Fjala e Prof.Pirrakut, mbajtur nė akademinė pėrkujtimore, kushtuar tre

 dėshmorėve dhe katėr martirėve tė Malasit (ish - Malishevės)

 

DĖSHMORĖT JANĖ KRENARIA E KOMBIT!

 

Shkruan: Prof.Dr.Muhamet Pirraku  - Prishtinė, 04 prill 2009

______________________________________

 

Foto: Dėshmorėt e Kombit - Jahir Mazrreku, Maliq Sopaj dhe Hysen Sopaj

 

     Pėrvoja historike e njerėzimit ka vėrtetuar se dėshmorėt janė krenari, por jo edhe pronė familjare,  partiake apo krahinore. Dėshmorėt janė gjithmonė tė rinj, me jetė tė pasosme nė shėrbim tė lirisė sė Atdheut dhe tė kombit. Si sot dhjetė vjet mė parė, nė kėtė Lagje tė Pavdekshmėve zunė vend Dėshmorėt Jahir Mazrreku, Maliq Sopaj dhe Hysen Sopaj, e pranė tyre edhe martirėt: Ha­san Sopaj, Malush Sopaj, Mehmet Gashi dhe Haki Telaku.

     Kosova e viteve tė ‘90-ta hyri nė rrugėn e lirisė sė sheshuar me sakrifica dhe me luftėn e bijve mė tė mirė tė saj, pėr t’u ngritur me ringjalljen feniksiane mbi gjakun e dėshmo­rėve, yje kėto tė pashuar nė qie­llin e pėrflakur tė Tokave shqiptare nė tė cilat, nė rrjedhat shekullore, kulloi gjak tė shqiptarisė! Gjaku i dėshmorėve tė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė - ėshtė gjak i ri i derdhur mbi gjakun stėrgjyshor nė kohė tė duhur dhe nė vend tė duhur. Ėshtė kjo Lufta jona e domosdoshme dhe e vetme e njohur ndėrkom­bė­tarisht nė kohė tė saj, ndaj ėshtė kapuēi i tė gjitha pėrpjekjeve tona tė derisotme.

     Vėrtet, Liria ėshtė tepėr e shtrenjtė, sepse paguhet me jetė, me jetėn e mė tė dashurve, sakrificė qė nuk ka ēmim, pos ēmimit tė Lirisė, sė kėndejmi, rėnia pėr Liri ėshtė pavde­kėsi, ėshtė pėrjetė­si. Kėtu as kemi mundėsi tė ndalemi gjerė e gjatė nė jetėshkrimet e dėshmorėve dhe tė martirėve qė po i rikujtomė. Ata qė moti kanė hyrė, fisnikė, nė kujtesėn e popullit dhe nuk guxon tė na mungojnė nė mėsimin e historisė!?! Dėshmorėt nuk kanė nevojė pėr pėrvjetorėt e rėnies, as pėr akademi pėrkujtimore, sepse ata e kanė kryer detyrėn njerėzore ndaj Atdhe­ut, ndaj popullit dhe ndaj Zotit. Por nevojė pėr pėrvjetorėt dhe akademitė kushtuar atyre kemi ne, tė gjallit dhe brezat qė do tė vijnė - pėrkujtim yni i denjė pėr ēmimin e Lirisė sė Atdheut, sepse, sa herė t’i kujtojmė sė bashku, e forcojmė besimin nė vetėn tonė dhe beti­min: Shqiptaria e Kosovės ėshtė gjaku ynė qė nuk shkelet as tjetėrsohet nė malukat “kosovar” pėr hatėr tė botės antishqiptare!?! Dėshmorėt e shqiptarizmės sė Kosovės: Jahiri, Maliqi e Hyseni u lindėn, u rritėn dhe u skaliten granit nė vitet e kthesave tė mėdha pėr lirinė e Kosovės dhe tė kombit shqiptar nė pėrgjithėsi.

     Kėtu, pėr minutat qė preferon momenti, nuk ka mundėsi tė shpalosim tė dhėna tė plota pėr jetėn dhe luftėn e dėshmorėve. Tė mjaftohemi vetėm me kaq: Dėshmori Jahir Shaban Mazrreku, i lindur nė Malas, mė 24 qershor 1967, nga rinia e hershme u pėrball me dhunėn policore e gjyqėsore serbe. Nė prill tė vitit 1998, sapo UĒK-ja e shtriu aktivitetin ushtarak dhe poli­tik nė vise tė Malasit, Jahir Mazrrekun e kemi me pushkėn plotė nė radhėt e para tė luftėtarėve tė Lirisė, dhe nė vijimėsi u tregua i denjė nė detyrėn caktuar vetės, forcė morale e ushtarake nė njėsitė ku ishte i sistematizuar. Do tė plagoset, mė 8 nėntor 1998, nė sulmin qė tmerroi forcat e okupatorit nė stacionin e milicisė nė Malas, por nuk do tė mungojė, gjatė kohė, nga vija e frontit. Sapo iu pėrthanė varret, iu bashkua njėsisė sė UĒK-sė, deri nė rėnien burrėrore, duke pasur pranė dėshmorin Maliq Mehmet Sopaj, tė lindur mė 20 qershor 1969 nė fshatin Janisht tė Malasit. Maliqi Pasi e mbaroi shkollėn fillore nė Shkozė, nė mungesė tė kushteve, e ndėrpreu shkollimin e mesėm, shkoi krah pune nė Slloveni, ku e ngiti firmėn e ndėrtimtarisė “Sopaj”, por  kurrė nuk e ndėrpreu lidhjen me vatrėn e lindjes dhe sapo UĒK-ja i krijoi epopetė e para, iu kthye vendlindjes dhe mė 20 qershor 1998, sė bashku me kushė­ririn Hysen Spojan. Sė bashku iu bashkuan Njėsitit tė UĒK-sė nė fshatin Shkozė, me bindjen e thellė qė e shqiptonte qartė: “Ne jemi mė tė fortė se shkijet, sepse ne jemi nė tokėn tonė stėrgjyshore, kurse shkijet janė okupator kėtu...!” Me kėtė bindje i ngjeshi armėt edhe dėshmori Hysen Rifat Sopaj, i lindur nė Janisht, mė 6 mars 1971, i cili shquhej nė mjeshtėri dhe me talent tė posaēėm pėr interpretimin e kėngės popullore. Aftėsitė dhe shkathtėsitė luftarake bėnė qė Hyseni, njė muaj para rėnies tė emėrohet Koman­dant skuadre. 

     Tė tre dėshmorėt  qė po i pėrkujtomė sonte: Jahiri, Maliqi dhe Hyseni, deri nė fund tė marsit 1999 pėrballuan shumė prita e konfrontime me policė e ushtarė paramilitarė tė pushtuesit. Nga fundi i marsit dhe fillimi i prillit 1999 tėrbimi i makinerisė gjakėsore serbe (pėr hakma­rrje kundėr UĒK-sė, aleate kjo e NATO-s), u ngritė deri nė shkallėn e ēmendurisė kanibali­ste antishqiptare. Me strategjinė serbe tė tokės shqiptare tė djegur sulmoi popullsinė civile nė qytete e nė fshatra, duke plaēkitur pasuritė e luajtshme dhe duke ka­llur pasuritė e paluajtshme, duke vrarė, therė e masakruar djalėrinė, pleq, plaka, gra e fėmijė shqiptarė, pėr tė shtie frikė e panik nė popullsinė duarthatė. Njė tmerr dhe panik tė tillė pėrjetoi, mė 2 prill 1999, edhe fshati Janisht, vendlindja e luftėtarėve Maliq e Hysen Sopajt, tė cilėt, tė sho­qė­ruar nga Jahir Mazreku, rrezikuan vetėn pėr tė shpėtuar atė ēka mund tė shpėtonin.

     Nė pamundėsi pėr t’u pėrballur me armikun, nė mungesė edhe tė municionit dhe tė forcave tė mjaftueshme pėr pėrballim, Jahiri, Maliqi dhe Hyseni, nga mesi i natės sė 2/3 prillit 1999, morėn  me vete 12 civilė qė i patėn afėr dhe ia mėsyn fshatit Zotrim tė Rahavecit. Anash­kaluan fshatin Arbnesh dhe iu qepėn malit drejtė Majės sė Kikės, ku ranė nė njė pusi tė okupatorit. Mė i regjuri, Jahir Mazrreku, arriti ta hidhte bombėn nė transhenė e armikut, por breshėri i plumbave korrėn atė, bashkėluftėtarėt e tij: Maliq e Hysen Sopajn dhe katėr civilė tė paarmatosur: Malush A. Sopajn (14), Hasan A. Sopajn (16), Haki I. Telakun (22) dhe Mehmet M. Gashin (24) dhe me plagė u tėrhoqėn 3 veta.

     Ky ėshtė gjaku i dėshmorėve tė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė, i derdhur nė “Majėn e Kikės”, si edhe i mijėra dėshmorėve dhe martirėve tė tokės sonė arbėrore, qė na e ktheu dinjitetin e shkelur vite me radhė e, rreth njė tė tretės pjesė tė Kosovės historike prej 32.000km2 ia ktheu shqiptarėsinė gati tė humbur pėrjetėsisht, pikėrisht edhe me fajin e partive politike, imituese tė kushtetutshmėrisė, tė shtetėsisė, tė demokracisė, tė lirisė, nė rrethana tė robėrisė nėn njė pushtues shqiptarongrėnės.  Po e rivė nė spikamė edhe kėtė fakt: Filozofia e historisė sė Luftės sė UĒK-sė nuk njeh kategorinė e viktimizimit “viktimė”, tė civilė­ve tė therė me thikė, tė shkalluar me sėpatė, tė torturuar mizorisht e tė hedhur nė puse pėr tė gjallė, tė dhunuarat e tė kallurat me zjarr, tė co­pė­tuarit me gjyle topi nė vatra tė lindjes e me raketa nė kolonat e tė pėrndjekurve nga shtėpitė, nga fushat dhe nga malet e tyre. Filozofia e Luftės Ēlirimtare njeh tri kategori tė sakrificės pėr Lirinė e Atdheut: Hero, dėshmor dhe martir, por dallimi midis kėtyre ka­te­­gorive tė martirizimit pėr liri nė Epokėn e Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė ėshtė simbolik dhe administrativ, sepse  tė gjithė qėndrojnė nė themele tė Lirisė, tė gjithė jetojnė me pėrjetėsi nė Alta­rin e Lirisė sė Atdheut. Ndaj, ėshtė krim yni, ėshtė vrasje prej nesh, siē del nė njė konstatim gazetaresk, sot: “Rahavec, 2 prill – Nė 10-vjetorin e rėnies sė 9 dėshmorėve dhe tė 34 tė vrarėve, nė Hoēė tė Vogėl tė Rahavecit...”!?! Ēka janė ata “34 tė vrarė...” kriminel apo martirė!?! Pse sonte nuk i kemi ketu edhe fotografitė e katėr martirėve qė ranė me tre dėshmorėt qė po i pėrkujtojmė sė bashku. Kush ishte fajtor qė ata, martirėt, pritėn xhelatėt nė shtėpitė e tyre, tė paarmatosur, e me dinjitet tė nėpėrkėmbur. A kishin ata Qeveri e Presidencė tė zgjedhur prej tyre. A kishin komandant tė Pėrgjithshėm tė Luftės Mbrojtėse  e Ēlirimtare nė bazė tė Kushtetutės sė Kaēanikut... ?!!

     Kėtu, sė kėndejmi, sikur e kėrkon logjika tė ritheksojmė faktet se: Filozofia e historisė sė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė pėr viktimė tė okupatorit ka konsideruar vetėm sabotuesit dhe deni­gruesit e Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė, ata tė cilėt qarqet e caktuara antishqiptare shekullore nė pėrbėrje tė Bashkimit Evropi­an dhe tė NATO-s i ktheu nė Ko­sovė si pushtetarė pėr tė shkėrmoqur rėn­dė­sinė e gjakut shqiptar uēėkėistė, tė derdhur pėr Lirinė e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare jashtė Shqipėrisė Londineze. E vėrteta gjithmonė ėshtė e hidhur pėr ata qė e ulėn ēmimin e lirisė nė pritje!?! Pėr hir tė realitetit historik duhet tė pranojmė se Liria qė sot e gėzon Kosova dhe shqiptarėt ku do nė trojet e Shqipėrisė Etnike, tė copėtuar me dhunė ndėrkombėtare, si dje edhe sot, ėshtė Liri nė pėrpjesėtim me pėrdorimin e dijes sonė pėr interesa tė kombit, nė pėrpjesėtim me gatishmėrinė e popullit shqiptar pėr sakrificė shtesė, nė pėrpjesėtim me forcėn tonė reale morale, politike dhe ushtarake. Faji pėr defaktorizimin tonė gjithėkombėtar gjendet nė mjediset tona, nė partitė tė mbiquajtura shqiptare - pozitare dhe opozitare - luftėnxitėse pėr pushtet te pa dinjitet e tė pa identitet. Shikuar tė ashtuquajturin “Lidership shqiptar” tė sotėm kam frikė se po na pėrgatitet fati i arabėve tė periudhės sė kolonializmit imperialist anglez kur, thėnė lirshėm me fjalėt e letrarit sudanez, Tajib Salih: “Njerėz tė pa identitet mbajtėn poste nė Kohėn e Anglezėve”,  me pasoja historike tė pariparueshme pėr kombet arabe.

     Shtrohen pyetjet: Kush ėshtė fajtor qė sot nė Kosovė pakkush e dinė emrin e rrugės sė tij nė qytet, e edhe mė pak fshatarė e dinė si quhet fshati i tij, nė ēfarė trajte administrative tė pa asnjė kuptim, kur ta zėmė edhe Karratica shekullore ėshtė bėrė “Koreticė - Koretica” e jo Gentianė , Kamarani ėshtė bėrė Komoran- Komirane e jo Bushat ēfarė ishte nė kohėn e Car Dushanit!?!  Po a nuk ishte amanet i gjakut Tuaj, O Dėshmorė, qė Gllogovci  quhet Drenas, e jo Gllogoc, qė Podujeva tė quhej Besianė, qe Suhareka tė quhej Therandė, qe Kamenica tė quhej Dardanė, qė Novobėrda tė quhej Artanė e sė fundi edhe emri i qytezės sė vendlindjes Tuaj, Malisheva, tė  kthehej nė trajtėn e hershme, shqip: “Malishtė” (pėrkatėsisht Malas), i dėshmuar me burime tė shkruara serbisht e turqisht!?! Partitė nė pushtet dhe ato nė opozitė sot  janė hiq prej hiēit, janė tė pa identitet politik dhe kombėtar. Liderėt preferojnė vazalėt!?!

     Sė fundi, ėshtė amanet i dėshmorėve tė konstatojmė se ardhmėnia jonė varet qartė prej nesh, prej menēurisė sonė, prej punės sonė, prej vendosmėrisė sonė. Shkallėn e lirisė sė sotme, me tė cilėn masat shqiptare nuk janė tė kėnaqura, fare, duhet ta rrisim dhe mund ta rrisim, qė sot, mbi fatkeqėsitė tona gjenocidiale serbe qė i jetu­am, me pėrpjekjet tona me plot sakrifica tė reja! Pjesa demo­kra­tike e faktorit tė vendosjes, evropiane e botėrore, me ShBA-tė prijatar, nuk mund tė shkelė shlirshėm, sot e mot, vetėm mbi gjakun shqiptar, mbi gjakun e Dėshmorėve dhe tė martirėve tė periudhės sė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė, sepse ka pėrgjegjėsi pėr kėtė gjak, nėse ne e mbrojmė atė me dinjitet, e kjo nuk po ndodhė!?! Vėrtet, nė peshėn e krimit serb shekullor ndaj kombit shqiptar ėshtė edhe pjesa e fajit tė Evropės pėr interesa tė pansllavizmit rus. Ndaj,  mė nė fund, duhet tė zgjohemi! Duhet, njėherė e mirė, tė kuptojmė se shqiptaria dhe shqipta­rėsia e Kosovės dhe e viseve tė tjera shqiptare etnike historike nuk kanė perspektivė nėse populli nuk e thotė fjalėn e tij vendim­tare: Njė herė e pėrgjithmonė stop ndarjeve tė Dėshmorėve sipas interesave grupore e tarafeve politike krahinore mafioze! Ka njė Luftė Ēlirimtare tė UĒK-sė dhe jo “Epope” tė fshatrave a tė nahive tė akėcilit “komandant”!?! Pėr tė ecur shlirshėm, duhet tė thuhet: Boll ma me nėpėrkėmbjen e sakrificave titanike tė idealistėve tė kėsaj toke arbėrore qė po kryhet pėrmes zgjedhjeve partiake me rezultate tė kurdisura paraprakisht me rangim tė deputetėve nė listat zgjedhore, me ēka po ndodh qė ēiraku tė sillet nė karrigen e Mjeshtrit, e nxėnėsi nė auditorin e mėsuesit!?! Opozita tė luftojė pėr ta ndėrruar formėn e zgjedhjeve UNMIK-iane, e jo pėr ta zėvendėsuar pushtetin kukull me njė pushtet fėmijė kukulle!?! Ndaj, populli tė thėrrasė me tėrė fuqinė: Liri pėr tė drejtėn e kombit shqiptar nė vetėvendosje pėr shtetin shqiptar demokratik - Njėsi unike nė Bashkimin e Evropės Demokratike!  Ky ishte Betimi i Ushtarit tė UĒK-sė dhe ėshtė amanet i Dėshmorėve tė kombit shqiptarė gjatė historisė!

 

Lavdi e pėrjetshme Gjakut tė Dėshmorėve nė themele tė Lirisė sė Shqipėrisė!

                                                                           *  *  *

FATON MEHMETAJ: HALIT COKA - KUKĖSJANI QĖ RA NĖ BALLĖ TĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ