Analiza politike - historike

 

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 13 )

 

Takimet sekrete Prishtinė - Beograd

(1994 - 1997)

 

     Shkruan: Sheradin BERISHA / 29. 05. 2008

 

Sa takime tė fshehta janė mbajtur nė mes  Beogradit dhe

Prishtinės gjatė viteve 1994 – 1997?!

 

     Dihet mirėfilli se, mė 1 shtator 1996 u nėnshkrua marrėveshja pėr arsim ( pėr lirimin e objekteve shkollore dhe kthimin e nxėnėsve, tė studentėve dhe tė arsimtarėve shqiptar nė shkolla e nė universitet), nė mes tė Kryetarit tė Republikės sė Serbisė Sllobodan Millosheviq dhe Ibrahim Rugovės si individ (pa pozitėn e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės), por, ajo qė nuk ėshtė ditur asokohe, ėshtė mbajtja e negociatave sekrete, nė mes tė ekipit negociator tė Rugovės dhe qeverisė sė Serbisė, gjoja nė funksion tė gjetjes sė zgjidhjes politike tė ēėshtjes sė Kosovės.

 

     Se ka pasur bisedime tė tilla, para dhe pas nėnshkrimit tė marrėveshjes famoze pėr arsim (mė 1 shtatorit 1996), kėtė fakt pėr opinion e ka bėrė tė ditur, ish-zėdhėnėsi i partisė serbe “Nova Demokratija”, Radomir Taniē,  i cili ishte i pėrfshirė drejtpėrdrejtė nė kėto bisedime, ngase partia e tij gjatė viteve tė 90-ta ishte pjesė e koalicionit nė qeverinė e Serbisė, tė pėrbėrė nga,

-         Partia Socialiste e Serbisė (SPS),

-         E majta Jugosllave - JUL e gruas sė Millosheviqit, dhe

-         Nova Demokratija.

     Radomir Taniē, nė njė intervistė ekskluzive pėr Radion Evropa e Lirė (Radio Free Europe), shpalon detaje tė panjohura nga kėto bisedime tė fshehta, tė cilat ai i cilėson si biseda “diskrete”. Taniē bėnė tė ditur se, gjatė periudhės 1994 - 1997 janė mbajtur “diku rreth 50 takime diskrete nė qytete tė ndryshme prej Prishtinės, dhe Beogradit, deri nė Romė, Vatikan dhe Nju Jork.” me pėrfaqėsuesit e Rugovės. 

 

     “Pasi bisedimet zhvilloheshin hap pas hapi, hapi parė ishte angazhimi dhe aprovimi i njė varg masash pėr formimin dhe forcimin e besimit. Njė nga kėto masa ishte edhe marrėveshja pėr arsim.” thotė ish-negociatori serb  Radomir Taniē. Taniē thotė se nė vazhdėn e kėtyre negociatave sekrete/diskrete, “u definua njė pako masash pėr krijimin dhe forcimin e besimit. Kjo pako masash konsistonte nė laminė e arsimit, shėndetėsisė, nė media, kulturė dhe, nė fund, pėrfshinte masat e sigurimit.”

 

     Cila ishte kjo “pako masash” e definuar nga z.Taniē?!

     Ishin pikėrisht ato masa pėr tė cilat kryetari “historik” Ibrahim Rugova vazhdimisht dėrdėlliste nė konferencat me gazetarė (1994-1998), se, Kosova ka ndėrtuar tashmė instiucione tė qėndrueshme paralele nė: arsim, kulturė, shėndetėsi, sport, media ...(!!!), qė duket qartazi, se kanė qenė tė limituara nė ato pėrmasa qė i ka pėrcaktuar qeveria e Serbisė! (Pėr kėtė fakt lexo shtypin e kohės: Bujku, Rilindja, Bota Sot, QIK-un etj., tė viteve 1993-1998)

 

 Foto: Ibrahim Rugova gjatė njė konference me gazetarė

 

     Pėr ēka janė marrė vesh nergociatorėt e Rugovės dhe tė Millosheviqit?

     Nė vazhdim, Radomir Taniē thekson: “Nė princip u morėm vesh pėr zgjidhje politike tė tėrėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn shmangej konflikti dhe lufta.” Dhe sipas tij “kjo zgjidhje, praktikisht, ishte e definuar.” - “…fjala ishte pėr tė ashtuquajturėn Autonomi tė gjerė tė Kosovės ose, nėse doni, pėr Vetėēeverisje lokale tė shqiptarėve tė Kosovės, qė ėshtė pėrafėrsisht e njejtė.” - ka thėnė z.Taniē.

 

     “Nė kėto marrėveshje morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare”- kujton Taniē, dhe konstaton: ”Gjatė kėtyre takimeve, pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare ishin kundėr ēdo ideje pėr secesionin dhe pavarėsinė e Kosovės. Kur pėrfaqėsuesit shqiptarė vėrejtėn se bashkėsia ndėrkombėtare nuk e pėrkrah secesionin, heshturazi i ēuan duart nga njė ide e tillė, duke gjetur njė formulė tė lumtur pėr pavarėsinė e Kosovės si qėllim afatgjatė, pėr tė cilin duhet tė bijnė dakord tė gjitha palėt, edhe Beogradi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, e qė praktikisht, do tė thoshte kurrė, sepse njė gjė e tillė ishte e papranueshme dhe nė heshtje u tėrhoqėn pėrgjithmonė nga kėrkesa pėr pavarėsi.” (!!!)

 

      Ish-negociatori serb Taniē, me kėtė rast zbardh edhe njė detal tė panjohur pėr opinionin shqiptar. Ai, thotė se:

     “Pjesa mė e madhe e rezultatit tė marrėveshjes qė e kemi filluar kah fundi i vitit 1994, deri nė mes tė vitit 1997, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės, ka qenė e pėrfshirė nė marrėveshjen ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė nėnshkruar mė 13 tetor 1998” pėr njė “Autonomi tė gjerė” ku decidivisht thuhet: “Qė shqiptarėt tė kenė vetėqeverisje dhe tė munden tė formojnė institucione tė pushtetit lokal, policinė lokale, tė kenė zgjedhje korrekte dhe tė lira, nga tė cilat do t“i zgjedhin pėrfaqėsuesit e vet nė Kosovė dhe qė tė dy palėt tė pėrmbahen nga dhuna dhe, si njė nga masat pėr krijimin e mirėbesimit, tė formohen efektivat e pėrbashkėta tė sigurisė.”

 

     Nė tė vėrtet nė shtator-dhjetor 1998, ky definim qė shpėrfaq z.Taniē, ėshtė thėnė se ka dalė si rezultat i bisedave maratonike qė i zhvilloi ambasadori Hollbruk me Millosheviqin (ku u pėrftuan katėr drafte pėr arritjen e ashtuquajtur tė “marrėveshjes klamitare” pėr Kosovėn), ndėrsa tani del se kjo ēėshtje ėshtė kristalizuar gjatė bisedimeve sekrete ( 1994-1997) nė mes Rugovės dhe Millosheviqit!

 

     Ajo qė dihet me siguri tė plotė, ėshtė fakti se, kryetari i shumėfisht Ibrahim Rugova, pas nėnshkrimit tė marrėveshjes Hollbruk-Millosheviq mė 13 tetor 1998( ku parashihej qė Kosova tė jetė pjesė e Serbisė, dhe si e tillė do t“ķ kishte 20 deputet nė Kuvendin e Serbisė dhe pėrfaqėsues nė qeverinė federale dhe republikane etj.), ka pėrkrahur kėtė marrėveshje kalimtare pėr Kosovėn, dhe nė kėtė sens ka afirmuar formimin e policisė lokale nė Kosovė, pikėrisht atėkohė kur Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte nė fazėn e konsolidimit politik  e ushtarak tė saj, nė teren! (Pėr kėtė fakt lexo shtypin e kohės tetor-dhjetor 1998)

 

Nė vazhdim lexoni tė plotė intervistėn e z.Radomir Taniē.

 

* * *

 

Intervistė ekskluzive e Radomir Taniēit (zėdhėnės i partisė

Nova Demokratija) dhėnė Radios Evropa e Lirė

 

Gjatė viteve 1994 – 1997 u mbajtėn rreth 50 takime diskrete!

 

Foto: Radomir Taniē

 

     Radio Free Europe: Z. Taniē, pak dihet lidhur me atė se nė kohėn e pushtetit tė Millosheviqit kishte bisedime ndėrmjet Serbisė zyrtare dhe pėrfaqėsuesve tė shqiptarėve tė Kosovės. Bisedimet e vetme pėr tė cilat opinioni publikisht ishte i informuar, ishin ato lidhur me rikthimin e nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė shkolla, qė i ndėrmjetėsoi bashkėsia katolike “Shėn Exhidio”. Thuhet se bisedimet dhe marrėveshjet e fshehta ekzistonin qysh nga koha e krijimit tė krizės nė Kosovė. A ėshtė kjo e vėrtet?

     Taniē: Kjo ėshtė plotėsisht e vėrtet. Vetėm se unė kėto kontakte do t“ķ pėrshkruaja si diskrete, sepse fjala “kontakte tė fshehta” tingėllon pak mė ashpėr. Pati procese diskrete ndėrmjet Beogradit zyrtar, nė tė vėrtet, tė koalicionit treanėtarėsh tė Millosheviqit dhe tė pėrfaqėsuesve politikė tė shqiptarėve tė Kosovės, qė nga fundi i vitit 1994 e deri nė verėn e vitit 1997. U mbajtėn diku rreth 50 (pesėdhjetė) takime diskrete nė qytete tė ndryshme prej Prishtinės, dhe Beogradit, deri nė Romė, Vatikan dhe Nju Jork.

 

     Radio Free Europe: Kush ishte nė ekipin negociator nga pala shqiptare?

     Taniē: Nė procesin negociator, nga pala serbe morėn pjesė pėrfaqėsuesit e koalicionit qeveritar nė Serbi, SPS, JUL dhe Nova Demokratija, ndėrsa nga pala shqiptare pėrfaqėsuesit e Rugovės, sepse Millosheviqi ishte shumė i qartė dhe Rugovėn e konsideronte si pėrfaqėsues zyrtar tė shqiptarėve tė Kosovės. Pėrfaqėsuesi kryesor i shqiptarėve ishte Fehmi Agani. Njė ekip solid i ekspertėve e pėrbėnte ekipin negociues tė Rugovės.

 

     Radio Free Europe: A mund tė na i thoni emrat e palės serbe qė morėn pjesė nė negociata?

     Taniē: Mė sė tepėrmi ishin tė angazhuar:

-         Ratko Markoviq,

-         Dojēillo Maslovariē,

-         Ratomir Vico,

-         unė (Ratomir Taniē),

-         kohė pas kohe Dushan Mihajlloviq dhe

-         Vuk Drashkoviq, pa marrė parasysh se ky nuk i takonte koalicionit qeveritar, si dhe njė grup i ekspertėve me nė krye Predrag Simiqin.

 

     Radio Free Europe: Cili ishte roli juaj nė kėtė grup, qė tė mos them nė kėtė ekip negociues?

     Taniē: Thjesht, u morėm vesh qė SPS, JUL dhe Nova Demokratija, si anėtarė tė koalicionit nė pushtet, tė punojnė nė pėrgatitjen e zgjidhjes politike pėr Kosovėn. Tė bėhem tėrėsisht preciz, kėto negociata ishin nė funksion tė pėrgatitjes sė zgjidhjes politike tė ēėshtjes sė Kosovės. Ēdo palė nė ekipin negociues kishte nga njė ose dy pėrfaqėsues. Nė kėtė grup nuk kishte pėrfaqėsues kryesorė ose sekondarė. Pėrgatitjet pėr marrėveshje filluan kah fundi i vitit 1994, ndėrsa mė 1995 bisedimet u zhvilluan me hov tė madh. Nė atė kohė pėrgatitej marrėveshja paqėsore e Dejtonit. Ishte qartė se nė Dejton problemi i Kosovės nuk do tė vendoset nė rend tė ditės. Kjo iu la palės serbe dhe asaj shqiptare qė ndėrmjet tyre ta zgjidhin kėtė ēėshtje. Ndėrsa, marrėveshja pėr arsim, ishte vetėm rezultat i atyre bisedimeve. Pasi bisedimet zhvilloheshin hap pas hapi, hapi parė ishte angazhimi dhe aprovimi i njė varg masash pėr formimin dhe forcimin e besimit. Njė nga kėto masa ishte edhe marrėveshja pėr arsim.

 

     Radio Free Europe: Sa e di unė, marrėveshja pėr kthimin e nxėnėsve dhe studentėve shqiptarė nė shkolla, ishte nėnshkruar mė 1 shtator 1996, por kjo marrėveshje kurrė nuk u implementua. Pse?

     Taniē: Nuk ėshtė e vėrtet se nuk u implementua. Implementimi i saj filloi, por, pastaj u krijuan disa obstruksione tė ndryshme. Nė ndėrkohė, Millosheviqi vendosi qė t“i asgjėsoi rezultatet e marrėveshjes, kėshtu qė pėr tė nuk ishte e rėndėsishme qė kjo marrėveshje tė realizohet.

 

     Radio Free Europe: Ēka u arrit nė negociata ose, siē thoni ju, nė kontakte diskrete?

     Taniē: U definua njė pako masash pėr krijimin dhe forcimin e besimit. Kjo pako masash konsistonte nė laminė e arsimit, shėndetėsisė, nė media, kulturė dhe, nė fund, pėrfshinte masat e sigurimit. Tė theksoj, nė princip u morėm vesh pėr zgjidhje politike tė tėrėsishme pėr Kosovėn, me tė cilėn shmangej konflikti dhe lufta. Pėr opinionin e gjerė kjo zgjidhje u paraqit mė vonė, nė mėnyra dhe forma tė ndryshme. Fjala ishte pėr tė ashtuquajturėn AUTONOMI TĖ GJERĖ TĖ KOSOVĖS ose, nėse doni, pėr VETĖQEVERISJE LOKALE TĖ SHQIPTARĖVE TĖ KOSOVĖS, qė ėshtė pėrafėrsisht e njejtė. Pos kėsaj, kėto marrėveshje mbanin nivelin e ulėt tė tensionit, kėshtu qė, nė atė kohė, kishte shumė pak incidente nė krahasim me periudhėn pas hedhjes poshtė tė marrėveshjes nga ana e Millosheviqit. Ajo qė u arrit me marrėveshje ishte mėse e mjaftueshme pėr ta evituar luftėn dhe qė ndėrmjet Beogradit dhe shqiptarėve tė Kosovės tė gjendej njė zgjidhje paqėsore pėr ēėshtjen e Kosovės. Kjo zgjidhje, praktikisht, ishte e definuar. Nė kėto marrėveshje morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare. Natyrisht, nė mėnyrė diskrete, gjė qė do tė thotė se nuk ishin vetėm takime bipatrite nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, por marrėveshje tripatrite, nė tė cilat morėn pjesė edhe pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit si dhe organizata tė ndryshme joqeveritare, tė cilat pėrfaqėsonin nė formė jozyrtare diplomacitė e vendeve tė tyre. Gjatė kėtyre takimeve, pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare ishin kundėr ēdo ideje pėr secesionin dhe pavarėsinė e Kosovės. Kur pėrfaqėsuesit shqiptarė vėrejtėn se bashkėsia ndėrkombėtare nuk e pėrkrah secesionin, heshturazi i ēuan duart nga njė ide e tillė, duke gjetur njė formulė tė lumtur pėr pavarėsinė e Kosovės si qėllim afatgjatė, pėr tė cilin duhet tė bijnė dakord tė gjitha palėt, edhe Beogradi, edhe bashkėsia ndėrkombėtare, e qė praktikisht, do tė thoshte kurrė, sepse njė gjė e tillė ishte e papranueshme dhe nė heshtje u tėrhoqėn pėrgjithmonė nga kėrkesa pėr pavarėsi.

 

     Radio Free Europe: Ēka nėnkuptohej me autonominė e gjerė?

     Taniē: Autonomia e gjerė, praktikisht nėnkuptonte atė qė mė 13 tetor 1998 u nėnshkrua ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė cilėn do ta citoj decidivisht: “Qė shqiptarėt tė kenė vetėqeverisje dhe tė munden tė formojnė institucione tė pushtetit lokal, policinė lokale, tė kenė zgjedhje korrekte dhe tė lira, nga tė cilat do t“i zgjedhin pėrfaqėsuesit e vet nė Kosovė dhe qė tė dy palėt tė pėrmbahen nga dhuna dhe, si njė nga masat pėr krijimin e mirėbesimit, tė formohen efektivat e pėrbashkėta tė sigurisė.”

 

     Radio Free Europe: Kjo ishte pėrmbajtja e marrėveshjes Millosheviq – Hollbruk?

     Taniē: Pjesa mė e madhe e rezultatit tė marrėveshjes qė e kemi filluar kah fundi i vitit 1994, deri nė mes tė vitit 1997, me pėrfaqėsuesit e shqiptarėve tė Kosovės, ka qenė e pėrfshirė nė marrėveshjen ndėrmjet Millosheviqit dhe Hollbrukut, tė nėnshkruar mė 13 tetor 1998, mendoj nė pjesėn politike tė marrėveshjes, e jo nė atė pjesė qė ka tė bėjė me verifikuesit ( e OSBE-sė). Nė atė pjesė politike tė marrėveshjes, Millosheviqi ėshtė zotuar qė zgjidhja e pėrkohshme pėr Kosovėn do tė arrihet mė sė largu deri mė 2 nėntor 1998. Mirėpo, ai kurrė nuk i realizoi dhe as qė kishte ndėrmend t“i aprovonte ato, sepse kishte shkelur mbi rezultatet e marrėveshjes dyvjeēare. Kjo ishte vetėm taktikė manovruese pėr tė pėrfituar nė kohė.

 

     Radio Free Europe: Thoni se Millosheviqi i refuzoi rezultatet e fshehta ose, siē thoni ju, rezultatet e negociatave diskrete. A u bėnė kėto negociata me njohuri tė plotė tė Millosheviqit dhe a konsultohej ai pėr tė gjitha?

     Taniē: Apsolutisht. Pėr kėtė nuk ka kurrfarė diskutimi.

 

     Radio Free Europe: Pse, atėherė, i ka zhvlerėsuar rezultatet e marrėveshjes?

     Taniē: Millosheviqi, gjithmonė e ka aplikuar taktikėn e nxitjes sė konfliktit. Sė pari krijon konfliktin etnik, pastaj paraqet qėllimet pseudopatriotike, qė i shėrbejnė pėr mbajtjen e pushtetit. Ju e dini se pas Dejtonit, njė vitė e gjysmė situata ka qenė e qetė. Millosheviqi luajti rolin e faktorit tė paqes dhe Serbia hyri nė periudhėn e qetėsisė relative. Mirėpo, atėherė u parashtrua pyetja e legjitimitetit tė qeverisė sė tij dhe pėrgjithėsisht qėllimet e kėsaj qeverie, sepse nė kohė tė paqes u vėrejt se qeverisja e Millosheviqit ėshtė historikisht e shpenzuar. Millosheviqi, gjatė demonstratave, nė dhjetor tė vitit 1996, tentoi tė nxisė turbullira qytetare nė Beograd. Kjo nuk i shkoi pėr dore, sepse e penguan gjenerali Perishiq dhe armata, Nebojsha Ēoviq dhe policia e Beogradit. Kur vėrejti se nga kjo nuk ka asgjė, atėherė iu kujtue ēėshtja e Kosovės, si burim i konfliktit tė ri. Anuloi tė gjitha rezultatet e marrėveshjes, sepse ju nevojit njė luftė e re dhe qė me vlera pseudopatriotike tė luajė rolin e mbrojtėsit tė serbėve.

( Radio Evropa e Lirė / Radio Free Europe, datė 27 shkurt 2001)

 

* * *

 

     Nė vitin 2003 gazeta “Epoka e re” ka publikuar dokumente tė LDK-sė (pjesė tė procesverbaleve, vendimin e Ibrahim Rugovės pėr hulumtimin e krimeve tė kryera nė Kosovė etj) si dhe ka bėrė tė njohur fakte, tė cilat sipėrfaqėsojnė bashkėpunimin e fshehtė tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.

Ta zėmė, nė njė shkrim tė kėsaj gazete, me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (citoi): “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Lexo mė gjerėsisht gazetėn “Epoka e re”,  ditė e  enjte, datė 27 shkurt 2003, faqe.11.)

 

 

Cila ishte afera e telekomit serb?

 

     “Ibrahim Rugova ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e  telekomit serb” dhe kėto para “kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė…”,- shkruan “Epoka e re”. Sa pėr dijeni, Dardania Bankė, ishte hapur nė Tiranė, dhe kontrollohej nga institucionet fiktive tė Republikės sė Kosovės. Pas luftės kjo bankė heshtazi ėshtė mbyllur. Pėr tė verifikuar se a ka pas tė hyra nė llogarinė e Dardania Bankės nga afera e telekomit serb, mund tė shikohen dokumentet e kėsaj banke, tė cilat duhet tė jenė nė duart e ish-kryeministrit Bujar Bukoshi.

 

     Kush ishte ndėrmjetėsues nė aferėn e telekomit, nga pala serbe?

     Gazeta italiane  “La Repubblica” spikatė emrin e Dojēilo Maslovariēit.

     Kush ėshtė Dojēilo Maslovariēi?

     Nė intervistėn dhėnė Radios Evropa e Lirė z. Radomir Taniē, deklaron se, Dojēilo Maslovariēi, ishte pjesėmarrės aktiv nė takimet e fshehta me ekipin negociator tė Ibrahim Rugovės. z. Maslovariē gjatė viteve tė 90-ta ishte ambasador i Serbisė nė Selinė e Shenjtė nė Vatikan, dhe duke qenė pjesė e palės serbe nė bisedimet e fshehta, sė bashku  me shefin e shoqatės  “Shėn Exhidio” Monsinjor Vicenzo Paglia, pėrgatiti takimet me palėn shqiptare tė Kosovės nė Romė dhe nė Vatikan.

 

     Pas luftės nė Kosovė, gazeta prestigjioze italiane “La Repubblica” (shkurt 2001) ka publikuar njė shkrim lidhur me aferėn e Telecom-it serb dhe implikimin e zyrtarėve italian nė kėtė aferė, nė tė cilin pėrfshihet edhe z. Dojēilo Maslovariē. “La Repubblica” ka shkruar se: ”Dojēilo Maslovariē ishte mik personal i Sllobodan Millosheviqit dhe kanali sekret i komunikimit midis Romės dhe Beogradit para, gjatė dhe pas luftės nė Kosovė si dhe nė periudhėn e aferės sė Telecomit serb me atė italian”.

 

 Lexo kėtu: gazetėn “La Reupublicca, pėr aferėn e telekomit serb + edhe :kėtu

 

     Dojēilo Maslovariē, ndonėse kishte lidhje me Giulio Andreottin, nė saje tė tij takohet me presidentin e Bankės sė Romės, Cesare Geroncin tė cilin mė 13 qershor 1996 do ta shoqėronte nė njė takim ceremonial qė pati me Sllobodan Millosheviēin nė Beograd.  Mė 10 qershor 1997 Telecomi italian, kishte firmosur hyrjen e tij tek Telecom-i i Serbisė me 29% duke e blerė me 893 milionė Marka gjermane, ndėrsa grekėt kishin blerė 20% tė Telecom-it serb me vlerėn 624 milionė marka gjermane dhe 52 milionė tjera pėr telefoninė mobile.  Pra 29% Telecom-i i Italisė dhe 20 % Telecom-i  Ote i Greqisė derdhėn nė kontot e Millosheviqit saktėsisht 1 miliardė e 517 milion maraka gjermane.

 

     Kjo aferė ėshtė kryer pėrmes bankės angleze “Natwest” me ndėrmjetėsimin e ish-Ministrit tė Jashtėm britanik Douglas Hurd dhe ish-drejtorit tė tij nė zyrėn politike tė Foreing Office-it Pauline Neville Jones, qė tė dy miq tė Serbisė nė kohėn kur diplomacia evropiane kishte marėdhėnie tė mirė me Beogradin.” – ka shkruar “La Repubblica”.Me kėto para partia Socialiste e Millosheviqit dhe partia JUL e Mira Markoviqit do t“i fitonin zgjedhjet  e shtatorit 1997, pa ēarė kryet pėr protestat disa muajshe qė mbaheshin nėpėr Serbi. Me kėto para Millosheviqi arriti tė paguante pensionet dhe rrogat e shtetit. Pėr mė tepėr me kėto para krimineli Millosheviē shtoi armatimin e ushtrisė dhe tė policisė qė e kishte dislokuar nė Kosovė, ku gjatė luftės 1998 - 1999 kreu krimet mė tė tmerrshme kundėr popullit shqiptar.

 

     Nė kėtė aferė tė Telecomit serb ishin tė implikuar zyrtarėt me tė lartė tė shtetit italian si Lamberto Dini etj., prandaj nuk ėshtė i rastėsishėm( thotė nė njė intervistė pėr “La Repubblica”- ish-zėdhėnėsi i departamentit tė shtetit tė SHBA-ve James Rubin) propozimi i Dinit qė bėri nė Rambuje (shkurt 1999), “se nuk ishte e nevojshme qė pėr vendosjen e paqes nė Kosovė, t“u imponoheshin serbėve me praninė e trupave tė NATO-s”. Pėr mė tepėr “Propozimi i Lamberto Dinit ishte rezultati i njė kėmbimi hartash me Milutinoviēin, tė cilit Italia i kishte treguar paraprakisht pozicionet e NATO-s,...dhe “veēanėrisht pėrmes Lamberto Dinit, qeveria italiane, bėri presione tė dukshme pėr njė armėpushim tė bombardimeve kundėr Serbisė gjatė periudhės qė koincidonte me Pashkėt e 1999.” – ka thėnė diplomati amerikan James Rubin.

 

     Gjatė bombardimeve tė NATO-s (mars-qershor 1999), miku i Millosheviqit, Dojēilo Maslovariē (ambasador nė Selinė e Shejntė) ishte nė kontakt tė vazhdueshėm me Lamberto Dinin, dhe “ai ka pasur tė gjitha privilegjet dhe kudo dyert e hapura.” - shkruan “La Repubblica”. Nė kuadėr tė kėtij bashkėpunimi z. Maslovariē kishte organizuar dy takime tė fshehta nė njė apartament tė Romės midis Lamberto Dinit dhe Milan Milutinoviqit, pikėrisht gjatė periudhės sė fushatės ajrore tė NATO-s, ndėrsa prej pistave tė Avianos ngriheshin dhe uleshin pandėrprerė avionėt B52, Awacs dhe F16 qė bombardonin caqet serbe nė Kosovė dhe nė Serbi. Duke qenė pėrkrahės i Serbisė, Lamberto Dini mė 8 prill 1999 nė Luksemburg do tė deklaronte se “Italia ėshtė pėr solucion me negociata pėr zgjidhjen e krizės tė Kosovės.”

 

-Lexo kėtu: gazetėn “La Republicca”

 

     Dhe kėtė deklaratė Dini e mėshteste nė saje tė takimeve qė i zhvillonte Qeveria e Serbisė dhe vetė Sllobodan Millosheviqi me Ibrahim Rugovėn, gjatė muajit prill 1999 nė Prishtinė dhe nė Beograd, pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės me negociata. Nė kuadėr tė kontakteve Beograd-Romė, ka rezultuar edhe marrėveshja pėr “lirimin” dhe udhėtimin e Ibrahim Rugovės nga Beogradi, me aeroplan special (tė dėrguar nga qeveria italiane) pėr nė Itali, e cila realizohet nė fund tė javės sė parė tė muajit maj 1999.

 

 Sa pėr ilustrim: Lexo- La Republicca” Rugova-D“Alema maj 1999

 

     Se, si ėshtė arritur kjo marrėveshje, kush kanė qenė ndėrmjetėsues nė kėtė punė, dhe cili ishte qėllimi i “lirimit” tė Ibrahim Rugovės dhe shkuarja e tij nė Itali, do tė bėjmė fjalė nė njė analizė tė veēantė !?!

………………………………

Kėtu mund t“i lexoni vazhdimet : 1  - 2  - 3  - 4  - 5  - 6  - 7  -  8  -  9 - 10 - 11 - 12