Po, pse e bėnė plojėn shkijet nė Kabash tė Prizrenit?!

 

MĖSUESIT E SHPELLĖS DHE ERRĖSIRĖS

 

Masakra e Kabashit u bė nga mesi i marsit tė vitit 1913 nė manastirin e Kabashit, aty u prenė me sakic nėntėdhjetė burra shqiptar tė Kabashit, te arra dy degėshe nė skajin verior tė livadhit tė manastirit. U prenė burra nga familjet, Dakaj, Ahmetaj, Rexhaj, Kukaj, Balaj, Dullaj, Ukaj, Zekaj, Muqaj, Bobaj e tė tjerė. Tė gjithė tė fisit Kabash. Kasapėt e tėrbuar serbo-malazezė nė krye me Spirrė Dellovcin nuk i kanė kursyer as gratė shqiptare. Ata vranė ose dogjėn Dudijen e Isuf Ahmetajt, Haken- gruan e Muharrem Dakės, Kadėn - gruan e Ali Hajdin Memajt, Zylfijen - gruan e kryeplakut tė fshatit Kabash, dhe nėnėn e Halit Jakup Dakajt. Bashkė mė kėto gra u masakrun mė 1 prill 1913 nė Ograjė dhe tė prroi i Duhit nė Kabash edhe njėzet e gjashtė burra nga familjet Muēaj, Rexhaj, Ahmetaj, Memaj, Ukaj, Bobaj, Kabashi. (!!!)

 

Shkruan: Avdi Ibrahimi * Prizren, 15. 09. 2009

_________________________________

 

      Po kaloja njė ditė mes marsi tė rėndė dhe me vranėsira tė dendura nė qiellin e Kabashit. Ishte njė ditė e veēantė qė pėlqeja vetminė. Koka po mė rėndonte kur pashė vendin e krimit, Kishėn e rrėnuar, livadhet e Kishės qė ende nuk  kishte dalur gjelbėrimi, nė degėt e njė shkurre kėndonte zogu i zi, qė me dukej se ishte murgesha e Kishės, pastaj pashė rrjedhėn e lumit tė thellė qė gjarpėronte tatpjetės me ngjyrėn e gjakut tė shqiptarėve tė prerė nga barbarėt serb. Rozafa mė dilte si e mjegullt pėrpara. Rozafa e flijuar nė Kėshtjellėn e Shkodrės. Rozafa nga tregimi i gjyshit. Rozafa e ditėve tona nga Kabashi ajo duhet tė kishte njohuri, tė kishte dėgjuar nga tė afėrmit e saj, pėr burrat e prerė me sakic nė Kishė tė Kabashit. Pėrbluaja gjthfarė mendimesh pėr kėtė krim tė rėndė njerėzor, njė tabbllo ngjarjesh po mė ēfaqėshin nga historia e popullit shqiptar, pse serbėt e bėnė plojėn nė Kabash? Ēka i shtyri ata qė nė Kishė ta bėjnė plojėn?! Ushtria serbe e Divizionit tė Shumadisė i kishte krijuar kushtet pėr kėtė akt makabriteti, kurse masakrėn e kryen shkijet lokal si, Vuksan Jovanoviqi, vėllezėrit Angjellko e Maksim Ristiqi, Spirr Kola, Jova i Lubizhdės, Matush Gapiq, Mark Gavazi i Novakės, vojvoda i Vėrbiqanit, por kryeekzekutorė ishin Kapitenėt Spirrė dhe Filė Delloci. Masakrimin e Kabashėve e ndihmuan Gapiqėt dhe Puhiqėt e Prizrenit, kryemurgu Serafim, e daskall Petri… Mė buqisnin fjalėt tė lexuara nė faqet e historisė. Kjo ngjarje makabre, qė kish ndodhur diku pas gjysmės sė muajit mars 1913 nė luftėn ballkanike. Pse kjo masakėr ka ndodhur pikėrisht nė Kishė?! Vend ku njerėzit i drejtojnė lutje Zotit. Kjo tė ēon nė logjikėn se Kisha ortodokse serbe, ėshtė frymėzuesja e tė gjitha krimeve, qė i janė bėrė iliro-shqiptarėve nėpėr shekuj.

      Historia tregon se shteti serb kurrė nuk ka pasur qeveri demokratike, paqėsore, tė drejtė, konstruktive, por kisha ortodokse serbe ka udhėhequr nė plafin fetar, me fiset, dinastitė e shtetin serb politik kjo ekspansioniste, pėr tė pushtuar territore shqiptare. Mirko Gjorgjeviq e dėshmon kėtė. Ai mė 1998, pėrveē tjerash shkruante: “ Ėshtė tradit bizantine qė kisha ortodokse serbe mishėrohet nė shtetin… Kisha ėshtė shkrirė me shtetin… Gjatė diktaturės sė Millosheviēit, Patriku Pavle nė vitin 1995 ia ka dhėnė Millosheviēit nėnshkrimin e tij bllanko qė t’i pėrfaqėsoj tė gjithė serbėt. Nė histori kėto janė shembuj tė rrallė nė marrėdhėniet ne mes kishės e shtetit…Por nėse kisha ėshtė e krishterė, ajo nuk guxon tė kufizohet vetėm nė fisin e vet, nė popullin e vet… Ajo nuk guxon tė harroj porosin universale. Kėtu ka shkretuar kisha serbe, ėshtė bėrė nacionale e ngushtė, me ēka ka tradhtuar pėrmbajtjen (qėllimin) e vet.” Thotė Mirkoja.

      Mė 5 tetor 2005 mes tjerash shkruan Dr. Besnik Bardhi:  “Rastėsisht njė ditė mė ra nė sy pamfleti i cili mbante memorandumin e kishės ortodokse serbe. Ajo ēka lexova aty ishte rrėnqethėse. Mes marrėzirave tjera shovene dhe ultranacionaliste, institucioni mė i lart serb, ju bėnte thirrje tė gjith sėrbėve qė tė vrasin sa mė shumė shqiptar. Kjo duhej tė bėhej nė emėr tė “zotit“ serb. Pas kėsaj e kuptova se kush qėndronte prapa nė qėllimin e kėsaj lufte.” Kjo tregon e dėshmon rolin kriminal qė ka pasur kisha serbe gjatė njė shekulli tė sundimit serb nė gjysmėn e tokave shqiptare.

      Ata pėr ēdo dit e pėrmendin, tė imponohen se Kosova ėshtė “djep shpirtėror” i tyre. Nė fakt nė kėtė “djep” pėrkundej vetė shpirti i Djallit, i cili bėri gjenocid e masakra tė papara nė botėn e njerėzve. Se kisha ortodokse serbe ka qenė strumbullari kryesor i tė keqės qė ka inspiruar e ka vėnė nė veprim hegjemonizmin ultranacional-shovenist serb ndaj kombit shqiptar kjo s’do koment, se faktet historike flasin se Kosova nuk ka qenė, nuk ėshtė, e kurrė nuk do tė jetė tokė serbe… Patriku serb Pavle, Mitropoliti malazez Amfilohije, vlladikėt, peshkopėt, mitropoliti “Rashkė - Prizren”, tė gjithė serbėt, malazezėt, grekėt, maqedonėt, duhet ta pranojnė pėrfundimisht faktin se tė gjitha kishat nė Kosovė e viset tjera shqiptare janė ndėrtuar nė trojet iliro - dardane qysh nė shekujt e parė tė erės sonė (shekulli I-VI), e ato kanė qenė pronė e shqiptarėve tė kristijanizuar.

      Nė vitin 1054, pėrfundimisht bėhet ndarja e kishave, nė ato katolike tė perėndimit, dhe nė ato ortodokse tė Lindjės. Kisha ortodokse serbe i ka pėrvetėsuar kishat shqiptare deri nė shekullin XIII- tė, tė gjitha kishat shqiptare nė Kosovė sllavizohen dhunshėm nga dinastitė serbe qė nga koha e Stefan Dushanit. Me rastin e pushtimit tė tokave shqiptare nė kohėn e zhupanit serb Stefan Nemanjes, manastiret shqiptare i uzurpuan me gjakėderdhje dhe i pėrvetėsuan serbėt. Mė 1250, kisha serbe e transferoi selinė e saj nga Ziēa nė Pejė. E mbėshtetur fuqimisht nga mbretėrit serb. Kjo ēmenduri uzurpuese po vazhdon edhe sot. Ata po harrojnė se dielli nuk mbulohet me shoshė, shqiptarėt e pranuan Ungjillin e Krishtit, nga Apostulli Shėn Pali, qysh nė vitin 57 tė erės sė re, nė kohėn kur serbėt jetonin ende nė karpate. Ndėrsa shqiptari Shėn Niketa kompozoi lutjen kryesore tė krishtenizmit perėndimor, “ Ty zot tė falemi, e tė lavdėrojmė pėr tė mirat qė na i ke krijuar”. Kjo ėshtė vula e sė vėrtetės pėr kishat shqiptare. Pėrkthimin e Biblės nga hebraishtja nė gjuhėn shqipe e ka bėrė Shėn Gjeri, nė vitin 405. Serbėt pėrpos qė i serbizuan objektet fetare shqiptare tė krishterė, ata me dhunė arritėn ta asimilojnė njė numėr tė shqiptarėve tė Dardanisė dhe tė Zetės, nė Mal tė Zi.

      Fundamentalizmi ortodoks serb i mbėshtetur nė mitin grek Anteun, drejtpėrdrejt hyn nė fushėn gjenocidale gjatė pushtimit tė vendit tė huaj. Kjo ideologji e mbrapshtė  popullin e vet e thekson nė kuptimin e  “popullit qiellor” kjo lajthitje ēmendurake e ka bėrė qė fundamentalizmi ortodoks tė jetė mė gjakatari nė botė, ndaj tė huajve. Historia ka treguar se kjo ideologji mbrapshtane ka qenė aktive gjatė shekujve e nė veēanti nė shekullin IV, tė vitit 325, me Sinodin e Nikesė, pastaj nė fund tė Shekullit X, me Shėn Vladimirin, po njashtu edhe nė shekullin XX-tė manipulojnė me Betejen e Kosovės, Car Lazarin e paraqesin si Krishtin me nxėnėsit e tij. Burim kryesor pėr tėrė kėtė propagandaė ishin kronikat e rrejshme tė murgjėve serb, duke e ngritur Lazarin nė mesi tė ngarkuar nga “zoti” pėr ta kthyer popullin serb nė Kosovė. Serbo - malazezomdhenjtė me gėnjeshtrat e tyre mitomane - satanike tė projektuara nė ideologjin destruktive janė burim i konflikteve me joserbėt. Kėshtu serbėt janė shndėrruar nė robėr tė gėnjeshtrave dhe falsifikimit tė fakteve historike. Si robėr tė dėshirave vetijake ėshtė dėshmia mė e mirė e pakontestueshme e ērregullimit mendor. Bartėsit e kėsaj vetėdije tė fėlliqėsirės morale janė psikopatike, tė cilėt humbjet e historisė sė tyre i shohin pėr fitore. Pastrimi etnik nė Bosnjė (1992-1995) dhe nė Kosovė (1998-1999) ėshtė vazhdim i luftės serbe pėr dominim plaēkitje dhe vrasje deri nė shfarosje tė popujve jo serbė.

      Vendbanimet shqiptare paraqesin njė burim tė begatshėm tė trashėgimisė materiale dhe shpirtėrore tė periudhave tė ndryshme historike, duke filluar nga parahistoria deri mė ditėt tona, tregojnė pėr rrjedhėn dhe vazhdimėsinė e jetės iliro-shqiptare. Kishat ortodokse serbe u ripėrtrinė mbi bazilikat e vjetra iliro-shqiptare. Ndikimet e stilit tė ndėrtimit perėndimor janė dėshmi e pakontestueshme shkencore se ato i ndėrtuan iliro-shqiptarėt, kėto dėshmi shihen mė sė miri nė kishėn e Manastirit tė Deēanit ose si quhet PANDAKRATERI. Karakteristika kryesore e kėtij objekti ėshtė stili romanik i ndėrtimit. Sipas tė dhėnave kėtė Manastir e ndėrtoi arkitekti shqiptar At Vita Kuēi, me tetėmdhjetė skulptor e gurėskalitės.

      Po kėta serbėt nuk kuptojnė realitetin, Sokrati ka thėnė: “Njeriu qysh nė moshė tė njomė duhet t’i nėnshtrohet procesit tė orientimit tė ndenjave dhe zemrės drejt gjėrave tė ndershme tė kėsaj bote.” Po kjo nuk vlen pėr serbėt se vesi i pangopur pėr t’i plaēkitur tė tjerėt dhe ligėsia e keqe buron nga kisha ortodokse serbe, me siguri ky burim i sė keqės ėshtė nga mungesa e diturisė sė tyre, mungesė e njohurive qė u ka lėnė trurin tė errėsuar, sepse njohurit nuk mėsohen nga jashtė por pėrbrenda shpirtit, andaj ata nuk ndryshojnė nė jetė ligėsinė dhe tė keqen, e kanė tė vėshtirė tė civilizohen e tė orientohen nė shoqėri humane e njerėzore, diēka e tillė atyre as qė u bie nė mend. Ata duken sikur jetojnė nė shpellė, tė lidhur me zinxhir dhe vėshtir tė dalin nga aty. Nė shpellė kanė tė ndezur njė zjarr, drita e tė cilit u lejon t’i shohin vetėm hijet e tyre e asgjė tjetėr! Patriku, Mitropoliti, Vlladiku, Peshkopi, murgjėve u kanė mėsuar vetėm zjarrin nė shpellė, u kanė lejuar t’i shohin vetėm hijet e tyre pranė zjarrit. Por nėse ndonjėri prej tyre arrin qė t’i kėpusė zinxhirėt dhe tė dalė nga shpella, kur bie nė kontakt me diellin e Rozafės nga tregimi i Gjyshit, i duket se ju vėrbuan sytė, nė momentin kur i hap sheh dhe mrekullohet nga bukuri e natyrės. Mu atėherė ai e kupton se atė qė ja kanė mėsuar mėsuesit e shpellės, kanė qenė shtrembėrime e fshehje tė kėsaj bote tė bukur e pėrplot madhėshti. Por kur rikthehet t’u shpjegoj njerėzve tė lidhur nė zinxhirė qė ciasin si vaje shtrigash, se bota e diellit dhe e dritės ėshtė shumė e bukur  dhe dilni e shihni, ata nuk i besojnė dhe tė egėrsuar e qėllojnė me gur deri sa ta mbysin.

      Kėshtu ata mbetėn me mėsuesit e shpellės dhe errėsirės. Ata valltarėt e vdekjes, s’kanė si tė paisen me ndershmėri, me dashuri pėr diellin dhe dritėn, me dituri tė Sokratit, Platonit, Pjetėr Bogdanit, Papa kristo Negovanit, Fan Stelian Nolit, me edukat civilizuese nga iliro-shqiptarėt, me heroizmin e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut, Sali Shaban Kabashit, Oso Kukės, Ēerqiz Topullit, Mic Sokolit, Rexhep Malės, Zahir Pajazitit, Luan Haradinajt dhe komandantit legjendar Adem Jasharit, me karakter njerėzor e human, me menēuri se dielli ndriēon pėr tė gjithė nėsoj. Por ata kanė gatuar njė brum tė prishur nga mėsuesit e shpellave dhe atė brum do ta gėlltisin, ata i prenė me sakic shqiptarėt nė Kishė tė Kabashit dhe sakicėn do ta gėlltisin… Ata i therrėn shqiptarėt nė hanxharė e kama ēetnike, hanxharė e kama ēetnike do tė gėlltisin… ata i dogjėn nė zjarr shqiptarėt dhe nė zjarr kanė pėr t’u djegur… ata i vranė me plumb e hekur shqiptarėt dhe plumb e hekur kanė pėr tė ngrėnė… Shqiptarėt megjithatė nuk u shfarosėn, nuk u dorėzuan, nuk u tjetėrsuan, se Zoti na kish lindur e rritur shqiptar, ne nuk u mundėm nga mėsuesit e shpellave, nga valltarėt e vdekjes, nga hijet e murgjėve tė kishės ortodokse serbe…

 

*  *  *

      Po mė dridhet zemra sa here qė po mė bie ndėrmend Kabashi. Po pse e bėnė plojėn nė Kabash shkijet?! Kabashi pėrfshin njė territor malor nė alpet shqiptare, mes pėr mes maleve e ndan kanioni, pėrposht gjarpėron lumi Kabash qė ka njė thellėsi afėrsisht rreth shtatėqind metra, nė verilindje jetonte lagjja e Gurit - Ahmetajt, ndėrsa nė juglindje lagjja Zenelaj, por qė tė gjithė tė fisit kabash, pėrpos maleve tė larta ndodhėt ultėsira e Rrafshit tė Dukagjinit, porse rrėnzė maleve shtrihet fshati Korish. Nė kėtė pjesė gjeografike gravitojnė fshatrat Muzlak dhe Grejkoc, qė janė nė krahun e lagjės sė Gurit. Ndėrsa fshati Lugishtė ndodhet nė krahun e lagjės Zenelaj. Fshati Grejkoc administrohet nga Komuna e Therandės, ndėrsa gjith tė tjerat administrohen nga komuna e Prizrenit. Kabashi nė historinė tonė kombėtare, mbetet territor i qėndresės qė secilit pushtues i rezistoi me pushkė e pendė. Emri Kabash u shtinte frikėn armiqėve, popthuaja si Drenica e pėrflakur. Pushteti serb e konsideronte Kabashin si vend tė rrezikshėm dhe parashikonte zhdukjen dhe shpėrnguljen e kėtij fisi shqiptar. Perandoria turke u bė arenė ngjarjesh dramatike qė qoi nė krizėn ndėrkombėtare e njohur si “Kriza Lindore”, ku Turqia mbajti qėndrim armiqėsor ndaj kryengritjeve shqiptare 1908 - 1912. Serbia, Mali i Zi, dhe  Bullgaria, u krijuan shtete tė reja nė coptimin e trojeve shqiptare.

      Nė fillim tė nėntorit 1912 kryeministri serb Nikolla Pashiqi, i dha intervistė gazettes parisiene ”Taimps”, ku me intriga, pa argumente, pėr qėllime tendencioze, ngritej haptaz kundėr formimit tė shtetit shqiptar. Gjithashtu qė nė dhjetor punohej pėr ndasi fetare. Legata serbe nė Cetinė mundohet ta bind Marka Gjonin qė tė shpall “autonominė e Mirditės”, si kundėrpeshė e Qeverisė sė Vlorės. Nė Mirditė vepronte Damjan Isajlloviqi (professor i Bogosllavisė nė Prizren) nė minimin e pavarėsisė shqiptare, njejtė vepronin edhe mitropliti nė Durrės Jakov njė grek nga Izmiri, tė gjitha udhėzimet antishqiptare i jepte publicisti rus, Bashmakovi, i cili ishte nė Cetinė, pos tjerash kėrkohej njė “Shqipėri e vogėl” nga tė krishterė nė krye me agjentin konfidencial tė francės Prenk Bibė Doda. Serbia dhe Mali i Zi, pushtuan tokat tona sidomos gjatė viteve 1912 - 1913, ku njihej si lufta  ballkanike. Aradhat malaziase po marshonin drejt Dukagjinit nėn komandėn e majorit Ostoiq me 30 tetor 1912 hyri nė Prizren, po trupat e kėsaj aradhe ishin tė brishta deri nė depėrtimin e Divizionit tė Shumadisė i cili po dėpėrtonte nga Ferizaji pėr nė Sharr. Nė bjeshkėt e Kabashit kėtij Divizioni ju bėnė rezistencė tė madhe burrat e Kabashit tė udhėhequr nga Imer e Sahit Uka, e tė tjerė. Kjo rezistencė ka qenė shkaku i mjaftueshėm pėr tė marrė ekspedita ndėshkuese ndaj Kabashit dhe Korishės.

      Nė fillim tė marsit 1913 Divizioni i Shumadisė i bėri rrethim tė hekurt tė dy fshatrave dhe popullatės i jep ultimatum, tė gjithė burrat nga tetėmdhjetė vjet e tutje qė tė shkonin nė konakun e Manastirit nė Kabash deri nė 0ra 12 tė datės 16 mars, pėr tė marrė dokument identiteti pėr levizje tė lirė, nė tė kundėrtėn kush zihet pa dokument identifikimi do tė pushkatohet. Ata burra qė nuk i besuan fjalės sė shkieve duke menduar se shkau besė nuk ka, nuk shkuan nė Manastir po u arratisėn maleve dhe u bashkuan me ēetat e Levizjes Kaēake. Burrat qė shkuan dhunshėm ushtarėt serb ua lidhėn duart mbrapa  dhe gojėn me shami e i futėn nė podrume e ahuret e Manastirit. Faktet historike flasin pėr 120 burra tė prerė me sakic, kurse rapsodi popullor flet pėr nėntėdhjetė. Masakrėn e kishte bėrė Spirrė Kapetani me ēetnikėt e vjetėr tė tij, dhe tė gjithėve ua kishte prerė kokat duke i hedhur pastaj nė kėrshet e malit, ēetnikėt ja afronin njerėzit me duar e gojė tė lidhur te cungu i arrės dy degėsh dhe ai Spirroja u mėshonte me sopatė nė kokė dhe i hidhte tutje. Populli rrėfen se Spirroja ishte veshur me pėshtjellak tė grave, se nuk donte t’i pėrlyente rrobat me gjakun e shqiptarit, gjithashtu i kish pėrvjelur mėngėt e xhaketės ushtarake si kasap… Ushtria serbe bėri plojėn nė Kabash, qė solli zi e dhembje nė gjithė Shqipėrinė. Sa lot e gjak u derdhėn, pikėllim e vrerė tė grumbulluar nė shpirtrat e familjeve kabashe. Nėnat e mbetura me duar nė gji, shumė motra mbetėn pa u martuar nga hidhėrimi e zemra e ndarė pėrgjysmė, shumė nuse u kthyen nė familjet e veta, shumė gra tė mbetura shtatėzėna, e shumė gra tė veja, shumė fėmijė jetima pa njėrin prind, disa familje e mbyllėn pėr gjithmonė derėn me therra… familje tė tėra i mbėshtolli zia, nėna, nuse e motra tė futura, nė vend se t’i gėzoheshin pranėverės qė po vinte, tek kishin kaluar njė dimėr tė rėndė qė merr nėpėr malėsi me skamje e njė mijė halle tė malėsorėve, mbi ta rėndoi pasha e rendė e robėrisė sė re, Ku populli shprehet: Shkoi Jonuzi, erdhi Domuzi. Kjo ishte golgotė e vėrtetė.

      Pas ēdo krimi tė organizuar mbi shfarosjen e popullit shqiptar, ekzekutorėt e kėtyre masakrave gradoheshin nga udhėheqėsit e tyre nė Beograd. Po mė kujtohet kėnga e rapsodit popullor, kur lavdėrohej Spirrė Dobrosavlejeviēi apo siē njihej me nofkėn, (Delloci - Kapetani) kish pėrvjelur mangėt e kėmishės dhe kish veshur kanac tė grave, kur i kishte prerė me sakic burrat e Kabashit.

Ja si e ka kėnduar rapsodi popullor masakren nė Kabash:

 

Po vjen Spirra nė kali t’bardhė,

Bashkė me Filėn, si bajraktarė!

Po vjen Spirra tuj u livdue,

Pėr shqiptar sa i ka shkurtue,

Krali s’ka kapetan si mue,

Gradat flake, mue mi ka ēue !

Flakė mu gradat qi m’kanė ardhė,

Se i kam pre nėntėdhetė shqiptarė!

Po kallxojke me goj tė vetė,

I kam pre Kabashin nėntėdhjetė,

Kah jan kanė shqiptar tė vėrtetė!

 

      Masakra e bėrė nga xhelati Spirrė Kapetani me tė tjerė, u bė nga mesi i marsit tė vitit 1913 nė manastirin e Kabshit, aty u prenė me sakic nėntė dhjetė burra shqiptar tė Kabashit te arra dy degėshe nė skajin verior tė livadhit tė manastirit. U prenė burra nga familjet, Dakaj, Ahmetaj, Rexhaj, Kukaj, Balaj, Dullaj, Ukaj, Zekaj, Muqaj, Bobaj  e tė tjerė. Tė gjithė tė fisit Kabash. Kasapėt e tėrbuar serbo-malazezė, nuk i kanė kursyer edhe gratė shqiptare ata vranė ose dogjėn Dudijen e Isuf Ahmetajt, Haken gruan e Muharrem Dakės, Kadėn gruan e Ali Hajdin Memajt, Zylfijen gruan e kryeplakut tė fshatit Kabash, dhe nėnėn e Halit Jakup Dakajt. Bashkė mė kėto gra u masakrun mė 1 prill 1913 nė Ograjė dhe tė prroi i Duhit nė Kabash edhe njėzet e gjashtė burra nga familjet Muēaj, Rexhaj, Ahmetaj, Memaj, Ukaj, Bobaj, Kabashi.

      Kur po kujtoj kėto ngjarje i tėrė trupi po mė dridhėt sikur fletėt e plepit tė egėr kur i lėkund furtuna. Sa here kisha dėgjuar Gjyshin tė fliste pėr kėtė ngjarje i tėrė trupi flakė mė mirrte. Sa here kisha dėgjuar kėngėn pėr kaēakun Sali Shabani njė shpresė mė lindte se ka djem e burra shqiptaria. Sa here qė shfletoja faqe nga historia njė hakmarrje e paparė po lindte nė shpirtin tim kundėr shkijeve… Ah! Rozafa nga Kabashi nėpėr vite ke jetuar e vuajtur pėr vėllezėrit tu tė prerė nė Kishė tė Kabashit… Nata po afrohej. Unė duhet tė kthehesha nė Mushtisht. Dikur vonė u ktheva me makinėn time nė  shtėpi, nė dhomėn time e gjeta shtratin tė shtruar, ku flinte gruaja ime, ajo nuk mė ndjeu fare kur u futa nė shtrat pranė saj, i lodhur nga kėto mendime tė trishta, po pėrpiqem ta ngushlloj vetėn pėr plojėn e Kabashit. Por o Zot mendimet nuk po mė largohen assesi… Pėrpara mė dalin njerėzit e fisit tim me koka tė prera! Gra tė djegura nė zjarr! Rozafa e veshur nė tė zeza! Atė natė nuk mė mori gjumi fare. Ai mė kishte ikur diku larg sa mė dukej se isha nė vitet e luftės ballkanike. Mendimet mu shkapėrderdhėn, kur jashtė dėgjova kėngėn e gjelit. Njė mjegull e dendur kish mbuluar fshatin tim Mushtisht atė ditė marsi. Shpend mė pyeti gruaja ime? Pse s’ke fjetur?! Nuk e di ju pėrgjegja me njė buzėqeshje tė lehtė dhe heshta! Ajo i shikoi sytė e mi tė skuqur nga pagjumėsia. Unė pėshpėrita mė vete, ja deri ku ka arritur ēmenduria e kishės ortodokse serbe… !?

* Autori ėshtė shkrimtar dhe publicist

*  *  *

 

SHTOJCA E MODERATORIT PASHTRIKU.ORG

 

Nė Masakrėn e Kabashit forcat barbare serbe kanė vrarė, ekzekutuar e masakruar:

 

I. Tė vrarė e pushkė afėr lagjes sė xhamisė sė Kabashit:

1. Rexhep Rrustė Kabashi,
2. Shaban Rrustė Kabashi;

 

II.Tė shkuar nė bajoneta te Prroi Duhit:

3. Sherif Rrustė Kabashi,
4. Zeqir Asllan Rexhaj,
5.
Vesel Haxhi Rexhaj,
6. Destan Budakova (mysafir te Zeqir Asllani),
7. Isuf Hajdar Muēaj,
8. Zymber Haxhė Rexhaj,
9. Shaban Mehmet Uka,
10. Hysen Ramė Mulaj;

 

III.Tė prerė te stani i Rekės, nė Korishė dhe tek ara Ograjė e Rrustė Kabashit:

11. Ahmet Rraman Muēaj,
12. Sahit Abaz Rexhaj,
13. Hysen Beqir Ahmetaj,
14. Destan Beqir Ahmetaj,
15. Berat Abdyl Ukaj,
16. Rexhė Arif Salihu,
17. Azem Rexhep Ahmetaj,
18. Hajdin Rexhep Ahmetaj,
19. Isuf Abdyl Ukaj,
20. Bajram Ajdin Memaj,
21. Rexhė Rrahmani,
22. Bajram Abdyl Ukaj,
23. Musli Haxhi Jeminmemaj,
24. Sinan Haxhi Jeminmemaj,
25. Selim Rama,
26. Shaban Ahmet Rexhaj,
27. I paidentifikuar;

 

IV. Tė masakruar me sopatė nė cungun dy degėsh tė arrės te livadhi i Kishės sė Shėn Markut nė Kabash:

29. Rexhė Ukė Dakaj,
30. Haki Muharrem Rexhep Dakaj,
31. Bislim Bajram Dakaj,
32. Hysen Adem Kabashi,
33. Tahir Malė Kabashi,
34. Sali Adem Kabashi,
35. Skėnder Malė Kabashi,
36. Liman Murtez Dakaj,
37. Arif Shaban Ahmetaj,
38. Zylfije Arif Shaban Ahmetaj (kjo grua ėshtė djegur nė shtėpi),
39. Abdullah Arif Ahmetaj,
40. Shaban Arif Ahmetaj,
41. Hajrullah Arif Ademaj,
42. Isuf Ethem Ahmetaj,
43. Sadik Ethem Ahmetaj,
44. Abaz Ilaz Ahmetaj,
45. Sylė Abaz Ahmetaj,
46. Bekė Zenel Ahmetaj,
47. Rushit Beqė Ahmetaj,
48. Ramė Jemin Ahmetaj,
49. Abdyl Ramė Ahmetaj,
50. Shaban Ramė Ahmetaj,
51. Qerim Ramė Ahmetaj,
52. Shaban Zenun Memaj,
53. Ali Hajdin Memaj,
54. Kada Memaj - (gruaja e Aliut, ishte nga Lubizhda dhe e e masakroi Jovani i Lubizhdės),

55. Hajrush Shaban Memaj,
56. Sylė Jakup Dakaj,
57. Rexhep Jakup Dakaj,
58. Haxhi Jemin Memaj,
59. Sejdi Haxhi Jemin Memaj,
60. Rrahman Halil Dullaj,
61. Sherif Ramadan Dullaj,
62. Rexhė Rrahman Dullaj,
63. Asllan Rrahman Dullaj,
64. Hazir Rrahman Dullaj,
65. Adem Halit Dullaj,
66. Imer Bajram Dakaj,

67. Ali Demė Pukaj,
68. Imer Maliq Dakaj,
69. Halit Imer Dakaj,
70. Hazir Adem Dullaj,
71. Ahmet Mehmet Ehmetaj,
72. Hasan Beqir Mulaj,
73. Demė Ahmet Ahmetaj,
74. Selim Ahmet Ahmetaj,
75. Ramė Rexhep Ahmetaj,
76. Bajram Sylė Gutaj,
77. Kadri Adem Gutaj,
78. Sadri Adem Gutaj,
79. Ali Uka,
80. Arif Uka,
81. Brahim Rexhepi,
82. Dudie Isuf Ukaj,
83. Mulla Ademi i Rexhajve,
84. Xhemė Adem Rexhaj,
85. Abdullah Ahmet Rexhaj,
86. Tahir Dervish Muēaj,
87. Fazli Fetah Ukimeri,
88. Rexhė Ali Ukimeri,
89. Bafti Hajdar Muēaj,
90. Mustafė Hajdar Muēaj,
91. Miftar Hajdar Muēaj,
92. Jashar Sahit Ukimeri,
93. Ismail Ramė Bobaj,
94. Maliq Bajram Balaj,
95. Bajram Abaz Ahmetaj
96. Ali Myrtez Dakaj
97. Rrahman Abaz Bobaj,
98. Maliq Torbani nga Lubizhda (e hudhėn nė kanjon prej majės sė rrasės sė keqe tė kishės).

 

V. U pushkatuan te Pusi Atit (Shpenadijė):

99. Adem Berat Ukaj;

 

VI. Tė vrarė nė luftė me ushtrinė serbe nė vitin 1912;

100. Mahmut Halit Ahmetaj,
101. Rexhė Sadik Ahmetaj,
102. Brahim Halit Ahmetaj.

 

Emrat e nėntė personave nuk janė identifikuar, ndėrsa katėr veta: Ramė Qerimi, Bislim Rexhep Nura dhe vėllezėrit Balė e Hasan Salihu, kanė arritur tė shpėtojnė nga masakra.

( … )