Me rastin e 64 vjetorit tė kryengritjes sė Drenicės

 

Shaban Palluzha nė kthesėn ēlirimtare

Nėntor 1944 - Shkurt 1945

 

Shkruan: Prof.Dr.Muhamet Pirraku 

________________________________________

 

“Gjaku i trimave shqiptarė nuk shkoi kot sepse la mbas vetes gjurma tė pashlyeshme pėr brezat e ardhshėm, pėr rrugėn qė ēon kah bashkimi pėrfundimtar i popullit tonė”. Adem Demaēi

*  *  *

Nė historinė e popujve ka ngjarje qė, me kthesėn qė bėjnė nė rrje­dhė tė historisė, bėhen kujtesė e nderės, e besės, e burrėrisė dhe e kre­na­­risė me rolin e fanarit nė paqe, nė trazime e nė luftė pėr liri. Kėto janė zhvillime komplekse qė shėnojnė kahe tė reja vendimtare nė ndodhi dhe qė bėjnė kufij midis epokave tė ndryshme. Roli i individit, i personalitetit, nė kėto kthesa ėshtė i madh, i pandashėm me rėndėsinė e kthesės. 

Njė ngjarje e tillė pėr Kosovėn, dhe popullin shqiptar nė pėrgji­thė­si, ėshtė Kryengritja e Drenicės 21 janar - 21 shkurt 1945, e cila nė kuj­tesėn historike tė popullit njihet me emrin: Lufta e Shaban Pallu­zhės, kurse nė historiografi ka hyrė me disa emra tė pėrgjithėsuar me sintagmat: Pėrpjekja kundėrrevolucionare nėn udhėheqjen e Shaban Polluzhės (nė historiografinė kominterniste jugosllavo-shqiptare) dhe Revolta e Drenicės, qė shqip do tė thotė kryengritje (nė fille tė shkollės historiografike kombėtare shqiptare tė Kosovės). Edhe mbiemri i fato­sit tė kombit shėnohet nė dy variant: ”Palluzha” (shqip) dhe “Polluzha” (serbisht). Ky ėshtė edhe personaliteti mė emblematik i kėsaj kthese,  personalitet kompleks, tipik i lagjes sė personaliteteve historike shqip­tare nga Ali pashė Tepelena, tė ngritura nė Panteonin e atdheut duke hapėruar nėpėr bela dhe shkallėt e robėrisė.

Foto: Shaban Palluzha

              Heroi i historisė sonė, tė dhimbshme, Shaban Mustafė Kastrati u lind nė Palluzhė tė Drenicės, mė 1871, nė njė familje tė kame. Nė peri­udhėn e rinisė mori pjesė nė kryengritjet antiosmane, kurse gjatė Luftės sė Parė Botėrore u ndesh me forcat pushtuese bullgare dhe austro-hungareze. Kjo i hapi udhė pėr pushtet nė fillet e ripushtimit serbo-jugosllav, nga fundviti 1918.  Ngritjen nė hierarkinė e krerėve popullorė, duke marrė pėr mbiemėr emrin e fshatit, e arriti pėrmes ngri­tjes nė pushtet nga kapteri i xhandarmėrisė nė kryetar komune nė vitet e Jugosllavisė Versajase.

Ndonėse i pashkolluar, Shaban Palluzha, i dalluar me guxim pėr tė marrė vendime tė rėndėsishme, kishte njė intelekt qė e veēonte nga perso­nalitetet e lagjes sė tij, pėr tė zgjedhur rrugėn mė tė ndershme nė situata tė ndera pėr vendin dhe pėr popullin. Kjo i siguroi respektin e krerėve dhe tė masave. Nuk rrinte nė distancė me rivalėt, as putha­dorė me miqtė. Edhe para rrezikut pėr jetėn, bėhej jorgan apo mburojė pėr adhu­ruesit dhe pėr kundėrshtarėt. I tillė ishte Shaban Palluzha - bu­rrė i pashėm, i shėndetshėm, krerė autoritar. Ishte fetar i mirė dhe shu­mė i vendosur. Mbante veshmbathje tipike tė krero-aristokracisė dre­ni­case tė kohės sė tij.

Nga krenaria e lindur, fliste me zė tė lartė, por kursyeshėm, nga se gjuha hetueshėm i merrte nė thua. Nė kuvende dhe kur printe nė odė, para vetės e nxirrte njėrin nga krerėt urtak dhe tė pranueshėm nė mje­dis. Kur nuk i pėlqente, ndėrhynte nė bisedė. I kishte hije tė ndėr­hynte nė rolin e njė arbitri.

Burri i Dheut, Shaban Palluzha, nė mjedisin e tij, nė Drenicėn Veriore, mbėshtetej kryesisht nė Miftar Bajraktarin e Llaushės dhe nė Mulla Ibrahimin e Hasaprishtinės (ish-Palaci). I pari ishte personalitet i pėrkorė dhe shumė i menēur, kurse i dyti intelektual shumė i dijshėm. Tė dytė ishin tė guximshėm, patriotė tė kulluar dhe pėr Shabanin, gjatė tėrė shekullit tė tij, ishin kėshilltarėt mė besnikė. Midis rivalėve, por jo kundėrshtarė nė dėm tė shqiptarizmės, kishte Sadik Zenelin e Abrisė, personalitet ky me ndikim mė tė madh nė masat dhe Isuf Gradicėn, mjeshtėr pėr pushtet. Kėta, Sadiku dhe Isufi, kur ishte fjala pėr interesat e vendit, nė Shabanin kishin pushkėn plot, kishin pusinė. Dhe, dhje­tėra krerė dhe burra, urtakė, pleqnarė dhe trima, qė pėrbėnin rre­thin e dytė tė personaliteteve, mbi tė cilėt u mbėshtetėn: Shabani, Mif­tari, Sadiku e Isufi, nė periudhėn e Luftės sė Dytė Botėrore, pikėrisht nė Mbrojtjen Kombėtare tė Kosovės, nė Luftėn e Shaban Palluzhės dhe nė Lėvizjen e Rezistencės sė NDSH-sė, u bėnė komandantė ushtarakė e udhėheqės politikė nė pėrpjekjet pėr ēlirimin e Kosovės dhe riba­shkimin e Shqipėrisė Etnike.

Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore kreu detyra tė rėndėsishme me in­te­res pėr vendin: krerė popullor, kryetar komune, komandant i for­cave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės dhe kryetar i Gjyqit Pajtues (Islihatit) pėr nėnprefekturėn e Skenderajt. Nga fillimi i vitit 1942 mbajti lidhje tė afėrta, politike e veprimi, me organizatėn antifashiste na­cionalēlirimtare, me antifashistėt shqiptarė kominternistė, dhe kjo i hapi rrugė tė emėrohet, komandant i njėsisė sė Drenicės nė pėrbėrje tė Brigadės VII tė Kosovės, e formuar me direktivė tė Shtabit Operativ tė AP dhe UNĒ tė Kosmetit, nga fundi i nėntorit dhe fillimi i dhjetorit tė vitit 1944.

Tė themi qartė: nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore, midis nėpu­nėsve, mė­su­e­sve dhe ushtarakėve qė kishin ardhur nga Shqipėria nė Drenicė, me tė cilėt kishte kontakt zyrtar kreu, kryetari dhe koman­danti Shaban Palluzha, 22 ishin antifashistė. Nga dashuria drenicase e virgjėr pėr Shqipėrinė, kėta antifa­shistė kishin ndikim absolut tė thu­ash nė tė gjithė krerėt dhe hoxhallarėt e Drenicės. Ata i ushqenin me tė dhėna pėr fundin tragjik tė paevitueshėm tė nazifashimit. Si rrjedhim fitoren e sigurt tė Luftės Antifashiste Nacionalirimtare Shqiptare. Sė kėndej­mi, sikur tė na fliste, sot, Shabani pėr vetėn, do tė parapėlqente urtinė e Isak Njutonit: “Nėse kam parė larg, kjo ngaqė kam qėndruar mbi supet e gjigantėve”.

Vėrtet, nga ditėt e para tė formimit, Brigada Partizane e Shaban Palluzhės shfaqi indinjatėn dhe revoltėn ndaj vrasjeve pa gjyq tė perso­naliteteve shqiptare nė Drenicė dhe nė Kosovė. Brigadat parti­zane tė Ju­gos­llavisė dhe tė Shqipėrisė, qė morėn pėr detyrė tė “spas­tronin te­rre­nin nga bandat fashiste” tė ushtarakut Mehmet Gradica me bashkėve­pri­m­ta­rėt, u treguan jo vetėm antishqiptare por edhe antiis­la­me tė tėrbu­ara. Kėto mjaftonin pėr tė irrituar komandantėt dhe ushtarėt e njėsisė sė Shaban Palluzhės. Sė kėndejmi, nga mesi i janarit 1945, Brigada e Sha­ban Pallu­zhės shpalli mosbindjen ndaj urdhėresave tė Shtabit Kryesor tė UNĒ tė Kosovės-Metohisė dhe nga Besiana (ish-Podjeva) u kthye, mė 24 janar 1945, pėr nė Drenicė, si eshkė e ndezur kjo pėr zjarrin e rezistencės dhe tė luftės shqiptare kundėr ripushtimin komunist jugosllav tė Kosovės. Por, duhet tė theksohet fakti se Revolta e “Brigadės sė Shaban Palluzhės” nė themele tė Luftės sė Drenicės 21 janar –21 shkurt 1945, nuk mund tė shikohet vazhdim, as korrigjim, i Mbrojtjes Kombėtare Shqiptare tė Ko­so­vės, as i Luftės Antifashiste Na­­ci­o­nalēlirimtare Shqiptare, por si fill i qartė i njė epoke tė re, tė pėr­p­jekjeve me tė gjitha mjetet tė popullit shqiptar pėr tė zgjidhur ēėshtjen shqiptare mbi parimin universal tė demo­kracisė - me vetėvendosje.

Nė Shtabin Drejtues tė Luftės sė Drenicės komandanti Shaban Palluzha, i pėrcjellė nga bashkėfshatari besnik, Hamėz Hetem Istogu, ka pasur rreth vetės, nė takime dhe nė kohė mė tė gjata, personalitete popu­llorė e luftarakė tė shquar, intelektualė e ushtarakė. Kėtu kam vend vetėm t’i pėrmend. Imer Fazliun nga Shqiponjasi (ish-Radi­she­va), Isa Zymerin nga Prekazi, Ramė Sejdiun nga Llausha, Bajram Baj­ra­ktarin nga Drenasi, Miftar Bajraktarin nga Llausha, Mulla Ibrahimin nga Hasaprishtina, Mu­lla Ilaz Burojen, Rexhep Gjelin nga Likashani, Azem Aruēin nga Makėr­mali, Beqė Ēubrelin, Jetullah Muharremin nga Rrezalla, Sadik Zenelin nga Abria, Feriz Bojiqin nga Luftari (ish-Kėrnica), Sadik Lutanin nga Turiqeci, Adem Dushin, Shaban e Rifat Kotorrin, Hazir Gjakjen nga Ak­ra­shtica, Istref Temėn nga Dritani (ish-Dabrashevc), Bedri Gjinin e Abdyl Zhubin nga Mitrovica, Orleanėn shqiptare – Marie Shllakun e Profesor Ymer Berishėn dhe sė fundi edhe Isuf Gjilanin, toger Mehmet Gradicėn, Brahim Lutėn nga Shkabaj (ish-Gllanasellė), Osman Bunjakun nga Lum­kuqi (ish-Samadrexhė) etj.

Tė theksojmė faktin se Programin e Luftės sė Drenicės mund ta perceptojmė nga kundėrshtimi qė Shaban Palluzha u bėri, nė Skenderaj, nga mesi i janarit 1945, pėrfaqėsuesve tė Shtabit Operativ tė Kosme­tit: Fadil Hoxhės dhe Kėrsta Filipoviqit, kundėr vrasjeve e plaē­ki­tjeve tė brigadave jugosllave:

“Nuk jemi kundėr pushtetit tė partizanėve, as kundėr komu­ni­stėve. Nė kėtė luftė asht edhe Shqypnia, e ne nuk mund t’i kundėrvi­hemi nanės. Jemi luftarė pėr liri dhe pėr nderin e familjeve e tė popullit …!”. Me kėtė frymė frymoi Takimi i jashtėzakonshėm i Shta­bit tė Brigadės sė Shaban PalluzhėsLiridon (ish-Lupēi) tė Grykės sė Lla­pit, nė natėn e 20/21 janarit 1945, ku u mor vendimi definitiv pėr mos­lėnien e Kosovės nė duart e okupatorit pa njė qėndresė epike legjendare, qoftė ajo edhe ndeshje e Moisiut me Goliatin.

Nė Shpjegimet e nxjerra me tradhti nga Nazmi Kursani, oficer i OZN-ės, Marie Shllaku saktėsoi: “Bemė njė bisedė paria, pėr gjendjen e ngushtė qė na paraqitej, tė vdesim dhe tė mos biem nėn Serbi. Edhe nė paēim mundėsi tė shpėtojmė pa luftė. Nė qoftė se jo, tė ēohemi tė gjithė dhe tė mbrojmė, por tė mos e lėshojmė (Kosovėn)”. Nė Akta­ku­zėn kundėr saj, pjesėmarrės nė Takimin e Liridonit, pėrmenden edhe Profesor Ymer Berisha, kapter Mehmet Gradica, Adem Shala, Ukė Sadiku, Major Qinisi, kapiten Rexhep Ismaili, Metė Dina, major Kuto­va etj. dhe saktėsohej se nė atė “takim u mor vendimi qė tė sulmohe­shin njėsitė e UNĒ nė Drenicė dhe nė minierėn Trepēa, si dhe tė formohej udhėheqėsia qė do ta drejtonte kėtė luftė”.

Komandanti largpamės, Shaban Palluzha, vetėm tashti, nė kėtė Takim, pranoi tė kthente Brigadėn nė Drenicė, i vetėdijshėm se lufta nėpėr fėmijė e gra, ėshtė e pėrgjakshme dhe e dhembshme.

Tėrheqja taktike nga Gryka e Llapit, e mė se 4000 vetave, pjesa mė e madhe pa armė, u bė nga mėngjesi i datės 24 janar, kurse ndeshja e parė ndodhi nė Artakoll. Realisht mė 24 dhe 25 janar 1945, ndodhi shkapėrderdhja e madhe e tė mobilizuarėve pėr partizanė nė vise tė Llapit, tė Pėrmalinės dhe tė Artakollit dhe, mė 26 janar 1945, Shaban Palluzhėn e gjejmė nė Drenicėn Qendrore, me 500-700 luftėtarė. Kėta janė pjesa mė e pandryshueshme e numrit tė luftėtarėve tė Luftės sė Drenicės deri mė 18 shkurt 1945, kur sipas udhėzimeve tashti tė komandantit ushtarak tė Shtabit tė Shabanit, togerit Mehmet Gradica (i bashkuar me Shabanin mė 12 shkurt, pak orė para se tė vdiste Myftar Bajraktari), u shpėrnda pjesa mė e madhe e bashkėluftėtarėve, pėr tė bėrė zgjidhje individuale pėr fatin e tyre tė mėtutjeshėm, mbėshtetur nė amnistinė e shpallur, ditė mė parė, nga Josip Broz Tito. Ishte ky fund tragjik por krenar, sepse, krahas dimrit tė egėr, mė nuk kishte as bukė nė popull, as veshmbathje, as municion nė xhepat e luftėtarėve. Kurrė nuk pati ilaēe dhe as mjek.

Dhe, kėtu shumė telegrafisht, detyrohem tė pėrmbledh: Kundėr forcave tė revoltuara, kryengritėse dhe luftarake nė arealin e Drenicės nėn udhėheqjen e Shaban Palluzhės, dhe pėr shtruarjen e Kosovės me strategjinė serbe tė tokės sė djegur, Shtabi i Pėrgjithshėm i Ushtrisė sė Jugosllavisė dėrgoi 40-50 mijė ushtarė. Nė raportet e batalioneve, tė brigadave dhe tė shtabeve tė kėsaj ushtrie, numri i efektivit tė luftė­ta­rėve pėrreth Shaban Palluzhės paraqitej tepėr i zmadhuar: 2000, 5000, e madje mė 9 shkurt 1945, pėr tė arsyetuar vendosjen e pushtetit ush­ta­rak, mė 8 shkurt 1945, atė numėr e ngritėn nė 10 000 veta, pra pėr rreth 18 - 20 herė mė tė madh.

Tė konstatojmė edhe faktin se, sipas strategjisė sė zbatuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė siguruar fitore mbi palėn ndėrluftuese, duhej tė dėrgoheshin tre ushtarė ndaj njė ushtari tė armikut. Mirėpo, Tito nė Kosovė, kundėr Shaban Palluzhės, dėrgoi njė numėr enorm: 20-25 ushtarė pėr njė kryengritės, sikur Palluzha pėr tėrė kohėn tė ki­shte dy mijė tė armatosur. Por, meqė nė Luftėn e Drenicės, prej 25 ja­na­rit – 18 shkurt 1945, luftėtarė efektivė ishin vetėm 500-700 veta, del se kundėr njė kryengritėsi janė dėrguar 40 - 50 ushtarė me armatim e logjistikė moderne.

Vėrtet, nga 19 shkurti 1945, nė Bezhenik, paralagje e fshatit Qėn­dresė (ish-Tėrstenik) tė Drenicės, tė lidhur me “Shtrabin e Shaban Pallu­zhės” ishin vetėm rreth 70-100 veta dhe sa filloi rrethimi dhe luf­ta, u tėr­hoq pjesa absolute e tyre. Shaban Palluzha dhe Mehmet Gra­di­ca me njė efektiv prej rreth 17-29 bashkėluftėtarėsh, e pėrballuan luf­tėn rreth tri orėsh nga Kullat e Fekė Zenunit. Dolėn nga rrethimi me luftė flaka-flakė, me njė tė plagosur, duke lėnė tė vrarė 6 ushtarė tė armikut. Pėrshpejtuan pėr nė Kullat e Hasan Sylė Dvoranit nė Qėn­dresė dhe aty, me njė efektiv prej rreth 20 vetash, nė natėn e 21/22 shkurtit 1945, i rezistuan nga tri kulla Divizionit 52 tė Ushtrisė sė Jugosllavisė.

Ndėr bashkėluftėtarėt e orėve tė fundit tė Shaban Palluzhės dhe tė Mehmet Gradica, ishin: Isuf Gjilani me dy-tre bashkėluftėtarė, Rexhep, Qerim e Mehmet Gjeli, Baj­rush Qazimi, Muharrem e Musli Mehmeti dhe Halil Zeqiri tė Dodonės (ish Gradicė), Hazir Gjakja, Brahim Luta, Ajet Qirezi, Hamėz Istogu me t’et, Hetemin, Asllan Lladroci, etj. Sipas Marie Shllakut, nė orėt e fundit tė luftės heroike ishin 32 bashkėluftėtarė dhe  kundėr tyre ishin tė anga­zhuar 17.864 (“e ndoshta edhe ma…”) - ushtarė jugosllavė. Do tė thotė, kundėr njė luftėtari efektiv tė Shtabit tė Luftės sė Drenicės pushtuesi angazhoi mė shumė se 558 ushtarė, tė mbėshtetur me artileri. Mė 22 shkurt 1945 u kuptua se ushtria jugosllave pati rreth 50 veta tė vrarė dhe tė humbur. Dėmet mė tė mėdha armikut i shkaktoi strategu i pashoq, Mehmet Gradica.

Lufta do tė zhvillohet nė distancėn mė ideale pėr artilerinė e pushtuesit kundėr Kullės - fortifikatė e fundit e Shtabit tė Luftės sė Dre­ni­cės. Nė kėtė rrethim ranė dy bashkėluftėtarė tė Isuf Gjilanit dhe u pla­go­sėn Hamzė Istogu, Shabani dhe Mehmeti. Dy tė fundit, morėn plagė tė rėndė nga copat e predhave artilerie dhe trarėt e kullės qė po u shembej mbi kokė.

Zėvendėskomandanti i Shtabit tė Luftės sė Drenicės, Rexhep Xheli, i shquar pėr shkathtėsi luftarake, i ndihmuar nga ana e bashkėlu­f­tėtarėve qė u pėrmendėn, me sukses e shpėrtheu rrethimin e hekurt, duke bartur mbi kuaj Shaban Palluzhėn, Mehmet Gradicėn dhe Hamzė Istogun. Gjatė tėrheqjes do tė vdesin Shabani dhe Mehmeti, kur­se kufomat e tyre do tė fshihen, pėr tė mbajtur nėn ethe tė frikės ushtrinė pushtuese, edhe pėr njė kohė – “u vranė apo jetojnė…!?”

Vlerėsimin e parė politik, dhe shkencor, tė kėsaj kthese tė luftės ēlirimtare e bėri simboli i rezistencės dhe i mendimit politik shqiptar tė lirė, nga fundvitet ’50-ta tė shekullit XX, Adem Demaēi, nė “Progra­min e Lėvizjes Revolucionare tė Bashkimit tė Shqiptarėve”, nga fund­viti  1963 – pranverė 1964, ku, midis tė tjerash, konstatoi: “Shqiptarėt e viseve tė robnueme deri dje, nė saje tė instiktit tė vet tė aprovuem, tue pa se ajo qė u ishte premtue – se ‘do tė bashkoheshin me nanėn e vet Shqipninė’ – po lihej me nji anė – ngadal e me mjeshtri – nė mė­nyrė tė vetėvetishme dhe pa kurrfarė organizimi paraprak – nė Dreni­cėn Kreshnike – me shpresė se do tė tėrhiqte vemendjen e tė tjerėve jashtė dhe naltė, u ngrit nė kryengritje popullore pėr tė mundė me reali­zue premtimin e dhanun nė Dokumentin e 31 dhetoritvjetit 1943, nxjerrė nga Kėshilli Nacionalēlirimtar i Kosovė - Metohisė”.

Mė tutje, Mendela ynė, do tė konstatojė se zemra e Kryen­gri­tjes sė Drenicės “ka rrjedhė prej popullit dhe ka pasė tė vetmin qėllim – bashkimin e popullit shqiptar” dhe, pėrfundonte: “Gjaku i trimave shqiptarė nuk shkoi kot sepse la mbas vetes gjurma tė pashlyeshme pėr brezat e ardhshėm, pėr rrugėn qė ēon kah bashkimi pėrfundimtar i popullit tonė”.

Tė pėrfundojmė: Lufta e Drenicės nėn udhėheqjen e Shaban Palluzhės, 21 janar -21 shkurt 1945, ishte luftė mbrojtėse e drejtė, e fun­dit nė historinė shqiptare e pa planifikuar paraprakisht dhe e drej­tuar nga krerė analfabet. Kjo luftė, me pėrmasat e saj nė hapėsirė dhe nė kohė, shėnoi kthesėn historike nė pėrpjekjet dhe nė luftėn e popullit shqiptar pėr liri dhe pėr vetėvendosje pėr njėsinė e shtetit shqiptar ku bukės i thuhet bukė dhe ujit – ujė, tė riaktualizuar me Luftėn Ēlirimtare tė UĒK-sė, e tė mbajtur gjallė aktualisht me infuzionet e AKSH-sė. “I huaji s’mund veē tė pranojė ēmimin qė njė komb i vė vetes sė tij” – do tė na thėrriste Faik Konica.

( Marrė nga libri: “Pėr kauzėn e UĒK-sė”, Prishtinė, 2006. fq. 319 - 326 )