“Matufėt “e mbitokės dhe tartufėt e nėntokės

 

OFERTA MĖ E RE:

 A DONI T’JU RRAHĖ “USHTRIA“ APO POLICIA?

 

Shkruan: Behxhet  Sh. SHALA - Prishtinė, 18. 06. 2011

______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Bashkimi i ideve apo bashkimi i stupcave

 

     Agim Ēeku dhe Bajram Mitrovica u ulėn si burrat dhe biseduan gjerė e gjatė. Nuk kam informata se pėr ēka kanė biseduar por mendja mė thotė se kanė kuvenduar pėr problemet me tė cilat po pėrballet Republika e Re e Kosovės. Dihet mirėfilli se angazhimi i shumicės sė politikanėve kosovarė sot ėshtė qė pėrmes sakrificės personale dhe vetmohimit tė japin kontributin e tyre nė forcimin e demokracisė nė Kosovė, afirmimin dhe jetėsimin e proceseve integruese nė BE dhe nė NATO. Dhe se ēka do tė bėhet me Veriun, Lindjen, Perėndimin, Qendrėn dhe Jugun e Kosovės. Nuk ėshtė kjo barrė e lehtė pėr politikanėt tanė! Besoj se as gjumė tė mjaftueshėm nuk bėjnė. Pikėrisht se janė shumė tė brengosur. Ata janė shumė kursimtarė sepse Buxhetin e Kosovės e konsiderojnė si tė ishte i tyri andaj kursejnė pėr ditė tė “zeza“! Milionat e bardhė, pėr ditė tė zeza! Ne, populli qė jemi vdekatarė tė rėndomtė e durojmė dhe e bajmė sepse e kemi pėr detyrė! Ndryshe, si do ta siguronin politikanėt faturėn pėr patriotizėm dhe demokraci. Faturėn pėr patriotizėn ua sigurojmė ne, populli kurse ate pėr demokraci miqtė ndėrkombėtarė! Me tė drejtė do tė besoni se biseda midis personit A dhe personit B ka tė bėjė me luftimin e krimit tė organizuar nė Kosovė, integrimin e Veriut dhe shtrirjen e sovranitetit nė tė gjithė Kosovėn pėrjashtuar territoreve qė administrohen nga Serbia, UNMIK dhe EULEX. Ashtu edhe do tė duhej tė ishte. Por, nuk ėshtė ashtu. Nė Kosovėn e pasluftės opinioni nuk formohet nė bazė tė punėve (sepse vepra nuk ka) por nė bazė tė fjalėve tė cilat janė pėr njė pėrdorim! Sa mė tė forta tė jenė ato, vlerėsimi ėshtė mė i madh! Mbi njė infrastrukturė kurrfare hiē po bėhen pėrpjekje tė mbindėrtohen vlerat njerėzore, morale, kombėtare, intelektuale etj. Gjithashtu, pas pėrfundimit tė luftės mė sė shumti flitet pėr integrimin e Veriut dhe bashkimin e qytetit tė ndarė dhunshėm tė Mitrovicės nė kohėn kur nė fakt ėshtė pėrligjur edhe me aktin mė tė lartė juridik formimi i dy komunave, dy Mitrovicave! Veriu i Mitrovicės edhe zyrtarisht udhėhiqet nga kriminelėt dhe banditėt ndėrsa Jugu i Mitrovicės ndonėse zyrtarisht udhėhiqet nga Avni Kastrati, pushtetin real e kanė banditėt dhe kriminelėt, ndryshe pėrfitues tė luftės, nė kohė tė paqes! Dhe jo vetėm nė kėtė komunė! Prandaj, pritjet se do tė ndryshojė kjo situatė  pėr tė mirė me nėnshkrimin e marrėveshjes midis FSK dhe Policisė sė Kosovės pėr bashkėdyzimin e stupcave, duket se nuk do tė prodhojė asgjė pėrveē spekulimeve mediale mbi motivet dhe qėllimet e kėsaj “martese” tė pazakonshme pėr shtetet demokratike , gjysėmdemokratike ndėrsa e zbatueshme pėr shtetet diktatoriale dhe ato ku sundon junta ushtarake! Republika e Kosovės ėshtė dikund nė mes, edhe sa i pėrket demokracisė, edhe sa i pėrket diktaturės! Delegimi i pėrgjegjėsive krejtėsisht policore  njė organizate tė cilėn  “miqtė“ ndėrkombėtarė e konsiderojnė  si civile e cila ėshtė pėrgjegjėse pėr ndėrhyrje nė rast tė fatkeqėsive natyrore; zjarret, vėrshimet, tėrmetet etj, etj.nė fakt nėnkupton shndėrrimin e e saj nė njė formacion paramilitar e cili do t’i mbronte interesat partiake dhe jo ato tė shtetit tė Kosovės. FSK, sė pari do tė duhej tė bėhej ushtri pėr ēka nuk ka gjasa se do tė ndodhė shpejt dhe tė merret me ēėshtje ekskluzivisht ushtarake ndėrsa Policia e Kosovės duhet tė merret me luftimin e krimit dhe zbatimin e ligjit nė tėrė territorin e Kosovės e jo tė flirtojė me FSK duke e ruajtur ate si resurs strategjik pėr intervenime, arrestime, ndalime dhe operacione tjera qė nuk i pėrkasin njė organizate civile! Mirėpo, dihet botėrisht se nuk ka demokraci pa ekonomi tė tergut dhe pa kultivimin e konkurencės qė nėnkupton mundėsi tė barabarta pėr tė gjithė. Edhe pėr tė ofruar shėrbime edhe pėr tė zgjedhur shėrbime. Nė kėtė frymė e kuptoj edhe marrėveshjen e nėnshkruar midis personit A (FSK) dhe personit B (PK). Kėta ofrojnė shėrbimet e tyre tė mira ndėrsa ne vendosim; a duam tė na rrah “ushtria“ apo policia! Sepse, konkurrenca e ngritė cilėsinė e shėrbimeve. Shpresoj edhe nė kėtė rast!

 

“Matufėt “e mbitokės dhe tartufėt e nėntokės

 

     Adem  Demaēi ėshtė shqiptar i cili ka kaluar thuaja 30 vite burg tė rėndė nėpėr llogoret e ish Jugosllavisė duke luftuar pėr lirinė e popullit tė vet dhe lirinė e tė gjithė popujve tė robėruar. Ishte cilėsuar si armik i Jugosllavisė  dhe i Serbisė i cili punonte me ngulm pėr shkatėrrimin e tyre. Vetėm tė mendosh  se duhet t’i kalosh 30 vjet nė burg pėr ata qė nuk besojnė nė Zot e as nė atdhe dhe liri ėshtė punė qė nuk bėhet, ėshtė luftė e Don Kishotit dhe veprim i barabartė me ēmendurinė! Tė tillė e kanė konsideruar disa sllavofilė qė sot i gėzojnė tė gjitha privilegjet e mundshme madje jetojnė mė mirė se nė kohėn e rrogtarllėkut tė tyre qė u bėnin serbėve kundėr interesave kombėtare. Tė tillė e kanė konsideruar edhe ajka e “rezistencės “ paqėsore nė me krye presidentin “historik“. Tė tillė e kanė konsideruar edhe disa bashkvuajtės tė burgjeve tė cilėt nė rastin e parė “kur i kanė rėnė kajmakut” u ka rėnė ndėr mend se ata janė normal ndėrsa Baca Adem qenka ēmendur! Tė tillė e kanė konsideruar edhe do bashkėluftėtarė tė tij qė pėrfituan dojē marka tė gjakut (luftės) dhe djersės (puna e mėrgimtarėve dhe kontributet brenda Kosovės). Heronjt e luftės tė shndėrruar nė kriminelė, zhvatės banditė etj., akuzonin Adem Demaēin se paska “rrjedhur nga mendt”! Sikur dikur regjimi stalinist qė e akuzonte gjeniun dhe patriotin suprem Lasgush Poradecin se kishte luajtur mendėsh! Ėshtė rregull te shqiptarėt e sidomos te kosovarėt (!!!) tė akuzosh ate qė qėndron i palėkundur dhe nuk u bindet skenarėve kundėr shtetit si dhe interesave kombėtarė se ka luajtur, se ka devijuar nga interesat kombėtare si mėnyrė mė efikase pėr margjinalizim dhe diskualifikim. Aq mė parė qė edhe mediet bėhen pjesė e kėtij konspiracioni apo grushtshteti moral, antinjerėzor dhe antikombėtar (njė pjesė e tyre). Njė lider politik i Kosovės gjatė njė vizite nė Republikėn e Nikolla Gruevskit duke folur pėr rolin e Adem Demaēit nė proceset politike nė Kosovė dhe planin gjithkombėtar ka deklaruar se Baca paska luajtur njė rol nė tė kaluarėn ndėrsa tani meqė qenka matufosur nuk ėshtė nė gjendje tė kontribuojė pėr realizimin e agjendės me vetėm njė pikė; ate tė bashkimit kombėtar. Me njė fjalė, Adem Demaēi qenka e kaluara e Kosovės, histori e mbaruar (diēka tė ngjashme pati deklaruar njė teneēexhi i Amerikės i cili do tė mbahet mend  pėr promovimin e rrugaēėrisė nė Kuvendin e Kosovės). Tė deklarosh se Adem Demaēi qenka matufosur ėshtė e barabartė me deklarimin se Adem Jashari  ka luftuar dhe ėshtė vrarė duke mbrojtur interesat e Serbisė! Sot, Adem Demaēi ėshtė personi mė i censuruar nė Kosovė. Mė shumė i ipet hapėsirė kohės pėr reklamimin e sloganit patriotik pėr “tjegullat Mlladost“ se sa Bacės! Edhe ajo hapėsirė qė i ipet Adem Demaēit paraqitet sikur tė ishte nė pasqyrėn e shtrembėruar duke i hequr pėrmbajtjen dhe duke paraqitur njė version tė shėmtuar! Tė gjithė kanė bėrė pėrpjekje tė manipulojnė me Adem Demaēin dhe kanė besuar se kanė arritur qėllimin. Mirėpo, tė gjithė kėta nuk e kanė kuptuar se Baca Adem nuk “manipulohet“ nga kėta injorantė por se “manipulohet“ pėr tė mbrojtur interesat e Kosovės dhe shqiptarėve! Ai, tė cilit po i drejtohem me kėto fjalė ėshtė lehtė i identifikueshėm andaj e pres reagimin e tij dhe mbase opinioni do tė vlerėsojė nėse Adem Demaēi mund tė shpallet matuf nga njė tartuf ( tip dyfytyrėsh dhe hyjni e rreme nė komedinė me tė njėjtin emėr tė Molierit) i nėtokės sė dikurshme kosovare dhe pjesė e ”lidershipit” tė tashėm kosovar! Prandaj, lehtė mund ta provoni “matufllėkun” e Adem Demaēit duke i dhėnė hapėsirė 2 orėshe nė televizionin publik dhe ato private! Shumė lehtė mund tė provohet, pse jo! Kėta qė e akuzojnė Adem Demaēin pėr matufllėk janė piona tė thjesht nė njė lojė shahu ku maksimumi i tyre mund tė jetė shndėrrimi nė vetėm njė figurė, ate tė kalit e kurrsesi nė mbret apo mbretėreshė! Dikush ėshtė i parapaguar qė tėrė jetėn ta luaj lojėn e kalit. Tė Trojės apo tė Kosovės, nuk ka rėndėsi shumė!

 

Hapja e dosjeve apo procesi i lustracionit

 

     Me tė mėsuar se dosjet nuk do tė hapen shumė tė pafytyrė apo tartufė janė shndėrruar nė patriotė. Kur po bisedoj me ta dhe kur po mė tregojnė se ē’paskan bėrė pėr Kosovėn po turpėrohem tė tregoj se kam bėrė afėrsisht 9 vite burg pėr lirinė e Kosovės. Madje, njė harambash i skenės politike kosovare e paska vėnė nė peshojė patriotizmėn time duke dyshuar meqė nuk qenkam nė grazhdin patriotik tė tij! Kam qenė dhe jam kundėr hapjeve tė dosjeve sepse Kosova do tė kundėrmonte keq dhe do t’i ngjante rrugėve tė Prishtinės tė vėrshuar me ujėra tė zeza, pas tė reshurave tė shiut! Pastaj, njė mik imi i shpirtit dhe ēėshtjes kombėtare, Tahir Zhidovi mė pati treguar se ka qenė shumė i dėshpėruar kur i ka rėnė nė duar dosja e tij meqė ėshtė pėrballur me njė situatė qė, ata qė u ka besuar shumė nė fakt ka qenė shpura e informatorėve dhe spiujve qė e kanė denoncuar pėr vite me radhė, 24 orė nė ditė! Sot, kėta nė Kosovė krijojnė opinione, janė kėshilltarė tė lartė, mbajnė poste qeveritare dhe joqeveritare, e mbrojnė luftėne UĒK te Mauricio Salustro etj. Me njė fjalė janė, certifikuar si patriotė  tė vėrtetė pėrballė neve spekulantėve! Njė mik imi mė tha se ka dėshirė qė sa mė parė tė hapen dosjet sepse familja , farefisi dhe mbarė kombi shqiptar do tė krenohej shumė me kontributin e tij! Unė gjithashtu u pajtova qė tė hapet dosja ime dhe shtova se do tė isha shumė i lumtur nėse fėmijėt, familja ime , farefisi dhe kombi shqiptar nuk do tė turpėrohej nga kontributi im! Asgjė mė tepėr!

 

 

Kah po shkon Kosova?

LOBIMI, DISKREDITIMI, DRIBLIMI,

NJOHJA DHE MASHTRIMI!

Shkruan: Behxhet  Sh. SHALA - Prishtinė, 10. 06. 2011

______________________________________________________________________________________________

 

Behgjeti te Obinga, Behxheti pa opinga

 

     Mė nė fund njė njohje e re pėr Kosovėn. Njohja nr.76. Njohje nga Andorra, njė principatė midis Spanjės dhe Francės e cila udhėhiqet nga njė peshkop. Ky lajm, pėr aq sa na ka gėzuar aq edhe na ka hidhėruar dhe ngushtuar! Gėzimi ėshtė pėr faktin qė ėshtė rritur numri i shteteve qė na kanė njohur ndėrsa hidhėrimi dhe ngushtimi ėshtė se i ka vėnė nė siklet shumė politikanė kosovarė tė cilėt, duke mos dėgjuar fare dhe duke mos ditur se ka shtet me kėtė emėr, nuk kanė besuar dhe e marrin si tallje kėtė njohje. Si dikur nė kohėn e presidentit “historik“ njohja nga Republika e Malshedezekut! Mirėpo, tani e kemi njė situatė tė re dhe njerėz tė r(z)inj! Tash po flasim se kush ka merita pėr njohjen nga ky shtet?! Dikush thotė se angazhimi i vet ministrit Enver Hoxhaj dhe strategjia e tij lobuese pas vizitės nė Francė ka qenė pėrcaktuese pėr kėtė sukses tė mrekullueshėm nė fushėn e diplomacisė. Tė tjerėt mendojnė se sharmi i Vlorės e ka bindur peshkopin qė tė bėjė kėtė sakrificė strategjike duke e njohur pavarėsinė e Republikės sė Kosovės dhe duke e rrezikuar nė kėtė mėnyrė raportin strategjik me Serbinė tė cilės i ka dalur flaka pse na paska njohur Principata e Andorrės! Ka edhe mendime tė tjera mirėpo diagnozėn e saktė e ka dhėnė nė mbledhjen e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kryeministri i kėsaj qeverie, zotni Hashim Thaēi. Ai e ka lavdėruar botėrisht zėvendėskryeministrin e Parė dhe padre padrinon e allėshverisheve nė Kosovė e qė nė gjuhėn institucionale pėrkthehet si pėrgjegjės pėr investime, zotni Behgjet Pacollin pėr njė fushatė tė mrekullueshme lobimi nė shtetet afrikane pas sė cilės ka ardhur njohja e Principatės sė Andorrės e cila gjeografikisht ėshtė shtet evropian! Tash, lexues tė nderuar me tė drejtė mund t’i shtroni dilemat se ēfarė lidhje ka lobimi nė Afrikė me njohjen nga Principata e Andorrės! Teknikisht kjo ndėrlidhje ėshtė krejtėsisht e paqėndrueshme, logjikisht ėshtė shumė e qėndrueshme dhe e realizueshme. Po mundohem tė hyjė nė trurin e Thaēit kur e ka lavdėruar pėr lobim tė suksesshėm z.Pacolli ndonėse nuk jam edhe aq i marrė tė pretendoj se jam aq inteligjent sa kryeministri! Pasha tė madhin Zot jo! Lobimi deri mė tani nuk ka qenė i suksesshėm pikėrisht pėr faktin se lobuesit tanė kanė lobuar nė mėnyrė shumė transparente duke bėrė publik shtetet ku do tė lobojnė. Kjo transparencė ėshtė bėrė mė shumė pėr t’i bėrė veti publicitet se sa pėr qėllim tė prodhojė rezultate pozitive nė fushėn e njohjes. Ndryshe, si do tė shpjegohej se transparenca e jashtme (nė planin ndėrkombėtar) prodhon  terr tė brendshėm (nė planin vendor)! Duket se vetėm kryeministri Thaēi i njeh shkathtėsitė e zėvendėsit tė tij tė Parė, Behgjet Pacolli! Tė flasim konkretisht, me gjuhėn e fakteve qė kanė rezultuar me njohje spektakolare tė Principatės sė Andorrės! Lobisti  i Parė dhe thithėsi gjithashtu i Parė i investimeve u tregua i shkathėt, i menēur, largpamės, taktik dhe strateg duke i hedhur Serbisė! Lobimin nė Afrikė e pėrdori si perde tymi pėr ta mashtruar Serbinė ndėrsa tėrė kohėn ka qenė i pranishėm, pėrmes Sokratit tė Llapushnikut nė Principatėn e Andorrės dhe suksesi ishte i garantuar! Merreni me mend se ē’do tė bėnte Serbia po ta dinte se me ēfarė intensiteti, sinqeriteti, pozitiviteti dhe konstruktiviteti lobues ėshtė angazhuar Behgjet Pacolli nė Principatėn e Andorras! Menjėherė  atje do ta dėrgonte Ujk Jeremiqin dhe nuk do tė kishte asgjė prej gjėje nga kjo njohje! Prandaj, kėsaj radhe Behgjet Pacollin do ta krahasoja me Lionel Mesin e Barcelonės. Edhe Mesi ka ditur tė shėnojė gol nga kėndi (korneri) nė kohėn kur lojtarėt kundėrshtarė kanė qenė tė pėrqėndruar brenda 16 metėrshit dhe kur portieri gjithashtu ka dalur pėr shkak tė sigurisė mė tė madhe nė 6 metėrshin para golit tė tij. Kėta gola quhen gola mashtrues tė shėnuar me efe (fellsh)! Kėshtu ka vepruar edhe “golgeteri“ Pacolli. Serbia e ka siguruar mbrojtjen nė Afrikė ndėrsa Pacolli ka shėnuar me efe(fellsh) nga korneri (kėndi i Evropės) nė Principatėn e Andorras! I menēur ėshtė Hashimi qė nuk e dėgjon askend por punon kokė mė vete! I pifsha ujė pėr shnet! Sepse, po tė mė dėgjonte mua do ta dėrgonte Behgjetin pėr fushatė lobuese nė Marec. Atėherė Principata e Andorras do tė na njohte pavarėsinė e Republikės sė Kosovės nė Hamam tė Hyrės!

 

Nuk e di nėse halla Razė lobon apo pėrgojon

 

     Halla Razė ėshtė njė plakė qė ka thuaja 90 vjet jete, vuajtje, sakrificė dhe pėrkushtim. Mė heret e vizitoja mė shpesh, tash shumė mė rrallė. Ende ėshtė vitale dhe siē thuhet hynė dhe del me kėmbė tė saja! Madje lėvizė shumė mė tepėr se qė ka nevojė! Goja dhe mendja i punojnė sikur sahati serkisuf! E vizitova para njė jave dhe pėr dy orė sa biseduam (nė fakt nuk mė dha shumė rast tė flas) ma dha njė pasqyrė tė pasur tė zhvillimit tė ngjarjeve nė fshatin ku jeton duke mos i lėnė anash as proceset nė nivel vendi, rajonal dhe global! Po e citoj  njė pjesė tė monologut tė hallės Razė gjatė vizitės sė fundit.  Pra, kėshtu ishte: ”Tė hėnėn isha te Ibishi tė cilit i tregova se Kamishi ka hyrė nė livadh tė huaj. Pastaj u ktheva te Kamishi dhe i thashė se Ibishi po luan bisht me kėta tė huajt! Tė marten, pasi i rahatova lopėt shkova te Xhaviti pėr t’i treguar se ēka ka folur pėr te Haliti. Pas kėtyre fjalėve Xhaviti ofshau dhe shau duke i pėrmendur Halitit gjyshen dhe katragjyshen. Jo pėr ndershmėri por pėr kurvėri! Tė mėrkurėn shkova te halla Fatė qė ka mbetur krejt e ngratė! Jeton nė varfėri ndonėse njė djalė e ka nė Zvicėr e tjetrin nė Australi! E dėgjova se pasi e mbylla derėn ajo ofshau, mė mallkojė dhe shau. Por, vazhdova nė shitoren e fshatit qė e mbanė Ahmeti i cili njihet si mashtrues dhe hajn i madh. Unė i tash se vallahi ti je pika e burrit, njeri i fjalės dhe i besės dhe se aspak nuk ka tė drejtė Ismeti kur thotė se ēfarė helaēe (pisi) dhe hajni ėshtė Ahmeti! Tė enjten e takova dredhajken e Mahmutit. Burri i saj punon nė Gjermani dhe jeton me mallė nė kohėn kur kjo Lulja e dreqit e dredh bishtin dhe e ka rahatuar njė mahallė! Me sinqeritetin mė tė madh dhe pa asnjė qėllim tė keq e pyeta se a po tė thėrret burri me telefon dhe a po tė ndihmon me euro tė thata nė kohėn kur tė gjithė e dinim se sa shumė ėshtė duke vuajtur e ngrata! Mė shumė ka klientė Lulja e Kadri Keqanit se qė ka pacientė spitali i hoxhė Sabri Peqanit! I thashė, luaj Lule luaj se ditėn dhe natėn ta paguajnė kurse ajo u pėrgjigj, hajt mori shtrigė ik me erėn se po tė ishe e re, sa pėr fytrė qė ke ma kishe mbyllė biznesin dhe derėn! Tė premten ėshtė xhuma, dita e faljeve, sevapeve dhe larjes sė mėkateve prandaj u pastrove dhe i kreha flokėt. Dola para derės sė shtėpisė dhe e takova Rrahimin e Avdisė. Tė gjithė e dimė se i ka punėt llugė te shtėpia e tash ėshtė nisė kah xhamia. I thashė, o Rrahim sa mirė do tė ishte tė kishte qenė gjallė Avdia e tė krenohet me djalin e vet qė po shkon nė xhami pasi i ka rregulluar tana punėt nė shtėpi! Hajt, hajt tha halla Razė se po ta besoj ēdo fjalė se edhe populli thotė me i besu rrugės sė rrehme dhe grusė sė krehme…” Nuk po e zgjas mė shumė me monologuna e hallės Ra (o) zė se bėhet krejt bozė! Po ta shohin se a ka ndonjė zhvillim apo raport nė fushėn e politikės, diplomacisė dhe strategjisė. Halla Razė e dha konkretisht shembullin se si duhet tė pėrgojohet ndėrsa zėvendėskryeministri i Parė na dha shembullin eklatant se si duhet tė lobohet. Ta dėgjojmė pra: ”E takova e Guinea Conakryt Presidentin qė tha se do ta njohin Kosovėn, por pa Gjakovėn. Presidentit tė Beninit ia dorėzuam njė draft tė letrės pėr ta njohur Kosovėn por pastaj pamė se kishim gabuar, nė vend se ta shkrujmė me ēirilicė e kemi shkruar me latinicė! Edhe Togo ėshtė njė vend qė sigurisht do ta njohė Kosovėn. Nėse jo kėto ditė dhe kėta muaj atėherė mos ma shihni pėr tė madhe sepse edhe ashtu shumė po vuaj. Nė Vjenė e kam takuar Avdullah Shariefin, pėrfaqėsues i Sudanit, dhėndėrr i Kazakistanit nė Kombe tė Bashkuara i cili mė tha njohja e Kosovės mund tė llogaritet si punė tė pėrfunduara. Fluturova mbi qytetin e Romulit dhe tė Rremit pėr tė shkuar nė Ganėn mike ku presidenti dhe ministri pėr punė tė jashtme mė thanė se po kemi presion nga Serbia armike. I mbatha do opinga dhe shkova te Obinga! Nė shtetin e elfantėve, Bregu i Fildishtė gjatė njė ceremonie inaugurimi u takova me 6 pikat e Banit (ki Munin) por mungonin kurvat e Sllobodanit. Nicolas Sarkozit i thashė, tarak je bre burrė ishalla mundi nuk tė shkon huq kurrė! Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Francės e luta me kėto fjalė: pashė kardinalin Rishlje, Dantonin dhe Bonapartėn, De Golin dhe D’Estenin, Miteranin dhe Mishell Esienin, pashė kokėn e Zinedin Zidanit dhe humanizmin  e Daniell Miteranit, pashė qentė dhe macet e Brizihit Bardos dhe figurat prej dyllit tė madam Tysosė, pashė nderit tė kurtizaneve tė Frank Riberisė dhe pėr hatėr tė patriotizmit tė Ramiz Alisė, pranoje Enver Hoxhėn nė vizitė dhe thuaj se nuk do tė pranoja kurrė po tė mos intervenonte ai burrė (B.P.)! Aty  takova presidentėt e Chadit, Malit, Guinesė Conakry, Nigerit, Togos, Beninit, Guinesė Ekuatoriale, Nigerisė, Ganės, Tanzanisė, Mozambikut, Ruandės, Kongo-Brazavilit si dhe kryeministrat e Kenisė, Kamerunit, Zimbabvesė dhe pėrfaqėsuesin e Mbretėsisė sė Marokut. Gjatė kėtyre takimeve i pata dy evenimente apo performanca qė vlenė t’ju tregoj i nderuari kryeministėr, ministra, zėvendėsministra dhe anėtarė tė kabinetit qeveritar. Tė dyja ndėrlidhen me njė proces fiziologjik, pėshurrje apo me u shprehur qytetarisht, urinim! Isha nė zor prandaj dola nė livadh. Sa fillova me urinim apo me pėshurrė e sigurova njė pėrkrahje nga pėrfaqėsuesi i Malit i cili mė tha, po ti qenke myslimanė bre burrė! Rasti i dytė nuk kishte fort lidhje me diplomaci por me ekonomi. Nė vend qė tė bėj shpenzime unė bėra kursime! Afėr lokacionit ku fillova procesin fiziologjik, ishte njė kiosk fantastik. Mendova se mos ishte ndonjė zyrė pėr udhėzime turistike por pasi lexova nė gjuhėn Swahili dhe mburundi kuptova se ishte njė abdes’hane pėr nevoja fiziologjike! Nuk ishte as pėr ministra, zkryeministra, ambasadorė e lėre mė pėr qytetarė por ishte vetėm pėr kryetar. Vetėm pėr kryetarin e Zimbabvesė tė cilin e takova pak mė parė. Intuita mė tha t’i mėsyjė livadhit dhe malit. Sepse, po tė hyja brenda nė kabinė do tė gjobitesha mė shumė se tė urinoja nė Murin Kinez gjatė shpicit turistik! Kjo do tė ishte njė gjobė e panevojshme pas shkėputjes sė bashkėpunimit me FMN. Dhe kontribut dhe sakrificė personale pėr ta zbutur krizėn globale financiare! Ju e dini se unė gjithmonė kam kursyer. Edhe gjatė kohės sa kam qenė president. Tė gjitha i kam paguar me para personale pasi i kam tėrhequr mjetet nga xhirollogaria e presidencės! Dhe krejt nė fund; e kam takuar mjekun personal tė mbretit tė Spanjės e qė ėshtė njė fisnik i Andaluzisė si dhe personin mė tė rėndėsishėm pėr njė lobim tė suksesshėm, Ali Bin Leshkuqin, xharrah i Somalisė! Prandaj, do tė ketė shumė njohje. Mė besoni!“

 

 

Disa fjalė pėr Komisionin e tė sė Vėrtetės

PAJTIMI NDĖRETNIK NĖ KOSOVĖ, MUNDĖSI, REALITET APO UTOPI!

 

 

.