Njė reagim me shkas

 

KUR HISTORIA QĖ JE PJESĖ E SAJ FALSIFIKOHET -

ĒKA MUND TĖ NDODH ME ATĖ TĖ TĖ ETĖRVE?!?!

 

Shkruan: Prof.Dr.Muhamet Pirraku

___________________________________________________________________________________________

 

“Mos bėj dėshmi tė rrejshme!”- Jezusi

 

Me 1 Maj 2010, partia “opozitare” aktuale AAK shėnoi 20-vjetorin e “Kuvendit tė Pajtimit tė Gjaqeve” pėr mjediset e Dukagjinit Verior, tė mbajtur “Te Verrat e Llukės”. mė 1 Maj 1990. Kėtij manifestimi, ditė mė parė i priu, pėr shumė ditė, njė ftesė e “Patronit”, Z.Rasim Selmanaj, Kryetar aktual i Komunės sė Deēanit, kurse RTV-21, me 30 Prill, i  nxori nė studio dy veprimtarė tė Lėvizjes sė Pajtimit tė Hasmėrive: Akademik Mark Krasniqin dhe Prof. Dr. Mujė Rugovėn, sot anėtarė tė “Pozitės” qeveritare aktuale. Ndėrkaq, Televizioni Publik i Kosovės - RTK, pas “Lajmeve Qendrore”, tė 1 Majit 2010 shfaqi njė film hiē “dokumentar”(!?!), kryesisht intervista pėr Lėvizjen Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve 1990-1992, sponzoruar nga “Patroni” i manifestimit, faktikisht nga AAK-ja.

                Njė variant mė tė gjerė tė kėtij hiē “dokumentari” RTK-ja, e shfaqi edhe pas njė jave, ku defiluan edhe “veprimtarė”, tė cilėt nuk kanė pasur ndonjė rol organizues nė Lėvizje. Mė 17 Maj 2010, nė Prishtinė do tė mbahet njė “Akademi Solemne” e mbiquajtur: “20-Vjetori i Lėvizjes gjithėpopullore tė Pajtimit tė Gjaqeve, tė Plagėve dhe tė Ngatėrresave”, organizuar nga tashti i quajtur: “Kėshilli Nismėtar i Lėvizjes gjithėpopullore tė Pajtimit tė Gjaqeve, tė Plagėve dhe tė Ngatėrresave”(!?!), i cili faktikisht nuk ka ekzistuar. Tė nesėrmen, mė 18 Maj 2010, RTK-ja “qeveritare” solli nė studio tė thuash “organizuesit” e “Akademisė Solemne”(!?) tė Prishtinės, tė “freskuar” edhe me dy ish-veprimtarė tė “Lėvizjes...” (Rugovėn e Ēekun) tė cilėt, aktualisht, u pėrkasin dy partive kosovare kundėrshtare pėr “vdekje” qė publikisht kanė pozita tė “PD-sė dhe PS-sė” sė Tiranės, e tė BDI’sė –PDSH’sė sė Iliridės.

Tė shtoj edhe kėtė: Udhėzuesja e “misionit” fillimisht sikur ua kujtoi “mysafi­rėve” se ēka ata (dhe ndonjė veprimtarė tjetėr i Lėvizjes) kishin “konfirmuar” nė prononcimet pėr hiē “Dokumen­ta­rin”, qartė sikur tė donte qė tė mos i linte tė dilnin kundėrthėnės me veten, pėrndryshe ēka kishte nevojė t’i shihnim se ēka ata kishin thėnė ndonjė ditė mė parė, pėr ngjarje tė njėjtė!?!

         Kėtu nuk e shoh tė udhės, as kam vend tė nevojshėm, tė ndalem gjatė nė mangė­sitė dhe nė defektet nė “hopet” e pėrmendura tė aktiviteteve kushtuar 20-Vjetorit tė “Lėvi­zjes Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve” nga 1-18 Maji 2010. Fillimisht dua tė konstatojė se po tė mos ishin defektet, tė cilat do t’i pėrmendi nė vijim shumė shkurtazi, me gjithė zemėr do ta pėrgėzoja AAK-nė pėr organizimin e kėtij “Pėrvjetori” tė Lėviz­jes, e cila nuk ka shembull nė historinė e kombeve nė botė, madje as ka shembull mitologjik biblik apo kur’anor. AAK-sė opozitare do t’i takonte admirimi im aq mė parė pasi qė partive qė aktualisht e mbajnė Presidencėn (LDK) dhe Kryeministrinė (PDK) nuk u shkoi ndėr mend ta shėnonin kėtė Ngjarje madhėshtore, nė Pėrvjetorin e Lindjes sė “Lėvizjes pėr Faljen e Gjaqeve...”, (mė 2 Shkurt 1990, e cila realisht e faktorizoi, politikisht, LDK-nė, dhe e cila, faktikisht, e shestoi madhėrishėm trasenė e Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė’ prej nga rezultoi PDK-ja. Kėtu flas me kompetencė shkencore (se me laps e kam pėrjetėsuar Programin dhe fitoren kėsaj Lėvizjeje), por edhe si ideator, planifikues dhe bartės i punėve tė mekanizmit drejtues qė nga 19 Marsi 1990 do tė quhet: “Kryesia e Kėshillit Qendror ‘Anton Ēetta’ tė Kosovės”. 

Qartė, i ka pasur hije Presidentit Sejdiu (tė cilin, duke e kooptuar nė Kryesinė e Degės sė Dytė tė LDK-sė sė Prishtinės, nė pranverė tė 1991, ia hapa udhėn pėr nė Kryesinė e LDK-sė, e sė kėndejmi deri nė Presidencėn aktuale tė Kosovės), qė aso kohe, pra mė 2 Shkurt 2010, ta dekoronte Lėvizjen Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve 1990-1992, duke ia ndarė Dekoratėn Drejtuesit moral tė saj - Profesor Anton Ēettes. Me kėtė veprim tė burrėshtetasit do t’i nderonte veprimtarėt e Lėvizjes, heronj tė vėrtetė tė Paqes, si edhe ata qė e shtrinė dorėn e Pajtimit nė emėr tė Gjakut tė Dėshmorėve, tė Flamurit Kombėtar dhe tė Lirisė sė dinjitetshme tė kombit shqiptar tė copėtuar me dhunė ushtarake, politike e diplomatike ndėrkombėtare!

Dekoratės qė Z. President ia ndau Profesor Antonit tashti, sikur i vjen erė tė tarafllėkut politik se:“... sė paku Flamurtari i Lėvizjes ishte yni, jo i Ramushit...!” Kjo i hidhėroi dhjeta veprimtarė tė Lėvizjes, tė cilėt nuk vepruan vetėm deri me mbajtjen e “Kuvendit tė 1 Majit 1990”, ose deri me fillimin e vitit shkollor 1990/91 (deri kur ishin tė pranishėm njė pjesė e “Studentėve Nismėtar tė Aksionit”), por vepruan me trimėri dhe me shumė sakrifica deri mė 17 Maj 1992, anė e kėnd trojeve shqiptare nėn robėrinė jugosllave, vazhdimisht nė kontakt konsultimi e bashkėveprimi me Kryesinė e “Kėshillit Qendror «Anton Ēetta» tė Kosovės”, drejtpėrdrejt me Koordinatorin e kėtij mekanizmi drejtues.

“Nėse e thua tė vėrtetėn nuk ke nevojė tė mbash mend asgjė!”- do tė mė kėshillonte mendimtari brilant i botės letrare, Mark Twain. Vėrtet, mė sė njėherė kam konstatuar dhe tashti po e ritheksoj se: Profesor Antoni ishte ”Koka kolektive e Udhėheqjes” sė LGJPSHFGJ-ve. E Krijuam, ne, veprimtarėt e Lėvizjes, si tė tillė, sepse na u dashtė si i tillė dhe, askush nuk ka kontribut nė kėtė drejtim sa ish-veprimtari drenicas, “Pajtim Shala”. E, pėr fatin tonė, Profesor Antoni me fisnikėrinė dhe pėrku­shtimin me shumė sakrifica, kurrė nuk na zhgėnjeu dhe, sipas gjykimit tim, arriti piedestalin historik tė Personit tė shenjtė pėr Lėvizjen, kryesisht edhe nė saje tė sinqeri­tetit dhe tė menēurisė sė veprimtarėve tė Lėvizjes tė cilėt tashti nuk i kapi regjia e ”ramushajve” e “sejdijajve” dhe e “hashimajve” pėr t’a gėzuar atė “Fitore tė Lėvizjes...” me kohė dhe nė nivel tė kombit.

Dhe, tashti, para se tė ecim mė tutje, jemi tė detyruar tė konstatojmė se Mani­fes­timit “Tė Verrat e Llukės” tė 1 Majit 2010, i parapriu shėnimi i “20- Vjetorit tė Kuvendit tė Bubavecit”, tė 26 Prillit 1990, ku organizuesi ma kishte kėrkuar “Referatin” pėr atė ngjarje, pėr faktin se sė bashku me Profesor Antonin kishim kontribuar nė projektimin e Tij dhe personalisht e kisha diktuar tekstin e dy fjalimeve kryesore, tė Kryetarit tė “Kėshillit tė Pajtimit” dhe tė Kryetarit tė “Forumit tė Rinisė Demokratike” tė Komunės sė Malasit. Nuk mund tė them se ēdo gjė ishte “OK-ej!”, por ky manifestim nuk kundėrmoi erė tė tarafeve politike tė sotme, e kjo, pėr mua, ėshtė e dorės sė parė. Mė 2 Maj 2010, u mbajt nė Gjonaj manifestimi “20-Vjetori i Kuvendit tė Pajtimit” pėr Hasin. Edhe ky manifestim i tashėm nė Gjonaj, sa kuptohet nga reagimi i Nexhat Ēoēajt: “Ėshtė shumė lehtė tė hysh nė flakė pasi tė shuhet zjarri” (Zėri, 5 Maj 2010. fq. 12), u shfrytėzua pėr interesa tė atyre qė nuk ishin bartės tė “Lėvizjes sė Pajtimit nė Has...!?!”

Realisht, nuk mund tė mos e kuptoj hidhėrimin e N. Ē. Pėr faktin se edhe sot i ruaj shėnimet pėr aprovimin e “Programit” (nė Zyrėn time) pėr Kuvendin nė Gjonaj, me 2 Maj 1990. Z. Nexhat Ēoēaj, aso kohe student, ishte veprimtar me kredibilitet kombėtar, i respektuar nė vendlindje. E kuptova hallin njerėzor tė Zotėri Ēoēajt, qė e detyroi tė “reagonte”, pėr faktin se organizuesve tė manifestimit nė “liri” nuk u ishte “kujtuar” t’i pėrmendin, sė paku emrat e tre Dėshmorėve tė kombit, tė cilėt, 20 vjet mė parė,  i pėrkisnin “Grupit tė studentėve hasjanė”, bartės tė barrės sė Pajtimit tė hasmėrive nė Has, por edhe tė organizimit tė Kuvendit nė Gjonaj, tė 2 Majit 1990.

 Po Halli im, nė kėtė drejtim ėshtė edhe mė i madh se i Zotėri Ēoēajt. Dhjetėra bashkėpunėtorė tė mi - veprimtarė dhe drejtues tė Kėshillave komunale e regjionale tė Pajtimit, madje edhe dhjetėra nga ata qė shtrinė Dorėn e Pajtimit pėr Lirinė e Kombit, dhe tani u bėnė shtylla tė Lėvizjes, tashti banojnė nė Altarin e Lirisė sė Kombit shqiptar. Ata ishin midis nesh kur ua pėrjetėsova kėrkesat dhe sakrificat e tyre, me shumė rrezik pėr jetėn time fizike e tė  gjakut tim (Mars 1989), por tashti, nė “Liri”, nuk mu dha mundėsia qė t’ua veja ndonjė gjethe tė dafinės (pa tymnaja politike) nė Kurorėn e Amshimit nė Altar tė Atdheut!?!

Para se tė ecnim mė tutje, e ndiej pėr obligim moral t’u drejtohem publikisht bashkėveprimtarėve tė gjallė, tė cilėt pėr mbi dy vjet tė Lėvizjes mė konsultuan nė vijimėsi (si udhėheqės kredibil) dhe me informuan nė vazhdimėsi (si eprorin adminis­trativ) pėr rezultatet e Lėvizjes nė mbarė arealin shqiptar nėn robėrinė jugosllave, si edhe ata Burrat qė falėn hasmėritė: Unė e kam bėrė atė qė kam pasur mundėsi ta bėja nė rrethana Lufte, pėr ta fituar me laps Luftėn Tuaj, e kam  mbrojtur dhe e kam afirmuar me sinqeritet, pa anėsi e me dinjitet Lėvizjen nė shtypin e Prishtinės e mė vonė edhe tė Beogradit, e tė Tiranės, e kam botuar “Kronikėn e Lėvizjes” (1998) me njė pėrkushtim e objektivitet shkencor tė patejkalueshėm dhe, sė fundi, pėr “Pėrvjetorin e 20-tė”e shpėrndava nė redaksi tė gazetave tė Prishtinės dhe nė  shumė Webfaqe, njė prezantim sintetik tė denjė, nė mbi 80, tė cilin e botoi vetėm njė gazetė e Prishtinės dhe njė e Tiranės!?! Publikisht e them se njė paraqitje tė tillė nuk ka “tirq” ta shkruaj asnjėri nga “veprimtarėt” tė cilėt “defiluan” tashti nė Televizione dhe u cituan nė gazetat “shqiptare” prej datės 1-18 Maj 2010, nė njėfarė dore, si “profetė” tė Lėvizjes sė Pajtimit.

Tashti tė ndalem vetėm nė disa mangėsi e pasaktėsi qė bartin nė vete manifestimet “partiake” opozitare e qeveritare kushtuar “20-vjetorit tė Lėvizjes...” midis datave 1-18 Maj 2010. Nuk e mohoj, pėrkundrazi e kam admiruar dhe e vlerėsoj shumė edhe sot iniciativėn historike tė “Grupit nismėtar tė Aksionit Njėmujor pėr Faljen e 32 Gjaqeve...!” Nuk kam asnjė vėrejtje pėr ato qė u shpalosėn pėr iniciativėn dhe sukseset fillestare tė Aksionit nė vise tė Pejės, por janė shumė tė mangėta rrėfimet qė flasin pėr zhvillimet e “Lėvizjes...” nė tėrėsi, “lėndė filmike autentike” qė do tė mbetėt si “Dėshmi dokumentare...”(!?!), kinse e tėrė rrita dhe rezultatet e Lėvizjes ishin meritė e  “Studen­tėve nismėtarė...” tė viseve tė Pejės, me ndonjė pėrjashtim margjinal!?!

Konstatimet e shumė prej tė intervistuarve - se Lėvizja u zgjerua nė tė gjitha viset shqiptare, se asaj iu bashkuan shumė veprimtarė, kryesisht tė nėnkuptuar nėn “ETJ”!?!”, duke  pėrmendur rrėshqitazi vetėm ndonjė Kėshill komunal apo regjional tė LGJFGJ, e tė themi, asnjė veprimtarė a donatorė markant, qė ishin jeta e mekanizmave drejtuese tė kėtyre kėshillave, pa e pėrmendur (veēanėrisht nga “nismėtaret”), madje as rrėshqitazi, Kėshillin Qendror “Anton Ēeta” tė Kosovės, falė aktivitetit tė tė cilit “Aksioni Njėmu­jor i Rinisė studentore pejane...” mbijetoi dhe u ngrit nė “Lėvizje Gjithėpopullore” dhe, pa ofruar (nga tė intervistuarit dhe TV-et) asnjė dokument apo fotografi – pamje filmike tė pa censuruara pėr Lėvizjen, pa pėrmendur asnjė dėshmi numerike tė saktė pėr pajtimet, as pėr  etapat e rritjes sė “Aksionit Njėmujor” nė “Lėvizjen...” qė zgjati mbi dy vjet tre muaj e 15 ditė, rezultoi qė:

Ky “Shėnim i Pėrvjetorit  tė “20 tė Lėvizjes...” tė mbetėt vetėm njė improvizim me tendenca manipuluese, manifestim pa ndonjė rėndėsi historike e politike gjithėkom­bėtare, pa porosinė qė do ta kishte sikur “Pėrkujtimi i 20 Vjetorit tė Lėvizjes” t’i ishte besuar Institutit Albanologjik (ku  e gjeti mbėshtetjen iniciativa pėr Aksion dhe prej nga u drejtua Lėvizja nė tėrėsi). Madhėshtia e kėtij “Pėrvjetori” do tė kulmonte sikur tė mbahej nėn pėrkujdesjen e Presidentit tė Republikės sė Kosovės, mė ē’rast do tė nderohej Lėvizja nė Pėrgjithėsi, pa premisat politike evidente, kurse “Dekorata” siē e thamė mė herėt, do t’i ndahej korifeut madhėshtor, (tė cilin e nxori  dhe e rriti Lėvizja nga gjiri i saj) - Profesor Anton Ēettės”.

Pse Institutit Albanologjik do t’i takonte Ky “nder” i merituar mund tė dėshmojė me katėr fakte: E para: profesorėt Z. Cana dhe A. Ēetta, zyrtarė tė “Kėshillit pėr Liri dhe tė Drejta nė Njeriut pėr Kosovėn”, i cili e pėrkrahu pa hezitim “ofertėn e Studentėve pėr Aksionin”, ishin punėtorė shkencorė tė I. Albanologjik; se Koordinatori (themelues dhe drejtues faktik i “Shoqatės sė tė Burgosurve Politikė tė Kosovės” M. Pirraku, ishte punėtor shkencor i I. Albanologjik, dhe ky, sa po u bė e njohur marrja e iniciativės pėr “Aksion...” (fundi i dhjetėditėshit tė fundit tė janarit), diktoi qė SHBPK-ja t’i bashkohej dhe pa zhurmė tė ndikonte nė sukseset e “Aksionit”; se  dy anėtarė tė Kryesisė sė “Forumit tė Rinisė Demokratike tė Kosovės”, qė e fuqizoi “Aksionin” qė sapo filloi, i ishin asistentė tė I. Albanologjik (F. Graiēevcin dhe J. Ahmetin); dhe pėr faktin se fillimisht Drejtori F. Syla e mė vonė S. Fetiu, i liruan studiuesit e pėrmendur, dhe tė tjerėt, nga detyrimet e pėrditshme, kurse pėr nevoja tė Lėvizjes ua lanė nė pėrdorim zyrat, sallat, telefonat dhe teknikėn e daktilobyrosė.

Mirėpo, duhet tė konstatojmė se “Manifestimet” e sivjetme megjithatė dėshmuan njė diēka “tė mirė”, qė nuk ėshtė “veti” e dėshmuar ndėr shqiptarėt rrahagjoksė: Doli “pasqyrimi” se “nismėtarėt e Aksionit Njėmujor tė Pajtimit” nė vise tė Pejės (nga 2 Shkurti 1990), studentė e profesorė, kush mė shumė se tjetri, me plotė gojėn “dėshmuan” se ishin bashkėveprimtarė tė ngushtė e ndjekės tė Profesor Anton Ēettės, nė njėfarė dore si “apostuj pranė Kryeapostullit tė Lėvizjes...(!?)” e qė faktikisht nuk i pėrgjigjet realitetit tė rritjes sė “Aksionit” nė “Lėvizje” me fille nga fundi i shkurtit 1990, kur filloi nga puna “Kėshilli Qendror tė Kosovės”, e  tė cilin nga mesi i marsit e pagėzuam me emrin “Anton Ēetta”.

Pėr ngritjen dhe konsolidimin e kėtij mekanizmi drejtues tė pakontestueshėm prej asnjė Kėshilli komunal apo regjional tė Pajtimit (qė e mbuluan Kosovėn deri mė 30 prill 1990) kurse viset e tjera shqiptare dhe enklavat nė  ekzil deri nga mesi i korrikut 1990), rol vendimtar ka pasur mekanizmi drejtues (koordinatori) i “Shoqatės  sė tė Burgosurve Politik”, tė cilit iu besua edhe drejtimin faktik tė Kryesisė sė “Kėshillit Qendror ‘Anton Ēetta’ tė Kosovės”, kurse vlerė e shtyllė e LGJSHFGJ do tė bėhen personalitetet veprimtarė tė kėtij “bashkimi politik kombėtar” i cili i bashkonte tė gjithė spektrin politik tė tė burgosurve shqiptarė nga viti 1944.

Kemi shumė dėshmi tė prekshme qė flasin qartė se “nismėtarėt e aksionit” tė cilėt tashti e “portretizuan” vetėn si “apostuj” tė Lėvizjes, me ndonjė pėrjashtim tė vogėl, sė paku nga mesi i prillit 1990 nuk u treguan mirėdashės ndaj mekanizmave drejtues - Kėshillave tė Pajtimit, komunale e regjionale, qė u ngritėn nė terren mbi bazė tė udhėzimeve qė i merrnin nga Kryesia e Kėshillit Qendror tė Kosovės, nuk e kuptuan interesin e rritės sė “Aksionit tė rinisė....” nė “Lėvizje Gjithėpopullore....” qė ndodhi me shpejtėsi, manifestuan pakėnaqėsi ndaj ngritjes dhe emėrimit tė “Kėshillit Qendror tė Kosovės” e veēmas e kundėrshtuan emėrimin e tij me emrin “Anton Ēeta”, e nuk e pėlqyen as  emėrtimin e kėshillave komunale (nė Malishevė dhe Shtime, ku kryetar ishin hoxhallarė) me emrin “Anton Ēetta”. Atyre tashti nisi t’i pengoi fakti se populli sa vinte dhe profesorėve universitarė ua legjitimonte primatin e “pajtimtarėve kredibil” si dorėzanė tė faljeve, e veēanėrisht atyre qė kishin pėrjetuar burgosje e  survejime nga pushteti. Veēanėrisht do ta keqkuptojnė rolin qė Lėvizja ia caktoi  Profesor Anton Ēetės,  si “prijės” i pakontestueshėm.

Tė gjitha kėto qė u thanė, do tė dėshmohen publikisht nė artikullin me titull tė pėrēudnuar: “Pa bajraktarizėm”, botuar nė “Rilindja” tė 16 prillit 1990,13,  me autor njė “Idriz Gashi”!?! Profesor Antoni e pėrjetoi rėndė pėrbaltjen qė i ishte atribuuar!?! Realisht, shumė herė, mė kishte qortuar pse po e “forcoja emrin dhe tė bėmat e tij!?!”, shumė herė ma kishte “ngrehur veshin” se duke e “lavdėruar” Atė, po i fryja zjarrit tė Xhelozive ...!” Me erdhi nė zyrė, i mavijosur, dhe ma gjuajti gazetėn “para hundės”: “Ja ēka bėre...!” Pėr mė gjatė lexo nė librin: Dr. Muhamet Pirraku: “Lėvizja Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve 1990-1992- Kronikė, Prishtinė 1998, 122-123.

Tė gjitha kėto aspirata, thėnė mė sė buti “lideriste”, tė “Grupit nismėtar tė Aksionit” qė godisnin, nė rend tė parė, sinqeritetin markant tė Profesor Anton Ēettės, dhe formimin e Kėshillave komunale e regjionale tė Pajtimit si mekanizma qė e fuqizuan Lėvizjen dhe e bėnė Lėvizje Gjithėpopullore, do tė dėshmohen nė “Kuvendin e Parė tė Lėvizjes pėr Faljen e Gjaqeve”, tė datės 19 Maj 1990.

Realisht, “Nismėtarėt” dhe intelektualėt “pejanė”: Akademik Mark Krasniqi, shkrimtarėt Azem Shkreli e Ramiz Kelmendi dhe avokatin Bajram Kelmendi (derisa nė Strellc tė Deēanit po tuboheshin pėrfaqėsuesit e 25 Kėshillave tė Pajtimit nga Kosova dhe viset e tjera shqiptare), organizuan njė ”Takim” qė nė fakt ishte “njė gjyq” kundėr Kėshillit Qendror ”Anton Ēetta” tė Kosovės nė pėrgjithėsi dhe kundėr Prof. Anton Ēettės  nė veēanti, i cili do tė quhet: ”uzurpator’ i drejtimit tė Lėvizjes ‘pėr interesa karrieriste dhe egoiste individuale”.

Kėrkesat absurde tė “Nismėtarėve”, tė paraqitura nga nismėtarja Havė Shala, do tė pritėn me indinjatė nga delegatėt e Kuvendit nė Strellc, ndaj “nismėtarėt” nuk pranuan tė raportonin pėr sukseset e Lėvizjes nė viset e Pejės, pėr ēka ishin tė obliguar, e madje as pranuan tė fotografoheshin pėr njė “foto historike” nė gjirin e delegatėve tė Kuvendit (pėr zhvillimet dhe vendimet e Kuvendit tė 19 Majit 1990, lexo gjerėsisht nė Lėvizja Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve 1990-1992- Kronikė, Prishtinė 1998, 177-192).

Pas kėsaj ngjarje  rėndėsia e “Grupit tė Nismėtarėt e Aksionit” nė gjirin e Lėvizjes ėshtė simbolike. Vetėm disa nga ata, kohė pas kohe dhe pa rolin udhėheqės, do tė shihen nė radhėt e “Krushqve tė Pajtimit”, tė mirėpritur nga akėcili Kėshill Komunal a Regjional gjatė punės nė terren dhe nė kuvendet e Pajtimit,  duke i nderuar me vendin e “Simbolit tė Lėvizjes!

Tashti shumė qartė mė duhet tė konstatoj se: Akademi Mark Krasniqi, Profesor Ramiz Kelmendi e Dom Lush Gjergji nuk i kanė takuar Kryesisė sė Kėshillit Qendror “Anton Ēetta” tė Kosovės, mekanizėm ky i cili e ka drejtuar dhe e ka administruar Lėvizjen. Kėta, si edhe dhjetėra profesorė e intelektualė, nė rastet kur kanė marrė pjesė nė “pėrpunimin e faljeve”, nė Oda, ose nė rast kur janė parė nė Kryesi (nė foltore) tė Kuvendeve pėr promovimin e faljeve, janė nxjerrė pėr faktin se kanė pasur njė lloj imuniteti para pushtetit, qartė pėr t’u fshehur pas tyre, NE, tė burgosurit politikė, qė faktikisht e bėnim peshėn e punės dhe tė sakrificės. Dorėn nė zemėr, kėtė “lloj imuniteti para pushtetit” shumė nga kėta dhe shumė tė tjerė, e shfrytėzuan si “pehlivanė” pėr “misionin” paqėsor nė gjiron e mėrgatės shqiptare nė Evropė dhe SHBA, derisa Ne, tė burgosurit politikė tė dėshmuar kundėr pushtuesit, as kishim pasaporte, as mund tė dilnim jashtė” Jugosllavisė qė po shpartallohej.

 Dhe, t’ia heq “petėn” edhe njė fakti: Dom Lush Gjergji, i cili sa vinte dhe merrte  rolin e “misionarit” tė Nėnė Terezės, si edhe Kisha Katolike nuk mund tė konsiderohen nė asnjė mėnyrė si “Nismėtarė” tė Lėvizjes sė Pajtimit 1990-1992, e as me “merita” gati “apostolike” pėr Pajtimin e arritur, siē del nga prononcimet e tashme tė Dom Lushit.  Me kompetencė shkencore kritike pėr Lėvizjen mund tė konstasjojė: Kurrė dhe me asgjė nuk mund tė barazohet kontributi i priftėrinjve me kontributin e hoxhallarėve dhe tė xhamisė pėr Lėvizjen e Pajtimit 190-1992 .

Tashti tė them qartė edhe kėtė fakt: Roli i individėve mė markantė nga “Grupi Nismėtar i Aksionit...” nė “Kuvendin Te Verrat e Llukės”, ka qenė kryesisht, si edhe nė Kuvendet e tjera, me rolin e simbolit tė Lėvizjes. Vendimin pėr kėtė Kuvend e mori Kryesia e Kėshillit Qendror ‘Anton Ēetta“ i Kosovės”, kurse pėrgatitja dhe e mirėvajtja iu besua ”Kėshillit Organizativ Teknik” (me seli nė Strellc), tė cilin e pėrbėnin: Kėshilli i Pajtimit dhe Parlamenti Rinor tė Deēanit, Kėshillin e Pajtimit tė Pejės (nė gjirin e tij ishin nismėtarėt) dhe dy anėtarė tė Kryesisė sė Kėshillit Qendror ‘Anton Ēetta“ tė Kosovės”(M. Pirraku dhe M. Rugova).

 Dhe, i pyes ata qė i projektuan dhe i organizuan Manifestimet pėr “20- Vjetorin e Lėvizjes”: Ēka mund tė reflektojė konstatimi historiografik nga viti 1997:“...anėtarėt e Kryesisė sė Kėshillit Qendror ‘Anton Ēetta’ tė Kosovės, dr. Mujė Rugova dhe dr. Muhamet Pirraku tė cilėt kontribuuan  nė pėrforcimin  e rendit tė punės sė Kuvendit dhe nė redaktimin e teksteve tė referateve tė subjekteve bartėse tė organizimit” ?!? (shih mė gjerėsisht: “Lėvizja Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve 1990-1992- Kronikė, Prishtinė 1998, 140-145). Tė them shkoqur: Sikur kėtė fakt ta kishte zė ngoje njė historian tjetėr, emrin e Pirrakut, nė saje tė kontributit, do ta kishte shkruar para emrit tė Rugovės, siē bėra mė lartė me “modestinė vetėvrasėse” tė manifestuar pėrgjatė tėrė veprės sė Kronikės sė Pajtimit, nė relacion me tė gjithė emrat e bashkėveprimtarėve,  punėn e tė cilėve e administroja me shumė korrektėsi i nisur edhe nga mėsimi i Volterit: “E vėrteta mund tė plaket, por ajo kurrė nuk vdes”!

Vėrtet, mesazhet qė vinin nga pamjet nė “Safin” e parė tė Tribunės sė Verrave tė Llukės”, tė 1 Majit 2010, por edhe nga ajo qė u pa nė TV-tė tona dhe nė shtyp mė bėri tė dyshoj se edhe nė 20-Vjetorin e “Shoqatės pėr Kthimin e Shqiptarėve tė Shpėrngulur nga Trojet e Veta”, do tė pėrsėriten  “Verrat e Llukės’2010”, pasi organizuesi ishte i njėjti –AAK-ja “opozitare”. Se do tė pėrsėritėn tendencat edhe pėr abortimin e fakteve historike, ishin “isharetet” nė Ftesėn  televizive e nė shtyp qė i priu manifestimit nė  Karagaē tė Pejės tė 15 Majit 2010.

Zhvillimet treguan se “manifestimi” u organizua pėr tė bėrė thirrje edhe me gojėn mikut William Walker, pėr pėrmbysjen e  Qeverisė sė Kosovės (e cila edhe pse nuk mė ka kėnaqur me shumė tė bėma e tė pabėra, megjithatė e konsideroj Qeveri legjitime dhe nuk mund tė na bėhet vonė ta rrėzojmė me votė nė zgjedhje tė rregullta, demokratike! Tė ecim mė tutje: Ēka iu ka dashur mikut tonė W.W tė thėrriste nga Foltorja: ”...Politikanėt kosovarė sot janė duke shikuar interesat e veta pėr pasurim, e jo interesat e vendit pėr integrim e zhvillim...” (Koha Ditore, 17.05.2010) ?!?!Nėse janė tė tillė Loja SHBA – Evropė, pėrball interesave tė Rusisė, ia imponoi kombit shqiptar kėtė fat qė na shitoi. Heu, shih nė kėtė moment me erdhi nė kujtesė njė porosi qė ma kishte shqiptuar Ali Shukriu, mė 31 Korrik 1979, nė Stantėrg: “Thuaju bashkėmendimtarėve se karrigen mund tė na e merrni vetėm pasi ta lajmė me gjakun tonė...!” ?!?!

Mė lartė e zura ngoje  sintagmėn: “tendencat pėr abortimin e fakteve historike”. Mund tė pyesim: si mund tė quhet ndryshe konstatimi - “nė 20-vjetorin e themelimit tė Shoqatės pėr Kthimin e Shqiptarėve, e themeluar sė pari nė Pejė, e pastaj e pėrhapur gjithandej komunave tė vendit”( Koha Ditore, 17.05.2010). Mė tutje shkruan se  “themelues i kėsaj Shoqate” ishte Z. Jahja Lluka(!?!), tė cilin e ēmoj shumė. Mirėpo, pėr hir  tė sė vėrtetės historike saktėsoj kėto katėr fakte: SHKSHTV e ka themluar Z. Milaim Kadriu (kryetar i parė); Kuvendi themelues ėshtė mbajtur nė Xhaminė e fshatit Hasan Prishrina (ish Polac i Drenicės); Referatin pėr jetėn dhe veprėn e Hasan Prishinės e kam mbajt Unė; Dhe shtrirjen e organizatės, e kemi bėrė, nė njėfarė dore, nė gjirin e Lėvizjes pėr faljen e Hasmėrive, njėsoj si edhe tė mekanizmit bamirės: “Familja ndihmon familjen”. Nga kėto qė  u thanė del e kuptueshme pse nuk shkova nė “Karagaē”, ku do ta pranoja edhe “Mirėnjohjen” pėr kontributin tim (minor, vetėm moral) nga “themeluesi” – pėrfaqėsuesi i AAK-sė!

Para se tė pėrfundonim me kėtė paraqitje tepėr tė detyrueshme e meriton t’i  zė ngoje dy paraqitje tė ish veprimtarit tė LPK-sė Z. Ramadan Avdija (deputet i PDK-sė) nė “(hiē)Akademinė Solemne: “20-Vjetori i Lėvizjes Gjithėpopullore tė Pajtimit tė Gjaqeve, tė Plagėve dhe tė Ngatėrresave”, organizuar nga “Kėshilli Nismėtar i Lėvizjes Gjithėpopullore tė Pajtimit tė Gjaqeve” (kryesisht “pozitarė”), mbajtur nė Institutin Albanologjik, mė 17 Maj 2010 dhe nė “Bisedėn” nė Studion e RTK-sė, mė 18 Maj 2010.

E para, siē kam konstatuar nė fillim “Kėshilli Nismėtar i Lėvizjes Gjithėpopullore tė Pajtimit tė Gjaqeve” nuk ka ekzistuar dhe 17 Maji 2010 nuk mund tė lidhet me ndonjė pėrvjetor “Teste” pėr Lėvizjen, siē u kam shkruar, me kohė, sė paku dy organizuesve tė “Akademisė”. Nuk ua pėlqeva nismėn pėr kėtė aktivitet sepse -“kėsaj pune i vjen era tarafllėk politik pushtetar”, pėrballė asaj qė bėri “opozita” nė mėnyrė shumė tė suksesshme.

E dyta, tė dy paraqitjet e Z. Ramadan Avdija ishin: se “Lėvizja Popullore e Kosovės” ishte jo vetėm inicuese  e “Aksionit tė Rinisė pėr Faljen e 32 Gjaqeve”  por se ishte edhe faktor pėr rritėn e Aksionit” nė “Lėvizje Gjithėpopullore”. Konstatimi i parė ėshtė fakt historik, kurse “konstatimi” i dytė fare nuk ka tė bėjė me aktivitetin e fshehtė tė LPK-sė nė gjirin e LGJSHFGJ-ve edhe pėr faktin se “Nismėtarėt” e LPK-sė realisht nga Kuvendi i Parė i Lėvizjes, mė 19 Maj 1990, nuk kanė pasur ndonjė rol nė masivizimin e Lėvizjes.

Tė rikonstatojė faktin se rritės sė “Aksionit Njėmujor” tė themi tė LPK-sė (pėr faktin se disa veprimtarė “nismėtarė” ishin anėtar tė LPK-sė), pėr arritjen e faljeve tė 32 gjaqeve pėr ndėr tė 32 dėshmorėve, i kontribuoi Kryesia e Shoqatės sė tė Burgosurve Politikė, e cila realisht, nga fundi i shkurtit 1990 e administronte “Kėshillin Qendror tė Kosovės”, i cili mė 19 mars do tė emėrohet me emrin “Anton Ēetta”. 

Tė burgosurit politikė qė i takonin veēanėrisht Kryesisė sė SHBPK-sė, tashti disa nga ata edhe Kryesisė sė “Kėshillin Qendror “Anton Ēetta” tė Kosovės”, si edhe pjesa absolute e veprimtarėve tė saj me autoritet tė madh midis masave, tė hedhur nė LGJSHFGJ 1990-1992, dhe nė Degėt e LDK-sė (tė cilat nga fillimi patėn rol tė madh nė masivizimin e Lėvizjes), u pėrkisnin tė burgosurve tė periudhave para formimit edhe tė “Nėnės” sė LPK-sė. Falė faktit se themeluesi - koordinator i punėve tė Kryesisė sė SHBPK-sė, i pėrkiste “Lėvizjes Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve«,  pėr simbol udhėrrėfyes tė sakrificės  pėr LGJSHFGJ-nė u mbajt Adem Demaēi, kurse pėr “Program politik” tė saj, Programin e LRBSH-sė i pranverės 1964. Dhe, pse tė mos i  pyes lexuesit e nderuar tė kėtij reagimi tim tė dhunshėm: Pėr ēfarė tė vėrtete flet  vetėm mbititulli dhe titulli pėrgjatė dy faqeve tė njė gazete A-3: “Dr Muhamet Piraku, koordinator svenarodnog pokreta za suzbijanje krane osvete kod Albanaca: Nema krVne osvete do nezavisnosti KosovA!, “Dnevni Telegraf”, Beograd, subota 4.1.1997.

I pyes “nismėtarėt e Aksionit” ish-anėtarė tė LPK-s e sot militantė tė AAK-sė e tė PDK-sė  etj., si dhe veprimtarėt qė sot festuan “20-Vjetorin e Lėvizjes”, cili prej Jush ka mbajtur ditar autentik pėr zhvillimet nė Lėvizje (pėrpos Z. Nezirit pėr pak ditė tė Lėvizjes nė Vise tė Pejės); Sa dokumente i keni deponuar nė Arkivin e Lėvizjes (pėrpos Myrvete Dreshajt- Baliut); Cili prej Jush e keni pajisur me informata shtypin, TVP-nė Radio-Prishtinėn, nė kohėn e Lėvizjes, sa shkrime programatike i keni botuar gjatė dhe pas mbylljes sė Lėvizjes (pėrpos Dom Lushit pėr propagandė fetare pėr mitin Nėna Tereze, e tė Myrvetes, njė shkrim afirmativ tė zbehtė). Historia e Lėvizjes nuk mund tė shkruhet pa dokumente autentike. A i keni krijuar ato?  

Tashti t’i kthehemi intervistės nė “DT magazin”: Kur iu pėrgjigja pyetjeve me shkrim tė gazetarit (tė redaktuara prej meje, pėr efekte historiografike e politike qė i dėshiroja) ishte “Festė” pėr Vitin e Ri. Nuk festova, por nė heshtje, larg syve tė fėmijėve, vajtova! Pėr nevoja tė Lėvizjes sė Pajtimit, fėmijėve ua kisha shitur Lopėn e Kosit me gjithė viē (qė e kisha blerė me para tė fituara me ēekiē muratori, pas burgut) e tashti po dėshmoja pėr burgun e ri qė i bėja hyzmet publik: “...  ēka do tė hanė fėmija, ēka do tė ndodh me rritėn dhe shkollimin e tyre...!?!” Kisha pėrvojė tė keqe nga vitet 1981/84, por jetėn doja ta besoja si Luftė pėr Liri tė Kombit mbi Betimin para Mėsuesit Fazli Greiēevci,  10 Shtator 1960, ditė e shtunė. Pėr dy ditė sa iu pėrgjigja Intervistės, e mbaja para vetės, mbi tavolinė sentencėn e Virgjilit antik: “Fati ndihmon vetėm guximtarėt!

Dhe, kėtu sikur kėrkohet tė shtrohet njė pyetje publike: Si ka mundur gazetari serb Zoran Vlašković ta dijė se kush ishte Koordinatori i Lėvizjes Gjithėpopullore Shqiptare pėr zhdukjen e gjakmarrjes tek shqiptarėt, gati pesė vjet pas mbylljes sė saj, kurse “veprimtarėt e Lėvizjes” me tė cilėt faktikisht kam udhėhequr, si edhe redaktorėt e TV-ve nuk patėn guxim moral ta kėrkonin ndihmesėn time. Ky pėrvjetor ka merituar njė paraqitje dokumentare historike, pa tarafllėk politik, qė do t’i mbulonte tė gjitha viset ku ajo veproi si pararoja e fitores sė Luftės sė UĒK-sė nė tri pamjet e veta historike. Sot e mot duhet tė dihet se kjo nuk bėhet pa ditarin dhe Arkivin Personal tė Koordinatorit tė Punėve tė Kryesisė sė “Kėshillin Qendror “Anton Ēetta” tė Kosovės”. Veprimtarėt qė sot festuan nuk kanė pasur tirq tė mbanin ditar, tė shkruanin ndonjė informatė nė shtypin e kohės.

Para se ta pėrmbylli e shoh tė nevojshme ta bėjė publike njė “budallaki” timin prej idealisti, e cila flet pėr marrėdhėniet me besim e respekt reciprok: Profesor Anton Ēetta - Muhamet Pirraku. Kėtė e bėj pėr tė argumentuar se tashti, duke folur pėr disa tė vėrteta pėrreth Profesor Antonit, nuk synoj tė ndriēohem nga Rrezet e tij prej humanisti, i Shenjtė pėr rolin qė luajti nė Lėvizjen e Pajtimit Kombėtar Shqiptar tė 2 Shkurtit 1990-17 Majit 1992.

Nė verė tė vitit 1995, Profesor Antoni u sėmur me disa shenja se po shkonte nga keqėsimi i shėndetit. Gjatė udhėtimeve tė pėrbashkėta tė shumta, natė e ditė, gjatė Lėvizjes kisha hetuar se Profesor Antoni e ka njė pjesė tė jetės tė “pazbuluar”, tė pa evidencuar nė Biografinė e tij zyrtare, por ajo qė mė mundonte mė shumė ishte mendimi: “Profesor Antoni mund tė kalojė, nė ēdo qastė, nė botėn e amshuar – Ku do ta varrosim”?!? Sipas njė detyrimi tė dhunshėm, katolikėt e Prishtinės tė vdekurit i varrosin nė kompleksin e varreve qė populli i njeh me emėrtimin: “Vorret e Shkive”. Shumė kohė mė mundonte pyetja: “ A na ka hije ta varrosim Kolosin tonė nė “Vorre tė Shkive....”?!?!

 Sa po mė doli nga shtypi libri “Albania e Konicės”, e ftova nė telefon dhe e informova se “kam dėshirė tė ta sjelli librin...!” Ndonėse mbante njė “regjim tė krevatit, mė dėshiroi “Mirėseardhje!” Ishte data 15 Gusht 1995, e ky ishte takimi im i fundit me  Profesor Antonin i cili me punė e pėrjetėsoi mendimin filozofik tė  popullit tė Drenicės, kurse  me stoicizmin si veprimtar i Lėvizjes sė Pajtimit e nderoi kombin shqiptar.

E shfletoi librin “A l b a n i a” me kureshtje dhe mė pėrgėzoi suksese tė reja! Nė vazhdim bisedėn e solla, me mjeshtėri, aty pėr ēka kisha menduar gjatė. Fillimisht e “luta” tė m’i besonte “disa nga tė panjohurat” nga jeta dhe veprimtaria e tij arsimore e shkencore. Nuk hezitoi dhe mė dukej se po pėrtėritėt. Mė foli shumė hapur dhe sot i ruaj shėnimet autentike. Kur e ndjeu tė Mjaftueshme e formuloi konstatimin:”Ēdo send e ka fundin dhe kėtu po ndalemi...!”.

 Kėshtu mu hap shtegu pėr ta realizuar kėrkesėn qė e kisha diskutuar me shumė bashkėveprimtarė nė Lėvizjen e Pajtimit. Ia mora librin qė ia kisha sjellė, pėr t’ia shėnuar “pėrkushtimin...!”, tė cilin e kisha formuluar nė mendje gjatė kohė. Meqė kanė kaluar vite e kam vėshtirė ta riprodhoj saktėsisht atė qė i shkrova, por pėrmbajtjen mund ta saktėsoj nė masėn deri nė 90%.

 Pėrkushtimin e fillova i nisur nga njė pjesė e pėrfundimit tė Tij: “Meqė ‘Ēdo send e ka fundin!’ edhe jeta jonė e ka fundin. Urojmė qė Varri Juaj tė na bėhet njė Vend i Pelegrinazhit tė shqiptarėve! Ndaj ta leni Amanet me gojėn Tuaj qė tė ju varrosim diku ku Varrin Tuaj mund ta vizitojnė brezat shqiptarė nė shkallėn qė e meriton Vepra Juaj! Nėse kėrkon Varr edhe nė Hėnė, do tė pėrpiqemi pėr ta plotėsuar kėrkesėn vetėm tė tė mos u “Lėmė” nė “Vorret e shkive...!”

E ndala dorėn sepse mė nuk munda t’i fshihja lotėt dhe nuk shihja gjė para vetės. Profesor Antoni mė qortoi: “Ēka shkretove o Pajtim...?!?” dhe lėshoi pėr ta lexuar “Pėrkushtimin” por e Luta: “Profesor Imi, tė lutėm mė kurseni e ta lexoni pasi tė shkoj!”  Mė dėgjoi. E thirri gruan, shumė fisnike, Zonjėn Gjystinė, tė mė pėrcillte.

Profesor Antoni e kishte kuptuar me tėrė qenien e tij njerėzore e shqiptare porosinė e kėrkesės qė ia lash nė “Pėrkushtimin tim” nė librin “Albania e Konicės”, mė 15 Gusht 1995 (Kush nuk beson, do tė ma bėnte njė shėrbim tė mirė nėse merr zahmet ta vėrtetonte saktėsinė e pėrmbajtjes sė tekstit tė atij “pėrkushtimi”. Libri gjendet nė Bibliotekėn Familjare tė Profesor Antonit).

Kėtu zuri fill arsyeja qė Profesor Antoni  t’ia linte Familjes Amanetin qė ta  Varroste nė Varrezėn e Gjithshqiptare tė Prizren (Parcela pėr katolikėt). Populli i shqiptar mė 5 Nėntor 1995, i bėri njė Varrim impozant, qė nė Kosovė, sa di kujtesa historike e Prishtinės, e kishin gėzuar vetėm  Dėshmorėt e Kombit: Nazim Gafurri, mė 1928 dhe Iljaz Agushi, mė 1943, kurse bashkėveprimtarėt nė Lėvizjen pėr Pajtimin Kombėtar shqiptar ia organizuan njė “T’pame” tė dinjitetshme, qė kurrė nuk do tė kemi rast ta pėrsėrisnim.    

Tashti tė pėrmbyllim: Hiē tendencat pėr pėrfitime politike pėr pushtet tė partive politike, tė mbėshtetura nė TV-tė dhe shtypin e tyre, manifestimet pėr “20-Vjetorin e LGJSHFGJ 1990-1992” treguan se Nismėtarėt e Aksionit dhe veprimtarėt “markantė” tė Lėvizjes, si dhe redaktorėt dhe gazetarėt e sotėm nuk dinė se ekziston Arkiva e LGJSHFGJ-sė, se ekzistojnė sė paku katėr libra, dy pėr segmente tė Lėvizjes, njė si “kartotekė e faljeve” me mbresa tė disa veprimtarėve, pėrgatitur, faktikisht, nga Prof. Dr. Zymer Neziri, realisht themeluesi, me shumė mundime, i Arkivit tė Lėvizjes dhe se ekziston edhe libri im:

 “Lėvizja Gjithėpopullore Shqiptare pėr Faljen e Gjaqeve 1990-1992- Kronikė, Prishtinė 1998, e cila ngėrthen lėndė nga Ditari im pėr 476 ditė pune pėr Lėvizjen, fragmente nga dhjeta Video-kaseta nga Kuvendet e Pajtimit, fragmente nga dhjetėra shkrime tė botuara si Fletėza tė Ditarit tė Pajtimit (realisht program dhe udhėzime pėr lėvizjen)  tė nėnshkruar me pseudonimin Pajtim Shala, tė dhėna e mesazhe ndoshta nga tė gjitha informatat e mesazhet e gazetarėve veprimtarė tė Lėvizjes, tė botuara nė shtypin e kohės dhe rreth 200 fotografi dhe faksimile tė ditarėve tė veprimtarėve dhe tė dokumenteve qė flasin pėr Lėvizjen nė shtrirjen e saj tė vėrtetė.

Meqė Ky libėr u botua sa po ndodhi Epopeja e UĒK-sė nė Likashan dhe Prekaz, dhe nė rrethana tė Luftės Ēlirimtare shumė tė pabarabartė me okupatorin, nuk pėrjetoi shtrirje tė gjerė, e sa po shihet edhe nga Manifestimet e “20-vjetorit tė Lėvizjes”, - “nuk qenka i njohur  as pėr yndyrėn e veprimtarėve tė Lėvizjes...”(!?!), vendosa ta ribotoj me njė plotėsim tė ndjeshėm. Sė kėndejmi, e shfrytėzoj rastin dhe i ftoj tė gjithė veprimtarėt e Lėvizjes, anė e kėnd tė tokave shqiptare ku u shtri ajo, tė mė ofrojnė vėrejtjet pėr librin “...Kronikėn...” dhe tė mė ofrojnė kopje tė ditarėve, tė dhėna statistikore e dokumentare, kujtime tė autorizuara qė mund t’i pėrdorja si argumente si dhe fotografi me legjendė tė saktė.

Meqė shumė prej veprimtarėve dhe prej atyre qė kanė falė gjaqe  kanė rėnė dėshmorė ose martirė tė Luftės Ēlirimtare nėn drejtimin e UĒK-sė, tė mė dėrgohen emrat (me emrin e babės dhe mbiemrin) datėlindjen dhe datėn e rėnies. Dėrgesa tė bėhet pėrmes postės elektronike: pirraku@yahoo.com, ose pėrmes telefonit: 044-149-244. Librin do ta botojė Instituti Albanologjik brenda kėtij viti, kurse ndihmesėn Tuaj duhet ta dėrgoni mė sė largu deri me 1 Tetor 2010.

Krejt nė fund, po mbylli kėtė shkrim tė padėshiruar me njė pėrvojė tė popullit tonė, pak tė pėrshtatur sipas pėrvojės sime tė hidhur: “Kabullxhinjt pa ta marrkan edhe Xhenetin!”

Prishtinė, 31 maj 2010