Evropa nė kurthin e kursit konservativ

__________________________________________________________________________________________________________________

 

KRYENGRITJA E TĖ ZEMRUARĖVE

 

- Pavarėsisht publikimit tė ndalesės pėr tubime dhe demonstrim, gjithandej nė Spanjė, armata e tė zemėruarve pushtoi qendrat e qyteteve, duke demonstruar kundėr klasės politike.

- Politikanėt evropianė tashmė kanė ra nė kurthin e kursit konservativ nacionalist dhe rrezikojnė projektin pėr integrimin e kontinentit.

- Vazhdimi i kursit konservativ nė jetėn politike evropiane thellon krizėn dhe pėrshpejton “Pranverėn evropiane”.

Shkruan: Sadri RAMABAJA – Prishtinė, 05. 06. 2011

 

 

__________________________________________________________________________________________________________________

 

”Ju nuk na pėrfaqėsoni ne”!

     Pas Greqisė, ishte e pritshme qė edhe Spanjėn ta pėrfshijė vala e protestave kundėr politikave neoliberale qė shkaktoi krizėn ekonomike aktuale. Krahas evenimentit tė zgjedhjeve pėr pushtetin lokal, qė nga njė pjesė e popullsisė tashmė koonsiderohen si farsė politike, sipas njohėsve tė rrethanave nė Spanjė, tė ardhmen e afėrt priten demonstratat mė tė fuqishme nė historinė mė tė re evropiane. Parakushtet pėr njė lloj kryengritjeje tė tė zemruarve i ka krijuar tashmė edhe pushteti pėrmes ndalesės pėr tubime dhe demonstrim. Pavarėsisht kėsaj, mė se 80 qytete tė Spanjės, javėn qė lam pas, nuk pėrfillėn ndalesėn dhe tė zemruarit pushtuan sheshet. Kėtė fundjavė vala e protestave do ta pėrfshijė cep mė cep gjithė Spanjėn. Protestuesit bėjnė pėrgjegjės pėr krizėn qė po kalon vendi gjithė klasėn politike, parasėgjithash dy partitė mė tė mėdha - partine Socialdemokrate (PSOE) dhe tė djathtėt popullsist (PP). ”Ju nuk na pėrfaqėsoni ne”, ishte njėra prej parollave mė sinjifikative e kėtyre protestave.  Kėto dy forca politike, duke instaluar sistemin dypartiak nė vend, trajtohen si pėrgjegjėse pėr kolapsin ekonomik, politik e moral, duke cenuar kėshtu rėndė demokracinė.

     Duke qenė politikanėt njėkohėsisht edhe aksionarė nė banka, firma tė medha imobiliesh,  ndėrtimi etj., ata kanė udhėhequr politika tėrėsisht tė gabuara, duke i shkaktuar vendit humbje marramendėse. Pavarėsisht kėsaj, mė se 260 kandidatė tė implikuar nė kėtė skandal, kanė gjetur vend nė listat e partive tė mėdha, pa pėrjashtuar as edhe ndonjė parti mė tė vogėl. Ka kohė qė edhe sindikatat mė tė medha nė vend janė kapur nga ky rrjet investorėsh dhe i mafias i instaluar nė pushtet. Por kjo gjendje tashmė nuk ėshtė diēka tipike spanjolle. Ky trend  tashmė ka pėrfshirė njė pjesė tė mirė tė Evrpės.

     Janė kėto arsye tė mjaftueshme qė i detyruan pėrfaqėsues tė shumtė tė Lėvizjes spanjolle tė shpėrndarė nė grupime autonome, qė po protestojnė tash dy javė, nė fundjavėn qė lamė pas tė mblodhėn qė tė diskutjnė reth njė manifesti, ku do tė prezentoheshin kėrkesat e tyre politike. Lėvizja e protestuesve sė pari pritet tė parashtrojė kėrkesėn per njė reformė tė thellė zgjedhore. Ata duan qė partive tė vogla t`ju hapet rruga e kalimit nė Parlament, duke pamundėsuar riciklimin e partive tė meha nė pushtet. Kėrkesa e dytė e Lėvizjes pretendohet tė jetė ajo mbi transparencėn nė politikė, duke pretenduar shmangien e korrupcionit. Kėrkesė e tretė e Lėvizjes ėshtė ndalimi I menjėhershėm I ushtrimit tė dhunės. Ndėrkaq kėrkesa e katėrt ka tė bėjė me krijimin e instancave politike, pėrmes tė cilave qytetarėt do t`i kontrollonin politikanėt.

Evropa nė kurthin e kursit konservativ

     Zgjedhjet lokale nė Spanjė dhe fitorja e Partisė Popullore tė qendrės sė djathtė, po edhe ato nė Danimarkė e gjetkė, dėshmuan se politikanėt evropianė po i rikthehen kursit konservativ nacionalist dhe rrezikojnė projektin pėr integrimin e kontinentit. Ata pretendojnė tė gjejnė shpetim afatshkurtėr nė politikat populliste, aty ku nuk do tė duhej kėrkuar shpėtimi. Kriza financiare gjithandej nė eurozonė, pra jo vetėm nė Spanjė, ishte  produkt i neoliberalizmit politik. Ajo ka thelluar hendekun mes politikės dhe qytetarėve. Vala e demonstratave qė pėrfshiu Spanjėn, dėshmoi mė sė miri se ku mund ta shpjejnė kontinentin ky kurs politik.

     Kuota e tė papunėve nė Spanjė zyrtarisht thuhet se ėshtė 21.3 %, qė rezulton tė jetė mė e madhja kėta 35 vjetėt e fundit. Gjithėsejt 5 milion qytetarė spanjoll janė tė goditur nga kjo krizė. Gjendja edhe mė alarmante ėshtė ajo e brezit tė ri. Sipas Institutit Nacinal tė Statistikave, grupmosha e tė rinjėve prej 25 vjetėsh, ka kohė qė ka kaluar kuotėn prej 40%  si tė papunė. Nė paralagjet e qyteteve tė medha si Madridi, Barcelona, Sevilia etj. kjo kuotė ėshtė edhe mė e madhe.

     Kriza qė ka mbėrthyer njė varg tė shteteve tė eurozonės (Greqinė, Spanjėn, Irlandėn, Portugalinė...), po rrezikon falimentimin e tyre. Pėr tejkalimin e kėsaj krize janė angazhuar politikanė e ekspertė ndėr mė eminentėt. Pati edhe takime nė nivel tė UE-sė qė u tentua tė mbaheshin larg syrit tė qytetarėve, siē ishte ai i ministrave tė financave me ekspertė nė  Bruksel para ca javėsh, e qė u zbulua nga Der Speiegeli gjerman,  qė dėshmon pėr seriozitetin e problemit dhe pėrpjekjet e politikės pėr ta mbajtuar krizėn larg vėmendjes sė opinionit. Reaksionet politike tė tė gjitha rymave, qofshin tė asaj qė vėrtet preokupohet pėr fatin e UE-sė, qoftė tė atyre qė po planifikojnė tė imponojnė Evropėn e dy shpejtesive, tashmė janė prezente. Por, e pėrbashkėta e qė tė gjitha kėtyre rrymave mund tė jetė, jo vetėm rrezikimi i euros si monedhė e pėrbashkėt, por edhe vet pėrspektiva e Unionit.

     Ndėrkaq pėrballė kėtij veprimi, arrogancės sė tė fuqishmėve dhe interesave tė ngushta nacionale, kriza vazhdon tė hedhė shtat. Janė tė mėdha interesat e veēanta, ato qė thellojnė hendekun edhe brenda vet BE-sė. Prandaj edhe ndihma e ofruar nga FMN (Fondi Monetar Ndėrkombėtar) dhe mekanizmi i krijuar enkas nga UE-ja pėr kėtė qėllim, duket tė jetė e pamjaftueshme. Nė fakt fondi i BE-sė, tashmė po rezulton se ėshte mė shumė nė dobi tė kreditorėve, se sa tė ekonomive qė janė prekur nga kriza.

     Nė takimin e fundit tė G-8-shes,  qė u mbajt nė vendin e kurave, nė Deauville, nė Francė, zyrtarisht u tha se “Pranvera arabe” do tė ishte tema qė do tė duhej ta dominonte takimin. Por ishte pikėrisht kriza financiare qė ka pėrlarė njė pjesė tė shteteve anėtare tė eurozonės, ajo qė zuri vend dominantė nė takim. Pėrpjekjet pėr ringajlljen e partneritetit transatlantik nė pėrballje tė ndikimit aziatik, vijnė ndėrkohė si tė natyrshme. Por ndesh me kėtė vullnet politik tė shprehur nga presidenti amerikan gjatė vizitės sė fundit nė Evropė, bie partikualarizmi politik i njė vargu shtetesh evropiane i shprehur nė pėrpjekjet e tyre pėr tė lidhur ekonomitė e tyre me Kinėn dhe Rusinė, pėr tė siguruar treg dhe fuqi ndikuese edhe tej UE-sė.

A ndodhemi nė prag tė “Pranverės Evropiane”?

 

     Shkaktari real i krizės financiare ishte kursi politik. Pėr pasojė kriza, para se tė jetė e karakterit ekonomik, ajo ėshtė e natyrės sė pastėr politike. Siē ka veneruar me tė drejtė Volfgang Mynhau (Wolfgang Münchau) para ca kohėsh nė njė vėshtrim tė tij tė publikuar nė botimin anglisht tė Financial Times, borgjet e pėrgjithshme tė eurozonės nė raport me potencialet e tyre ekonomike bazuar nė Bruto Prodhimin Vendor (BPV), nė masė tė ndjeshme, janė shumė mė tė ulta se sa ato tė Britanisė sė Madhe, Japonisė apo SHBA-ve. Vėshtėrsitė me tė cilėn ballafaqohen vendet evropiane tė prekura nga kriza, duket se janė produkt i mungesės sė mekanizmit politik pėr tė shmangur ato dhe pėr t`i hapur rrugė rikthimit nė normalitet. UE-sė duket se ende i  mungon serioziteti pėr shkėputje nga kursi neoliberal dhe rrjedhimisht edhe pėr dalje nga kriza aktuale.

     Ndėrkaq, vetėm serioziteti i tė veneruarit tė krizės, natyrisht jo vetėm nga elita politike evropiane, do tė shpjente tek njė realitet tjetėr. Vetėm kėshtu  do tė arrihej qė tė krijoheshin parakushtet  pėr dalje nga rrethi vicioz dhe hapjes sė pėrspektivės pėr thellim tė kursit integrues, si parakusht i pėrmbylljes sė plotė tė projektit pėr njė Evrope tė bashkuar. Sjelljet e EULEX-it nė Kosovė, janė produkt i kėtij kursi konservativ. Ndėrkaq njė lėvizje e fuqishme shqiptare, pjesė integrale e Pranverės Evropiane, do tė ishte kontribut i lloit tė vet, pėr vendosjen e demokracisė reale. Konkluzioni se kjo nuk ėshtė krizė e pastėr ekonomike, por krizė politike, na rezulton tejet real. Ndėrkaq vazhdimi i kursit konservativ nė jetėn politike evropiane nga politikanėt shkurtėpamės dhe tė paaftė, do ta thellojė krizėn dhe do ta pėrshpejtoj “Pranverėn evropiane”. Paralajmtarė pėr kėtė ėshtė pikėrisht kryengritja e tė zemruarve nė Spanjė, Greqi...

 

* ) Kontakti me autorin Sadri Ramabaja ( sramabaja@hotmail.com )

 

__________________________________________________________________________________________________________________

S.RAMABAJA: INCESTI SI AKT POLITIK

 

.