SHQIPTARĖT LUFTUAN QĖ TA BĖJNĖ  SHQIPĖRINĖ - SHQIPĖRI

 

VENDBANIMET E SHQIPĖRISĖ

SĖ VJETĖR VERILINDORE ME  PATRONIME NGA LEKSIKU I SHPREHJEVE SHQIPTARE

 

Shkruan: Reshat AVDIU ( * )

______________________________________________________________________________________________

 

 

     Para se ta shtrojmė kėtė problematikė, ėshtė me rėndėsi tė shqyrtohen dhe definohen disa tė dhėna historiografike, pėr popullatėn shqiptare qė kishte jetuar nė trojet e saja tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, para luftėrave serbo-turke dhe Krizės Lindore tė viteve 1875-1878. Sepse njė numėr i konsiderueshėm i historianėve serbė, pas Luftės sė Parė dhe Dytė Botėrore, i kanė filluar dhe ndriēuar disa fakte mjaft relevante, lidhur me dėbimin masovik tė shqiptarėve autokton nga Shqipėria e Vjetėr Verilindore. Nė kėtė lėmi janė shquar kėta historiograf serbė: Dr. Vidosava Nikoliq-Stojanēeviq, Dr. Jovan Trifunovski, Dr. Nikolla P. Iliq, Millorad Vasoviq, Dr. Trifun Zoniq, Dr. Rista Nikoliq dhe historiografikėt tjerė tė para luftėrave Ballkanike 1878-1912 siē ishin: M. Gj. Miliēeviqi, Dr. M. Vasoviqi Dr. Millovan Spasiqi, A. Bogosavleviqi, Dr. M. Rakiqi, Dr. J. H. Vasileviqi etj.

 

 

     Pėr shėnimet e kėtyre historianėve serbė, ne pasardhėsit e shqiptarėve autokton nga: Nishi, Leskoci, Vraja etj. E kemi njė respekt dhe konsideratė tė veēantė, pėr vet faktin se kėta njerėz tė vullnetit tė mirė i kishin ndriēuar disa fakte mjaft tė rėndėsishme dhe relevante, pėr rrethanat e krijuara politike, nga fuqitė e mėdha evropiane dhe tė ekspansionizmit kolonialist tė Qeverisė Serbe atėbotė, mbi tė drejtat e paqetėsueshme tė shqiptarėve, qė ishin dėbuar dhunshėm nga trojet, e tyre tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore. Sipas shėnimeve tė Dr. S. Ukės, tė cituara nga shėnimet kėtyre historianėve serbė mes tjerash thuhet: “Popullata shqiptare shtrihej deri Nish dhe pėrtej tij si kompaktėsi etnike, ose e pėrzier me popullatėn serbe dhe me elementet tjera etnike siē ishin: vlleh, jevgė, turq, bullgarė etj” (1).

     Pastaj popullata shqiptare shtrihej edhe nė qarkun e Toplicės dhe nė atė tė Vrajės, pastaj nė trevat dhe rrethet e Leskocit, Kosanicės, Dobriqit, Grykės sė Veternicės, pastaj nė Jabllanicė, Pustarekė, Polanicė (2), Klisuricė, Masuricė, nė fushėgropėn e Vrajės (3). pastaj shqiptarė kishte edhe nė Vllasinė Kraishtė dhe nė rrethin e Nishit (4). Ndėr qytetet e banuara pjesėrisht ose kryesisht me shqiptarė ishin: Prokupla, Kurshumlia, Leskoci, Nishi, Vraja, Piroti etj (5). Nga trevat e lartė pėrmendur, sipas autorėve serbė, rreth 300 vendbanime qė shtriheshin atje ishin tėrėsisht tė banuara me popullatė shqiptare, ndėrsa 150 sosh ishin me popullatė tė pėrziera d.m.th. heterogjene me shqiptarė serbė etj. Sipas tė dhėnave tė shumta nga udhėpėrshkruesit e ndryshėm, shqiptarė kishte edhe nėpėr trevat me popullatė tė pėrzier heterogjene, kėta shqiptarė, kishin marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me popullatėn serbe (6). Kjo shihet nga vlerėsimet e bėra nga Millovan Spasiqi (7) dhe M.Gj. Miliēeviqi (8).

     M. Spasiqi, veēanėrisht M.Gj.Miliēeviqi, ky historiograf flet dhe shkruan mbi aspiratat jetėsore dhe politike tė shqiptarėve gjatė viteve tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, ai pėr kėtė dukuri mes tjerash thotė se: “Shqiptarėt nuk pohojnė dhe nuk pajtohen se janė pasardhės tė ndonjė populli qė ka falimentuar. Siē thonė kėta, populli shqiptar ėshtė popull me histori tė veēantė dhe popull i pavarur, aq mė tepėr shqiptarėt e Toplicės dhe tė tjerėt protestojnė kundėr turqve qė i vunė nėn sundim dhe pėrpiqen dhe luftojnė pėr t’u ēliruar nga zgjedha e sundimit turk. Duke qenė tė bindur se kėsaj ēėshtjeje vetė nuk mund t’ia dalin nė krye, ata dėshirojnė qė bashkė me ne serbėt tė luftojnė kundėr zaptuesit tė pėrbashkėt-turqve. Ndėrkaq, pas njė ēlirimi kėta, natyrisht, kėrkojnė qė tė jenė tė pavarur dhe tė mbetėn nė trojet ku janė edhe sot. D.m.th.(nė trojet e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore atje ku ishte: Nishi, Leskoci, Vraja etj-v.a.). Gjatė bisedimeve, ashtu edhe nga pikėpamja e zakoneve tė ndryshme mė sė afėrmi janė me ne serbėt. Pasi kanė njė besė tė fortė ndaj serbėve, kanė edhe besim tė madh nė princin Mihail, i cili mund t’i lironte serbėt dhe shqiptarėt nga zgjedha dhe sundimi turk. Shqiptarėt do t’i paguanin princit Mihajlit njė tatim me kusht qė ai t’i lerė tė qetė nė trojet dhe vendbanimet ku janė tash. Kur dėgjuan shqiptarėt qė ishte vrarė princ Mihaili, shumė prej tyre u dėshpėruan aq shumė, sa qė dėshpėrimin e tyre nuk e fshihnin as prej zullumqarėve mė tė mėdhenj turq dhe i qortonin serbėt si kishin mundur ta vrisnin atė njeri aq tė mirė, qė do tė mund t’i ēlironte serbėt dhe shqiptarėt e asaj treve edhe tė jetonin tė lirė dhe tė qetė... ” (9).

     Princi Mihajl Obrenoviqi ishte vrarė mė 1868, nė parkun e Beogradit nė Koshutnjak, nė vend tė tij nė pushtet, do tė vinte nipi i vėllait tė tij Millan Obrenoviqi, dhe se deri nė moshėn madhore d.m.th. gjer nė vitin 1872 pushtetin do ta udhėhiqnin, “Mėkėmbėsia: Dr. Jovan Ristiqi kryetari i partisė liberale serbe, Milivoje Bllaznavac dhe Jovan Gavrilloviqi” (10). (Me qėllim qė tė kufizohej pushteti absolut i sundimtarit, u miratua Kushtetuta e vitit 1869, gjegjėsisht njė vit pas dėbimit tė 413.000, banorėve autokton shqiptar nga Pashallėku i Beogradit. Pėr kėtė dėbim masovik tė muhaxhirėve nga Beogradi dhe nga tė gjashtė nahijet e tij, do tė flasim mė vonė gjatė kėtij punimi historik. Nė vitin 1872, Princi Millan Obrenoviqi e mori pushtetin nė duar e veta dhe nė kėtė mėnyrė u bė sundimtar absolut i Serbisė. Nė politikėn e jashtme Millan Obrenoviqi gjithnjė e mė tepėr i afrohej Austro-Hungarisė. Lidhshmėria e sundimtarit serb pas Austro-Hungarisė u konfirmua me nėnshkrimin e njė konvente sekrete, me tė cilėn Serbia heq dorė nga pretendimet nė Bosnje dhe Hercegovinė. Serbia, me kėtė dokument u obligua tė zhvillojė politikė miqėsore ndaj Austro-Hungarisė, qė tė mos nėnshkruaj ndonjė marrėveshje politike me vendet tjera nėse janė kundėr kėsaj marrėveshje austro-hungareze. Mė poshtė shihet se nuk ishte vetėm se Rusia, shtytėsja dhe pėrkrahėsja e Serbisė, ndaj popullatės autoktone nė qarqet atėbotė tė Nishit, Prokuples, Kurshumlisė, Pirotit, Leskocit, Vrajės. Porse njė shtyrje tė njėjtė ia kishte dhėnė edhe koalicioni i Hausburgėve Austro-Hungarez, ja se siē thuhet mė poshtė nė kėtė Konvente, Serbo-Austro-Hungareze. “Nė rast lufte, shtetet nėnshkruese ishin tė obliguara qė ta pranojnė neutralitetin politik. Austro-Hungaria u zotua se do ta pėrkrahte depėrtimin e Serbisė kah jugu, d.m.th. (ndaj tokave tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, si tė qarkut tė Nishit, Leskocit, Vrajės-v. a.) etj. Pastaj Austro-Hungaria obligohej qė t’i mbroj interesat e dinastisė sė Obrenoviqėve. Prandaj, edhe e njohu shpalljen e Princit Millan pėr mbret tė Serbisė nė vitin 1882” (11).

     Nga kjo del se shqiptarėt qysh nė fillim ishin tė njohur me propagandėn e Mihail Obrenoviqit, sigurisht mbi idenė e federatės ballkanike, pėr tė cilin aso kohe flitej. Del se shqiptarėt e parandienin rrezikun qė u vinte nga mbretėria serbe dhe kishin filluar ta thellonin politikėn kombėtare shqiptare ndaj Serbisė pėr t’i ikur shpėrnguljes eventuale (12). Megjithatė, planeve ekspansioniste serbe popullsia shqiptare e viseve nė fjalė nuk u shpėtoi. Nė vitin 1877-1878, filloi shpėrngulja e tyre masive. Numri mė i madh i tyre u vendos nė Sanxhakun e Prishtinės, tė Pejės, kurse njė pjesė e madhe e kėtyre shqiptarėve emigroi pėrgjithmonė pėr nė Turqinė e sotme. Mbi kėtė popullatė pėrkatėsisht mbi muhaxhirėt qė u vendosėn nė Sanxhakun e Prishtinės, nė mėnyrė direkte ose indirekte kanė shkruar disa autor, ndėr tė cilėt dalloheshin Radosllav L. Pavlloviqi, Atanasije Urosheviqi, J.Trifunoski, Emin Pllana,Skėnder Rizaj, Kosovka Ristiqi etj. Mirėpo lidhur me patronimet e kėsaj popullate ėshtė shkruar fare pak (13).
Tė dhėna tjera lidhur me patronimet e popullatės shqiptare nga trojet e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, ofron njė dokument arkival i cili ruhet nė Arkivin e Serbisė nė Beograd (14). Dhe tri punimet tjera tė publikuara nga Dr.Vidosava Nikoliq-Stojanēeviq, nė buletinin e punimeve historiografike tė Leskocit dhe atė nė nr. VIII, IX, XIII (15). Ajo qė bie menjėherė nė sy nga kėto shėnime, ėshtė fakti se me kohė kishte marrė fund procesi i islamizimit tė kėsaj popullate, i cili konvertim nga kristijanizmi nė myslimanizėm, do t’i kishte efektet e veta nė vetė strukturėn dhe ngjyrėn e patronimisė tė kėsaj popullate nė trojet e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore. Do tė ruhej vetėm se njė pjesė e patronimeve tė formuara me mjete leksikore shqipe dhe tė atilla tė formuara nė bazė tė emrave tė fiseve apo tė ndonjė mjeshtėrie etj. Kishte edhe synime tė emėrtimeve nė saje tė toponimeve tė fshatrave, qyteteve e tė trevave tjera.

     Patronimet gjegjėsisht llagapet nė rrethin e Prokuples, mbanin emėrtime nga shprehjet leksikore shqipe. Kėto lloje patronimesh janė tė shumėllojshme, disa prej tyre kanė pėr mbėshtetje fushėn e florės dhe tė faunės, si patronime nga flora dhe fauna ishin: Lula, Kaēa, Pasuli, Peēurka Pleshti, Gusani, Turreci, (16) etj. Pak a shumė tė ngjashme me kėto janė edhe patronimet: Pelena, Luga, Byberi, Krrela, Telka, Ēanaku, Gavaza (17). Nėpėr kėto dokumen -  tacione vėrehen disa patronime nė Shqipėrinė e Vjetėr Verilindore, si nė Nish, Toplicė, Leskoc, Vrajė, etj. Kanė pasur pėr motiv emėrtimin e ndonjė antroponimi apo emrin e ndonjė vendi siē bie fjala; Ramiqi, Muriqi, Ballta, Mlina, Keēa, Ēeli, Ēosa, Kuka, Luli, (18) Aliēka (19), Hashani, Ballavuri, Ēorri, Brraka (20) etj. Atje vėrehen edhe patronime qė ishin ngritur mbi bazat e emrave tė fiseve, mirėpo meqė ky dokument ka vetėm emrat e njė pjese tė banorėve shqiptarė nė qytetin e Prokuples dhe tė disa fshatrave tė afėrta ėshtė krejt e kuptueshme qė kėtu nuk ka edhe aq shumė patronime tė kėtij lloi. Nė kėto shėnime historiografike serbe dalin vetėm gjashtė patronime pėrkatėsisht mbiemra nė bazė tė fiseve si p.sh. Berishė, 5 tė fisit Shkrel (kėtu ėshtė shėnuar Ēkrel e jo Shkrel), 3 tjera tė fisit Sop, 2 tė fisit Kastrat mandej 2 tė fisit Shalė dhe 1 i fisit Thaē. Pastaj nė ato shėnime vėrehen bukur shumė patronime tė popullatės shqiptare qė emėrtohen nė bazė tė ndonjė mjeshtėrie si p.sh. tė qeleshe punuesve, pastaj aty vėrehen edhe emėrtime nė bazė tė titujve pėrkatėsisht gradave ushtarake tė leksikut oriental, si p.sh. Nallbanxhija, Berberi (21), Ra’ooxhija, Saraqi, Biēakxhija, Dyfekxhija, Kafexhija, Kazazi, Pehlivani, Ombashi, Subashi, Bajraktari, Zaptija, etj. Mandej patronime tė formuara nė bazė tė titujve tė sistemit ēifligar dhe feudalo-ushtarak siē do tė jenė: Aga, Begu dhe Spahija, siē vjen fjala p.sh. Maliq Begu, (Beg ky nė fshatin Mramor) Shaqir Begu (Beg ky i fshatit Tėrnavė), Sherif Begu (Beg nė fshatin Pllanė e Madhe) (22).

     Numri mė i madh i patronimeve tė popullsisė shqiptare nga trojet etnike tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, para se tė shpėrnguleshin dhunshėm i pėrkisnin sferės orientale. Nga kėto materiale historiografike si shumė tė vlefshme dalin rreth 100 patronime tė shprehjeve nė shqip. Pas vendosjes tė 42 vendbanimet, nga trojet etnike tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, nė Sanxhakun e Prishtinės dhe gjetiu, bėri qė muhaxhirėt tė njiheshin e tė emėrtoheshin nė bazė tė fshatrave nga tė cilėt ishin dėbuar dhunshėm me terror dhe represalie tjera serbo-ruse. Shqiptarėt tė Prokuples, qė i mbėrthente ne vete atėbotė 34 rrethe, popullsia e saj mbante emėrtime nga sfera orientale siē bie fjala Selimi, Hasani, Syla, Mustafa, Sadiku, Mehmeti, Ejupi, Namoni, Ibrahimi (23) etj. Nga kėto burime shihet qartė se nė Prokuple, kishte edhe bukur shumė patronime nė bazė tė toponimisė. Ata mbanin emrat e fshatit prej nga kishin ardhur nė qendrat urbane nėpėr qytete si: Ali, Toēani, Bozhuri, Myrasava, Petrova, Dragidelli, Kutllovci, Bellopoja (24), Pllana, Perunika, Dobratiqi, Pridvorica, Danka, Breznica, Kozmaēi, Vrella, Devēi, Mulaku, Matareva, Gėrguri, Xhaka, Reēica, Maēastena, Statovci, Gubetini, Prekopuēa, Zllata, Merovci, Jabuka, Kėrtoku, Obėrtica, Buēinca, Poturi, Pasjaēa, Bogujevci, Bllaca,Baca, Zhitni potoku, Vllasa,Vllahinja, Maxhera, Bunjaku, Berexhika, Masurica, Binaj (25) etj. Ndėrkaq, patronimet qė pėrfaqėsojnė toponimet e qytetit nė tė cilin jetuan (shqiptarėt-v.a.) para se tė vinin nga Prokupla janė 3 sosh dhe ishin 9 veta, ku do tė quheshin, Gjakovalia, Ali Qupria dhe njė Osman Leskovēalia (26).

     Ndėrsa dy familje tjera shqiptare i mbajnė patronimet e tyre si: Kosova dhe Llapi, ku tregojnė se kėto katėr familje shqiptare erdhėn nė Prokuple nga trevat e Llapit dhe diku nga Kosova (27) etj. Grupin e dytė tė patronimeve tė kėsaj popullate e pėrbėjnė mbiemrat qė i mori kjo popullsi pas shpėrnguljes sė viteve 1877-1878. pėrkatėsisht pas vendosjes tė saj nė trevėn e re, ku i quajtėn ”Muhaxhirė”. Madje R. Pavlloviqi shkruan: “ Muhaxhirėt i bartėn emrat e fshatrave nga tė cilat u shpėrngulėn. Ndodhi qė ata, emėrtimet fshatrave e tyre t’i emėrtonin me emrat e fshatrave nga tė cilat migruan. Ata mes veti quheshin me emrat tė ish-fshatrave tė tyre dhe kėshtu, sipas tyre njiheshin mes veti. Ndėrsa nė librat e regjistrimit tė banorėve tė Vuēitėrnės, tė vitit 1921-1931. Si dhe nė vendbanimet ku u mora me gjurmime, nė Llap dhe nė Kosovė, i shėnova mė tepėr se 100 patronime tė tilla, ku nė mėnyrė tė qartė dėshmojnė dhe sqarojnė prejardhjen e vendbanimeve tė kėtyre muhaxhirėve nė tė cilat jetuan, mė parė” (28). Kėtu kryesisht flitet pėr muhaxhirėt nė Sanxhakun e Prishtinės (29).

     Duke e hulumtuar ēėshtjen kemi hetuar se popullsia shqiptare e atyre vise nė Shqipėrinė e Vjetėr Juglindore, veēmas ajo e Pirotit, ku njė pjesė e saj, do t’ia mėsynte Sofjes, pėr rrugėtim drejt Turqisė. Ku nuk do tė kthehej mė asnjėherė pėr ta shitur dhe pėrkujdesur pėr pasurinė e vetė (30). Kurse popullata autoktone shqiptare, nga trevat e Toplicės dhe trevave pėrreth saj iku nė drejtim tė Llapit dhe depėrtoi nė brendi tė Kosovės. Po kėshtu do tė vepronte edhe njė pjesė e shqiptarėve tė Pustarekės dhe tė Jabllanicės. Kurse popullata e rretheve tė Vrajės, Leskocit me njė pjesė tė Jabllanicės, iku nė drejtim tė Gjilanit, Vitisė dhe nė drejtim tė Ferizajt, disa tė tjerė u ndalėn nė trevėn e komunave tė Kamenicės, Bujanocit, Preshevės, ndėrsa disa tė tjerė ikėn dhe u vendosėn nė anėt e Shkupit dhe nėpėr shumė vende tjera tė Maqedonisė. Popullata e Nishit u tėrhoq pjesėrisht pėr nė Kosovė, sidomos pėr nė Gjakovė, Prizren, Pejė, Prishtinė etj. Ndėrsa, nė kėto anė erdhi edhe njė pakicė e vogėl nga Piroti dhe rrethina e saj, porse pjesa kryesore e kėsaj popullate nga Shqipėria e Vjetėr Verilindore shkoi, siē thamė mė lartė, pėr Sofje dhe Stamboll. Nga rrethina e Pirotit nga fshati Burim ishte shpėrngulur dhunshėm edhe familja e Idriz Seferit, kryetrimit tė maleve tona. I cili para se tė vdiste me 25 maj 1927, fjala e tij e fundit ishte: “... Tanė jetėn u munova me ba kėt’ ven’ Shqypni, po zor te koka bre!” Qysh nė fillim thamė se gjatė kėsaj monografie historike, do tė orvatemi t’i vėmė nė pah patronimet pėrkatėse tė familjeve shqiptare nga Shqipėria e Vjetėr Verilindore, qė ishin vendosur pas shpėrnguljes sė tyre nė trevat e Sanxhakut tė Prishtinės, pa u futur kėtu nė ēėshtjen e tyre etimologjike. E vetmja gjė sipas Dr. S. Ukės, qė ėshtė bėrė aty ishte pėrpjekja pėr t’i klasifikuar patronimet e trevave qė janė emėrtuar me shprehje leksikore sllave, “neve na duken dhe mendojmė sė kėto patronime i takojnė grupit me emėrtime jo sllave por ky klasifikim nuk bėnė tė merret si punė e pėrfunduar, pėr kėtė qėllim janė shfrytėzuar hartat gjeografike nga kėto vise” (31).

     a) Patronimet e muhaxhirėve tė grupit tė emėrtuar kryesisht me shprehje leksikore sllave do tė ishin siē vijon:

     1. Patronimet e shqiptarėve tė ardhur nga viset e Vrajės, tė Shqipėrisė sė Vjetėr Juglindore, ishin emėrtuar nė bazė tė toponimeve tė fshatrave nga vet Qarku i Vrajės si do tė jenė: Bilanicėt, Vėrbovcėt, Cėrcavėt, Qesteiznėt Dugodellėt, Dubnicėt, Dragobuzhdėt, Dobėrnjancėt, Dllugojencėt, Devetinėt, Jellashnicėt, Lebovcėt, Leposhtakėt, Lepencėt, Lepajėt, Llazėt, Llazallėt, Llozanėt, Llallincėt, Mijalicėt, Nalinovcėt, Popovcėt, Pllavēėt, Pollomėt, Prekodellcėt, Prekoqellnikėt, Surdukėt, Surdullėt, Zhitoragjėt, Raiēiqėt, Kitkėt, (Binocėt, Vranjėt, Masuricėt, Allakincėt-v. a.) etj. (32).

     2. Patronimet e shqiptarėve tė ardhur nga qarku i Toplicės dhe Jabllanica e Pustarekės, do tė emėrtoheshin, sipas toponimeve tė fshatrave, nga trojet e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, siē ishin: Berjanėt, Bogujevcėt, Bresėt, Breznicėt, Burnicėt, Bellopojėt, Bradashėt, Bllacakėt, Babatincėt, Brainėt, Buēincėt (33), Buvcėt, Borovcėt, Bogujevcėt, Bublakėt, Bojnikėt, Brestovcėt Vrapcėt, Vrellakėt, Vojuovcėt, Vėrbicėt, Vasileviqėt, Vėrtokėt, Vėrshevcėt Vucakėt, Vujanovcėt, Vishesellėt, Vllasotincėt, Visokėt, Cėrvadikėt, Cerovicėt, Cėrkvicėt, Cėrnovėrhėt, Cukovcėt, Dobratiqėt, Drenovcėt, Dragushėt, Dabinovcėt, Drencėt, Dragidellėt, Dubovėt, Ivanjėt, Konjuhėt, Jashanicėt, Koiqiqėt, Kėrtokėt, Konjuvėt, Konjuvcėt, Konjushėt, Kruselicėt, Kostanicėt, Lipovicėt, Llapashticėt, Kupinėt, Kamenicėt, Kozhincėt, Kutllovcėt, Krivaqėt, Kollaqėt, Konjufcėt, Klaiqėt, Merlincėt, Maēkovcėt, Megjuanėt, Maēastenėt, Megja, Merdarėt, Mėrkojėt, Momēillėt, Maroviq, Medevcėt, Mealicėt, Magashėt, Nasushėt, Novosellėt, Nevadėt, Orlishėt, Ostrogllavėt, Orlishėt, Oracėt, Obėrtincėt, Prekorogjėt, Prekopucėt, Prepollcėt, Petrovcėt, Prapashticėt, Prekodinėt, Piskalėt, Podvoricėt, Perunikėt, Poroshticėt, Pertatėt, Potorzhanėt, Stubllakėt, Stullcakėt, Sekiraēėt, Starosellėt, Svarēat, Sellovėt, Starabanjėt, Svinjishėt, Sllamnikėt, Slishanėt, Svircakėt, Szjaricėt, Softollėt, Slivovėt, Skovriqėt, Sekicollėt, Svarēakėt, Shumanovcėt, Shillovėt, Shamallukėt, Shirokonjivėt, Govorėt, Grbabovnicėt, Gollakėt, Grabovcėt, Graincėt, Rasuhaqėt, Restelicėt, Rashincėt, Rakovicėt, Raqaėt, Rudarėt, Rubovcėt, Ravnishorėt, Rikovcėt, Reasincėt, Reēicėt, Retkocerėt, Radevcėt, Radinovcėt, Tėrrmkėt, Tėrnavėt, Turiqevcėt Terpezėt, Tovorlanėt, Trnavillazėt, Tėrnakėt, Zllatarėt, Zuēakėt, Zagragjėt, Zuēakėt, Zebencėt, Zhitnipotokėt, Zhegrovcėt, Zhushėt, Zharkėt, Plluzhinėt, Zhitoragjėt, Krushtollėt. Disa patronime qė u konstatuan nė regjionin e komunės sė Podujevės (Besjanės), nuk janė si mjaft tė sigurta se pėrfaqėsojnė fshatra apo ndonjė lagje, si bie fjala Tosh-ėt, Cuball-ėt, Toral-ėt, Svishtoll-ėt (34) etj.

     b) Patronime tė shqiptarėve “muhaxhirė” tė emėrtuara kryesisht me mjete leksikore dhe elemente tjera jo sllave shembull patronimi Arbanasėt qė ėshtė krijuar nė saje tė fshatit Arbanas, pastaj kėtu ėshtė formuar edhe hidronimi Arbanashka Reka nė Toplicė. Fshati Arbanas ose Arbanashka Reka, pėrmendet nė shekullin XV (35). Ndėrsa patronimi Barllov-ėt, ėshtė sajuar nga toponimi Barllovė, qė edhe sot gjendet nė rrethin e Prokuples, qarku i Toplicės. Rrėnjėn e kėtij toponimi e gjejmė te emri Bardh, Bard, emėr ky qė ėshtė i lashtė dhe i dendur tek shqiptarėt dhe ilirėt (36).  Baēinc, shumėsi Baēincėt, ose Bajēincėt, ky patronim ėshtė krijuar nė bazė tė toponimit Baēincė edhe ky vendbanim i Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, gjendet nė rrethin e Toplicės. Baza e kėtij patronimi, pėrkatėsisht toponimi rrjedh nga fjala rumune: Baēi, Baēa. Ngjashėm me patronimin Baēincėt, buron edhe patronimi tjetėr Bajēinovcėt dhe patronimi Bajēinovcė rrjedhė nga fshati Bajēinovc i Toplicės (37). Baca, edhe ky patronim rrjedh nga toponimi Bacē, ky vendbanim shqiptarė gjendet nė zonėn e Toplicės. Toponimi mė tepėr pėrkon me rrjedhėn leksikore shqipe, sepse pėr bazė e ka rrėnjėn e fjalės bacė, “vėlla i madh, titull nderimi pėr mė tė vjetrit” (38). Patronimi Bullainėt ėshtė i tipit toponimik dhe ka rrjedhė nga emri i fshatit Bullin, nė qarkut e Toplicės. Ky emėrtim pėr bazė tė vetėn e ka antroponimin Bull-i, edhe ky antroponim i takon nė tėrėsi sferės shqipe, i cili emėrtim pėrmendej edhe nė mesjetėn e hershme (39). “I sė njėjtės gurrė shqipe ėshtė edhe patronimi Bullatovc” (40).
Sipas S. Ukės, patronimi “Berilėt ėshtė krijuar nga termi emėror Ber qė do tė thotė: Ber-ishė; Beran; Borivoje; Beroje Berxhik ” (41) etj. edhe ky patronim ndeshet nė shėnimet mesjetare nė ambientin blegtor “vllah”, si dhe nė shėnimet antroponomie shqiptare. Bunjakėt, edhe ky patronim sipas Eqrem Ēabejit, ka rrjedhė dhe gurrė, nga gjuha e nomadėve blegtor vllah. Ai ia heqė rrėnjėn kėsaj fjale, dhe e veēon si “bun”, qė do tė thotė nė rumanisht “i mirė” . Patronimi Bėrbatovcėt rrjedhė nga emri i fshatit Berbatovc i Toplicės, edhe kėtu E. Ēabeji ia heqė rrėnjėn kėsaj fjale tė vjetėr tė gurrės rumune dhe e veēon si “barka” d.m.th. “mjekėrr” (42). Edhe patronimet Dediqėt dhe Dedinc-ėt, nga qarku i Toplicės, nė Shqipėrinė e Vjetėr Verilindore, ka gjasa reale tė jetė gjithmonė me antroponomi tė gurrės shqipe me bazė tė shprehjeve siē ishin: Dedė dhe Deda. Sipas Eqrem Ēabejit, “antroponimi Dedė ėshtė emėr i vjetėr i shqiptarėve dhe i gurrės popullore” (43).

     Ndėrsa toponimi Gėrgur ka rrjedhė nga patronimi Gėrgurėt, ky fshat i Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, graviton nė zonėn e Jabllanicės dhe njė tjetėr vendbanim me tė njėjtin emėr ėshtė afėr Prokuples. Pa mėdyshje kėto vendbanime shqiptare janė formuar nė bazė tė shprehjeve leksikore tė gjuhės shqipe, pėrkatėsisht ėshtė shkėmbyer emėrtimi nė bazė tė toponomanistikės nga fshati tjetėr Gėrgur qė ėshtė nė Shqipėri. Lidhur me kėtė; Radisllav L. Popoviqi shprehet kėshtu: “ Nuk mė ėshtė e qartė se si ėshtė krijuar ky patronim, nėse banorėt e kėtij fshati s’kanė ardhur nga i njėjti fshat para se tė nguliteshin nė rrethinėn e Jabllanicės” (44). Toponimi Gjelekar, rrjedhė nga patronimi Gjelekarėt, edhe kjo zonė e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, gjendet nė qarkun e Jabllanicės. Ky toponim nuk ėshtė i gurrės leksikore sllave, sikurse qė nuk ėshtė edhe patronimi Shahmovci, sipas fshatit me tė njėjtin emėr Shahi-novc nė Toplicė. Patronimi i etnomizuar Gjelekarėt, duke ia hekur rrėnjėn fjalės greke gerekares, repktevisht Gelkarios, Dr. J. Jovanoviq, thotė se kjo fjalė “greke gelkarios, do tė thotė gjahtar shpezėsh (45)”.

     Me gurrat leksikore orientale-turke janė kėto patronime, nė Shqipėrinė e Vjetėr Verilindore si: Byēmetėt,Poturqojėt,Gajtanėt,Bajralitė, Hasanovėt, Shahiqėt dhe Omerovcėt. Porse toponimi Byēmet sipas tė gjitha gjasave ėshtė formuar nė bazė tė mjeshtėrisė sė pėrpunimit tė pėlhurės sė mėndafshit, rrėnja e sajė ėshtė “byqme” (46). Ky patronim gjallon edhe matej nė tri fshatra tė Jabllanicėn, kėto fshatra mė parė kryesisht ishin tė populluara me shqiptarė. Patronimi Poturqojėt rrjedhė nga toponimi Poturēoj, katund ky qė gjendet nė zonėn e Toplicės, sikurse edhe patronimet Gajtanėt tė sajuar nga dy fshatrat shqiptare nė qarkun e Jabllanicės (47), tė rrethinės sė Leskocit. Ndėrsa toponimi Bajre, rrjedhė nga shumėsi i patronimit Bajralitė, ky vendbanim gjendet nė rrethinėn e Vrajės, tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore. Toponimet Gjemnicė, Hasanovc, Ramaden, Shahiq dhe Omerovc janė krijuar nė bazė tė antroponimive tė etnonimizuara, d.m.th. tė shqiptarizuara pavarėsisht nga prejardhja e tyre arabe. Kėshtu qė toponimi Omerovac e ka dhėnė nė shqipe patronimin Merovcėt edhe ky fshat gjendet nė qarkun e Toplicės, ndėrsa Dr. Millovan Spasiqi, patronimin Merovc e quan Omerovac (48). Sipas shėnimeve tė Dr. M. Vasoviqit toponimi Tupallė e ka gurrėn nga njė antroponim nga leksiku i gjuhės shqipe, ja siē e paraqet ai kėtė dukuri: “Me rastin e themelimit tė fshatit Tupallė, kishte ndodhur njė ngjarje e cila ėshtė karakteristikė e njė tregimi tė vėrtetė shqiptar. Fshatin e kishin themeluar tre vėllezėr Dema, Ibra dhe Syla, nga tė cilėt rrjedhin tri mėhallė tė sotme ajo: e Demovit, Sylovit dhe Ibrovit. Fshati e mori emrin sipas babait tė tyre Neri i cili ishte i ēalė, qė do tė thotė turqisht topall. Vlen tė theksohet se Neri, do tė asgjėsohej nga turqit pėr shkak tė rezistencės qė ua bėnte atyre kundėr islamizmit” (49). Prandaj, bazėn e antroponimit topallėt e mbėshtesin nė cilėsinė fizike tė kryefamiljarit tė tyre Nerit.

     Pastaj, Dr. Millorad Vasoviqi pėr patronimet Kapitėt, Gazdarėt dhe Medvegjėt thotė: “Fshati Kapit sipas tė dhėnave dhe pohimeve tė njerėzve tė shtyrė nė moshė se njė fshatė me emėr tė tillė ekziston edhe nė qarkun e Malėsisė sė Shqipėrisė, kjo do tė thotė se emėrtimi i tillė ėshtė bartur nga Shqipėria. Ndėrsa pėr fshatin Kapit flitet dhe ka mendime se ai mė parė ėshtė quajtur Prapashticė, ndėrsa ai i Gazdarės Grabovnicė, fshati gjegjėsisht qyteza e sotme e Medvegjės mė parė ishte quajtur Duboēicė. Tani mė ėshtė thėnė se tė gjitha fshatrat e Jabllanicės sė Epėrme kanė qenė tė banuara me Arbanės, deri nė vitin 1878, pra sipas kėsaj, edhe fshatrat: Kapit, Gazdara dhe Medvegja ishin tė banuara me shqiptarė” (50). Igrishtėt, patronim ky qė ishte sajuar nė bazė tė toponimit tė fshatrave Igrishtė nė Toplicė dhe nė qarkun e Vrajės. Sipas mendimit tė Zvezdana Pavlloviq - Stamenkoviqit “toponimin Igrishte ka tė bėjė me kultin e zjarrit, respektivisht me njė perėndi tė zjarrit” (51). Ivankullėt janė patronimet nė bazė tė toponimisė tė fshatit me tė njėjtin emėr Ivankullė i cili graviton nė qarkun e Toplicės (52). Nė tė vėrtetė katundi Ivankullė ishte fortesa nė malin Gjake, ky patronim nė fjalė meriton tė shqyrtohet nė mėnyrė tė posaēme. Toponimi Ivankullė rrjedhė nga antroponimi Ivan dhe nga apelativi arab kulla. M. Gj. Miliqeviqi ndėr tė tjera pėr kėtė shkruan: “Flitet se shqiptarėt e mbrojtėn Ivankullėn dhe nė asnjė mėnyrė nuk e lejuan askėnd qė atė ta shkatėrrojė. Ata pak shqiptarė tė cilėt jetonin nė Ivankullė, thoshin se aty ishin qė nga Lufta e Kosovės (1389-v.a.) dhe pohonin vendosmėrisht se ishin trashėgues tė pasurisė sė Beg Ivanit. Ndėrsa pėr disa trupa arrash konstatonin se i kishte mbjellė vetė Beg Ivani” (53).

      Patronimet: Araqėt, Balltiqėt dhe Kaēurėt, kanė rrjedhė dhe gurrė nga fshatrat e Toplicės tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore siē janė: Araqi, Balltiqi dhe Kaēuri. Baza e kėtyre patronimeve gjegjėsisht e toponimeve nuk janė gurrės sllave, ndėrsa patronimi Mulakėt, do tė shėnohej edhe nė dokumentin e K-64/265 (54), ky antroponim ka pėr bazė leksikun e shqipes si p.sh. Mula dhe Mulaj etj. Ndėrsa, Kacabaēėt edhe kėta shqiptarė kėshtu quheshin nė bazė tė fshatit qė ėshtė nė trevėn e Pustarekės, zonė kjo e Toplicės nė Shqipėrinė e Vjetėr Verilindore. Sipas Dr. M. Vasoviqit patronimi Kacabaēėt ėshtė me etimologji shqipe: “Deri me bashkimin e njohur i tė katėr qarqeve si tė Nishit, Prokuples, Vrajės dhe Pirotit gjatė vitit 1878 Serbisė, shqiptarėt ishin tė shtrirė jo vetėm nė tėrė Jabllanicėn e Epėrme, por edhe nė Podgorinė, Petrovagorė dhe Pustarekė e deri nė Moravėn Jugore. Kėto tė dhėna dėshmojnė njė sėrė toponimesh prej tė cilėve po e shquajmė Kacabaēin, emėrtim ky tipik shqiptar, vendbanim ky qė shtrihet nė ultėsirėn e Pustarekės, nė tė cilėn sot nuk ka asnjė familje shqiptare”(55) Patronimet Taqevcėt dhe Mehanėt u sajuan nė bazė tė fshatrave shqiptare tė Toplicės, kėto patronime janė tė gurrės orientale - turke, sikurse edhe patronimet Gėrxhalitė (56) dhe patronimi Dergermenėt (57). Ndėrsa patronimi Konxhelėt sipas tė gjitha gjasave ka tė ngjarė tė jetė me prejardhje hungareze (58).

     Patronimi Pllana, Pllanalitė , rrjedhė nga toponimi Pllanė e Madhe dhe e Vogėl kėto regjione tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore janė nė qarkun e Toplicės. Etimologjia e kėtij toponimi duhet tė jetė i gurrės latine d.m.th. vend i lartė rrafsh lartė etj. Ndėrsa toponimi Kalludrėt e Toplicės sipas tė gjitha gjasave ka rrjedhė provinciale greke qė do tė thotė kallegeras murg prift (60). Edhe patronimi Merlakėt vjen nga toponimi i fshatit Merlak qė gjendet nė qarkun e Toplicės. Edhe ky patronim rrjedh nga greqishtja e vjetėr Mourose, “vllah i zi” (61). Patronimin Kordincėt mbėshtetet nė dy fshatrat e qarkut tė Toplicės. Dr. M. Klaiqi kėtė toponim e shpjegon, se e ka prejardhjen nga gjuha hungareze, gjegjėsisht nga italishtja, korda qė do tė thotė lyftyrė, litar nga kashta e thekrės pėr lidhjen e duajve tė grurit. Kėtu thjesht tregohej mjeshtėria e njerėzve qė merreshin me njė punė tė tillė (62). Edhe nė leksikun e shprehjeve tė fjalėve nė shqipe, aty-kėtu pėrdoret korda si lloj almise. Gjakajt, pėrkatėsisht Gjakalitė, ky toponim rrjedhė nga toponimi Gjaka, edhe ky fshat gjendet nė rrethinėn e Toplicės.

     Mė kėtė emėrtim ėshtė edhe mali nė tė cilin shtrihet ky fshat. Po ashtu edhe patronimi Muzaqėt ka rrjedhė nė bazė tė fshatit Muzaq, tė Toplicės. Ky patronim pėr bazė e ka antroponimin nga leksiku i fjalėve shqipe, Muzak, Muzaka (63). Ngjashėm me kėtė besohet se ishte emėrtuar edhe katundi tjetėr i Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore Lusha, edhe ky fshat gjendet nė qarkun e Toplicės, qė e ka antroponiminė nga bazė e fjalės shqipe Lushė dhe Lushi. Ndėrsa fshatrat Devqė dhe Pallatė tė Toplicės, nuk i takojnė gurrėr sllave, toponimi Pallatė i takon rrjedhės romano-ilire. Ndėrsa patronimet: Kastrat, Kuq, Plakollėt dhe Gjyshincėt rrjedhin nga fshatrat shqiptare tė Toplicės, kėto toponime janė tė proveniencės tė fjalėve tė leksikut shqiptar. Kėtu duhet veēuar patronimin Deshishėt, i cili fare lehtė mund tė kuptohet nė bazė antroponimit Desku edhe ky emėrtim ėshtė i proveniencės i togė fjalės nga leksiku shqiptar, i cili antroponim lehtė mund tė kuptohet se fshati gjithmonė ishte quajtur Desishk (64). Sipas Dr. R. Pavlloviqit, patronimi kryesisht toponimi Plak ėshtė i gurrės popullore shqiptare Plak, edhe ky katund gjendet nė qarkun e Toplicės (65). Ndėrsa patronimet Gjusincėt dhe Shatrat edhe kėto patronime nuk kanė rrjedhė nga gjuha sllave, edhe kėto dy fshatra gjenden nė qarkun e Toplicės. Kurse patronimet Marrveshėt, Lecėt, Ēorrėt dhe Kodralitė janė patronime tė gurrės shqipe. Patronimi Gegla ka prejardhje nga emri Gegė, Gega patronimet Gegla dhe Marrveshėt i takojnė zonės sė Vrajės.

     Patronimet: Binovcėt, Kallabovcėt, Korbovcėt dhe Krivofejėt, kėto vendbanime tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore i takojnė qarkut tė Vrajės, qė ishin tė populluara me popullatė shqiptare e qė u shpėrngulėn dhunshėm duke filluar qė nga Paqja e Parisit e vitit 1856, kurse Rusia, do tė futej nė analet e historisė dhe letėrsisė shqiptare si armikja mė e madhe e shqiptarisė. Rusia qė atėherė do tė fillonte tė kujdesej pėr tė krishterėt e Ballkanit. “ Me Paqen e Parisit, Perandoria Osmane e mori pozicionin e sovranitetit tė kufizuar, sepse Rusia kurdoherė kishte tė drejtė qė pėrmes ēėshtjes krishtere tė futet nė punėt e brendshme tė Turqisė. Kongresi i Berlinit mė 1878 duke filluar nga neni 1-64 me paragraf ia dhuroi Serbisė 620 fshatra shqiptare tė Sanxhakut tė Nishit qė ishin nė kuadėr tė Vilajetit tė Kosovės. Nė anėn tjetėr, Malit tė Zi nė kontinuitet do t’i dhuroheshin viset shqiptare si tė Tivarit, Ulqinit, Plavės dhe tė Gucisė, kėshtu deri mė 1879 prej trojeve tė veta etnike qė u okupuan prej serbo-malazezėve do tė shpėrngulen nė shkallė spastrimesh (813.000-r.a.) shqiptarė” (66).

     Patronimi Krivafeja e ka bazėn edhe nė njė fshat tjetėr tė zonės sė Toplicės (67). Patronimi Turjanėt (Turekovcėt) dhe Tullarėt, kėto toponime rrjedhin nga emėrtimet e dy fshatrave nė qarkun e Toplicės, janė patronime tė proveniencės romane. Toponimi Turjanėt (Turekovcėt) duket se ėshtė krijuar nė bazė tė disa kafshėve tė egra qė kishin jetuar dikur nė rrethin e Leskocit dhe Pustarekės. Kėto ishin, sipas Dr. Jovan V. Jovanoviqit, kafshėt qė quheshin Tur, Zur dhe Llesh. Ndėr kėto kafshė tė egra qė jetonin nė rrethinėn e Leskocit ishte njė bishė qė quhej Tur. Kjo ishte njė lopė e egėr, apo mė mirė tė themi njė paraardhėse e lopės sė sotme, fjala tur nė gjuhėn romako-ilire quhej urus (besprimogenius). Dėshmia mė bindėse pėr bredhjen e tufave tė kėtyre kafshėve nėpėr male dhe fushat e Leskocit ėshtė dėshmi e ekzistimit tė toponimit Turjanė dhe Turkovc (68).

     Patronimi Tullarėt ka rrjedhė nga toponimi i fshatit Tullar, tė rrethit tė Toplicės. Dr. J. Jovanoviqi pėr popullatėn e kėtij rrethi tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, thotė se merreshin me pėrpunimin e njė lloji tė rekuizitave nė tė cilat vendoseshin shigjetat qė shėrbenin pėr luftė. Nga kjo del se kjo ishte njė mjeshtėri e lashtė e kėsaj popullate, nga i njėjti burim del edhe toponimi Tullovė, por nuk ėshtė verifikuar deri mė tani se a ishte ai fshat i banuar me popullatė shqiptare.

     Patronimet: Shulemajėt, Draincėt dhe Belegėt ka gjasa se kėto patronime sipas Dr. S. Ukės tė janė krijuar me mjete leksikore gjermane, ndėrsa Duriqėt Dallkovit, Kovanllėkėt, Dalldurėt, ka gjasa reale se tė gjitha kėto patronime tė kanė pėr bazė elementin e gjuhėve orientale (turko-arabo-persiane etj.). “Tė gjitha kėto fshatra shtriheshin nė zonėn e Toplicės, e qė ishin tė banuara me popullatė shqiptare” (69). Duriqėt ishin banor shqiptarė tė rrethit tė Leskocit, si qė ishin edhe Dukatėt e Domaqėt, kėta dolėn nė bazė tė toponimeve tė fshatrave shqiptare nė qarkun e Toplicės. Kurse patronimi Dukatėt, sipas dijetarit tė njohur Eqrem Ēabejit ėshtė emėr ngulimi, qė ka tė bėjė me afėrsinė e emrave tė dikurshme fisnor shqiptarė. Ky patronim ka mbėshtetje edhe nė emėrtimin me bazė apelative shqiptare si qė ėshtė: Duka, Dukės kėto patronime janė tė njohura qė nga mesjeta. Patroni Domaqėt mund tė supozohet se e ka pėr bazė antroponimin Dom dhe sufiksin grek aq (70). Kurse patronimi Dankėt i takon kohės sė mesjetės, ky patronim ishte i njohur nė rendin fisnor shqiptar. Kutleshėt, Tihocėt, Qyqallėt dhe Qungullat tė emėrtuar nė bazė tė fshatrave tė qarkut tė Toplicės, si duket janė tė ndėrtuara nė bazė tė leksikut gjuhėsor vllaho-rumune (71). Kurse patronimet Pishtokėt ose Pishtovėt janė tė proveniencės latine me shprehje Pistacium ose Pishtoē, njė lloj bariu (72). Patronimet Paradėt dhe Paēaradėt tė fshatrave tė rrethit tė Toplicės etimologjikisht janė toponime tė gurrave tė gjuhės romane ndėrsa Miocėt dhe Buset dalin nga toponimet e fshatrave qė gjenden nė rrethin e Vrajės. Kėto emėrtime burimin e kanė nga leksiku i gjuhės greke (73). Patronimet: Ramabanjėt dhe Bukolloramėt, fshatra kėto qė gravitojnė nė rrethin e Toplicės, supozohet se nuk janė tė gurrės sllave. Mendimi i disa autorėve serb, qė patronimi rrafsh e shpjegojnė me bazėn e ndajfoljes ravno me shprehjen e leksikut tė gjuhės serbokroate, kjo tezė sllave ėshtė e pa vėrtetė dhe e papranueshme se ky fshat i Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, nuk ėshtė i rrafshėt, por ėshtė me relief kodrinė-malor.

     Edhe patronimi Bukolloramėt, nuk ėshtė i gurrės sllave, por ka rrjedhė nga gjuha e vjetėr greke. Duke u mbėshtetur nė etimiologjinė e fjalės edhe kėtė patronim mund ta ofrojmė dhe shpjegojmė me termin e leksikut tė gjuhės shqipe, ku ka tė bėjė me shprehjen blegtorale.
Patronimet: Shalak, Shkrelėt, Pacėt, Malėt dhe Mavriqėt (74), dalin nga emrat e fiseve tė vėllezėrve shqiptar, pėrkatėsish kėto patronime rrjedhin nga fshatrat ose paralagjet e katundeve tė qarkut tė Toplicės, edhe kėto janė patronime nga gurra e leksikut shqiptar. Nė kėtė grup tė patronimeve hynė edhe patronimi Roga ose Regalitė (75). Nė kuadrin e kėtyre patronimeve hyjnė edhe patronimi Arnaut, njė lagje kjo e fshatit Sfircė, qė gjendet afėr Sijarinės. E shohim tė udhės dhe tė nevojshme, qė me kėtė rast qė t’i cekim patronimet: Berexhikėt, Xhigolėt e Bunishevcėt kėto fshatra tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, gjenden nė zonėn e Toplicės, ndėrsa vendbanimi Bunashevc i takon qarkut tė Vrajės. Ndėrsa patronimi Berxhikėt mund ta ketė bazėn nga fjala Ber, Berik, Berqik, Bereqik, tė cilat fjalė sipas mendimit tė disa autorėve e ka bazėn nga ilirishtja.

     Patronimi Spanca, respektivisht Spancėt e kanė prejardhjen nga toponimi me tė njėjtin emėr i vendbanimit qė gjendet nė qarkun e Jabllanicės. Ky patronim mund tė ketė lidhje me antroponimin e fjalės shqipe si: Span Spani, Shpani etj. Patronimit Bunashec duke ia hequr rrėnjėn fjalės Bunė-a, me kėtė bazė antroponomike do tė jetė edhe patronimi Bunovcėt. Qė tė dy kėto patronime janė tė krijuaranė bazė tė fshatrave tė banuara me shqiptarė. Sipas Meyerit fjala bunė nuk vjen nga latinishtja bonos. Ai pohon se bune ėshtė shprehje ilire e ndryshuar gjatė kohės. Sa u pėrket prapashtesave tevc dhe shevc ato janė tė njėjta sikurse tė fshatrave Bullatovc dhe Krushevc. Sipas Dr. Zdenka P. Stamenkoviqit ajo fjalėn bunė e gjen nė mikrotoponimin Bunatovc, sipas saj fjala Bunatovac ėshtė e provincės shqipe e njėjtė ėshtė edhe: “Treva e Polanicės mund tė thuhet se i pėrket lidhjeve etimologjike shqiptare, kjo fjalė pėrkon me termin Bunatovac i prejardhjes iliro-shqiptare (76).

     Patronimet dhe hidronimet qė do t’i paraqesim mė poshtė i takojnė me shumicė qarkut tė Vrajės tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore dhe se tė gjitha kėto shprehje gjeografike nuk i takojnė gurrės serbo - sllave siē janė: Kopranėt, Kozmaqėt, Gėrgurovcėt, Talirovcėt, Bornjasharėt, Bushtranėt, Brajshorėt, Rafunėt, Sylyshėt, Matarovėt, Gjukellėt etj. Kėtu vetėm se fshatrat Bernjashė dhe Bushtrani i takojnė qarkut tė Vrajės. Patronimet Budevcėt dhe Pestishėt, konsiderohet se janė shumė tė vjetra ndoshta edhe para romane. Talirovcėt, Bushtranėt, Bornjashėt, Brajshorėt, kėto patronime janė tė gurrės rumune, sikurse siē janė Matarovėt dhe Gjukellėt, ndėrsa i gurrės turko-arabe ėshtė patronimi Sylyshėt, i bazuar nė antroponimin Sylė. Patronimet tė sferės romane janė: Mikulanėt, Terbujėt, Vica, Kremenadėt Bublicėt dhe Hergajėt. Kėto patronime dalin nga emrat e fshatrave qė shtrihen nė trevėn e Toplicės, dikur para viteve 1877-1883 e mė vonė kėto fshatra kanė qenė tė banuara me popullatė etnike shqiptare. Pėrveēse patronimeve tė gurrės sllave dhe patronimeve tė gurrės jo sllave qė i cekėm mė lart, po i paraqesim edhe nėntė patronime tė tjera duke ia shpjeguar rrjedhėn e tyre nė gjuhėn shqipe dhe atė sllave. Patronimi Vllahinjėt, kur i hiqet rrėnja e nocionit etnik Vllah, do tė thotė vend blegtorėsh nė gjuhėn rumune, ky vendbanim gjendet nė qarkun e Toplicės, ku edhe sot quhet me tė njėjtin emėr Vllahinje, ky fshat dikur ka qenė i banuar me shqiptarė (77). I ngjashėm me tė ėshtė edhe patronimi Vllasa, Vllasalitė apo Vllasokėt, qė e patėn pėr bazė emrat e fshatrave Vllasa, njė fshat me tė njėjtin emėr ėshtė nė qarkun e Vrajės e tjetri gjendet nė zonėn e Toplicės. Dikur edhe kėto fshatra ishin tė banuara tėrėsisht me etnos shqiptarė.

     Patronimi: Maqedoncėt, shpjegohet nė bazė tė fshatit Maqdoncė i cili gjendet nė qarkun e Jabllanicės, ky patronim e ka pėr bazė emrin gjegjėsisht toponimin Maqedon, edhe ky fshat i Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, ishte i banuar tėrėsisht me popullatė shqiptare deri para viteve 1877-1878. Pastaj edhe patronimi Maxherėt (nė origjinal ėshtė shėnuar si Maxharėt pėrkatėsisht Maxhari), edhe ky patronim duhet ta ketė pėr bazė fjalėn Maxhar, sipas tė gjitha gjasave kjo fjalė mund tė ketė lidhje me jetėn mesjetare tė periudhės serbe mađerci “kopshtarė, bahēevanxhinjė”. Edhe patronimi Banjskėt ose Banjalitė, ka dalė nga emri i fshatit Banjė (serbokroatisht Banjska) i cili vendbanim shqiptarė shtrihet nė afėrsi tė Kurshumlisė tė Toplicės edhe ky vendbanim ishte i banuar me shqiptarė, baza e kėtij fshati rrjedh prej fjalės italiane Bagno (78). Klisuricėt, Bregovinėt dhe Pushkollėt, tė gjitha kėto patronime pėr bazė tė tyre i marrin fjalėt, shembull pėr Klysurėn ėshtė antroponimi Klysyrėt siē ėshtė pėr Bregovinėn Breg dhe pėr Pushkollėt Pushkė. Qė tė tria kėto toponime gjenden dhe pėrmenden si nė leksikun e fjalėve nė gjuhėn serbokroate, gjithashtu edhe nė leksikun e fjalėve dhe shprehjeve edhe nė gjuhėn shqipe. Ka gjasa reale qė fjala Klisuricė tė ketė etimologji nga greqishtja. Patronimet Klisuricėt dhe Bregovinėt pėrmenden si vende qė gjenden nė zonėn e Toplicės, qė ishin gjer nga vitet 1877-1878, tė banuara me popullatė shqiptare. Ndėrsa, patronimi Pushkollėt lidhet me banorėt e fshatit Terpezė tė qarkut tė Toplicės, edhe ky fshat mė parė ishte i banuar me popullatė shqiptare (79).

     Shqiptarėt qysh me kohė e kishin populluar njė pjesė, shumė tė madhe tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, gjegjėsisht Serbinė e sotme Juglindore ku gjenden qytetet e vjetra shqiptare si Nishi, Prokupla, Piroti, Kurshumlia, Leskoci, Ak Pallanka (Belapalanka) etj. Kur bėhet fjala kėtu pėr qendrat urbane tė Shqipėrisė sė Vjetėr nuk mund tė mos e cekim edhe “realitetin historik se edhe qyteza Ternė e Bullgarisė popullohej atėbotė pjesėrisht nga shqiptarėt. Kėto tė dhėna i pėrforcon edhe regjistrimi i popullsisė gjatė vitit 1873” (80). Dr.Vidosava Nikoliq-Stojanēeviq, ndėr tė tjera thotė: “Popullsia muhamedane nė Prokuple, Kurshumli dhe nė Tėrnė, tash nė Bullgari, e cila gjithnjė bėnte pjesė nė Mytesarifllėkun e Nishit dhe se gjithmonė e kishte pėrdor ekskluzivisht, gjuhėn shqipe” (81). Ndėrkaq, Dr. Jovan F. Trifunoski, e vė nė pah se deri mė 1878 elementi turk ishte pėrqendruar vetėm se nė Vrajė, e jo edhe nė rrethinėn e saj dhe m’u pėr kėtė turqit, dominonin nė fushėn e kulturės dhe gjuhės mbi shqiptarėt qė banonin nė Vrajė dhe fshatin Gjinovc qė ishte nė afėrsi tė Surdulicės. Bile tregjet nė Leskoc, Nish e gjetiu atėbotė quheshin “Arnaut pazaresi” (treg shqiptarėsh), nga kjo mundė tė konstatojmė, se atė kohė nė ēarshitė e kėtyre qyteteve tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, elementi shqiptar luante njė rol tė posaēėm, kurse patronimet Prokupali, Leskovēali, Nishli e Tėrnali, na e pėrkujtojnė prezencėn e shqiptarėve nėpėr ato qytete (82).

     Nė fund ėshtė me rėndėsi kėtu tė vihet nė spikamė se numri i fshatrave dhe i vendbanimeve nė trevėn e sotme tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, dikur kanė qenė tė banuara me shqiptarė, aq mė tepėr kur tė merret parasysh fakti se ne kėtu i paraqitėm vetėm patronimet qė u krijuan nė trevėn e Sanxhakut tė dikurshėm tė Prishtinės, kėtu nuk u cekėn ato patronime tė muhaxhirėve shqiptar qė u pėrqendruan atėbotė nėpėr sanxhaqet dhe vilajetet tjera siē ishin ai i Shkodrės, Manastirit, Janinės dhe ata shqiptarė qė depėrtuan nė thellėsi tė Perandorisė Osmane nė Turqi dhe Siri e gjetiu. Nga e tėra qė u tha mė lartė, duhet tė pranohet se nga tė 714 katunde tė Toplices tė Sanxhakut tė Nishit, 400 e mė tepėr vendbanime ishin etnikisht tė pastra shqiptare. Kėtė e dokumentojnė edhe disa historian serbė siē ishin: M.Gj. Miliqeviqi, Dr. V. N. Stojanēeviqi, Dr. J. H. Vasileviqi, Dr. J. F. Trifunoski, Dr. M. Spasiqi etj. Shkrimet e kėtyre, janė realitete historike, ku e thonė dhe e pranojnė tė vėrtetėn se shpėrngulja e viteve 1877-1878, ishte e dhunshme dhe e pamėshirshme ndaj popullatės autoktone shqiptare tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, qė e kishte atėbotė njė territor afėrsisht prej 15.000 km2, deri te xhamia e Tabanocit qė ėshtė rreth lumit Reēicė nė Iliridė. Sipas shėnimeve historiografike tė M.Gj.Miliqeviqit, principata serbe atėbotė do ta okuponte njė territor prej 10972 km2.(tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, deri te Gjymrykhana e Ristocit-v. a.). M. Gj. Miliqeviqi, kėtė territor etnik shqiptarė e kishte ndarė nė katėr qarqe si:“Qarku i Vrajės qė i kishte 1.915 km2, Qarku i Nishit do t’i kishte 2.681 km2, Qarku i Prokupjes i kishte 2.697 km2, dhe ia fundit i Toplicės i kishte 3.679 km2” (83).

     Disa hollėsi pėr territoret e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, ku jetonte elementi autokton shqiptar, kryesisht disa vise etnike tė saj siē ishin: Qarku i Prokupjes, i Kosanicės, gjegjėsisht i Kurshumlisė, dhe regjioni i Jabllanicės. Kėtė po e cekim pėr ta sforcuar edhe mė tepėr shtrirjen demografike tė etnosit autokton shqiptarė nėpėr ato vise tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore. “Qarku i Prokupjes shtrihej nėn Supovc, e qė shkonte pastaj nėpėr Kosovė, dhe arrinte nė Pusta Rekė, nga aty nėpėr Pusta Rekė, e ndante qarkun e Leskocit nė dysh gjer nė fshatin Sllatė, pastaj kalonte nėpėr Arbanashkė nėn malin Radan, duke vazhduar nėpėr lumin Grabanicė arrinte te lumi i Toplicės, kėshtu qė demarkacioni i vijės kufizuese kalonte nėpėr Toplicė dhe arrinte te Hani i Batit, nga aty shkonte nė Jankova Klisurė duke e pėrfshirė edhe lumin e Moravės. Pra ky ishte qarku i Prokupjes apo ai i Toplicės” (84).

     “Qarku i Kurshumlisė kufizohej me atė tė Prokupjes, kufiri do tė fillonte nga Jankova Klisura, shkonte deri te Suva Rodishta nė majėn e Kopaonikut, pastaj nėpėr talvegun e thepave tė Kopaonikut, arrinte te burimi i Llapit qė ishte nėn malin Mavriq dhe vinte nė Prepellac, duke e lidhur kėtė qark shqiptar me atė tė Prishtinės. Pastaj vija e demarkacionit kufitar tė kėtij qarku vazhdonte nėpėr malin e Bakut dhe tė Petrova Gorės, arrinte pastaj nė malin Radan pėr t’u bashkuar mė nė fund me qarkun e Prokupjes” (85). “Qarku i Toplicės shtrihej nė mes tė Jastrebcit tė vogėl nė veri tė Kopaonikut, dhe nė perėndim e pėrfshinte Sikovcėn, malet e Arbanasit, Sidojevės dhe Pjaēės nė jug, kurse nė lindje e pėrfshinte fushėn e Dobriqit, dhe i afrohej Moravės Jugore” (86). “Qarku i Jabllanicės ishte njė trevė me lumenj dhe kodrina qė gjendej nė mes tė Kosanicės, Polanicės, Pusta Rekės dhe Kosovės. Kėto ishin disa pėrkufizime kufitare tė viseve ku kishte, ku mė pak e ku mė shumė, etnos shqiptarė autokton” (87).
“Qarku i Nishit, ishte sė bashku me qarkun e Toplicės, Kurshumlisė,Kosanicės, Dobriqit, pastaj nė kėtė qark inkorporoheshin edhe trevat e Jabllanicės, Medvegjes dhe tė Pusta Rekės. Madje banor shqiptarė kishte me shumicė nė viset e Veternicės, Gėrdelicės, Masuricės dhe pėr gjatė luginės sė Moravės, pastaj etnos shqiptarė me shumicė kishte edhe nė qarkun e gjėrė tė Prokupjes, Kurshumlisė, si dhe nė atė tė Leskocit. M’u pėr kėtė dendėsi tė shqiptarėve, pėrmendej termi i huaj anadollak “Arnautllėk” (88). Shkaqet e shpėrnguljes sė shqiptarėve nga kėto vise tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, janė ngusht tė lidhura me ngjarjet e shkatura nga Kriza Lindore e viteve 1875-1878.

     Disa tė dhėna demografike tė popullatės heterogjene nėpėr ato qarqe tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, para viteve 1875-1878, do tė ishte kėshtu: Qarku i Leskocės, i kishte 24.000 banor shqiptarė dhe 22.500 serbė. Kjo e dhėnė demografike serbe ishte e pavėrtetė dhe e minimizuar shumė, sepse Q. i Leskocit atėbotė i kishte 32.000 shqiptarė, dhe 22.500 serbė. Kurse Q. i Kurshumlisė, i kishte 19.000 shqiptarė dhe vetėm se 500 serbė, edhe ky indikator demografik nuk ėshtė i vėrtetė, sepse nė kėtė qark ishin 29.000 banorė shqiptarė dhe 500 shkie. Nė Q. e Prokupjes u gjetėn tė regjistruar 15.000 banorė shqiptarė dhe 1.500 banorė serbė, ndėrsa e vėrteta ka qenė kjo: 25.000 banorė shqiptarė, dhe 1.500 serbė. Qarku i Vrajės, me atė regjistrim tė minimizuar i kishte 25.000 banor shqiptarė dhe 6.500 banor shkie, porse e vėrteta ėshtė ndyshe, se rrethi i Vrajės atėbotė i kishte 71.000 banor shqiptarė dhe 6.500 banor shkie. Nga kjo del sipas shėnive tė lartė cituara tė Carl von Sax-it, se nėpėr kėto rrethe ishin 83.000 banorė shqiptarė dhe 98.500 banor serbė. Kėtu duhet sqaruar njė gjė se Saksit, atėbotė qeveritarėt serb nuk ia kishin dhėnė tė sakta statistikat demografike tė popullatės shqiptare. Ato ishin kėshtu 157.000 banor shqiptarė dhe 31.000 banor serbė karpatas tė Rusisė (89). Numri i shtėpitė tė banorėve nėpėr ato rrethe tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore gjatė viteve 1873-1878, ishte si vijon: Qyteti i Nishit, i kishte 3.500 shtėpi krishtere dhe 2.000 shtėpi shqiptare. Shėnimet me tė sakta flasin pėr 2.600 shtėpi shqiptare. Nė Pirot ishin 3.000 shtėpi tė krishtera dhe 400 shqiptare, edhe kėtu numri i shtėpive shqiptare ishte zvogėluar pėr 200. Nė Vrajė 2.500 shtėpi ishin tė krishtera vetėm se 800 shqiptare, edhe kjo e dhėnė nuk ėshtė e vėrtetė se Vraja atėbotė i kishte 1.800 shtėpi shqiptare. Ndėrsa Leskoci i kishte 2.500 shtėpi serbe dhe 1.000 shtėpi shqiptare. As edhe kjo e dhėnė statistikore nuk ėshtė e saktė pėr asnjėrėn kombėsi. Sepse e vėrteta qėndron ndryshe sepse 500 shtėpi ishin tė krishtera dhe 1.600 shtėpi ishin tė shqiptarėve islam.

     Prokupja i kishte 140 shtėpi shkiesh dhe 650 shqiptare. Edhe kėto tė dhėna statistikore nuk janė tė sakta sepse ėshtė zvogėluar numri i shtėpive shqiptare tė cilat kishin qenė 1.650 shtėpi tė shqiptarėve islam. Ndėrsa pėr qytetin e Kurshumlisė thuhet se vetėm se 150 shtėpi i kishte shqiptare dhe vetėm dy shtėpi tė familjeve tė krishtera. Edhe pėr kėtė vendbanim etnik tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, nuk janė dhėnė shėnime tė sakta statistikore mbi demografinė, pėr asnjėrėn kombėsi sepse Kurshumlia atėbotė i kishte 450 shtėpi shqiptare dhe katėr shtėpi serbe, dy jevge dhe dy malazeze. Ndėrkaq, nė tė gjitha qarqet e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, numri i popullatės shqiptare ishte i kufizuar, deri nė minimumin e mundshėm nga qarqet rreakcionare serbe dhe nga tė huajt tjerė. Nėpėr kėto qarqe sipas regjistruesve tendencioz numri i banorėve shqiptarė nuk e kalonte shifrėn mė tepėr se 1.200 banorė pėr ēdo qark. Ta zėmė sikur se thonė shėnimet statistikore serbe se kėto qarqe atėbotė i kishin 9.100 shtėpi shqiptare dhe tė tjerėve, sė paku 9.000 shtėpi duhet tė kenė qenė shqiptare. Nėse, njė shtėpi shqiptare i ka pasur sė paku nga 9 antarė, del se atėbotė nėpėr kėto qendra urbane tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore jetonin 83.000 banor heterogjen apo 81.000 banor etnik shqiptarė, e jo siē i paraqesin shėnimet arkivale serbe AS, MID; tė kenė qenė vetėm se 27.000 banorė shqiptarė. Atėbotė nėpėr kėto rrethe urbane shqiptare dhe jashtė tyre jetonin mė tepėr se 810.000 banorė shqiptarė.
Kjo shifėr prej 810.000,banorėve shqiptarė tė dėbuar dhunshėm nga trojet e tyre tė vjetra tė Shqipėrisė, ėshtė marrė si tėrėsi globale.Duke i pėrfshirė shqiptarėt e “Pashallėkut tė Beogradit”, qė atėbotė i numėronte mė tepėr se 413.000 banor shqiptarė me gjashtė nahitė e sajė. Pastaj kėtu janė llogaritur edhe shqiptarėt e dėbuar dhunshėm nga Lugina e Timokut, Knjazhevcit, “Arnautllėkut tė Nishit” dhe “Kazasė sė Vrajės”qė ishin hiē mė pak se 400.000. Kjo shpėrngulje e dhunshme e shqiptarėve kishte filluar nga “Beteja e Sevastopullit tė Krimes mė 1853, dhe do tė zgjaste, deri tek reformat e “xhon turqėve” nė vitin 1909.

     Millan Obrenoviqi, gjatė atyre viteve tė stuhishm, nuk do t’i dėbonte shqiptarėt nga trojet e tyre nga Jabllanica e Epėrme. Jo nga zemėr gjerėsia e tij, porse kėtė ai e kishte bėrė nga aspekti diplomatik, sepse M. Obrenoviqi, ia kishte arritur qėllimit tė tij potencial, duke i dėbuar hiē mė pak se 700 vendbanime tjera etnike shqiptare tė Shqipėrisė ė Vjetėr Verilindore. Kėto tetė fshatra shqiptare nuk i kishte prekur ushtria, vrastare dhe piromane e M. Obrenoviqit, pėr faktin dhe arsyen e politikės dhe diplomacisė ndėrkombėtare, pėr t’i treguar botės sė qytetėruar, ja kėta banorė shqiptarė tė Qarkut tė Jabllanicės, ndenjėn urtė dhe nuk i ngucėm, ndėrsa ata tjerėt na e kthyen “pushkėn” dhe i dėbuam. Kėto vendbanime shqiptare tė Jabllanicės sė Epėrme, qė mbetėn sot e kėsaj dite ishin fshatrat si: Tupalla, Sfirca, Kapiti, Dediqi, Llapashtica, Sijarina me lagjen Dukat, Gėrbavci etj. Kurse tė pa cekura gjer mė tani nga literaturėn historiografike e Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore, ishin edhe fshatrat: Gjylekarė, Ramabajė, Stara Banjė, Medvegjė, Gajtan etj.Kėto pamje tė vendbanimeve shqiptare: Maqedoncė, Tullarė dhe Medvegjė qė janė nė qarkun e Jabllanicės tė Leskocit, mi ofroi Ymer Maqedonci, tė fotografuara nga Fatos Maqedonci. Qė tė dytė pasaardhės tė kėtij fshati, sot jetojnė nė Prishtinė. Stėrgjyshėrit e tyre para 130 viteve, u dėbuan dhunshėm nga trojet e tyre etnike tė Shqipėrisė sė Vjetėr Verilindore.

     Me regjistrimin e vitit 1873, tė jo serbėve vėrehet njė pėrqindje bukur e mirė e popullatės shqiptare kėtu nė Shqipėrinė e Vjetėr Verilindore. Ku thuhet se Vraja, atėbotė i kishte 6.85% shqiptarė, kjo e dhėnė ishte nga statistika e minimizuar sllave e vitit 1884, porse e vėrteta ishte se Vraja me regjistrimet Turke tė vitit 1874, i kishte 60.23% shqiptarė, kjo e dhėnė ėshtė pėr vetė qytetin e Vrajės. Ndėrsa, popullata nėpėr fshatrat e rrethinės sė Vrajės ishte edhe mė e madhe se e qytetit. Nė Nish kishte vetėm se 5.45% shqiptarė, edhe kjo e dhėnė nuk ėshtė e
vėrtetė, porse e vėrteta porse e vėrteta qėndron ndryshe se qyteti i kishte 65.45% shqiptarė, ndrsa nėpėr fshatrat e Kazasė sė Nishit, pėrqindja e shqiptarėve autokton ishte shumė mė e madhe. Nė Pirot, thuhej se nė atė kėhė kishte vetėm se 3.64% shqiptarė, edhe kjo e dhėnė statistikore serbe nuk ėshtė e vėrtetė se ky qytet pėrbėhej me 23.64% shqiptarė, pastaj as statistika qė jepet pėr fshatrat e rrethinės sė kėtij qyteti prej 0.43% nuk ėshtė reale, se kjo pėrqindje ishte 19.43%. Pėr qytetin e Toplicės, shėrbimet statistikore serbe, e kishin dhėnė kėtė pėrqindje pėr shqiptarėt e qytetit 5.45%, kurse pėr fshatrat e saj 3.85% . E vėrteta qėndronte krejt ndryshe nė qytet jetonin mė tepėr se 22.45% shqiptarė, ndėrsa nėpėr rrethinėn e saj jetonin 19.85% banorė shqiptarė.
Shtegtari gjerman Feliks Katitz, e kishte vėrejtur zvogėlimin e popullatės autoktone shqiptare nė Leskoc, ku thotė mes tjerash: “Kur pata kaluar nėpėr Leskoc i pata vėrejtur 900 shtėpi shqiptare me 4.500 njerėz, por kur u ktheva mė 1884, i hetova vetėm se 15 shtėpi, pa burime tė sigurta tė jetesės tė kohės autentike” (90).

 

Reshat AVDIU

Preshevė, Qershor 2011

 

* ) Autori ėshtė i burgosur politikė, njėherit edhe kryetar i “Shoqatės sė Muhaxhirėve tė Preshevės”.

 

Fusnotat:

 

1. Dr. Jovan Trifunoski, Vranjska kotlina, knj. I Skopje, 1962.

2. Nikolla P. Iliq, vep. tė cit. fq. 14.

3 Dr. Jovan Trifunoski, vep. tė cit. fq. 73

4. Rista T. Nikoliq, vep. tė cit. fq. 119.

5 Dr. Vidosava Nikolić Stojančević, Leskovac i oslobođeni predeli Srbije, 1877-1878, Leskovac 1975. cit. del. Str. 131.

6. Vreme turske vladavine, Glasnik Srpskog učenog društva LXXI Beograd, 1899 str. 232-233.Autori M. oJ? fq.1-5 n? i pėrfshinė fshatrat e Leskocit dhe tė Nishit, ku i zuri nė gojė 246 fshatra shqiptare B.J

7. Po aty.

8. M. Đ. Miličević, Kneževina Srbije, knj.II Beograd,1876. str.7.

9. M. Đ. Miličević, Kneževina Srbije, knj. II. Beograd, 1876. str. 740.

10. Grupa autora, Historija za školski uzrast, Beograd, 1994 str. 19.

11. Po aty fq.19-20.

12. Po aty M.Đ. Miličević, Kneževina Srbija knj. II. Beograd, 1876. str.741.

13. Dr. Sabit Uka, Patronimet e shqiptarėve tė Serbisė Juglindore. Prishtinė, 2007. Page. 2.

14. Koleksioni “Pokloni i otkupi” Prokupe, I, II, 1878. DAS (Državna Arhiva Srbije) Beograd Signatura K-64/265.

15. Dr. Vidosava Nikolić-Stojančević, Etnička demografska i socialna ekonomska struktura Niša, posle oslobođenja od turaka (1878-1885), Leskovački Zbornik br. XIII str. 169. Leskovac, 1973.

Po aty. Naseljevanje Vranjanaca, Leskovčana i Vlasinaca u Topličkom okrugu posle  oslobođenja 1878, Leskovački zbornik nr. IX Leskovac 1969 str. 225.

Po aty. Leskovački zbornik, br. XIII, Leskonac, 1973 str. 74

16. Dr. S. Rizaj, Libri shkollor burime turke, frenge, angleze dhe serbe mbi muhaxhirėt nė Ballkan, Vilajeti i Kosovės mė 1877-1878, Libri shkollor nr. 4 Prishtinė 1972. fq. 28-39.

17. Dr. Vidosava Nikolić Stojančević, Leskovački zbornik, br.XIII, Leskovac, 1973. str. 74.

18. Koleksioni ”Pokloni i otkupi” Prokuple. Knj. I.II. 1878.

19. Dr. Vidosava Nikolić- Stojančević, Etnička demografska i socijalna ekonomska struktura. Leskovački zbornik, br. XIII. Str. 176. Aty ėshtė shėnuar “Duda Hanuma” Alitička, red. br. 1165, 2490.

20. Dr. Eqrem Ēabej, Konferenca komb. e studime etnografike, Tiranė, 1977. fq. 100-103.

21. Dr. Vidosava Nikolić-Stojančević, Leskovački zbornik br.XIII. Turska imovina u Vranjskom Okrugu, u vreme oslobođenja 1877/78 god. Leskovac, 1968. str. 86. Kėtu ėshtė shėnuar patronimi Berberi dhe Terzia.

22. Koleksioni ” Pokloni i otkupi” Prokuplje, knj. I-II, 1878. (Kėtu nuk theksohet se a ishin banorėt e Pllanės sė Madhe nė Shqipėrinė e Vjetėr Verilindore, nė marėdhėnie ēifligare apo jo.

23. Dr. Sabit Uka, nė kėtė regjistėr janė tė shėnuar gjithsejt 642 patronime. Megjithėse nė disa vende ėshtė theksuar se shtėpitė turke janė shėnuar nė regjistėr tė posaēėm, do t’i shėnojmė vetėm ato patronime qė u pėrkasin me tė vėrtetė banorėve shqiptarė. Kėtu pėrmenden edhe patronimi Osmani, Zymberi, Tahiri, Ibishi, Emini, Sahiti etj.

24. Dr. Sabit Uka, regjistri ishte nė gjuhėn serbokroate, ne ia pėrshtatėm gjuhės dhe rasės shqipe, por duke e ruajtur orgjinalitetin e shprehjes dhe tė patronimit.

25. Po aty. Page 4. shumė patronime qė janė krijuar nga toponimet e fshatrave u hasėn nė veprėn e historiologės Dr. Vidosava Nikolić-Stojančević, Arhivski Almanah, nr.41962 mė pėrjashtim tė patronimit Bozhur dhe Myrasava.

26. Po aty. Fq. 4. patronimi Qupriqani ėshtė shėnuar Cupridanin ( siē ėshtė se edhe nė Ēupri kishte populate shqiptare).

27. Po aty. Page 4. siē shihet tė gjitha kėto patronime me prapashtesėn e njohur turke (li), ndėrsa me mbrapashtesėn tjetėr turke (ja) vėrehen dhe hasen tė tilla patronime edhe nė gjuhėn shqipe (edhe Dr. Vidosava Nikoliq-Stojanēeviqi i pėrmend, kėtė patronime nė shėnimet serbe, Arhivski Almanah, 1962, br.135. kjo ka tė bėjė mė dokumentin e cituar, Pokloni i otkupi K-b4/zb&. Ndėrsa titulli i pėrmendur Rexhe Llapi dhe Rexhep Llapi tregojnė dy persona, e jo njė.

28. Dr. Skėnder Rizaj, Libri shkollor, nr. 4 vep. e cit. fq. 34. e shpjegon kėtė term turko-arab duke e identifikuar me fjalėn jalėn emigrant, i ikur. Nė original shėnohet muhacir (nė popull dėgjohet-muhaxher). Po aty fq. 78, mendohet nė prejardhjen e vendbanimeve tė mėparshme nė Toplicė, Jabllanicė e gjetiu.

29. Dr. Skėnder Rizaj, Vranjski glasnik, knj. VII, Vranje, 1977 str. 100, thotė se Sanxhaku i Prishtinės qe formuar mė 30 .I. 1877.

30. Dr. Vidosava Nikolić-Stojančević, Leskovac i oslobođeni predeli Srbije, 1877-1787, Leskovac, 1975. str. 71 - 170. Ndėrsa pėr banorėt e Pirotit, thuhet se ata kalojnė shumė thellė nė Perandorinė Osmane.

31. Dr. S. Uka, Patronimet e shqiptarėve tė Serbisė Juglindore, f. 5. Prishtinė, 2007. Pastaj Dr. Muharrem Carabregu, Kosova nė hartat e vjetra.

32. Po aty, fq. 5. Nė dokumentin e mėsipėrm pėrmenden edhe kėto patronime: Baliqevcėt, Oblaēinėt, Poshincėt, etj.

33. Trifun Zonić, Razvoj śkolstva u Jablanici, cit. dela str. 13. Ky autor dhe shumė autor tjerė serb, Ilirėt i muarėn si banor tė parė, tė trevės nė fjalė, konkretisht fisin e tyre – Dardanėt. Vjetėrsinė e kėsaj treve repektivisht vendbanimit e theksojnė shumė autor dhe e lidhin vetėn me ilirėt.

34. Dr. Sabit Uka, Patronimet e shqiptarėve tė Serbisė Juglindore. Prishtinė, 2007, fq. 6.

35. Adem Hanđić, Harun Hađzibegović dhe E. Kovačević, Oblast Brankovića. Opśtinski katastarski popis iz 1455 g. Sarajevo, 1972. str. 299, sa istim imenom i dan danas ovde se nalazi Reka Arbanaśka.

36. A. Kelmendi, Shkalla e reflektimit tė disa tingujve vendor dhe evropian nė shekullin e XV dhe XVI, Konferenca ndėrkombėtare e studimeve etnografike. Tiranė, 1977. fq. 479.

37. Dr. B. Klaić, Veliki Rječnik stranih rječi, Zora Zagreb, 1966 str.153. Ky fjalėn katurid ia nxjerrė me prejardhje sa rumune aq edhe shqiptare.

38. Eqrem Ēabej: Sdudime etimologjike nė fushė tė shqipės, A.B. Tiranė, 1976. fq. 154.

39. Rexhep Doēi, Artikuj nė tė pėrditshmėn “Rilindja”. Pėrputhjet midis antroponimisė mesjetare nė Kėsovė gjegjėsisht nė veprat e rilindasve, 17.VII. 1978, fq. 93.

40. Dr. Sabit Uka, Patronimet e shqiptarėve tė Serbisė Juglindore. Prishtinė, 2007, fq. 6.

41. Po aty, fq. 6 dhe 7.

42. Po aty, Eqrem Ēabej, fq. 535.

43. Eqrem Ēabej: Disa aspekte tė kulturės popullore shqiptare nė vėshtrim gjuhėsor. Konferenca ndėrkombėtare e studimeve etnografike tė mbajtura mė 28-30 qershor tė vitit 1976. Tiranė tė publikuara gjatė vitit 1977. tė cit. nga Rexhep Doēi, fq. 100; 22.7. 1978.

44. Radoslav L. Popović, cit. dela str. 79.

45. Dr. J. Jovanović: Neki tragovi starog privrednog i društvenog života u leskovačkoj kotlini, Leskovački zbornik IV, 1964. str. 107.

46. Dr. B. Klaić, cit. dela str. 219.

47. Po aty.

48. Dr. Milovan Spasić, cit. dela, str. 240.

49. Dr. Milorad Vasović,O jednoj śiptarskoj oazi u Gornjoj Jablanici Zbornik radova sveska V,Beog. 1958. s 91.

50. Po aty, fq. 91. Sa i pėrket patronimit Kapitėt, autori ka plotėsisht tė drejtė qė nė mėnyrė direkte ose indirekt e shpie nė gurrė shqipe, ndėrsa patronimi Gazdarėt dhe Medvegjėt po i marrim si mendim tė autorit.

51. Zvezdana Pavlović-Stamenković, Nazivi izvori u oblasti Poljanice i Klisure, Leskovački zbornik br. XI, Leskovac 1971. str. 65.

52. Po aty.

53. M. Đ. Miličević: Kraljevina Srbije, Novi krajevi, Beograd, 1884. str. 354.

54. Koleksioni “Pokloni i otkupi” Prokuplje. I, II, 1878. DAS, Beograd Sign. K-64/265.

55. Dr. M. Vasović: O jednoj śiptarskoj oazi, cit. dela str.93.

56. Dr. A. Tričković, Leskovački zbornik. br. XI, Leskovac, 1971, str. 13. rječ Grđalia isti kao i rječ Degli, ova rječ ima značaj odbojnik planine tj. Kačak itd.

57. Dr. Sabit Uka, siē shihet ky patronimi ka tė bėjė me fjalėn turke Degermen qė do tė thotė mulli, ndėrsa si muhaxhirė degermenėt i pėrmend edhe Dr.Kosovka Ristiq nė Malo Kosovo cit.dela str.72

58. Abdulah Skaljić, O Turcizmi… u srpskohrvatskom jeziku- Sarajevo, 1973 str. 602.

59. Dr. B. Klaiq, cit. dela.

60. Dr. B. Kljaić, citiran rječnik, str. 762.

61. Po aty. Fq. 973.

62. Po aty. Fq. 983.

63. Rexhep Doēi, punim i cituar, fq. 13.

64. Dr. Draguljub M. Dimić Šumadija, Kragujevac, 1912, str..12 mesto se zvao Dešišk a ne Dešušk

65. Dr. R.L Pavlović, cit. dela str. 80.

66. Dr. Akif Bajrami, Komenti pėr mbrojtjen Kombėtare tė Kosovės dhe Shqipėria Etnike e pėrditshmja Kosova Sot. Fq. 11. Prishtinė 2007.

67. Dr. S. Uka. Kėto dy fshatra e mbanin kėtė emėr, respektivisht toponim, njėri ishte nė qarkun e Toplicės dhe tjetri nė rrethinėn e Vrajės. 68. Dr. Jovan V. Jovanović: Neki tragovi starog privrednog i društvenog života u Leskovačkoj kotlini, Leskovački zbornik IV, Leskovač 1964 str. 107-108.

69. Dr. S. Uka, patronimet e shqiptarėve tė Serbisė Juglindore,fq. 10-11. Prishtinė,2007.

70. Dr. Eqrem Ēabej, vepra tė cituara fq. 100.

71. Vuk S. Karađzić, cit. dela. Str. 709.

72. Dr. B. Klaiq, cit. dela. Str. 1137.

73. Po aty. fq. 1136.

74. Dr. S. Uka, ky term pėrfaqėson njė vėllazėri. Rrjedhė nga gurra shqipe dhe ka tė bėjė me mjete leksikore shqipe.Patronimet e shqiptarėve nė Serbinė juglindore,fq.11.

75. Salami Pulaha, Mbi formimin e krahinave tė vetėqeverisura nė Malėsi tė Sanxhakut tė Shkodrės nė shek. XV - XVI, Konferenca Ndėrkombėtare etnografike Tiranė 1977, fq. 158.

76. Zdenka P. Stamenković, cit. dela str. 28.

77. Latif Mulaku, od Kosovske toponomanistike, Zbornik, Filozofskog Fakulteta u Priśtini 1963 str. 191-194.

78. Dr. Eqrem Qabej: Studime etimologjike nė fushėn e shqipes II A-B,Tiranė 1976,f.155.

79. Dr. S. Uka, Patronimi Pushkoll ndoshta del nga zeja e dyfekxhinjėve.page. 13.

80. Dr. S. Uka, Patronimet e shqiptarėve tė serbisė Juglindore, page 13. Prishtinė, 2007.

81. Dr. Vidosava Nikilić Stojančević, Leskovac i oslobođeni predeli cit. dela. Str. 77. Mirėpo, kėtyre serbėve iu lejua te ktheheshin prapė nė vendet e tyre prej kah u larguan. Ardhja e kėtyre familjeve serbe bashk me ato shqiptare mund tė komentohet nė disa mėnyra, por si duket kėto familje serbe kanė dashur qė tė mirėn dhe tė keqėn ta ndanin sė bashku me fqinjėt e tyre shqiptarė (S .Uka).

82. Po aty, Leskovački zbornik, VIII. Leskovać, 1973. Str.170.

83. M. Đ. Milićević, Kneževina Srbije Knjiga II. Beograd, 1878.

84. Po aty

85. Po aty

86. Po aty

87. Po aty

88. Po aty

89. Carl von Sax, Ethnographische Karte der euvropaischen Turke. Wien, 1878.

90. Felix Kanitz, Das Konigreich Serbian und das Serbien Volk zveiter Band, Land und Bevolkrugg. Leibzig, 1909. Kėto tė dhėna janė tė verifikuara nga dėshmitarėt okular dhe nga shumė shėnime tė nxjerra nga njėsit katastrale serbe dhe njėsitė arkivale tė saj, AS. MUD; dhe atė me shumė peripeti, dhe sakrifica tė mėdha.

 

.

 

..