Analiza politike - historike

 

Realpolitika e Ibrahim Rugovės

( 6 )

 

Pėrmbajtja

 

-        Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore?!

-        Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!

-        Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė: „Ne duam tė qėndrojmė  brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“

-        A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd, gjatė viteve tė 90-ta?

-        A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!

 

* * *

A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes sė Referendumit tė vitit 1991?!

 

      Shkruan: Sheradin BERISHA / 10. 05. 2008

 

Pse Rugova, LDK-nė e quante Shoqatė politike - kulturore

dhe ishte kundėr protestave paqėsore?!

 

      Qysh nė ditėt e para, pas themelimit tė LDK-sė, kryetari Ibrahim Rugova, dėshmon qartė zotimin e vet se, do t'i kryej me pėrpikėri detyrat qė dilnin nga Programi i Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Mė 30 dhjetor 1989, nė njė intervistė telefonike dhėnė “Zėrit tė Amerikės”, z. Rugova ka  deklaruar si vijon: “Ne para disa ditėsh (23.12.1989-vėrejtja ime) themeluam Lidhjen Demokratike tė Kosovės. Kjo ėshtė momentalisht shoqatė politike dhe kulturore. Nė tė ardhmen do tė shikojmė se, kur tė legalizohen me ligj kėtu nė Jugosllavi kėto ēėshtje tė pluralizmit politik, ajo edhe mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj. Megjithatė, kjo ėshtė organizatė e Prishtinės, mandej do tė formojė degėt e saj edhe nė qendrat e tjera tė Kosovės dhe tė Jugosllavisė. Anėtarė tė Lidhjes mund tė jenė pjesėtarė, qė pranojnė programin tonė. Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė. Ai pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi. Pėr shembull kemi programin pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik, pastaj pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pastaj pėr pastėrtinė e mjedisit dhe pėr ēėshtje tė tjera qė janė aktuale nė Kosovė, si dhe, natyrisht, qėndrimet tona politike, siē janė ato pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta. Ne konsiderojmė se Jugosllavia duhet tė jetė Federatė Demokratike e kombeve dhe e kombėsive, qė duhet tė ketė organizimin shtetėror tė republikave dhe krahinave, pra, edhe Kosova tė ketė vendin e vetė tė barabartė nė federatėn e Jugosllavisė.”- pėrfundon citati.

 

      Siē vihet nė dukje, pėr Ibrahim Rugovėn, LDK-ja fillimisht nuk ishte parti, por njė shoqatė politike dhe kulturore, pėr tė cilėn thotė se, nė tė ardhmen me ligjet e Jugosllavisė mund tė jetė edhe parti politike, kulturore etj (!!!) Pėr mė tepėr, kryetari Rugova, LDK-nė, kėtė shoqatė kulturore dhe politike, e cilėson  si organizatė tė Prishtinės, me synim tė shtrirjes sė saj jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė qendrat tjera tė Jugosllavisė, ashtu siē ishte e organizuar Lidhja Komuniste e Jugosllavisė, e cila nė fillim tė vitit 1990 ishte futur nė fazėn e shpėrbėrjes sė saj.

 

      „Programi i Lidhjes ėshtė mjaftė i gjerė“ dhe „pėrfshin tė gjitha problemet qė rėndojnė nė momentin e tanishėm nė Kosovė dhe nė Jugosllavi“, konstaton politikani realist Ibrahim Rugova. Ai, fillimisht ka vu nė spikamė programin „pėr ēėshtjet sociale, pėr punėsimin dhe zhvillimin ekonomik“, pastaj „pėr lirinė e shtypit dhe tė tė drejtave tė njeriut, tė kulturės, pėr pastėrtinė e mjedisit…“, ndėrsa qėndrimi i tij politik, ėshtė „pėr demokraci, pėr zgjedhje tė lira, tė drejtpėrdrejta“, pa e thėnė qartė statusin politik tė Kosovės. Nė tė vėrtet, Ibrahimi, ishte pėr njė federatė demokratike jugosllave tė kombeve dhe kombėsive, me njė organizim shtetėror tė republikave dhe krahinave…“, ashtu siē ishin tė definuara nė Kushtetutėn e RFJ-sė, atė tė Republikės sė Serbisė dhe nė Kushtetutėn e KSA tė Kosovės.

 

      Pra, Ibrahim Rugova, edhe pas protestave gjithėpopullore tė vitit 1988 -  1989 kur kėrkohej avansimi i statusit politik tė Kosovės, duket sheshazi se, Kosovėn e konsideronte akoma si “krahinė”, ndėrsa popullin shqiptar si „kombėsi“. E, dihet mirėfilli se, me Kushtetutėn nė fuqi „kombėsit“ trajtoheshin si pakica, pėrkundėr faktit qė shqiptarėt ishin populli i tretė shumicė, pas serbėve dhe kroatėve!

 

Ibrahim Rugova ishte kundėr protestave paqėsore!

 

      Nė kohėn e kthesave tė mėdha nė Kosovė 1988-1990, populli shqiptar nėpėrmjet demonstratave kundėrshtoi pushtimin klasik tė Kosovės nga Serbia, u zgjua i madh e i vogėl nė kėmbė, jo pėr ta mbrojtur “autonominė e suprimuar” mė 23 mars 1989, por pėr ta mbrojtur nė radhė tė parė dinjitetin e nėpėrkėmbur kombėtar dhe avansimin e statusit tė Kosovės nė Republikė, qoftė edhe me sakrifikimin e jetės sė tyre.

 

      Derisa, nė dimrin e acartė tė vitit 1990, populli protestonte nėpėr rrugėt e Kosovės, kundėr regjimit pushtues serbė tė Millosheviqit, kryetari i LDK-sė Ibrahim Rugova, doli kundėr kėtyre protestave. Kėshtu, mė 31 janar 1990, nėpėrmjet njė deklarate tė bėrė nė RTP (ku drejtor ishte Agim Mala), Ibrahim Rugova i bėnte thirrje popullatės “qė tė hiqte dorė nga grumbullimet”, duke theksuar se: “Lidhja Demokratike e Kosovės nuk e pėrkrah kėtė formė tė veprimit”.

 

      Kėto deklarata Ibrahim Rugova i pėrsėriste shpesh, shumė shpesh edhe nė mediat e shkruara. Ai, madje pėrmes deklaratave i bėnte thirrje popullit qė tė mos dalė nė rrugė dhe t“i ndėrpresin demonstratat, ndėrsa shfajsonte veten dhe LDK-nė se nuk janė organizatorė tė demonstratave.  P.sh. mė 3 shkurt 1990 nė gazetėn “Vjesnik“ tė Zagrebit, lidhur me demonstratat deklaron (po citoi): „Pas grumbullimeve dhe demonstratave tė shqiptarėve pėrpara ndėrtesės sė Komitetit Krahinor, mė 23 janar (1990), pasoi njė ortek i vėrtet dėnimesh dhe diskreditimesh politike dhe tė gjitha kėto nė fillim qė alternativat, nė radhė tė parė LDK-ja, e cila ka mė shumė anėtarė se sa Lidhja e Komunistėve tė Kosovės, tė eliminohet nga skena politike. Prandaj u bėnė pėrpjekje qė ta shpallin atė (LDK) si organizatore tė kėtyre demonstratave. Ne u pėrpoqėm, me anėn e njoftimeve dhe thirrjeve, drejtuar opinionit publik, qė qytetarėt t“i ndėrpresin demonstratat” (!!!)

 

      Kjo nuk ėshtė as hera e parė as e fundit, qė z.Rugova ishte kundėr protestave tė qeta dhe luante rolin e shuarjes sė ndjenjės tek shqiptarėt pėr t“u ēliruar njė herė e mirė nga sundimi shekullor serbė.

 

      Ibrahim Rugova gjatė gjithė karierės sė tij politike ka dėshmuar se ėshtė kundėr organizimit tė demonstratave paqėsore, ndėrsa ndiqte dhe propagandonte me fanatizėm njė politikė krejtsisht pasive, madje shpesh herė nė konferenca me gazetarė bėnte thirrje, “pėr durim, qė tė mos tensionohet situata dhe tė dalė nga kontrolli, sepse kemi ndėrtuar tashmė njė rend demokratik”, atė rend demokratik nėn sundimin klasik tė Kosovės nga regjimi policor-ushtarak i Millosheviqit (!!!)

 

      Pra, kjo ishte realpolitika e Ibrahim Rugovės, e ndėrtuar mbi bazėn programit tė LDK-sė…

 

Beograd 1991 / Ibrahim Rugova diplomatit gjerman i thotė:

„Ne duam tė qėndrojmė  brendapėrbrenda shtetit serbė.

Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia…“

 

      Ibrahim Rugova gjatė periudhės sa ishte shef i Institutit Albanologjik dhe sekretar i OTH tė LKJ-sė nė kėtė institut dhe sė fundi Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės ( nga 1987), shpesh ka udhėtuar pėr nė Beograd. Udhėtimin e fundit e ka bėrė nė verėn e vitit 1988, nė cilėsin e kryetarit tė SHSHK-sė nė kuadėr tė njė takimi qė u mbajt nė Beograd, nė mes tė shkrimtarėve serbė e shqiptarė.

 

      Ka tė dhėna qė tregojnė se, Ibrahim Rugova edhe gjatė viteve tė 90-ta ka udhėtuar pėr nė Beograd, tani jo mė nė cilėsinė intektualit- shkrimtarit, por nė cilėsinė e polikanit.

 

      Sipas njė dokumenti tė Bundestagut gjermanė, nė vitin 1991 Kryetari i Ibrahim Rugova, gjatė qėndrimit nė Beograd ( nė kuadėr tė disa takimeve) ka pasur njė takim tė veēantė edhe me diplomatė gjermanė.

 

      Nė pyetjen e diplomatit gjerman Leni Fischer, se: a mendoni, qė dikur Kosova t“i bashkohet Shqipėrisė, me kusht qė situata e atėhershme nė shqipėri tė pėrmirėsohet? Ibrahim Rugova pėrgjigjet:„ Jo, ne nuk mendojmė nė pėrgjithėsi pėr kėtė. Ne duam tė qėndrojmė  brendapėrbrenda shtetit serbė. Ne duam vetėm tė na rikthehet autonomia. Ne duam, qė tė na respektojnė si njerėz dhe pakicė kombėtare. Ne duam qė tė na mundėsohet ta flasim gjuhėn tonė, tė botojmė dhe lexojmė gazetat tona etj.“

 

      Saktėsisht nė dokumentin origjinal tė shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjermanė, lidhur me kėtė takim thuhet si vijon:

 

“Als wir im Jahre 1991 in Belgrad mit Herrn Rugova gesprochen haben, habe ich ihm die Frage gestellt:

Denken sie daran, irgendwann den Anschluß des Kosovo an Albanien zu fordern, vorausgesetzt daß - aus damaliger Sicht – sish die  Situation in Albanien verbessert? - Das war vorübergehend ja der Fall, - Darauf hat er gesagt: „Nein, wir denken überhaupt nicht daran. Wir wollen innerhalb des serbischen Staatenverbundes bleiben.

(Beifall der Abg.Leni Fischer (Unna) (CDU/CSU)

-Wir wollen nur unsere Autonomie wiederhaben. Wir wollen als Menschen und als nationale Minderheit geachtet und respektiert werden. Wir wollen uns entfalten können, unsere Sprache sprechen dürfen, unsere Zeitungen drucken und lesen dürfen usw”.

 

(Citat i shkėputur nga libri zyrtar i Bundestagut gjerman-Deutscher Bundestag - 13. Wahlperiode - 200. Sitzung Bonn, Donnerstag, den 30 Oktober 1997, seite 18139)

 

·       Lexo kėtu: kėtė dokument tė shkėputur nga faqja zyrtare

·       Shiko kėtu: faqen e plotė tė kėtij dokumenti nė origjinal

 

 

      Se kryetari LDK-sė dhe pėrgjithėsisht i „alternativės shqiptare“ Ibrahim Rugova, ishte kundėr bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, ky fakt nuk ishte i panjohur, por se kėrkonte, qė Kosovės t“i rikthehet autonomia dhe tė mbetet nė kuadėr tė shtetit serbė, pėr t“i gėzuar vetėm tė drejtat  si pakicė kombėtare etj., edhe pas shpalljes sė deklaratės sė „2 korrikut“ dhe Kushtetutės sė Kaēanikut mė 7 shtator 1990, kėtė fakt asokohe shumė pakė shqiptarė e kanė ditur.

 

A ka udhėtuar Rugova edhe herė tė tjera nė Beograd,

gjatė viteve tė 90-ta?!

 

      Kur bėhet fjalė pėr shkuarjen e Ibrahim Rugovės nė Beograd (edhe pas 2 korrikut e 7 shtatorit 1990), s“mund tė thuhet se ky ka qenė itinerari i tij i fundit nė relacionin Prishtinė - Beograd. Tashmė dihet publikisht se Ibrahim Rugova mė 15 maj 1998 ėshtė takuar me Sllobodan Millosheviqin nė Beograd ( nė rezidencėn e tij nė Beli Dvor), por ekzistojnė disa fakte tjera, qė hedhin dritė pėr kontaktet e vazhdueshme tė Ibrahim Rugovės me Beogradin.

 

      Pėr tė dhėnė njė pasqyrim sipėrfaqėsor, me kėtė rast po i referohem gazetės „Epoka e Re“. Nė njė shkrim tė kėsaj gazete me titull: “Rugova do tė ketė telashe me faktet - Kėto janė thėnė nė LDK…dhe janė bėrė nga LDK“, thuhet (po citoi):  “Mendon Rugova se nuk e dimė sa herė ka fjetur nė shtėpinė e Millosheviqit? Mendon Rugova se shoqėruesit e tij (njėri i vrarė gjatė luftės, tjetri pas luftės, tjetri largė tij…) nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr vozitjet qė ia bėnin pėr nė Beograd, ndėrsa nė Kurshumli ata mbeteshin e tutje vazhdonte rrugėn me policinė serbe pėr Dedinje? Mos t“ia hajė mendja! Ne, dimė se ėshtė financuar nga Millosheviqi nė aferėn e telekomit serb. Paratė kanė pėrfunduar nė Dardania Bankė, nė fund.” ( Burimi: gazeta “Epoka e re”,  E enjte 27 shkurt 2003, fq.11.)

 

      Ky informacion bėn tė kuptosh se Rugova ka pasur edhe takime tė tjera me Millosheviqin dhe implikime nė afera tė pista. Ndėrsa lidhur me takimet sekrete nė mes tė palės serbe dhe asaj shqiptare, tė organizuara nga binomi Millosheviq - Rugova nė periudhėn 1994 – 1997, dhe rreth aferės sė telekomit serbo-italian, do tė bėjmė fjalė nė njė kapitull tė veēantė.

 

A ishte Ibrahim Rugova nismėtar i Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut, i Kushtetutės sė Kaēanikut dhe i mbajtjes

sė Referendumit tė vitit 1991?!

 

      Me rastin e vdekjes sė Ibrahim Rugovės, mė 21 janar 2006, u mbajtėn disa tubime pėrkujtimore dhe aty u ritheksuan shumė “merita” tė tij.

 

      Ta zėmė, mė 23 janar 2006 nė njė fjalim pėrmortor, nėnkryetar i LDK-sė Kolė Berisha, (qė u transmetua drejtpėrdrejt nė RTK), ndėr tė tjera thotė: “Nė kėtė janar, Kosova humbi nismėtarin e Deklaratės Kushtetuese tė njohur si Deklarata e 2 Korrikut (1990), tė Kushtetutės sė Kaēanikut, tė referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, organizatorin e zgjedhjeve tė para nacionale dhe presidenciale, shumėpartiake, akte kėto qė vunė bazėn e fortė formale-juridike pėr ndėrtimin e institucioneve tė para tė pavarura nė Kosovė dhe shėnon fillimin e fundit tė njė regjimi satrap tė fundshekullit XX”.- pėrfundon citati.

 

      Sa janė tė qėndrueshme kėto konstatime tė z.Berisha ?

      Po t’i referohemi librit tė Mehmet Krajės “Vitet e humbura” (njėrit nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Ibrahim Rugovės deri nė vitin 1995, dhe pjesėmarrės nė tė gjitha aktivitetet e LDK-sė, sė fundi edhe “ambasador” nė Zyrėn e Kosovės nė Tiranė (1994), del se Ibrahim Rugova dhe LDK-ja si parti, nuk kanė marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, nė hartimin e “Deklaratės sė 2 Korrikut”, tė “Kushtetutės sė Kaēanikut”! e as nė aktin e shpalljes sė vendimit pėr mbajtjen e referendimit nė shtator 1991!

 

      Ja se, ēka shkruan M. Kraja Lidhur me kėtė ēėshtje:

      “Delegatėt shqiptarė tė Kuvendit tė Kosovės shpallin Deklaratėn Kushtetuese, teksti i sė cilės ėshtė bėrė i njohur qė atėherė. Dy muaj mė vonė, nė njė mbledhje tė fshehtė nė Kaēanik, po kėta delegatė miratojnė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės dhe detyrohen tė dalin nė ekzil. Lidhja Demokratike e Kosovės mbėshtet edhe njėrėn edhe tjetrėn. LDK-ja qėndron fuqimisht pas kėtyre akteve. As njėrin e as tjetrin nuk i ka hartuar vetė, nuk ka marrė pjesė nė hartimin e tyre dhe vendimi pėr shpalljen e tyre, merret vesh, nuk ėshtė marrė nga LDK-ja. E di me saktėsi se kryesia e LDK-sė ishte e informuar pjesėrisht pėr njėrėn dhe pėr tjetrėn dhe as nuk mbajti mbledhje pėr kėtė punė dhe as qė kėrkoi prej dikujt ndonjė shpjegim. Ajo kryesi, madje nuk shtroi as ndonjė pyetje tė vetvetishme e as nuk bėri vėrejtje, tė cilat kishte arsye t“i bėnte, sepse dihej qė atėherė se pikėrisht prej saj do tė kėrkohej t“i realizonte praktikisht dispozitat e po asaj Kushtetute, tė miratuar pa dijen dhe pa vendimin e saj. ( Lexo: M.Kraja: “Vite tė humbura”, faqe 230) Pra, LDK-ja nuk e shpiku as Deklaratėn Kushtetuese dhe as Kushtetutėn e Kaēanikut. - thotė Mehmet Kraja.

 

      Kjo besoj, nuk do koment tjetėr!

 

      Ibrahim Rugova nuk ka marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, as nė hartimin e as nė marrjen e vendimit pėr mbajtjen e referendumit nė shtator tė vitit 1991. Kėtė fakt e sipėrfaėson dukshėm vendimi i legjslaturės sė vjetėr i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės (01Nr. Prishtinė, mė 22 shtator 1991) qė kryesohej nga Ilaz Ramajli. Nė kėtė vendim pėrcaktohet qartė edhe teksti i pyetjes sė Referendumit lidhur me statusin politik tė Kosovės.

 

       Nė kėtė vendim thuhet::

 

 

R E F E R E N D U M I

 

REPUBLIKA E KOSOVĖS

Kuvendi i Republikės

01 Numėr

Prishtinė, mė 22 shtator 1991

 

Kuvendi i Republikės sė Kosovės, nė bazė tė nenit 97 alineja 1 pika 8 tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, nė mbledhjen e mbajtur mė 22 shtator 1991, pas miratimit tė Vendimit mbi mbajtjen e Referendumit nė Kosovė,

 

P    Ė    R    C    A    K    T    I    M

 

Tekstin e pyetjes nė Referendumin mbi Republikėn e Kosovės si Shtet Sovran dhe i Pavarur, me tė drejt tė pjesėmarrjes konstituive nė Lidhjen e shteteve - republikave sovrane (nė Jugosllavi) mbi bazėn e lirisė dhe tė barazisė sė plotė tė republikave-shteteve nė lidhjen e tyre.

 

Teksti i pyetjes qė u pėrcaktua nga Kuvendi ėshtė pėrsa vijon:

 

NĖ BAZĖ TĖ DEKLARIMIT TUAJ TĖ LIRĖ, LUTENI QĖ TĖ PĖRGJIGJENI (DUKE RRETHUAR FJALĖN ”PO” OSE “JO”) SE A E PRANONI, SI VENDIM TĖ VULLNETIT TUAJ POLITIK, REZOLUTĖN E KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS MBI REPUBLIKĖN E KOSOVĖS SI SHTET SOVRAN DHE I PAVARUR, ME TĖ DREJT TĖ PJESEMARRJES KONSTITUIVE NĖ LIDHJEN E SHTETEVE-REPUBLIKAVE SOVRANE (NĖ JUGOSLLAVI )

 

PO ............................................... JO

 

KRYETARI  I KUVENDIT TĖ REPUBLIKĖS,

Ilaz  Ramajli, d.v

 

Lexo: vendimin e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, 22. 09. 1991

 

 

( Vijon )

……………….

 

Kėtu mund t“i lexoni vazhdimet : 1  - 2  - 3  - 4  - 5