Komente rreth Draftit final pėr Strategjinė e  Energjisė sė Kosovės

 

STRATEGJIA E SHTHURJES SĖ KEK’ut, NUK ĖSHTĖ

STRATEGJI E REFORMAVE „MODERNE“ , POR STRATEGJI

E FALIMENTIMIT DHE E ZHDUKJES SĖ SAJ!

 

Unė kam qenė, jam dhe do tė jem kundėrshtar i pakompromis i kėsaj strategjie fatale pėr Kosovėn! Kjo strategji ėshtė nė interes ekskluziv tė klaneve tė huaja dhe vendore pėr pėrvetėsimin e pasurive dhe resurseve ekonomike tė Kosovės, pėr futjen e Kosovės nė borxh pa rrugėdalje, siē u veprua me marrjen e borxheve tė ish-Yugosllavisė kolonialiste pas anėtarėsimit (si borxhli!) tė Kosovės nė Bankėn Botėrore! Strategjia e shthurrjes sė KEK-ut, nuk ėshtė strategji e reformave “moderne” dhe rimbėkėmbjes financiare, por strategji e falimentimit dhe e zhdukjes sė KEKut, strategji e zhdukjes sė ēdo reference vendore, pėr zhdukjen e pronėsisė sė Kosovės ndaj resurseve tė veta! Strategjia pėr Shthurrjen e KEK’ut dhe projekti TC Kosova e RE 2000 MW, me gjithė mungesėn e transparencės dhe argumentimit shkencor tė interesit ekonomik dhe problemet pėrcjellėse investuese, nuk ėshtė strategji as pėr interesa tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės, por skenar (“me njė tė rame dy tė vrame”), pėr shpėrbėrjen dhe zhdukjen e KEK-ut, nė njė anė, dhe, pėr tė penguar ngritjen e kapaciteteve tė nevojshme dhe tė arsyeshme, nė anėn tjetėr, ato qė i duhen Kosovės, siē do tė ishte TC Kosova B III 300 - 600MW!

 

Shkruan: Fatos Aliu * Prishtinė, 28. 01. 2010

 

 

Z.Fatos Aliu komenton Draftin pėr SEK’un:

 

STRATEGJIA E ENERGJISĖ SĖ KOSOVĖS PĖR PERIUDHĖN 2009 - 2018

 

 

     Megjithė respektin pėr pėrpjekjet e individėve tė MEM-it qė kanė marrė pjesė nė rishikimin e Strategjisė sė Energjisė, duke marrė parasysh se nuk kam qenė as nė grup punues pėr rishikim (?!), po shpreh pikėpamjet pėr Dokumentin nė fjalė, pa paragjykime dhe pretendime, pėrderisa tė mos ballafaqohen opinionet e tjera, pėr tė arritur tek varianti sa mė i mirė dhe i argumentuar i SEK-ut. Shpresoj qė komentet tė mos kalojnė nė heshtje dhe nė rrethe tė mbyllura, por nė shoshitje dhe debat tė hapur, sė pari brenda MEM-it, pėrndryshe do tė konsideroheshin si metodė pėr mbulimin e qėllimeve ogurzeza pėr Kosovėn, pėr interesa tė caktuara pėrfituese tė grupeve tė caktuara tė interesit.

     C: Tė pėrgjithshme:

     Pėrmbajtja ėshtė shumė e gjėrė dhe e koklavitur (mė voluminoze se shumica e strategjive nė rajon e mė gjėrė!), me pėrsėritje kapitujsh, P.Sh. - Teksti i Pjesės sė II, kapitujt 9, 11, 13, i gjen edhe nė Pjesėn e I. (ku edhe duhet tė jenė), me formulime. Arkitektura e pėrmbajtjes do tė pėsonte pėrmirėsim, konkretizim dhe thjeshtim, nėse do tė eliminoheshin pėrsėritjet e sipėrcekura. Poashtu do tė thjeshtohej teksti nėse kapitulli 8 nė Pjesėn II, Parashikimet e kėrkesės do tė pėrmblidheshin mė shkurt e detajet tė kalonin nė Aneks.

     Nė vijim po i jap disa nga komentet karakteristike pėr dokumentin, me shpresė pėr njė debat tė hapur dhe mė gjithėpėrfshirės profesional.

     C. 1   Pėrmbajtja: Mungon numėrimi i faqeve!

     C. 2   faqe.3: Tashmė i miratuar

     C. 3   faqe 4:

     Mendoj qė teksti nė tabela duhet tė jetė jashtė tabelave si tekst primar, ndėrkaq pėrshkrimet nė tabela, si tekst sekondar, ose, edhe mė mirė, fare nė aneks (qė do tė ulė vėllimin e materialit, shkarkojė ngarkesėn dhe qartėsojė qėllimin dhe koncentrimin nė kryesoren)

    C. 4   faqe 4

    VIZIONI dhe OBJEKTIVI kryesor i pėrgjithshėm do tė duhej qartėsuar duke i dhėnė theks me rėndėsi nė kėto aspekte kryesore orientuese Konceptit tė Ri Strategjisė sė Zhvillimit tė Sektorit tė Energjisė, duke marrė parasysh formulimet e miratuara evropiane, pėr masat e zbatimit tė Politikave Esencialisht tė Reja nė fushėn e energjisė, drejt njė ekonomie tė riorientuar, pėr pėrdorimin efiēient tė energjisė dhe ulje tė emisioneve karbonike.

 

( Lexoni dokumentin: “Securing energy future: Commission presents energy security, solidarity and efficiency proposals” Ref. IP/08/1696 date 13/11/2008, Brussels”, mbi prioritetin e identifikuar nr.1 tė Strategjisė sė II tė Rishikuar tė politikave tė Kėshillit Evropian pėr caqet strategjike 20/20/20 ).

 

   Pėr tė dalė nė trasenė e re konceptuale dhe tė interesit krucial tė vendit, esencialisht do tė duhej orientuar tek:

     1. Promovimi i politikave tė decentralizimit tė energjisė, inkurajimi i zbatimit tė sistemeve tė decentralizuara tė energjisė. Kėtu ėshtė fjala pėr inkurajimin dhe strategjinė e zbatimit tė EE&BRE, tė Sistemeve tė Reja tė Decentralizuara tė Energjisė, rritjen e EE dhe reduktimin e CO2 emisioneve dhe tė kostos sė prodhimit (me zvoglimin e humbjeve tė shpėrndarjes sė energjisė nė distanca tė largėta).

     2. Sigurimi i furnizimit tė energjisė nė bazė tė zhvillimit tė qėndrueshėm dhe kujdesit mjedisor. BE thėrret pėr diversitetin e burimeve tė energjisė dhe zhvillimin e vetėsuficiencės (vetėmjaftueshmėrisė)

     3. Promovimi i racionalizimit tė menaxhmentit tė energjisė, tė konsumit, dmth. Reduktimi I nevojave pėr energji pėrmes nismave tė rregullimit tė konsumit (promovimi i menaxhmentit Racional tė Energjisė dhe EE)

     4. Lufta kundėr ndryshimeve klimatike dhe Ngrohjes Globale (deri nė 2020):

     -  20% reduktimi i emisioneve

     -  20% rritja e konsumit nga BRE

     -  20% kursimi (gjegj, rritja e EE sipas masave tė zbatimit)

     C. 5  faqe 4

     Nė parim, ėshtė nė Interes tė Kosovės, dhe nė harmoni me synimet strategjike evropiane, qė Prioritetet Strategjike edhe tek ne tė qartėsohen decidivisht dhe tė koncentrohen nė 3 shtylla kryesore:

     1.  Zhvillimi i Qėndrueshėm Ekonomik gjegj. pėr Ardhmėri tė Qėndrueshme Ekonomike (Nė harmoni me Strategjinė e Zhvillimit Ekonomik!)

     2. Aftėsia Konkuruese (Hapje sipas fuqizimit tė Sektorit, sipas Interesit dhe Niveelit tė Investimeve nė Sektor, Reforma tė Qėndrueshme, Pėrfituese, Konkuruese, dhe Zhvillimore)

     3. Siguria e Energjisė (nė funksion tė Zhvillimit Ekonomik tė Vendit dhe furnizimit tė konsumatorėve me Efiēencė, pėr Investime adekuate nė Sistem dhe Infrastrukturė adekuate energjetike, pėr Investime nėLinja Interkonektive, dhe Orientimi pėr Sisiteme tė Reja dhe Prodhim tė Decentralizaur tė Energjisė)

     C. 6   faqe 6

     Periudha e pasluftės prej qershorit 1999, ishte nisja nga nėn’ZEROJA, pėr tė filluar me rimėkėmbjen filllestare tė rehabilitimeve dhe aktivizimit tė prodhimit, e pėrcjellė me mungesė tė mbėshtetjes institucionale dhe juridike!. Performanca negative i pėrket tėrė periudhės sė deritashme, por shkaqet janė tė natyrės politike tė ndėrhyrjeve nga jashtė (UNMIK’u nė radhė tė parė), ato teknike dhe menaxheriale (Kujtoni deklaratat nga Shtylla IV e UNMIK_ut qė nė fillim tė ardhjes sė kėtij misioni, pėr tė MOS U PAGUAR ENERGJIA ELEKTRIKE (!).

     KEK-u ka mundur dhe mund tė jetė profitabil kur mirret parasysh kjo dhe vetė fakti qė pa KEK-un nuk ka dritė Kosova, tregon pėr rėndėsinė e forcimit tė KEK-ut si ndėrmarrje publike e Kosovės, dhe vetėm arkitektėt e shpėrbėrjes nuk e dėshirojnė kėtė, sepse duan tė jenė tė lirė pėr ta zbatuar strategjinė destruktive, pėr t’ia ulur sa mė shumė vlerėn dhe ta shesin sa mė lirė pronėn e popullit tė Kosovės.

     C. 7  faqe 7

     Tė dhėnat e rezervave pėr Dukagjin nuk janė tė sakta, por diku tė pėrgjysmuara, tė mirret saktė nga Departamenti i Strategjisė gjegj. i Minierave.

     C. 8  faqe 19 

     Lokacioni adekuat, si dhe zgjėrimi i kapaciteteve tė reja - si vazhdim i TC Kosova B, si varianti mė i pėrshtatshėm dhe i supozuar me kohė. Por, pėr kėtė duhet studim tjetėr pėr tė konstatuar koston reale tė investimeve, si dhe madhėsinė e gjenerimit, pėr njė sistem sa mė stabil dhe fleksibil, krahas kostos dhe kohės mė tė vonuar tė ndėrtimit nė lokacion tė TC Kosova A.

     C. 9.  faqe 19  

     Sistemet e propozuara janė tė kohės sė fillim shekullit XX (tė investiguar nga Studimet ESTAP tė BB), PATEL, Komiteti Drejtues etj., por qė dhe tani nė fund tė decenies do tė duhej investiguar dhe krahasuar progresin e sistemeve dhe teknologjive tė reja dhe tregun e sistemeve mė tė avancuara tė gjenerimit nė botė, me efikasitet mė tė lartė dhe fleksibilitet mė tė rritur tė ndėrlidhjeve tė sistemeve alternative tė ngritjes sė koeficientit tė shfrytėzimit pėrgjatė transformimit tė energjisė primare nė eksenergji dhe termoenergji. Sė fundi, vlera e qymyrit nė tė ardhmen, nuk do tė ulet, pėrkundrazi, sidomos me daljen nė skenė tė New Energy Tech dhe zhvillimeve tė reja industriale, aplikimeve dhe pėrdorimeve me perspektive tė zhvillimit tė sektorėve tė ndryshėm nė Kosovė...

     C.10   faqe 19

     Nuk e shoh tė nevojshme listimin e direktivave...!

     C.11  faqe 20  

     Akoma nuk ka Plan/Program tė zhvendosjes sė popullatės, por vetėm Plan tė Zgjėrimit pėr shfrytėzim tė qymyrit.

     C. 12  faqe 26 

     Pėr tė pasur pasqyrė mė tė qartė tė trendeve “tė performancės” financiare, teknike, tė prodhimit dhe menaxhimit, ndėr vite 1999-2009, do tė duhej tė kemi paraqitjen e parametrave kryesore qė i determinojnė kėto trende dhe pėrmes krahasimeve dėshmojnė pėr rezultatet  nė periudhat e caktuara. Paraqitja e shkėputur dhe e pjesshme nuk tregon realitetin e zhvillimeve, por mundėson interpretime spekulative sipas levėrdive tė menaxhmenteve nė fuqi. Duhet ditur psh. Sa ka qenė Importi nė vitin 1999, e sa nė vitin 2009, dhe cilat janė kostot, si edhe tė gjitha tjerat parametra pėrkatės. P.sh, nga pėrvoja ime, sipas kėrkesės sė Departamentit tė Energjisė, pėr MEM mė 2006, kam ba analizėn e Raportit Financiar dhe Buxhetit tė KEK-ut, sipas Modelit transparent tė Performancės, me ēka ėshtė dėshmuar puna e dėshtuar e ESBI.

     C.13  faqe 27 

     Projekti TC “Kosova e Re” - Pyetje tė ngelura pa pėrgjegje:

     Cilat janė tė dhėnat dhe dokumentacionet se cili do tė ishte interesi financiar i Kosovės nga TC “Kosova e Re”?

    -  A ka vlerėsim tė aseteve likuide?

    -  A ka vlerėsim tė pajisjeve termo dhe elektroenergjetike?

    -  A ka vlerėsim tė patundshmėrisė?

    - A ka vlerėsim tė pronave (private)?

    - A ka vlerėsim tė taksave ndaj shtetit?

    - A ka vlerėsim tė taksave tė resurseve tė energjisė primare, lėndėve djegėse, lignitit, etj?

    - Cilat janė apo cilat do tė ishin transakcionet financiare?

    - A do tė kishte dhe cila do tė ishte pjesmarrja e aksionerėve tė Kosovės?

    - Cili do tė ishte evaluimi i Interesit tė Kosovės, a ka njė tė tillė sipas modeleve tė njohura dhe kompetente financiare tė vlerėsimit tė projekteve kapitale, apo ka vetėm llogaritje filloriste matematikore?

     - Cilat janė Hyrje-Daljet e mjeteve financiare (Cash Flows), pėr tė vendosur pėr njė projekt kapital si TC Kosova e Re?

     - A mund tė ndodhė qė kostoja e krediteve tė blera tė CO2 pėr kompenzim tė ndotjes tė jetė mė e madhe se levėrdia e prodhimit, pėr tė cilat diktojnė Protokollet e ardhshme tė nėnshkruara nga Kosova krahas interesit pėr tė qenė pjesė e integruar e Evropės?

     - Cila do tė jetė teknologjia garantuese “ekologjike” e pėr tė arritur efiēencėn e cila do tė mbulojė koston dhe tė na nxjerrė pėrfitime?

     -  Pse tė mos fillojmė me TEC - B 3, 300 deri 600MW, brenda njė periudhe mė tė shkurtėr, dhe me pjesmarrje tė investitorėve vendore, nė vazhdim tė infrastrukturės ekzistuese tė TC Kosova B?

     -  Pse tė mos ruhet, stabilizohet dhe fuqizohet KEK-u?

     - Pse duhet tė shkohet kah zhdukja e tij pėrmes gjoja reformimit-shthurrjes!!!), dhe tėrė infrastrukturės pėrcjellėse me interes referent vendor?

     - Apo pėr kėtė po bėhet-synohet shthurrja, qė tė tjetėrsohen totalisht resurset e Kosovės, qė tė mos ketė Kosova asgjė pronė tė veten, tė shtetit, tė popullit?

     - A ka vlerėsim tė privatizimit, tė Avatazheve dhe Disavantazheve sipas varianteve tė ndryshėm tė interesit?

     - Kur bėhet privatizimi, nė ē’bazė ligjore legjitime?

     - Si veprohet nė USA pėr investime tė reja, cilat janė praktikat dhe teknologjitė?

     - Si bėhet nė Evropė?

     - Si konsulltohen ekspertėt e vendit dhe tė huaj, si vendoset nė bazė tė ligjit dhe referendumit qytetar, pasi tė kalojė tė gjitha shoshitjet, argumentimet shkencore dhe financiare, argumentimet e interesit tė vendit dhe mirėqenjes qytetare.

     C.14  faqe 28

     Duket e tepėrt tė citohet Teksti i Traktatit, as te jepet nė form tabelare, do tė kishin kuptim vetėm tė dhėnat e caqeve konkrete qė dalin nga objektivat e afatizuara evropiane, pėr tė qenė nė harmoni me to.

     C.15  faqe 29

     Njėsoj si me Traktatin e Energjisė, potencohen vetėm tė dhėnat e synuara konkrete.

     C.16  faqe 34

     Material kryesisht pėr “transfer” nė Aneks! (pėrpos njė pėrmbledhjeje tė shkurtėr me theks nė IE - Intenzitet tė Energjisė), shih mė poshtė pse.

     C.17 faqe 34

     Kjo ėshtė ku jemi nga tė dhėnat qė posedojmė, por ēėshtja strategjike ėshtė: ku do jemi, objektivi sipas skenarėve tė ndryshėm tė zhvillimit ekonomik, parashikimit (strategjisė) sė zhvillimit ekonomik tė Kosovės, por, para sė gjithash sipas skenareve tė masave qė do tė mirreshin dhe impakteve qė do tė dilnin me zbatimin e eficiencės sė energjisė nė tė gjithė sektorėt e ekonomisė (?). Objektiv strategjik ėshtė ēfarė parashikohet nga analiza dhe rezultatet e dala nga Studimi enkas pėr kėtė ēėshtje, pėr tė pėrcaktuar e qartėsuar objektivat reale tė zvoglimit tė Intensitetit tė Energjisė (IE) nė Kosovė, konform MASAVE KONKRETE tė zabtimit tė efiēencės nė sektorė tė ekonomisė! Pra, nė Dokument Strategjik do tė duhej precizuar, konstatuar, synuar e potencuar masat qė do tė mirren, nė njė kapitull tė veēantė Objektivat dhe Masat Strategjike pėr Uljen e IE (nė bazė tė parshikimit tė Konsumit - material qė do tė mund tė qėndronte nė Aneks si dokument mbėshtetės pėr arrijten e objektivave strategjike e jo vetė objektivi strategjik!), nė periudhat ASH, AM dhe AGJ.

     NĖSE NUK E BĖJMĖ STRATEGJINĖ E MIRĖ TANI, NĖ VEND QĖ TĖ HAPIM DO TĖ MBYLLIM DERĖN E ZHVILLIMIT TĖ SEKTORIT, PAS MIRATIMIT EVENTUAL NĖ KUVEND TĖ NJĖ DOKUMENTI STRATEGJIK EVENTUALISHT TĖ GABUAR!

     C.18  faqe 35

     Me interes do tė ishte parashikimi i trendeve-diagramit tė IE nėpėr vite deri mė 2018, apo 2020 siē e parsheh Strategjia Evropiane periudhėn e I, ose edhe tė II-tė gjer mė 2030.

     Me interes do tė ishte parashikimi:

      - i trendeve tė zbatimit tė eficencės dhe refleksionet e impakteve tė emisioneve CO2, sipas viteve,

     -  lėvizja e  pjesėmarrjes sė burimeve tė ndryshme tė energjisė, BRE, Gasit, LDL, etj, sipas viteve

     lėvizja e ēmimeve tė energjisė, sipas viteve.

     Poashtu, si fund, njė tabelė pėr tėrė konsumin, ndėrsa pėr parashikimet e bėra pėr sektorė veē e veē, ėshtė Aneksi, jo vetėm pėr tė mos ngarkuar Dokumentin Bazė Strategjik, por nga praktika e veprimeve tė vendeve tjera...

     Prandaj:

     Strategjia e shthurrjes sė KEK-ut, nuk ėshtė strategji e reformave “moderne” dhe rimbėkėmbjes financiare, por strategji e falimentimit dhe e zhdukjes sė KEKut, strategji e zhdukjes sė ēdo reference vendore, pėr zhdukjen e pronėsisė sė Kosovės ndaj resurseve tė veta! Strategjia pėr Shthurrjen e KEK’ut dhe projekti TC Kosova e RE 2000 MW, me gjithė mungesėn e transparencės dhe argumentimit shkencor tė interesit ekonomik dhe problemet pėrcjellėse investuese, nuk ėshtė strategji as pėr interesa tė zhvillimit ekonomik tė Kosovės, por skenar (“me njė tė rame dy tė vrame”), pėr shpėrbėrjen dhe zhdukjen e KEK-ut, nė njė anė, dhe, pėr tė penguar ngritjen e kapaciteteve tė nevojshme dhe tė arsyeshme, nė anėn tjetėr, ato qė i duhen Kosovės, siē do tė ishte TC Kosova B III 300 - 600MW!

     Unė kam qenė, jam dhe do tė jem kundėrshtar i pakompromis i kėsaj strategjie fatale pėr Kosovėn! Kjo strategji ėshtė nė interes ekskluziv tė klaneve tė huaja dhe vendore pėr pėrvetėsimin e pasurive dhe resurseve ekonomike tė Kosovės, pėr futjen e Kosovės nė borxh pa rrugėdalje, siē u veprua me marrjen e borxheve tė ish-Yugosllavisė kolonialiste pas anėtarėsimit (si borxhli!) tė Kosovės nė Bankėn Botėrore!

      Fakti se nuk kemi rrjet me kapacitet as pėr gjendjen ekzistuese tė transmetimit dhe as sistem korrekt tė menaxhimit/rregullimit/ tė rrjedhave tė energjisė ( KOSTT, SCADA etj ), ėshtė indikacion se, edhe nė rast tė investimeve tė ardhshme nė sistem dhe rrjet transmisioni (sidomos nė rast “tė investimeve” tė natyrės si me TC “Kosova e Re”!) kjo tė bėhet pėr interesa ekskluzive private tė shitjes sė energjisė dhe tjetėrsimit tė sistemit nė fjalė.

     Interesi i Kosovės ėshtė qė, projektet e tilla tė studjohen mė mirė,  nė mėnyrė qė, krahas ristrukturimit dhe korporatizimit efektiv pėr rimėkėmbjen dhe financiare tė KEK-ut, ruajtjes sė identitetit tė tij me interes nacional, tė punohet rreth pėrgatitjeve pėr ndėrtimin e TB Kosova B.III 300 + 300 MW, pėrmes strategjisė sė pėrbashkėt dhe investimeve tė pėrbashkėta strategjike me Shqipėrinė, pėr ngritjen e kapaciteteve tė reja nė Kosovė, nė rrjet dhe lidhje interkonektive tė 400 kV, ashtu siē e kėrkojnė performancat e funksionimit efikas tė sistemeve tona kompatibile.

 

* Autori ėshtė ekspert i energjitikės dhe Drejtues i parė i KEK’ut pas luftės.

 

Letėr e hapur e 19 ekspertėve tanė - drejtuar institucioneve tė

Kosovės, mė 06 Korrik 2009

 

TĖ NDERUAR UDHĖHEQĖS TĖ KOSOVĖS, MOS T’IA

CENOJMĖ ARDHMĖRINĖ FĖMIJĖVE TANĖ - AMAN!