Golgota shqiptare gjatė Luftės sė dytė botėrore!

 

RIPUSHTIMI I KOSOVĖS, VRASJA DHE MOBILIZIMI I SHQIPTARĖVE NGA UNĒJ (1944-1945)

 

Autor: Sheradin Berisha

_________________________________________________________________________

 

Pėrmbajtja e lėndės:

 

·       Kush e pėrbėnte strukturėn e parė tė KK tė PKJ’sė nė Kosovė nė vitin 1941?

·       Pjesėmarrja aktive e shqiptarėve nė luftė kundėr fashizmit;

·       Sa njėsi tė  armatosura ishin nė Kosovė nė vitet 1943 - 1944?

·       Synimet e ripushtimit tė Kosovės nga Shtabit Suprem i UNĒJ-sė;

·       Si u mobilizua Lėvizja Shqiptare pėr mbrojtjen e kufijve kombėtar ( Si u vra koloneli Fuad Dibra me urdhėr tė Fadil Hoxhės?)

·       Vrasja dhe masakrimi i qindra shqiptarėve tė pafajshėm nė Gjilan nga Spasoje Gjakoviqi dhe Fadil Hoxha!

·       Sa shqiptarė u vranė e u masakruan gjatė operacioneve tė UNĒJ-sė?

·       Mobilizimi i shqiptarėve pėr nė frontin e Sremit dhe kryengritja e Drenicės  janar - shkurt 1945;

·       Cilat forca ushtarake tė UNĒJ’sė morėn pjesė kundėr brigadės sė Shaban Palluzhės?

·       Rezistenca e Brigadės sė Shaban Palluzhės;

·       Kush u denua me pushkatim pėr „dezertim“ nga Fadil Hoxha?!

·       Si u vranė Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica?

·       Vendosja e administrimit ushtarak nė Kosovė nga komandanti suprem i UNĒJ-sė J. B. Tito;

·       Si u bė mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve pėr nė Frontin e  Adriatikut, nė mars 1945;

·       Si ndodhi masakra e Tivarit - mė 1 prill 1945 ?!

·       Si e kujton masakrėn e Tivarit dėshmitari Azem Hajdini?

·       Mobilizimi i kryesve tė krimit pėr zhdukjen e krimit!

·       Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve pėr nė frontin e “Adriatikut” -  prill 1945;

·       Sa shqiptarė u mobilizuan me dhunė pėr nė Frontet: e Sremit dhe tė Adriatikut?!

 

 

Kush e pėrbėnte strukturėn e parė tė KK tė PKJ’sė

nė Kosovė nė vitin 1941?

 

 

      Dihet mirėfilli, se pas pushtimit tė Jugosllavisė sė Versajės, nė vitin 1941, nga aleanca nazifashiste, ( Gjermania, Italia dhe Bullgaria ) nė Kosovė u organizua Lėvizja Antifashiste e drejtuar nga PKJ, pėrkatėsisht Komiteti Krahinor i PKJ pėr Kosovė. Qysh nė fillet e para tė lėvizjes antifashiste, komunistėt serbo - malazezė janė pėrpjekur tė „dominojnė“ nė Kosovė edhe pėrmes kėtij organizimi politik. Kjo dėshmohet nga pėrbėrja e KK tė PKJ’sė. Struktura e parė e KK tė PKJ-sė pėr Kosovė pėrbėhej nga: Miladin Popoviq - sekretar politik; Borisav Vukmiroviq - sekretar organizativ; ndėrsa anėtarė ishin: Dushan Mugosha, Pavle Joviqeviq, Milia Kovaēeviq, Velo Petroviq, Predrag Ajtiq, Mito Milkoviq, Ēedo Mijoviq, Ramiz Sadiku dhe Ali Shukria. (!!!) Pas njė kohe radhėve tė PKJ’sė i bashkohen: Fadil Hoxha, Emin Duraku, Xhevdet Doda, Xhavit Nimani, Xhevdet Hamza, Ismet Shaqiri, Hysni Zajmi, Elhami Nimani, Mazllum Kėpuska, tė cilėt u kthyen nga Shqipėria, pasi i kishin vijuar mėsimet nė shkollėn Normale tė Elbasanit etj. Me burgosjen e Miladin Popoviqit (nė verėn e vitit 1941) Komiteti Krahinor i PKJ’sė do tė ketė njė pėrbėrje tė re: Borisav Vukmiroviq - sekretar politik, Ramiz Sadiku ”kryes detyre” i sekretarit organizativ, kurse anėtarė do tė jenė: Pavle Joviqiviq, Dushan Mugosha, Milia Kovaqeviq, Mito Milkoviq, Predrag Ajtiq, Aco Maroviq, Fadil Hoxha, Emin Duraku dhe Ali Shukria.1  Edhe nga kjo pėrbėrje duket qartė, se kriteri kombėtar nuk ėshtė pėrfillur fare.

Pjesėmarrja aktive e shqiptarėve nė luftė kundėr fashizmit

      Derisa nė Kosovė ishte njė organizim i tillė politikė (pėrkundėr faktit se mbi 90% e popullsisė ishin shqiptarė), nė qershor tė vitit 1941 KQ i PKJ’sė i ftonte shqiptarėt nė luftė tė pėrbashkėt kundėr fashizmit, duke i konsideruar si faktor i rėndėsishėm nė vend. Qysh nė Konferencėn e Pestė  (tetor 1940) PKJ nė rezolutėn e saj thotė qartė se „Ēėshtja nacionale nė Kosovė nė themel ėshtė ēėshtje e shqiptarėve tė atyshėm“, por se a do tė jetė kėshtu, zhvillimet e mėvonshme do tė dėshmojnė tė kundėrtėn.

      Pėrkundėr qėndrimeve shoveniste tė komunistėve serbo - malazezė ndaj tė ardhmes sė Kosovės, populli shqiptar i etshėm pėr liri dhe mėvetėsi, mori pjesė aktive nė lėvizjen antifashiste. Shqiptarėt nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike, revoltėn e parė antifashiste e shprehėn nė nėntor 1941, me organizimin e demostratave nė Gjakovė, nė Prizren, nė Prishtinė, nė Mitrovicė, nė Shkup, nė Dibėr etj.

      Pas ristrukturimit tė Komitetit Krahinor tė PKJ’sė, me direktivė tė Komitetit Qėndror tė PKJ’sė, mė 07 korrik 1941 u formua Komiteti Ushtarak me nė krye Borisav Vukmiroviqin. Meqenėse nė fillim (vjeshtė 1941) u formuan tri aradha partizane, kryesisht nga serbo-malazezėt, nga shkurti 1942 u shtrua nevoja pėr formimin e aradhave partizane shqiptare. Kėshtu mė 27. 09. 1942 u formua aradha e parė partizane "Zenel Hajdini", e cila veproi nė tėrė teritorin e Kosovės. Kjo aradhė partizane aksionin e parė tė armatosur e kreu mė 3 janar 1943 nė Carnalevė, me ē`rast u vranė 21 ushtarė italianė. Mė 03. 11. 1942 u formua aradha e "Sharrit", kurse mė 15. 01. 1943 edhe aradha e "Karadakut". Me rritjen e njėsive partizane, nė fillim tė vitit 1943 aradha "Zenel Hajdini" u nda nė dy pjesė: Njė pjesė e luftėtarėve tė saj, sė bashku me partizanėt nga malėsia e Gjakovės, formuan aradhėn e re "Emin Duraku", ndėrsa nė fund tė marsit 1943 u formua ēeta partizane "Bajram Curri", qė mė vonė u shndėrrua nė batalion, dhe sė bashku me batalionin ”Perlat Rexhepi” zhvilluan njė sėrė aksionesh luftarake. 1/1

      Me qėllim tė konsolidimit mė tė mirė tė njėsive tė aramtosura partizane, qysh mė 20. 10. 1942 u krijua Shtabi i Pėrkohshėm, i cili pas disa muajve, saktėsisht mė 15. 04. 1943 u shndėrrua nė Shtab kryesor tė UNĒ’sė pėr Kosovė, ku komandant i shtabit u emrua Fadil hoxha. Ky shtab pastaj do tė formoi dy Zona operative: ZO pėr Rrafshin e Kosovės dhe ZO pėr Rrafshin e Dukagjinit.

Sa njėsi tė  armatosura ishin nė Kosovė nė vitet 1943 - 1944?

      Pas kapitullimit tė Italisė fashiste (shtator 1943) Shtabi Suprem i UNĒJ’sė shtoi aktivitetin e saj ushtarak, nė formimin e njėsive tė armatosura partizane nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike shqiptare. Pėr kėtė qėllim mė 09. IX. 1943 SHK i UNĒJ-sė pėr Kosovė e Metohi lėshoi njė thirrje, ku kėrkohej qė popujt e kėsaj krahine (e veēanėrisht populli shqiptar) tė radhiten nė njėsitė partizane, pėr tė luftuar kundėr ushtrisė naziste gjermane e bullgare. Prej shtatorit 1943 (por edhe mė herėt) e deri nė nėntor 1944 nė Kosovė, u formuan njėsite tė shumta tė UNĒJ-sė, duke filluar nga ēetat, aradhat, batalionet  e deri nė brigada. Kėshtu brenda kėsaj periudhe u formuan: Aradha Nacional-Ēlirimtare Partizane (ANĒP) e Kosovės dhe Metohisė (22.X.1943); ANĒP e Shalės (gusht 1944); ANĒP e Rakoshit (nė fillim tė tetorit 1944); ANĒP e Drenicės (nga mesi i muajit tetor 1944); ANĒP” Curri-Rexhepi” (e formuar nga Aradha ”Perlat Rexhepi” e UNĒ tė Shqipėrisė dhe aradha ”Bajram Curri” e UNĒJ-sė pėr Kosovė e Metohi (12.I.1944); ANĒP e Ibrit (4.XI.1944); ANĒP e Kosmetit (7.XI.1944); ndėrkaq nė nėntor 1943 u formuan Ēeta Partizane e Krajės dhe e Tuzit; mė 13.IV.1944 - Ēeta e Kosovės; mė 16.IX.1943) Ēeta e Lumės, e Hasit dhe Batalioni i Parė kosovar ”Ramiz Sadiku”; nė fund tė tetorit 1943 - Batalioni ”Boris Vukmiroviq” dhe Batalioni i Parė i Dibrės ”Nazmi Rushiti”; mė 21.XI.1943 Batalioni i Parė dhe mė 29.XII.1943 Batalioni i Dytė kosovar; nė gjysmėn e majit 1944 Batalioni ”Kosova”; nė fund tė majit 1944 Batalioni  Sulmues i Kosmetit; mė 28.IX.1944 Batalioni Partizan ”Meto Bajraktari etj. 1/2

      Po kėshtu, deri nė dhjetor 1944 u formuan edhe tetė Brigada. Mė 24 qershor 1944 nė fshatin Zbazhdi (afėr Strugės) u formua Brigada I-rė e UNĒ pėr “Kosovė e Metohi”, nga luftėtarėt e Brigadės sė I-rė Kosovare-Maqedone, me 3 batalione dhe 1 ēetė pėrcjellėse. Mė 9 shtator 1944 nė fshatin Lilanc afėr Bujanocit, u formua Brigada II e UNĒ-sė pėr KM-nė, me 4 batalione dhe  450 ushtarė. Mė 16 shtator 1944 nė rajonin e Vranjės, u formua Brigada III e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 3 batalione. Mė 13 tetor 1944 nė Krumė tė Hasit u formua Brigada IV e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 2 batalione dhe 400 ushtarė. Mė 24 shtator 1944, nė fshatin Tullar u formua Brigada V e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 4 batalione. Mė 13 dhjetor 1944, u formua Brigada VI e UNĒ-sė pėr KM-nė. Mė 11 nėntor 1944 nė Gjakovė u formua Brigada VII e UNĒ-sė pėr KM-nė, e cila mė vonė u shpall si brigadė sulmuese. Mė 20 dhjetor 1944 nė fshatin Ramno tė Preshevės u formua Brigada e VIII e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 3 batalione. Po nė dhjetor tė atij viti u formua edhe Brigada e Korpusit tė Mbrojtjes Popullore tė Jugosllavisė pėr KM-nė.2

     Kėto formacione partizane edhe pse u formuan nė arealin etnik shqiptarė, ngjarjet e mėvonshme do tė dėshmojnė se ato, nuk u formuan pėr tė mirėn e shqiptarėve.

Synimet e ripushtimit tė Kosovės nga Shtabit Suprem i UNĒJ’sė

      Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1944, derisa forcat aleate ( amerikane - angleze - ruse... ) pėrparonin nė tė gjitha frontet e luftės kundėr ushtrisė hitleriane, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė duke i shfrytėzuar rrethanat e krijuara, mė 2 shtator tė atij viti Shtabin Kryesor tė UNĒJ-sė pėr “Kosovė e Metohi” e degradoi nė Shtab Opertativ dhe me 14 shtator ia nėnshtroi Shtabit Kryesor tė UNĒJ-sė pėr Sėrbi. Dhe pėr ēudi  nė emėr tė Shtabit Operativ tė “Kosmetit” do tė nisin pėrgatitjet luftarake gjoja pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, a nė tė vėrtet SHS i UNĒJ-sė kishte pėr synim ripushtimin e tokave shqiptare.

      Nė vjeshtėn e atij viti, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, mė pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi... Derisa ushtria gjermane tėrhiqej nga shumė fronte tė luftės, ideja e Shtabit Suprem tė ushtrisė gjermane pėr forcimin e vijės sė frontit nė Ballkan, u bė e parealizueshme dhe nė kėto rrethana armata ”E” gjermane e cila ishte e dislokuar nė Greqi, mori urdhėrin tė tėrhiqet nga ky rajon. Tėrheqjen do ta bėjė nėpėr Maqedoni, Kosovė dhe Sanxhak, pėr tė kaluar nėpėr Mal tė Zi, Bosnjė e Hercegovinė nė drejtim tė veriut. Armata ”E” pėr ēudi nuk u pengua, (pėrkundėr propagandės sė bėrė nga strategėt e UNĒJ-sė), por kaloi me shumė pak humbje nė veri - perėndim tė Jugosllavisė, ndėrkohė qė brigadat sllavokomuniste luftimet mė tė ashpra do t“i zhvillojnė nė Kosovė, gjoja “kundėr forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė Etnike dhe bandave shqiptare qė po mbretėrojnė nė Kosovė..!! 3

      Pėr tė argumentuar kėtė qėndrim, po i referohemi letrės sė Miladin Popoviqit, tė cilėn nė emėr tė KK tė PKJ-sė ua dėrgoi tė gjithė komisarėve politikė nė Kosovė. Nė letėr ndėr tė tjera M.Popoviq shkruan: ”Edhe pse Kosovė - Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhet likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė. Tokat e atyre qė nuk dorėzohen deri nė afatin e caktuar do tė konsiderohen tė shtetit e kėtė (konfiskim - vėrejtja ime Sh.B) do ta bėjnė shtabet (e UNĒJ-sė-vėrejtja ime Sh.B). Nė fshatrat qė ėshtė bėrė rezistencė duhet gjetur organizatorėt dhe duhet dorėzuar gjyqit ushtarak, qė do t“i gjykojė menjėherė e fshatarėt t“i ēarmatosė...”. 4

      Sipas marrėveshjes UNĒJ - UNĒSH, nė fillim tė tetorit 1944 nė Kosovė do tė futen Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė. Mė 17 tetor 1944 edhe Armata  II bullgare u nis pėr Kosovė, ndėrkohė qė nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike shqiptare nė Maqedoni dhe Mal tė Zi, i kishin pėrfunduar pėrgatitjet pėr ofensivė, njėsitet e Korpusit tė 13-tė tė UNĒJ-sė ( Divizioni i 22-tė, i 24-tė, i 25-tė dhe i 46-tė serb ), Divizioni i 41-tė maqedon, brigada e 9-tė malazeze dhe tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė pėr “Kosovė e Metohi”. Operacionet ushtarake tė kėtyre forcave, filluan ofensivėn pushtuese nė tri drejtime:

1. Kurshumli - Pėrpallac - Podujevė - Prishtinė;

2. Lebanė - Medvegjė - Prishtinė; dhe

3. Bujanoc - Gjilan-Prishtinė. 5

Si u mobilizua Lėvizja Shqiptare pėr mbrojtjen e kufijve kombėtar

( Si u vra koloneli Fuad Dibra me urdhėr tė Fadil Hoxhės!?)

      Pėr ta pėrballuar kėtė ofenzivė pushtuese, mė 18 tetor 1944 Lėvizja Shqiptare pėr mbrojtjen e kufijve kombėtar do tė shpallė mobilizimin e pėrgjithshėm pėr tė gjithė shqiptarėt nga mosha 18 deri nė 45 vjeē. I tėrė territori pėrballė forcave ushtarake jugosllave ishte ndarė nė katėr zona mbrojtėse:

    Zona e parė, pėrfshinte teritorin kufitar nga Karadaku e deri nė Gallap dhe Jabllanicė. Nė kėtė zonė komandonte Shefqet Shkupi.

    Zona e dytė, nė Shtabin e Mbrojtjes Kombėtare ishte cilėsuar vija kufitare nga Struga nė vargmalet lindore tė Tetovės drejt Shkupit. Me kėtė sektor komandonte Fuat Osmani

    Zona e tretė, pėrfshinte territorin kufitar tė Drenicės Veriore nga Lugina e Ibrit nė veri tė Mitrovicės - Ēakorrit - Bjeshkėt e Nemuna. Nė kėtė zonė pėrfshihet edhe Plava e Gucia me vijėn kufitare deri nė Tivar. Ishte paraparė tė komandoj Prof. Ymer Berisha…

    Zona e katėrt, pėrfshinte territorin kufitar nga Prapashtica - Prepellaci - veriu i Shalės sė Bajgorės - Lugina e Ibrit. Me kėtė zonė komandonte Ahmet Selaci.

Pėrveē kėtyre katėr zonave nė kufijt etnik, nė brendėsi tė teritorit tė Kosovės… ishin sistemuar edhe dhjetra ēeta tė drejtuara nga atdhetarė tė dėshmuar. 5/1

      E tėrė forca mbrojtėse e kėtyre zonave kufitare dhe e ēetave antikomuniste duhej tė kishte njė numėr prej 42. 000 ushtarėsh, por nė fakt pėr shkak tė pėrēarjes qė pėsuan shqiptarėt (  nė baza ideologjike ), nuk arritėn tė aktivizoheshin as 10. 000 ushtarė.

      Ndonėse Mbrojtja Kombėtare e Kosovės e udhėhqur nga koloneli Fuad Xh. Dibra ( * ) (sipas organizimit strategjik tė Lidhjes II tė Prizrenit) nė gjysmėn e parė tė nėntorit 1944 mori goditjet vendimtare nga forcat partizaneo-ēetnike, mė 1 dhjetor 1944 nė njė Kuvend tė mbajtur nė Tėrpezė tė Vitisė u formua “Shtabi Suprem i Kosovės” nga komandantėt e njėsive luftarake kombėtare, me detyrė qė tė drejtonte politikisht dhe ushtarakisht Lėvizjen e Rezistencės Shqiptare antijugosllave. Nė tė vėrtet pėrgatitjet pėr ngritjen e kėtij mekanizmi u bėnė nė dy kuvende tė organizuara paraprakisht nga Mulla Idris Gjilani: nė Suharnė tė Hashanisė, mė 17 nėntor 1944 dhe “te Livadhi i Shehit” nė Karadak, mė 26 nėntor 1944 dhe nė Kuvendin e Plitkoviqit, mė 28 nėntor 1944, tė drejtuar nga Adem Gllavica.

 

( * Kolonel Fuad Dibra pas mbajtjes sė njė takimi me kryetarėt e komunave tė nėnprefekturės sė Gjilanit (nė fillim tė nėntorit) ishte i urdhėruar nga Komanda Supreme e Ushtrisė Mbretėrore qė ta lėshojė frontin nė Kosovėn Lindore dhe tė tėrhiqte ushtrinė brenda Shqipėrisė londineze. Fuad Dibra nga Gjilani doli me 14 nėntor 1944, me dy kamionė dhe u drejtua “pėr Shqipėri!”. Njėsisė sė kolonel Fuad Dibrės, gjatė tėrheqjes do t’i prehet rruga diku midis Prizrenit e Krakushtės (Dragashit) dhe nė luftė me njėsitė partizane tė Shqipėrisė do tė vriten shumė ushtarė, kurse Kolonel Fuad Dibra do tė kapet rob. Ai, mė vonė do t’i dorėzohet Shtabit tė AP tė UNĒ tė Kosovė e Metohisė, dhe sipas dėshmive tė disidentit Hysen Tėrpeza, Kolonel Fuad Dibra do tė pushkatohet “me urdhėr tė Fadil Hoxhės (!?!) (Shih Dr.Muhamet Pirraku: Mulla Idris Gjilani dhe Mbrojtja Kombėtare e Kosovės Lindore 1941 - 1951, fq.125).

 

      Kuvendi i Tėrpezės u mbajt nėn patronazhin e Hysen Tėrpezės, i cili me kėtė hap u diferencua definitivisht nga Lėvizja antifashiste kominterniste pėr interesa serbomėdha nė tokat shqiptare. Nė kėtė kuvend morėn pjesė: pėrfaqėsuesit e ish-“Grupit Intelektual tė Prishtinės”,Komitetit “Rinija Nacjonaliste pėr Mbrojtjen e Kosovės”,“Batalionit tė Rinisė Nacijonaliste ‘Nazim Gafurri’ tė Prishtinės” dhe ish-pėrfaqėsues tė shtabeve tė Zonės III tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės: Adem Gllavica, Ibrahim Kėlmendi, Luan Gashi, Abdyl e Mustafė Henci, Hamdi e Shemsi Mramori, Selim Maēastena, Januz Bajēinoci, Qazim Llugaxhia, Ismail Gorani, Rexhep Okllapi, Bahtir Dumnica etj.

     Kuvendi emėroi komandant tė pėrgjithshėm Adem Gllavicėn, zėvendėskomandant Qazim Sefė Llugaxhinė dhe pėr anėtarė tė gjithė komandantėt e njėsiteve tė armatosura, ndėrsa nė fund u aprovuan: njė Rezolutė dhe njė afishe tė cilat pėrfundonin me thirrjen: “Rroftė Shqipėria…!”  Pas ngritjes sė Organizatės Nacionale Demokratike Shqiptare, aty nga fundi i janarit 1945, Shtabi Suprem i Kosovės e lidhi aktivitetin me Komitetit Qendror tė NDSH-sė me seli nė Shkup, kurse nga gushti i vitit 1945 Shtabi Suprem i Kosovės u bashkua me NDSH-nė me detyrėn e Shtabit tė Luftės tė Komitetit Qendror tė NDSH-sė. 5/2

 

Si u pushkatuan me urdhėr tė Fadil Hoxhės shtatė luftėtarė

 tė rezistencės shqiptare nė Ferizaj?

 

     Tahir Zajmi nė librin e tij “Lidhja e dytė e Prizrenit” theksonte se vendimin pėr sulm nė Ferizaj e kishte marrė Ing. Adem Gllavica, Qazim Sefė Llugaxhia, Prof. Ibrahim Kelmendi, Hysen Tėrpeza, Abdyl Henci etj., mė 27 nėntor 1944 nė fshatin Plitkoviq tė Gjilanit. Lufta nė Ferizaj zgjati tėrė ditėn e datės 2 dhjetor 1944, sepse njėsive tė rrethuara partizane u erdhėn nė ndihmė: nga Prishtina, Gjilani e Prizreni, dhe pikėrisht njėsitė e Brigadės 27 serbe, Brigadės III tė Kosovės dhe Njėsia Elite e Shtabit Operativ tė Kosmetit e komanduar prej Fadil Hoxhės. Tė gjendur midis kudhrės dhe ēekanit dhe pa municion, aty nga fundi i ditės sė 2 dhjetorit, u dorėzuan 69 luftėtarė shqiptarė, por ata nuk i shpėtuan plojės. Pasi ua morėn armėt, partizanėt shtinė nė tubėn e tyre dhe i masakruan, para ndėrtesės sė rrethit. Nė terrin e parė tė natės sė 2/3 dhjetorit 1944 Fadil Hoxha i veshur shqiptarēe, sė bashku me njė njėsi prej 20 partizanėsh, kryesisht gjakovarė, gjithashtu tė maskuar me veshje shqiptare, me kėsula tė bardha, depėrtoi nė ndėrtesėn e shtabit tė Brigadės II tė Kosmetit. Punė e parė qė bėri, ishte riemėrimi i shtabit tė ri tė Brigadės dhe largimi i Mulla Arif Shalės nga shtabi. Nė kohėn sa qėndroi komandani Fadil Hoxha nė shtabin e Brigadės II tė Kosmetit, partizanėt i sollėn 7 luftėtarė tė kapur, shqiptarė. Midis tyre ishte edhe Selim Maēastena (23) me dy vėllezėrit: Bajramin (20) dhe Hamdiun (18) vjeē. Kishin luftuar deri nė fishekun e fundit dhe kur i kishin harxhuar fishekėt, kishin hyrė nė njė shtėpi pėr tė pritur municionin qė duhej t’u vinte! Mirėpo, u hetuan dhe i kapėn. Ata i mori nė pyetje vetė komandanti partizan Fadil Hoxha, i cili u interesue pėr qėllimin e sulmit, pėr komandantėt kryesor, pėr numrin e sulmuesve, kurse nė pyetjen e Fadil Hoxhės:

- ”A ėshtė Mulla Idris Gjilani me juve…?”,

Selim Maēastena iu pėrgjigj, qartė:

- “Ai nuk ka komandė nė kėtė luftė…!”

Fadil Hoxha, pasi kreu detyrėn e hetuesit, mori rolin e prokurorit dhe tė gjykatėsit ushtarak:

-  “Tė pushkatohen para syve tė tij”!

Nė pėrcjellje tė Fadil Hoxhės ishte edhe komisari i ēetės pėrcjellėse tė Brigadės II tė Kosovės, prishtinasi Timotijeviq Muro. Ai njihej me bijtė e Mulla Emin Maēastenės: Selimin, Bajramin e Hamdiun, qė nga fėmijėria dhe posaēėrisht kishte marrėdhėnie tė mira me mė tė riun, Hamdiun, ndaj i ra nė gjunjė Fadil Hoxhės qė t’ia falte, tė mos e pushkatonte! Mirėpo, komandanti Fadil Hoxha ishte vėrtet i pamėshirshėm kundėr “ballistėve”, kundėr “reaksionarėve”, kundėr “banditėve”!

I pėrgjegji Muros:

“Shko qė andej, po ta bėjė edhe mė zi…!”

Tė gjitha kėto zhvillime ndodhėn para syve tė anėtarėve tė Shtabit tė Brigadės sė II tė Kosovės, para syve tė Mulla Arif Shalės e Bajram Berishės ( kusheri i Rifat Berishės) dhe pėrcjellėsve tė tyre: Islam Bublakut tė Zabelit tė Poshtėm e tė Hasan Likės sė Sankocit. 5/3

     Sipas konstatimeve tė Hysen Tėrpezės, (mė 15 mars 1993), ai (Fadil Hoxha) me njerėzit e vetė e la Ferizajin gjatė natės sė 2/3 dhjetorit. Mė datėn 3 dhjetor 1944 njėsitė e Ushtrisė Jugosllave, pasi thyen rezistencėn nė viset periferike, depėrtuan nė qytet dhe filluan “spastrimin e Ferizajit nga bandat shqiptare!” - duke vrarė shqiptarė tė paarmatosur. Operacionet “pėr spastrimin e viseve pėrreth” vazhduan edhe mė 4 dhjetor 1944, duke vrarė ose arrestuar ēdo shqiptare qė takonte, tė cilėt paraprakisht ishin shpallė “ballistė” e “armiq!” 5/4

Vrasja dhe masakrimi i qindra shqiptarėve tė pafajshėm

nė Gjilan nga Spasoje Gjakoviqi dhe Fadil Hoxha!

     Brutaliteti i ushtrisė partizane-ēetnike kundėr pjesėtarėve tė Lėvizjes sė Rrezistencės Shqiptare pas Luftės sė Ferizajit tė 2 dhjetorit 1944 solli masivizimin e rrezistencės sė armatosur dhe disfatėn e kėsaj ushtrie tė shėnuar me Luftėn e Desivojcės, mė 19 dhe 20 dhjetor, tė pasuar me Sulmin nė Gjilan, mė 23 dhjetor 1944. Njėsitė ushtarake jugosllave tė ndihmuar edhe nga repartet famėkeqe tė OZN’ės, pas marrjes sė Gjilanit nga luftėtarėt e Lėvizjes sė Rezistencės Shqiptare, ndėrmorėn njė operacion shfarosės, ku rrugėt e qytetit u mbushėn pėrplotė me kufoma, midis tė cilėve kishte gra dhe fėmijė. Kufomat qė i mbuluan rrugėt ishin kufoma tė qytetarėve gjilanas tė nxjerrė nga shtėpitė e tyre e tė pushkatuar, sipas urdhėrit global tė Shefit tė OZN’ės sė Kosovės Spasoje Gjakoviqit dhe tė Komandantit tė Shtabit operativ tė Kosovės e Metohisė Fadil Hoxhės. Pėr kėtė flet qartė edhe Musa Efendia (vėllau i oficerit Ahmet Efendia nga Gjakova), zėvendės komandant i Batalionit II tė Brigadės VII tė Kosovės nė shėnimet pėr Historinė e LNĒ’sė nė Kosovė, tė dhėna pėr Muzeun e Revolucionit nė Prishtinė, mė 23 qershor 1981. Sipas ushtarakut Musa Efendia, komandanti Fadil Hoxha e kishte urdhėruar njėsinė e Ali Ukshinit, e cila gjendej nė Shtime, qė tė nisej pėr tė hyrė nė Gjilan, mė sė voni deri nė orėn tre tė datės 24 dhjetor 1944, pėr tė “ēliruar Gjilanin”, tė cilin e kanė marrė ballistėt e Mulla Idrisit”, pėrpos ndėrtesės sė OZN’sė, pėrkatėsisht tė burgut. “Neve shkuam dhe e rrethuam Gjilanin. Batalionin tim, nė tė cilin e kisha njė top, tė cilin dinte pėr ta pėrdorur njė oficer nga Shqipėria, e vendosa ku aty tash “Jugopetroli” /ka qenė njė stacion i duhanit/, prej nga e gjuajtėm qytetin dhe pastaj u futėm brenda, duke e ēliruar kėtė qytet…”!?! 5/5

     Pas pėrgjakjes sė Gjilanit, mė 29 dhjetor 1944 mbahet njė takim i Mulla Idrisit me pėrfaqėsuesin e UNĒSH’sė Shefqet Peēin. Sipas tė dėshmive tė atdhetarit Ramiz Cėrnica, takimi midis Mulla Idrisit dhe Shefqet Peēit u mbajt, nė malet midis fshatrave Livoē, Ponesh, Gumnishtė dhe Pasjan tė Gjilanit. Mulla Idrisin nė kėtė takim e kanė shoqėruar rreth 20 bashkėluftėtarė, kurse Shefqet Peēin e shoqėroi komandanti i Brigadės VII tė kosmetit Shaban Haxhia”Pėrzha”, me njė grup partizanėsh nga njėsia pėrcjellėse e shtabit. Nė kėtė takim sipas dėshmitarit tjetėr Tahir Zajmi, Shefqet Peqi ka arritur ta bind Mulla Idrisin qė tė heq dorė nga rezistenca e mėtutjeshme. Shefqet Peēi, me kėtė rast Mulla Idisit i ka thėnė: “Pse luftoni e derdhni gjak kot, mbasi porsa tė stabilizohet gjendja, Kosova dhe gjithė viset shqiptare tė Jugosllavisė pa tjetėr do tė bashkohen me Shqipni, gja pėr tė cilėn mund tė jeni fare tė sigurt…?”. 5/6 Zhvillimet e mėvonshme, nė Kosovė dhe nė trojet tjera etnike shqiptare, qė mbetėn padrejtėsisht nėn administrimin e Jugosllavisė sė Titos, dėshmuan tė kundėrtėn e premtimeve tė Shefqet Peēit.

Sa shqiptarė u vranė e u masakruan gjatė

operacioneve tė UNĒJ-sė?

      Gjatė kėtyre operacineve tė pėrgjakshme forcat barbare jugosllave dhe repartet e OZN’sė kryen krimet mė tė shėmtuara, ndaj popullatės shqiptare, si dhe konfiskuan, plaēkitėn, dogjėn e shkatėrruan pamėshirshėm pronat e tyre. Nuk harrohen dot nga kujtesa e popullit vend-kasaphanet pėr likuidimin e Shqiptarėve nė format mė mizore, dhe nėn tingujt e muzikės sė jevgėve, siē ishin: Kulla e Talit nė Drenas ( ish- Gllogoc), Hani i njė serbi nė Skėnderaj, Kafja e Tozės nė Preshevė, Kulla e Popit nė Burim (ish-Istok), Hoteli i Zharkoviqit nė Mitrovicė, Monopoli i Duhanit nė Tetovė, Kulla e Sheremetit nė Pejė, etj. 5/2

Gjatė operacioneve tė ushtrisė partizane - ēetnike tė Titos janė vrarė e masakruar nė mėnyrat mė mizore 47.300 shqiptarė.

Kėshtu nė:

Gjilanė janė vrarė……….7854 shqiptarė,

Prishtinė ……………..….3.675

Drenicė ………………..…4.820

Mitrovicė ………….......1.970

Pejė ……………………..3.540,

Ferizaj ………………….1.260,

Podujevė ……………….1.670

Prizren …………………1.200,

Gjakove………………….. 800,

Rahovec ………………... 750,

Suharekė ……………..… 420,

Dragash ……………….... 500,

Preshevė …………….…. 690,

Shkup …………….…... 1.450,

Kumanovė …………….…780,

Tetovė ……………...… 4.100,

Gostivar ……………....…715,

Kėrcovė …………………..490,

Sangjak (Jeni Pazar).. 1.410

Tutin …………………..….900,

Bihor …………………... 3.820,

Plavė e Guci …………….710,

Ulqin……………………….515,

Tivar e Dalmaci….…. 2.600 shqiptarė.

 

      Nė kėtė situatė e tėrė pasuria e shqiptarėve tė vrarė ishte konfiskuar, asgjėsuar ose ishte plaēkitur nga kolonistėt serb, qė ishin kthyer sipas direktivave tė Byrosė politike  tė KQ tė PKJ-sė. 6

Mobilizimi i shqiptarėve pėr nė frontin e Sremit  dhe

 Kryengritja e Drenicės  janar - shkurt 1945

      Derisa Brigadat e UNĒSH’sė marshuan drejt Sanxhakut, (me urdhėresėn e Shtabit Operativ tė Kosmetit ( 2.12.1944 ) tė miratuar edhe nga Shtabi Kryesor i UNĒ tė Serbisė), tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė nė Kosovė morėn detyra konkrete pėr ēarmatosjen e popullatės shqiptare, nė emėr tė gjoja ”spastrimit tė terenit nga bandat kriminale shqiptare”. Kjo urdhėresė vinte si pėrgjigje nė konfirmimet e Shtabit tė Divizionit 46 tė Serbisė, ku thuhet, se : ”Shqiptarėt e Drenicės e gjetiu, ... masovikisht po u bashkohen Brigadave tė Shqipėrisė dhe jo atyre tė UNĒJ-sė”. Ndėrkohė, pėr t“i realizuar me lehtė synimet e saj, udhėheqja jugosllave, fillon urgjentisht organizimin mobilizues tė brigadave tė “Kosmetit” pėr nė Frontin e Sremit, nė veri tė Serbisė. Ndonėse qendra e rezistencės shqiptare nė gjysmėn e dytė tė dhjetorit 1944 u pėrqėndrua nė Drenicėn heroike, Shtabi Operativ i „kosmetit“ urdhėroi komandėn e vendit nė Skenderaj tė iniconte formimin e njė brigade tė autorizuar pėr mobilizimin ushtarak me ”vullnet” tė mashkujve tė aftė pėr luftė (pėr nė front tė Sremit) dhe me pas t“i bashkohet Brigades VII  tė „kosmetit“, qė komandohej nga Shaban Haxhia.

      Nė mbledhjen themeluese tė kėsaj brigade (mė 6 dhjetor 1944) ku mori pjesė edhe kryetari i Rrethit Hilmi Zariqi me tė gjithė parinė e vendit ( shumica prej tyre ish-veprimtarė politikė e ushtarak tė Lidhjes sė II-tė tė Prizrenit) pėr komandat tė brigadės u emrua Shaban Palluzha nga Llausha. Nė pėrbėrjen e shtabit, Shaban Palluzha pėrfshiu shumė personalitete tė Drenicės, si: Imer Fazliun, Isa Zymerin nga Prekazi, Ramė Sejdiun nga Llausha, Bajram e Miftar Bajraktarin tė Llaushės, Mulla Ibrahimin tė Hasanprishtinės, Mulla Ilazin tė Burojės, Rexhep Gjelin tė Likoshanit, Azem Aruqin tė Makėrmalit, Beqė Ēubrelin, Jetullah Muharremin tė Rrezallės, Sadik Zenelin, Feriz Bojiqin, Zeqir e Sadik Lutanin tė Turiēecit, Shaban e Rifat Kotorrin, Hazir Gjakjen nga Akrashtica e Artakollit, Istref Temėn e shumė tė tjerė.7

      Nė Brigadėn e Drenicės qė me tė drejt quhej Brigada e ”Shaban Palluzhės” populli shihte shpresėn pėr tė parandaluar masakrat serbe mbi popullsinė e Drenicės dhe tė rrethinės. Kjo brigadė kishte shtatė batalione dhe fillimisht numri i luftėtarėve arrinte nga 500 deri nė 700 veta, tė cilėt pėrbėnin elitėn komanduese dhe tė luftėtarėve tė Brigadės.

      Nga fillimi i janarit 1945 Shtabi Operativ i “Kosmetit”, urdhėroi Shtabin e Brigadės sė Shaban Palluzhės, tė lėshonte Drenicėn dhe tė nisej nė drejtim tė Podujevės, ku duhet tė bashkohej me Brigadėn e VII tė “Kosmetit”, pėr tė vazhduar rrugėn pėr nė Sėrbi (Kurshumli - Banjė e Kurshumlisė - Prokuple - Srem). Udhėheqja mė e lartė politike dhe ushtarake serbo (jugo) sllave, krahas qėllimit pėr largimin e Brigadės sė Shaban Palluzhės nga Kosova, kishin planifikuar edhe nxitjen e incidenteve pėr tė gjetur si pretekst intervenimin ushtarak kundėr forcave tė rezistencės sė armatosur shqiptare.

Cilat forca ushtarake tė UNĒJ’sė morėn pjesė kundėr

Brigadės sė Shaban Palluzhės?

      KNOJ-i pėr Kosovė nė emėr tė spastrimit tė terenit nga “bandat shqiptare...” veēanėrisht nė rajonin e Drenicės, ndėrmorri njė operacion tė gjerė ushtarak kundėr popullatės sė pafajshme shqiptare. Nė kėto operacione antishqiptare morėn pjesė:

1. Brigadat I-VI tė kosmetit, tė cilat pėrbėnin Divizionin 52 tė UJ-sė;

2. Forcat e Divizionit 24, 26, 44 dhe 46 tė Serbisė;

3. Divizionet 41 dhe 50 tė Maqedonisė;

4. Brigadat e Malit tė Zi (brigada e I-rė e Bokės dhe brigada e VI) 8 dhe

5. Repartet speciale tė OZN-ės tė drejtuara nga famėkeqi Spasoje Gjakoviq.*

      Shtabi i Brigadės sė Drenicės, largimin nga Kosova nė njėrėn anė do ta kushtėzojė me ndėrprerjen e vrasjeve dhe tė plaēkitjeve mbi popullsinė civile nga ushtaria jugosllave, ndėrkohė qė nė anėn tjetėr vuri lidhje me personalitetet dhe me grupet e arratisura nė Dukagjin, nė Shalė tė Bajgorės dhe nė Kosovėn Lindore, me qėllim tė konsolidimit tė radhėve pėr njė ballafaqim tė mundshėm ushtarak me pushtuesit jugosllavė. Nga mesi i janarit 1945 pėrfaqėsuesit e Shtabit Operativ tė Kosmetit: Fadil Hoxha dhe Kėrsta Filipoviq ”Grofi”, i garantuan Shaban Palluzhės se do tė plotėsohen tė gjitha kėrkesat e shtruara dhe e urdhėruan atė ta lėshonte Drenicėn dhe t“i bashkohet Brigadės VII tė Kosovės 9, qė ishte nisur pėr nė Sremė tė Serbisė. Largimi i Brigadės sė Shaban Palluzhės nga Drenica deri nė Podujevė zgjati katėr ditė. Duke kaluar nėpėr Artakoll, fshatra tė Vushtrrisė, tė Permalinės dhe tė Llapit, njėsive tė Brigadės iu bashkuan rreth 3.500 veta, tė cilėt ndiheshin tė rrezikuar nga ushtria jugosllave. Brigada e VII e “Kosmetit” (tė cilės ishte planifikuar t“i bashkohet Brigada e Drenicės) sipas urdhėrit 151/45 (pa datė) tė lėshuar nga Shtabi Operativ i “Kosmetit”, ishte planifikuar qė e ndarė nė tri grupe (eshallone), tė marshojnė 9.500 veta pėr nė Frontin e Sremit (nė dokumentat ushtarake evidentohen vetėm 7.500 tė mobilizuar!!).

 1. Eshaloni i parė me 3.300 veta, do tė niset mė 21.01.1945, nė krye me Qamil Brovinėn;

 2. Eshaloni i dytė me 3.100 veta, do tė niset mė 22.01.1945, nė krye me Shaban Haxhin;

 3. Eshaloni i tretė me 3.100 veta, do tė niset mė 25.01.1945, nė krye me Miqa Mijushkoviqin.

      Kėto eshallone do tė udhėtojnė kėmbė prej Podujevės deri nė Kurshumli. Edhe brigadat VI dhe VIII tė “kosmetit” me 9.000 shqiptarė, do tė ndahen nė dy eshalone sikurse mė poshtė:

 1. Eshaloni i parė me 4.300 veta do tė niset mė 20.01.1945 nė krye me major Popoviqin dhe kapiten Vllado Simiqin. Marije Shllaku

 2. Eshaloni i dytė me 4.700 veta do tė niset mė 21.01.1945 nė krye me Glisho Sharanoviqin dhe Sllobodan Filipoviqin (nė dokumentet ushtarake evidentohen vetėm 3.100 veta - vėrejtja ime Sh.B ). Kėto eshalone, pasi do tė udhėtojnė kėmbė nė rrugėn: Gjilan - Bujanovc, nga Ristovci do tė vazhdojnė rrugėn me tren pėr nė Srem. Pėr kėtė rrugėtim tė brigadave kosovare, Shtabi i Divizionit 46 serb mė 17.01.1945 do tė lėshojė njė dokument (urdhėr) sekret, nė tė cilin do t“i njoftonte brigadat e veta 25, 26 dhe 27 tė dislokuara nė Kosovė, pėr udhėtimin e njėsive shqiptare tė Brigadės VII, nė rrugėn Podujevė - Kurshumli... dhe u theksonte se nė ato njėsi konsiderohet se ka shumė dezertorė dhe kriminelė tė njemendėt, ndaj u urdhėruan qė t“u vihej roje pėrgjatė rrugės (nė tė dy anėt e Grykės sė Llapit) nė mėnyrė qė tė pengojnė dezertimin e tyre.10

Rezistenca e Brigadės sė Shaban Palluzhės

      Derisa makineria ushtarake jugosllave vriste popullsinė e pafajshme shqiptare gjithandej Kosovės 11, sipas kujtimeve tė martires shkodrane Marije Shllaku, shtabi i Brigadės sė Drenicės, mė 21 janar 1945 nė Gryk tė Llapit, mbajti njė mbledhje, nė tė cilėn ishin ftuar rreth 100 personalitete shqiptare tė arratisur (nė mesin e tyre ishin edhe Prof.Ymer Berisha dhe Ukė Sadiku) pėr tė vendosur, lidhur me shkuarjen apo mosshkuarjen e Brigadės nga Kosova dhe pėr kahet qė duhet tė mirrte Lėvizja e Rezistencės Shqiptare. Nė shenimet e saj (pėr kėtė mbledhje) Marije Shllaku saktėsoi: ”Bėmė njė bisedė paria, pėr gjendjen e ngushtė qė na paraqitej, tė vdesim dhe tė mos biem nėn Serbi: edhe nė paqim mundėsi tė shpėtojmė pa luftė. Nė qoftėse jo, tė ēohemi tė gjithė dhe tė mbrojmė, por tė mos e lėshojmė Kosovėn”. 12

     Nė njė takim tė fundit, tė mbajtur mė 23.01.1945 nė Gllamnik, nė mes Shaban Palluzhės dhe pėrfaqėsuesit tė Shtabit Operativ tė“Kosmetit”: Ismet Shaqirit, kėtij tė fundit iu kumtua kundėrshtimi i shkuarjes sė Brigadės pėr nė Srem (Serbi), pėr shkak tė vrasjeve dhe masakrimeve tė popullsisė shqiptare qė kryenin brigadat jugosllave anė e kėndė Kosovės.

 

 

      Pas dėshtimit tė bisedimeve, Shtabi i Brigada sė Drenicės mė 23 janar 1945 i bėri pėrgatitjet e mundshme pėr daljen nga rrethimi i shumėfisht i ushtrisė jugosllave me humbje sa mė tė vogla. Mė 24 janar 1945 brigada la Grykėn e Llapit dhe marshoi drejtė djepit tė qėndresės shqiptare - Drenicės. Fillimisht Brigada dislokohet pėrreth Gllamnikut, ndėrsa Shtabi i saj vendoset nė Gllamnik. Nė orėn 16 tė asaj dite, gjatė marshimit tė Brigadės nga Gllamniku nė drejtim tė Barilevės pėr tė depėrtuar  nė malet e Qiqavicės, komandanti i Shtabit Operativ tė Kosmetit, Fadil Hoxha, urdhėroi njėsitė e veta tė shtinin 14 predha topi 13 nė mesin e ushtarėve tė Brigadės sė Drenicės. Mirėpo, luftėtarėt e brigadės u mbrojtėn me sukses nga sulmet e tilla dhe pa kurrfarė humbjesh vazhduan rrugėn. Ndeshja e parė ballore e Brigadės me Ushtrinė pushtuese jugosllave ndodhi mė 25 janar 1945, nė Artakoll. Ndonėse mė 26 janar Shaban Palluzha me 500 - 700 luftėtarė besnikė, deperton nė Drenicėn qėndrore, pjesa tjetėr e luftėtarėve qė vinin nga Llapi, Permalina, Artakolli... u shkėputėn (nga brigada) pėr tė depėrtuar nė Shalė tė Bajgorės e gjetiu, me qėllim tė organizimit tė rezistencės nė ato rrethe.

      Nga luftimet e pėrgjakshme deri me 31.01.19145 krijohet njė “Zonė e Lirė” nė tė cilėn do tė pėrfshihen 20 fshatra tė Drenicės, si: Tėrsteniku, Bajica, Palluzha, Shtutica, Dashevci, Mikushnica, Luboveci, Oshlani, Obria e Epėrme, Obria e Poshtme, Aēareva, Obiliqi i Epėrm, Obiliqi i Poshtėm, Krushevica dhe disa fshatra pėrreth. Gjatė kėtyre betejave Brigada e Shaban Palluzhės ka shpartalluar disa njėsi serbo-malazeze si dhe 1/3 e Brigadės 25 serbe. Brigadat jugosllave, nė kuadėr tė tė cilave ishin mobilizuar mbi 40 mijė ushtarė, ato ditė morėn urdhėr qė tė shkatėrrohen me artileri tė rėndė, tė gjitha fshatrat e fortifikuara qė bėjnė rezistencė tė armatosur. Nė zbatim tė kėtij urdhėri u dogjėn e u rrėnuan me tokė fshatrat: Tėrstenik, Obria e Epėrme, Obria e Poshtme, Plluzhina, Tica, Likoci, Rezalla, Palluzha, Krushevci dhe Dashevci, ndėrsa pjesėrisht u rrėnuan: Polaci, Kozhica, Prelloci, Gradica dhe disa lagje nga fshatrat tjera.

 

 

Kush u denua me pushkatim pėr „dezertim“ nga Fadil Hoxha?!

      Gjatė kėtyre operacioneve kėto urdhėra nuk do t“i zbatoi “Batalioni i Rinisė” i cili drejtohej nga Isuf Ibrahimi, e ku ishin tė gjithė shqiptarė. Ky batalion me 1 shkurt 1945 ( pėr tė mos u vrarė vėlla me vėlla ) do ta lėshoi frontin e hapur nė Prekaz, Klinė tė Mesme, Klinė tė Epėrme nė drejtim tė fshatit Polac. Pėr kėtė „dezertim“, Gjyqi Ushtarak i Shtabit Operativ tė Kosmetit, tė kryesuar nga Fadil Hoxha, mė 25 prill 1945 do t“i dėnojė 5 veta me pushkatim dhe dy tė tjerė me nga 2 vjet burgim tė rėndė. Ata qė u denuan me pushkatim ishin:

1. Komandanti Isuf Ibrahimi nga Gjilani;

2. Xhafer Lladova nga Lladova;

3. Abdyl Hyseni,

4. Shaban Cernica dhe

5. Raif Halimi, qė tė tre nga Cėrnica.

      Ekzekutimi i tyre u bė nė burgun e Pejės, ndėrsa nga pushkatimi shpėtoi vetėm Raif Halim - Cėrnica, i cili do t“i mbaj 18 vjet burg tė rėndė nėpėr kazametet famėkeqe tė regjimit komunist jugosllavė.

Si u vranė Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica?

      Mė 18 shkurt 1945, pas njė rezistence heroike, kur bashkėluftėtarėt e Shaban Palluzhės mbeten pa municione, veshmbathje e pa bukė, me urdhėr tė Mehmet Gradicės njė pjesė e madhe e tyre u shpėrnda pėr t“i shpėtuar vdekjes, ndėrsa rreth tyre do tė mbesin vetėm 70 - 100 luftėtarė. Natėn e 20/21 shkurtit 1945 Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica me njė efektiv luftėtarėsh prej 17-29 veta u gjetėn tė rrethuar nė Kullat e Fekė Zenunit nė Berzhenik. Me kėtė rast dolėn nga rrethimi me luftė tė pakompromis, duke lėnė 6 ushtarė serb tė vrarė dhe njė tė plagosur. Nga aty gjatė ditės arritėn tė fortifikohen nė Kullat e Dvoranėve nė Tėrstenik me njė efektiv tė pėrgjithshėm prej 16-20 luftėtarėsh. Natėn e 21/22 shkurtit 1945 kullat u gjetėn nė rrethim tė hekurt nga njėsitė e Divizionit 52 tė UJ-sė, tė udhėhequr nga Petar Brajoviq. Shaban Palluzha me bashkėluftėtarėt e tij me sukses i pėrballoi sulmet e kėmbėsorisė duke vrarė disa ushtarė serb. Meqė pa ndihmėn e artilerisė sė rėndė, kulla nuk do tė pushtohet lehtė, u gjet renegati shqiptar Kadri Mehmeti nga Klina, i cili duke gjuajtur me top e shkatėrroi kullėn dhe nga trarėt e saj u plagosėn pėr vdekje dy kreshnikėt: Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica. Zėvendėskomandanti i brigadės Rexhep Xheli, i ndihmuar nga pesė-gjashtė bashkėluftėtarė, me sukses shpėrthyen rrethimin dhe u tėrhoqėn duke i bartur Shaban Palluzhėn dhe Mehmet Gradicėn. Shabani dhe Mehmeti do tė vdesin mbi krahėt e bashkėluftėtarėve dhe kufomat e tyre do tė fshihen, pėr ta mbajtur kėshtu nėn ethe tė frikės, ushtrinė pushtuese edhe pėr njė kohė te gjatė.14

      Kryengritja e Drenicės u shua me gjak, por nė historinė tonė mbeti njė nga epopetė mė tė lavdishme tė saj, qė pėr gjeneratat e reja u bė burim frymėzimi deri nė epokėn e lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Vendosja e administrimit ushtarak nė Kosovė nga

komandanti suprem i UNĒJ-sė J. B. Tito

      Nė kohėn kur forcat jugosllave zhvillonin operacionet mė tė pėrgjakshme nė Drenicė, mė 8 shkurt 1945, komandanti suprem i UNĒJ-sė J.B.Tito me urdhėr tė veēantė nr.31 vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė. Pėr kėtė vendim, Titoja mė 7 shkurt nė Beograd pati njė takim me ushtarakėt serb: Savo Dėrleviqin, Gjuro Medenicėn dhe Kėrsto Filipoviqin, tė cilėve ju foli pėr rolin qė duhet ta luante Administrimi Ushtarak nė Kosovė. Me kėtė urdhėr, i tėrė pushteti nė Kosovė do t“i kaloi njė grupi tė caktuar ushtarakėsh serbo-malazez, tė cilėt do tė ushtronin pushtetin politik, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Me kėtė rast pasuan ndryshime nė tėrė strukturėn e kuadrove komandues. Nė krye tė pushtetit ushtarak, pėrkatėsisht tė Shtabit tė Ri Operativ u emrua ish-shefi i Armatės sė I-rė kolonel Savo Dėrleviq, duke e zavendėsuar Fadil Hoxhėn i cili mbeti zavendės i tij. Shef i Shtabit u emrua nėnkolonel Dushan Vukotiq (deri nė atė kohė ishte zėvendėskomandant i Divizionit 46 jugosllavė), shef i prapavijės u caktua Stevo Dobėrkoviq (i dėrguar nga shtabi qėndror i Sėrbisė), ndėrsa komisar politik u emrua nėnkoloneli Gjuro Medenica. Mė 10 shkurt 1945 kjo komandė bėri riorganizimin e tėrėsishėm tė ushtrisė duke formuar Divizionin e artilerisė, tė kalorėsisė, tė ndėrlidhjes, grupin operativ tė brigadave, Divizionin 46, 52 etj. 15

      Kjo makineri pushtuese ushtarake nė Kosovė, nė emėr tė  "spastrimit" tė terrenit nga "mbeturinat e fashizmit" dhe "kundėrrevolucionarėt" vrau e masakroi mijėra shqiptarė anė e kėndė Kosovės. Veēmas pas vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė, pėr shtypjen dhe shpartallimin e elementeve kryengritėse, Shtabi Operativ i „kosmetit“ i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė nisi mobilizimin e shqiptarėve pėr t'i dėrguar nė frontin e Trieshtės dhe Istrės (nė veriperėndim tė Jugosllavisė), ndonėse mobilizimi i shqiptarėve kishte filluar qysh nė fund tė dhjetorit 1944 ( me dėrgimin e tyre nė frontin e Sremit, nė veri tė Sėrbisė ). Mė 11.03.1945 nė Gjakovė u organizua njė demonstratė e grave, kundėr mobilizimit  me dhunė, tė djemėve, vėllezėrve dhe burrave tė tyre. 

Si u bė mobilizimi  i dhunshėm i shqiptarėve pėr nė Frontin

e  Adriatikut, nė mars - prill 1945

      Shtabi Operativ i “kosmetit” i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė me qėllim tė shpėrbėrjes sė bėrthamės sė qėndresės shqiptare nė Kosovė, gjatė muajve mars-prill 1945 mobilizon me dhunė shqiptarėt pėr t“i dėrguar nė frontin e dytė tė ashtuquajtur tė ”Adriatikut” nė veriperėndim tė Jugosllavisė.

      Skenaristėt e Masakrės sė Tivarit, pėr dėrgimin e mobilizuesve shqiptarė nė pjesėt veriperėndimore tė Jugosllavisė, kishin zgjedhur rrugėn Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar - Dubrovnik - Rijekė. Pėr kėtė front mobilizuan shqiptarėt nga Vushtrria, Besiana (ish - Podujeva), Prishtina, Kaēaniku, Ferizaji, Gjilani, Lipjani, Shtimja, Theranda, Burimi, Peja, Gjakova, Rahoveci, Sharri, Prizreni... etj.16

      Sipas kujtimeve tė pleqėve, qė pėrjetuan kėtė mobilizim tė dhunshėm..., tė mobilizuarit shqiptarė, fillimisht janė tubuar nėpėr qendrat e rretheve dhe ato komunale e pastaj, tė organizuar nė njėsi ushtarake, tė komanduara nga oficerė shqiptar, kanė udhėtuar nė qendrėn e pėrgjithshme mobilizuese (nė kazermat ushtarake) nė Prizren. Pas sistemimit, shqiptarėt e mobilizuar do tė ēarmatosen, me arsyetimin se armėt do t'i marrin nė Kroaci e Slloveni! Ēarmatosja, atyre ju ka dhėnė njė sinjal tė keq dhe me tė drejt ka lindur dyshimi nė pėrgatitjen e ndonjė skenari shfarosės nė prapaskenė. Kjo psikoz u thellua edhe mė tepėr, atėherė kur u ēarmatosėn edhe oficerėt shqiptar dhe pėr pėrcjelljen e tyre u ngarkua Brigada XXVII e divizionit 46-tė serb e njohur pėr terrorizimin e popullit shqiptar gjatė muajve tė kaluar.

      Deportimi i shqiptarėve tė mobilizuar, nga kazermat e Prizrenit u bė nė tri grupime (eshalone):

      1. Eshaloni i parė qė pėrbėhej nga 3.700 veta, u nis mė 24. 03. 1945 dhe pas 5 - 6 ditėsh arriti nė Tivar, ku iu dorėzua reparteve tė Divizionit tė IX - tė jugosllavė. Gjatė rrugėtimit, derisa u dorėzuan nė vendin e caktuar, tė mobilizuarit u keqtrajtuan nė mėnyrė shtazarake nga kriminelėt serbo-malazezė. Tė mobilizuarit shqiptar nga Tivari do tė nisen pėr nė Istri, ku fillimisht disa ditė do tė ndalojnė pėr tė pushuar nė ujdhesėn Ēiovė afėr Trogirit. Dhe ato ditė gjatė kalimit me njė anije tė vjetėr, nga ujdhesa pėr nė Trogirė, u mbytėn rreth 65 veta, prej tė cilėve 29 qenė vetėm nga Kaēaniku.

Si ndodhi masakra e Tivarit - mė 1 prill 1945 ?!

      2. Eshaloni i dytė i pėrbėrė nga 4.700 veta, u nis dy ditė mė vonė (mė 26 mars) nėn pėrcjelljen e forcave tė Brigadės XXVII dhe mė 30 mars nė Shkodėr iu dorėzua Brigadės X malazeze 18.  Gjatė marshimit katėr ditor nė rrugėn Prizren - Zhur - Kukės - Puk - Shkodėr, pėrkundėr lodhjeve e rraskapitjeve tė mėdha nga rruga e gjatė, tė mobilizuarit u maltretuan e u rrahėn dhe nė shumė vende shumė prej tyre u vranė... si, gjatė kohės sė pushimit, gjatė kalimit tė lumejve apo gjatė tentimit tė ndonjėrit prej tyre pėr ta shuar etjen, nė burimet e ujit.

 

 

      Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26/27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės. Me kėtė rast u vranė njerėzit mė autoritativė nga radhėt e tė mobilizuarve, ishin eprorėt e njėsive ushtarake ata shqiptar qė komanduan gjatė marshimit nga qendrat komunale pėr nė kazermat ushtarake tė Prizrenit. Nė mbrėmjen e 27 marsit ky eshalon arrin nė Fushė - Arrėz dhe sipas njė skenari tė parapėrgatitur mirė, xhelatėt serbo – malazezė, gjatė kohės sė pushimit (nė mesnatėn 27/28 mars) nėn qiellin e hapur duke fjetur (nė gjumė) i vrasin mizorisht rreth 120 - 140 veta dhe kufomat e tyre u hodhėn nė njė hendek... 19

      Edhe pse tė lodhur e tė rraskapitur nga rruga e gjatė dhe uria, do tė vazhdohet metutje me rrugėtimin dhe natėn e 28 / 29 marsit tė mobilizuarit do ta kalojnė nė njė luginė tė rrethuar me pyje nė periferi tė Pukės. Tė nesėrmen shumė veta pėr shkak tė torturave, helmimeve me ushqim, veshmbathjes sė dobėt... nuk kanė mundur ta vazhdojnė rrugėn dhe mėngjesi i gjeti tė vdekur. 20 Nė mbrėmjen e 29 marsit, gjatė kalimit tė njė kanioni (lugine tė thellė) te “Ura e Zogut” pėrmes njė vagonete - teleferiku tė improvizuar, u hodhėn nė greminė rreth 50 veta dhe shumica prej tyre gjetėn vdekjen. 21

      Nė mėngjesin e 30 marsit, Eshaloni i dytė ėshtė nisur nė drejtim tė Shkodrės dhe nė “Vaun e Spasės” meqė ishte ura e shkatėrruar, lumi ėshtė kaluar me anije tė improvizuar. Rreth orės 16:00 kolona ėshtė futur nė Shkodėr ku nė tė dy anėt e rrugėve janė pėrshėndetur nga mijėra shkodranė. Gjatė kėsaj kohe, shkodranėt sollėn ushqime dhe ujė pėr vėllezėrit e tyre nga Kosova, por, xhelatėt serbo-malazezė e ndaluan njė gjė tė tilė dhe me shpejtėsi kolona e tė mobilizuarve u vendos nė njė kazermė nė kodrėn e lartė nė Shkodėr. Aty kah mesi i natės 30/31 mars eshaloni  ėshtė nisur nė drejtim tė Ulqinit dhe me tė kaluar kufirin (afėr Ulqinit) kolona ėshtė ndalur gjoja pėr tė pushuar. Me kėtė rast tė gjthė tė sėmurėt dhe tė plagosurit ndahen nė njė vend tė caktuar, me arsyetim pėr tė evituar ndonjė epidemi tė mundshme, dhe me premtimin se ata do tė shėrohen nė ndonjė spital tė Malit tė Zi janė ndaluar aty dhe kurrė mė nuk ėshtė mėsuar pėr fatin e tyre, ashtu sikurse nuk dihet as pėr fatin e qindra shqiptarėve tė tjerė qė u ekzekutuan gjatė kėtij rrugėtimi.

      Pas kėtyre peripetive, eshaloni i dytė, nėn pėrcjelljen e malazezėve - nė mesditėn e datės 1 prilli 1945 arriti nė Tivar. Atė ditė tė kobshme rrugėve tė qytetit shihej njė mobilizim i ushtarėve serbo - malazez, tė cilėt vėshtronin me pėrbuzje kolonėn e gjatė tė shqiptarėve. Kjo kolonė ėshtė ndaluar nė qendėr tė qytetit (me urdhėr) kinse pėr tė pushuar dhe ndėrkohė ndodhė njė eksces nė mes tė rojes dhe katėr shqiptarėve, tė cilėt u penguan qė tė pinė ujė nė njė krua aty afėr. Nga ky konflikt ushtarėt e urdhėruar derdhin njė breshėri plumbash nė trupat e shqiptarėve, me ē'rast vriten disa prej tyre. Situata e tensionuar me qėllim (pėr ta filluar komplotin e pėrgatitur) e shtyri masėn e shqiptarėve qė tė shtrihen pėr toke, ndėrkohė qė ajo hapsirė ishte vėnė nė shėnjestėr tė pushkėve dhe mitralozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe terracė tė shtėpive e nė shkėmbijtė e kodrave pėrreth . 22

Si e kujton masakrėn e Tivarit dėshmitari Azem Hajdini?

      Azem Hajdini njėri nga dėshmitarėt e mbetur gjallė nga Masakra e Tivarit, ngjarjen e krijuar pas ekscesit e kujton si mė poshtė:

      "Me tė pėrfunduar tė kėtij akti mizor, meqė ne ishim nė kolonė pėr 4, nė gjatėsi prej 5-6 km, e ku mundėsia pėr njė shfarosje masive ishte mė e vogėl, na kanė urdhėruar tė ngritemi nė kėmbė dhe tė qėndrojmė nė vend me duar tė lidhura mbi kokė. Pas pak na kanė urdhėruar tė ecim drejt njė ndėrtese tė madhe 3 katshe, i ashtuquajtur “Monopol i duhanit”, me njė sipėrfaqe prej afro 300 m2 dhe me oborr tė rrethuar. Ndėrtesa ishte e rrethuar nga tė 3 anėt me kodra shkėmbore, kurse oborri ishte i rrethuar me mure tė larta e me rrethoja tė hekurt, me maje tė prehta, gjė qė krijonte kushte shumė tė volitshme pėr likuidimin e tė gjithė neve pa marr parasysh a gjendeshim nė oborr apo nė ndėrtesė. Nė tė hyrė tė oborrit - kujton A.Hajdini - ishin 10 - 15 ushtarė tė cilėt me shufra hekuri godisnin nė kokė, gjoks apo nė shpinė ēdo njėrin prej nesh... dhe nga kėto goditje mbetėn tė shtrirė pėr vdekje rreth 100 - 150 veta. " Pas futjes sė shqiptarėve brenda nė ndėrtesė (rreth 1000 veta) dhe brenda oborrit tė rrethuar me mure ( 2.200 - 2.500 veta ) dhe njė pjese tjetėr tė mbetur nė rrugė para oborrit, rreth orės 14.00, ata do tė sulmohen nga tė katėr anėt. Shtihej me te gjitha llojet e armėve tė zjarrit si: me pushkė automatike, mitralozė, mortaja dhe bomba dore, revole etj, kėshtu qė brenda njė ore, gjithė masa e grumbulluar nė ato hapsira nuk mbeti nė kėmbė. Me kėtė rast oborri dhe sheshi u shndėrrua nė lumė gjaku qė i ngjante njė kataklizme tė vėrtetė, ndėrsa ndėrtesa u shndėrrua nė gėrmadhė, me qindra kufoma shqiptarėsh brenda saj. Kėsaj masakre makabre arritėn t'i shpėtojnė kryesisht ata qė u gjendėn nė ndėrtesė dhe ndonjėri, qė kishte rėnė nė tokė para se tė filloj sulmi. 23

      Xhelatėt e pashpirt, pėr tė identifikuar tė plagosurit qė kishin shpėtuar nga trupat e pajetė tė shokėve tė tyre, nė emėr tė “shtabit” lėshuan njė proklamatė nė tė cilėn thuhej: “a) Informohen tė gjithė ata qė kanė mbetur gjallė ose tė plagosur se komandanti suprem i UNĒ, shoku Tito ka urdhėruar ndėrprerjen e zjarrit dhe tė gjithė i ka falur - pavarėsisht prej gabimeve qė i kanė bėrė !!! b) tė gjithė tė plagosurve do t“u jepet ndihma mjekėsore dhe sipas nevojės do tė dėrgohen nė shėrim, prandaj tė gjithė ata tė ngriten nė kėmbė dhe tė skajohen. c) kėrkojmė tė brohoritni parullat: ”Rroftė shoku Tito”, ”Rroftė bashkim-vėllazėrimi”, ”Rroftė ushtria nacional-ēlirimtare”... !!! 24

      Duke menduar se thirrjet e proklamatės ishin tė vėrteta, shumica e tė plagosurve do tė ngriten nga vendi pėr tė kėrkuar ndihmė mjekėsore. Por.., ēka ndodhi...?! Ushtarėt mizorė nė vend tė ndihmės mjekėsore, u vėrsulėn si bisha mbi ta dhe i masakruan pamėshirshėm. Ky asgjėsim barbarė zgjati deri nė orėt e mbrėmjes, tė datės 1 prill, kur nė vendin e krimit do tė vijnė njė grup oficerėsh tė prezentuar si dalmatinė.

      Kėtė ngjarje dhe ajo ēka pason nė vijim A.Hajdini e kujton kėshtu: “Pas kontaktit qė vuri (Isuf Halili nga Radisheva qė kishte dal i pari pėr tė kontaktuar me njėrzit qė u prezentuan si dalmatin e qė apelonin pėr tė dalė nga ndėrtesa), si dhe pas premtimeve qė morėm se nuk do tė ketė vrasje, edhe ne tė tjerėt vendosėm ta lėshojmė ndėrtesėn. Para se tė fillojė dalja, nė ndėrkohė serbėt dhe malazezėt vunė roje nė ēdo kat tė ndėrtesės dhe askush s'mund ta lėshonte atė pa u kontrolluar detajisht. Prej nesh kanė konfiskuar ēdo gjė tė vlefshme, si unaza ari, orė dore ose xhepi, tė holla etj. Kur dolėm jashtė, vėrejtėm se oficerėt qė na kishin pėrcjellur dhe ata tė paraqitur si dalmatin, edhe mė tutje diskutonin me tone tė larta dhe plotė nervozizėm. Mėsuam se tė parėt pėrpiqeshin ta arsytojnė masakrėn andaj prej ushtarėve dhe oficirėve tė ardhur kėrkonin qė tė largoheshin prej vendit tė ngjarjes. Nuk vonoi edhe ata u tėrhoqėn, sigurisht nė aradhat e veta e neve na lanė prap nė mėshirėn e gjakatarėve. Derisa dilnim nga ndėrtesa, pas nesh mbeteshin njė numėr i madh i tė plagosurve, duke qarė e kėrkuar ndihmė.“ 25

      Nė vijim dėshmitari Hajdini pėrkujton: “Me tė dalur nė oborr, vėrejtėm njė rrethim tė madh nga ushtarėt serbė e malazezė, por edhe njė skenė tė llahtarshme para nesh, ku shtriheshin me mijra tė vrarė e tė plagosur. Pamje trishtuese ofronin sidomos gjėsendet e mprehta si bajonetat, sėpatat, tėrfurqit shkopinjtė, qė kishin mbetur tė ngulitura nė gjoks, stomak apo gjymtyrė tė tjera tė trupit. Nė atė grumbull njerėzish tė kryqzuar si kubiku i druve njė mbi njė, nuk mund tė dallohej se kush ėshtė kush, ku e ka kokėn e ku kėmbėt apo trupin. Kishte shumė tė plagosur qė vuanin duke vajtuar, kėrkonin ndihmė, klithnin e ēka jo tjetėr. Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet gjithė ajo skenė e tmerrshme, kur tė plagosurit qė u shkonte gjaku rrėke, kėrkonin ndihmė e nuk ishin nė gjendje t'u ndihmojmė. Ishte shumė vėshtirė pėr ne qė mbetėm gjallė detyrimi tė qėndrojmė nė kėmbė mbi kufoma. Edhe ne qanim sė bashku me tė plagosurit tė cilėt shpesh klithnin:

„ ndihmom vėlla, e mos shkel mbi varrėn time“,

„vėlla, ma jep njė pikė ujė“,

„ma hiq sopatėn, tėrfurkun, thikėn nga gjoksi“,

„mė nxirrė prej kufomave“ etj, etj „.

Nuk ishin tė rralla edhe lutjet: „vėllazėr, mos na leni nė duar tė kėtyre xhelatėve“, „na mytni ju“…!!

      Tė shtėrnguar nga tė gjitha kėto kėrkesa, edhepse ishim tė rrethuar nga qindra ushtarė tė armatosur, ne megjithatė u pėrpoqėm qė sado - pak t'u japim ndihmė duke i nxjerrur tė plagosurit nga kufomat. Por, atė moment kur na kanė diktuar se po u ndihmojmė, ushtarakėt dhanė urdhėr tė ri kėrcnues se ēdo kush qė tenton t'ju ndihmojė ose qė shmanget nga turma qė qėndronim nė kėmbė, do ta zė plumbi. Poashtu dėnohet me vdekje ēdo i plagosur qė tenton t'u bashkangjitet atyre qė kanė mbetur gjallė nė ndėrtesė.“

      Nė kėtė rrėfim rrėnqethės plaku Hajdini thotė se i ka njohur disa tė plagosur dhe tė vrarė nė kėtė masakėr barbare: „…tė plagosurit duke kėrkuar ndihmė njoha Asllan Mustafėn nga Tėrnavci, Bislim Pajazitin nga Krasimovci, Bejtė Bislimin nga Kryshefci e disa tė tjerė, emrat e tė cilėve tani nuk mė kujtohen. Ndėr kufomat nė oborr njoha Sinan Avdiun nga Tėrnavci, Hysen Zeqėn nga Kuēica, njė djal tė ri nga Rakinica, tre tė tjerė nga Kopiliqi, dy shokė nga Prekazi e tė tjerė.“… 26

Mobilizimi i kryesve tė krimit pėr zhdukjen e krimit!

      Pėr tė humbur gjurmėt e kėsaj vepre mizore, u mobilizuan tė gjitha njėsitė ushtarake serbo - malazeze, qytetarė e punėtorė tė kėtij nacinaliteti dhe me kamionė, vagoneta, qerre etj, gjatė tėrė natės sė ½ prillit i bartėn kufomat dhe tė plagosurit (bashkė!!!) dhe i transportuan nė drejtim tė Tivarit tė vjetėr, tek njė vend (humnerė) nė mes shkėmbinjėve tė bregdetit. Kufomat e shqiptarėve fillimish u dogjėn e pastaj u hudhėn nė humnerė, ndėrsa pjesa tjetėr do tė varrosen ...!!!

        Sipas burimeve arkivore rezulton se nė Tivar, mė 1 prill 1945 u vranė e u masakruan mizorisht rreth 1700 shqiptarė, 27 ndonėse nga kujtimet e dėshmitarėve qė pėrjetuan kėtė masakėr, rezulton qė ky numėr tė jetė mė i madh...28 Mė 20.IX.1996 TV norvegjeze ka kumtuar njė lajm pėr zbulimin e njė varreze masive afėr Tivarit me 2 mijė viktima tė shqiptarėve tė vrarė mė 1 prill 1945.

      Kjo ngjarje tragjike pėr popullin shqiptar, edhe pse ndodhi larg opinionit tė atėhershėm, ishte e qartė se u pėrgatit nga kreu i udhėheqjes jugosllave edhe pse mė vonė Aleksandėr Rankoviēi me kompani, kėtė ngjarje do tė pėrpiqet ta cilėsoj si incident tė rėndė tė shkaktuar me fajin e vet shqiptarėve !! 29

Edhe pas masakrės sė Tivarit, vazhdoi dhunshėm mobilizimi i shqiptarėve

      Edhe pas kėsaj masakre qė ndodhi me grupin e dytė, dėrgimi i shqiptarėve pėr nė Frontin e ashtuquajtur tė Adriatikut vazhdoi edhe mė tutje.

      3. Grupi (Eshaloni) i tretė, me 2700 veta, nga Prizreni u nis mė 27 mars 1945 dhe u shoqėrua nga Brigada famkeqe XXVII. Shumė shqiptarė tė mobilizuar nė kėtė grup, gjatė rrugėtimit tė gjatė e tė mundimshėm, pėr mungesa tė ushqimit e tė higjienės u sėmunė rėndė nga tifoja dhe pėr pasojė dhjetra prej tyre vdiēėn rrugės. Mė 1 prill (ditėn kur nė Tivar - u masakruan pamėshirė shqiptarėt e grupit tė dytė) kėtij eshaloni gjatė kalimit tė lumit Buna, iu pėrgatit njė incident me ē'rast u vranė disa prej tyre. Ndėrkaq nė mbrėmjen e 2 prillit ky grup arriti nė Tivar dhe iu dorėzua Divizionit tė IX-tė dalmatin. Nga Tivari me anije u transportuan nė Dubrovnik, ku u vendosėn nė disa objekte me destinime tė ndryshme, mirėpo njė grup prej 800 vetash qė ishin vendosur nė njė depo baroti, nė njė mėngjes u gjetėn tė ngulfatur nga njė lloj helmi dhe vdiēėn tė gjithės sa ishin aty 30.

      Duke u bazuar nė shifrat e sipėrthėna delė se gjatė muajit mars 1945, pėr nė front tė Adriatikut janė mobilizuar 11.100 shqiptarė, ndėrkohė qė organet zyrtare evidentojnė njė numėr mė tė vogėl (7.420 veta). Gjatė muajit mars 1945 (pėr kėtė front) u mobilizuan dhunshėm edhe dy grupe shqiptarėsh, nga trevat etnike tė Maqedonisė perėndimore.

Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve pėr nė frontin e

“Adriatikut” -  prill 1945

      Mobilizimi i shqiptarėve tė Kosovės dhe dėrgimi i tyre pėr nė Frontin e ashtuquajtur tė "Adriatikut", ka vazhduar edhe gjatė muajit prill 1945.

      Qė nė fillim tė kėtij muaji, Shtabi Operativ i Kosovės i pėrbėrė kryesisht nga serbo-malazezėt, lėshoi urdhėresėn ( Zonave ushtarake - Sh.B ) pėr ndjekjen dhe kapjen e tė gjithė dezertorėve shqiptarė ( nga Brigadat Kosovare - Sh.B ) por edhe tė tjerėve qė ishin tė aftė pėr luftė dhe prėgatitjen e tyre pėr t'u rreshtuar (moblizuar) nė repartet e Armatės sė IV-tė jugosllave. Ky aksion i ndėrmarrė nė emėr tė "spastrimit tė terenit nga forcat reaksionare" pasoi me vrasje e likuidime tė shqiptarėve kudo qė ishin, ndėrkohė qė radhėt e grupeve nacionaliste nė shumė anė tė Kosovės u rikonsoliduan pėr ta mbrojtur popullatėn nga ekspeditat e pėrgjakshme tė divizioneve serbo-malazeze. Ato ditė prilli, Prizreni (me rrethinė) si njė nga qytetet me peshė mbarėkombėtare nė histori, meqė ishte epiqendėr e mobilizimit, kalonte momente tepėr dramatike qė tė kujtonin barbarinė serbe tė viteve 1912-13, tė kryera nė  fshatrat eVėrrinit, Opojės dhe tė Lumės.

      Sipas dokumenteve arkivore, nė Zonėn Ushtarake tė Prizrenit ( ku pėrfshiheshin Suhareka, Rahoveci dhe Dragashi - Sh.B ) operonin Brigadat II dhe IV kosovare dhe Brigadat serbe tė Divizionit 46-tė. Nė rrethinat e Prizrenit, nė Vėrri, Has e nė Kabash, operonin batalionet e Brigadės sė IV-tė kosovare dhe repartet e Brigadės XXV serbe, tė cilat shtriheshin edhe nė Rrafshin e Opojės (komuna e Dragashit). Kėto Brigada famėkeqe, duke i zbatuar urdhėrat e “Shtabit Operativ tė Kosmetit” - pėr mobilizimin e shqiptarėve, pasi vunė nė njė shetrrethim tė plotė Prizrenin dhe fshatrat e Vėrrinit, tė Hasit, Pėrdrinit, Kabashit dhe tė Opojės, terrorizonin egėrsisht popullatėn e pafajshme dhe arrestonin tė gjithė meshkujt prej moshės 18-60 vjeē.

      Nė kėtė fushatė tė egėr, vetėm mė 17 prill nė Prizren u dogjėn shumė shtėpi dhe u arrestuan mbi 400 veta, tė cilėt iu dorėzuan organeve tė OZN-sė. Listat e tė arrestuarve pėrpunoheshin nėn mbikqyrjen e Komitetit tė PKJ tė Prizrenit. Deri  mė 19 prill nga fshatrat e Prizrenit u arrestuan mbi 1300 veta 31, dhe sipas tė dhėnave tė mbledhura nė teren prej tyre 195 mashkuj ishin nga fshatrat e Vėrrinit. Arrestimet mė tė mėdha tė pėrcjella me dhunė, rrahje e vrasje, u bėnė nė Zhur, Billushė, Kobajė, Lybeēevė, Jeshkovė, Leskovec, Vlashnje dhe nė Vėrmic 32.

      Nė kėtė periudhė tė mobilizimit u arresutan edhe shumė kuadra shqiptar, qė pėrbėnin organet e pushtetit lokal dhe nė vend tė tyre emroheshin njerėzit e dėgjueshėm. Shumė shqiptar duke iu shmangur mobilizimit iu bashkuan radhėve tė grupeve tė rezistencės (Ēetave nacionaliste). Ta zėmė nė trevėn e Vėrrinit pjesa mė e madhe e mashkujve (qė iu shmangėn kthetrave serbe) iu bashkuan Ēetės nacionaliste tė udhėhequr nga Destan Berisha nga fshati Billushė ( tani Kushtrim).

      Nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme, nė muajin prill 1945, nė kazermėn ushtarake tė Prizrenit u grumbulluan (nėn tytat e pushkėve) mijėra shqiptarė, tė cilėt tė ndarė gjithashtu nė tri grupe (eshalone) u nisėn drejtė brigjeve tė Adriatikut.

      “ 1. Grupi (eshaloni) i parė - me 1.506 veta, nga Prizreni pėr nė Tivar u nis mė 19 prill, i shoqėruar nga repartet e batalionit tė I-rė tė Brigadės XXVI dhe Kompanisė sė zbulimit tė Divizionit tė 46-tė serbė. Gjatė rrugės, nė Shkodėr dy veta vdiqėn nga tifoja, me  ē“rast sė bashku me shqiptarėt e pėsoi edhe njė roje serbe nga repartet pėrcjellėse.

      2. Grupi (eshaloni) i dytė - me 2.601 veta, u nis mė 20 prill nėn mbikqyrjen e Brigadės XXV dhe tė kompanisė sė zbulimit tė Divizionit 46 serbė. Rrugėtimi i gjatė dhe i mundimshėm bėri qė disa shqiptar tė dezertojnė. Ndėrsa gjatė kalimit tė lumit Buna u mbytėn 17 shqiptarė dhe 1 ushtar serb nga repartet pėrcjellėse.

      3. Ndėrkaq, mė 24 prill u nis grupi ( eshaloni) i tretė - me 1.216 veta, i pėrcjellur nga Brigada XXVI “ 33.

Sa shqiptarė u mobilizuan me dhunė pėr nė Frontet:

e Sremit dhe tė Adriatikut?!

      - Nga kėto shifra rezulton se gjatė prillit, janė mobilizuar 5.323 shqiptarė, ndėrsa pushteti serb, evidenton vetėm 4.300 veta.

      Tė gjitha kėto grupe - eshalone ( tė marsit - prillit 1945 ) u dorėzuan nė repartet e Armatės sė IV-tė jugosllave dhe me anije u deportuan nė shumė vija tė frontit nė  Slloveni e Kroaci, prej nga qindra - mijėra shqiptarė nuk u kthyen kurrė nė shtėpitė e tyre

Sa shqiptarė u mobilizuan dhunshėm nė janar - prill 1945...?!

      Gjatė muajve mars - prill 1945, pėrmes rrugės Prizren - Kukės - Shkodėr - Tivar ( pėr nė Frontin e Adriatikut ) janė deportuar ( mobilizuar ) 16.423 shqiptarė nga Kosova, kurse rreth 4.600 tė tjerė u dėrguan nga viset etnike shqiptare tė Maqedonisė. Ndėrkaq, nė janar 1945 pėr nė Frontin verior ( tė Sremit ) janė mobilizuar rreth 18.500 shqiptarė nė pėrbėrje tė Brigadave kosovare dhe 5000 tė tjerė nga Maqedonia. Nga kėto shifra rezulton se gjatė muajve janar - prill 1945, janė mobilizuar dhunshėm rreth 44. 523 shqiptarė nga Kosova dhe viset tjera etnike, pėr nė frontet e ashtuquajtura tė “Sremit” e tė”Adriatikut”.

______________________________________________________________

 

Referencat

 

1 S.Gjakoviq - Sukobi na Kosovu, Beograd 1984, fq.45,55,57)

1/1 M.Shatri - "Kosova nė LDB 1941-1945", fq. 109-110 )

1/2 Dr.I.Hoti - Formimi i njėsiteve tė armatosura tė LNĒ-sė dhe veprimtaria e tyre, (fejtoni) Zėri 15.X.2003, fq.25.

2 Historia e popullit shqiptar II, Prishtinė 1967, fq.808. / Dr.I.Hoti-artikulli i cituar, fq.25.

3 Dr.D.Bislimi - Formacionet politik-ushtarake nė Kosovė 1941-1945, Prishtinė 1997, fq.209 /.Prof.ddr.Izber Hoti - Kosova dhe viset tjera etnike shqiptare nga kapitullimi i Italisė fashiste deri nė fund tė nėntorit 1944 (Fejtoni) Zėri 16.X.2003, fq.18 /Dr.Daut Bislimi:vepra e cituar, fq.196.

4 Dr.I.Hoti - Tė dhėna tė panjohura pėr Luftėn e Dytė botėrore nė Kosovė (1941-1945), Prishtinė 1999, fq178. (k.nr.21/69,dok.nr.1281)

5 Dr.I.Hoti-artikulli i cituar, fq15.

5/1 AVIIB K 223/225. D. 4. F1/F2 d. 153/156. 1950.  Dr. M. Pirraku: Pėr kauzėn shqiptare 1997 - 1999, Prishtinė 2000, fq.108.

5/2 Shih Dr.Muhamet Pirraku: Mulla Idris Gjilani dhe Mbrojtja Kombėtare e Kosovės Lindore 1941 - 1951, fq.149 -159 ) Dhe Rėndėsia e “Shtabit Suprem tė Kosovės” nė ndėrkombtarizimin e ēėshtjes sė Kosovės (dhjetor 1944-tetor 1945) - Botuar nė www.pashtriku.org

5/3 (Shih Dr.Muhamet Pirraku: Mulla Idris Gjilani dhe Mbrojtja Kombėtare e Kosovės Lindore 1941 - 1951, fq.163 -164). 

5/4 ( Po aty fq.164 )

Komunistja shqiptare Melihate Hoxhiq-Deda dėshmon se. “Tė dhėnat burimore tregojnė se komandantė tė reparteve jugosllave (nėnkupto, edhe maqedonase), kishin direktiva tė fshehta qė tė vrisnin sė paku 50 pėr qind tė popullsisė shqiptare. Ky reagim ishte si pasoje e vrasjes sė 128 shqiptarėve nė Bllacė tė Kaēanikut mė 16 dhe 17 nėntor tė vitit 1944” (Marrė nga teksti i dr.Muhamet Pirrakut “Ripushtimi jugosllav i Kosovės-1945”).

5/5 ( Po aty fq. 214 -215)

5/6 (Po aty fq.235-236)

6 Dr.H.Bajrami-Kosova (20 shekuj te identitetit te saj) Prishtine  2001, fq.86.

 * Vetėm nė Bllacė tė Shkupit u masakruan mbi 130 burra gra fėmijė e pleq!!!,

7 Dr.M.Pirraku:Kumtesė - Revolta e“Brigadės sė shaban Palluzhės“- kthesė historike nė luftėn e popullit shqiptar pėr liri, ALK-„Kosovapress“10 mars 2001, fq.5.

8 Dr.M.Pirraku-Kryengritja e Drenicės 21.01-21.02.1945 ( Kumtesė 21 shkurt 2001,Prishtinė)

* OZN-a - Odelenje za Zastitu Naroda (Dega e Mbrojtjes sė Popullit) - u formua me 14 maj 1944. Ajo veproi nė kufirin e seksionit tė Mbrojtjes Popullore tė KANĒJ, e cila kishte tė drejtat dhe detyrat e Qeverisė. OZN-a ishte e organizuar nė parime ushtarake. Ky formacion shfarosės pėr shqiptarėt, nė Kosovė u formua mė 1 shtator 1944 nga Aleksandėr Rankoviqi, i cili pėr kėtė qėllim kishte ftuar nė Vis Miladin Popoviqin, Dushan Mugoshėn dhe Spasoje Gjakoviqin. Nė radhėt e OZN-ės ishin edhe tre anėtarė tė Komitetit Krahinor tė Kosovės: Ali Shukriu, Ēedo Mijoviq dhe Sahit Bakalli. Pas formimit tė tė ashtuquajturės Qeveri e Jugosllavisė Demokratike nė mars 1945-OZN-a hyri nė pėrbėrjen e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, kurse mė 1946 u shndėrrua nė UDB (Uprava Drzhavne Bezbednosti-Drejtoria e Sigurimit tė Shtetit) qė tani quhet DB (Drzhavna Bezbednost-Sigurimi i Shtetit). OZN-a qe dhe mbeti njė mekanizėm monstruoz pėr luftimin e veprimtarive liridashėse tė tė gjithė popujve tė ish-Jugosllavisė pa pėrjashtim, por nė mėnyrė tė veēantė kundėr atyre shqiptarė.

9 Sh.Braha-Rifat L.Berisha, figurė e shquar kombėtare, Tiranė 1998, fq.165.

10 A.Bytyqi-Terrori shtetėror dhe gjenocidi serbo-malazias nė Kosovė 1878-1991, Prishtinė 2001, fq.83/85; /Dr.M.Pirraku-Kumtesė e cituar, fq.6.

11 Po aty, fq.102/102 dhe Dr.H.Bajrami-Vepra e cituar fq.86

12 Dr.M.Pirraku-Kumtesa e cituar, fq.7.

13 Po aty

14 Dr.M.Pirraku-Ripushtimi jugosllav i Kosovės 1945, Prishtinė 1992 fq.106. Dr.M.Pirraku-Kumtese  /Revolta e”Brigades se Sh.Polluzhės…”, Kosovapress 10.03.2001.

15 Sh.Braha - Gjenocidi serbomadh... fq.458

16 A.Hajdini - Tragjedia e Tivarit, 1990 fq.3

18 M.Shatri-Kosova nė LDB, fq.224

19 Revista Koha-Nr.144,12 mars 1997, f.39

20 Po aty

21 Po aty

22 A.Hajdini - Tragjedia e Tivarit, fq.13

23 Po aty, fq.15-17

24 Revista Koha, nr.146,26 mars 1997, fq.41

25 A.Hajdini- vepra e cituar

26 Po aty

27 Nė raportin e prof.Ymer Berishės dėrguar Misionarit anglez Hadson mė 22.X.1946 nė Tiranė, thuhet se nė Tivarė janė vrarė 1670 veta.

28 Azem Hajdini, qė kishte pėrjetuar Masakrėn e Tivarit, deklaron se me 26 mars 1945 nga Prizreni pėr nė frontin e Trieshtės (nė eshalonin e dytė) janė nisur 4.700 shqiptarė dhe masakrės sė kryer nė Tivarė mė 1 prill 1945, i kanė shpėtuar 810 veta. Nga kjo dėshmi del se gjatė marshutės nga Prizreni - deri nė Tivarė janė vrarė e zhdukur pa gjurmė 3.890 shqiptarė...!!!

29 L.Nasi - Ripushtimi i Kosovės..., fq.177

30 AIHU, k.1341, dt. 8.VI.1945

31 Dr.M.Pirraku - Ripushtimi i Kosovės..., fq.144

32 Mė 16 prill 1945 njėsit e Brigadės sė 25-tė serbe, nė bashkveprim me komandėn e vendit nė Prizren bėnė konfiskimin e pasurisė sė tė katėr tė mobilizuarve zhurjanė. Me kėtė rast u morėn: "1 ka, 16 dele, 14 qengja, 3 dhi, 1 cap, 100 kg. misėr dhe 20 kg grur". (Po aty fq.136 - nga AVII Nr.9-1/4-9-6/4, K-1341, 10.IV.1945)

33 Dr.M.Pirraku - Ripushtimi jugosllav i Kosovės, fq.145