Analiza politike - historike

 

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 2 )

 

Pėrmbajtja e lėndės

 

-        Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova, epokėn e Titos?!

-        Shembėlltyra e J.B.Titos studimet Ibrahim Rugovės!

-        Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos sytė e shqiptarėve?!

-        Sekretari i OTh tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn “Kosova Republikė!”,

-        Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė  Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės?!

 

      Shkruan: Sheradin BERISHA /03. 05. 2008

 

Roli politikė-shkencor...i Ibrahim Rugovės, gjatė

periudhės sė regjimit tė Titos!

 

*  *  *

 

Cilės elitė intelektuale i takonte Ibrahim Rugova,

nė epokėn e Titos ?!

 

      Ndonėse parimet themelore tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės dhe tė politikės autonomiste nė Kosovė u ndėrtuan mbi bazėn e besnikėrisė ndaj Jugosllavisė socialiste vetėqeverisėse tė Titos, klasa politike shqiptare (nė krye me Fadil Hoxhėn, Xhavit Nimanin dhe Mahmut Bakallin) qė ishte vėnė nė shėrbim tė kėtij regjimi, me kohė ka profilizuar edhe njė Elitė (klasė) intelektualėsh shqiptarė, e cila fillimisht kishte kaluar nėpėr “sita” tė organeve pushtetore tė regjimit, duke dhėnė kėshtu prova lojaliste ndaj doktrinės “titiste - socializmit vetėqeverisės jugosllavė”. Kjo elitė intelektualėsh, ndonėse vepronte nėn ombrellėn e strukturave tė regjimit, i drejtonte dhe i kontrollonte institucionet shkencore, mediat: RTP-nė, gazetat dhe revistat informative – shkencore, shtėpitė botuese etj, me njė fjalė kontrollonte tė gjitha institucionet akademike shqiptare nė Kosovė! Dhe, pikėrisht kėsaj elite intelektuale i takonte edhe Ibrahim Rugova.

 

( Foto: Josip Brozi me Jovankėn pėr vizitė Kosovė, vitet e 70-ta )

 

      Ibrahim Rugova, pėrveēse ishte student i dalluar, ai Fakultetin Filozofik u shqua edhe si aktivist i Lidhjes Rinisė Socialiste Jugosllavisė (LRSJ-sė). Pas njė kohe, kur dėshmoi pėrkushtimin e tij madh ndaj politikės regjimit komunist, u propozua dhe pastaj u pranua si anėtar i Lidhjes Komuniste Jugosllavisė - LKJ-sė. Rugova 1971 diplomoi Fakultetit Filozofik Prishtinės Degėn e Albanologjisė. Si komunist i devotshėm, atij iu besua detyra redaktorit gazetėn studentore “Bota e re” dhe revistėn “Dituria” (1971-1972).  Qysh fillim viteve 70-ta, z. Rugova u mor edhe me kritikė letrare dhe kėtė drejtim ka shkruar disa libra, ku kryevepra e tij ėshtė libri pėr Pjetėr Bogdanin. vitin 1976/77 atij do t“i mundėsohet specializimi fushėn e teorisė letrare Paris, tek prof. Roland Barthesi. Ibrahim Rugova pėr afro dy dekada rresht, punoi Institutin Albanologjik Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė edhe kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", e nxirrte ky Institut. Rugova pėrveē punės shkencore, Institutė ka pasur edhe njė funksion politik atė sekretarit LKJ-sė, pėrmes cilit ka ushtruar gjegjėsisht ka funksionalizuar politikat programore dala nga forumet partiake-shtetėrore KQ LKJ-sė.

 

      biografinė zyrtare Ibrahim Rugovės thuhet se: “ 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatuan babain e tij, Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike po depėrtonin gjatė Luftės Dytė Botėrore krahinėn e Rugovės”. Pėr mėnyrėn se si janė vrarė babai dhe gjyshi i Rugovės kam lexuar shumė versione, por, nuk dua merrem fare me to.

 

       Nėse ėshtė i sakt citati zyrtarė lidhur me vrasjen e tyre, atėherė natyrshėm shtrohet pyetja logjike:

 

-         Si ishte e mundur Ibrahim Rugova, ( cilit partizanėt e Titos ia kishin vrarė atin dhe gjyshin “si nacionalistė, ballistė…”), qysh rininė e tij studentore u njė nga aktivistėt zellshėm LRSJ-sė, dhe vonė pranohet si anėtarė i LKJ-sė, dhe si tillė t“i gėzonte gjitha privilegjet politike, intelektuale etj., po nga ky regjim antishqiptar?! Ndėrsa, dihet mirėfilli se mijėra fėmijė, atdhetarėve shqiptarė ( u burgosėn, u vranė e u ekzekutuan pas luftės dytė botėrore, nga regjimi i Tito-Rankoviqit), pėrndiqeshin kėmba-kėmbės nga syri e veshi i UDB-sė, dhe familjet e tyre konsideroheshin si armiq rrezikshėm shtetit jugosllavė ( !!! )…

 

Shembėlltyra e J.B.Titos studimet e Ibrahim Rugovės!

 

          Ibrahim Rugova krahas punės fushėn e kritikės latrare Institutin Albanologjik Prishtinės, me pėrkushtim ka shkruar edhe studime shkencore-letrare kushtuar shėmbėlltyrės Josip B. Titos. 9 e 10 dhjetor vitit 1977, kur Prishtinė u mbajt simpoziumi me moton: “Tito pėr Kosovėn, Kosova pėr Titon / Tito o Kosovu, Kosovu o Titu”, Ibrahim Rugova mbajti referatin kryesor me titull: “Tito letėrsinė shqipe Jugosllavi”.( Shiko kopjen e studimit Rugovės pėr Titon ) kėtė studim “shkencor”, z. Rugova kryetarin Tito e cilėsonte si njeri “gjenial”, “si simbol i Mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit”, dhe sipas tij ai “gėzon njė unanimitet jashtėzakonshėm e pėrgjithshėm, jo vetėm brenda, por edhe jashtė vendit (Jugosllavisė), ēfarė e gėzonte vetėm Lenini”.

 

      Sakaq Ibrahim Rugova kėtė studim ndėr tjera thekson se: “Tito, duke qenė vazhdimisht krye shoqėrisė sonė, krijoi njė liri vėrtetė arti e krijimi kuptim realizimit plotė lirisė, ēfarė nuk gjendet ndonjė vend tjetėr socialist, e cila ishte e pranishme vetėm kohėn e Leninit, kurse te ne kjo u parim shoqėror e kulturor”.

 

      Ky studim i Ibrahim Rugovės vitin 1979 u botua njė libėr voluminoz faqet 407 - 410, gjuhėn shqipe dhe serbokroate. Ndėrsa pas demonstratave pranverės 1981, u botua edhe “Zėrin e rinisė” 16 e 23 maj 1981 faqet 20-21 etj.

 

 Lexo plotė studimin e Ibrahm Rugovės:

“Tito letėrsinė shqipe Jugosllavi”

 

Cila ishte fytyra e vėrtet e Titos sytė e shqiptarėve?!

 

      Ndėrsa Josip Broz Tito, pėr Ibrahim Rugovėn dhe elitėn intelektuale pro-titiste cilės i takonte ai, ishte “simbol i mirės, i heroit, realizues i plotė i lirisė”..., nuk mund thuhet ( asnjė mėnyrė) se ishte i tillė edhe pėr popullin e pėrvuajtur shqiptar, pėrkundrazi ai ishte pėrdhunues i lirisė dhe i dinjitetit tonė kombėtar.

 

Pėr argumentuar kėtė gjė, po i referohem fakteve historike:

 

      Dihet mirėfilli se pas Luftės Dytė Botėrore, populli shqiptar Kosovė dhe vise tjera etnike ( mbetėn padrejtėsisht jashtė kufijve Shqipėrisė londineze), u persekutua format mizore nga regjimi jugosllav i Titos.

 

-         Tito me shtabin e tij gjakatarė, nga viti 1944 e kėndej, ka pėrndjekur, burgosur, vrarė e ekzekutuar mijėra shqiptarė, cilėt nuk u pajtuan me sundimin e Jugosllavisė re AVNOJ-it dhe si ideal patėn bashkimin kombėtar; ( Shiko foton: Shtabi i Titos gjatė LDB: Bakariq, I.Milutinoviq, E.Kardel, J.B.Tito, A.Rankoviq, S. Vukmanoviq-Tempo, M.Gjilas )

-         Sipas tė dhėnave tė atdhetarit Xheladin Hana( i cili mė 15.12.1948 vritet mizorisht nga UDB-a famėkeqe ), rezulton se deri nė vitin 1947 OZN-a dhe forcat pushtuese ushtarake jugosllave tė J.B.Titos, kanė vrarė mizorisht rreth 86.000 shqiptarė, prej tė cilėve 36.000 nė Rrafshin e Kosovės; 23.000 nė Rrafshin e Dukagjinit dhe 27.000 tė tjerė nė trevat etnike shqiptare nė Maqedoni. Gjatė kėsaj periudhe janė kryer 220.000 bastisje nė familjet shqiptare (duke i pėrfshirė kėtu edhe bastisjet e pėrsėritura nė tė njėjtat familje); Pastaj mbi 200.000 shqiptarė kanė kaluar nėpėr duartė e OZN-ės famkeqe si dhe janė zhvilluar tetė operacione me pėrmasa tė gjera ushtarake tė ndihmuar edhe nga  OZN-a (mė vonė UDB-a) dhe tė gjitha kėto operacione janė kryer, kundėr shqiptarėve, por jo edhe ndaj serbėve, malazezėve apo maqedonasve.

-         Ishte Tito ai qė nė shkurt 1953, nė Split tė Kroacisė, me ministrin e jashtėm turk Fuad Kyprili, nėnshkroi “marrėveshjen gjentelmene” me anė tė sė cilės ripėrtėriu konventėn jugosllave-turke tė vitit 1938, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Turqi;

-         Ishte Tito ai qė pėr realizimin e kėsaj marrėveshjeje antishqiptare ngarkoi ministrin e brendshėm federativ, famėkeqin Aleksandėr Rankoviē, ku ky i fundit pastaj themeloi njė shtab operativ tė pėrbėrė nga oficerė e udbashė tė sprovuar kundėr shqiptarėve; Dhe ky Shtab i Tito-Rankoviqit duke pėrdorur tė gjitha strukturat shtetėrore(nė nivelė federativė, republikan e krahinor), nė periudhėn 1953-1966 i detyroi me dhunė tė shpėrngulen 452. 371 shqiptarė pėr nė Turqi; Dhe kjo shpėrngulje ėshtė bėrė me kėtė dinamikė:

                           Mė 1952---------------------------- 37.000 veta

                           Mė 1953---------------------------- 19.300   “

                           Mė 1954---------------------------- 17 500   “

                           Mė 1955---------------------------- 51.000   “

                           Mė 1956---------------------------- 54.000   “

                           Mė 1957---------------------------- 57.710   “

                           Mė 1958---------------------------- 41.300   “

                           Mė 1959---------------------------- 32.000   “

                           Mė 1960---------------------------- 27.980   “

                           Mė 1961---------------------------- 31.600   “

                           Mė 1962---------------------------- 15.910   “

                           Mė 1963---------------------------- 25.720   “

                           Mė 1964---------------------------- 21.530   “

                           Mė 1965---------------------------- 19.821   “...

 

      Ndėrkaq gjatė kėsaj periudhe kohore me dhunė detyrohen tė shpėrngulen edhe mijėra shqiptarė, kryesisht nga trojet etnike shqiptare nė Mali tė Zi (nga Hoti, Gruda, Plava, Gucia, Vuthaj, Ulqini, Tivari, Triepshi, Shpuza, Kraja etj.) pėr nė SHBA, Kanada, Australi e vende tė tjera tejoqeanike 

 

-         Shtabi i Tito-Rankoviqit ishte ai qė nė dimrin e acartė tė vitit 1955/56 shpiku aksionin pėr mbledhjen e armėve, ku gjatė ekspeditave tė policisė / UDB-sė, nė format mė ēnjerėzore i rrahu, u keqtrajtoi e i persekutoi mbi 30 mijė shqiptarė. Nė kėtė operacion kriminal shtetėror UDB-a i  mbyti me torturė 103 shqiptarė, ndėrsa 10 mijė tė tjerė u gjymtuan pėr jetė. Dhe ky aksion famėkeq kishte nisur pikėrisht nga fshatrat e trevės sė Rugovės, atje ku kishte lindur dhe kaluar njė pjesė tė rinisė Ibrahim Rugova.

-         Tito - ky “simboli i sė mirės” sė Ibrahim Rugovės, ishte ai qė nė periudhėn 1945-1966 burgosi e dėnoi mbi 280 mijė atdhetarė shqiptarė, ndonėse burgosjet e shqiptarėve nuk u ndalėn dot deri nė vitin 1999. Dhe po t“i referohemi tė dhėnave policore jugosllave, del se vetėm gjatė viteve 1979-1991 qenė burgosur e keqtrajtuar rreth 900 mijė shqiptarė, prej tyre 750 mijė nė Kosovė dhe 150 mijė tė tjerė nė Maqedoni, Mal tė Zi, nė Kosovėn Lindore etj. ( ...) ...

-         Lexo njė fragment: Ndjekjet, burgosjet dhe persekutimi i shqiptarėve nga regjimi i Titos, gjatė viteve 1948 – 1968

 

      Kjo ėshtė fytyra e vėrtetė e Josip Broz Titos, i kėtij simboli “tė sė mirės, i heroit, i mėsuesit dhe i edukuesit ” tė Ibrahim Rugovės...!

 

Sekretari i OTH tė LKJ-sė Ibrahim Rugova - diferencues

i intelktualėve qė pėrkrahėn kėrkesėn

“Kosova Republikė!”

 

          Ibrahim Rugova, ndonėse ishte anėtar i dalluar i LKJ-sė, me vendim tė KK tė LK tė Kosovės emėrohet sekretar i Organizatės Themelore tė LKJ-sė nė Institutin Albanologjik nė Prishtinė dhe kėtė funksion politik e ushtron deri nė vitin 1987. Pas demonstratave gjithėpopullore tė pranverės sė vitit 1981, z.Ibrahim Rugova duke qenė nė krye tė kėsaj organizate partiake, pa hezitim ėshtė pėrfshirė edhe nė realizimin e “Platformės politike tė Komitetit Qėndror tė LKJ-sė pėr Kosovėn”. Nė kėtė situatė tė jashtėzakonshme nėpėr tė cilėn po kalonte populli shqiptar nė Kosovė, z. Rugova do tė gjendet nė krye tė komisionit pėr diferencimin dhe luftimin e “nacionalizmit dhe separatizmit” shqiptar nė institut, pra tė gjithė atyre qė nė njė mėnyrė a tjetėr u solidarizuan me kėrkesėn studentore “Kosova Republikė!” dhe pėr kėtė aktivitet tė tij ka shkruar edhe shtypi i kohės: “Rilindja”, ”Jedinstvo” etj

 

           Kėshtu, ta zėmė, nė gazetėn „Rilindja“ tė datės 30 shtator 1982 nė artikullin me titull „Akademikut dr. Rexhep Qosja iu shqiptua vėrejtja partiake“, Kryetari i komisionit pėr diferencim Ibrahim Rugova nė diskutimin e vetė theksoi se „procesi i diferencimit duhet tė jetė i vazhdueshėm dhe i gjithanshėm, kurse sa i pėrket masės sė propozuar, si anėtar i sekretariatit tė OTH tė LK propozoj qė Rexhep Qosjes t'i shqiptohet masa - vėrejtja partiake, sipas propozimit tė grupit tė punės tė dy kryesive, tė cilin e kemi miratuar edhe ne“. (!!!)

 

Kush e zgjodhi Ibrahim Rugovėn, Kryetar tė  Shoqatės sė

Shkrimtarėve tė Kosovės?!

 

          Nė vitin 1988 Ibrahim Rugova nga strukturat pushtetore tė LKJ-sė, emėrohet Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės (pavarėsisht se shkrimtarėt kishin propozuar qė Anton Pashku tė jetė kryetar i kėsaj shoqate) dhe kėtė funksion e “ushtroi” deri nė vitin 1999, krahas shumė funksioneve tė tjera politike, tė cilat s“ishin aspak funksionale. Ibrahim Rugova nė cilėsinė e Kryetarit tė SHSHK-sė, nė qershor tė vitit 1989, pikėrisht nė kohėn kur po mbahej tubimi famėkeq i Gazimestanit (me rastin e 600 vjetorit tė Betejės sė Kosovės) intervistohet nga gazetarja proserbe Renate Flotao dhe kjo intervistė (qė nė thelb s““kishte tone tė theksuara patriotike) u botua nė revistėn gjermane “Der Spiegel”. Atė vitė Ibrahim Rugova ėshtė intervistuar edhe nga disa gazeta tjera perėndimore, si: “L“Unita”, “Veēer”, “Telex”, “Start” etj., dhe kjo ka bėrė qė ai tė afirmohet nė botė si njė intelektual me botėkuptime liberale.

 

( Vijon )