( Shikuar nė kohezionin historik dhe politik )

 

 

DEMONSTRATA E 30 PRILLIT 1981 NĖ TREVĖN E BURIMIT

 

     Rrallė herė ndodhė nė jetė tė jeshė protagonist i kthesave tė mėdha, sidomos i kthesave historike nė dobi tė kombit, i atyre kthesave qė lėnė gjurmė tė pashlyera nė kujtesėn e brezave. Ėshtė fat i papėrsėritshėm tė jeshė nė krah tė atyre qė u vunė nė ballė tė interesave tė kombit, tė atyre qė u sakrifikuan me vetėdije pėr idealin e lirisė dhe tė bashkimit kombėtar, tė atyre qė flijuan interesat personale e familjare pėr idealet sublime tė popullit tonė, tė atyre qė do tė mbesin zėri mė fisnik, zėri mė i arsyeshėm, zėri mė meritor dhe mė i ndėrgjegjshėm nė kohėra.

 

Shkruan: Prof.Qerim Rexhaj - Burim, mė 30. 04. 2011

 

ﺹ ﺹ ﺹ

 

     Ashtu si e tėrė Kosova edhe Komuna e Burimit qė nga viti 1913, e nė mėnyrė tė veēantė qė nga viti 1918 e kėndej, si territor i ndarė me dhunė nga Shqipėria, mbeti nėn pushtimin e hegjemonisė serbomadhe edhe me bekimin e diplomacisė evropiane. Kjo trevė, ashtu si edhe viset tjera shqiptare tė pushtuara, kaloi nėpėr terrorin mė brutal dhe mė tė pashembullt qė mban mend historia njerėzore. Nė kėtė pjesė tė territorit tė pushtuar, krahas regjimit shtypės dhe shfarosės, Serbia instaloi edhe shpronėsimin dhe dėbimin e shqiptarėve nga pronat e tyre dhe kolonizimin e pandėrprerė me kolonė serbė tė ardhur nga trevat e mbretėrisė serbo-kroate-sllovene. Bandat kriminale tė Kostė Pecancit, Spiro Dellovcit, Arsenije Qyrkut, Gal Terziqit, Pantė Hashanit, Miliq Kėrrstiqit, Jer Malishės, Savė Peroviqit etj., me bekimin e politikės shoviniste serbe, kėtė trevė dhe mė gjėrė u pėrpoqėn ta mbysin nė detin e gjakut, t’ia fshijnė ēdo gjurmė tė historisė dhe kulturės shqiptare dhe ta shtypin ēdo pėrpjekje pėr rezistencė tė patriotėve shqiptarė. Mbi popullin shqiptar tė kėsaj treve nė ēdo periudhė kohore dhe nė vazhdimėsi u kryen krime barbare nga mė tė pashembullat. Pa i cekur krimet individuale qė janė kryer kundėr atdhetarėve mė tė devotshėm tė kėsaj treve nė kėtė rast vlen tė pėrmenden masakra e Bollopojės, masakra e Istogut tė Poshtėm, ku pėr pak orė u vranė 65 shqiptarė, masakrat nė Kullėn e Popit, ku janė vrarė mbi 400 shqiptarė, masakra nė Kovragė, nė Vrellė, Uēė e gjetiu, mbi 200 shqiptarė tė vrarė, tė masakruar e tė djegur nė luftėn e fundit, pa pėrmendur dhunėn, terrorin, ndjekjet, plaēkitjet, arrestimet, burgosjet, diskrimin - imin, dėbimin, etj. si masa disiplinimi pėr shqiptarėt. Lugu i Shkive, lagje e Burimit ku ishte bėrė koncentrimi mė i madh i kolonėve serbė, pėr njė kohė tė gjatė do tė hėhet piemonti i politikės mė ultra shoviniste serbe. Nga aty dirigjohej dhe artikulohej platforma pėr shfarosjen e shqiptareve, nga kėtu zbatoheshin planet ogurzeza tė elaborateve gjenocidiste tė shovinizmit serbomadh.

     Politikės dhe veprimeve tė pandėrprera tė makinerisė vrastare tė Serbisė, do tu kundėrvihen me pushkė, nė kushte dhe rrethana ndėr mė tė vėshtirat, bijtė mė tė mirė tė kėsaj treve, tė cilėt edhe pse tė pabarabartė nė numėr dhe nė armatim, u treguan jo vetėm pushtuesve grabitēarė, por edhe diplomacisė evropiane sė ky vend ka zot, se ky popull di tė luftoj pėr lirinė e tij. Nė vazhdėn e rezistencės popullore tė kėsaj treve kontribut tė jashtzakonshėm nė kėtė drejtim dhanė njė varg ēetash tė lutėtarėve tė lirisė ndėr tė cilat si mė tė dalluara u shquan ēeta e Nak Berishės, ajo e Kamber Loshit, e Beqir e Zeqir Rexhės, e Ramė Alisė nga Uēa, e Ramė Alisė nga Burimi, e Binak Perkiqit nga Vrella, e Bardh Isufit nga Arbana, ēeta e Ramė Bekės, e Musė Tahirit, e Kadri Ēetės, etj. tė cilat historisė sė trevės sonė i thurėn epopetė mė tė lavdishme tė trimėrisė. Kjo trevė, pėr kundėr terrorit tė pashemullt, nė saje tė burrave tė saj mė tė mirė, nė vazhdimėsi u shqua si vatėr e luftėrave pėr ēlirim nga robėria dhe e luftėrave pėr liri e bashkim kombėtar. Po tė flitėt pėr ngjarje tė detalizuara dhe pėr krimet qė janė bėrė mbi popullin shqiptar tė kesaj treve, del se ēdo pėllėmb e kėsaj toke ėshtė ujitur me gjakun e kėtij populli, me gjakun e atyre qė mė parė pranonin vdekjen se turpin nėn skllavėrinė e pushtuesit serb.

     Pėrkundėr rezistencės sė madhe ndaj pushtuesit nata karpatiane po e shtrinte pushtetin e ėrrėsirės gjithandej trojeve shqiptare. Nga faktet demografike rezulton se nga kjo trevė nė mėnyrė tė dhunshme janė dėbuar njė e treta e popullatės shqiptare pėr nė Turqi dhe vise tjera tė botės. Kjo e dhėnė mėsė miri tregon kalvarin dhe golgotėn nėpėr tė cilėn kaloi populli shqiptar pėrgjatė shekullit tė fundit tė robėrisė serbe. Mirėpo, pėrkundėr kėsaj zezone, ideja pėr ēlirim dhe pėr bashkim me Shqipėrinė nėnė jo vetem qė nuk u shua asnjėherė, por ajo do tė ruhet, do tė kultivohet dhe do forcohet me pėrkushtim nė ndėrgjegjėn e brezave. Ideaja e lirisė dhe e bashkimit kombėtar nė kėtė trevė ngriti kokė posaēėrisht pas LDB, nė kohėn kur udhėheqėsit e Kosovės ranė nė kthetrat e parullės demagogjike tė vėllazėrim-bashkimit dhe shkelėn mbi gjakun e popullit dhe tė vendimeve tė Bujanit. Nga kjo kohė e mė vonė filloi njė veprimtari e ngjeshur e grupeve ilegale tė cilat nuk u pajtuan asnjėherė me tradhtinė e idealeve tė lirisė dhe me ripushtimin serb. Kjo bėri qė flakadani lirisė sė njėmend tė pėrcillej nga njė brez nė tjetrin pėr ta ndezur flakėn e pėrjetshme atdhetare. Ndonėse nė kushte dhe rrethana tė randa tė robėrisė serbe kjo trevė dha njė numėr brilant tė intelektualėve dhe veprimtarėve tė cilėt njė pjesė tė jetės e kaluan nė aktivitete atdhetare ilegale ndėrsa njė pjesė tjetėr tė jetės sė tyre si tė dėnuar politik nėpėr kazamatet jugosllave, ndėr tė cilėt: Kosovė Rexhė Balaj, Xhafer Shatri, Qazim Zekaj, Kadri Rexhaj, Nezir Myrtaj, Sefer Muzliaj, Nazif Blakaj, Jashar Aliaj, Ali Rexhaj, Salih Kabashi, Januz Januzaj, Xhevat Zekaj, Xunė Ēetaj, Muharrem Blakaj, Ismet Avdylaj, Xhemajl Blakaj (i vrarė nė burg pėrmes torturash), Zenel Rexhaj, Ahmet F. Rexhaj, Grupi ilegal prej nėntė veprimtarėsh nė Vrellė, etj. tė cilėt kauzės pėr liri e bashkim kombėtar ia falėn pjesėn mė tė mirė tė jetės sė tyre: rininė dhe ardhmėrinė.

     Rrethanat e mėsipėrme dėshmojnė vazhdimsinė e veprimtarisė kombėtare nė rritje, ndėrgjegjėsimin dhe ngritjen e vetėdijes sė masave tė gjėra pėrmes literaturės ilegale qė shpėrndahej nga dora nė dorė, siē janė gazetat: „Liria“, „Bashkimi“, “Lajmėtari i lirisė“, „Zėri i Kosovės“, etj. librat: „Gjarpijt e gjakut“, „Hasan Prishtina“, „Shota dhe Azem Galica“, „Prijėsja e komitėve“, „Titistėt“, „Vraje tradhtinė“, „Netė kosovare“, etj. pastaj trakte ilegale dhe matriale tjera me pėrmbajtje patriotike, e kėshtu me radhė. Demonstratat e vitit 1968 e kishin forcuar popullin nė shumė fusha. E djeshmja kishte sjellur tė sotmėn. Demonstratat e vitit 1981 erdhėn si vazhdimėsi dhe si pe i kuq i pa shkėputur nga veprimtaria atdhetare e sipėrpėrmendur, madje shpėrthimi i tyre dėshmoi vetėdijėsimin mė kulmor tė ndėrgjegjėsimit kombėtar te shqiptarėt e Kosovės dhe viseve tė saj. Pėrmes kėtyre demonstrative ju bė e qartė jo vetėm opinionit jugosllav dhe atij serb nė veēanti, por edhe mbarė opinionit botėror sė shqiptarėt kurrė mė nuk do tė pranojnė tutelėn dhe bashkėjetesėn nėn regjimin sllavo komunist. Parullat qė u brohoritėn nė kėto demonstrata anėkėnd Kosovės, por edhe nė Burim, si: Kosova Republikė, Trepēa punon - Beogradi ndėrton, Bashkim-Bashkim, Jemi shqiptarė, nuk jemi jugosllavė, treguan qartė orientimin programor qė kishte marrė populli i Kosovės nėn udhėheqjen e bijve tė tij besnikė, nė rrugėn drejt lirisė sė kėrkuar ndėr shekuj.

     Organizatorėt e kėtyre demonstratave paraprakisht ishin tė bindur pėr pasojat e mundshme qė mund tė binin mbi ta nga ana e aparatit represiv jugosllav, por misioni nė shėrbim tė lirisė dhe tė bashkimit kombėtar ishte ēmimi mė i madh qė justifikonte ēdo pasojė. Tė gjithė kėtu nė kėtė sallė jemi dėshmitarė tė atyre ditėve tė stuhishme, tė atyre ditėve tė ankthshme, tė asaj barbarie policore dhe ushtarake kundėr demonstruesve te pa armatosur, tė atyre vrasjeve monstruoze, plagosjeve, arrestimeve, burgosjeve, gjykimeve drakoniane qė po bėheshin ndaj pjesės mė tė mirė tė popullit tonė: lulės sė rinisė shqiptare. Por tė gjithė jemi dėshmitarė edhe tė krenarisė sė ligjshme qė ndjenim asokohe, por qė ndjejmė edhe sot, pėr atė gurė sado te vogėl dhe gurėt tjerė qė do tė vihen mė vonė nė muret e kalasė sė kombit qė po ndertohet. Kosova po hynte e plagosur nė Pranverėn e Madhe Shqiptare, por qė do t’i shėronte plagėt pėrjetėsisht me luftėn e UĒK’sė pėr tė mos u kthyer kurrė mė si skllave e pėrligjur nė kthetrat pushtuese kolonialiste serbe. E djeshmja solli tė sotmen, ndėrsa e sotmja ėshtė njė shpresė mė shumė qė do ta sjellė tė nesėrmen, ditėn e sėndertimit tė amanetit, tė betimit dhe tė flijimit tė sa e sa brezave qė nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit pėr finalizimin e krijimit tė shtetit tė pėrbashkėt tė shqiptarėve nė Gadishullin Ilirik me emrin Shqipėri.

 

* ) Fjalė e mbajtur nė Akademinė pėrkujtimore me rastin e 30-vjetorit tė Demonstratės popullore tė Komunės sė Burimit. Burim, mė 30 prill 2011

 

 

Nė pėrkujtim tė heroit Selman Kadria

KĖNGĖTARI QĖ HYRI NĖ KĖNGĖ SI HERO

 

.