Analizė Nr. ESP028/10, Prishtinė, fundviti 2010

 

                                   

ARKAT FISKALE:

REFORMĖ PĖR EKONOMI TĖ TREGUT

APO AKUMULIM FILLESTAR ILEGAL

DHE VIJIM I KAPITALIT?

 

Shkruan: Isa MULAJ

 

Qeveria e cila e ngarkon popullin me tatime qė nuk kėrkohen nga nevoja urgjente publike dhe politika e shėndoshė publike, nuk ėshtė mbrojtėse e lirisė, por instrument i tiranisė - Calvin Coolidge, kryetari i 30-tė i SHBA-ve.

 

     Njė prej reformave kryesore ekonomike tė Qeverisė sė Kosovės qė filloj zbatimin mė 2010 dhe vazhdoj gjatė tė tėrė kėtij viti por nuk u pėrfundua sipas planit dhe dinamikės ose edhe dėshtoj, ishte pajisja e subjekteve afariste me arka fiskale. Reforma nė shikim tė parė ishte domosdoshmėri pėr modernizimin e ekonomisė dhe lehtėsimin e punės sė Administratės Tatimore tė Kosovės (ATK), por edhe tė subjekteve qė duhej t’i fusnin nė pėrdorim kėto arka si obligim ligjor. Kuptohej se zbatimi i suksesshėm i kėsaj reforme do tė ndikoj dukshėm nė uljen e pjesėmarrjes shumė tė lartė tė sektorit informal dhe evazionit fiskal nė ekonomi, ose sė paku nė pėrcaktimin e pėrafėrt se ēfarė pėrmase e afarizmit ka mbetur jashtė sektorit formal. Meqenėse afati pėr pajisje me arka fiskale ka skaduar dhe ATK ka mbetur nė gjysmė tė rrugės ose edhe shumė mė prapa se kaq nė zbatimin e tyre pėrkundėr zgjatjes sė afatit, qėllimi i kėsaj analize ėshtė tė bėjė njė vlerėsim mbi mėnyrėn si u planifikua zbatimi i kėsaj reforme, tė identifikoj shkaqet dhe pasojat qė sollėn thuajse dėshtimin e saj, kush pėrfitoj dhe humbi, dhe tė propozoj disa rekomandime sipėrfaqėsore se si tė veprohet mė tutje.

 

     Fjalėt kyēe: politikat tatimore, arkat fiskale, ATK, MEF, bizneset, FMN, USAID.

     JEL: D31, H21, J31, P46

 

     1. Politikat tatimore, domosdoshmėria e fiskalizimit, dhe qėllimet e tyre

 

Nėse dikush ka vdekur nė gjumė, ai/ajo me siguri ka parė ėndėrr se ėshtė duke u ndjekur penalisht pėr mos pagesėn e tatimeve -Proverb amerikan.

 

     Duket sikur pajisja nė masė me arka fiskale tė subjekteve afariste filloj nė kohėn kur Kosovėn e goditi fuqishėm kriza financiare, me ēka u krijua dyshimi paraprak rreth suksesit tė kėsaj reforme. Megjithatė, domosdoshmėria e krijimit tė njė sistemi mė tė thjeshtė, mė bashkėkohor, mė tė centralizuar dhe mė efikas pėr mbledhjen e tė hyrave buxhetore tė shtetit, ka ekzistuar edhe mė herėt. Kėtė padyshim se e dinim edhe ne, por hartuesit e politikave qeveritare dhe vendim marrėsit e shtetit tė Kosovės, sikur edhe njė pjesė jo e vogėl e popullsisė, e kanė njė lloj “kodi tė xhelozisė nė gjene” se kur vijnė propozime pėr reforma dhe pėrmirėsime nga brenda Kosovės, u duket sikur akuzė ose dikush po do t’u shes mend. Kur vetėm njė pjesė e atyre propozimeve vjen nga jashtė siē ėshtė Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN), atėherė atė duhet zbatuar domosdo pa menduar shumė rreth sfidave dhe rezultateve tė pritura. Kjo qasje e politikė-bėrėsve dhe vendim marrėsve nė Kosovė deri mė tani me njė lloj kodi instinktiv, i bėnė kėta tė ndihen partner serioz ndaj tė huajve ose servilė pėr t’ua mbushur mendjen atyre se janė shumė kooperativ, gjithnjė duke menduar nė oportunizmin pėr veten e tyre. Mė shumė shpenzojnė energji nė kėtė se nė kreativitetin e tyre pėr tė zgjidhur problemet e shtetit siē janė tatimet dhe tė fitojnė respekt tek ata nga tė cilėt janė zgjedhur. Ecuria dhe tė “papriturat” e reformės me arka fiskale qė do tė shqyrtohen nė nėntitujt vijues, nuk mund tė kuptohet si duhet edhe po tė ndėrmerret njė analizė detaje pa u kthyer pak prapa nė njė reformė shumė ngushtė tė ndėrlidhur me kėtė pėr arkat fiskale. FMN nė raportin e tij pėr Kosovėn tė pėrgatitur prej 21-29 prill 2008, akuzon Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave (MEF) pėr planifikim tė dobėt tė buxhetit dhe aftėsi tė pamjaftueshme pėr zbatim e tij. FMN-ja kishte paralajmėruar MEF-in qė tė mos e zbres Tatimin nė Fitim nėn 15%. Qeveria e pėrgjysmoj nga 20% nė 10%, kurse e rriti Tatimin mbi Vlerėn e Shtuar (TVSH) pėr 6,67%.

 

     1.1. Indetifikimi i shkaqeve

     Prej fillimit tė vitit 2009 kur hynė nė fuqi ndryshimet nė normat tatimore e deri nė fund tė tij, nė Kosovė, sipas zyrtarėve tė Ministrinė sė Tregtisė dhe Industrisė (MTI), janė shuar mbi 1.100 biznese. Qeveria, respektivisht Agjencia pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve tė Vogla dhe tė Mesme, nė bazė tė njė hulumtim tė saj pėr t’i identifikuar faktorėt e vėrtetė tė shuarjes sė madhe dhe tė shpejt tė bizneseve, dha arsyetime tė ndryshme, duke filluar nga: mungesa e mjeteve financiare, ndėrprerjet e energjisė elektrike, e deri te vėshtirėsitė e qasjes nė kredi. Ajo qė nuk iu tregua opinionit dhe bizneseve, ėshtė se kėta shkaktarė kanė ekzistuar vazhdimisht nė Kosovėn e pasluftės, janė pėrmendur edhe nė shumė hulumtime tjera, por u anashkalua, kushedi se me ēfarė qėllimi, ndikimi i normave tė reja tatimore, sidomos i rritjesh se TVSH-sė pėr 6,67% (nga 15% nė 16%). Sipas Buletinit Makroekonomik tė MEF-it tė vitit 2008, pėr vitin 2009 TVSH-ja si kontribuuesi kryesor i tė hyrave buxhetore tė shtetit, parashihej tė kishte pjesėmarrje prej 44%. Pra, numri mė i madh i bizneseve nė Kosovė dhe kontribuuesit kryesor nė tė hyrat buxhetore, janė ata qė paguajnė TVSH. Meqenėse TVSH u rrit dukshėm, ky ishte faktori dhe shkaktari kryesor i falimentimit tė njė numri kaq tė madh dhe tė shpejtė tė bizneseve. Shkaktarėt tjerė qė i pėrmend hulumtimi i MTI-sė janė tė rėndėsisė sė dytė, tė tretė, e kėshtu me radhė, dhe ata kanė ekzistuar edhe mė herėt por nuk sollėn falimentim tė madh sikur ndryshimet nė skemėn tatimore. Me kėto ndryshime tatimore, njė numri tė vogėl tė bizneseve tė mėdha iu mundėsua tė rriten edhe mė shumė (pėrgjysmimi i Tatimit nė Fitim), ndėrsa shumicės sė atyre tė vogla ua vėshtirėsoj kushtet edhe mė shumė (duke e rritur TVSH-nė). Si pasojė e kėsaj politike tatimore tė “menēur”, ATK raportoj se nė vitin 2010 edhe 20 mijė biznese tė tjera nuk dihet nėse kanė falimentuar apo veprimtarinė e tyre e zhvillojnė nė mėnyrė joligjore, nga gjithsej mbi 100.000 sa janė tė regjistruara. ATK po ashtu raportoj se vetėm 43.000 biznese janė tatimpaguese, ose mė pak se gjysma e atyre tė regjistruara. Nė rekomandimin dhe punėn e politikave tė tilla ekonomike tė “menēura” janė duke marrė pjesė tė ashtuquajturit “kėshilltarė strategjik” nė MEF, tė paguar nga USAID (Agjencioni i SHBA-va pėr Zhvillim Ndėrkombėtar) nėpėrmjet kontraktorit BearingPoint, qė po na sjellin shkatėrrime strategjike. E pėrmendem USAID-in sepse mė vonė nė kėtė analizė pėrsėri do tė na dal nė ndihmė USAID-i pėr arkat fiskale, pavarėsisht papėrgjegjėsisė sė vendorėve brenda nė USAID dhe nė MEF. Nuk ėshtė aspak ēudi pse raporti i Bankės Botėrore mbi Kushtet pėr Veprimtari Afariste (Business Conditions Index - BCI, ose Doing Business) e rendit Kosovėn mė keq se vitin e kaluar, nga vendi i 116-tė nė tė 119-in (118 pas pėrshtatjes). Ėshtė sidomos brengosėse renditja dukshėm mbi mesataren e pėrgjithshme tė disa komponentėve tė BCI-sė (nga gjithsej 9), siē ėshtė ajo e Zbatimit tė Kontratave (e 155-ta), Lejet e Ndėrtimit (e 173-ta), dhe Mbrojtjen e Investitorėve (po ashtu e 173-ta). Ēka ėshtė edhe mė interesante, nė fushatėn pėr zgjedhjet e 12 dhjetorit 2010 tė partisė qė ishte nė pushtet ose asaj qė i futi ndryshimet nė skemėn tatimore (me pasoja), u premtua tė favorizohen edhe mė tutje bizneset e mėdha duke ua hequr nė tėrėsi tatimin nė fitim pėr 3-5 vitet nė vijim (varėsisht prej madhėsisė). Kjo e ka alarmuar FMN-nė i cili brengoset pėr krizėn buxhetore, ose humbjen e tė hyrave nga ato subjekte qė kanė mjete mė sė shumti dhe mund ta mbushin arkėn e shtetit mė shumė – ndėrmarrjet e mėdha. Sipas logjikės sė premtimeve tė partisė e cila i futi nė pėrdorim normat shkatėrruese tatimore, buxheti i shtetit do tė mbushet pėrsėri kryesisht nga tė hyrat e TVSH-sė me norma tė diferencuara. Ndėrkaq, sipas logjikės krejtėsisht tė qartė ekonomike, ky premtim pėr “reformėn” e sistemit tatimor ka pėr synim ta bėjė, siē njihet nga ekonomia politike, akumulimin fillestar tė kapitalit tė disa personave nė ndėrmarrje tė mėdha, dhe ta detyroj shumicėn e popullsisė sė varfėr tė bėhen edhe mė tė varfėr dhe tė hanė “bukėn thatė”. Korporatat synohen tė lirohen nga tatimi, ndėrsa barra e tatimit, sidomos e TVSH-sė si burimi kryesor pėr arkėn e shtetit, pėrfundimisht tė bie nė popullsinė e varfėr konsumuese derisa kėta tė detyrohen ta “hanė bukėn thatė”. Njė premtim i tillė me pasoja tė qėllimshme kundėr buxhetit tė shtetit dhe shumicės sė popullsisė, nuk do mė shumė koment. Me tepėr i pėrngjan njė politike kriminale se sa politikave ekonomike.

 

     1.2. ATK-ja si institucion i dobėt

     Paralajmėrimin mė serioz FMN ia bėri punės joefikase tė ATK-sė, qė e shihte si institucion shumė tė dobėt me njė sistem tė vjetėrsuar tė teknologjisė informative pėr mbledhjen e tė hyrave buxhetore. FMN i rekomandoj ATK-sė tė themeloj njė sistem tė mirėfilltė pėr regjistrimin e tatimpaguesve, dosjeve dhe pagesave, qė do tė thotė se bizneset duhet tė pajisen me arka tė reja fiskale, dhe kėshtu tė mbahen nėn kontroll mė tė mirė dhe mė tė centralizuar nga ATK-ja. Qeveria sė pari filloj me ndryshimet nė skemėn tatimore, pėrkundėr rekomandimit tė FMN-sė se sistemin tatimor i Kosovės ishte i mirė dhe mė i thjeshtė nė krahasim me vendet tjera, dhe se nuk kishte nevojė tė bėhen ndryshime nė normat e tatimeve, pra u rekomandoj qeveritarėve tė mos ndryshojnė ato pėr interesat e tyre grupore dhe personale, por le tė mendojnė pak edhe pėr ata nga tė cilėt varen - bizneset dhe popullsinė. Qeveritarėt jo vetėm qė mendonin pėr tė fituar vetė nga ndryshimet nė skemėn tatimore, sepse vetėm kjo nuk i kėnaq si shkak i njė “kodit xheloz nė gjene”, por njėkohėsisht donin t’i dėmtonin tė tjerėt. Nuk i parapėlqejnė pėrfitimet e pėrbashkėta. Mundohen dhe bėjnė pėrpjekje tė pasurohen shumė brenda natės me ēfarėdo metode qoftė ajo e fėlliqur, mundėsisht pa e harxhuar asnjė cent, dhe me kusht qė dikush tė humb ose tė dėmtohet me qėllim. Nuk ndodh kjo vetėm me politikėn kosovare. Kėtė mentalitet tė koduar e ka edhe njė pjesė e popullsisė. Pėr shembull, kur njė shqiptari i ka ngordhur lopa dhe po mėrzitej shumė, i ofrohet njė mik dhe i thotė: “Ēka ki bre qe po mėrzitesh; hajt se lopė u kanė!”, ndėrsa ky tė ia ketė kthyer: “More s’po mėrzitna pse m’ka cofė mu, por po mėrzitna pse nuk po i cofė kojshisė!” Ky mentalitet e karakterizon njė pjesė tė madhe tė shoqėrisė kosovare. Kurdo mund ta hasni dhe provoni pėr ēdo ditė. Bazohuni vetėm nė veprimet e tyre, e jo aq shumė nė atė ēka thonė, dhe e vėreni menjėherė. Ndryshimet nė skemėn tatimore duhet tė mbahen mend si diēka e pamenduar mirė pėr interesin e pėrgjithshėm tė bizneseve, dhe tė bėra pėr qėllime tė caktuara selektive. Efektet e tyre nuk mund tė shikohen si tė ndara nga reforma me arka fiskale tė cilėn FMN-ja e rekomandoj se duhet tė zbatohet sė pari. Mė vonė nė kėtė analizė do ta konstatojmė se cili ishte qėllimi nėn hije dhe i pėrbashkėt i tė dyjave – i ndryshimit tė normave tatimore dhe pajisjen me arka fiskale. Pėr shkak se Kosova ka njė disiplinė tė varfėr fiskale, reforma me arka fiskale ka qenė mė prioritet. Kontrollet jo efikasve nga policia financiare, qė pėr shkaqe ideologjike (por edhe praktike) tani po i quajmė inspektorėt tatimorė, dhe mekanizmat e dobėt tė veprimit dhe ekzekutimit tė vendimeve, e kanė nxitur nė masė tė madhe evazionin fiskal dhe rritjen e sektorit informal. Centralizimi dhe modernizimi i njė sistemi i mbledhjes sė tė hyrave buxhetore pėr shtetin, ėshtė rrugė e mirė pėr t’i zvogėluar tė dyja. Kėtu ėshtė arsyeshmėria kyēe e futjes sė arkave fiskale dhe rekomandimi i drejtė i FMN-sė. Nė kushtet normale, kur ju blini diēka nė vetėshėrbim ose shitore, posa tė dilni jashtė, polici ose inspektori tatimor ka tė drejtė t’ua konfiskoj mallin ose t’iu dėnoj aty te dera nėse ju nuk e keni faturėn, me dyshimin se e keni vjedhur mallin, ose arkėtari nė shitore nuk e ka regjistruar. Sa prej jush e merrni faturėn? Unė shumė rrallė, e pėr gjėra tė imėta kurrė. Sepse nuk mė duhet gjė. As juve si blerės nuk u duhet gjė, me pėrjashtim tė disa shėrbimeve (pėr shembull, mbushje telefonike dhe interneti) vetėm sa pėr tė qenė i/e sigurt se shėrbimin qė paguat, do tė mund ta shfrytėzoni. Nė raste tjera m artikujt e konsumit ditor, nuk u duhet gjė. Si e more, si s’e more, dhe si e regjistroj, si s’e regjistroj arkėtari transaksionin. Pse? Zinxhiri i transaksioneve dhe pėrgjegjėsisė pėr juve si blerės (por edhe pėr disa biznese) pėrfundon aty. Ne, dhe thuajse secili segment i shoqėrisė, sidomos gjykatat, nuk kemi qasje nė mėnyrėn e shpenzimit faktik tė buxhetit tė shtetit dhe nuk jemi nė pozitė ta mbajmė askėnd pėrgjegjės nė pushtet pėr keqpėrdorimin, e nė disa raste edhe vjedhjen ashiqare tė buxhetit. Nė shtetet tjera ka mekanizma kur edhe pėr keqpėrdorime mė tė vogla tė buxhetit nga pushtetarėt, pasojnė ndėshkimet. Nė Kosovė, pėrkundėr se janė dėshmuar vjedhje tė buxhetit nga qeveria dhe ministrat duke i marrė paratė “qyl” si nė bashqe tė babės, ēėshtja nuk ėshtė alarmuar sa dhe si duhet as nė media, nga frika se po ua marrin inati (hajnat). Pavarėsisht shprehisė sė krijuar pėr njė kohė tė gjatė nė (mos)disiplinėn fiskale nga tė dyja anėt, pra ATK-ja dhe tatimpaguesit (duke i pėrfshirė edhe blerėsit e pėrditshėm), futja masive e arkave fiskale gradualisht ishte dashur tė sjellė pėrmirėsim. Por, nga pėrvoja fillestare dhe e gjertanishme, duket se efektet kanė qenė tė kundėrta. Pse dhe si ndodhi kjo?

 

     2. Zbatimi i pajisjes me arka fiskale: ngecja dhe shkaqet

     Reforma me arkat fiskale ishte e menduar mirė si teori, ndonėse ose u nėnvlerėsuan kushtet dhe rrethanat nė tė cilat po zbatohej, ose qėllimi i tyre u kuptua pak mė ndryshe nga njė kėndvėshtrim tjetėr prej subjekteve zbatuese. Deri nė fund tė kėtij viti llogaritet se janė pajisur vetėm 6.500 biznese me arka fiskale, nga gjithsej mbi 100.000 sa janė tė regjistruara. Nėse bazohemi nė atė qė u cek mė lartė se 43.000 biznese janė tatimpagues, atėherė ėshtė e qartė se vetėm 15% tė bizneseve qė funksionojnė janė pajisur me arka fiskale. Janė edhe 8.000 pajisje fiskale tė instaluara, por qė nuk janė funksionalizuar. Nė pėrputhje me ligjin, ATK-ja lėshoj rreth 800 gjoba pėr bizneset pa arka fiskale dhe ato qė janė tė pajisura por qė veprojnė nė kundėrshtim me ligjin, pėr shembull, pėr mos lėshimin e kuponėve. Problemi i radhės me zbatimin e kėtyre gjobave tė shqiptuara, ėshtė te mekanizmat joefikas pėr ekzekutimin e vendimeve, tė cilat edhe po tė fillojnė ekzekutimin, do tė hasin nė probleme me bizneset sepse shumica e kėtyre janė nė krizė. ATK-ja edhe ashtu nuk ka kapacitete pėr t’i inspektuar shumicėn e bizneseve, ndėrsa bizneset nė anėn tjetėr mund tė jenė tė prira pėr tė mos pėrfillur rregullat e ATK-sė duke e ditur jo-transparencėn e shpenzimit te tė hyrave buxhetore tė shtetit. Ky ėshtė njė paralajmėrim se, kur ndaj dikujt apo shumėkujt nė pushtet nuk merren masa, atėherė edhe ndaj bizneseve nuk mund tė ketė mekanizma efikas pėr marrjen e masave. Problemi dhe vėshtirėsia me zbatimin e reformės me arka fiskale vėrehej prej fillimit tė vitit 2010. MEF-i paraprakisht (nė fund tė 2009-ės) kishte licencuar dy kompani, tė cilat mė vonė u dėnuan me nga 100.000 euro nga Komisioni i Konkurrencės pėr monopol, ose sjelljen qė ndikoj nė krijimin e monopolit nė furnizimin me arka fiskale. Monopoli diktoj ēmime tė larta. Dhe a ishin vėrtetė tė larta ēmimet e arkave fiskale? Natyrisht se po, sidomos pėr kohėn kur filloj shitja e tyre qė karakterizohet me krizėn financiare. Kėshtu pajisja mė e thjeshtė si arkė fiskale e ofruar nga kompania Gekos, e tipit DP-50 qė i pėrngjan njė kalkulatori, me kapacitet tė regjistrit elektronik deri nė 1.000 artikuj, kushton 260€ ose sa njė kompjuter. Modelet tjera tė madhėsisė pak mė tė madhe me kapacitet prej 3.000 artikujsh janė dhe kanė ēmimet si vijon: MP-55B EJ (325€), MP-55B (289€), MP-55EJ (379€). Njė model mė i madh se kėta ėshtė DP-500 EJ me kapacitet tė regjistrit deri nė 5.000 artikuj qė kushton 480€. Te gjitha kėto ēmime nuk pėrfshijnė TVSH-nė prej 16%. Pajisja e bizneseve me arka fiskale ka ende punė. Duhen edhe printerėt fiskal pėr lėshimin e kuponėve, sepse po u zunė inspektorėt tatimorė se nuk e lėshoni, u gjobisin. E cili ėshtė ēmimi i printerėve i cili mund t’iu shtohet arkave fiskale? Ėshtė shumėfish mė i shtrenjtė se i printerėve pėr kompjuterė dhe sillet kėshtu: Datecs FP-60 (449€) pėr 2.800 artikuj, Citizen FP-550 (680€) pėr 30.000 artikuj, dhe Epson TM-T260F (1.100 €) pėr 50.000 artikuj. U kombinuan ēmimet shumė tė larta tė arkave fiskale dhe printerėve fiskalė, dhe puna me sistemin e arkave fiskale ose funksionalizimin e tyre ende nuk ka pėrfunduar. Njė terminal tatimor pėr t’u lidhur me ATK-nė kushton 155€, “Displej” (shfaqje) pėr Klientelė 110€ dhe njė Drajver F - Link pėr Printer Fiskal 125€ (ėshtė CD). Edhe te kėto ēmime nuk ėshtė pėrfshirė TVSH-ja prej 16%. U shtua dukshėm ēmimi i funksionalizimit tė arkave fiskale deri nė ato pėrmasa sa qė, po tė mendonin bizneset se kushtojnė kaq, ndoshta nuk do ta kishim as 1/3 e kėtyre 6.500 bizneseve tė pajisura me to qė janė tani. Kanė bėrė “mirė” qė nuk i kanė menduar aq shumė kėto shpenzime, dhe kjo mė tepėr i ka shkuar pėrshtati si biznes i mirė dhe i sigurt me pozitė monopoliste pėr kompanitė qė i ofronin kėto pajisje. Dhe ndoshta shpenzimi jo fundit pėr arkat fiskale, janė rastet se edhe kur instalohen, disa biznese nuk dinė t’i shfrytėzojnė, prandaj u duhet njė trajnim dhe kjo mė tutje e shton koston e pajisjes me arka fiskale dhe shfrytėzimin e tyre. Edhe nė disa raste kur arkat fiskale janė futur nė funksion, ato duket se nuk ua kanė lehtėsuar punėn bizneseve. Kjo mund tė vėrtetohet me rastet kur disa biznese nuk lėshojnė fatura ose kuponė gjatė mbrėmjes dhe ditėve tė fundjavės, ose nė kohėn jashtė orarit tė punės tė inspektorėve tatimor.

 

     2.1. Pse dėshtoj fiskalizimi, kush humbi dhe pėrfitoj nga ai?

     Nė shumė vende nė zhvillim - dhe tė zhvilluara - qeveritė shumė shpesh shpenzojnė energji tė madhe duke i bėrė gjėrat qė nuk duhet t’i bėjnė. Kjo i shpėrqendron ato nga gjėrat qė duhet t’i bėjnė. Problemi nuk qėndron se qeveria ėshtė shumė e madhe [apo e vogėl], por nė atė se nuk ėshtė duke e bėrė punėn e duhur - Joseph E. Stiglitz, Nobelist pėr ekonomi.

     Qeveria e cila dukej si konglomerat privat, i sheh qytetarėt dhe bizneset, siē e bėri “skandal” edhe ish-ambasadori i Kroacisė nė Kosovė, Zllatko Kramariq (sepse ne nuk po guxojmė ta themi realitetin pėr shtetin tonė si duhet!), “si objekte pėr t’i mjelur si lopėn”. Ajo qė ndodhi dhe po ndodh me arkat fiskale, marksistėt do ta quanin kėtė dukuri si akumulimi fillestar i kapitalit, edhe pse kjo po ndodh katėr shekuj mė vonė. Sikur nė ēdo punė tjetėr tė qeverisė, ēfarėdo projekti, rekomandimi, investimesh tė huaja, nėse nuk ka ndonjė pėrfitim tė drejtpėrdrejtė pėr qeveritarėt dhe klanet e tyre, nuk ka angazhim serioz tė demonstrojnė se ėshtė i leverdishėm dhe dobiprurės pėr Kosovėn. Edhe pėr arkat fiskale ishte e njėjta qasje. Pėrmirėsimin urgjent dhe modernizimin e sistemit pėr mbledhjen e tė hyrave buxhetore, qeveria nuk kishte arsye ta marrė seriozisht nėse nuk i sillte pėrfitime bizneseve tė saj private. Prandaj edhe kur u piqen kushtet pėr pėrfitime tė tilla, atėherė filloj zbatimi i projektit me arka fiskale ose 3 vite mė vonė, meqenėse tani qeveria kishte arritur ta krijoj monopolin nė furnizimin e kėtyre arkave. Pasi kompanitė e licencuara nė fillim Gekos dhe Dukagjini mbanin monopolin dhe e morėn “kajmakun”, MEF-i licencoj edhe dy kompani tjera (Printec, dhe R&T). Mirėpo, pasi reforma filloj keq dhe bizneset disi u bėnė skeptike nga qėllimi i vėrtetė i MEF-it, atėherė edhe po tė licencohen edhe qindra kompani furnizuese pėr arka fiskale, ėshtė vėshtirė tė kthehet besimi tek bizneset pėr t’i instaluar dhe shfrytėzuar ato. Kur u pa se reforma me arkat fiskale po dėshton, USAID-i nėpėrmjet KPEP-it (Programit pėr Ndėrmarrjet Private nė Kosovė), BZMF-sė (Besėlidhja Zavet Micro Finance) nė bashkėpunim me KIT-in (Kosova Information Technology), ofruan njė mbėshtetje pėr financimin e tė gjitha bizneseve me arka fiskale nėpėrmjet kredive, me afat tė kthimit pėr 12 muaj. Oferta speciale pėr muajin nėntor dhe dhjetor parashihte qė 10% e vlerės sė arkės do tė subvencionohet nga USAID-i pėrmes BZMF-sė, pėr 500 aplikacionet e para tė bizneseve qė ofrojnė produkte vendore bujqėsore. KIT-i ėshtė distributori i Gegos-it dhe Dukagjin-it pėr pajisje fiskale si dhe bashkėpunėtor i BZMF-sė. Dy kompanitė e para pėr ishin dėnuar nga Komisioni i Konkurrencės me nga 100.000 euro pėr shkak tė monopolit nė ofertėn me arka fiskale. Por, Komisioni i Konkurrencės nuk ėshtė nė pozitė ta dėnoj edhe USAID-in, BZMF-nė, de KIT-in si pjesė pėrbėrėse e monopolit, ose tash oligopolit. Oferta dhe subvencioni i USAID-it sado qė ėshtė mbėshtetje pėr arkat fiskale tė bizneseve kosovare, pėrfituesi kryesor i atij subvencioni ėshtė BZMF amerikan, ose siē thotė populli “parja shkon te parja.” Kėshtu derisa nga pikėpamja ekonomike jemi nė gjendje tė arsyetojmė domosdoshmėrinė e arkave fiskale, nė anėn tjetėr pėrfituesit e parė nga ky projekt duket se janė institucionet mikrofinanciare, ose mė e shtrenjta pėr njė kohė tė gjatė nė Kosovė - BZMF.

 

     2.2. Politika e gabuar ekonomike

     Format e zbatimit tė reformės me arka fiskale nuk kishin pėr qėllim tė krijojnė stabilitet buxhetor dhe rritje tė tij. Se kush pėrfitoj nga kjo qė u zbatua deri mė tani, u bė e qartė - fituan tė gjithė ata qė u pėrfshinė drejtpėrdrejtė, ose nė forma tjera u angazhuan nė kėtė biznes me arka fiskale, ndėrsa humbi buxheti i shtetit, ekonomia, dhe bizneset. Qeveria dhe ATK nuk u brengos shumė pse vetėm njė pėrqindje e vogėl dhe e parėndėsishme pėr sektorin formal u pajis me arka, me pėrjashtim se shqiptoj qindra gjoba. Kur dalin pėrfitimet private dhe klienteliste, atėherė nuk kishin pse tė brengosen pėr humbjet e atyre pikėrisht ndaj tė cilėve reforma ishte menduar sė do t’i sjellė pėrfitime, sidomos buxhetit tė shtetit. Pasojat nga kjo politikė e gabuar ekonomike shkaku i interesave grupore private, ishin shqetėsuese dhe me efekt zinxhiror qė do tė mbahet mend si njė ngjarje historike pėr Kosovėn. Nė mungesė buxheti tė mjaftueshėm pėr disa projekte kapitale siē ėshtė autostrada Vermicė - Merdare, Qeveria u pėrpoq ta bindte Kuvendin tė votoj strategjinė e privatizimit tė PTK-sė me ēdo kusht dhe me ēfarėdo ēmimi, se duheshin mjete pėr financimin e autostradės dhe buxheti i shtetit para disa viteve i propaganduar se do tė rritej dukshėm falė “politikės sė menēur tatimore tė kėshilltarėve strategjik”, tani nuk kishte mjete. Kuvendi refuzoj dhe akuzoj pėr jo transparencė Qeverinė. Dhe Qeveria ia tregoj transparencėn e “vėrtetė” Kuvendit kur ia kontrabandoj strategjinė e privatizimit tė PTK-sė pa qenė nė rend tė ditės fare, ose pa prit - pa kujtu! Shumica e deputetėve u frikėsuan dhe menduan se mos nė tė njėjtėn ndėrtesė tė Kuvendit pas 21 vitesh po u sjell dikush diēka tė ngjashme pėr suprimimin e autonomisė (ose nė kėtė rast sovranitetit tė Kosovės), dhe mos jashtė ndėrtesės sė Kuvendit janė tanket ose autoblindat dhe njėsi speciale tė policisė si presion pėr ta kaluar strategjinė e privatizimit tė PTK-sė. Fatmirėsisht, jashtė nuk kishte as tanke e as njėsi speciale tė policisė, por fatkeqėsisht ajo ngjarje e asaj dite u bė shkaku i prishjes sė koalicionit qeverisės dhe caktimin e zgjedhjeve tė parakohshme pėr 12 dhjetor 2010. Nė ndėrkohė u zbulua edhe strategjia e vėrtetė e privatizimit tė PTK-sė, qė ishte njė komplot i organizuar nga disa qeveritarė tė Kosovės, kompani dhe individė me veprimtari tė dyshimta dhe fiktive serbe dhe austriake, nė tė cilin komplot pėr ēudi ishte pėrfshirė edhe ambasadori antipatik (pėr shumicėn e popullsisė) i SHBA-ve nė Kosovė, Christopher Dell. Me kėtė u bė puna bėrllok krejt! Po cili ėshtė fajtori kryesor i tė gjitha kėtyre? Ėshtė politika ekonomike e gabuar, sidomos ajo e oportunizmit dhe keqpėrdorimit tė pozitės zyrtare pėr pėrfitime selektive grupore e individuale nė emėr tė shtetit, shoqėrisė, dhe popullit tė Kosovės. Prandaj, nė nėntitullin nė vijim do tė sjellim shkurtimisht njė paragjykim, papėrgjegjėsi dhe pėrēmim qė ekziston nė Kosovė ndaj seriozitetit tė politikave ekonomike.

 

     2.3 Barsoletat shpotitėse tė mjekėve kundėr ekonomistėve nė Kosovė

     Njė paradoks i pazakonshėm qė ėshtė treguar shpesh nė Kosovė, ėshtė raporti ndėrmjet mjekėve dhe ekonomistėve. Sfida kryesore e secilit student qė ia kishte mėsyer mjekėsisė, ka qenė vetėm si tė regjistrohet. Nė asnjė fakultet tė Universitetit tė Prishtinės nuk ka qenė mė vėshtirė tė regjistrohesh se nė mjekėsi. Po ashtu, nė asnjė fakultet tjetėr nuk kanė qenė ryshfetet (kur janė pėrdorur) mė tė mėdha se nė mjekėsi pėr t’u pranuar. Njė brucosh i mjekėsisė kishte arsye tė mburrej shumė karrshi njė profesori ordinar tė ekonomisė ose ekonomist tė mirė. Tjetri fakultet i radhės sipas prestigjit ishte ai i elektroteknikės. Paragjykimet e njė profesioni ndaj tjetrit kanė qenė aq tė shprehura sa ishin shndėrruar nė barsoleta standarde pėr t’i shpotitur sidomos ekonomistėt. Ka mjaftuar t’i thuani dikujt se studioni “elektro” (kėshtu quhet nė gjuhėn popullore) si fakultet i vėshtirė me numra e formula. Tepricat e studentėve tė “elektros” dhe mjekėsisė e kishin vendin e sigurt – nė ekonomik. Nga kjo praktikė ėshtė krijuar bindja paragjykuese nė formė tė barsoletės pėr ekonominė, tė cilėn e kanė treguar shumė studentė kėshtu: E kishte shkelur dikė treni, trupi i tij/saj kishte mbetur nė hekurudhė, ndėrsa kokėn e dėmtuar ia kishin dėrguar nė spital. Trupi i njeriut ngrihet dhe shkon pėr tė studiuar ekonominė. Pas diplomimit. trupit i bie ndėrmend tė shkoj nė mjekėsi dhe ta marrė kokėn ku ia kishin dėrguar dhe gjendej prej ditės kur i kishte ndodhur aksidentit mė tren! Nė shtetet me ekonomi tė zhvilluar, tė studiosh “elektro” do tė thotė tė merresh me gjėra tė rėndėsishme teknike si formula, grafikone, iksa, ypsylona, qė nė formėn e studimit tė aplikuar (zbatuar) do tė thotė tė kontribuosh nė pėrparimin e shkencės dhe dijes, por kurrsesi nuk ėshtė mė e rėndėsishme se ekonomia e aplikuar. “Elektro” mė tepėr ėshtė studim i rėndėsishėm sikur njė lojė e vėshtirė cicmici. Fut ca numra, bėnė manovra me ta sa tė duash, dhe kompjuteri tregon disa rezultate tė cilat printeri i shtyp lehtė. Nė mjekėsi ose kampionin e paragjykimeve nė Kosovė nė tė kaluarėn (tash jo pėr shkak tė gjendjes nė sektorin e shėndetėsisė kosovare) ėshtė gjėja mė e lehtė nė shkencėn e aplikuar. Puna e mjekut kurrė nuk mund tė krahasohet me politikat dhe efektet e njė ekonomisti. Po qė se gabon njė mjek njėherė (apo edhe qindra herė ēka nuk mund tė jetė rast) atėherė ai mund ta mbys njė apo qindra pacientė dhe nuk e praktikon mė tė njėjtin veprim. Nėse gabon njė ekonomist politikė-bėrės vetėm njė herė, mund ta mbys njė popull tė tėrė ose shumicėn, ta merr nė qafė tėrė shtetin, dhe nuk mbetet shumica e tė tjerėve si me rastin e mjekut pėr tė eksperimentuar aq shumė, sepse nuk ka efekt tė dukshėm; mjafton njė gabim i rėndė (me ose pa qėllim) ekonomik dhe pasojat janė shumė mė tė mėdha se ato tė gabimeve tė mjekut, qė mund tė pėrcillen edhe tek ata qė ende nuk kanė lindur dhe ndaj tė cilėve mjeku nuk mund tė veproj, por edhe nėse vepron, mjeku i di pasojat, eksperimenti pėrsėri kufizohet nė njė apo disa pacientė, dhe nuk mund ta pėrfshijė shumicėn e popullsisė sikur politikat ekonomike. Dallimi tjetėr ndėrmjet mjekut dhe politikė-bėrėsit ekonomik nė Kosovė ėshtė se i pari eksperimenton pėr t’i shėruar njerėzit, ndėrsa i dyti (sidomos nė reformat tatimore dhe arkat fiskale) pėr t’i sėmurė shumicėn tė cilėve as mjekėt nuk mund t’u bien rreth.

 

     Pėrmbyllje dhe rekomandim

     Dėshtimi me reformėn e arkave fiskale i cili thuajse ėshtė i vėrtetuar nė bazė tė ecurisė sė gjertanishme, ėshtė njė goditje e madhe pėr stabilitetin ekonomik dhe buxhetor tė Kosovės. Reforma po dėshton shkaku se, disa njerėz nė qeveri dhe kompani private pėrgjegjėse pėr zbatimin e saj, e shihnin atė prej fillimit si biznes privat tė tyre prej sė cilės ata duhet tė pėrfitojnė sė pari. Kjo u vėrtetua kur qeveria krijoj monopol nė furnizimin me arka fiskale, me ēmime tė cilat nė pėrgjithėsi ishin tė larta. Qeveria dėshton nė reforma ekonomike normale pėr Kosovėn siē janė arkat fiskale, por ajo nuk ka dėshtuar nė biznesin e saj me to. Pėrfituesi numėr njė i reformės me arkat fiskale ishin subjektet zbatuese tė saj, qė numėrohen nė gishta, ndėrsa humbėsit dhe pasojat ėshtė mė vėshtirė tė pėrllogariten. Pėr pacientėt me ēfarėdo sėmundje ka ilaēe, ose sė paku diagnozė. Pėr politikė-bėrėsit e reformave ekonomike nė Kosovė duket se nuk ka. Pa reformimin e njerėzve, sidomos kodit tė tyre latent tė oportunizmit, nuk ka suksese tė reformave ekonomike nė Kosovė, pavarėsisht se nga cila qeveri do tė zbatohet. Kjo ėshtė zgjidhja kryesore nė formė tė rekomandimit pėr vazhdimin e reformės me arkat fiskale. Plani i veprimit tė mėtejshėm nga gjendja ekzistuese ku ėshtė futur eksperimenti me arkat fiskale, ėshtė i rėndėsisė dytėsore dhe pėr tė nuk ėshtė vėshtirė tė hartohet njė strategji e mirėfilltė, zbatimi i sė cilės do tė kishte efektin e dėshiruar vetėm nėse zbatohet reforma kryesore qė sapo u pėrmend, duke pėrfshirė edhe njė llogaridhėnie tė atyre qė zbatuan kėtė dėshtim dhe “kėshilltarėt strategjike” pėr rolin e tyre nė shkatėrrime strategjike.

 

* ) Instituti pėr Hulumtime dhe Analiza tė Politikave Ekonomike (INEPRA)

Prishtinė, 04. 01. 2011

 

 

 

(Pa)pėrgjegjėsia e BQK-sė me IBAN-in dhe SWIFT kodin

 

     Dhjetė vite pas themelimit dhe konsolidimit tė Bankė Qendrore tė Kosovės (BQK), e cila fillimisht u themelua dhe funksiononte si Autoriteti Bankar dhe i Pagesave tė Kosovės me njė shkurtesė si BPK qė nuk i pėrgjigjej emėrtimit as nė shqip, e as nė anglisht (Banking and Payment Authority of Kosova), nė Kosovė ende shfrytėzohet IBAN-i (International Bank Account Number - Numri Ndėrkombėtar i Llogarisė Bankare) dhe SWIFT (Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication - Shoqata pėr Telekomunikim Financiar Ndėrbankar Mbarėbotėror) kodi i Serbisė. Zyrtarė tė BQK-sė, si pėr shembull zėdhėnėsi i saj, Besnik Kada, e identifikojnė problemin ose mungesėn e SWIFT kodit dhe IBAN-it tė veēantė me Kombet e Bashkuara rreth statusit politik tė Kosovės, dhe njė ekspert bankar, Flamur Keqa, disponimin e tyre e sheh si njohje ndėrkombėtare tė shtetit tė Kosovės edhe nė aspektin e transaksioneve dhe shėrbimeve financiare. Kėto deklarime ndoshta janė forma pėr t’i bishtnuar papėrgjegjėsisė sė institucioneve tė Kosovės, mė konkretisht BQK-sė, qė vazhdon tė pėrdor SWIFT kodin e Serbisė. Po tė ktheheni prapa, hiē mė larg se para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės mė 17 shkurt 2008, shumica e raporteve dhe analizave e identifikonin ēėshtjen e statusit politik si njė ndėr pengesat kryesore pėr ekonominė e Kosovės, pra duket se disa ende po lozin me kartėn e statusit politik edhe pėr ēėshtjet qė duken mė shumė teknike dhe do tė zgjidheshin me njė pėrkushtim tė vendosur. Nėse ka qenė e pamundur tė fitohet kodi i veēantė pėr Kosovėn, atėherė Besnik (Tradhtar!) Kada dhe Flamur Keqa (Famuri i Keq!) kanė mundur tė rekomandojnė shfrytėzimin e SWIFT kodit tė Shqipėrisė apo tė ndonjė shteti tjetėr me pėrjashtim tė Serbisė. Ē’ėshtė e vėrteta, arsyetimi qė jepej mė herėt pėr pėrdorimin e SWIFT kodit tė Serbisė, ishte se Kosova nuk ėshtė shtet i pavarur, prandaj nuk kishte tė drejtė nė kodin e saj. Pėrdorimi i SWIFT kodit tė Serbisė e identifikon BQK-nė si bankė serbe nė tė gjitha transferet dhe marrėveshjet e jashtme bankare. Mungesa e kėtij kodi i kushton Kosovės dhe i sjellė pėrfitime Serbisė nė transaksione. SWIFT kodin bankar e kanė mijėra institucione tė ndryshme financiare nėpėr botė, ndėrsa Kosova si shtet i pavarur nuk e ka njė tė vetin. Qysh nė vitin 2002 kur BQK kishte status mė tė ultė si BPK, punėtorėt kishin paralajmėruar se do ta ndėrprenė punėn nėse UNMIK-u, qė mbikėqyrte punėn e BPK-sė, nuk e anulon vendimin pėr SWIFT kodin e Serbisė dhe Malit ė Zi. Por, tash kur UNMIK-u nuk ka kurrfarė kompetencash ekzekutive dhe administrative, Kosova ėshtė shtet i pranuar nė Bankėn Botėrore dhe Fondin Monetar Ndėrkombėtar, dhe statusi i BPK-sė ėshtė avancuar nė BQK, atėherė pėrgjegjėsinė duhet kėrkuar vetėm tek institucionet e Kosovės dhe papėrgjegjėsinė e tyre, dhe askund tjetėr. Kjo ėshtė punė e lehtė qė mund ta rregulloj BQK-ja nė Organizatėn Ndėrkombėtare pėr Standarde – ISO. Mirėpo, duket se jo kompetenca dhe neglizhenca e menaxhmentit tė BQK-sė ėshtė e atillė qė nė marrjen e SWIFT kodit pėr Kosovėn mė shumė mund tė jenė njerėzit e zakonshėm jashtė saj se tė punėsuarit aty. Atyre u intereson njė rrogė aty, mundėsisht sa mė e madhe, sikurse edhe shumicės sė zyrtarėve tjerė nėpėr institucionet e Kosovės, dhe tė mburren se i kanė zėnė, qė do tė thotė okupuar, ato vende tė punės, dhe t’i tregojnė dikujt se kush janė dhe ku punojnė, por jo edhe ēfarė pėrgjegjėsish dhe kompetencash konkrete kanė.

Isa Mulaj,

Prishtinė, Janar 2011

______________________________________________________

 

Kundėrreagim ndaj reagimit tė Muhamet

Mustafės, botuar nė “Infopress”,

mė 25 dhjetor 2010, faqe 11.

 

     Kundėr-reagimi i botuar nė “Infopress” mė 24 dhjetor 2010 nga Drejtori pėr Marrėdhėnie me Publikun i INEPRA-s, z. Ramiz Bojaj, ishte sqarim pėr opinionin pas fyerjeve dhe shpifjeve qė ka lėshuar Zyra pėr Marrėdhėnie me Publikun e Prishtinės, e cila ka mohuar ekzistencėn, dhe atė nė mėnyrė shumė tė saktė, tė Ministrisė sė Administratės Publike - MAP ku ėshtė i regjistruar INEPRA me tė gjitha kriteret, procedurat, dokumentet dhe kėrkesat ligjore, dhe ku e ka nėnshkrimin edhe Avdullah Hoti, i cili ka tėrhequr certifikatėn me autorizimin tim nėpėrmjet Valentin Toēit, dhe tė cilėn e mban peng sot e saj dite. Ky rast makabėr i pėrgėnjeshtrimit tė ekzistencės sė MAP-sė, na bėnė tė kuptojmė se komuna e Prishtinės qė udhėhiqet nga ortaku i Muhamet Mustafės, Isa Mustafa, faktikisht e ka njė Zyre pėr Armiqėsi me Publikun. Unė nuk e kuptoj heshtjen tėrėsisht tė pakuptimtė tė MAP-sė, gjykatave, policisė, qytetarėve, bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė dhe shteteve tė huaja, kur njė Zyre e ortakut tė Muhamet Mustafės shpall mė shumė saktėsi mos ekzistencėn e MAP-sė. Kush je ti Zyra e Isa Mustafės qė shpall me shumė saktėsi subjektet juridike tė themeluara dhe regjistruara me ligj, si jo ekzistente dhe tė imagjinuara? Se je tėrėsisht me mision privat, ēka edhe nuk guxon tė jesh por dihet botėrisht se je, do tė ishte deri-diku normale pėr rrethanat anormale tė Kosovės dhe tė qytetarėve tė saj, por pse ti si Zyre e pushtetit lokal del me aso njoftime aq tė papėrgjegjshme tė zhdukėsh institucionet e pushtetit qendror, kjo nuk do kurrfarė komenti. A je ti kompetente pėr punėt dhe vendimet e MAP-sė tė cilat ti i shpallė, dhe atė “shumė saktė”, tė shpifura dhe qė nuk ekzistojnė, apo MAP pėr veten? Po, ėshtė e vėrtetė se Muhamet Mustafėn e kam paditur pėr shpifje tė paskrupullta qė m’i ka bėrė nė policinė e Kosovės. Kam paditur edhe policinė pėr falsifikimin e identitetit tim. E kam sqaruar edhe nė opinion se nėse dikush merret me falsifikimin e identitetit tė qytetarėve, atėherė kjo ėshtė policia e Kosovės nė vend se tė ndodhte e kundėrta, qė do tė thotė se policia duhet ta mbroj identitetit tė qytetarėve. Kjo ėshtė pėrgjigja ndaj broēkullave tė Muhamet Mustafės pėr e-mailat dhe “junk” mailat qė ia kanė demaskuar krimet Riinvestit, kur ky institut nė kuadėr tė Strategjisė Kombėtare pėr Zhvillimin Ekonomik tė Kosovės, keqpėrdoroj 2,5 milionė euro, dhe i detyronte punėtorėt tė kopjojnė ilegalisht muzikė sllave, bėnte plane pėr t’i regjistruar studentėt dhe pėr t’iu dhėnė grada shkencore me t’njofshėm, e shumė pisllėqe tjera, dhe nuk i ka paguar ata qė i ka torturuar kėshtu. Muhamet, amani t’koftė qė ia paguan paret Arbėr Gashit, Albert Kryeziut, Esp Mumdit, Agjentit tė Avianos, Kundėr Zbulimit, Veton Podgurit, dhe shumė pjesėtarėve tė Lėvizjes Daut tė cilėve u ke mbet borxh dhe i ke detyruar tė merren me punė tė pista edhe gjatė vikendeve dhe jashtė orarit tė punės nė kuadėr tė Strategjisė “Kombėtare”. Shumica e publikut kosovarė, policia dhe gjykatat, janė tė njohur me atė se ēka ndodhi me atė strategji qė polli Lėvizjen Daut, dhe ngjarja u botua nė gazetėn “Express” mė 18 shkurt 2007. Nėse ekziston dikush qė manipulon dhe pėrfiton nė forma tė pista, atėherė ky ėshtė Riinvesti. Rasti mė i freskėt ėshtė ai i krijimit tė e-mailave false nė emėr tė Institutit Alb-shkenca (IASH), dega nė Kosovė, se kinse ky institut por organizon konferencė tė madhe nė Prishtinė qė do tė mbahej nė lokalet e AAB-Riinvest. Reagimi i udhėheqėsisė sė IASH-sė ka qenė i menjėhershėm dhe i fuqishėm, duke alarmuar opinionin se Begzad Baliu me e-mailat e tij fals ėshtė person qė ėshtė pėrjashtuar nga IASH pasi kishte plaēkitur paratė nga llogaria bankare e IASH-sė nė ProCredit Bank tė Prishtinės. Njoftimin pėr opinionin e ka bėrė profesori Jahja Kokaj, koordinator i IASH-sė pėr degėt e Shqipėrisė, Kosovės, dhe Maqedonisė, mandej edhe pėrfaqėsuesja e autorizuar pėr degėn e Kosovės, profesoresha e Fakultetit Ekonomik, Shpresa Hoxha. Ka reaguar edhe udhėheqėsia qendrore e IASH-sė me nė krye Niko Qafoku. Megjithatė, Riinvesti pėrfitoj ilegalisht duke keqpėrdorur emrin e IASH-sė pasi e ngarkonte pjesėmarrjen nė konferencėn ilegale pėr secilin me nga 30 euro. Unė ia kam pėrcjellė njoftimet false tė AAB-Riinvestit policisė sė Kosovės me emrin tim origjinal. Ata nuk ndėrmorėn gjė, sepse siē e kam bėrė publike, falsifikatorėt dhe manipulantėt e vėrtetė nė Kosovė nuk kanė tjetėr emėr pos Riinvest dhe polici e Kosovės. Marketingun e kėsaj veprimtarie ilegale tė tandemit Begzad Baliu - Riinvest, e bėnte Flori Bruqi, i cili mė drejtonte sharjet mė tė neveritshme nė telefon. Ma ka bllokuar telefonin celular me mesazhe kėrcėnuese dhe fyese. Mė ėshtė dashur t’i fshij shumė mesazhe tjera pėr t’i ruajtur disa kėrcėnime tė Flori Bruqit, tė cilat janė aq tė mbrapshta sa qė u bėjnė tė villni. E tėrė kjo ndodhi pasi unė reagova ndaj falsifikimeve dhe manipulimeve qė po i bėnte AAB-Riinvest me IASH-nė. Dikush do tė thoshte se gjithė atė arsenal kėrcėnimesh edhe me vdekje nga Flori Bruqi, disa prej tė cilave i kam tė ruajtura nė celular, duhet t’i raportoj nė polici. Po te kush t’i raportoj se?  Te milicėt e Selim Broshės, ish-jaranit tėnd tė ngushtė i cili fatkeqėsisht ty Muhamet tė mungon shumė, por fatbardhėsisht shumica e popullsisė shqiptare tė Kosovės janė ēliruar nga terrori brutal i tij, apo te polic-milicėt e Reshat Maliqit, Sheremet Ahmetit, Ali Kllokoqit, dhe Valdet Hoxhės? Kur flisni pėr nofkat e internetit, ju z. Mustafa duhet ta keni parasysh se mua nuk mė pengon asgjė dhe nuk i frikohem askujt tė bėjė analiza pėr komplotin e mafisė ruso-serbe kundėr Kosovės me emėr dhe mbiemėr origjinal timin, tė bashkėpunoj tėrthorazi me Viktor Suvorovin, dhe nuk ka nevojė t’iu shkruaj me nofka pėr ēėshtje tė parėndėsishme siē janė raportet e shkarravinavta dhe anti-shqiptare tė Riinvestit. Shumica e publikut kosovarė dhe akterėve tė huaj e di fare mirė se kur ka qenė Isa Mulaj nė Riinvest, Riinvesti ka pasur tjetėr reputacion, sepse Isa Mulaj ėshtė pėrpjekur, me atė njohuri qė kishte, tė punoj ndershėm, ndėrsa ju tash me milicėt Selim Broshės dhe polic-milicėt e Kosovės mundoheni tė mbroni shkarravinat anti-shqiptare pėr tė cilat janė njohur mijėra anėtarė tė forumit mbarėshqiptar dhe tė respektuar, Alb-shkenca. Ti Muhamet e ke pasur rreptėsisht tė ndaluar me ligj tė marrėsh artikujt e mi nė gazetėn “Express” dhe t’iu kėrkosh milicėve tė Selim Broshės tė mė marrin nė biseda informative. Sa pėr ato qė thua nė “Infopress” se ke kėrkuar nga policia e Kosovės ta hetoj ndonjė rast pėr njė artikull timin tė botuar nė “Express”, kam kėnaqėsinė t’iu informoj juve, opinionin, ata polic-milicėt tuaj, dhe atė gorillėn nė Kongo, se ajo ēka ke bėrė ti me artikullin tim tė botuar nė “Express” mė 01 gusht 2008, ėshtė e ndaluar me Kushtetutėn e Kosovės. Prandaj, ata polic-milicėt tuaj nuk kanė se ku e bėjnė birėn e minit nga pėrgjegjėsia qė duhet tė japin.

     Ju z. Mustafa keni abuzuar shumė me emrin e Isa Mulajt sa isha nė Riinvest, dhe jashtė tij nė format mė tė tmerrshme. Kjo vėrtetohet me faktin se punėt qė i kryeja unė dhe raportet qė i shkruaja, ti fusje edhe emra qė ty ta thoshte rradakja si autorė. Kjo ėshtė mė e keqe se ato nofkat qė po tė shkruakan e-maila si hakmarrje ndaj borxhit ose mos pagesėn e qėllimshme qė Riinvesti ua ka bėrė atyre kur punonin nė SSPZHK duke i detyruar tė kopjojnė ilegalisht muzikė sllave. Gjersa ju mundoheni kinse t’i identifikoni nofkat, unė tė sjelli fakte se i punėsuari juaj Alban Zogaj ka reaguar me njė koment ne portalin zemrashqiptare.net me emrin Albani, nė njė shkrim tė Selim Hasanajt me titull: “Lojnat e SHIK-ut, intrigat e Hashimit, ndėrskamcat e llapjanėve dhe naiviteti rugovas”, ku ai mbronte Isa Mustafėn tė cilin unė nė komentin tim e quaja si hajn i 3%-it, pastaj sqarova diēka pėr komplotin e mustafistėve, dhe ndaj komentit tim kėrceu njė far Albani dhe shkruajti: “Ise mos u be naiv te lutem”. Pastaj unė ia ktheva pėrgjigjen duke iu drejtuar kėtij si Alban Zogaj, ēka ky e pėrgėnjeshtroj se ėshtė Alban Zogaj, bashkėpronari i Muhamet Mustafės. Kur unė komentoja diēka nė disfavor tė Hashim Thaēit, Albani menjėherė pajtohej me mua. Pėr Isa, Isak, Muhamet Mustafa, po qė se tregoni ēka kanė bėrė, Albani menjėherė u quan naiv dhe ėshtė nė gjendje t’ua nxjerrė sytė. Pesė ditė pas komentit tė Albanit, nė artikullin e z. Hasanaj, ose mė 18-11-2010, 02:07am, njė komentues me identifikimin “mm” dhe e-mail adresė: muahmetm@hotmail.com, nuk komenton artikullin e z. Hasanaj, por thotė: “Isa Mulaj, vazhdon me shpifje e denigrime”. A ėshtė nofkė interneti Isa Mulaj qė paraqitet me emrin dhe mbiemrin e tij Isa Mulaj, apo kėta “Albani” dhe “mm” (Muhamet Mavraj apo Muhamet Mustafa!)? Kush e informoj kėtė “mm” tė shkoj e komentoj pesė ditė pas komentit tė Albanit? Unė ia kam kthyer dy pėrgjigje kėtij “mm” nė kėtė adresė: http://www.zemrashqiptare.net/comment/18224/ . Krimi i organizuar i Riinvestit nė emėr tė “strategjive dhe ekspertizės pėr zhvillim” nuk njeh kufi. Nė emėr tė strategjisė pėr industrinė, Riinvesti i shpėlau me Lufti Zharkun e MTI-sė sė paku 50.000 euro. Njė lajm i mirė ėshtė se tani Raporti i fundit i Progresit i Komisionit Evropian pėr Kosovėn ka filluar ta adresoj krimin e organizuar pakufi tė Riinvestit dhe kritikon strategjinė e industrisė nė faqe 39. Kur ankoheni rreth pėrmbajtjes sė ngjashme tė teksteve dhe artikujve me disa emra tė ndryshėm, unė nuk mund t’i ndali njerėzit qė abuzojnė me pronėn time intelektuale dhe shkruajnė me emrin tim. Nė kėtė kontest, shfrytėzoj rastin tė informoj opinionin vendorė dhe ndėrkombėtar, se ju z. Mustafa me hajnin nga Irani, Iraxh Hashi, ma keni vjedhur pronėn intelektuale, dhe ju tė dy jeni tė akuzuar nė Britani tė Madhe pėr hajni. Kjo ėshtė drastikisht e kundėr me atė qė ju z. Mustafa keni shpifur tek milicėt e Selim Broshės nė Prishtinė, Adnan Mehmeti dhe Qazim Halimi, se Isa Mulaj ėshtė duke u pėrndjekur nė Britani tė Madhe, kush e di se pėr ēfarė krimesh kundėr njerėzimit. Me kėtė rast tė shpifjes suaj tė rrezikshme dhe shpifjeve tjera ėshtė duke u marrė EULEX-i. Kam kėnaqėsinė, pėr kureshtjen e lexuesve, t’i bashkėngjis kėtij reagimi dosjen e nėnshkruar nga numri njė i EULEX-it pėr Polici, Rainer Kuehn, me ēka dėshmohet se EULEX-i ėshtė duke u marrė me shpifjet tuaja, z. Mustafa. Tash ju me atė hajnin Iraxh Hashi, pas plaēkitjes qė ia keni bėrė si Riinvest qeverisė (skandali “Lėvizja Daut”, “Strategjia e Industrisė”, etj.) po themeloni kolegje nė vend se tė pėrgjigjeshit para ligjit. Kėso veprimtarie tė ēuditshme rrallė kund mund tė hasen, kur vjedhjet qė janė krim i dėnueshėm, shndėrrohen nė veprimtari tjetėr pėr mbulimin e krimit. Sigurisht, se cili hajn kur vjedh shumė, dikur mundohet tė bėhet humanist. Pėr atė se Riinvest mė ka ndihmuar tė ngritem profesionalisht, mė duhet tė them se askush nė botė nuk mė ka penguar mė shumė nė profesionalizėm se Riinvesti, dhe kur kjo nuk i ka mjaftuar, ka angazhuar milicėt e Selim Broshės dhe polic-milicėt e Kosovės. Juve z. Mustafa u kam paditur edhe pėr shkak se me keni penguar tė marrė pjesė me punim shkencor interesant nė njė konferencė nė Zwickau, me titullin “Chancen und Risiken für die Soziale Marktwirtschaft im internationalen Wettbewerb der Wirtschaftssysteme”, sepse sipas policisė, unė jam nėn hetime si i dyshimtė pėr krime nė Bosnjė, dhe sipas teje, qenkam u ndjekur penalisht ashpėr nė Britani tė Madhe. Dosjen qė pėrfshin garancionin nė gjermanisht nga Ralph Wrobel, formularin e plotėsuar pėr vizė, madje edhe sigurimin shėndetėsor tė paguar nė kompaninė e sigurimeve ‘Kosova e Re’ i ke nė Gjykatėn Komunale tė Prishtinės nė kuadėr tė padisė sime kundėr teje. Me ke penguar tė shkoj nė konferencėn e GDN-sė nė Rio De Zhaneiro, ndėrsa tash duket se po bėnė pėrpjekje tė mė ndalosh tė shkoj nė Bogota. Lajmėroji milicėt e Selim Broshės tė mė ndalojnė. Me kė penguar dhe ke shprehur ironi tė madhe pėr vizitėn time nė SHBA nė kuadėr tė “International Visitors Program” i financuar nga Stejt Departamenti. Fatmirėsisht, tėrė ajo vizitė tri javore u realizua gjatė pushimit tim vjetor, por ironia mė e madhe ishte kur ti mė dhe njė LCD pėr t’ia dėrguar CIPE-s pėr riparim nė SHBA. Po ashtu, ke kėrkuar sa isha nė vizitė nė SHBA, qė tė kryej punėt e Riinvestit dhe t’ua dėrgoj punėn me e-mail, edhe pse nė atė kohė isha nė pushim vjetor. Kjo ka qenė e tmerrshme. Kur jam kthyer, ma ke ngarkuar edhe punėn e tė tjerėve aty nė Riinvest, sidomos tė atyre qė shpenzonin kohėn duke u lyrė, ngjyrė, dhe shminkatur qė e merrnin rrogėn sa unė, me financim kryesisht tė USAID-it tė cilit sot duhet me ja shti thonjtė n’fyt, sidomos matrapazit tė tij tė famshėm dhe famėkeq Luan R.Gashi i cili mė qortonte kur nė USAID, nė vitin 2006, dhe mė arsyetohej se “e ka financuar USAID-i [Riinvestin]”! Nė mbledhjet e personelit, kur unė ankohesha: Pse duhet tė informohemi nga jashtė Riinvestit se cilat punė jemi duke i bėrė, ose pse duhet t’i dėrgohet pyetėsori sė pari MEF-it pėr vėrejtje kur ne aty brenda nuk kishim ide rreth tij dhe ne duhej ta shkruanim raportin, ti reagoje kundėr meje me fjalor tė egėr pornografik edhe nė prezencėn e tė punėsuarve tuaj femra si Besa Gashi, Albana Gashi, Diana Berisha, dhe Eranda Basholli tė cilat skuqeshin nga marrja dhe frikėsoheshin. Ti po kėrcėnon edhe Drejtorin e INEPRA-s pėr Marrėdhėnie me Publikun, z. Ramiz Bojaj. Dėshirojmė t’iu informoj se kėso kėrcėnime bėnte edhe Luan Shllaku derisa sa INEPRA u ankua nė shtabin e OSI-t nė Budapest dhe Nju Jork, ēka e detyroj OSI-n tė ndėrhyj dhe t’ia ftoh morrat n’kry shpifarakut Luan Shllaku, ose aleatin tėnd tė ngushtė me tė cilin ju identifikoheni si kampionė ose diktatorė tė shoqėrisė civile. Ka mbetur edhe Besa Luzha nga rrjeti i krimit tė organizuar me juve. INEPRA do t’i dėrgoj dėshmitė te shtabi i FES-it nė Bon dhe Berlin, dhe presim qė kėsaj gjermanėt t’i ftohin morrat n’kry mė shumė se ēifutėt Luan Shllakut. Pėr fund, mos u brengos pėr nofkat e internetit sepse ata kanė fare pak dėshmi pėr krimet e Riinvesit nė krahasim me mua. Unė ende s’kam bėrė publike as 10% tė krimeve tė Riinvestit. Ato qė dihen, si pėr shembull, kushdo qė vinte nė Riinvest, ju dhe Muhamet Sadiku u tregonin pėr ēdo kė tjetėr nė Kosovė, se ky institucion (psh. Oda Ekonomike) janė budalla, s’dijnė gjė, filan njeri ėshtė psikopat, dhe me Riinvestin nė pikėpamje profesionale s’ka. Kėto nuk qėndronin. Fajet pėr ato deklarime tuaja tė papėrgjegjshme dhe fyese nuk i kishit ju por USAID-i tė cilit sot duhet me ia shti thonjtė n’fyt. Unė kam aq shumė dėshmi kundėr krimeve tė Riinvestit, sa qė gjykatat nuk kanė kapacitet t’i mbajnė, sepse do t’i ēkokordhonin gjykatat e politizuara kosovare, e Riinvesti dhe ju z. Mustafa, jeni njerėz politik qė merreni me, dhe pėrfitoni nga, krimet politike. Unė nuk jam i tillė. Ti vazhdo marketingun nėpėr gazeta se po pėrgatit lėndė kundėr meje, filanit, e fistekut. Kur tė shkosh nė gjykatė, normale do tė ishte sikur ata tė ndalin ty aty, dhe tė mė lajmėrojnė mua menjėherė: “Eja, se tash e zumė”. Sepse, ti z. Mustafa tanimė e ke padinė atje dhe me ty ėshtė duke u marrė edhe policia e EULEX-it. Shiko dėshminė.

Isa Mulaj,

Prishtinė, Janar 2011

 

 

Mafia ruso-serbe ka zbritur nė Prishtinė!

ZBULOHET DHE ZYRTARIZOHET

KOALICIONI KGB-UDB NĖ KOSOVĖ!

 

...