Ta njohim Ēamėrinė

 

ĒAMĖRIA NJĖ PLAGĖ E HAPUR E RACIZMIT GREK

 

Shkruan: Arben LLALLA *  Tetovė, 06. 03. 2009

___________________________

 

Vendimi i qeverisė greke ėshtė tendencioz

 

       Mė 16 tetorin e vitit 2008 sipas mediave, Kryeministri i Greqisė Kosta Karamalis vendosi afatin e fundit pėr hipotekimet nga e para tė tė gjitha pronave nė Greqi. Kjo ēėshtje prek nė mėnyrė direkte titujt e pronėsisė sė shqiptarėve dhe tė maqedonasve tė Egjeut. Bėhet fjalė pėr pasuritė e popullsisė ēame, tė cilėve shteti grek ua mban peng pasuritė e patundshme me tė ashtuquajturėn “sekuestro konservative”, si dhe maqedonasve tė Egjeut tė cilėt janė pėrzėnė gjatė luftės qytetare greke mė 1946-1949. Siē dihet ēamėt ashtu edhe maqedonasit e kanė tė ndaluar tė kėrkojnė tė drejtat e tyre qė ju takojnė me ligjet ndėrkombėtare rikthimin nė trojet e tyre dhe kompensimin e pasurive tė shfrytėzuara deri mė sot nga grekėt.

 

 

       Udhėzimi i miratuar me shpejtėsi nė kėtė fund viti nga qeveria greke me afat deri mė 16 tetor pėr tė dorėzuar dokumentet pėr hipotekimin e pronave nga e para mė shumė duket si thikė pas shpine pėr pengimin e dy vendeve fqinje me Greqinė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė tė cilat varen nė njė farė mėnyre nga firma greke pėr anėtarėsim nė BE dhe NATO. Vendimi i qeverisė greke duket tendencioz, duke u nisur nga fakti qė shteti grek u ndalon ēamėve dhe maqedonasve tė Egjeut pajisjen me viza pėr tė hyrė nė Greqi dhe kėshtu nuk do tė mund tė hipotekojnė pasuritė e tyre.

       Njė shqiptar dhe maqedonas, tė afėrmit e tė cilit janė dėbuar me dhunė nga trojet e tyre prej qeverisė greke pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė nisė procedurat pėr kthimin e pronės nė Greqi, pėr tė cilėn ai pretendon se ėshtė pronar i saj, nė radhė tė parė duhet tė hapė njė ēėshtje nė Gjykatėn e Shkallės sė Parė tė qytetit ku kjo pronė ndodhet e regjistruar. Nė mėnyrė absurde dhe qesharake, kėrkohet qė pretenduesi tė pėrfaqėsohet nga njė avokat, i cili tė jetė grek. Nė rast se e drejta nuk zgjidhet nė Gjykatėn e Shkallės sė Parė, ēėshtja kalon nė Shkallėn e Dytė dhe nė Gjykatėn e Lartė. Duke ditur pengesat e shumta si burokracitė e ambasadės greke qė pengojnė lėshimin e vizave pėr kėtė kategori qytetarėsh, zgjatja e proceseve gjyqėsore atėherė pasuritė e shqiptarėve dhe maqedonasve u pėrvetėsuan pėrgjithmonė nga shteti grek pasi nuk u mundėn tė regjistroheshin nė afatin e 16 tetorit 2008. Pra, edhe njėherė Greqia anėtare e Bashkimin Evropian, NATO-s dhe e shumė organizatave qė mbrojnė tė drejtat e njeriut tregoi se ėshtė njė shtet qė shkel kėto tė drejta. Historia e shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut nė Greqi ėshtė e dhimbshme dhe i ka fillimet qė nė vitet e para tė pavarėsisė sė saj nė shekullin e XIX.

 

Racizmi ndaj minoriteteve nė Greqi

 

       Greqia nuk ka pasur mesjetė, rilindje, luftė pėr rezistencė ndaj pushtuesve osmanė. Ajo gjithnjė ėshtė banuar pas rėnies sė Bizantit nga shqiptarėt, hebrenjtė, turqit, romeit(grekėt shekujt mė parė parapėlqenin tė quheshin romei se sa elenas apo grek), serbėt, maqedonasit, bullgarėt. Tė cilėt pasi u pėrzgjodhėn formuan shtetin modern grek me njė histori mashtruese mitologjike. Fakti qė nė Greqi flitet nėpėr rrethet familjare shqipja, turqishtja, hebraishtja, maqedonishtja, bullgarishtja tregon se ende ka popullsi tė pa asimiluar edhe pse shtypja shtetėrore ka qenė dhe ėshtė e egėr. Hebrenjtė mė sė shumti kanė jetuar nė qytetin e Selanikut ku dikur ndodhej edhe varreza mė e madhe e tyre nė Evropė me mbi 500 mijė varre, por nga vitet 1930 kėtė varrezė grekėt e prishėn dhe me pllakat e mermerta ndėrtuar Universitetin Aristoteli. Pra, atje ku sot mėsojnė mijėra tė rinj nė Selanik kanė qenė varrezat e hebrenjve. Ndėrsa shumicėn e hebrenjve grekėt ua dorėzuan gjermanėve pėr tu dėrguar nėpėr kampet izolimit. Nga rreth 56 mijė hebrenj qė kishte Selaniku nė vitin 1941, kur gjermanėt e pushtuan atė, brenda pak muajsh u dėrguan pėr nė kampet e pėrqendrimit 54 050 mijė, pra mbi 96% tė popullsisė tė kėtij minoriteti. Sot komuniteti hebre nė Greqi nuk njihet zyrtarisht dhe ka vetėm njė varrezė e vogėl nė Selanik qė mirėmbahet nga shteti Izraelit. Minoriteti bullgar dhe serb pothuajse janė pėrzėnė ose asimiluar i tėri nė Greqi. Diku nga zona e Seres jetojnė ende disa qindra pleq qė e flasin gjuhėn bullgare. Nė qytetin e Selanikut ndodhet vetėm njė varrezė madhėshtore serbe tė cilėt janė ushtarėt serb tė vrarė gjatė luftės Ballkanike.

       Greqia minoritetin turk e ka zvogėluar pak nga pak. Turqit qė dikur jetonin nė Selanik pothuajse janė asimiluar. Ata mė shumė bėjnė punė tė rėndomta duke shitur me karroca dore ēaj, salep dhe gjevrek(kuluri). Kėta qytetarė grek me origjinė turke tė cilėt ruajnė gjuhėn e tyre amtare jetojnė nė disa kasolle nėpėr cepat e rrugėve tė lagjeve tė vjetra tė qyteti. Turqit qė jetojnė nė Evro-Thraqi njihen si grek tė fesė islame dhe jo minoritet turk. Kjo popullsi e fesė islame qė vetėquhen turq kanė arritur tė pėrfaqėsohet nė fillim tė viteve 1990 me tre deputetė nė Kuvendin e Republikės greke, por kėta deputetė gjithnjė janė njohur si myslimanė qė pėrfaqėsojnė partitė politike greke. Vllehėt nė Greqi janė minoriteti mė i pėrkėdhelur nė aspektin e pushtetit, por qė nuk u njihen tė drejtat gjuhėsore dhe kulturore. Ata njihen si vllehėt grekė (ellinovllahon). Popullsia vllehe nė shumė raste kanė zėnė pasuritė e shqiptarėve dhe tė maqedonasve pasi kėta u pėrzunė me dhunė nga trojet etyre.

 

Dhuna ndaj minoritetit shqiptar 1913-1945

 

       Me njė mjeshtėri raciste shteti grek qė nga fundi i vitit 1912 dhe fillimi i vitit 1913 ka ditur tė pėrzėrė sistematikisht shqiptarėt e Greqisė. Bėhet fjalė nė pėrgjithėsi pėr shqiptarėt e fesė islame. Por edhe ata shqiptarė ortodoksė qė nuk pranuan tė deklaroheshin me kombėsi greke u masakruan ose u pėrzunė nga shtėpitė e tyre pėr tė jetuar nė qytetet nė thellėsi tė Greqisė pėr tu asimiluar mė shpejtė. Shqiptarėt qė u pėrzunė nga shtėpitė e tyre dhe ishin shtetas grekė nė fillim ju hoq shtetėsia greke dhe i deklaruan tė humbur, njerėz pa adresė. Mė tej ju pėrvetėsuan pasuritė dhe ua ndanė tė tjerėve. Nė njė pjesė tė mirė tė kėsaj pasurie u vendosėn emigrantėt ortodoksė tė ardhur nga Azia e vogėl. Shqiptarėve qė ju janė pėrvetėsuar pasuritė nga shteti grek ndahen nė dy kategori:

a). Shqiptarėve qė ju pėrvetėsua pasuria pa tė drejtė me marrėveshjen e Lozanės si popullsi e shkėmbyeshme islame me ortodoksit.

b). Popullsia shqiptare ēame qė u quajt nga grekėt bashkėpunėtore me pushtuesit gjermanė.

       Me dekret ligji tė viteve 1923-1932, Greqia pėrvetėsoi tė tėrė pasuritė e shqiptarėve islamikė me pretekstin e marrėveshjes sė Lozanės si popullsi shkėmbyese midis turqve islamikė dhe ortodoksėve grekė. Kjo ide gjente mbėshtetje nė qarkoren e Ministrisė sė Bujqėsisė Greke, tė 1 tetor 1922, e cila urdhėronte administratėn e pėrgjithshme tė Epirit, qė “… familjet e refugjatėve tė stabilizoheshin nė pronat e myslimanėve shqiptarė”, (AYE/A/5 (9). (Guvernatori i Pėrgjithshėm i Epirit, MPJ Greke, Janinė 2 mars 1923). Nė qendrat kryesore tė Ēamėrisė, si nė Filat, Paramithi e Margelliē u krijuan enkas zyra pėr tė shtetėzuar pronat e myslimanėve shqiptarė, (Conference de Lausanne sur les Affaires du Prache Orient, 1922-1923).

       Nė fillim tė vitit 1926 nė Gjenevė Kryetari i Greqisė Teodoros Pangallos bėri njė deklaratė zyrtare para Lidhjes sė Kombeve me tė cilėn Greqia njihte minoritetin shqiptar dhe nuk i quante mė shqiptarėt muhamedanė qė jetonin nė territorin e saj si popullsi turke. Ai ndėr tė tjera deklaroi: “Pavarėsia dhe statuskuoja e Shqipėrisė pėrbėjnė interes tė madh pėr Greqinė, sepse politika e saj ėshtė bazė pėr ruajtjen e paqes nė Ballkan...
Teza qė ėshtė mbajtur nga ne deri sot se ortodoksit shqiptar janė grekė ėshtė e gabuar dhe e shkelmuar nga tė gjithė. Me qė ajo ka marrė tė tatėpjetėn dhe arriti pikėn e rraskapitjes, mora masat e duhura dhe shpėrndava tė gjitha shoqėritė vorioepiriote qė mėshironin skaje mė ekstreme tė kėtij mendimi tė sėmurė”.

       Mė 18 janar, ambasadori shqiptar nė Athinė, Mit’hat Frashėri mori premtimin nga ministri grek i Jashtėm se do tė merrej ai personalisht me ēėshtjen e shkėmbimit tė ēamėve, ndėrkohe qė vetė z.Pangallos i deklaroi se ēamėt myslimanė do tė pėrjashtoheshin nga procesi i shkėmbimit. Njė muaj mė vonė, nė shkurt tė tė njėjtit vit, u shpall dhe zyrtarisht vendimi pėr pėrjashtimin e tė gjithė shqiptarėve tė Epirit nga masa e shkėmbimit tė detyruar dhe amnistinė e ēamėve qė akuzoheshin pėr kryerjen e propagandės politike, duke i dhėnė nė kėtė mėnyrė njė zgjidhje pėrfundimtare ēėshtjes, zgjidhje e cila sigurisht kėnaqte nė mėnyrė absolute palėn shqiptare.

       Deklarimi i Kryetarit tė Republikės Greke gjenerali Teodor Pangallos pėr tė pėrjashtuar shqiptarėt ēamė tė Epirit nga masa e shkėmbimit midis popullsisė turke myslimane me popullsinė kristiane greke ishte vendimtar pėr ecurinė e tė gjithė ēėshtjeve. Pėrmbajtja e ēėshtjes u zhvendos nga pėrcaktimi i prejardhjes dhe identiteti kombėtar tė popullsisė myslimane tė Epirit dhe nga pėrfshirja ose jo nė masėn e shkėmbimit tė detyruar, nė procesin e pėrfshirjes sė saj nė shtetin grek dhe respektin ose jo tė tė drejtave tė saj nga autoritetet greke.

       Kėshtu, nga ēėshtja “greko-turke”, tashmė zhvillohet tema qė ka tė bėjnė me marrėdhėniet greko-shqiptare, tė cilat do tė ndikojnė dhe nė periudhėn e ardhshme nė njė shkalle shumė tė lartė. Prezenca e myslimanėve ēamė nė Epir pėrbėnte njė rast tė veēantė dhe njė dokument tė fortė bisedimesh qė synonte tė pėrdorte qeveria shqiptare me qėllim arritjen e njė normalizimi tė kėnaqshėm tė synimeve tė saj ekonomike pėr sa i pėrkiste ēėshtjes sė pronave. Por ēėshtja e shqiptarėve nė Ēamėri nuk do tė zgjidhej edhe pse diplomatėt dhe politikanėt grekė premtonin. Vitet nė vazhdim shteti grek nė emėr tė reformės agrare 1925-1927 u ndaloi tė gjithė atyre njerėzve qė nuk kishin kombėsi greke tė drejtėn e tokės bujqėsore. Italianėt, francezėt, gjermanėt, turqit qė kishin prona nė Greqi u dėmshpėrblyen, vetėm shqiptarėt nuk u dėmshpėrblyen. Pas pak vitesh do tė fillonte lufta e dytė botėrore. Me kapitullimin e Gjermanisė grekėt rinisėn masakrat mbi popullsinė shqiptare nė Ēamėri.

 

Ndėrhyrje te Enver Hoxha

 

       Shqiptarėt ēam qė u pėrzunė nė vitet 1944-1945 shteti grek i quajti bashkėpunėtorė tė gjermanėve dhe nė mėnyrė kolektive u hoqi shtetėsinė greke, u pėrvetėsoi dhe pasuritė. Me disa ligje primitive Greqia u mohoi ēdo tė drejtė njerėzore tė gjithė atyre shtetasve grekė qė nuk kishin pranuar kombėsinė greke tė rikthehen ndonjėherė edhe si vizitorė nė Greqi. Gjatė luftės qytetare greke pėr pushtet 1946-1949 midis forcave tė djathta dhe komuniste pėrmenden edhe shqiptarėt e Greqisė qė ishin pėrzėnė me dhunė nė vitin 1945 nga forcat e djathta qė udhėhiqeshin nga Napolon Zerva. Nga dokumentet historike veēojmė kėrkesat e kryetarit tė Qeverisė sė Pėrkohshme Greke, Marko Vafiadhis, i cili i parashtroi midis shumė kėrkesave Enver Hoxhės, pėr tė mundėsuar qė ēamėt e pėrzėnė tė rreshtohen nė ushtrinė Demokratike Greke qė udhėhiqeshin nga komunistėt.  Mė 1947 drejtuesit e Ushtrisė Demokratike Greke, pretendonin se do te kishin sė shpejti rreth pesėdhjetė mijė (50.000) vetė efektiv luftarak dhe se prespektivat qė hapeshin pėr U. D. G. me gjithė sprovat qė kaloi katėr muajt e fundit, ishin tė mėdha. Por gjendja ishte e tillė pėr sa i pėrket plotėsimit me efektivė. Shtabi grek dėrgoi Marko Vafiadhin, nė Tiranė, tė kėrkojė nga Enver Hoxha pėr tė dėrguar ēamė tė dėbuar nga Greqia qė tė luftonin pėrkrah forcave qė udhėhiqeshin nga Partia Komuniste Greke (K.K.E). Enver Hoxha harton njė letėr dhe ia dėrgon Titos, ku e informon rreth ēėshtjes. Nė 24.09.194, Marko Vafiadhis vjen nė Tiranė me nxitim pėr mes Korēės si Kryetar i Qeverisė sė Pėrkohshme Demokratike pėr tė kėrkuar ndihmė. Markoja kėrkon nga Enver Hoxha qė tė dėrgoje ēamė tė dėbuar prej Greqisė nė malin Gramoz, qė tė luftojnė pėrkrah kryengritėsve greke... Marko Vafiadhis vjen pa ndonjė lajmėrim paraprak nė Tiranė. Pėr kėtė arsye Enver Hoxha nuk e takoi, por ngarkon njė anėtar nga Byroja Politike pėr tė biseduar me tė. Gjatė takimit Marko Vafiadhi i parashtron qeverisė shqiptare disa kėrkesa dhe midis tyre i kėrkon qė tė dėrgohen 3 deri 4 mijė ēamė pėr Ushtrinė Demokratike Greke nga 18 mijė qė jetonin nė Shqipėri, tė dėbuar prej forcave tė Napolon Zervės.
       Pėr sa u pėrket ēamėve, pala shqiptare e konsideronte se nuk mund tė pėrbėnin faktor ndihmė. Shqiptarėt nga Ēamėria nuk donin tė shkonin nė luftė. Por edhe pėr ata qė do tė dėshironin tė luftojnė pėr krah forcave komuniste, ekzistonte rreziku tė binin nėn ndikimin amerikan. Pėr kėtė ēėshtje u dha pėrgjigja se: “tash pėr tash, kjo nuk ėshtė e mundur, duke marrė parasysh interesat e Ushtrisė Demokratike Greke, por do tė bėnin ē’tė mundeshin tė ndihmonin nė kohėn e duhur me ato qė kishin mundėsi...” Sipas tė dhėnave politikanėt grekė tė kohės e pranonin qė ēamėt ishin pėrzėnė nga shtėpitė e tyre nė Greqi nga forcat raciste tė Napolon Zervės. Nė kėrkesėn e qeverisė demokratike greke pranohet se janė pėrzėnė rreth 18 mijė ēamė, por nė fakt ky numėr ka qenė mė i madh. Me rėndėsi ėshtė se pranohen dėbimet masive. Marko Vafiadhis ishte njė politikan me emėr, i cili pasi jetoj rreth 23 vite nė Bashkimin Sovjetik dhe u kthye nė Greqi nė vitin 1983. Mė 1989-1990 ishte deputet nė Kuvendin e Greqisė i partisė sė PASOK-ut. Nė vitet 1972- 1982 qeveritė greke nxorėn ligje qė u lejohej ēdo shtetasi grek i pėrzėnė tė rikthehej dhe tė merrte pasurinė ose kompensim. Nga kėto ligje pėr tu rikthyer u pėrjashtuan shqiptarėt ēamė edhe maqedonasit e Egjeut pasi ligji pėrcaktonte se i faluri duhej tė kishte kombėsinė greke dhe nė mėrgim tė kishte mbajtur qėndrim kombėtar grek.

 

A ka ende nė Ēamėri shqiptarė, shtetas tė Greqisė?

 

       Mendoj qė nuk duhet tė lindė pyetja a ka ēamė nė Ēamėri sepse pas masakrave tė vitit 19945 shumė familje shqiptare nga Ēamėria depėrtuan thellė nė Greqi pėr t’i shpėtuat njėherė e pėrgjithmonė persekutimit shtetėror. Shqiptarė autoktonė qė kanė shtetėsi greke jo vetėm ka nė Ēamėri por edhe nė tė tėrė Greqinė. Gjatė kėrkimeve tė mia kam takuar disa shtetas grekė qė ishin me origjinė shqiptare nė Epir. Nė qytezėn e Konicės, tė cilėn e kam vizituar disa herė kam takuar grekė me origjinė shqiptare. Mbaj mend se kishte edhe tė fesė islame dhe quhej Ibrahim. Ai kishte njė kafene nė qendėr tė qytezės dhe gruan e kishte nga Leskoviku i Shqipėrisė. Kėta grekė me origjinė shqiptare nuk shiheshin mirė me sy nga pushteti vendor. Nė vitin 1991 takova nė afėrsi tė Gumenicės njė grek qė punonte me eskavator dhe mė foli nė gjuhėn shqipe. Gjatė bisedės mė deklaroi se prindėrit e tij ishin me origjinė shqiptare nga Epiri. Nė krahinėn e Ēamėrisė ka shumė grekė qė kanė krijuar familje me vajza nga Shqipėria. Shumė prej kėtyre grekėve me origjinė shqiptare pėr ta ruajtur origjinėn janė martuar me shqiptare. Fshati Aidonta dikur quhej Ftini dhe ndodhet nė Prefekturėn e Prevezės sė Ēamėrisė. Nga ky fshat ėshtė studiuesi i njohur Nikos Stylos i cili jeton prej shumė vitesh nė Gjermani. Ai e pohon origjinėn e tij shqiptare dhe e flet shumė mirė gjuhėn e mėmės, shqipen. Niko Stylos ka shkruar pėr racizmin grek ndaj fėmijėve qė vinin nga familjet shqiptare nė vitet 1950-1960 dhe ndiqnin shkollėn greke. Ai ėshtė shprehur pėr njė gazetė shqiptare: “Mėsuesi na godiste me shkop, sa herė qė flisnim arvanitisht (shqip, shėn.A.Llalla), njė shkop pėr njė fjalė”.

       Gjithnjė prindėrit e fėmijėve qė vinin nga familjet shqiptare thirreshin nė shkollė nga mėsuesit pėr ecurinė e fėmijėve tė tyre. Ata kėshilloheshin qė mos tė flisnin pėrpara fėmijėve nė gjuhėn shqipe, por tė bisedonin vetėm greqisht. Edhe pse nėn njė presion tė tillė ēamėt qė u shpėtuan masakrave tė ushtrisė sė Zervės e ruajtėn gjuhėn shqipe. Shumica e shqiptarėve nga Ēamėria qė i pėrkisnin besimit fetar ortodoks pas pėrzėnies sė ēamėve tė fesė islame u larguan pėr nė qytetet larg krahinės sė Ēamėrisė. Nė vitet 1995 nė qytetin e Selanikut kam takuar njė ēam ortodoks qė kishte ardhur nė Selanik pas viteve 1950 dhe nė Shqipėri kishte xhaxhain e tij nė qytetin e Elbasanit qė i pėrkiste fesė islame, ndėrsa ai vetė ishte konvertuar nė ortodoks. Pas viteve 1990 kishin vendosur lidhjet, qė shin shkėputur pėr rreth 40 vite. Nė kufirin e Greqisė dhe Shqipėrisė gjatė brezit kufitar midis Konicės dhe Leskovikut kam vizituar njė Hotel-Restorant, pronarėt e tė cilit ishin me origjinė shqiptare. Ky Hotel ndodhej nė mes tė njė pylli tė dendur dhe ishte i ndėrtuar vetėm me dru. Ishte njė biznes familjar. Kėto janė vetėm disa dėshmi qė tregojnė se ende nė Ēamėri ka shqiptar qė u kanė mbijetuar rrebeshėve tė kohės me sakrifica tė mėdha duke frymuar shqip.

 

Nė pėrfundim

 

       Greqia duke mohuar ekzistencėn e minoriteteve turke, shqiptare, maqedonase, bullgare, hebreje kėrkon nga vendet fqinje tė plotėsojnė kushtet pėr mbrojtjen e tė drejtat e njeriut. Nė veēanti tė minoritetit grek qė jeton nė disa fshatra tė humbura rrėzė njė mali tė thatė nė Jugun e Shqipėrisė si dhe tė minoritetit serb nė Republikėn e Kosovės. Ndėrsa vetė shteti qė pretendon se ka demokraci qė nė lashtėsi, disa herė ka qenė nė qendėr tė kritikave nga organizatat e ndryshme Ndėrkombėtare pėr shkeljet e tė drejtave tė njeriut deri nė diskriminim racor e fetar. Ēėshtja e mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut nė Greqi ėshtė nė shkallė tė ulėt pėr tu zbatuar nga shteti grek. Edhe ato pak organizata joqeveritare greke, qė thirren nė emėr tė mbrojtjeve tė tė drejtave tė njeriut nuk janė shumė aktive kur bėhet fjalė pėr mbrojtjen e tė drejtave tė minoriteteve nė Greqi qė zyrtarisht nuk pranohen nga shteti. Greqia nuk ushtron racizėm shtetėror vetėm ndaj minoriteteve por edhe kundėr qytetarėve tė saj qė i pėrkasin etnisė greke, e qė janė tė besimeve fetare jo ortodokse si p.sh tė besimit fetar katolik, jakuva, ateist, protestant, hebre, tė cilėt janė tė pakėt nė numėr dhe shtypen brutalisht nga shumica e besimit fetar ortodoks.

       Sa pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame mendoj qė duhet tė pėrkrahet fort zyrtarisht nga strukturat e shtetit shqiptar duke ushtruar presion politik nėpėr organizatat Ndėrkombėtare. Sot, tek - tuk dėgjojmė zėrin e ndonjė deputeti qė kėrkon zgjidhje pėr ēėshtjen ēame, por edhe kėto zėra janė shumė tė paktė, e humbin nė mjegullėn qė ngrenė bizneset greke nė Shqipėri duke joshur me tė holla politikanėt e ndryshėm. Partia, shoqatat dhe organizatat qė janė themeluar nga bashkėsia qė janė me origjinė nga Krahina e Ēamėrisė janė tė pafuqishme. Kjo pėr arsye sepse nuk kanė arritur nė zgjedhje tė fitojnė votat e vetė ēamėve qė nuk janė tė pakėt nė numėr. Prandaj po tė vazhdohet me kėtė zhvillim zgjidhja e ēėshtjes ēame do tė zgjasė me vite ose dekada tė tėra dhe kam frikė qė nuk do tė gjendet rrugėdalje pėr zgjidhje tė drejtė tė kėsaj ēėshtjes qė nuk i pėrket vetėm bashkėsisė ēame, por tė gjithė kombit shqiptar.

 

Autori ėshtė Historian dhe publicist.

 

Komentin tuaj mund ta shkruani KĖTU