ILJAZ HAXHI AGUSHI

APOSTULLI I SHQIPĖRISĖ ETNIKE

 

 

Shkruan: Prof.Dr.Muhamet Pirraku

 

=================================================================

 

“Sangius heroum semen libertatis”

(Gjaku i heronjve ėshtė fara e lirisė)

 

Nė kujtesėn historike tė popullit shqiptar, personaliteti i Iljaz Haxhķ Agushit qėndron nė piedestalin e Altarit tė Shqipėrisė Etnike: urtak, bamirės, paqekrijues, diplomat, udhėheqės trim e Burrė i shtetit, personalitet dinjitoz, me njė parashikim politik kombėtar, Fanar nė Oqeanin Shqiptar tė trazuar nga jashtė dhe nga brenda. Nė shėmbėlltyrėn politike e luftarake tė Iljaz Agushit i martirizuar, me vėllezėr e me gjak, pėr tėrėsinė e Shqipėrisė Etnike, kemi personalitetin kombėtar shqiptar tė Kosovės mė tė ndjekurin, mė tė anatemuarin, mė tė sharin, mė tė pėrbuzurin nga drejtuesit e organizatės komuniste kominterniste jugosllave nė vitet 1941-1945, pėr faktin se ai ishte mė mė i rrezikshmi pėr planet e tyre nė dėm tė ēėshtjes shqiptare qė priste zgjidhje.

Ndonėse i lindur nė njė mjedis qytetar, nė Prishtinė, ku turqishtja ishte futur pėr gjuhė familje, kurse shqipja kishte mbetur “gjuhė pėr tė marte” - pėr pazare me fshatarėsinė, Iljaz Agushi kishte dashuri jetike pėr gjuhėn e bilbilave tė katundit, siē i quante ai rapsodėt popullorė. Kishte dashurinė llapushase rob pėr punėn, dashurinė shqiptare malėsore mė tipike pėr farefisin, dashurinė e rilindėsit pėr historinė e kombit, krenarinė  gjithėshqiptare pėr besėn shqiptare dhe pėr trimėrinė burrėrore, gatishmėrinė pėr sakrificė pa ēmim pėr popullin dhe vendlindjen, gatishmėrinė pėr sakrificė  pėr lirinė e Shqipėrisė - Njė dhe tė pandarė. Populli e deshi dhe e mbiquajti “Nana e fukarasė dhe mullėza e shqiptarisė!”

Pėr lirinė dhe pėr pavarėsinė e Shqipėrisė nga Perandoria Osmane punoi fuqimisht edhe i et, Xhemajl Agush Mehmeti, i njohur nė popull si Haxhķ Xhemajl Aga. Mirėpo, Haxhķ Xhemajli pėrpjekjet pėr lirinė e Shqipėrisė i mbėshteti nė Serbinė qė tradhtoi Isa Boletinin, Idriz Seferin, Begollėt e Pejės, Ramadan Shabanėt e Kjevės, Kryezitė e Gjakovės, e tė mos flasim pėr minoret: dinarifėt (llapushash), mullasylėt (shtimjanė) e hasahysenėt (suharekas), rrustėkabashėt (prizrenas), Bajram­cu­rrėt (gjakovaras) tė shumėt e me mbiemra familjar tė tjerė nė mbarė Kosovėn. Ndaj, pasojat e luftėrave ballkanike tė Motit tė hidhur 1912-13, Haxhķ Xhemajlin e rreshtuan, para syve tė popullit, nė tarafin e bejlerėve qė “e shitėn Kosovėn!”. I zhgėnjyer pėr bėmat, mblodhi familjen dhe iku nė Konja, nė Bursa e nė Stamboll. Meqė njė jetė ia kishte kushtuar shqiptarisė sė Kosovės, ashtu si diti e mundi, nuk mund tė hiqte dorė nga shqiptaria, nga varri i katragjyshit, Mehmet Thaēi- Mazrreku nė Malishevė, e as nga varri i tė et, Haxhķ Agush Mehmetit nė Prishtinė. Dy djemtė e mėdhenj: Mustafėn (1900) dhe Iljazin (i lindur mė 14 prill 1903), tė cilėt mėsimet fillore i mbaruan nė Prishtinė, i dėrgoi nė Kolegjigin e Diturive filozofike nė Stamboll. Pasi e mbaruan me sukses tė dalluar, i punėsoi nė Postė tė Stambollit, ku nisi aktiviteti politik i Iljaz Haxhķ Agushit, lidhja e sigurt midis Komitetit Shqiptar tė Stambollit dhe Komitetit “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės” me seli nė Shkodėr. Kjo lidhje ndodhi edhe pėr faktin se Hoxhė Kadri Prishtina, kryetari i Komitetit “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės” ishte dhėndėr i vushtrriasit, Sylejman Pashės, me prejardhje drenicase, tezak i Haxhķ Agush Mehmetit. Sylejman Pasha ishte kushėri i parė i  t’et tė Hasan Prishtinės dhe i Zejnullah be Vushtrrisė, e baballėk i Hoxhė Kadri Prishtinės.

Realisht, tė dhėnat burimore dhe kujtesa familjare dėshmojnė se Iljaz Agushi ishte lidhur pėr Lėvizjen Kombėtare Shqiptare qysh nė moshėn 14 vjeēare, pikėrisht nė Klubin Kulturor Shqiptar tė Stambollit. Kėtu ishte betuar para Flamurit tė Skėnderbeut se “tėrė qenien dhe pasjen do t’ia kushtojė Atdheut stėrgjyshor - Luftės pėr ēlirimin e Kosovės dhe pėr ribashkimin e Shqipėrisė Etnike!” Nė vitin 1922, Hasan be Prishtina dhe Xhemajl be Sylejman Pasha, kushėrinj tė dytė, tė cilėt nga fundi i vitit 1918 jetonin dhe vepronin nė Shkodėr e nė Tiranė, i shkruan Iljazit tė ndikonte tek i et, tė kthente familjen nė Prishtinė dhe tė vazhdonte pėrpjekjet e hershme pėr shqiptarėsinė e Kosovės dhe pėr Shqipėrinė e lirė! Kėrkesė pėr kthim nė Kosovė Haxhķ Xhemajli mori edhe nga Prishtina, pikėrisht nga urtaku dhe dijetari i madh, Sheh Mehmet Sezai, tė nėnshkruar edhe nga Nazim Gafurri, qė ishte ndera e burrėrisė shqiptare tė Prishtinės. Njė “Selam” tė pashkelshėm, nė kėtė drejtim, Haxhķ Xhemajlit, kėso kohe, i kishte arritur edhe nga politikani madhor, Ferat be Draga, kryetar i Organizatės Politike Kombėtare “Xhemijeti” (Bashkimi). Kėsaj kėrkese unanime nuk i bishtėroi as xhaxhai i Iljaz Agushit, urtaku Murat Aga (vdiq mė 1926) dhe, pa vonesė, po mė 1922, pjesa mė e madhe e Familjės Agushi u kthye nė Prishtinė, nė shtėpitė dhe nė njė pjesė tė pronave tė veta.

Vėrtet, Familja Agushi nga fundi i shekullit XIX mund tė konsiderohej Derė e katėrt e Prishtinės pas pinjollėve tė Gjinollajve, Derės sė Muftilerėve (tė bijtė e Emin Agės sė Sllatinės sė Moravės sė Epėrme, qė dha edhe pashallarė pėr Prishtinė dhe Shkup)) dhe Derės sė Sulejman pashė Prishtinės. Nė ngritjen e Familjes Agushi ishte shquar i vėllai i Xhemajlit dhe i Muratit, Mehmet Agush Mehmeti, tregtar dhe patriot i shquar, i helmuar nga turqit nė Selanik. Kėtu qėndronte misteri dhe shtytja intime e Haxhķ Xhemail Agushit pėr hakmarrje kundėr robėruesit osman qoftė edhe nė mbėshtetje tė Serbisė.

Pėr “rehabilitimin” politik kombėtar tė shpejtė tė Haxhķ Xhemajl Agushit, pas riatdhesimit nė Prishtinė, ndikuan fuqimisht edhe personalitetet e pėrmendura mė lartė. Haxhķ Xhemajl Aga- Agushi pėrnjėherė u hodh nė lėvizjen politike kombėtare tė “Xhemijetit” dhe, mė 1923, u zgjodh deputet i kėsaj partie pėr Prishtinė, nė Parlamentin e Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene, krahas Nazim Gafurrit. Mirėpo, respektin e plotė politik kombėtar para popullit Haxhķ Xhemajli do ta arrijė pas lidhjes sė krushqisė sė re me Derėn e Sylejman pashė Prishtinės. Iljaz Haxhķ Agushi do tė martohet me tė bijėn e Xhemajl be Sylejman Pashės, me tipare ky stėrgjyshore drenicase, njė si Leonidi i Termopiles shqiptare nė Mėrdar e Pėrpallac, nė tetor tė vitit 1912, kundėr sulmit tė ushtrisė pushtuese tė Serbisė nė Kosovė. Kjo ishte e vetmja rezistonė e organizuar dhe e komanduar shqiptarisht e Kosovės kundėr depėrtimit tė ushtrisė serbe nė tokėn shqiptare mė 1912. Udhėheqėsit e tjerė tė Kryengritjeve shqiptare kundėr osmane  tė fillimit tė shekullit XX, me mbėshtetje nė Serbinė, nuk patėn fytyrė ta ftonin popullin kundėr pushtuesit serb, sepse forcėn luftarake e kishin dėrrmuar nė ballafaqime me ushtrinė osmane, ndaj Kosova tė thuash u pushtua nga Serbia pa hasur nė rezistencėn shqiptare qė e priste ajo.

Dėshmori i kombit, Apostull i Shqipėrisė Etnike - Iljaz Haxhķ Agushi, shumė herėt u shqua me urti politike, me dije dhe me dashuri pėr njerėzit. Mėsues tė parė qė kurrė tė mos dėshtonte, e pati t’et, Haxhķ Xhemajlin, i cili me shpejtėsi e ktheu autoritetin, i mbėshtetur, pėrpos mė veprimtarėt politik tė pėrmendur mė sipėr, edhe nė popullsinė fshatare dhe krerėt e saj. Djaloshi i dalluar me urti dhe me dashuri pėr punėn e pėr kombin, Iljaz Agushi, deri nga fillimi  i viteve tė ’30-ta punoi si rentier (kishte disa mullinj tė ujit trashėgim nga i et, dhe mėma), e tani iu besua tė udhėhiqte ekonominė familjare, por vetėm si hije e tė vėllait, Mustafasė, qė ishte burrėruar para kohės dhe shquhej me ndjeshmėri dhe me dashuri pėr bashkėqytetarėt dhe pėr kombin. Vėrtet, Mustafa Agushi ishte ngritur nė njė personalitet qe do ta shquaj fisnikėria e atdhedashuria gjatė tėrė jetės.

Realisht. nga fundi i viteve tė ’20-ta tė shek. XX, Iljaz Agushit i ishte besuar edhe administrimi i Vakėfit tė Bashkėsisė Islame tė Prishtinės , mė vonė  shėrbeu edhe si asistent i t’et pėr pėrmbushjen e detyrave qė i dilnin si pėrfaqėsues shumė i respektueshėm nė Klubin e Deputetėve Shqiptarė nė Parlamentin e Jugosllavisė. Nga pjesa e dytė e viteve tė ’30-ta, Iljaz Haxhķ Agushin e gjejmė anėtar tė Kėshillit Drejtues tė Organizatės sė Myslimanėve pėr viset shqiptare jashtė Shqipėrisė londineze dhe Drejtor tė Vakėfit tė kėsaj Bashkėsie, me seli nė Shkup, e cila administronte viset shqiptare etnike dhe historike jashtė kufirit tė Shqipėrisė londineze.

Nė vitin 1936 Iljaz Agushit  i vdiq gruaja, duke ia lėnė katėr djem, fare tė mitur, tė cilėve do t’u kushtohet, tėrė jetėn, motra e Iljazit, Behixhja, lėnesha mė fisnike qė njohu Tirana e kohės sė Enver Hoxhės. Iljazi (si edhe Behixhja) kurrė mė nuk do tė martohet edhe pse ishte i ri, vetėm rreth 33 vjeē. Pati shumė oferta pėr martesė dhe pati shtrėngim tė madh nga i Et, qė tė martohej, por refuzoi burrėrisht: “Gruaja mė shkoi me mallin e Babait (Xhemajl be Prishtinės, i cili njė jetė ia kushtoi lirisė sė Shqipėrisė (Jetonte i ikur nė Tiranė, pa gruan), ndaj  kurrė nuk mund t’i qes artake qikės sė Tij,  as tashti qė Ajo  ėshtė nė varr...!”

Veprimtari i Ēėshtjes kombėtare shqiptare, Iljaz Agushi, nga tashti do t’i pėrkushtohet kryekreje politikės kombėtare pėr ēlirimin e Kosovės dhe ribashkimin e Shqipėrisė Etnike. Pas vdekjes sė t’et, mė 1938, Iljaz Haxhi Agushi u zgjodh pėrfaqėsues nė Parlamentin e Jugosllavisė pėr viset e Ferizajt, dhe nga ky moment fillon karriera e lartė politike e mirėfilltė e Iljaz Haxhķ Agushit, i denjė pėr pozitat shtetėrore kombėtare qė do t’i gėzojė nga 14 prilli 1941- 27 tetor 1943, kur do tė martirizohet nga komunistėt shqiptarė prishtinaso- gjakovaro-tiranas.

Ndonėse relativisht i ri, por i burrėruar para kohės, Iljaz Agushin e shqoi dinjiteti i pa nėpėrkėmbur, me fjalė petake shqiptarisht, ndonėse me theks turqisht, personalitet me njė aftėsi tė jashtėzakonshme bashkuese pėr lidhjen pėrreth vetes tė deputetėve dhe tė personaliteteve politike shqiptare me pėrkatėsi partiake tė ndryshme. Kjo pėr faktin se Iljaz Aga, siē e quante populli, veēanėrisht  nga fshatarėsia, veprimtarinė e tij politike praktike e mbėshteti vetėm mbi shqiptarinė si partishmėri luftarake. Nė historinė shqiptare tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė  Etnike Lindore nė pėrgjithėsi, nuk mund tė gjendet asnjė personalitet qė kishte pėrreth vetes mė shumė krerė, mė shumė ulema, mė shumė tregtarė, mė shumė industrialistė, mė shumė politikanė, mė shumė nxėnės e studentė, mė shumė fukarenj e tė sėmurė, mė shumė nevojtarė – pra, ishte Personalitet mė shumė mbėshtetės. Ėshtė e vėrtetė se i et, deputeti i listės qeveritare tė JRZ-sė (Bashkėsia Radikale Jugosllave), Haxhķ Xhemajl Aga- Agushi, i mbėshtetur nė krerėt e Llapit, tė Gallapit, tė Rrafshit tė Kosovės dhe tė Drenicės, ishte bėrė digė kundėr shpėrnguljes sė shqiptarėve nė Turqi, duke pasur mbėshtetje e Ferat be Dragės, i papėrsėritshėm nė istikamet e Luftės shqiptare pėr Ēlirimin e Kosovės. Pas kėtij aktiviteti qėndronte fuqimisht djaloshi dinjitoz, Iljaz Aga-Agushi, i cili ishte forca bashkuese qė ia ruante tė bashkuar, edhe Ferat be Dragės eksploziv, pėrkrahėsit dhe bashkėluftėtarėt nė Frontin e Pėrgjithshėm tė Rezistencės Politike Shqiptare Kundėr serbe.

Nė ditėt e tėrheqjes sė ushtrisė jugosllave para forcave gjermane dhe italiane, mė 13 e 14 prill 1941, Iljaz Agushi do ti  shpėtojė masakrimit serb falė, menēurisė e guximit tė  Sheh Mehmet Sezait, (hartuesit tė Programit Politik tė Organizatės “Xhemijeti” mė 1919”, i cili e fshehu Iljazin “diku nėn tokėn e pirit tė Tij...”. Nga fillimi i pjesės sė dytė tė prillit vitit 1941, ushtria e pushtuesit fashist italian e pėrtėriti Komunėn e Prishtinės duke vu nė krye tė saj kryetar e nėpunės serbė. Iljaz Haxhķ Agushi, nė mbėshtetje tė dijetarit e udhėheqėsit shpirtėror, Sheh Mehmetit, e ftoi popullsinė e Llapit, tė Gallapit, tė Rrafshit tė Kosovės dhe tė Drenicėn, t’i “vnonin” plisat e bardhė, kombėtar shqiptare (edhe ata qė kurrė nuk i kishin bartur mė herėt, veēanėrisht pjesa absolute zejtare, tregtare dhe e bujarisė qytetare), e tė vinin nė Prishtinė, me praninė e tyre tė dėshmonin pėr pėrkatėsinė shqiptare tė shumicės nė Prishtinė e rrethinė. Kėmbė, si nė Marrshin e Minatorėve e tė popullit mė 1989, apo nė Marshin pėr Mitrovicėn e Bashkuar, mė 2000, mbi 30 mijė veta, midis tyre edhe me armė jetike, e pushtuan Prishtinėn. Ky marrsh nuk mund tė dėshtonte, siē dėshtuan ato dy tė kohės sonė, sepse ideator dhe “komandant suprem”, i pa asnjė dėshtim, ishte madhori i kombit Iljaz Agushi, i mbėshtetur nė popullin e gatshėm pėr sakrificė sublime pėr Lirinė. Nė ballė tė masės tė veshur shqiptarisht, para syve tė ushtrisė pushtuese italiane, Iljaz Agushi urdhėroi kryetarin dhe nėpunėsit serbė tė dilnin nga Ndėrtesa e Komunės pėrndryshe do tė vriteshin nga popullsia e revoltuar. Kėrkesa u plotėsua pa kundėrshtim, kurse Iljaz Agushi  i thėrriti masės: “E shpalli tė hapur Komunės qė pėrfaqėson popullsinė e vendit...! kurse pėr  udhėheqės me autorizim t’i emėronin nėpunėsit, i autorizojmė  dy burrat e fortė: Mustafa Abitin dhe Ahmet Salihun, ish-bashkėveprimtarė mė tė afėrm tė Nazim Gafurrit...

 Nė rrethana tė njė entuziazmi gjithėpopullor, nėn valėvitjet e Flamurit tė Skėnderbeut, e shpalli tė ngritur edhe Prefekturėn e Prishtinės. Tė gjithė kėtė aktivitet “nė emėr tė Mbretnis Shqiptare” Iljazi e bėri mbi bazė tė marrėveshjeve qė kishte me diplomacinė shqiptare tė Shqipėrisė Londineze sė paku nga viti 1935. Populli i cili manifestonte shqiptarinė dhe lirinė,  Iljaz Agushin, me aklamacion, e emėroi Prefekt tė Prefekturės sė Prishtinės, e cila do tė synojė administrimin pjesės lindore tė Kosovės sė sotme, pėrfshirė edhe Drenicėn. Dhe, me njė nguti, duke e bėrė edhe natėn ditė, Iljaz Agushi i ngriti komunat nė arealin e Prishtinės, tė Fushė-Kosovės, tė Drenicės, dhe Shtimes, duke vendosur pėr kryetar personalitete popullore qė kishin treguar aftėsi bashkuese tė popullit gjatė Jugosllavisė Versajase. Shkoi nė Mitrovicė dhe komandantit gjerman ia shtroi kėrkesėn gjithėshqiptare pėr bashkimin e Mitrovicės dhe tė Sanxhakut tė Tregut tė Ri me Mbretnin Shqiptare e cila synonte ribashkimin e tokave shqiptare. Prej andej arriti nė Ferizaj dhe nė njė miting gjithėpopullor, nėn valėvitjet e Flamurit Kombėtar, e ngriti Nėnprefekturėn e Ferizajt, duke e bashkuar me Mbretnin Shqiptare edhe pjesėn mė tė madh tė  Moravės sė Epėrme.

Nga kėtu Iljazi shkoi nė Prizren, ndihmoi nė konsolidimin e pushtetit shqiptar nė Prefekturė dhe kėrkoi nga Komanda gjermane pėr Zonėn e Kosovės tė urdhėronte bashkimin e viseve tė Gjilanit, tė Llapit, tė Vushtrrisė e tė Mitrovicės e tė Sanxhakut me Shqipėrinė. Nga andej erdhi nė Gjilan, tė cilin e synonte Bullgaria fashiste, dhe nėn valėvitjet e Flamurit Kombėtar vendosi nėnprefektin dhe kryetarėt e komunave nė pjesėn mė tė madhe tė Anamoravės. Dhe, edhe kėtė nėnprefekturė, si mė parė atė tė Ferizajt, ia bashkoi Prefekturės sė Prishtinės, realisht, Shqipėrisė qė po ribashkohej me shumė vėshtirėsi.

Prefekti i Prishtinės, Iljaz Haxhķ Agushi, veēmas i mbėshtetur edhe nė forcėn ekonomike dhe nė autoritetin  e madh tė tė vėllait, Mustafasė, tė bamirėsave kombėtar filantropė: Shyqyri Be Ramadan Beut dhe Stak Mark Mirditės, e sidomos nė autoritetin e baballėkut Xhemajl Be Sylejman pashė Prishtinės, tashti sapo i kthyer nga Tirana, pa vonuar i pėrtėriti lidhjet e ngushta me Komitetin e Kosovės tė Bedri be Pejanit nė Tiranė, i cili bashkonte yndyrėn e shqiptarizmės sė Kosovės, dhe i ftoi misat e Tij, me Bedri be Pejanin nė krye tė vinin nė Kosovė dhe pa vonuar t’i vizitonin viset shqiptare nėn administrimin hitlerian, pėr tė pėrēuar kėrkesėn jetėsore shqiptare qė viset e Vilajetit tė Kosovės ku tashti prapė pretendonte Serbia e Nediqit, nėn obrelėn hitleriane, tė basghkoheshu\in me Mbretnin Shqiptare, si zgjidhje mė e drejtė edhe pėr Rendin e Ri Botėror  qė synonte Boshti Nazifashist. Sė kėndejmi, Nėntoka e propagandės fashiste italiane Iljaz H. Agushit do ta konsideroj si shqiptarin numėr Njė tė kategorisė “Grande Ufficiale”, karshi Ferat be Dragės qė konsiderohej numri Njė i shqiptarėve “Grand Corobne”.

Patrioti mendje esėll, Iljaz Haxhķ Agushi njėkohėsisht vuri lidhje me bashkė­punė­torėt nga periudha e veprimtarisė nė Fakėfin e Bashkėsisė Islame nė Shkup, aktivistė kėta tė Lėvizjes sė Rezistencės Shqiptare pėr vise tė Shkupit, tė Kumanovės, tė Tetovės, tė Dibrės, tė Gostivarit, tė Kėrēovės, tė Strugės, tė Ohrit e tė Manastirit dhe kėrkoi nga ata tė forconin aktivitetin politik pėr bashkimin e atyre viseve me Mbretnin Shqiptare. Ithtarėt e Iljaz Haxhķ Agushit, tė bashkuar me rininė studentore pėrparimtare kombėtare dhe komuniste, organizuan Demonstratėn kombėtare historike tė Shkupit, nė tė cilėn mori pjesė i tėrė qyteti e rrethina, tė gjithė me plisa tė bardhė shqiptarė, me kėrkesėn sublime: “Shkupi asht i yni…! Shkupi ėshtė qytet kėrthizė e mbėshtjellė me toka shqiptare etnike dhe  historike...!”

Punėn e parė dhe mė tė madhe qė Iljaz Agushi bėri pėr dėshmimin e shqiptarėsisė sė Prishtinės, nė kėtė kohė kryesisht shqiptare turkofone nė familje, ishte hapja e Liceut “Sami Frashėri”, tė cilit fillimisht ia siguroi kushtet parėsore pėr punė, me mjete tė veta. Nėn patronatin e Iljazit do tė mbahet shfaqja e parė kombėtare shqiptare nė Prishtinė, pėrgatitur nga nxėnėsit e kėtij gjimnazi. Ka mbetur nė kujtesėn historike njė moment frymėzues nga kjo ngjarje. Skena kur njė vajzė me gjergjef nė duar po zhdrivillonte Flamutin Shqiptar, e irritoi kapitenin fashist, arbėreshin Antika, i cili u ngrit pėr ta lėshuar sallėn. Patrioti mendjendritur, Iljaz Agushi iu kundėrvu pa hezitim: “Zoti Kapiten! Mos provoni tė dilni duke shkelur mbi Flamur…! Kush e shkelė flamurin e shqiptarit atė do ta paguaj me kokė…!” Ky incident, kėshtu, u bė pjesa mė e rėndėsishme e shfaqjes sė parė shqip nė gjimnazin “Sami Frashėri”, pėrkatėsisht nė Kosovėn qė po ēlirohej nga vargonjtė e robėrisė  serbo-jugosllave. Realisht, mė 12 gusht 1941 Roma kishte shpallė “Dekret Ligjin Mbretnuer Mbi tokat qė bėjnė pjesė intrigrante tė Mbretnis Shqiptare”, nė tė cilat do tė zbatoheshin Ligjet e vitit 1939.  Mirėpo, Prefekti i Prishtinės, i vendosur nga populli, nuk e ndalte aktivitetin politik pėr pėrfshirjen e plotė tė ish-Vilajetit tė Kosovės (i cili, pas Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit deri nė tetor tė vitit 1912, i pati mbi 32 900km2) nė Mbretnin e Shqipėrisė, hėpėrhė, qoftė edhe nėn kurorėn mbretėrore tė Italisė, si fazė kalimtare tė nevojshme.

Meqė pėrpjekjet e Iljazit kishin mbėshtetjen e gjithanshme tė masave, pėr bashkimin e tė gjitha viseve shqiptare jashtė Shqipėrisė londineze me Mbretnin Shqiptare, do tė nominohet dhe, mė 3 dhjetor 1941,  do tė bėhet pjesėtar i Kabinetit Qeveritar tė Mbretnis Shqiptare. Pėr kryeministėr ishte nominuar Mustafa Merlika – Kruja, njė bashkėveprimtar e miku mė besnik i Hasan Prishtinės nga Komploti i Taksimit, nė fillim tė vitit 1912, - pėr organizimin dhe drejtimin e  Kryengritjes sė Pėrgjithshme Shqiptare pėr ēlirimin, autonominė dhe sė fundi Pavarėsinė e Shqipėrisė nga Perandoria Osmane.

Meqė IljazHaxhķ Agushi kishte pėrvojė tė gjatė nė drejtimin dhe administrimin e ekonomisė  Vakėfit tė Prishtinės e tė Shkupit, me interes shoqėror, kombėtar e shtetėror, do tė emėrohet Ministėr Sekretar Shteti pėr Punė BotoreKabinetin e Mustafa Krujės. Ishte kjo ministri e rėndėsishme pėr punėt publike tė vendit. Kėtė postė do ta mbajė edhe nė tri kabinetet qeveritare shqiptare deri me kapitullimin e Italisė fashiste. Nė dy qeveritė e Maliq be Bushatit dhe nė qeverinė e Ekrem be Libohovės, nga mesi i janarit deri nė mesin e shtatorit 1943, krahas postit tė Ministrit pėr Punė Botore, Iljazi ishte edhe Nėnkryeministėr dhe Zėvendėskryeministėr i Mbretnis Shqiptare, ishte pra njeriu i dytė publik nė Shqipėrinė qė vepronte pėr ribashkimin e tė gjitha vendeve shqiptare etnike dhe historike. Ėshtė i vetmi personalitet  shtetėror shqiptar i  lartė, i cili nga 3 dhjetori 1941 deri mė 14 shtator 1943, nuk pati asnjė dėshtim, asnjė krizė nė udhėheqje, gjithmonė faktor pajtues e bashkues nė qeveritė shqiptare.

Periudha kur Iljaz Haxhķ Agushi i ushtroi detyrat shtetėrore tė pėrmendura mė sipėr, ėshtė koha kur pjesa mė e madhe e tokave shqiptare, pėr tė parėn herė, pėrjetoi tė mirat e shtetit kombėtar nė mundėsi: nė fushė tė ndėrtimit, tė shėndetėsisė, tė arsimit, tė informimit, tė bonifikimit tė tokave, tė komunikacionit tokėsor, tė telekomunikacionit, tė zhvillimit ekonomik, tė planifikimit hapėsinor kombėtare shtetėror, etj., por kėtu nuk do tė ndalemi gjerėsisht. Megjithatė, pėr kėtu ėshtė momenti historik tė konstatojmė se Iljaz Haxhi Agushi ia dhuroi Ferizajt xhaminė madhėshtore, pranė kishės ortodokse dhunė shtetėrore jugosllave, dhe kėshtu kėtij qyteti, qendėr administrative e Nėnprefekturės, dhe rrethinės ia faktografoi identitetin shqiptar. Iljazi, vėrtet, ishte Eminenca e kaltėr pėr shqiptarėsinė e Tokave Shqiptare tė sa po ēliruara nga  pushteti kolonial serbo-jugosllav.

Burri i shtetit shqiptar qė po ribaskohej, Iljaz Agushi, falė guximit dhe patriotizmit tė kulluar, e shfrytėzoi maksimalisht postin e Ministrit tė Punėve Botore dhe postin e pėr organizimin dhe pėr fuqizimin e Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės nga fundi i vitit 1941, pėrkatėsisht nga fillimi i vitit 1942 dhe u bė kurrizi i pėrpjekjeve pėr ribashkimin e plotė administrativ shtetėror tė Shqipėrisė Etnike. Kjo qartė shihej nga fjalimet e tij nė mitingjet popullore tė shkurt-marsit 1942, nė Prishtinė, nė Ferizaj, nė Gjilan, nė Pejė e nė Prizren. Nė kėto mitingje e lidhi, me aklamacion, “Besa-Besėn” tradicionale shqiptare pėr t’i dalė zot plėngut, tokės stėrgjyshore! Pėr kėto qėllime e vuri nė shėrbim tėrė pasurinė pėrrallore qė kishte Familja Agushi. Pėrpjekjet patriotike tė Iljaz Haxhķ AgushitMbrojtjen Kombėtare tė Kosovės dhe pėrpjekjet pėr ribashkimin e Shqipėrisė, Komiteti Krahinor i PKJ-sė pėr Kosmet do t’i kualifikojė “punė kuislingu” nė shėrbim “tė qeverisė kuislinge tė Mustafa Krujės”!?!

Vėrtet, nė marsin e vitit 1942, pikėrisht kur u pa se masa shqiptare nė “Tokast e Lirueme” nė Iljazin shihnin Mesinė e shqiptarėsisė dhe tė shqiptarisė sė tokave shqiptare jashtė Shqipėrisė Londineze, makineria propagandistike e PKJ-sė do ta etiketojė e damkojė pėr “tradhtar tė popullit shqiptar...”, kurse nė majin e atij viti do ta quajė: “pjesėtar tė kolonės sė pestė”!?! Dhe, Komiteti Krahinor i PKJ-sė pėr Kosmet, nė korrik tė vitit 1942, nė Iljaz Agushin shihte korifeun pėr “Shqipėrinė e Madhe”, nocion ky serb shovinist i fundshekullit XIX. Njėkohėsisht, nėntoka shqiptare profashiste italiane, pėrmes zyrtarėve tė tarafit “Partia Kombėtare Fashiste Shqiptare”, Iljaz Agushit ia pėrgjonte edhe bisedat private, madje edhe ato mė intime me miqtė mė besnikė. Janė dhjetėra raporte tė Muhamet Ēetės, Muharrem Xhedikut dhe tė Dervish Bejlerit, dėrguar Kolė Bib Mirakajt, i cili, nga maji 1942, e zuri vendin e Profesor Jup Kazazit - kryetar i Partisė Fashiste Kombėtare Shqiptare. Nė raportet nga Prishtina pėr Mirakajn, Iljaz Agushi tashti portretohej personalitet “me mentalitet tė vjetėr”, “bejlerė-feudal”, “islam proturk”(!?!) dhe paraqitej si pengesė kryesore nė Kosovė kundėr aspiratave nazifashiste tė Musolinit e tė Hitlerit pėr Rendin e Ri evropian. Kėrkohej eliminimi i tij nga skena politike dhe pushtetore, me ēdo kusht, pėr tė lehtėsuar zėvendėsimin e kuadrove kombėtare tė Iljaz Agushit nė komuna, nė nėnprefektura dhe nė prefektura, me kuadro tė pėrkushtuara fashizmit, katolicizmit dhe kurorės mbretėrore tė Italisė.

Nga shtatori i vitit 1942 kėrbaēin serb komunisto-ēetnik dhe italian fashist pėr tė qėlluar mbi ndershmėrinė, menēurinė, patriotizmin dhe gatishmėrinė pėr sakrificė pa ēmim tė Iljaz Haxhķ Agushit, pėr kombin shqiptar, e mori nė dorė komandanti i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Aradheve Partizane tė Kosmetit, Fadil Hoxha. Meqė PKJ-ja nė Iljazin shihte drejtuesin e rrymės shqiptare pėr ribashkimin e Shqipėrisė Etnike, me qėllim tė “merrnin pushtetin nga okupatori nė momentin e thyerjes” sė tij tė paevitueshme, komandanti partizan i Kosovės, nė nėntorin e vitit 1942, Iljazin e shihte nė krye tė listės sė “reaksionarėve”, themelues tė “Frontit tė Kreshnikėve fshatarė pėr Mbrojtjen Kombėtare” tė Kosovės, ndaj e shante marrėzisht: “E juve, qen tė fėlliqtė dhe shėrbėtorė tė okupatorit: Iljaz, Sefedin, Rifat, Xhevat Begolli, Kajtaz, A. Dush. Pal Lumez, Kryezi, S. Goran, F. Dragė, K. dhe P. Bib(…), nuk do tė ketė birė nė globin tokėsor ku do tė mund tė fshihi nga gjyqi i popullit…!” Koha e vėrtetoi se cili kishte qenė nė pozitėn e “qenit besnikė”, nė shėrbim tė tė huajit, nė rolin e  varrmihėsit tė lirisė sė Shqipėrisė tė kėrcėnuar, vazhdimisht nga apetit pushtuese koloniale  Serbo-Jugosllave.

Tė dhėnat burimore arkivale dhe publicistike, por edhe kujtesa historike e popullit, flasin qartė se Iljaz Haxhķ Agushi dhe qeveritė shqiptare nė tė cilat ai pėrbėnte gjithnjė mė shumė se telin e dytė tė ēiftelisė, u pėrpoqėn dhe vepruan politikisht e ushtarakisht pėr realizimin e ribashkimit tė Shqipėrisė tėrėsore, Etnike neutrale ndaj konfliktit botėror, nė shembullin e Suedisė dhe tė Turqisė. Angazhimi i Iljaz Agushit pėr ndriēimin e Masakrės serbo-malaziase tė Bihorit, tė 5/6 janarit 1943, dhe tė Kalljes sė Ēarshisė sė Pejės nga italianėt pėr interesa tė PKJ-sė serbe albanofobe, mė 21-22 mars 1943, e shtoi besimin e popullit ndaj Tij.

Pėr ribashkimin dhe mbrojtjen e pjesės shqiptare etnike dhe historike tė Rozhajės, tė Bihorit, tė Sjenicės dhe tė Tregut tė Ri, Iljaz Agushi, me para tė tij, me shpenzime familjare, rekrutoi dhe armatosi 6000 vullnetarė, Kreshnikė tė veshur me kėmisha tė vdekjes, pėr tėrėsinė e Njėsisė etnokulturore dhe gjeopolitike tė Shqipėrisė. Shkallėn e vendosmėrisė sė Iljazit pėr kėto qėllime ilustronte mirė dueli verbal i Tij me komandantin italian, gjeneralin Roto, qė komandoi Kalljen e Pejės - sipas kurthit tė Organizatės sė PKJ-sė me lidhje tė pista kurvėrie: “Zotėri! Kėta serbėt kanė vajza tė mira dhe ua dhanė edhe Juve, kurse ne i kemi tė mira, por i kemi vetėm pėr veti…!” Kėtė gjykim Iljazi ia shqiptoi gjeneralit Roto, nė Pejė,  nė prani tė Tafil Boletinit dhe tė eprorėve tė tjerė tė Prefekturės sė Pejės.

Angazhimi pėr ndriēimin e Tragjedisė sė Bihorin dhe tė Pejės, si masė pėr tė parandaluar skenat e tilla serbe ēetniko-komuniste tė llahtarshme, nė mbėshtetje tė ushtrisė dhe tė karabinierisė italiane, bėri qė Iljaz Haxhķ Agushi tė shikohet si Shpėtimtar pėr shqiptarėt dhe shqiptarinė e Kosovės dhe tė Sanxhakut,  e nė vijimėsi si promotor i Mbrojtjes Kombėtare tė KosovėsShalė tė Bajgorės, nė Llap e nė Gallap, nė Kosovėn Lindore (tė cilėn tashti politikanėt shqiptarė idiotė e quajnė”Lugina e Preshevės”!?!) si dhe nė mbarė Iliridėn (ish-Maqedonia Perėndimore shqiptare). Me rastin e riemėrimit nė postin e Ministritė tė Punėve Botore dhe tė Nėnkryeministrite Zėvendėskryeministrit nė Qeverinė e Ekrem be Libohovės, i cili i pėrkiste organizimit politik ballist tė Mid’hat Frashėrit, gazeta Tomori i Vogėl, mė 13 maj 1943, theksonte se Iljaz Haxhķ Agushi “ėshtė njė prej elementeve mė shpresėdhėnėse dhe mė tė kulturuar” tė Kosovės. Koncepti Kosovė, nė kėtė periudhė, nėnkuptonte tė gjitha viset shqiptare tė aneksuara Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene, mė 1919, nė Versajė.

Se madhori i kombit, Iljaz Haxhķ Agushi, ishte personi mė i pėrkushtuar dhe mė me kredibilitet tė paluhatshėm nė kabinetet qeveritare shqiptare tė kohės pėr realizimin e tėrėsisė sė Shqipėrisė me ēdo ēmim, do tė kuptohet nga tė dhėnat qė do tė pėrmendėn shkurtimisht, nė vijim: Nga pjesa e dytė e korrikut 1943 shihej qartė se kapitullimit tė Italisė fashiste po i numėroheshin ditėt. Iljaz Agushi, i pėrkiste lagjes sė personaliteteve shqiptare tė rralla qė pėrpiqeshin pėr krijimin e Frontit tė Pėrbashkėt Nacionalēlirimtar Shqiptar tė tė gjitha drejtimeve politike e luftarake shqiptare kundėr nazifashiste. Vazhdimisht, dhe gati gjysmė legalisht, ndikoi nė lirimin e komunistėve shqiptarė antifashistė nga burgjet nė Prishtinė, nė Prizren, nė Pejė, nė Shkodėr e nė Tiranė. Tė pėrmendim kėtu vetėm lirimin e komunistit patriot i dėshmuar Idriz Ajet- Gashit, Meto Bajraktarit si dhe tė Rashid Dedės. Gruaja e R. Dedes, Melihate Deda, sa i qėndroi burri nė burg jetoi nė gjirin e familjes sė Iljaz Agushit,  dhe nga kjo familje e mori ushqimin e duhur qė ua dėrgoi Metos dhe Rashidit pėr kohėn sa ishin nė burg. Melihati, qė ishte njė si motėr e Iljaz Agushi, nga mesi i nėntorit tė vitit 1944 e zbuloi dhe e denoncoi Urdhrin e Shtabit Kryesor tė UNĒ tė Serbisė, qė puritanė serbė, malazias e maqedonas gjatė operacioneve pėrfundimtare tė luftės “kundėr pushtuesit gjerman”, faktikisht pėr ripushtimin e tokave shqiptare tė cilat Konferenca e Versajes ia njohu Mbretėrisė Serbo-Kroato- Sllovene,-  “ tė vriteshin sė paku 50% tė shqiptarėve...!”

Tė konstatojmė edhe faktin se Iljaz Agushi, madje, dy herė e priti, nė Kryeministri, edhe tė deleguarin e komandantit partizan tė Kosovės patriotin antifashist Hajdar Dushin dhe, sė fundi, krejt nė vigjilje tė dorėheqjes sė Benito Musolinit, e realizoi njė takim konfindencial me Fadil Hoxhėn, nė Ferizaj. Me kėtė rast Iljaz Agushi ia tėrhoqi vėrejtjen pėrfundimisht komandantit partizan, Fadil Hoxha: “Asnjė lidhje me Beligradin popullin shqiptar nuk do ta shpjerė nė liri….!”

Ishte ky mėsim nga pėrvoja historike e kombit shqiptar. Patrioti sakrifikues i pashoq pėr kohėn, Iljaz Agushi, e dinte se Lėvizja Antifashiste ishte e drejtė dhe e domosdoshme, ndaj i ofronte Lėvizjes Nacionalēlirimtare Shqiptare tė Fadil Hoxhės dhe tė Enver Hoxhės pėrkrahjen politike dhe ndihmėn materiale tė pa kursyeshme, me kusht qė LNĒSh-ja tė zhvillohej politikisht dhe ushtarakisht unike pėr mbarė hapėsirėn e Shqipėrisė Etnike, me njė qendėr politike dhe me njė komandė ushtarake pėr tėrė Shqipėrinė Etnike. Kėrkonte nga komunistėt shqiptarė qė Ēėshtja shqiptare e pazgjidhur tė ndėrkombėtarizohej si ēėshtje gjithėshqiptare dhe jo si ēėshtje krahinore parciale. Madhori i kombit, Iljaz Agushi, pėr kėtė mision kishte edhe bekimin e misionarit ushtarak anglo-amerikan nė Shqipėri, me tė cilin pati disa takime tė besueshme.

Sekretari shtetėror – Ministėr i Ministrisė sė Punėve Botore, njėkohėsisht edhe Nėnkryeministėr dhe Zėvendėskryeministėr i Mbretnis Shqiptare, Iljaz Haxhķ Agushi takimin me Fadil Hoxhėn e realizoi nė banesėn e Pjetėr Cicės, komandant ushtarak i Ushtrisė sė Mbretnis Shqiptare, i lidhur ngushtėsisht me Organizatėn e PKJ-sė tė Rrethit tė Ferizajt. Nė shoqėrim tė Iljazi Agushit nė takimin me Hoxhėn e Cicėn,  ishte patrioti anaferizajas, Ismail Gorani, njė kohė Nėnprefekt i Ferizajt dhe tashti donator dhe organizues ndėr mė kryesorėt i Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės nė viset e Kosovės Lindore. Ky takim ndodhi nė natėn e 23/24 korrikut 1943. Iljazi do tė niset pėr nė  Tiranė, me urgjencė nga atje, mė 24 korrik 1943, pikėrisht nė prag tė ndėrrimeve tė pushtetit nė Romė. Nė nisje e sipėr u tha vėllezėrve: “Po me kėrkojnė tė kthehem nė Tiranė, menjėherė...! Herėn tjetėr, kur tė vi nė Kosovė, nėse e kėrkon nevoja pėr Lirinė e Shqipėrisė qė e bėmė, ashtu si mundėm, do t’i ngjeshi armėt, nė male tė Kosovės. Nuk e kemi lehtė ta sigurojmė Lirinė e kombit, e pa Liri nuk jetohet...!”

 Se Iljaz Haxhķ Agushi dhe qeveritė nė tė cilat ai kishte fjalėn pas Njėshit tė shtetit, (e herė-herė edhe nė emėr tė Njėshit), shestuan dhe trasuan rrugėn e pavarėsisė dhe tė neutralitetit tė Shqipėrisė tėrėsore, Etnike, shihet nga ThirrjaIljaz Agushi, nė emėr tė qeverisė, ia drejtoi popullit shqiptar, mė 26 korrik 1943, njė ditė pas dorėheqjes sė Benito Musolinit, duke e quajtur atė akt - “...nji ngjarje tė brendshme italiane...”. Nė emėr tė kreut shtetėror tė Shqipėrisė Etnike, Iljaz Agushi i ftonte shqiptarėt tė rrinin “tė qetė secili nė krye tė detyrės edhe tė punės sė vet”, ngase “Qeveria ka marrė masat e nevojshme pėr sigurimin e rendit dhe tė qetėsisė botore”.

Kėtu duhet tė theksohet fakti se nė Marrėveshjen e Mukjes, tė 1-2 gushtit 1943, midis forcave politike e ushtarake tė LNĒSH-sė antifashiste kominterniste dhe atyre demokratike tė Ballit Kombėtar dhe tė Legalitetit, Iljaz Haxhķ Agushi pati rol tė madh nga pozita e politikanit pastėr kombėtar. Me kėtė rast u formua “Komiteti pėr Shpėtimin e Shqipėrisė”, ėndėrr jetike e Iljaz Agushit. Nė Tiranė pati mbėshtetje, si nė vetėn, nė: Mustafa Krujėn, Hasan Dostin, Ejup Kazazin, Xhevat Korēėn Qazim Koculin, Lec Bushatin, Avni Gjilanin etj. Kurrė nuk e fshehu simpatinė ndaj Mbretit tė shqiptarėve - Ahmet Zogut, por njė lidhje shumė intime lirifarkėtuese e kishte me Fejzi Alizotin, me Bahri Omarin, me dr. Skėnder Muēon dhe me Hysni Lepenicėn, dy tė fundit ballistė tė shquar, ndjekės besnikė tė Mid’hat Frashėrit.

Organizata e PKJ-sė pėr Kosmet, duke pasur njohuri tė plota se Iljaz Agushi ishte forca motorike e Kosovės e mė gjerė, qė siguroi Vendimet Historike tė Mukjes, pa vonuar do t’i thėrrasė popullit shqiptarė tė Kosovės e mė gjerė, tė mos i dėgjonin “tradhtarėt e popullit shqiptar: Iljaz Agushin (…), ish-shpiun jugosllav, kurse tashti shėrbėtor i okupatorit…”(!?!) Kjo ishte rrenė propagandistike e hapur. Patrioti Iljaz Agushi gjithnjė e gjithmonė, ishte larg i tė qenit spiun dhe shėrbėtor i okupatorėve. Madje, Komandanti partizan i Kosmetit nuk nguroi tė thellonte shpifjet komuniste dhe tė hidhte baltė mbi personalitetin politik shqiptar midis mė tė dinjitetshmėve tė kohės : “Jo ore Agushoviq nuk i hamė ma ato kokrra ullini”, sepse lirinė e popullit shqiptar ka pėr ta sjellė LNĒ-ja e Kosmetit me “Shtabin kryesor nė ballė. Kjo rrugė asht rruga qi po ndjekin vllaznit t’onė nė Shqipni”(!?!).

Largpamėsinė politike kombėtare antifashiste tė kultivuar me disidentizėm nga Kabineti Libohova – Agushi pasqyron pėrmbajtja dhe mesazhet e dy dokumenteve tė fundit tė kėsaj qeverie shqiptare. Nė Thirrjen e nėnshkruar nga kryeministri Libohova, mė 9 shtator 1943, drejtuar kombit me rastin e kapitullimit tė Italisė Fashiste, theksohej: “Unė dhe bashkėpunėtorėt e mij qemė tė bindur se, nė pėrleshjen njerėzore qė po zhvillohet, Shqipėria nuk mund tė lozte asnjė rol”, andaj qėndruam neutralė ndaj blloqeve ndėrluftuese, me qėllim qė, nė momentin e duhur, “me njė zė tė vetėm tė mbrojmė tė drejtat” tona legjitime. Nė vazhdim ftonte “tė gjithė sa kanė gjak shqiptari qysh prej Prishtine nė Konispol dhe qysh prej Ulqini nė Tetovė, tė shtrėngohen rreth Flamurit” kombėtar, sepse “shpėtimi i ynė qėndron nė bashkim, rregull dhe dishiplinė!”

Dokumenti tjetėr ėshtė Vendimi i Qeverisė sė Mbretnisė sė Shqipnisė, i aprovuar nėn kryesinė e Iljaz Haxhķ Agushit - pėr pavarėsinė dhe neutralitetin e shtetit shqiptar nė shtrirje tė arealit etnik e gjeopolitik tė Shqipėrisė, i cili, kėso kohe, konsiderohej se ende mbulonte rreth 74 000 km2 tė tokės ballkanike, tė banuar kryesisht me shqiptarė etnikė. Ky vendim njėkohėsisht ishte edhe Informatė publike pėr kombin dhe pėr botėn, nė tė cilėn saktėsohej:

“Sot (mė 11 shtator 1943), Kėshilli Ministror nė Mbledhjen e jashtėzakonshme, nėn kryesinė e Shkelqeses Iljaz Agushi, Nen-Kryeministėr e Zav. Kryeministėr, shqyrtoi gjendjen e Shqipnisė me kapitullimin e ushtrisė italiane e me arritjen nė tokėn t’onė tė ushtrive gjermane.

Mbasi u konstatue njoftimi se ushtritė gjermane vijnė nė tokėn shqiptare si mike vetėm pėr nevojė tė luftės,

Mbasi u konstatue se Reich-u i Madh Gjerman e shikon me simpati nji Shqipni independente me kufijė qė i caktojnė gjuha e gjaku dhe asht e vendue me e mbrojtė,

Kėshilli Ministruer njizanit Vendosi:

1)  Shpallet pamvarėsija e plotė Shqiptare,

2)  Qeverija merrė tė gjitha pushtetet sovrane deri sa tė zgjidhet Asambleja e re,

3)  Krijohen Ministrija e P. tė Jashtme dhe Ministrija e Mbrojtjes kombėtare,

4)  Riorganizimi i fuqive t’armatosuna shqiptare do tė fillojė me njiherė,

5)  Rregulli botuer do tė mbahet me ēdo kusht”.

Ēka mund tė bėnte mė shumė Iljaz Haxhķ Agushi, nė rrethana tė njė konflikti ndėrkombėtar tė Fuqive Imperialiste pėr dominim nė botė? Urtaku llapjan, Mulla Hysen Statovci, poet bejtexhinj dhe udhėheqės shpirtėror i Kadirinjėve, duke komentuar kėtė akt politik dhe diplomatik, mė 1982, do tė konstatojė: “Iljaz Agushi e pėrmbushi betimin; Bashkimin e Shqipėrisė cep me cep tė saj…!”

Kabineti Libova – Agushi, mė 14 shtator 1943, qeverisjen e Shqipėrisė ia dorėzoi Kėshillit Ekzekutiv tė Pėrkohshėm, nė pėrbėrje: Rexhep Mitrovica, Xhafer Deva, Lef Nosi, Mehdi Frashėri, Patėr Anton Harapi dhe Fuad Dibra etj. Ky Kėshill duhej tė realizonte zgjedhjen e pėrfaqėsuesve tė prefekturave pėr Asamblenė Kombėtare tė Shqipėrisė nė arealin etnik dhe historik shqiptar. 

Po mė 14 shtator 1943, nė Prizren u mblodh Kėshilli Nismėtar i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, kurse Kuvendi Themelues i Lidhjes u hap mė 16 shtator 1943, nėn kryesinė e dijetarit urtak, Musa Efendi Shehzade tė Prizrenit, mik i ngushtė i Sheh Mehmet Sezait dhe i Iljaz Agushit, edhe ky dėshmor i kombit i Nėntorit tė Pėrgjakur ’44 nė Prizren.KuvendiThemelues  “Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit”, qė i zhvilloi punimet deri mė 21 shtator, Prefekturėn e Prishtinės e pėrfaqėsuan: Shyqyri Ramadan Beu, dy vėllezėrit e Iljaz Agushit - Mustafa dhe Jusufi,  student ky vitin e fundit tė sudimeve nė filozofi pranė  Universitetit tė Zagrebit, veprimtari i shquar i Lēvizjes sė Rrezistencės Ēlirimtare Shqiptare nga fillimi i shek. XX, Stakė Mark Mirdita, urtaku Hajrullah Lebib Begu, Mehmet Shaban Pasha, Sylejman Ashkiu e tė tjerė. Derisa Jusuf Agushi dhe Mehmet Shaban Pasha, do ta pėrfaqėsojnė Prefekturėn e Prishtinės Komitetin Qendruer tė Lidhjes, i vėllai i madh i  Iljazit, Mustafė Aga, me autoritet suprem nė Prishtinė e nė rrethinė, ishte personi i dytė nė Degėn e Lidhjes pėr Prefekturėn e Prishtinės, pas kryetarit Shyqyri Ramadan Beut, bamirėsi i kombit, i cili kishte pėr mbėshtetje si nė Shkėmbin e Bjeshkės, Ustah Stak Mark Mirditėn, zejtar “arpunues” nė Prishtinė nga viti 1889. Tė tretė; Mustafa, Shyqyria dhe Staka janė tė ndėr tė parėt Martirė tė Shqipėrisė Etnike nga Nėntori i Pėrgjakur ’44, nė Prishtinė.

Tė konstatojmė edhe kėtė fakt: Pjesa mė e madhe e delegatėve tė Kuvendit Themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, ishin bashkėveprimtarė shumėvjeēarė dhe miq tė Iljaz Haxhķ Agushit. Dihet saktė se pas Thirrjes sė Kuvendit Themelues tė Lidhjes II tė Prizrenit qėndronte edhe mėsimi dhe kėrkesa e Iljaz Haxhķ Agushit, madje motori qė bėri pėrgatitjet e kėtij Kuvendi, Asllan Isa Boletini, (njė burrė i betuar, njėsoj si Ilazi, pėr tė korrigjuar pasojat e Luftės sė t’et kundėr Perandorisė Osmane me mbėshtetje nė Serbinė, i martirizuar nė Nėntorin e Pėrgjakur ’44, nė Prishtinė), ishte njė si vėlla i Iljaz Agushit, njėsoj si edhe Sefedin e Xhevat Begolli, tė betuar pėr tė korrigjuar dėmet e paraardhėsve nė Luftėn kundėr Perandorisė Osmane me mbėshtetje nė Serbinė, edhe kėta tė martirizuar nė Nėntorin e Pėrgjakur ’44, nė Pejė). Sė kėndejmi, komandanti partizan i Kosmetit, Fadil Hoxha, duke denoncuar Lidhjen e Dytė tė Prizrenit si organizatė nazifashiste shqiptaromadhe, atė e quante instrument tė Iljaz Agushit, tė Xhafer Devės, Sefedin Begollit e tė Tahir Kolgjinit “me kompaninė”. Madje komandanti partizan nė Iljazin e nė Tahirin shihte inspiruesit e nacionalizmės shqiptare.

Nė kėtė pikė, kishte tė drejtė komandanti partizan, Fadil Hoxha i cili, ende nė kėtė kohė, bashkėluftėtarėt i kishte kryesisht serbė e malazias tė veshur shqiptarēe e me emra myslimanė. Vėrtet, ndonėse ishte bėrė ndėrrimi i sistemeve okupuese nga ai fashist italian nė atė nazist gjerman, Iljaz Haxhķ Agushi, as Tahir Kolgjini, nuk mund tė nxirreshin nė margjina tė politikės shtetėrore shqiptare. Iljazin, madje, edhe tashti e gjejmė korife nė listėn e 29 pėrfaqėsuesve tė Prefekturės sė Prishtinės pėr Asamblenė Kombėtare tė Shtetit Shqiptar, mė 16 tetor 1943. Organizata e PKJ-sė dhe Shtabi i Pėrgjithshėm i Aradheve Partizane tė Kosmetit e pėrcillnin me kujdes e me vendosmėri aktivitetin politik tė Iljaz Haxhķ Agushit dhe ishin tė bindur se edhe tashti Iljaz Agushi kishte shumė pėrkrahės, bile edhe mė shumė ithtarė, e mė shumė bashkėluftėtarė  brenda qarqeve pushtetore dhe ushtarake shqiptare tė kohės, luftėtarė tė betuar pėr sendėrtimin e idesė pėr Shqipėrinė tėrėsore, Etnike edhe si rezultat i zgjidhjeve qė do tė pasonin pas fitores pėrfundimtare tė Bollokut Antifashist Anglo-Amerikan. Sė kėndejmi, Filialja e PKJ-ja nė Kosovė do tė urdhėroi likuidimin fizik tė madhorit tė kombit shqiptar, Iljaz Agushit, i cili dihej se synonte zgjidhjen e Ēėshtjes shqiptare me mbėshtetje nė Demokracinė Perėndimore Anglo-Amerikane.

Strategjia pėr likuidimin e Iljaz Agushit u pėrpunua nė Ferizaj, pikėrisht nė banesėn e ushtarakut Pjetėr Cica, ish-komandant i Ushtrisė sė Mbretnisė Shqiptare, kurse tashti Nėnprefekt i Ferizajt, i lidhur ngushtėsisht me Organizatėn e PKJ-sė pėr Rrethin e Ferizajt, si edhe me komandantin partizan tė Kosmetit, Fadil Hoxhėn. Janė tė njohur emrat shumicės sė komunistėve prishtinas, gjakovarė, shkodranė e tiranas, tė cilėt e pėrgatitėn atentatin, por edhe emrat e tre atentatorėve, nga katėr sa ishin gjithsej.

Sipas autorėve me bindje tė forta enveriste dhe mbrojtės tė LANĒSH-sė, bashkėkohės dhe njohės tė ngjarjes: Shaban Ruka dhe Kadri Dingu, nė librin “Tirana e aksioneve dhe barrikadave (1939-1944), Tiranė mė 2003, kanė konstatuar: “Me 28 Tetor 1943 u bė atentati kundėr Iljaz Agushit, ish zėvendės Kryeministėr tė qeverisė kuislinge, i cili kishte marrė pjesė kundėr lėvizjes antifashiste Nac.-Ēl. Ekzekutimi i tij u bė nga katėr gueriles, dy hynė brenda nė shtėpinė e tij ku e goditėn me tre plumba, ndėrsa guerilasit e tjerė qėndruan jashtė duke ruajtur rrugėn e kalimit meqė afėr ndėrtesės ku ai banonte (pallatet e lanės) ishte vendosur njė repart i Gestapos Gjermane. Aksionin e kryen Bujar Hoxha e Shahin Gjashta”.

Dy konstatime nuk qėndrojnė: data  e vrasjes dhe e dhėna se Iljazi “kishte marrė pjesė kundėr lėvizjes antifashiste Nac.-Ēl”. Dihet saktė se njėri ndėr vrasėsit kosovar ishte komunisti gjakovar Ymer Pula. Kėtė fakt, madje, e ka pranuar edhe vetė, nė telefonatėn me Kryeredaktorin e Rilindjes, Avni Spahiun, sapo doli njė punim imi me tė dhėna edhe pėr vrasėsit e Iljaz Agushit, tė shėnuar vetėm me iniciale. Y. Pula, duke e gjetur vetėn nė “Y.P.”, u deklarua: ”... Iljaz Agushi ishte fashist dhe duhej tė vritej...!Pse i lejoni atij Pirrakut tė shkruan ashtu pėr  tradhtarėt...?!?” (Nė njė rast tjetėr do tė botohet i plotė “reagimi” i Y. Pulės dhe pėrgjigja e Kryeredaktorit A. Spahiu ).

Vėrtet, Shėrbėtorja e Iljazit, si edhe ajo e Xhevat Korēės, fqinji i parė i Iljazit, e mik i ngushtė i Tij, por edhe mysafiri qė gjendej nė dhomė me Iljazin, dibrani ish-federal i Prishtinės, Ismail Hysi (i cili do tė martohej me motrėn e Iljazit, Behixhėn, po tė mos ndodhte vrasja e Iljazit dhe plagosja e tij), e kanė njohur mirė kallauzin, Bujar Hoxha, tė cilin Iljazi e kishte ilake (nėna e Bujarit, siē u tha mė herėt, e kishte ēikė tė tė vėllait gruan e Iljazit), por edhe nėpunės nė Ministrinė e Punėve Botore, ndaj Bujarit do t’i hapėt dera si mikut, por nuk hyri brenda, u tėrhoq jashtė, nė mbrojtje tė dy atentatorėve. Brenda nė banesėn e Iljazit hynė dy vrasėsit panjohur pėr Iljazin dhe Ismailin, pikėrisht tiranasi Shahin Gjashta (i kishte gjashtė gishtėrinj nė njėrėn dorė) dhe Ymer Pula.  Vetė Bujar Hoxha, mė 28 nėntor 1992, para Monumentit tė Pavarėsisė nė Vlorė, ma kishte pranuar se nė banesėn e Iljazit kishte shkuar si “kallauz” pėr atentatorėt, se njėri ndėr ta ishte Ymer Pula. Kėtė konfirmim e botova pėr tė gjallė tė B. Hoxhės dhe tė Y. Pulės. Se Ymer Pula ishte njėri ndėr atentatorėt ndaj Iljazit e dinin edhe shumė bashkėkohės tė tij, komunistė kosovarė. Pėr kėtė fakt, midis tė tjerėve, kanė lėnė dėshmi tė diktuara, madje edhe tonike,  edhe dy shefa tė Milicisė Krahinore e qarkore tė Kosmetit: Shaban Kajtazi e  Ismail Zenuni (Kepiten Lleshi i filmit “Uka i Bjeshkėve tė Nemuna”.

Ndėrkaq, nė Raportin e Prokurorisė sė Shtetit Shqiptar - pėr Ministrinė e Drejtėsisė, mė 30 tetor 1943, tė shkruar me njė vonesė tė paarsyeshme,  thuhej: “Kemi nderin t’u njoftojmė se mė datėn 27 tetor 1943, nė orėn 18, dy njerėz tė panjoftun kanė hyrė nė banesėn e ish-Ministrit Punėve Botore Iljaz Agushi lindun nė Prishtinė dhe banues nė Tiranė dhe e kanė vrarė vdekun tue i dhanė gjashtė plagė, gjithashtu kanė tentue dhe kontra (ish)Federalit tė Prishtinės, z. Ismail Hysit, por pa dam. Zavendės Prokuror’ i Shtetit, Kemail”.

Vrasjen e Iljaz Haxhķ Agushit e mori mbi vete, pa vonuar, Shtabi i Pėrgjithshėm i Aradheve Partizane tė Kosmetit, i cili informonte: “Tiranė, 28 tetor. Dora e drejtėsisė popullore ra mbi tradhtarin e Kosovės, Iljaz Agushin(…). Tradhtari numėr nji i ka pague me kokėn e vet tė gjitha krimet. Shokėt e tij le tė mendojnė mirė. Nėse vazhdojnė rrugėn e tij, do t’i gjejė edhe ata fati i njejtė…!” Pra, data 28 ėshtė ajo e raportimin qė i bėri Ymer Pula eprorit tė tij, komandantit Fadil Hoxha. Dhe, nė mars tė vitit 1944, Organizata e PKJ-sė  Kosmetit e informonte KQ tė PKJ-sė se “Nė ballė tė reaksionit shqiptar deri tashti frikė ka qenė ministri Iljaz Agushi, i cili u vra”.

Vrasja e Iljaz Haxhķ Agushit pllakosi zi kombėtare nė mbarė arealin e Shqipėrisė Etnike. Vetė Iljazin, pėr tė gjallė tė tij, shumė miq, veēanėrisht nga korriku i vitit 1943, e kėshillonin tė ruhej se mund tė vritej nga komunistėt. Mirėpo, Burri i Dheut shqiptar, pa hezitim, ua kthente: “Nuk besoj se mund tė ketė shqiptar, i cili do tė ngre gishtin nė mua…!” Ai nisej nga fakti se jetėn dhe pasjen ua kishte kushtuar kombit, Shqipėrisė tėrėsore, Etnike, lirisė sė saj, pa rreshtim partiak. Iljazi njohu pėr parti vetėm shqiptarinė, e vetėm Shqipėrinė. Ai ishte edhe poet i zjarrtė. Shkroi nė gjuhėn turke dhe ndonjė varg edhe nė gjuhėn shqipe, qysh nga vitet e ’30-ta , tė burrėrisė sė hershme. Mbi tavolinėn e tij tė punės, nė banesė, policia gjeti edhe dy vargje tė Patėr Gjergj Fishtės, kredo e betim pėr aktivitetin jetėsor politik e luftarak tė Iljaz Agushit: “Ma mirė dekė nėn dhe m’u kja/ Se pėr tė gjallė me mbet nėn shkja!”, tė shkruara me dorėn e Marie Shllakut, ish-punėtore teknike e Patėr Fishtės nė Qele dhe nėpunėse (kopiste) e Iljaz Agushit Ministrinė e Punėve Botore, mė vonė nėpunėse e Xhafer Devės, e krejt nė fund tė jetės sė saj, bashkėluftėtare e Ukė Sadikut(i pushkatuar nė vitin 1947, nė aptrishtinė dhe bashkėvepruese politike e luftarake e profesor Ymer Berishės (i vrarė mė 1946) - Orleanė shqiptare, dėshmore e Organizatės sė “Besės Kombėtare” pėr Shqipėrinė Etnike, pėr krah Ymerit e Ukės (mbėshtetės e vazhdues veprimtarisė politike patriotike tė Iljaz Agushit),  e pushkatuar mė 1946, nė Prizren.

Trupin e pajetė tė Apostullit tė Shqipėrisė Etnike – Iljaz Haxhķ Agushit e sollėn nė Prishtinė, mė 29 tetor, bashkėpunėtorėt besnikė, Avni Zajmi e Maliq Koēuri. Nė dy anėt e xhadesė, veēanėrisht nga Kukėsi deri nė Prishtinė, populli e priti, gardh i gjallė. Nė Prizren, nė Therandė, nė Carralevė, nė Lypian, populli e ndali kamionetėn qė e bartte trupin e pajetė tė Iljaz Agushit, dhe i bėri homazh veprės patriotike shqiptare tė Tij. Para arkivolit me trupin e martirit, nė kamionetė tė “shpluar” i valonte Flamuri Kombėtar Shqiptar. Shėrbimin fetar pėr kufomėn e Iljaz Agės e realizoi  Mulla Ali Rusha i Prishtinės, i shquar pėr shqiptarizėm qysh nga fillimi i shekullit XX, nėn robėrinė Osmane. Iljaz Aga do tė pėrcillet nė Varrezat e Reja tė Prishtinės, me homazh ushtarak tė burrėshtetasit. Do tė varroset aty ku, mė 20 nėntor 2003, ia pėruruam Monumentin mbivarrezor modest (ideuar dhe realizuar teknikisht prej autorit tė kėtij shkrimi), por me simbolikėn qė e meriton vepra e Iljaz Haxhķ Agushit dhe Atdheu Shqipėri qė ende po lėngon nga copėtimet e dhunshme. Nė Varrimin e Iljaz Agushit mori pjesė paria shqiptare popullore, intelektualėt dhe ushtarakėt patriotė nga mbarė areali etnik dhe historik i Shqipėrisė. Mori pjesė yndyra e kombit.

Para rreth 200 hoxhallarėve nga mbarė rajoni shqiptar i Kosovės sė Liruar, qėndronte mėsuesi i atdhetarisė shqiptare tė Prishtinės, Shejh Mehmet Sezai, kurse imamin e Garnizonit IV tė Ushtrisė Kombėtare tė Shtetit Shqiptar, Komandantin legjendar tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės Lindore, Mulla Idris Gjilanin, e shoqėronin kolonel Rexhep Gjilani dhe kapitenėt: Mark Dredha dhe Shefqet Bylykbashi. Mulla Idrisi, vėshtirė i pėrsėritshėm nė tokėn arbėrore, nė Fjalėn pėrmortore pėr Iljaz Agushin, midis tė tjerash, e quajti Dėshmor dhe “Shehit tė kombit shqiptar”, e njėkohėsisht “Njeriu mė paqėsor qė njoha”, i cili me “...kėshillė, me penė, me para dhe me pushkė, u pėrpoq tė ribashkonte Shqipėrinė”. E pėrmbylli fjalėn me kėrkesėn historike: “Dhashtė Zoti qė, me varrosjen e trupit tė Iljaz Agushit, tė mos varroset edhe trupi i Shqipėrisė Etnike, qė e bėri Iljazi, - Fisniku i atdheut dhe i fesė, njė yll qė kurrė nuk do tė fiket, sepse jetoi, u pėrpoq dhe u bė shehit i Vatanit…!”

Kjo dua e tė Madhit mėsues tė atdhetarisė shqiptare, mė detyroi, si njė amanet i pashkelshėm, qė tė koka e varrit tė Iljaz Agushit tė gdhendi nė granit Hartėn e Shqipėrisė Etnike, sė cilės aktualisht po i nėnshkruhet  copėtimi trishtues edhe me pjesėmarrjen e shqipfolėsve nė emėr tė Kosovės, tė kombit shqiptar e tė surrogatit “komb kosovar”!?! Kryeshnoshje (Tė pamėn) pėr Iljazin, Ministri i Brendshėm i Shtetit  Shqiptar, i rrepti Xahafer Deva, midis tė tjerash, do tė konstatojė: “Nė Monumentin pėr Shqipėrinė e lirė, emri i Iljaz Agushit ka pėr t’u shėnuar me germa t’arta…!”

Por, kėto vlera dhe kėto mesazhe tė qenies shqiptare madhėshtore tė Iljaz Haxhķ Agushit nuk mund t’i duronte Organizata e PKJ-sė. Dhe, derisa komandanti i partizanėve tė Kosmetit, nė prill tė vitit 1944, prapė i kėrcėnonte patriotėt shqiptarė “se do tė vriten tė gjithė ata qė do tė ndjekin rrugėn e Iljaz Agushit!”, njė Sulejman Omer Hajro i Fadil Hoxhės, alias Pvle Joviēeviq albanofob (njė si Rashid Efendia alias kap. Rasha Pantiq shoqėrues nė terren i Isa Boletinit, pėrkatėsisht njė si Bajro Efendia alias kap. Bozha Simiq shoqėrues nė terren i Idriz Seferit), i kėrcėnonte me vdekje pasardhėsit ideologjikė tė “tradhtarėve shqiptarė; Sefedin, Rifat e Xhevat Begollit, tė Iljaz Agushit, tė Ferat Dragės dhe tė bejlerėve tė tjerė”.

Koha e vėrtetoi se hoxhėt shqiptarė kominternistė dhe joviqėt serbė albanofobė, nuk ishin mahitur. Tė dhėnat vėrtetojnė se deri me dėnimin me vdekje tė amazonės shqiptare, Marie Shllakut, mė 1946, nė male tė Kosovės qė kullonte gjak, OZN-a dhe UNĒJ-a, tė mbėshtetur edhe nė Sigurimin e Enver Hoxhės(Koci Xoxės), likuiduan: me ēekanė, me thikė e me zjarr e me plumb rreth 860 ish-bashkėveprimtarė politikė tė Iljaz Haxhķ Agushit: krerė popullorė, ushtarakė, ulema, priftėrinj, pjesėtarė tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės, veprimtarė, luftėtarė e komandantė tė Organizatės “Nacionale Demokratike Shqiptare”(tė studentit Halim Orana),  tė Organizatės“Besės Kombėtare” (tėProfesor  Ymer Berisha) dhe tė “Lėvizjes pėr Lirimin e Tokave Shqiptare” qė i lidhi, nė qershor 1946, dy tė parat nė Njė front ēlirimtar kombėtar.

Nė Prishtinė, nė ditėt e para tė ripushtimit serb komunisto-ēetnik, nga 19 nėntori 1944, ndėr tė parėt u arrestuan udhėheqėsit e Degės sė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit tė Prefekturės sė Prishtinės: i vėllai i madh i Iljazit, Mustafė Haxhķ Agushi, Shyqyri be Ramadani (pronari i tokės ku sot po ngritėt “Katedralja romano-katolike” rugovo-shėngjidiane, dhunė politike njėsoj si Kisha serbe milosheviqiane pėrballė saj nė Oborrin e Universitetit tė Prishtinės) si dhe nėntoka e Hotelit “Grand”). Madhori tjetėr i kombit, Stak Mark Mirdita ėshtė Dėshmori mė markant i Nėntorit tė Pėrgjakur ’44 nė mbarė tokėn shqiptare. Atė, nė natėn e 23/24 nėntorit, pasi e kanė  torturave pėr ditė tė tėra mė mizori psikike e fizike qė nuk pėrshkruhen, e hudhėn tė gjallė nė Furrėn e e skuqur tė bukės sė pronarit  Sava Viktoviqi dhe e kthyen nė shpuzė feniksiane tė shqiprarizmės sė Prishtinės. Dhe, nė vijimėsi, nga Derė e Stak Mark Mirditės komunistėt serbė, malazias shqiptarė e turq pushkatuan dy nipa e tre djem tė Stakės, pjesėtarė tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės – Martirė kėta tė Shqipėrisė Etnike, e njėkohėsit i arrestua dhe i likuiduan, me pushkatim publik ose tė fshehta edhe rreth 70 personalitete tė Prishtinės ish-pėrkrahės e bashkėveprimtarė tė Iljaz Agushit. Varr i pėrbashkėt i tė gjithė kėtyre konsiderohet “Strelishta” (vend i pushkatimeve) krye parkut “Tauk Bashqe”, ky Shoqata e Historianėve tė Kosovės-“Ali Hadri”, qė nga dhjetori i vitit 2004, synon ngritjen e Monumentit Pėrkujtimor “Nėntori i Pėrgjakur ‘44” ku do tė shėnoheshen emrat e tė tė gjithė patriotėve shqiptarė tė pushkatuar nga 19 nėntori 1944 pėrfundimisht me tė pushkatuarit e pjesėtarėve tė ONDSH-sė nė krye me Ukė Sadikun-Gjon Serreqin mė 1947. 

Pėr burgosjet dhe pushkatimet pa gjyq, nė Prishtinė dhe nė Kosovė, la tė dhėna poetike, shumė tė rėndėsishme, kushėrira e parė e Iljaz Agushit, Iffet Murat Agushi (1922- 25 mars 1995), veprimtare e ONDSH 1945/47, e rritur dhe e shkolluar osmanisht, frėngjisht dhe shqip, nga Iljazi mė vėllezėrit. Poetja shqiptare nė gjuhėn turke, me alfabetin kombėtar turk frashėriot, Iffet Agushi, vargjet e para i shkroi mė 1937, nėn pėrkujdesjen e Iljazit, poet, nė njė kohė kur shqipja ishte e ndaluar mė shumė se topi pėr shqiptarėt. Kėtu tė mjaftohemi vetėm me pak vargje. Nisemi nga refreni i poemės: “Kosovė mallėngjyese”, shkruar mė 25 shtator 1945, nė Kursin Pedagogjik tė Shkupit, pėr mėsues tė shollės shqipe: “Oj Kosovė, oj fushė krenare, e pėrgjakur nė ēdo anė…!” Dhe, mė 27 tetor 1945, si veprimtare shumė e rėndėsishme e Organizatės sė NDSH-sė, e vetmja femėr si e tillė nė Kosovė, lėshonte kushtrimin pėr rininė patriotike: “Zgjohuni, atdheu i pret bijtė e vet,/ atdheu ka etje pėr gjak,/ u thėrret nė ndihmė. Ēka tė pritni mė!” Sepse “Nga ana e djathtė, nga ana e majtė/ Ndihet krisma e mitralozave qė kositin zemrat./ Ndihen tingujt e kazmave qė hapin varre tė reja. /Armiku i zi zgėrdhihet pa fije turpi,/ ėshtė ēmendur sllavi barbar…!”

Dhe, mė 20 korrik 1946, nė vigjilje tė Kongresit tė Tretė tė Lėvizjes pėr Lirimin e Tokave Shqiptare (Kongresi III i Ballit Kombėtar)Blinajė, si veprimtare dhe karriere e Lėvizjes pėr Lirimin e Tokave Shqiptare nė itinerarin: Prishtinė – Drenicė - Shkup (Ambasada e Turqisė), Iffeti tashti i thėrriste Kosovės: “Mos u shqetėso. Rri e lirė./ ka kush ta zgjatė dorėn/ tashmė jemi zgjuar” dhe pėrfundonte: “Rinia ėshtė shpėtim yt/ Kosovė e pafat./ Malet tua u veshėn me gjakun e derdhur./ Kėtė zinxhir do t’a kėpusin/ Vetėm duart t’ua tė hekurta, Kosovė!? Nė kėtė digresion kemi dėshminė pėr mėsimin dhe pėr amanetin e Iljaz Haxhķ Agushit pėr brezat shqiptar. Iffeti shkoi nė kursin pedagogjik pėr tė plotėsuat amanetin e Iljaz Agushit: “Iffet, vetėm mėsimi i shqipes tė bėn shqiptare!”.

Dhe, mund tė pyesim: Sikur ato qindra vargje poetike tė Iffetit t’ishin shqip, ēka do tė ndodhte me autoren, disa herė nė duar tė OZN-es dhe tė UDB-es?!? Fėmijet e Mustafės dhe tė Iljazit, si edhe i vėllai Jusufi dhe motra Behixhe, e agushė tė tjerė, do tė degdisen nė Tiranė, nė Itali, nė Siri, me identitet dhe dinjitet tė nėpėrkėmbur, ēdo kund, si “turq” nė Stamboll e si “kosovar” nė Tiranė(fillimisht si “jugosllavė)!?! Vetėm Nėna Mejrem, bija e personalitetit tė shquar Ali Efendisė, prishtinas i njohur, nguli kėmbė: “Djemtė mė kanė rėnė pėr Kosovėn. Kurrė nuk do ta lėshojė. Trupi im dua tė mė prehet pranė Varrit tė Iljazit…!”

Pushteti komunist Nėnė Mejremin e nxori nga Saraji i vet, (deri vjet ishte Shkollė e Mesme Teknike “28 Nėntori”, kurse tashti po meremetohet pėr ndėrtesė tė Arkivit historik tė Prishtinės) vend i trashėguar nga i et dhe e i ngritur nė emėr tė saj, mė 1938/39. Nėnėloken shqiptare tė djalėrisė patriotike prishtinase nuk e lanė as nė Pallatin e Iljaz Haxhķ Agushit(tė ngritur mė1942), ku aktualisht ėshtė Televizioni Shtetėror i Kosovės. Pushteti ushtarak jugosllav, mė 1946, konfiskoi qind pėr qind tė pasurisė qė trashėguan pasardhėsit e Haxhķ Xhemail Agush Mehmet Thaēit- Mazrrekut, pra, tė Mustafės, tė Iljazit dhe tė Jusufit (vdiq nė Stamboll, mė 1989), i kallė me mallin pėr Kosovėn nga Nėntori i Pėrgjakur ‘44.

Nėnėmadhe Mejremi i kaloi nė amshim, mė 1948, nė mjerim tė madh. As nuk u varros nė pėrpikėri me amanetin saj,sepse Varrosja publike pranė varrit tė Iljazit do tė ishte yshtje pėr UDB-nė kundėr Monumentit Mbivarrezor tė Iljaz Haxhķ Agushit, tė cilin ia ngriti i vėllai, Jusufi, vetėm disa muaj pas vrasjes, me tekstin letrar osmanisht, shumė madhėshtor, shumė pėrmbajtjesor historik, tė shkruar nga myderrizi i famshėm, Sahit Efendi Shkupi, ish-deputeti i Kosovės pėr ShkupinParlamentin e Perandorisė Osmane, bashkėveprimtar politik i Hasan Prishtinės e i Nexhib Dragės, dhe i prangosur me ta nė Kalemegdan, nga fundi i nėntorit 1912. Dijetarin e famshėm Sahit Efendinė, e likuidoi OZN-a nė Kazamatin e Idrizovės, mė 1946. Ai i la pas vetės  vetėm dy vajza, tė cilat ia shpėrngulėn nė Turqi. Mbishkrimin osmanishte nė Memorial mbivarrezor tė Iljaz Agushit,  edhe ky, rrjedhimisht, dhunė historike pėr Apostullin e Shqipėrisė Etnike dhe pėr shqiptarėsinė e Prishtinės dhe tė Kosovės historike, nuk pata guxim ta hiqja, ta zhbėja, as nga Monumenti Mbivarrezor i vitit 2003, me vetėdije se historia nuk abortohet, e aq mė tepėr pjesa e pėrgjakur e saj. Nė tekst midis tė tjerave, thuhej se Iljaz Agushi ishte Ministėr i Mbretėrisė Shqiptare, ndaj si ta humbja, si ta zhbėja?!?

Vėrtet, Apostulli i Shqipėrisė Etnike, Iljaz Haxhķ Agushi nė periudhėn e sundimit monist kominternist nė arealin e Shqipėrisė Etnike, i bėri dy jeta, diametralisht tė kundėrta, jetėn popullore te admiruar dhe jetėn historiografike tė politizuar. Nė historiografinė zyrtare shqiptare tė Tiranės, Iljaz Agushi u denoncua si “ministėr kuisling”, “armik i popullit”, i likuiduar nga njėsiti partizan gueril i Tiranės. Emri i tij nė kėtė historiografi nuk ėshtė lakuar mė shumė dhe as shumė herė. Ndėrkaq nė murin e njėrės nga “Pallatet e Shallvareve”(te Lumi Lana), sė paku deri mė 9 maj 1993, ishte mbishkrimi nė bronz: “Kėtu me 28.X.1943 Nje nga njesitet guerile nė Tiranė vrau nje nga tradhetaret e armikun e popullit, ish-nenkryeministrin e qeverisė tradhėtare”(!?!!). Kėrkova nga pasardhėsit e Iljazit, nė Tiranė tė mos hiqet me dhunė familjare: “Le tė mbetet si njė njollė e prekshme nė ndėrgjegjen shqiptare kominterniste...!” Mė dėgjuan, falė urtakut Ali Mustafė Agushi, i cili i mbante nė “zap”, vėllazėrit e vetė dhe tė bijtė e Iljazit, paqedashės.

Nė Tiranė e gjetkė nė Shqipėrinė Londineze, nga marsi i vitit 1980, sa herė kam pasur mundėsi pėr qasje midis miqve nė masat e gjėra, pėr Iljaz Agushin  kam shėnuar dhjetėra pėrshtypje miradije, nga radhėt e nacionalistėve dhe e komunistėve. Iljazi, vėrtet, ėshtė personaliteti i vetėm nė qeveritė shqiptare tė Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė cilin nuk mund tė dėgjohet asnjė vėrejtje, pėrpos: “...shqipen e fliste me theks turqisht...!” Tė parėt, nacionalistėt, shprehnin indinjatė pėr vrasjen e Njė shqiptari tė kulluar, kurse tė dytit, komunistėt, ndjeheshin si tė marruar pėr vrasjen e Iljazit.

Opinionet e tė parėve, tė nacionalistėve pėr jetėn dhe veprimtarinė politike tė fisshme e ndėrtimore tė famshme tė Iljaz Agushit nė Tiranė, qė jetonte nė kujtesėn historike tė masave, si opinion popullor i nėntokės kombėtare tė Shqipėrisė komuniste, mund tė pasqyrohen vetėm me disidentizmin e Tafil Ahmet Boletinit, nip i Isasė, antifashist, nėpunės e prefekt nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore, ideologjikisht i afėrt me botėkuptimet politike tė  Iljaz Agushit: “Dajė, nė qoftė sė ka pas person patriot qi e ka deshtė shqiptarizmin, qi e ka deshtė Shqipninė, qi e ka deshtė Kosovėn, asht Iljaz Agushi. Se kush vuni dorė mbi te ka ba krimin ma tė madh ndaj kombit shqiptar…!”- ia kishte pėrsėritur, shumė herė, komunistit Enver Dajēit, ish-kuadėr politik i ushtrisė partizane nė Shqipėri, nė  Kosovė e prapė nė Shqipėri (themelues i “Aradhės Partizane tė Rakoshit” nė verė 1944).

Pėr opinionin e tė dytėve, tė komunistėve, tė mjaftohemi kėtu vetėm me njė konstatim shumė tė pėrmbledhur e simbolik, tė ekonomistit tiranas, z. Beqir Hushi, luftėtar i Brigadės III tė UNĒSH-sė mė 1943, pas Luftės sekretar partie i Rrethit tė Durrėsit (qė pėrfshinte edhe Shijakun, Matin, Burrelin), e inspektor nė Ministrinė e Bujqėsisė (tė Hysni Kapos). B. Hushi nė vitet e ’60-ta ndodhi tė bėhej baxhanak me nipin e Iljazit, Aliun. Ai do tė mė konstatoj: “Pėr Iljaz Agushin pyeta disa shokė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe mė thanė: ‘E mori pėr asgjė ujėt e turbullt, shkoi si kovė pusi - pa asgjė”(Durrės, 17.07.2006)!?!

Ndėrkaq, opinioni komunist shqiptar i Kosovės mund tė thuhet se ėshtė  pėrmbledhur nė konstatimin nė “Kujtimet” e Ismet Shaqirit, bashkėveprimtar politik e luftarak i Fadil Hoxhės dhe i Ymer Pulės: “Mbi Iljaz Agushin ra “dora hakmarrėse partizane”!?! Dhe, ēka mund tė bėnin historianėt, nė pėrgjithėsi, pėr ndriēimin e jetės dhe tė veprimtarisė politike e kombėtare tė Iljaz Agushit, nė rrethana tė ekzistimit tė njė anatemimi tė tillė politik, nė kushte tė robėrisė kominterniste titiste dhe enveriste, kur jeta dhe vepra e Iljaz Agushit ishin tabu politike tė dėnueshme?!?

Opinioni popullor pėr madhėshtinė e Iljaz Agushit nė Kosovėn e robėruar, dhe nė mėrgatėn politike patriotike antijugosllave tė Kosovės nė botė, mund tė pėrvijohet me bindjen e urtakut popullor, Mujė Loshi tė Drenicės, i cili gjatė Lėvizjes sė Pajtimit Kombėtar 1990-1992, shpesh ia pėrsėriste rinisė paqekrijuese: “Populli kurrė nuk do t’i harrojė Burrat e Dheut si Iljaz Agushin me shokėt, qė u pėrpoqėn, luftuan dhe ranė pėr Shqipėrinė, ku bukės i thonė bukė, e ujit ujė…!” Ndėrkaq, i pathyeshmi, Ushtar i thjeshtė i Shqipėrisė Etnike, siē e quante vetėn Hysen Tėrpeza, pėr idol kishte Iljaz Agushin. Sipas Tij, “Iljazi ishte patriot i kulluar, mė i madhi dhe mė i ndershmi Burrė i Kosovės qė njoha...!”

Unė, njohės relativisht i mirė i historisė kombėtare tė pashkruar, mund tė konstatojė: Iljaz Agushi ėshtė personalitet i lagjes sė Skėndėrbeut, Myderriz Ymer Prizrenit, Mulla Haxhķ Zekės dhe Hasan Prishtinės. Legjenda Adem Jashari hanė bukė veē, jo me dije por me gatishmėrinė pėr sakrificė pėrtej bibliko-kuranore tė njerėzimit, heroizmi ky qė bėri  t’ia kthen Shqipėrisė Etnike kėta Burra tė Dheut, vlerė sublime tė atdhetarisė shqiptare, pėrjetėsisht. Vėrtet, Betimi i ushtarit tė UĒK-sė 1993-1999, ėshtė vetėm sublimim i kėrkesave, i pėrpjekjeve dhe i betimit tė pashkelshėm tė paraardhėsve dhe tė pasardhėsve tė idesė dhe tė projeksionit kombėtar tė Iljaz Haxhķ Agushit, amanet pėr brezat shqiptarė, nė vijimėsi!

Krejt nė fund, duke pėrfunduar, e shoh tė udhės tė sjellė njė kėrkesė timen jetike, pėr Iljaz Haxhķ Agushin. Mė 22 tetor 1994 e pėrfundova dhe e botova shkrimin e gjatė, me titull: “Iljaz Agushi – Apostulli i Shqipėrisė Etnike”, tė cilin e pėrfundova me konstatimin: “Shkenca i ka borxh Iljaz Agushit njė dėshmi mė tė plotė – Njė monografi historike shkencore, kurse Qeveria Shqiptare ta laureojė Iljaz Agushin me gradėn mė tė lartė qė meritojnė Dishepujt e Shqipėrisė Etnike…!” Ndėrkaq shkrimin: “Fanar nė Oqeanin shqiptar tė trazuar”, tė botuar mė 1996, nė 53-vjetorin e vrasjes, e pėrmbylla me kėrkesėn: “Ftojmė Presidencėn dhe Parlamentin - Komisionin pėr Shėnimin e Datave Historike dhe Dekorimin e Personaliteteve Kombėtare qė pėr Ditėn e Flamurit, 28 Nėntor 1996, ta Dekorojė Martirin e Apostullin e Shqipėrisė Etnike, Iljaz Haxhķ Agushin (1903-1943) Me medaljen mė tė lartė tė kombit shqiptar!” Latinėt e vjetėr kanė lėnė njė mėsim tė pėrjetshėm pėr popujt e robėruar: “Sangius heroum semen libertatis” (Gjaku i heronjve ėshtė fara e lirisė)!

Kėrkesėn pėr ndarjen e Dekoratės mēė tė lartė nė nivel tė kombit pėr ndarjen e Dekoratės mė tė lartė nė nivel tė kombit pėr Dėshmorin e kombit, Iljaz Haxhķ Agushin e mbajmė tė gjallė, gjithmonė, pėrderisa Institucionet shtetėrore tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės nuk do ta plotėsojnė atė, meritueshėm pėr interesat jetėsore tė gjallnisė sė kombit shqiptar tė copėtuar edhe nė kushtet e proklamimit tė lirisė kombėtare tė popujve nga Organizata e Kombeve tė Bashkuara, peng kėto tė kėrkesave pėr supremacion politik, ushtarak e ekonomik tė Rusisė pansllaviste faktike pėrball kėrkesave  tė SHBA-ve, tė proklamuara si demokratike.

 Prishtinė, mė 25 tetor 2009