė Konstandin Milladinov, poet i parė, asnjėheė nuk pranon se ėshtė maqedon, as nuk pranon se ky farė ”kombi” ekziston. Ai, nė fakt, e quan veten Bullgar, dhe tė gjithė kėta njerėz, qė na paraqiten sot si ”maqedonė” i kosideron si bullgarė. Maqedonasit nuk janė asnjė pėrzierje popujsh apo kombesh, ato janė Sllavė tė ardhur prej pėrtej Karpateve, nė gadishullin Ilirik/Ballkanik, duke uzurpuar toka ilire, dhe duke u ngulitur nė territorin e Maqedonisė antike ilire, duke u vetėquajtur me emrin maqedon. Por, nė fakt, kėto, kushtimisht tė themi ”maqedonė” s'kanė asgjė tė pėrbashkėt me maqedonėt antikė tė Pellazgjisė-Ilirikut-Ballkanit. Sllavomaqedonėt e FYROM-it/IRJM-sė, kanė shumė probleme, ato janė tė vetmuar nė territorin e tyre tė uzurpuar: Bullgaria nuk ua njeh kombėsinė, Serbia nuk ua njeh kishėn, Greqia nuk ua njeh emrin, Shqipėria nuk ua njeh territorin, kėshtu qė, pashmangshėm dhe shumė thjeshtė e qartė, janė shtet dhe komb artificial. Ideja pėr formimin e njė Shteti dhe Kombi artificial - Maqedonisė e Maqedonėve moderrnė, nga ana e diplomacisė europiane u bė me qėllim qė tė vendosej njė stabilitet midis popujve nė Ballkan, qė kishin aq shumė dallime dhe aq shumė grindje mes veti. Por u krijua edhe me qėllim tė dobėsimit dhe copėtimit tė mėtejshėm tė trojeve pellazgo-ilire tė Shqipėrisė Etnike nga politika shoveniste dhe ekspansioniste e Serbisė dhe Greqisė. Mirėpo, ”Maqedonia e Re” nuk u bė shembull pėr stabilitet. Ajo, nė fakt, qe dhe mbeti burimi i jostabilitetit nė rajon. Ėshtė shtet qė qėndron nė kėmbė qelqi dhe heret a vonė, kėto kėmbė do ta lėshojnė, do t’i thyhen. Ėshtė e pamundur tė formosh njė komb qė nuk ka bazė, nuk ka themele, nuk ka gjuhė e histori, nuk ka tė kaluar as tė tashme, qė nė fakt ėshtė  vetėm njė marionetė sa  pėr t’u argėtuar e kaluar kohėn  e lirė qarqet politike antishqiptare euro-aziatike. Besoj se krijesat artificiale nuk munden tė jetojnė gjatė. Sidoqoftė,  edhe nė Bashkimin Europian po tė futet i gjithė Ballkani, pėrsėri Republika e Maqedonisė (FYROM-IRJM), kėshtu siē ėshtė tani, nuk do mund tė mbijetojė.

 

*   *   *

     Nė Enciklopedinė e ish-Jugosllavisė pėr shtrirjen gjeografike tė Maqedonisė antike theksohet. “Maqedonia nė periudhėn antike ishte shtet i pavarur, i banuar me fise iliro-thrakase, nga maqedonasit iu dha emri MAQEDONI”. Mė poshtė thuhet: “Shtrihej rreth brigjeve tė Detit Egje. Nė histori ėshtė njohur me emrin Maqedonia, me kryeqytet Selanikun. Mė vonė Filipi II, i ati i Lekės sė Madh, i zgjeroi kufijtė nė Veri. Kjo njihej me emrin Maqedonia II, me kryeqytet Stobi. Kufiri i Maqedonisė II shtrihej deri te lumi Astibo dhe rrjedha e poshtme e lumit Erigon”. (Mala Enciklopedija, Prosveta, Beograd, 1978, f.461). Pėrndryshe, fqinji verior i Maqedonisė ishte Dardania, me qytetet mė jugorė tė saj, Justiana dhe Ceflloni. Pra, siē shihet, Maqedonia asnjėherė nuk ėshtė shtrirė nė veri tė lumit Astibo (Bregallnicė), dhe se nė perėndim asnjėherė nuk e ka pasur territor tė saj Maqedoninė e sotme perėndimore. Ata ishin tė banuara me fiset tjera ilire, si: peonėt, dasaretėt, lynkestėt, pirustėt, etj. Kėtė e dėshmojnė edhe gėrmadhat e vendbanimeve tė vjetra dhe objektet e shumta arkeologjike tė zbuluara anekėnd hapsirės sė Maqedonisė sė sotme.

     A mund tė jenė sllavo-maqeonasit pasardhės tė maqedonėve antikė?

     Mitko Panov, akademik, pėr kėtė ēėshtje, ndėr tė tjera, do tė theksojė: ”Makedonski slloveni”, qė nė shqip do tė thotė sllavo-maqedonas. Kurse, nė enciklopedinė arsimore theksohet: “Maqedonasit = popull i sllavėve tė jugut, qė emrin e marrin sipas rajonit Maqedoni dhe janė pasardhės tė fiseve tė vjetra sllave”. (Mala Enciklopedija, Prosveta, Beograd 1978, f.463).  Nė enciklopedinė e gjeografisė theksohet: “Maqedonasit = popull nga grupi i sllavėve tė jugut, tė krijuar nga fiset slave: BERSJAK, STRUMJAN, DRAGOVIT, etj.”. Kurse, sa i pėrket etnitetit tė kėtij populli, nė Enciklopedinė Britanika, do tė theksohet se: “Rilindja maqedonase ishte njė proces i gjatė i zgjimit kulturor dhe kombėtar. Mendohet se ky proces filloi nė shek. XIX, kur edhe u paraqitėn librat e rilindasve tė njohur: Joakim Kėrēovski, tė Kiril Pejēinoviqit (1816) dhe tė Pulevskit (1875)”. Ndėrsa, sociologu i njohur Ante Flamengo do tė thotė: “Popull - komb mė i ri qė u formua nė Jugosllavi ėshtė kombi maqedon, i formuar nė vitin 1948”. Pra, identitetin e plotė kombėtar e arritėn nė vitin 1948. Ja pra pse sllavo-maqedonasit nuk mund tė jenė maqedonasit antik. Mu pėr kėtė, me shumė tė drejtė, Mitko Panov e pėrdor etnonimin sllavomaqedonas, nė mėnyrė qė tė bėhet dallimi midis maqedonasve antikė dhe sllavo-maqedonasve tė ditėve tona. Pra, e mira ėshtė qė autorėt sllavo-maqedonas tė mos merren me kuazishkencė, sepse kjo iu sjellė mė shumė dėm e huti brenda vetė popullit sllavo-maqedonas. Ne i kuptojmė se duan tė jenė pasardhės tė njė populli tė stėrlashtė, me tė cilin mburret historia antike dhe historia mė e re, por ja qė nuk munden tė jenė edhe sllavo-maqedonas edhe maqedonas antikė, sepse maqedonasit e Lekės sė Madh kanė jetuar nė njė hapėsirė dhe nė njė kohė krejtėsisht tjetėr.

     Edhe pas njė mali gjigant me fakte e dokumente shkencore, ballkanike e botėrore, mbi origjinėn e vėrtetė pellazgo-ilire dhe mbi autoktoninė e Shqiptarėve nė kėtė Gadishull, nacionalizmi dhe shovenizmi sllavomaqedonas nuk ka tė ndalur. Ai pėrmes Akademisė sė Shkencave tė Maqedonisė dhe Enciklopedisė sė saj, vazhdon me kokėfortėsi dhe naivitet qė tė mohojė autoktoninė e Shqiptarėve nė Iliridė dhe vazhdon shtrembėrimin dhe falsifikimin e paskrupullt tė historisė sė Shqiptarėve, tė Maqedonėve pellazgo-ilirė tė antikės dhe glorifikimin e historisė bullgare tė sllavomaqedonasve, duke u dhėnė atyre Tapinė e Maqedonisė antike tė Lekės sė Madh iliro-shqiptar!

 

 

Shqiptarėt janė mė tė vjetėr se grekėt

 

PREJARDHJA E GREQISHTES NGA GJUHA SHQIPE: NĖNA E SAJ