Nė kujtim tė 10 shkurtit, dėshmorėve Arben Xheladini dhe Mon Balaj

 

10 SHKURTI - ANATOMIA E NJĖ KRIMI TĖ PLANIFIKUAR!

 

Mon Balaj dhe Arben Xheladini duhet tė shpallen si dėshmorė tė demokracisė dhe tė dekorohen post mortem. Nė vendin ku ėshtė pllaka pėrkujtimore duhet tė ngritet njė pėrmendore nė kujtim tė atyre qė janė ekzekutuar pėr realizimin e sė drejtės elementare njerėzore, tė drejtės pėr Vetėvendosje! Ky ka qenė ekzekutim mė i rėndė se nė kohė tė luftės sepse kanė qenė tė paarmatosur dhe paqėsorė. Presidenti Fatmir Sejdiu, kryeministri Hashim Thaēi dhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi duhet ta bėjnė kėtė. Tjetėr mundėsi nuk kanė sepse tė ekzekutuarit, Arben Xheladin dhe Mon Balaj do t’u rrinė si shpata e Demokleut atyre dhe pasardhėsve tė tyre, politik dhe jopolitik. Andaj, i lusė qė ta bėjnė kėtė. Nėse vėrtet i respektojnė heronjtė dhe dėshmorėt e Kosovės! Nėse vėrtet e duan dhe e respektojnė Kosovėn, shtetin tonė!

 

Shkruan: Behxhet Sh.SHALA - Prishtinė, 07. 02. 2009

_____________________________________

 

Intuita dhe realiteti para 10 shkurtit 2007

 

      Mė 8 dhe 9 shkurt 2007, njė grup i ativistėve pėr tė drejtat e njeriut dhe tė sė ashtuquajturės shoqėri civile nga Kosova ishte nė njė Konferencė tė nivelit tė lartė ( nivel ambasadorėsh, ministrash ndėrkaq qė fjalėn hyrėse e mbajti Stipe Mesiq, president i Kroacisė ). Rolin e yllit medial e kishte znj. Karla del Ponte, ish kryeprokurore e Tribunalit pėr Krime tė Luftės nė Hagė. Ēdo gjė sillej rreth saj, duke filluar prej peshkaqejve tė mėdhenj, deri te vdekatarėt e thjesht, peshqit e vegjėl. Para hotelit superluksoz ku mbahej Konferenca, veteranėt e luftės sė Kroacisė kishin organizuar njė protestė kundėr pranisė sė  ish kryeprokurores sė Tribunalit tė Hagės, zonjės del Ponte, tė cilėn, edhe me slogane tė brohoritura, tė shkruara por edhe nė karikatura e cilėsonin si skajshmėrisht negative me ē’rast edhe e fyenin personalitetin e saj. Mė kujtohet njė karikaturė pėr ish kryeprokuroren e shoqėruar me tekstin: ”Carla, anti- Viagra“! Ajo qė mė bėri shumė pėrshtypje ishte se pėrkundėr faktit qė protestuesit, veteranėt e luftės dhe familjarėt qė kishin anėtarė tė tyre tė kidnapuar ishin mjaft agresiv, policia kroate ishte shumė e sjellshme dhe e kujdesshme. Polici e popullit, qė i shėrben dhe mbron interesat e popullit. Nė kėtė Konferencė kam pranuar tė marr pjesė me njė kusht tė vetėm; qė organizatorėt tė ma bėjnė tė mundur tė jem nė Prishtinė me 10 shkurt, para orės 11.30 meqė atė ditė, nė ora 12.00 Lėvizja VETĖVENDOSJE kishte paralajmėruar organizimin e protestave paqėsore kundėr zhvillimeve skajshmėrisht negative pėr Kosovėn dhe qytetarėt e saj.

      Dua tė shtoj se Konferenca e organizuar nė kryeqytetin e Kroacisė kishte tė bėnte me krime lufte, dokumentimin e sė vėrtetės si parakusht pėr pajtim ndėretnik, me njė fjalė ishte njė mekanizėm pėr shpenzimin e parave pėr punė qė ishin krejtėsisht tė kota nėse mirrej parasysh sirtuata politike nė Kroaci, Bosnje e Hercegovinė, Serbi e sidomos nė Kosovė. Bosnja ishte dhe mbeti shembull tipik se si nuk duhej tė dukej shteti! Pėr marėdhėnie ndėretnike as qė ia vlente tė bisedohej sepse nuk dukeshin fare nė horizont! Serbia kishte njė tė kaluar jashtėzakonisht kriminale, regjimi aktual nė fuqi aspak nuk ėshtė dekriminalizuar karshi Kosovės dhe shqiptarėve. Andaj, ishte dhe mbeti si utopi ideja e pajtimit ndėretnik pėr aq kohė sa nuk do tė ketė ndryshime rrėnjėsore tė regjimit serb nė raport me Kosovėn. Kolonia e shqiptarėve nga Kosova, pjesėmarrės nė kėtė Konferencė sillej sikur Klubet e Shqiptarėve nė Bukuresht apo Egjipt, nė kohėn e Rilindjes Kombėtare, tėrė kohėn rrinin bashkė! Edhe ata qė, ta zėmė nė Kosovė nuk mund ta shihnin njėri tjetrin me sy, nė dhe tė huaj bėheshin bashkė! A ėshtė kjo pėr shkak tė ndjenjės sė inferioritetit, ndjenjės sė rrezikshmėrisė, se e pėrkrahin psikologjinė e turmės apo vėrtetė janė dhe bėhen solidarė, kėtė as sot nuk e kam tė qartė! Gjatė atyre ndejave bisedonim pėr zhvillimet nė Kosovė sidomos pėr protestat e paralajmėruara nga Lėvizja Vetėvendosje. Ishin kurreshtar  ta dinin pse insistoja qė tė kthehem nė Prishtinė pikėrisht me 10 shkurt. Kisha vetėm njė pėrgjigje, policia do tė pėrdorė armė kundėr protestuesve dhe se do tė ketė viktima. Kėtė pohim e argumentoja me faktin se demonstratat e organizuara nga Vetėvendosja ishin bėrė masovike dhe numri i protestuesve rritej nė ēdo protestė! Karizma e Albinit i lente nė hije karikaturat e atėhershme politike. Protestat masovike e ndėrlikonin implementimin e projekteve pėr Kosovėn andaj ishin krijuar tė gjitha parakushtet qė tė goditej Vetėvendosja sipas parimit: ”me njė tė rame, dy tė vrame”. Ndėrkombėtarėt vepruan sikur regjimi jugosllav kur e burgosi dhe e dėnoi Bacė Adem Demaēin, me kėtė dėnim, shumicėn e intelektualėve shqiptarė, ose i futi nė vrimė tė miut, ose i rekrutoi nė shėrbimet e tija! Natėn e kaluam nė njė hotel qė mė shumė i pėrngjante ndonjė hani (bujtinė), nga koha e sulltan Muratit.

 

Mobilizim lufte, nė kohė paqeje

 

     Milicia serbe nė kufi me Kosovėn ishin shumė ekspeditiv, nuk na vonuan fare. Meqė aty ishin shumica e policėve qė kishin shėrbyer nė Besianė, ish Podujevė, njėri prej tyre, pasi mė njihte mė pyeti: ”Ēka ka tė re nė Podujevė?” duke na dėshiruar rrugė tė mbarė. Tanėt, policėt e SHPK’sė dhe disa qė nuk ishin tanėt, policėt e UNMIK-ut na kontrolluan mė shumė. Udhėtimi ynė deri nė Prishtinė shkoi bukur shpejt mirėpo hetohej njė prani e madhe e policėve tė SHPK’sė, policisė sė UNMIK-ut ndėrkaq qė ushtarėt e KFOR-it, nė pikat kontrolluese ndalnin veturat ku kishte 4 - 5 udhėtarė e sidomos autobusėt tė cilėt i kontrollonin detajisht duke u shkaktuar vonesa tė qėllimshme. Me tė hyrė nė territorin e Kosovės, nga zyra e KMDLNJ’sė mė telefonuan se ishin bėrė gati ekipet monitoruese ndėrkaq qė krerėt e SHPK’sė mė kishin kėrkuar pėr tė biseduar rreth protestave. Vetėm jam pėrshėndetur me shoqen dhe fėmijėt te hyrja e banesės, tė cilėt ishin bėrė gati pėr protestė dhe kam ikur.  Kam caktuar detyrat pėr monitoruesit e KMDLNJ’sė, duke i ndarė nė ekipe dhe jam takuar me krerėt e SHPK’sė nė restorantin - kafiterinė e cila gjindej nė godinėn ku ėshtė UNHCR-ja. Kemi pirė kafe dhe unė u kam thėnė se sot do tė vrisni protestues ( kam menduar nė policinė e jo ekskluzivisht nė SHPK’nė, mirėpo ata ishin nėn komandėn dhe pjesė e policisė sė UNMIK-ut). Drejtuesit e SHPK-sė e kanė pėrjashtuar ēdo mundėsi tė pėrdorimit tė dhunės sė skajshme dhe kanė qenė tė shokuar me pohimin tim se mund tė ketė tė vrarė. Dyshimi i tyre ishte se mund tė infiltrohen nė mesin e protestuesve provokatorė e qė do t’i jepnin tjetėr karakter protestės.

      Nė bisedė me Albinin dhe disa aktivistė tjerė u sigurova se protesta do tė jetė krejtėsisht paqėsore dhe se organizatorėt i kishin marrė tė gjitha masat pėr mbarėvajtjen e saj. Kėtė ua thashė edhe krerėve tė SHPK’sė. Kėtė pohim e mbėshteta me faktin se nė ballė tė protestės do tė jetė Baca Adem. Mė pastaj, me Vetonin e SHPK’sė e kemi kaluar tėrė trajektoren nėpėr tė cilėn do tė protestohej dhe kur kemi ardhė para Teatrit Kombėtar kemi parė forca tė mėdha tė policisė, afėrsisht 500-600, tė kombinuar; polakė, ukrainas, gjermanė, francez, rumunė dhe shqiptarė. Eprorėt qė urdhėronin ishin gjermanė dhe amerikanė. Kishin renditur kuti me municion dhe sillnin ende. Edhe kėtu i kam thėnė Vetonit se do tė ketė vrasje ndėrsa ai me nonshalancėne tij u pėrgjigj: ”Shef, ne nuk duam dhunė. Janė njerėz tanė.” Para selisė sė Vetėvendosjes, nė qytezėn Pejton ishte njė numėr i madh i protestuesve tė cilėve u bashkangjiteshin edhe tė tjerė ndėrkaq qė njė numėr i madh ishin pėrqėndruar te Grandi dhe para Teatrit Kombėtar.

      Nė ndėrtesėn e Kuvendit tė Kosovės dhe tė Qeverisė, politikanėt ishin vendosur nė katet mė tė larta. Nė rreshtin e parė tė protestės ishin Baca Adem, Albini dhe tė tjerėt tė cilėt u ndalėn para Teatrit Kombėtar duke mbajtur fjalėn e tyre. Midis protestuesve dhe policisė sė UNMIK-ut ishin vendosur pengesat lėvizėse prej metalit. Ballė protestuesve ishin dy kordonė tė policėve tė UNMIK-ut, i pari prej 103 policėve ndėras i dyti prej 109 policėve. Prapa tyre kishte policė tė tjerė tė UNMIK’ut dhe tė SHPK’sė. Kur protestuesit bėnė pėrpjekje tė shkojnė pėrpara, policia fillimisht ka shtėnė nė ajėr. Njė polic e drejtoi armėn kah unė dhe Iliri i KMDLNJ’sė por Vetoni mė tėrhoqi pėr dore duke mė thėnė : “tė vrajnė kėta”. Dikush e ka marr shpejt Bacin Adem dhe e kanė strehuar nė njė vend tė sigurt. Pas 10 minutave policia e UNMIK-ut i ka drejtuar armėt nė trupat e protestuesve duke shtėnė nė ta. Njė polic i SHPK’sė, me njė anglishte tė ēalė ka intervenuar te njė epror ndėrkombėtar duke kėrkuar qė kjo tė ndėrpritet. Pėrgjigja e ndėrkombėtarit ka qenė; ”Fuck you”. Tani, lart shihej njė helikopter nė tė cilin thuhej se kanė qenė ish ministri Rexhepi dhe kryeministri Ēeku.

      Ishte njė pėrpjekje tė vritej edhe Albini mirėpo, mė duket Sali Zyba e largoi armėn e policit nga trupi i Albinit. U krijua rrėmujė e madhe, nuk dukej asgjė nga gazi lotėsjellės dhe tė shtėnat nuk ndaleshin. Disa protestues, para hotel Ilirisė e bartnin njė protestues tė qėlluar nė kokė e qė nuk i dallohej fytyra nga gjaku. Edhe njė tjetėr i plagosur rėndė. Mė vonė vdiqėn tė dy, Arben Xheladini dhe Mon Balaj. Ishin edhe shumė tė plagosur. Njė i moshuar ishte ulur afėr librarisė sė “Rilindjes”, qante dhe kur mė pa, mė njohu dhe mė pyeti : ”Ti i drejtave tė njeriut, deri kur do tė na vrasin”! Nuk pata pėrgjigje. Disa metra ma larg, policėt e kombinuar, ndėrkombėtarė dhe vendorė e kishin shtrirė pėr toke Sali Zybėn dhe pėrpiqeshin ta arrestonin. Nė mbrojtje tė tij ishin disa protestues dhe sidomos Ferdane Efendija nga Gjakova e cila pėrjetoi shok dhe dridhej si thupra.

      Policėt shtinin nė tė gjitha drejtimet ku ishin mė shumė se dy persona.  Falanga italiane e policisė sė UNMIK-ut marshonte rrugės “Nėna Tereze”, nė drejtim tė hotelit Grand duke bėrė zhurmė tė madhe. Para “Riza Company” e zhdėpėn me dru njė protestues qė brohoriste “vetėvendosje, vetėvendosje”. Afėr kinemasė ”ABC” ishte njė situatė paradoksale njė police e SHPK-sė ndante lecka tė lagura dhe qepė, kundėr gazit lotsjellės, sė bashku me qytetarė. Mė ofroi edhe mua qė isha pėrqyrrur krejtėsisht ngase tėrė kohėn isha nė “vijėn e parė tė frontit “. Rastėsisht, me njė epror tė SHPK-sė hymė nė ndėrtesėn ku gjindej shtabi operativ, njė sallė e madhe, me shumė oficerė, civilė dhe shumė harta. Nė ballė ishte Stiven Kėrtis me njė shkop nė dorė duke shpjeguar diēka nė njė hartė. Ajo ishte nė fakt qerdhe e krimit, e planifikimit por edhe e analizimit tė situatės sė krijuar. Shpejt jam larguar nga aty sepse isha dėshmitar shumė i padėshirueshėm. Mė ka thirrur nga RTK Syla dhe ka kėrkuar tė jem mysafir i ditarit tė mbrėmjes. E kam konfirmuar ndėrkaq qė nė Down Town e kam dhėnė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės, programi i mbrėmjes tė cilėn pėr mrekulli e ka realizuar Linda Karadaku.

      Menjėhere pastaj mė ka thirrė pėrsėri Syla dhe mė ka thėnė se ka ndryshuar plani dhe se mysafir do tė jetė Veton Elshani i SHPK’sė. Kam kėrkuar qė tė jem edhe unė dhe mos tė informohet opinioni me tė dhėna tė policisė qė vet ka vrarė dhe plagosur protestues. Syla ishte nė siklet sepse nuk varej nga ai, mė kanė hequr nga programi pasi e kanė dėgjuar intervistėn time nė Zėri tė Amerikės. E di qė e kam sharė Sylėn, Nebiun (Qenėn), Agimin dhe Titon. Kam kaluar pastaj dy orė me protestuesit e arrestuar nė Qendrėn e Ndalimit nė Prishtinė. Nė ora 20.30 kam shkuar nė Emergjencė dhe i kam vizituar protestuesit e lėnduar dhe tė plagosur. Qendra pėr Emergjencė e QKUK-sė ishte rrethuar nga policia dhe KFOR-i. Pas njė takimi me Prof, dr. Krasniqin, jam informuar pėr gjendjen shėndetėsore tė tė lėnduarve. Pak mė vonė kėtė qendėr e ka vizituar ish kryeministri, Agim Ēeku i cili pastaj m’u drejtua me fjalėt: ”ēka po thua, Behxhet?” Tė plagosurit flasin vet, u pėrgjigja. Ky ėshtė krim, vazhdova. Nė vendet tjera edhe qent i vrasin nė mėnyrė mė humane dhe nuk mund t’i ikni pėrgjegjėsisė. Fitova pėrshtypjen se ishte shumė i tronditur dhe fjalėt e tij ishin se do tė bėnte ēmos qė tė hetohet rasti. Shkova pėrsėri nė Qendrėn e Ndalimit dhe nė banesė u ktheva nė ora 1.30 tė mėngjesit; i thyer, i lodhur, i pafuqishėm dhe i mjerė!

 

Varrimet

 

      Varrimi i Arben Xheladinit ishte madhėshtor, shembull i qėndrimit dhe dinjitetit, familjar dhe pjesėmarrėsve nė varrim. Albin Kurti mungonte sepse ishte i arrestuar. Varrimi i Mon Balajt ishte manipulim politik. Njė ish komandant i UĒK-sė u mundua qė, sė bashku me Monin t’i varrosė edhe Adem Demaēin dhe Albin Kurtin dhe tė shndėrrohet nė tribun. Me kėtė veprim tė mjerė u shndėrrua nė kufomė politike qė vazhdon tė jetė edhe sot e kėsaj dite!

 

 

Pėrgjegjėsitė ndėrkombėtare dhe vendore pėr kėtė krim

 

      Ndėrkombėtarėt ishin pėrgjegjės pėr krim, ata e pregatitėn terrenin, ua mbushėn armėt me municion policisė sė UNMIK-ut. Lexojeni intervistėn e Tina Kajdanov nė gazetėn Kosova Sot, nė ditėn e protestės. Ridėgjojeni intervistėn e Tina Kajdanov e dhėnė nė Graēanicė dhe e transmetuar nė B92. Kėto mjaftojnė. Stiven Shuk ishte urdhėdhėnės politik, Steven Kėrtis ishte ekzekutues praktik. Deklaratat e asaj kohe tė politikanėve tė vendit, tė tė gjitha niveleve as mos i lexoni e as mos i ridėgjoni fare! Janė aq tė turpshme, aq tė padinjitetshme, aq tė ulta dhe….tė gjitha kualifikimet mė negative zėnė kėtu vend. Ishin tė pėrgjegjshėm nė papėrgjshmėrinė e tyre!

 

Roli i mediave, OJQ-ve, SHBP-sė dhe SHPK-sė dhe TMK-sė

 

      Pjesa dėrrmuese e mediave, elektronike dhe tė shkruara mbanin pozicion pro krimit duke krijuar opinion se protestuesit duan t’i shkatėrrojnė institucionet dhe ardhmėrinė e Kosovės ( ngjashėm me Tinėn ). Krijuan opinion inkriminues pėr protestat, ende pa filluar ato! E vetmja media qė e ruajti fytyrėn 100% ishte “ Epoka e Re” e cila pastaj u satanizua nga tė gjithė. Nėse “Epoka e Re” nuk ka bėrė asgjė tjetėr, e ka paguar veten me raportimin objektiv pėr kėto ngjarje! Kujtojini ēka kanė shkruar mediat para protestės dhe dy ditė pas protestės! Vetėm ditėn e tretė kanė filluar tė kėndellen. Mjaftojnė ta kujtoni Jeta Xharrėn nė emisionin e saj, me Naim Malokun, zbuluesin e famshėm tė Pykės sė Naimit dhe Nurėn i cili thoshte se duhet tė vdiset ( policia ) pėr mos tė lejuar tė lėvizin hekurat ( barikadat)! Nuk mė kujtohet nėse kėso emisione janė bėrė gati kur u dogjėn pikat doganore dhe nėse janė ftuar “ekspertėt” si Millan Ivanoviq dhe Marko Jakshiq!

·       Shoqata e tė Burgosurve Politikė kishte qėndrim krejtėsisht qyqar!

·       TMK ishte urdhėruar me njė qarkore interne tė mos marri pjesė nė protest a ndėrkaq nė prapaskenė ndėrkombėtarėt donin ta ngarkonin ate me pėrgjegjėsi shtesė, shtypjen me dhunė tė protestave!

·       SHPK-ė, nuk ishte e informuar nė tėrėsi pėr aksionin e planifikuar. Kam parė pjesėtarė tė SHPK’sė me lotė nė sy, kam parė pjesėtarė tė SHPK’sė duke rrahur protestues. Detyrė e SHPK-sė ka qenė ta mbrojė popullin e jo t’i zbatojė urdhėrat e Stiven Shukut. Kėtė nuk e kanė bėrė!

·       OJQ-tė dhe mender me thenė shoqėria civile, me pėrjashtim tė KMDLNJ’sė, kanė qenė dorė e zgjatur e krimit, kujtojini prononcimet dhe debatet e organizuara. Njėri nga krerėt e saj duke ditur se KMDLNJ’ė nuk kishte mundėsi, pėr shkak tė bllokadės, t’i paguante as faturat e telefonit mu drejtua me fjalėt: ”dėrgoje njė projekt te Albin Kurti, ai tė ndanė grante”. Albini ishte nė arrest. Njė personalitet shumė i rėndėsishėm i mediave mė pati thėnė: “asnjėhere, ne mediat nuk do ta falim qė na ke quajtur kriminel”. Fatkeqėsisht, atė rol e kanė luajtur! Tjetri, njė ndėrkombėtar, nė prani tė Ramushit mė ka thėnė: “asnjėhere nuk do tė merrni fonde nga amerikanėt derisa ta pėrkrahni Albin Kurtin”. As vizėn pėr SHBA. E kam pyetur nėse mund tė mė ndalin tė shkoi nė Besianė dhe nėpėr Kosovė?! Kjo mė ka mjaftuar dhe mė mjafton.

 

Si tė veprohet nė kėtė situatė?

 

      Jam i sigurt se mediat duhet tė kėrkojnė falje publike pėr raportimin e asaj kohe. Ėshtė njerėzore tė gabohet, ėshtė edhe mė njerėzore tė kėrkohet falje. Sė paku, pėr hirė tė familjeve tė Arbenit dhe Monit, fėmijėve tė tyre qė kanė mbetur jetimė por edhe pėr hirė tė fėmijėve tė tyre qė nesėr mund tė ulen nė tė njėjtėn bankė shkollore me fėmijėt e Monit dhe Arbenit! Politikanėt kosovarė kanė mė sė shumti nevojė pėr katarsė ( pastrim shpirtrash). Nė kėtė situatė duhet tė kėrkojnė hetime tė reja pėr rastin. Duhet tė kėrkojnė falje publike pėr deklaratat e tyre. E kanė obligim moral, njerėzor, kombėtar dhe shtetėrorė. Tė vrarėt duhet tė trajtohen me tė gjitha nderimet shtetėrore. Mon Balaj dhe Arben Xheladini duhet tė shpallen si dėshmorė tė demokracisė dhe tė dekorohen post mortem. Nė vendin ku ėshtė pllaka pėrkujtimore duhet tė ngritet njė pėrmendore nė kujtim tė atyre qė janė ekzekutuar pėr realizimin e sė drejtės elementare njerėzore, tė drejtės pėr Vetėvendosje! Ky ka qenė ekzekutim mė i rėndė se nė kohė tė luftės sepse kanė qenė tė paarmatosur dhe paqėsorė. Presidenti Fatmir Sejdiu, kryeministri Hashim Thaēi dhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi duhet ta bėjnė kėtė. Tjetėr mundėsi nuk kanė sepse tė ekzekutuarit, Arben Xheladin dhe Mon Balaj do t’u rrinė si shpata e Demokleut atyre dhe pasardhėsve tė tyre, politik dhe jopolitik. Andaj, i lusė qė ta bėjnė kėtė. Nėse vėrtet i respektojnė heronjtė dhe dėshmorėt e Kosovės! Nėse vėrtet e duan dhe e respektojnė Kosovėn, shtetin tonė!

·       Autori ėshtė drejtor ekzekutiv i KMDLNJ’sė. Pikėpamjet e tij nė shkrim janė personale.

 

Behxhet Sh Shala: A na duhet hakmarrja o Sabri Maxhuni - Novosella?!