FILOZOFA POLITIKE E ĒĖSHTJES SHQIPTARE

 

REPUBLIKA DHE LUFTA NĖ KONTEKST TĖ EVROPĖS

Shkruan: Mr. Ukshin HOTI - Krushė e Madhe, Dhjetor 1991

=======================================================================

Pėrmbajtja:

 

- Fėmijėt si peng

- Republika si peng

- Republika dhe princi

- Simbolizimi i kontinuitetit tė traditės

- Lufta si mundėsi reale dhe modeli evropian

- Lufta pėr tė pėrfunduar luftėn

- Ligji dhe demokracia

- Kanti dhe ligji

- Shqiptarėt dhe proceset integruese

- Republika nė kontekst tė situatės

- A zhvillohet lufta pėr interesa ideologjike

- Elita e frikėsuar  titiste

- Shtetet nė rolin e xhandarit rajonal

- Serbėt dhe rusėt

- Politika me kushtėzime dhe direktivat

- Opcioni evroperėndimor

- Njė Kuvend nė Krushė tė Madhe

- Revolucioni autentik

- Rrėnjėt shoqėrore tė oportunizmit

- Covert action  dhe konsekuencat

- Bisedė me mjekun dhe me veten

 

   Nga gjysma e parė e kėtij viti (1991), nė fshatin Billushė tė Prizrenit, gjatė njė bisede, pyetjet e shumta tė pjesėmarrėsve reduktoheshin nė interesimin e tyre tė gjallė mbi mėnyrėn dhe mundėsitė eventuale pėr jetėsimin e Republikės sė Kosovės. Natyrisht, kjo bisedė ishte njė kėmbim joobligues i mendimeve. Ma kishte marrė mendja se do tė duhej tė kthehej policia e mbrojtja teritoriale, pastaj tė formohej njė qeveri, e cila do ta merrte mbi vete pėrgjegjėsinė mbi zhvillimin e ngjarjeve dhe eventualisht tė legalizohej Lėvizja Popullore e Republikės sė Kosovės. Disa nga kėto mendime mund tė jenė realizuar, por nė mėnyrėn e vet, dhe pavarėsisht nga ajo qė kisha menduar unė, gjė qė do tė thotė se tė tjerėt jo vetėm qė mund tė kenė pasur mendime tė ngjashme, por edhe tė elaboruara, meqė vetė nuk e kisha bėrė elaborimin e mendimeve tė mia, nė qoftė se pėrgjigjet e rastit nė pyetjet e shumta qė mė shtroheshin, nuk do tė konsideroheshin si tė tilla. Nė ndėrkohė kishte pėrfunduar me sukses tė plotė referendumi gjithėpopullor pėr Republikėn e pavarur dhe sovrane tė Kosovės; ishte zgjedhur qeveria dhe ishte emėruar kryetari i saj dr. Bujar Bukoshi, kurse Kuvendi i Republikės sė Shqipėrisė e kishte bėrė njohjen e Republikės sė Kosovės. Dukej se gjėrat do tė venin mbarė... Megjithatė, komentet e politikės serbe pėr referendumin dhe  ato qė pasuan mė pastaj kishin qenė mospėrfillėse, ndėrsa ndonjėherė edhe ironike. Ato flisnin pėr njė republikė "joekzistuese" tė Kosovės, ose pėr "Republikėn nė letėr" tė Kosovės! Njė gjė e tillė nga kundėrshtarėt politikė edhe mund tė pritej. Mirėpo nuk mund tė pritej prej tyre edhe moslejimi i vijimit tė mėsimit pėr nxėnėsit dhe studentėt. Pavarėsisht nga arsyetimet e ndryshme dhe fajėsimi i alternativės kosovare, kjo nuk mund tė arsyetohej me asgjė. Zhvillohej vallė njė luftė pėr tė vajtur nė Evropė nė njė ose nė shumė mėnyra, apo pėr t'a ruajtur errėsirėn mesjetare nė trojet e Ballkanit? Pastaj nuk mund tė arsyetohej vazhdimi i heqjes nga puna tė mėsimdhėnėsve tė Universitetit, pastaj mbyllja e tij e mėvonėshme dhe  suprimimi i Akademisė sė Shkencave; nuk mund tė arsyetohej as mizerja e luftės nė Kroaci, as keqėsimi i vazhdueshėm i gjendjes ekonomike tė popullsisė dhe as ikja masive e rinisė shqiptare nė Perėndim. Mbi tė gjitha, nuk mund tė pritej pajtimi me njė gjendje tė tillė, e cila vazhdimisht ėshtė duke ecur drejt njė lufte tė pėrgjithshme nė Ballkan dhe ndoshta edhe nė Evropė.

   Tė gjitha kėto e rėndojnė pėr sė tepėrmi situatėn politike nė Kosovė. Madje edhe politikisht, pėrmes ekranit tė TV-sė, u shqyrtuan mundėsitė pėr hapjen e "frontit tė jugut" dhe u pėrgėnjeshtruan pastaj nga funksionarė tė lartė tė LDK-sė, por gjėrat ecin me logjikėn e tyre tė brendshme pavarėsisht nga prognozat dhe pėrgėnjeshtrimet. Atmosfera e rėndė politike nė Kosovė megjithatė nuk ėshtė vetėm refleksion i luftės nė Kroaci, i gjendjes nė Jugosllavi, i mosjetėsimit akoma tė Republikės sė Kosovės, por edhe i faktit se gjėrat pothuajse ngecėn, si dhe i faktit se atmosfera e tillė e rėndė politike tashmė me tė dy kėmbėt ėshtė futur nė dekadėn e dytė. Pėrse e kemi situatėn tė kėtillė? Pėrse po zgjat kaq shumė ajo, dhe sa do tė duhej pritur akoma? "Tė presim edhe dy-tre vjet" -u thoshte fshatarėve tė mi njė titist i flaktė i dikurshėm qė u shndėrrua tani nė njė demokrat edhe mė tė zjarrtė  "dhe pastaj do tė jetė aq bukur… do tė bėhemi tė fortė!"

      

Fėmijėt si peng

 

   Kėto fjalė menjėherė ma pėrkujtuan situatėn e fėmijėve tė mi: Andinin  5- vjeēar dhe Brisildėn 1,5 vjeēe. Ata i kishte marrė nėna e tyre dhe i mbante te prindėrit e vet. Ishte hidhėruar dhe mė kishte braktisur. Kur i kisha lutur disa titistė tė dikurshėm dhe demokratė tė tanishėm tė ndėrmjetėsonin dhe sė paku tė m'i kthenin fėmijėt, mė ishin pėrgjigjur: "Prit edhe dy-tre vjet, pastaj djali  do tė vijė vetė ke ti, kurse pas dy-tre vjetėve tė tjerė do tė vijė edhe ēupėza!". Mirėpo e njėjta gjė kishte ndodhur edhe me vajzėn time 10-vjeēare - Erletėn, nga martesa e parė. Nė vitin 1981 ia kishin zėnė peng (burgosur) babanė. Nė vitin 1985 e kishin zėnė peng atė, pikėrisht sikurse Andinin - nė moshėn 4,5 vjeēare. Kisha pritur tė kthehej, por ndėrkohė ishte tėhuajsuar tėrėsisht dhe tani nuk njiheshim mė nė mes  vete. Erletėn nuk e njihja edhe ngaqė e kisha braktisur si foshnjė 7-muajshe. Ndėrkaq zėri i Andinit akoma mė ėshtė i freskėt. Kur njė herė kishte arritur tė ikte pėr tė mė vizituar nė shtėpi, e pata vėshtruar nga dritarja: e puthte njė shtyllė betoni qė dikur e kisha ngritur pėr tė shėnuar mezhdėn. Pastaj nė ēdo dhjetė hapa pėrkulej dhe si i babėzitur e puthte dheun duke bėrtitur "O Babiiiiiiiii!". Mė nė fund i puthi disa  herė dyert  e hyrjes dhe mė kėrceu nė qafė. Nuk kisha mundur t'ia ktheja asnjė pėrgjigje. E doja pėr sė tepėrmi. Natyrisht, kisha pasur rrugėdalje por duhej qė tė bardhėn ta quaja tė zezė dhe tė zezėn tė bardhė. Kishte pasur edhe njė rrugėdalje tjetėr, por duhej qė edhe e ėma e tyre gjėrat t'i emėrtonte drejt, me emrin e tyre tė vėrtetė. Mirėpo kjo ishte treguar e pamundur dhe tani vuanin fėmijėt. Duhej tė prisnim edhe dy-tre vjet, pastaj edhe dy-tre vjet tė tjerė, dhe sipas disave "do tė bėheshim tė fortė, shumė tė fortė", por me kusht qė tė mos tėhuajsoheshim tėrėsisht dhe qė akoma tė njiheshim nė mes  vete...

 

Republika si peng

     

   Nuk e di tashmė saktėsisht se nė cilin vit  ishte zėnė peng Republika e Kosovės. Nuk e di as se kush saktėsisht mund ta ketė zėnė peng atė dhe se a thua  mund tė ishte e vėrtetė fare se ajo ishte zėnė peng nga ndokush qė nuk e prisnim? Mirėpo, ishte e sigurt se ajo ishte e zėnė peng. Gjithashtu e dija se gjatė dimrit tė kaluar njėri nga ish-funksionarėt e lartė titistė nė revistėn «Republika» tė Salih Kabashit kishte deklaruar se ata  (d.m.th.  titistėt) nuk e kishin dashur Republikėn me stalinistėt. Bislim Elshani, redaktor i «Demokracisė Autentike», i ishte pėrgjigjur drejtėpėrsėdrejti me pyetjen se cili ishte vallė kriteri me tė cilin e matnin ata patriotizmin e tyre? Shumė mė vonė njė funksionar i lartė i LDK-sė, nė intervistėn e vet nė njė gazetė nė gjuhėn shqipe, kishte deklaruar se nuk e kishin dashur Republikėn brenda federatės jugosllave. Ky kishte pandehur se ēdo ide pėr ruajtjen e integritetit territorial tė Jugosllavisė do tė ishte profane, ndonėse gazeta qė ia botonte kėto mendime shtypej nė Prishtinė, nėn patronazhin e Serbisė, e cila luftėn nė Kroaci e arsyetonte me qėllimin e ruajtjes sė atij integriteti. Ndėrkaq «Demokracia autentike» qė ishte vėnė nė funksion tė Republikės sė Kosovės pa e cėnuar kėtė integritet, ishte heshtur. Ishte heshtur gati ēdo mendim i pavarur qė nuk i kishte rrėnjėt nė Perėndim por nė Kosovė; qė hotelin «Grand» nuk e kujtonte pėr «Hayat Regency» dhe qė Prishtinėn nuk e merrte pėr Paris. Kjo nuk do tė thoshte se Prishtina  s'do tė duhej tė bėhej Paris. Do tė thoshte vetėm se duhej filluar nga fakti se akoma nuk ishte bėrė. Nė tė vėrtetė shpeshherė mendimet e tilla etiketoheshin si staliniste dhe «serbo-sllavo-komuniste», pavarėsisht nga fakti se komunizmin nuk e kishin lindur sllavėt por gjermanėt, pėrkatėsisht  hebrenjtė nė Gjermani, dhe se sllavėt vetėm sa e kishin huazuar kėtė ide me qėllim tė ruajtjes sė kufijve tė Carit tė tyre tė madh dhe pothuajse po atė ēast e kishin "shitur". (Shumė teorikė tė njohur tė politikės ndėrkombėtare marrėveshjen e Brest-Litovskit tė vitit 1918, nėnshkrimin e sė cilės e kishte urdhėruar Lenini, e konsideronin si "shitje" tė revolucionit gjerman. Karl Libknechti dhe Roza Luxemburgu, por edhe shumė tė tjerė, kishin mbetur tė habitur, por kjo ishte arsyetuar me interesat e paqes dhe tė revolucionit tė ardhshėm botėror. Ngjashėm ishte injoruar edhe Revolucioni hungarez i po atij viti). Mirėpo "njohėsit" e komunizmit tė kohės sė dėshtimit tė tij kėtė e bėjnė me qėllim tė identifikimit tė tij me tė keqen nacionale, duke fshirė ēdo gjė pozitive nga kjo kohė me njė lėvizje tė thjeshtė pene. Pastaj do tė dėshironin qė ndonjė gjeneral Schwarzkopf t'i fshinte mbeturinat e komunizmit nė Ballkan. Pas kėsaj do tė pajtoheshin me ēdo gjė qė do t'u ofronte Lordi Carrington, sepse nuk mund ta marrin me mend ndonjė republikė me "stalinistė" ndėrkaq "stalinist" ata e quajnė cilindo qė nuk ėshtė i mendimit tė tyre. Nė kėtė mėnyrė, ndonėse tė gjithė pėrbetohemi nė demokraci, bėhet gati e pamundur tė dihet se kush dhe pėrse nė tė vėrtetė e mban peng Republikėn?  Si rezultat i natyrshėm i kėtij "animi" tė tepruar, uniteti dhe homogjeniteti me tė cilin lavdėrohemi duket se nuk mbėshtetet mbi kėmbė tė sigurta. Uniteti rreth idesė e cila do ta fshinte  njė tė kaluar tė tėrė duke e shpallur si mishėrim tė sė keqes nacionale, duhet thėnė hapur, ėshtė fare jashtė hapėsirės, ndonėse mund tė ketė unitet rreth mendimeve, ideve, pra edhe veprave qė i artikulojnė synimet e vėrteta tė popullit dhe qė dalin nga ai, por jo rreth "aksioneve tė mbuluara" (covert action). Ato mund tė jenė ndihmesė efikase e ndonjė politike tė caktuar por jo edhe zėvendėsim pėr politikėn dhe as pėr idenė. Ky ėshtė njėherėsh edhe kuptimi qė Abraham Lincolni nė kohėn e vet ia dha demokracisė. Kjo e vėrtetė po shpėrthen pakėz ngadalė, por do tė shpėrthejė. Shpėrthimi i saj doemos do ta vėrė Republikėn e Kosovės nė raport tė drejtė me situatėn politike, e cila pa dyshim se do ta ēlirojė.   

 

Republika dhe princi

 

    Nė njė nivel serioz tė shqyrtimit tė ēėshtjeve, pyetje tė tilla si ato tė shtruara mė lart janė indikatorė me rėndėsi tė gjendjes sė dhėnė si dhe tė atmosferes dhe tė situatės politike nė pėrgjithėsi. Mirėpo janė edhe diēka tjetėr - njė ndihmesė e rėndėsishme pėr zbėrthimin e problemeve. Branko Kostiqi, Nėnkryetar i Kryesisė sė Jugosllavisė (sė cunguar), nė njė emision tė  TVB-sė, pakėz mė heret, i pėrsėriti qėndrimet e njohura tė politikės serbe lidhur me Republikėn e Kosovės: "Shqiptarėt duhet ta kuptojnė, -tha ai, -se Republika e tyre ėshtė Republika e Serbisė, e definuar me kushtetutė si republikė e qytetarėve tė saj". Nė kontekst tė ofensivės sė forcave tė armatosura nė territorin kroat (zhbllokimi i kazermave), fjalėt e tij mund tė kuptoheshin si vendim - rezolutė pėr zgjidhjen e krizės jugosllave nė mėnyrėn serbe. Ndėrkohė ky vendim u formulua si qėndrim me tė cilin politika serbe rezervohej nga propozimet e Lordit Karrington nė Konferencėn e Hagės mbi Jugosllavinė. Si pretekst u morėn dokumentet me tė cilat garantoheshin tė drejtat e pakicave kombėtare nė Evropė. Ndėrkaq, edhe mė vonė, me nėnshkrimin e tij, lutej Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė qė tė vendoste mbi dėrgimin e helmetėkaltėrve nė rajonet e luftės nė Kroaci. Politika serbe bėnte ēmos qė ta ruante integritetin territorial tė Jugosllavisė, tani jo mė si opcion adekuat pėr popujt e saj por vetėm pėr serbėt! Ndėrkaq, Princi Tomisllav Karagjorgjeviqi nė Oplenac, vizitės sė tė cilit TVB i kishte dhėnė rėndėsi tė veēantė, deklaronte si nėn buzė, gati me druajtje, por nė mėnyrė rezolute, se "Serbia do tė bėhej shtet i fortė, mė i forti nė Ballkan, nė Evropė, bile edhe nė botė, do ta shihni!". Dukej se princi plak Tomisllav Karagjorgjeviqi e besonte me gjithė mend njė gjė tė tillė. Ai nuk tha asgjė pėr shqiptarėt, dhe as pėr Republikėn e Kosovės. Dukej sheshazi se Republika e Kosovės kundėrshtohej nė mėnyrė rezolute, dhe kjo mbėshtetej mbi forcėn e armės sė armatės jugosllave. Princi serb kėtė me siguri e dinte. E dinte edhe politika serbe se edhe shqiptarėt e kishin njė mbret, ndonėse nuk e di nėse e kishin edhe ndonjė princ. Mbreti shqiptar - Leka I Zogu, me siguri se ishte po aq, nė mos edhe mė i fortė, se ai princi tjetėr i serbėve - Aleksandėr Karagjorgjeviqi; po aq, nė mos edhe mė i gjatė se ky. Edhe mbreti i shqiptarėve - Leka I Zogu, e ėndėrronte njė republikė tė fortė shqiptare, "mė tė fortė  nė Ballkan,    Evropė, bile edhe nė botė, do ta shihni!". Princi serb mund ta gjente, nė mos Sllobodan  Millosheviqin, atėherė ndonjė kryetar tjetėr tė Serbisė, pėr t'i sendėrtuar  ėndrrat e tij. Mirėpo edhe mbreti shqiptar mund ta gjente, nė mos Ramiz Alinė, atėherė ndonjė kryetar tjetėr tė Shqipėrisė, pėr t'i sendėrtuar ėndrrat e tij. Edhe shqiptarėt e kishin njė armatė dhe njė popull hiē mė tė vogėl dhe hiē mė pak luftarak se sa ai serb. Serbėt thirreshin nė tė drejtat historike mbi Kosovėn, por shqiptarėt kanė mė tepėr tė drejta historike mbi Kosovėn, ndėrkaq kanė edhe tė drejta legjitime qė dalin nga realiteti i sotėm  politiko-demografik. Serbėt e shpresojnė pėrkrahjen e Rusisė, por edhe shqiptarėt mund ta shpresojnė pėrkrahjen e tė tjerėve, sidomos tani qė kėrkesat shqiptare vlerėsohen si legjitime. Kėshtu, princėrit dhe mbretėrit do tė luftonin nė Ballkan pėrmes kalorisė moderne-aviacionit, dhe njėsive tankiste me kėmbėsorinė e shkretė, pėr t'i sendėrtuar qėllimet e tyre pėrkatėse - "pėr t'u bėrė mė tė fortė, mė tė fortė nė Ballkan, nė Evropė, bile edhe nė botė!".

   Ata ndėrkaq, sipas komenteve tė TV-sė, nuk do tė luftonin pėr evropeizimin e vendeve tė tyre tė mbetura gati nė nivelin aziatik tė zhvillimit…

 

Simbolizimi i kontinuitetit tė traditės

 

   Tani ėshtė e qartė se princėrit dhe mbretėrit mund tė kthehen nė vendet e tyre; mund tė simbolizojnė kontinuitetin e traditės sė shtetėsive tė shteteve tė tyre, tė unitetit tė kombeve tė tyre, dhe pėr kėtė mund tė gėzojnė respektin e duhur tė popujve tė tyre, por vetėm nėse kėta dy popuj, secili nė vendin e vet, do tė vendosin ashtu. Pėrveē simboleve klasike qė do tė simbolizonin institucionet mbretėrore, mbreti shqiptar, pėr shkak tė ndasisė sė kombit, do tė mund tė simbolizonte edhe unitetin historik-shpirtėror dhe aspiratat shekullore tė natyrshme tė popullit, por vetėm nė qoftė se do  tė kuptohet se nė prag tė shekullit XXI mbretėritė e tyre nuk mund tė mbėshteten edhe mė tutje mbi raportet feudo-klanore tė shoqėrisė dhe mbi mohimin e progresit tė brendshėm nė favor tė madhėsisė sė jashtme. Progresi i brendshėm mund ta realizojė madhėsinė e njė kombi, ashtu si dikur madhėsia e jashtme e realizoi progresin e brendshėm tė shumė kombeve. Pėr shqiptarėt, por edhe pėr serbėt, progresi i brendshėm e nėnkupton jetėsimin e Republikės sė Kosovės, jo vetėm sepse ajo ėshtė e drejtė elementare e tyre -instrument vital i zhvillimit, por edhe sepse vetėm nė atė mėnyrė mund t'i shmangemi instrumentalizimit nė dobi tė interesave tė huaja pėr t'i hapur kėshtu rrugėt e evropeizimit tė shpejtuar. Nė qoftė se kjo gjė nuk kuptohet, ose kuptohet por nuk dėshirohet tė pranohet, alternativa e saj mund tė jetė vetėm kthimi nė mesjetė - pėrgjakja e sėrishme e historisė. Duke u deklaruar pėr republikėn dhe pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė kuadėr tė proceseve integrative tė Evropės, pa rezonimin e forcės, populli shqiptar e tregoi pjekurinė e vet politike. Ndėrkaq, madhėshtinė e vet historike e argumentoi me faktin se, fare i vetmuar, i qėndroi ēdo stuhie dhe ēdo rrebeshi tė kohės. Tani ai i ngjan njė metuzalemi tė qėndresės qė nuk i dihet me saktėsi mosha. Andaj pėrgjakja e sėrishme e historisė mund tė jetė vetėm reminishencė tragjike e kohėrave tė shkuara dhe totalisht nė kundėrshtim me trendet aktuale tė zhvillimit tė qytetėrimit nė Evropė, por edhe nė botė. Me siguri se argumentimi i sėrishėm i njė teze tė tillė nuk mund tė jetė i tepėrt. Kurrnjėherė nuk mund tė jetė e tepėrt tė bindemi para se tė bėhet pėrfundimisht vonė. Ėshtė detyrė njerėzore dhe nė natyrėn e njeriut qė sė paku tė provojė tė mos e lejojė vonimin pėrfundimtar tė gjėrave, po qe se ato do tė kenė veshė pėr atė qė ėshtė e arsyeshme, kurse luftėrat janė gjithmonė iracionale, ndonėse zhvillohen pėr qėllime racionale.

 

Lufta si mundėsi reale dhe modeli evropian

 

   Lufta megjithatė mund tė shpėrthejė, jo pėr shkaqe ideologjike, qė gjithmonė kanė qenė vetėdije e deformuar mbi realitetin, por pėr shkaqe tė interesave jetike: serbėt janė tė bindur se ruajtja e integritetit territorial tė Jugosllavisė ėshtė interes jetik i tyre. Shpėrbėrja eventuale e Jugosllavisė, -rezonon politika e tyre, -do t'a reduktonte Serbinė nė kufijtė e tanishėm tė asaj qė quhet Serbi e ngushtė, kurse njė pjesė e mirė e popullatės serbe do tė mbetej jashtė Serbisė dhe do ta fitonte statusin e pakicės kombėtare. Si komb i krishterė, ngadhėnjimtar i Luftės sė Dytė Botėrore, me shpėrbėrjen e Jugosllavisė do tė ndjehej i dėmtuar dhe kompensimin pėr kėtė dėmtim doemos do ta kėrkonte te popullata jo e krishterė, tek myslimanėt dhe shqiptarėt. Ndėrkaq, ndonėse shqiptarėve vendet fqinje u pėrpoqėn t'ua kontestojnė kontributin nė Luftėn e Dytė Botėrore, ata megjithatė nuk ishin mė pak nė anėn e ngadhėnjimtarėve dhe janė populli i vetėm realisht i dėmtuar qysh nga pėrfundimi i luftėrave antiturke nė Ballkan. Si popull me provim tė dhėnė tė pjekurisė politike, shqiptarėt e shpallėn Republikėn e Kosovės dhe i deklaruan hapur qėllimet e veta politike. Nė thelb tė kėtyre qėllimeve nuk qėndron ekspansioni - lakmia pėr tokat e huaja, por e drejta pėr t'u kompletuar si komb i Evropės. Me pėrkrahjen e kėsaj tė drejte, Evropa do tė duhej ta jepte provimin: - a vlejnė vallė tė drejtat njerėzore, e drejta e njeriut dhe parimet demokratike pėr tė gjithė popujt e saj njėsoj apo vetėm pėr ata tė krishterė? Populli shqiptar niset nga besimi i plotė se ėshtė popull i Evropės, njėri ndėr mė tė vjetėrit, dhe se parimet qė do tė vlenin pėr tė tjerėt do tė duhej tė vlenin edhe pėr tė. Nė kėtė mėnyrė, tashmė ėshtė nė provė e sipėr kriteri religjioz, kaherė i injoruar dhe i harruar, nė pėrcaktimin e statusit e popujve tė Evropės.

   Historia e Evropės sė bashkuar doemos do tė fillojė nga fakti se si do tė zgjidhet ky problem, pra pikėrisht ai i shqiptarėve. Ndėrkaq, meqė zhvillimi i civilizimit nė Evropė kaherė e ka pėrballuar kriterin religjioz nė pėrcaktimin e statusit tė popujve, nga mėnyra e zgjidhjes sė kėtij problemi do tė varet se sa ėshtė e civilizuar vėrtetė Evropa. Mirėpo, jo vetėm kaq. Nga kjo do tė varet edhe vetė atraktiviteti i modelit evropian pėr popujt jashtė Evropės. Me fjalė tė tjera, nga kjo do tė varet akceptimi i Evropės nga tė tjerėt, nė suaza ndėrkombėtare, si model serioz i barazisė sė popujve dhe i synimeve tė saj jashtė Evropės. Pėr kėto dhe pėr shkaqe tė tjera, shqiptarėt poashtu kanė shansa reale tė jenė tė pėrkrahur nė kėrkesat e tyre legjitime. Nė qoftė se ato do tė kundėrshtohen nga politika serbe, atėherė teorikisht, shanset pėr konfrontimin e drejtpėrdrejtė tė kėtyre dy realiteteve politiko-ideore janė bukur tė mėdha, me shpresa pėrafėrsisht tė barabarta nė fitore, gjė qė pėrsėri nuk do tė ishte kurrfarė fitore reale dhe nė planin afatgjatė -stabile, sepse humbja e cilitdo prej tyre do t'i hapte rrugė destabilitetit politik tė mbarsur edhe me revanshizėm. Pėr kėtė shkak, lufta nuk ėshtė as alternativė reale pėr jetėsimin e Republikės sė Kosovės, dhe as nė frymėn e proceseve integruese nė Evropė. Megjithatė lufta mund tė shpėrthejė nė qoftė se edhe mė tutje do tė lejohet thellimi i trendeve tė tanishme tė situatės politike  lidhur me jetėsimin e Republikės sė Kosovės dhe me zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare nė tėrėsi. Mirėpo nė kėtė pikė do tė ndėrpritet analiza tek e cila do tė kthehemi mė vonė.

  Tani ėshtė e udhės tė bėhet njė digresion me qėllim tė shquarjes sė elementeve teorike tė demokracisė qė e kundėrshtojnė apo e favorizojnė luftėn nė suaza tė sistemeve globale tė mendimit.

 

Lufta pėr tė pėrfunduar luftėn

 

    Pėr sistemet globale tė mendimit, nė periodėn pas Luftės sė Dytė Botėrore, veēanėrisht gjatė luftės sė ftohtė politike, gjėrat dukeshin tė qarta. Ideologjia komuniste, nė njėrėn anė, besonte se botėkuptimet mbi botėn dhe mbi qėllimet klasore tė dy sistemeve shoqėrore (socializmit dhe kapitalizmit) ishin tė kundėrta dhe tė papajtueshme. Koekzistenca e vendosur nė raportet midis kėtyre dy sistemeve globale ishte formė e imponuar e ekzistencės pėr shkak tė armatimit raketor-nuklear, por ajo intimisht nuk e pėrjashtonte bindjen se vetėm fitorja e komunizmit nė tėrė botėn do t'a  pėrjashtonte luftėn si metodė  pėr zgjidhjen e kontesteve ndėrkombėtare dhe do tė ishte garanci e sigurt pėr ruajtjen e paqes. Organizimi i brendshėm politik  (jo vetėm policia dhe armata), prandaj duhej tė ishte nė funksion tė kėtij ideali. Nė thelb tė mendimit tė tillė politik ishte ekspanzioni.  Zgjerimi i sistemit dhe organizimi i brendshėm politik duhej t'i shėrbente rendit qė i avanconte qėllimet e kėtilla politike. Ndėrkaq, mendimi i kundėrt politik, nė anėn tjetėr, cilėsohej me njė filozofi realiste e cila politikėn e konsideronte si luftė pėr pushtet ku interesat e fuqive tė mėdha vazhdimisht ndodheshin nė konflikt midis tyre. Nė thelb tė mendimit tė tillė politik poashtu ishte ekspanzioni, pasiqė tė dy sistemet globale tė mendimit e kishin tė qartė se vetėm sistemi i organizimit tė brendshėm politik mund tė ishte garanti i fundit i paqes nė botė. E thjeshtėsuar gjer nė fund, kjo do tė thoshte se vetėm njerėzit qė mendonin njėsoj, qė jetonin nė mėnyrė tė ngjashme dhe qė kishin interesa pėrafėrsisht tė ngjashme, nuk mund t'a rrezikonin as qetėsinė e brendshme dhe as paqėn e jashtme. Pėrfaqėsuesi amerikan i idealizmit politik, ish-Presidenti i SHBA- Woodrow Wilson, konsideronte se duhej zhvilluar luftė pėr t'i pėrfunduar luftėrat. Sipas tij, Lufta e I-rė Botėrore i kishte shkatėrruar perandoritė e Evropės Qendrore (Gjermania, Austro-Hungaria) me ē'rast ishin formuar shtete tė reja nė mbėshtetje tė parimit tė vetėvendosjes. Liga e Kombeve, formimin e sė cilės e kishte propozuar vetė, do tė duhej tė merrej me zgjidhjen e kontesteve qė e rrezikonin paqen. Pėrvoja e brendshme e organizimit politik tė SHBA-ve Wilsonit i kishte shėrbyer pėr tė nxjerrė parimet pėr njė organizim tė mundshėm tė botės, ku Liga e Kombeve, duke i mbėshtetur principet e raporteve midis shteteve, do tė kishte rol tė veēantė nė universalizimin e tyre.

    Mirėpo, idealizmin politik tė Wilsonit nuk e kundėrshtonin vetėm marksistėt, dhe as vetėm Revolucioni i Tetorit. Sir Halford Mackinder ("Democratic Ideals and Democracy" 1919) shkruante se demokracia ishte inkopatibile me organizimin e domosdoshėm tė luftės kundėr autokracive. Ata (idealistėt politikė si Wilsoni) "refuzonin t'i njihnin realitetet e gjeografisė dhe tė ekonomisė". Andaj Mackinder e nxirrte pėrfundimin se paqja botėrore mund tė sigurohej vetėm duke sunduar me ujdhesėn botėrore (shih "DeA"-6/1991), e cila praktikisht e nėnkuptonte themelimin e njė lidhjeje tė shteteve tė pavarura midis Gjermanisė dhe Rusisė. Ndėrkaq, kėtij botėkuptimi realist mbi sigurimin e paqes, por qė gjithashtu shkonte ndesh me idealizmin politik tė Wilsonit, i kishte paraprirė Alfred Thayer Mahan. Duke e ēmuar lart fuqinė detare (maritime) tė Britanisė, amerikani Mahan me 1890 shkruante se "pėrdorimi dhe kontrolli i duhur i detit ėshtė vetėm njė vijė nė vargun e kėmbimit me tė cilin akumulohet pasuria". Mahan dhe Mackinder ishin teorikė tė gjeopolitikės, veēse njėri e theksonte rėndėsinė e kontrollimit tė ujėrave detare, ndėrsa tjetri tė tokės, pėr ruajtjen e paqes botėrore. Me fjalė tė tjera, ata ishin zėdhėnės tė zgjerimit tė imperatorive koloniale, tė cilat do tė duhej ta vendosnin paqen mbi rruzullin tokėsor. Pėr kėtė shkak nuk ishte ēudi qė tė dy teorikėt  nuk mund t'a honepsnin aspak "shpirtin jo-luftarak tė demokracisė", por as tregtinė e lirė dhe as tregtarėt si klasė. Mackinder madje besonte se lufta kompetitive pėr tregje ishte burimi kryesor i luftėrave dhe kėtu ai nuk ndryshonte shumė nga marksistėt. Ai mendonte se paqja mund tė ruhej duke e vėnė kontrollin e drejtėpėrdrejtė mbi burimet e mėdha tė pasurive natyrale dhe jo me tregti, ose pėrmes tregtisė qė zhvillohet jashtė zonės sė ndikimit tė vet. Dobia nga njė gjė e tillė do tė ishte iluzore, sepse ėshtė e gjykuar tė sjellė vullnerabilitetin (shih Stanly Kober, «Idealpolitik», Foreign Policy, Summer 1990). Megjithatė goditjen kryesore idealizmit politik ia dha shpėrthimi i Luftės sė II-tė Botėrore. Nevoja qė tė shpjegohen filozofikisht shkaqet e shpėrthimit tė luftės e nxiti zhvillimin e drejtimit tė realizmit nė politikė. Hans Morgenthao ishte eksponenti kryesor i kėtij drejtimi. Nė librin e tij kapital «Politika Midis Kombeve» (Politics Among Nations, 1948), ai konstatonte se politika, si dhe shoqėria nė pėrgjithėsi, udhėhiqet me ligje objektive, rrėnjėt e tė cilave ndodhen nė natyrėn njerėzore. Meqenėse ligjet e kėtilla janė objektive, ato doemos kanė karakter universal. Sjelljet e shteteve i udhėheq interesi i definuar si fuqi  dhe jo idealet e burrave tė shtetit. Nė harmoni me kėto botėkuptime, Henry Kissingeri mė vonė, ngjashėm me Morgenthao-n, kishte ardhur nė pėrfundim se stabiliteti i sistemit ndėrkombėtar varej nga dy komponenta: nga drejtpeshimi i forcave dhe nga principi i legjitimitetit tė pranuar pėrgjithėsisht. Dhe pėrsėri, sė bashku me tė, besonte se realiteti i politikės sė fuqisė e kushtėzonte nėnshtrimin e ideologjisė nacionale ndaj interesave mė themelore. "Kujdesi pėr sigurimin nacional, -shkruante Kissingeri mė 1986 nė «Washington Post», - duhet tė jetė nė harmoni me vlerat tradicionale amerikane", pėr tė pėrfunduar mė vonė me njė dozė pesimizmi se "ndonėse morali dhe fuqia jonė nuk duhet tė jenė nė kundėrshtim me njėra -tjetrėn", nė instancė tė fundit,  "tė gjitha politikat serioze tė jashtme doemos nisen nga nevoja pėr tė mbijetuar  (the need for survival).

 

Ligji dhe demokracia

 

    Ajo qė ėshtė interesante te realizmi politik ka tė bėjė me faktin se nuk e merrte parasysh ndikimin e kurrfarė ideologjie. Pėr ndryshim nga "njohėsit" kosovarė tė politikės, qė gati sa nuk u cfilitėn duke gjuajtur "shtriga staliniste" nė hapėsirėn edhe ashtu tė ngushtuar politike tė Kosovės, ai edhe idealizmin politik e konsideronte si filozofi naive qė nuk mund t'a kuptonte realitetin e politikės sė fuqisė dhe i cili, pėr shkak tė ngarkesave me moralizime, tė ēonte qoftė nė tėrheqje dhe izolim nga njė botė e papėrsosur, qoftė nė njė intervenim pėr t'i ndrequr tė gjitha paudhėsitė e saj. Realizmi politik, nė tė vėrtetė, e shprehte rezignacionin ndaj realitetit politik tė pas-Luftės sė II-tė Botėrore. Mirėpo, paralelisht me forcimin e realizmit politik, kah fundi i viteve '80 teorikėt dhe burrat e shtetit sovjetik kishin filluar t'i kontestonin hapur postulatet e teorisė marksiste. Eduard Shevernadze, p.sh., me 1988 shkruante se "koekzistenca nuk mund tė indentifikohej me luftėn e klasave", kurse M. Gorbaēov e shpjegonte perestrojkėn si "revolucion legal qė kishte pėr qėllim ta pengonte koncentrimin e fuqisė sė tepruar nė duar tė pakicės me qėllim qė shoqėria tė udhėhiqej me parimin e sundimit tė ligjit". Njė kthesė e tillė marramendėse nė teorinė sovjetike tani i jepte krah riafirmimit tė idealizmit politik nė Perėndim. Mirėpo edhe ky tani kishte evoluar: e pranonte se demokracia kishte zhvilluar luftėra, por institucionet demokratike, tė cilat nė instancėn e fundit e kushtėzonin agresivitetin e politikės sė shtetit tė dhėnė, mund tė evoluonin: "Demokracia mishėronte kriteriume rigoroze tė sundimit tė shumicės dhe tė drejtave tė pakicės. Sundimi i shumicės do tė thotė se tė gjithė njerėzit e kanė tė drejtėn e votės, ndėrsa ata qė zgjidhen i japin llogari votuesve nė intervale tė shpeshta dhe tė rregullta". Pėrfaqėsuesit e zgjedhur e kanė pėr detyrė t'i informojnė pėr ato qė bėjnė, por edhe t'i furnizojnė me informata tė nevojshme pėr tė ushtruar kontroll mbi ta, i cili pastaj rregullohet me mekanizma tė veēantė. Teorikisht, megjithatė, tė drejtat e pakicės duhet tė jenė nė kundėrshtim me tė drejtėn e sundimit tė shumicės, por sipas Stenly Koberit ky botėkuptim ėshtė i gabuar: "Siē e demonstrojnė konfliktet etnike tė kohėve tė fundit, -shkruan ai -shumicat mund tė ndryshojnė me kohėn, dhe sundimi i shumicės, nė mungesė tė tė drejtave tė garantuara tė pakicės, ėshtė reēetė pėr katastrofė. Tė themi megjithatė mė shkoqur: garancionet mbi tė drejtėn e pakicave, tė cilat mund tė vendosen vetėm me pajtimin e shumicės, e shėnojnė respektin e tė dobėtit nga ana e tė fortit. Ky sistem i vlerave tė respektit pėr ligjin mė parė se pėr forcėn ėshtė siguria mė e mirė e rendit dhe e stabilitetit, qoftė atij tė brendshėm, qoftė  atij tė jashtėm ndėrkombėtar" (Stanley Kober, Idealpolitik, op.cit.). Nė harmoni me kėto botėkuptime, idealizmi politik tani shpjegonte se shkaqet e Luftės sė II-tė Botėrore nuk duhej kėrkuar nė konfliktet e interesave tė imperatorive koloniale por pikėrisht nė Kushtetutėn e Weimarit. Kjo Kushtetutė, nė vend tė botėkuptimit amerikan mbi tė drejtat e patjetėrsueshme tė individit, ato ia kishte nėnshtruar kolektivitetit. Rene Brunet nė The New German Constitution /1922/  lidhur me kėtė vėrente se "liritė individuale jo vetėm nuk ishin edhe mė tutje qėllim nė vete, por as qė pėrbėnin akoma  njė tė mirė tė pavarur nė vete. Ato nuk kanė mė vlerė dhe nuk mund tė mbrohen pėrveē nė masėn qė shėrbejnė pėr ta kryer kėtė detyrė sociale" (ibd.).

   Demokracia qė nuk i garantonte tė drejtat individuale nuk mund tė zgjaste shumė. Abraham Linkolni qė moti kishte vėnė re se "shumica qė bėhej zap me kontrollin dhe me pėrkufizimet kushtetuese... ėshtė sovrani i vetėm i vėrtetė i njė populli tė lirė. Kushdo qė e refuzon kėtė, doemos ka pėr tė rėnė, qoftė nė anarki, qoftė nė despotizėm" (cit. sipas Kober, ibd.). Andaj Hitleri kishte rėnė nė despotizėm dhe e kishte ndėrtuar njė diktaturė militariste tė fashizmit qė e kishte nxitur luftėn! Ndryshe nga realizmi, idealizmi politik tani iu kthye konceptit tė Adam Smithit lidhur me grumbullimin e pasurisė si fuqi. Zgjerimi perandorak, me fjalė tė tjera, e sė bashku me kėtė edhe kontrolli gjeopolitik i territoreve tė huaja, nuk ishin mė burim i fuqisė ekonomike dhe politike tė shtetit. Sikundėr qė e vė re Karlo Kipola nė The economic Decline of Empires (1970) "njė perandori nė mėnyrė tė pashmangshme cilėsohet nga njė numėr i madh institucionesh sklerotike" tė cilat "i pengojnė ndryshimet pėr hir tė ekzistencės sė vet" (ibd.). Pėr kėtė shkak, pasuria e kombit nuk varej edhe mė tutje nga shkalla e kontrollit direkt dhe nga veēoritė ekonomike tė territorit tė kontrolluar, por, siē thoshte Adam Smithi: "Nė rend tė parė nga mjeshtria, gjeturia dhe gjykimi me tė cilat janė tė pajisur punėtorėt, dhe sė dyti, nga proporcioni i numrit tė atyre qė janė tė zėnė me punė tė dobishme dhe tė atyre qė nuk punojnė". Nga ky postulat i dikurshėm i Adam Smithit, nė rrethana tė ndryshuara tė braktisjes sė sistemit kolonial, nuk ishte vėshtirė tė pėrfundohej se fuqia e punėtorėve tė vendeve tė zhvilluara duhej qė nė mėnyrė konstante t'i pėrsoste mjeshtritė e veta duke vazhduar tė prodhonte mallra dhe shėrbime tė reja qė t'i ndihmonin nxjerrjes sė superprofitit. Ishte konstatuar pėrfundimisht se kontrolli politik mbi popullin qė atė e urren ėshtė bazė jostabile pėr njė rritje tė vazhdueshme ekonomike, sepse pėrpjekjet pėr ta mbajtur atė nėn kontroll, me kohė "do tė rezultojnė nė shpenzime kolosale tė qeverisė qė do ta provonte njė gjė tė tillė" (ibd.).

 

Kanti dhe ligji

 

    Ishte tėrėsisht e natyrshme qė edhe sovjetikėt tė kishin ardhur nė pėrfundime tė ngjashme por pėr arsye jo tėrėsisht identike. Tani nuk ishte fjala pėr sklerotizimin e sistemit qė e vėrente  Kipola, por pėr paralizimin dhe pėr plogėshtimin e tij krahas nevojave tė rritura pėr modernizim. Pėr kėtė shkak ata e braktisėn besimin mbi nevojen e fitores sė socializmit nė botė dhe e akceptuan kontrollin parlamentar mbi forcat eventuale luftėnxitėse. Sipas njė artikulli tė botuar  nė numrin e janarit tė vitit 1988 nė revistėn «Komunist» tė PK tė BRSS "nuk ekzistojnė forca me ndikim politik, qoftė nė Evropėn Perėndimore, qoftė nė SHBA, qė tė mund tė ndėrrmernin ndonjė agresion ushtarak kundėr socializmit". Sipas tij, institucionet demokratike amerikane, edhe po tė ekzistonin ato forca, do t'a pamundėsonin njė agresion tė tillė tė shkallės sė lartė. Demokracia borgjeze tani shėrbente si barrierė definitive nė rrugėn e shpėrthimit tė njė lufte tė tillė. Konstatime tė tilla logjikisht tė ēonin tek pėrfundimi se luftėra tė mėdha mund tė zhvillonin vetėm ato vende ku nuk ekzistonin institucione tė tilla demokratike, d.m.th. pikėrisht si nė Bashkimin Sovjetik. Andaj rrugėdalja nga lufta nė Afganistan u gjet edhe nė ndėrtimin e sistemit tė mendimit qė mė vonė u pėrfshi me emrin «Perestrojka»: "Pėrdorimi i forcave tė armatosura jashtė vendit, - shkruante M Gorbaēovi, -pa sanksionimin e Sovjetit Suprem ose tė Kongresit, ka pėrfunduar kategorikisht njėherė  e pėrgjithmonė". Nė njė numėr tė mėvonshėm (qershor, korrik) tė po atij viti, revista nė fjalė pėrmbante njė tekst tė Vlladimir Kudravcievit dhe tė Jelena Lukashevės (doktore e shkencave juridike) ku pohohej se marksistėt kishin gabuar nė kritikėn e tyre tė ndarjes sė pushtetit dhe tė sundimit tė ligjit (parime tė organizimit tė pushtetit politik nė Perėndim, tani edhe kėtu) : "Baza filozofike e parimit tė sundimit tė ligjit ėshtė formuluar nga Kanti -pohonin ata. Nė tė vėrtetė Imanuel Kanti nė veprėn e tij tė vogėl «Paqja e pėrjetshme» tė botuar me 1795, konsideronte se paqja e pėrjetshme nuk mund tė ishte produkt i balancės sė fuqive, por i njė qeverie republikane si nė Amerikė. Duke i admiruar parimet e Revolucionit Amerikan, ai e hidhte poshtė merkantilizmin ekonomik si dhe botėkuptimet gjeopolitike, nė favor tė tezave tė cituara tė Adam Smithit. Ashtu si idealizmi politik nė Amerikė, edhe teoria sovjetike kishte ardhur nė pėrfundim se kontrolli i urryer politik i territoreve tė huaja nuk mund tė ishte as bazė solide e zhvillimit tė mėtejshėm ekonomik dhe as e modernizimit. Pėr njė gjė tė tillė, nėse nuk do tė ishte e mundshme pėrsosja e menjėhershme e aftėsive tė klasės punėtore, atėherė mė adekuate do tė ishte tregtia. Andaj, nė qoftė se kėsaj i shtohet edhe besimi se institucionet demokratike nė Perėndim nuk do tė lejojnė ndonjė luftė eventuale antisovjetike, atėherė, nė instancėn e fundit, sigurimi sovjetik nuk garantohej me hendeqe territoriale dhe as me fuqinė e forcave tė armatosura sovjetike. Kjo gjė i mundėsonte Bashkimit Sovjetik qė tė tėrhiqej nga Evropa Lindore dhe Mihal Gorbaēovi tė deklaronte se "faktori kyē i mendimit tė ri ėshtė koncepti i lirisė sė zgjedhjes... Tė kundėrshtohet liria e zgjedhjes do tė thotė t'i kundėrvihesh tendencės objektive tė vetė historisė". Ndėrkaq Eduard Shevernadze do tė shtonte se "imazhin e shtetit e pėrbėn qėndrimi i tij ndaj qytetarėve tė vet, respekti pėr tė drejtat dhe liritė e tyre dhe njohja e sovranitetit tė individit". Mirėpo teoria sovjetike pikėrisht kėtu nuk ėshtė e shkoqitur, dhe as qė mund tė jetė e shkoqitur gjer nė fund. Sovraniteti individual ėshtė nė themel tė teorisė amerikane: "Parimi amerikan, nga ana tjetėr, - shkruan Stanly Kober, -ėshtė vetėvendosja individuale dhe jo vetėvendosja nacionale". Ndryshe nga francezėt, tė cilėt besojnė se "baza e gjithė sovranitetit qėndron  esencialisht te kombi (Deklarata franceze mbi tė drejtat e njeriut dhe tė qytetarit), amerikanėt konsiderojnė se nė shtetet multietnike dhe nė botėn multinacionale -nuk mund tė ketė bazė tjetėr pėr ruajtjen e paqes pos garantimit tė drejtave dhe lirive mbi baza individuale dhe jo kolektive. Pėrderisa e besojmė njė gjė tė tillė, atėherė "koncepti i kombit pėr amerikanėt ėshtė irelevant". Por jo edhe pėr sovjetikėt. Perioda e zhvillimit socialist atje ishte e mbushur me lavdata pėr afirmimin e kombeve, tė kombėsive dhe tė nacionaliteteve, dhe kjo gjė nuk mund t'u mohohet aq lehtė. Andaj akceptimi i variantit amerikan mbi tė drejtat e njeriut dhe tė qytetarit nė Bashkimin Sovjetik normalisht ka pėrfunduar nė konceptin mbi BRSS-nė si shtet - asociacion i republikave sovrane dhe tė barabarta, por jo edhe nė shtimin e numrit tė tyre (qė do tė ishte gjithashtu teorikisht e logjikshme) apo nė pavarėsimin e plotė tė atyre ekzistuese apo tė pranuara.

 

Shqiptarėt dhe proceset integruese

 

    Procesi i sipėrpėrmendur nuk ka pėrfunduar as nė Bashkimin Sovjetik, as nė Evropė dhe as nė Jugosllavi. Vėrtetė ėshtė e vėshtirė tė pritet qė procesi i tillė tė pėrfundojė me konstituimin e 58 njėsive tė ndryshme kushtetuese, a tė mbi 100 nacionaliteteve  nė republika sovrane dhe tė pavarura tė Bashkimit Sovjetik, njėsoj sikur do tė ishte e vėshtirė tė pritej se pakicat turke, rome, serbomalazeze e muslimane nė Kosovė ose katolikėt e Mirditės apo etnosi grek i Dropullit nė Shqipėri tė konstituohen si kombe tė veēanta dhe nė republika sovrane dhe tė pavarura. Midis ekstremizmit tė majtė dhe ekstremizmit tė djathtė njėmend ekzistojnė shumė pika tė pėrbashkėta  jo vetėm pėr shkak se e reflektojnė njėri-tjetrin, por edhe sepse qė tė dy ata nė ēėshtjen nacionale rėndom pėrfundojnė nė relativizimin ekstrem tė rolit tė shtetit apo edhe nė folklorizimin e kėtij roli pėr kombet mė tė vogla. Njė gjė e tillė duket se akoma i takon sferės sė fantastikės politike, por njė pjesė e intelektualėve shqiptarė nė Kosovė megjithatė seriozisht e beson njė mundėsi tė tillė. Ata nisen nga besimi jo fort i pabazuar, se Evropa sė shpejti do tė bashkohet, se kufijtė shtetėrorė do tė suprimohen dhe se, prandaj, do tė hapen mundėsi tė pakufizuara pėr krijimin e feudeve tė tyre tė vogla. Ata vetėm sa nuk e thonė hapur, akoma jo nė mėnyrė rezolute, se nė rrethana tė tilla nuk na duhet kurrfarė republike, pasi qė nuk do t'ia vlente barra qiranė tė luftosh pėr diēka qė edhe ashtu ėshtė e destinuar tė zhduket. Ndoshta edhe pėr kėtė shkak rinia e Kosovės pothuajse u shpėrngul e tėra  nga Kosova. Pohohet se tashmė janė shpėrngulur  afro 300.000 tė rinj, tė shumtėn nė Gjermani dhe nė Zvicėr. Pohohet se atje me tė madhe janė duke u martuar me evropiane  dhe kėshtu procesi i "evropeizimit" tė tyre shprehimisht ėshtė nė pėrfundim e sipėr. Mirėpo, asimilimi nuk ėshtė evropeizim. Nga ana tjetėr, "njohėsit" e politikės nė Kosovė  duhet ta kuptojnė (dhe sa mė parė ta kuptojnė kėtė aq mė mirė do tė jetė) se proceset integruese tė Evropės nuk e kanė pėr qėllim, dhe as qė mund ta kenė pėr qėllim, deklarativ apo sekret, rivendosjen nė Evropė tė universalizmit kishtar tė mesjetės sė hershme. Universalizimi i konceptit mbi tė drejtat e njeriut dhe tė qytetarit si dhe tė parimeve demokratike nė Evropė, e ka pėr qėllim ndėrtimin e njė Evrope tė re, bashkimin e saj mbi baza tė dialogjikės, (jo tė dialektikės, ndonėse rezultati mund tė jetė i njėjtė), por ėshtė me rėndėsi intenca qė lidhet me ruajtjen e identiteteve kombėtare; integrimin ekonomik, qarkullimin e lirė tė ideve, mallrave dhe vlerave, tė cilat do ta mundėsonin zhvillimin e saj tė mėtejshėm dhe forcimin si fuqi.

   Ky ėshtė njė integrim i mbėshtetur nė proceset e brendshme qė e kanė logjikėn  e vet imanente. Nė qoftė se kjo logjikė e brendshme do tė rezultojė nė relativizimin e rolit tė kombeve mė tė vogla nė favor tė kombeve mė tė mėdha, atėherė detyra e intelektualėve tė kombeve tė vogla do tė duhej tė konsistonte nga ajo qė tė luftonin pėr instrumentalizimin e shtetit nė funksion tė zhvillimit dhe kultivimit tė identiteteve tė njėmendėta tė kombeve tė tyre. Fjala ėshtė pėr kombet e ngulitura nė territoret e tyre shekullore, tė cilat nė krahasim me pjesėtarė tė kombeve tė tjera janė nė shumicė, ndėrsa nė krahasim me kombet tjera  brenda shtetit tė dhėnė multietnik, proporcionalisht nuk janė edhe aq tė vogla. Pėr kėtė shkak lufta pėr jetėsimin e Republikės sė Kosovės nė tė vėrtetė ėshtė luftė pėr ekzistencėn e Kosovės, jo si konotacion gjeografik, por politik. Ata qė kėtė nuk dėshirojnė ta kuptojnė, tashmė ndodhen me njė kėmbė nė Evropė, por shpopullzimi i Kosovės nuk ėshtė nė interes tė askujt dhe kėtė as qė do ta lejojė populli nė Kosovė.

    Zhvillimi i proceseve tė pėrmendura integrative ėshtė e vėrtetė se ndihmohet nga bartėsit kryesorė tė tyre - shtetet e zhvilluara tė Evropės (Bashkėsia Ekonomike), por edhe nga SHBA-tė. Ėshtė e natyrshme  qė ato ta ndihmojnė zgjerimin e proceseve tė kėtilla nė ato vende dhe nė ato shtete ku ato akoma nuk janė zgjeruar plotėsisht  dhe ku nuk janė thelluar akoma. Mirėpo, pikėrisht kėtu paraqitet "thembra e Akilit": Njė shtytje e kėtyre proceseve qė nuk do t'i merrte parasysh specifikat e realitetit politik tė kėtyre vendeve ėshtė rrezik tė konsiderohet si imponim i proceseve tė kėtilla dhe tė shkaktonte kundėrvėnien  afatgjatė tė forcave tė ndryshme politike. Nė rrethana tė kundėrvėnies sė kėtillė, siē po ngjet aktualisht nė Jugosllavi, ėshtė e mundshme fitorja e njėrės apo e palės tjetėr, por pėr njė kohė relativisht tė gjatė nuk do tė jetė i mundshėm qetėsimi i kėnaqshėm i situatės dhe as integrimi i vullnetshėm i Evropės, sepse njė integrim i Evropės mbi baza tė fitores sė njėrės palė presupozon mbėshtetjen nė aleatėt e saj dhe frenimin apo shtypjen e kundėrshtarėve. Hipotetikisht do tė ishte p.sh., e mundshme mundja e sllavėve dhe integrimi i tyre nė baza tė kėsaj mundjeje. Mirėpo, ēfarė do tė ishte perspektiva e Evropės nė qoftė se, p.sh., nesėr do tė forcohej aq shumė njėra nga shtetet sllave, si p.sh., Rusia, saqė Evropa tė paraqiste njė kafshatė tė vogėl pėr tė?  A do ta kishim pastaj njė integrim tė ri mbi baza tė fitores ruse apo njė luftė tjetėr botėrore? Njė Evropė tė tillė tė ndarė me Murin e Berlinit tashmė e kishim. Secila nė sferėn e vet i presupozonte aleatėt dhe kundėrshtarėt. Nė Evropėn Perėndimore, nė plan tė jashtėm, ndodhej njė gjysmė Gjermanie e kontrolluar prej aleatėve kryesorė tė luftės, tė cilėt mbėshteteshin nė shtetet-aleate, satelite tė tyre, ndėrsa nė planin e brendshėm mbėshteteshin nga shtresa tė caktuara shoqėrore tė cilat me metoda tė ndryshme e pengonin aktivizimin e plotė nė jetėn politike tė forcave kryesisht tė majta. Njė skenė e ngjashme ndodhej edhe nė Lindje. Atje ishte gjysma tjetėr e Gjermanisė nėn kontrollin e shtetit kryesor ngadhėnjimtar tė luftės (BRSS) qė mbėshtetej nė kontrollin e shteteve tjera tė Evropės Lindore, me pėrkrahjen e forcave tė pakta komuniste dhe me shtypjen e forcave tė djathta, por edhe tė masave tjera tė pėrcaktuara pėr demokraci dhe pėr pluralizėm politik. Bashkimi i Gjermanisė u arrit nė mbėshtetje tė proceseve integruese tė cilat teorikisht e synojnė fshirjen apo tretjen e kėtyre ndasive dhe tė hierarkisė sė tyre tė brendshme.  Nė kėtė mėnyrė supozohet edhe bashkimi i Evropės. Bashkimi i Gjermanisė realisht u arrit edhe nė mbėshtetje tė mundjes ekonomike tė palės tjetėr. Gojėkėqijtė do tė thoshin se ajo u "shit" nga rusėt me para tė majme.

   Realisht, ndoshta edhe bashkimi i Evropės do tė arrihet nė mbėshtetje tė mundjes ekonomike. Gojėkėqinjtė do tė thoshin se tani puna ėshtė "tė milet" njė ēmim sa mė i shtrenjtė pėr integrimin nė Evropė, e cila edhe ashtu do tė bėhet. Mirėpo, gjėrat nuk bėn tė shikohen sipėrfaqėsisht, sepse nė tė dy rastet, si dhe nė realitet, mundja nuk ėshtė e plotė. Nga ky aspekt, mundja, edhe po tė ishte e plotė, e presupozon zhvendosjen dhe rrotullimin e pozitės sė aktorėve. Nė plan tė jashtėm, p.sh., mund tė vijė, dhe tashmė ka ardhur, gjer te forcimi i tillė i Gjermanisė (80 milion banorė, tė ardhurat e shumėfishuara nacionale, etj.), i cili po tė lejohej i lirė dhe i pakontrolluar nga marrėveshjet dhe instrumentet e Helsinkit, doemos do tė rezultonte nė ndryshimin e pozitės sė stabilizuar nė stacion kryesor tė policisė evropiane, kurse aleatėt e saj tė natyrshėm do tė shndėrroheshin nė stacione ndihmėse. Ndėrkaq, nė plan tė brendshėm, forcat udhėheqėse gjermane do t'i pėrkrahnin, por edhe do ta gėzonin pėrkrahjen e plotė tė forcave tė ngjashme tė aleatėve natyralė tė saj. Ėshtė interesant se po tė gjykohet me logjikėn e forcės dhe nė mbėshtetje vetėm tė indikatorėve sasiorė (kuantitativė) njė gjė e tillė do tė ishte edhe e natyrshme tė ngjajė, dhe ėshtė duke ngjarė. Shumė njerėz, ndėr ta edhe intelektualė shqiptarė, jo vetėm se mendojnė, por edhe preferojnė qė njė ditė Shqipėria (eventualisht e bashkuar) ta lozė rolin e njė Izraeli tė vogėl Ballkanik. Ėndrra tė kėtilla reflektohen aty-kėtu edhe nė shkrimet e shtypit tė pėrditshėm shqiptar nė Kosovė. Mirėpo, njė rezonim i tillė politik nuk do mend se sillet nė suaza tė mendimit gjeopolitik. Ai ėshtė nė kundėrshtim me trendet aktuale, jo vetėm tė proceseve integruese nė Evropė, por edhe me pėrmbajtjen e brendshme tė synimeve pėr universalizimin e demokracisė. Shkenca gjermane ėshtė pėrplot me hulumtime tė shkaqeve reale tė humbjes sė dy luftėrave botėrore, andaj aspiratat pėr kontrollim politik (tė urryer) tė territoreve tė huaja nė rrethana tė tanishme, kur protagonistėt kryesorė tė njė politike tė tillė tashmė i kanė braktisur ambiciet e tilla, pėr Gjermaninė, si pėr kėdo tjetėr, do tė ishin njė anakronizėm i vėrtetė, tėrėsisht jashtė kohe. Ajo mund tė aspirojė njė ndikim politik qė do tė rezultonte nga niveli i lartė i zhvillimit ekonomik dhe teknologjik, por do tė ishte nė kundėrshtim me interesat reale gjermane, po tė provohej "pėrkthimi" i kėtij ndikimi nė njė kontroll rigoroz politik.

   Nga ana tjetėr, jo vetėm frika se do tė ngjante diēka e tillė, por edhe inercioni i sė vjetrės, mentaliteti robust hegjemonist serbomadh i atij mentaliteti militarist i cili me 1981 kujtonte se brenda njė dite do tė marshonte nė Tiranė, e shtyri palėn tjetėr t'i kundėrvihet edhe asaj qė ėshtė e pamundur t'i kundėrvihesh -tendencės historike pėr bashkimin e Evropės; jetėsimit tė Republikės sė Kosovės;  zgjidhjes definitive tė ēėshtjes shqiptare. Nė njė tekst tjetėr (shih «Shqiptarėt dhe ēėshtjet vitale tė kombit», punim i kumtuar nė simpoziumin shkencor «Shqiptarėt dhe Evropa dje, sot dhe nesėr» tė mbajtur me 6-9 qershor 1991 nė Prishtinė) nė mėnyrė tė argumentuar janė shkoqitur tezat se bashkimi i Gjermanisė nuk ishte bėrė pėrkundrejt interesave dhe pėr inat tė Bashkimit Sovjetik, por pėr hir dhe nė kontekst tė bashkimit tė Evropės qė ishte interes mė i madh dhe mė i rėndėsishėm edhe pėr vetė sovjetikėt.

   Nė analogji me kėtė konstatim, Republika e Kosovės nuk u konstituua pėr inat tė serbėve e pėr dhunė tė tė tjerėve, por se ishte e drejtė e popullit shqiptar nė Jugosllavi; kurorėzim i natyrshėm i procesit tė rritės nė Kosovė dhe rezultat i pritur i proceseve tė pjekurisė politike nė vend e mė gjerė. Nė kėtė kontekst, Kosova jo vetėm qė i ndihmoi proceset integruese tė Evropės, por edhe ishte ndėr iniciatorėt e universalizimit tė parimeve dhe tė vlerave demokratike nė Evropė.

 

Republika nė kontekst tė situatės

 

    Shkencėrisht ėshtė vertetuar pothuajse plotėsisht se shqiptarėt rrjedhin nga ilirėt dhe se gjuha shqipe ėshtė variant i zhvilluar i ilirishtes. Vetėdija mbi pėrkatėsinė nė ndonjė kolektivitet tė caktuar nacional zhvillohet gjatė kontaktimit me tė tjerėt. Me atė rast ėshtė me rėndėsi se fillimisht zhvillohet njė vetėdije mbi atė se "ēka nuk jam", e pastaj kėrkohen edhe pėrgjigjet mbi atė se "ēka jam". Nė fillim sigurisht, ashtu siē konstaton edhe shkenca, duhet tė kenė vėnė re se e flisnin njė gjuhė tė veēantė nga tė tjerėt, njė gjuhė tė veten qė nuk kishte gjė tė pėrbashkėt me greqishten e vjetėr, me latinishten, as mė vonė me variantet e gjuhėve sllave, dhe nė fund me turqishten. Ėshtė irelevante pėr qėllimin e kėtij teksti tė dihet se si e quanin ata veten, por ėshtė me rėndėsi tė konstatohet se aty fillon zhvillimi i vetėdijes mbi atė se i pėrkisnin njė kolektiviteti tė veēantė qė e fliste njė gjuhė e cila shtrihej nė njė territor tė caktuar dhe kishte interesa tė veēanta nga tė tjerėt, por mund tė kishte edhe ndonjė interes tė pėrbashkėt. Shumė mė vonė kjo u quajt si vetėdije mbi pėrkatėsinė nacionale, qė mbetet e pėrbashkėt dhe unike pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė jetojnė. Gjatė historisė, rrethana dhe faktorė tė ndryshėm politikė u pėrpoqėn qė ndėr shqipatarėt ta shuajnė ose t'a zhdukin vetėdijen nė fjalė, por paralelisht me kėtė, ose nė luftė pėr ruajtjen e unit tė vet, zhvillohet edhe vetėdijėsimi politik mbi pozitėn dhe mbi interesat e pėrbashkėta kolektive. Vetėdija kolektive politike pėr t'u konstituuar si komb nė Jugosllavi ėshtė produkt i zhvillimit tė pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe sidomos pas vitit 1981. Ajo ishte e lidhur me perceptimin e faktorit tė jashtėm dhe me mundėsinė e realizimit tė bashkimit tė trojeve shqiptare.

   Nė rrethana tė drejtpeshimit bipolar tė forcave ndėrkombėtare, ish-federata jugosllave lozte rolin e njė tampon-zone me rėndėsi tė veēantė pėr sistemet globale tė forcave (Pakti i NATO-sė dhe Traktati i Varshavės). Republika e Kosovės, nė rrethana tė tilla, ishte njė hap pėrpara nė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare; nė realizimin e tė drejtave kolektive nacionale shqiptare, ishte njė akceptim i realitetit tė dhėnė politik dhe njė avansim me rėndėsi i pozitės sė tyre brenda atij realiteti. RSP e Shqipėrisė atėbotė e zhvillonte njė politikė tė pavarur tė jashtme, por nuk ishte nė gjendje tė ndikonte nga pozitat e forcės nė ndryshimin e atij realiteti dhe as tė pozitės sė shqiptarėve brenda Jugosllavisė. Megjithatė, pėr shkak tė ngecjes sė zhvillimit ekonomik si dhe tė atij tė gjithmbarshėm tė shqiptarėve nė Jugosllavi dhe tė mosnjohjes sė realitetit nė Shqipėri, propaganda ideologjike e Shqipėrisė nuk mbetej pa efekt nė Kosovė.

   Efekti i tillė nė instancė tė fundit rezultonte si pakėnaqėsi me ndarjen e kombit dhe artikulohej si kėrkesė pėr t'u barazuar me tė tjerėt nė zhvillimin e gjithėmbarshėm shoqėror. Nevojat e zhvillimit s'ka dyshim se do tė artikuloheshin kėsisoji edhe pa propagandėn nga Shqipėria, por ajo me siguri i ka ndihmuar shpejtimit tė procesit. Me fjalė tė tjera, shkaqet pėr ngecjen e vet nė zhvillim pjesa mė e madhe e shqiptarėve i shihte nė pozitėn e vet tė pabarabartė dhe tė subordinuar, gati koloniale, nė Jugosllavi, si dhe nė mungesėn e aparatit tė pėrbashkėt vetjak tė zhvillimit, d.m.th. tė shtetit. Meqenėse rrethanat ndėrkombėtare qė karakterizoheshin me drejtpeshimin e pėrmendur bipolar tė forcave nuk mund ta lejonin bashkimin e trojeve shqiptare, pikėrisht pėr shkak tė ndryshimit tė kėsaj barazpeshe, atėherė ishte fare i natyrshėm orientimi pėr Republikėn e Kosovės. Ky orientim, nė rrethana tė veprimit tė shumė grupeve ilegale, kryesisht tė orientuara pėr bashkimin e trojeve shqiptare, ishte meritė e politikės zyrtare, por edhe e autorit tė kėtyre rreshtave. Kjo ėshtė me rėndėsi tė konstatohet pėr shkak tė implikacioneve qė mund tė kishte nė zhvillimin e mėtejshėm tė ngjarjeve, dhe jo pėr shkak tė tendencave tė pakripė qė tė injorohen faktet, e as pėr shkak tė "dekorimit" a posteriori  tė individėve qė nuk kishin pothuaj kurrfarė roli nė shtyrjen e proceseve pėrpara. Kėrkesa pėr Republikė nė esencė ishte kėrkesė pėr evropeizimin e Kosovės, nė qoftė se fjala "evropeizim" kuptohet drejt si tendencė pėr barazimin dhe nivelizimin e zhvillimit me shtetet e zhvilluara tė Evropės, e jo pėr t'i imituar anėt negative tė civilizimit tė saj, tė cilat edhe ajo vetė pėrpiqet t'i eliminojė. Njė dallim i tillė rreth kuptimit tė pėrmbajtjes sė kėtij nocioni nė Kosovė ka qenė prezent  edhe para vitit 1981, si edhe pas tij, por ėshtė edhe sot. Tani artikulohet si pritje pasive qė Evropa ta bėjė jetėsimin e Republikės, pa organizim adekuat tė brendshėm dhe pa ndonjė mund pėr shtytje nga brenda. Vetėm nevoja pėr zhvillimin e gjithmbarshėm dhe tė shpejtuar tė Kosovės i nxiti tė rinjtė dhe tė rejat nė luftė demokratike (atėherė kur nuk ekzistonte kurrfarė demokracie) pėr Republikė, e jo qejfi, moda a dėshira pėr ta imituar Evropėn. T'i akuzosh ata qė e lindėn edhe Republikėn edhe demokracinė se nuk e deshėn kėtė tė fundit, do tė thotė se diē nuk ėshtė nė rregull, jo vetėm nė kokat e individėve, por nė raportet nė shoqėri. Tė ndėrpriten proceset, duke e vėnė veten nė krye pa ndonjė meritė tė veēantė, pasi tė jenė bėrė akuza tė tilla tė rėnda dhe shkelje tė ēoroditura tė bartėsve tė kėtyre proceseve, e pastaj tė vraposh nėpėr Evropė dhe Amerikė me shpresė se ata, faktorėt e jashtėm, do ta bėjnė kompletimin e proceseve nė Kosovė, nuk ėshtė vetėm bajraktarizėm (kjo do tė ishte e keqja mė e vogėl), por manipulim me interesat mė vitale tė Kosovės, nė qoftė se jo vetėm injorancė e thellė politike.

   Republika e Kosovės atėbotė nuk e cėnonte integritetin territorial tė Jugosllavisė dhe as barazpeshėn bipolare tė forcave. Ajo nuk mund tė ishte kundėr interesave globale tė palėve rivale. Pėrkundrazi, Republika e tillė e Kosovės nuk do tė ishte vetėm nė funksion tė zhvillimit tė Kosovės, por edhe nė funksion tė forcimit tė raporteve jugosllavo-shqiptare, si dhe tė vetė Jugosllavisė, andaj, nė mėnyrė indirekte, edhe nė funksion tė stabilitetit dhe tė paqes nė Ballkan dhe nė Evropė. Kėto ishin disa nga tezat kryesore tė zhvilluara gjatė hetimeve nė burg mė 1981, por hetuesit, natyrisht, i kundėrshtonin me pretekstin e dėgjuar mė vonė edhe publikisht, se kinse Republika e Kosovės do ta dobėsonte Serbinė, do ta reduktonte, siē thoshin ata, nė "pashallėk tė Beogradit"!? Pėrderisa na mbanin nė burg dhe na dėnonin rėndė, ishte fare e natyrshme tė gjenin ndonjė pretekst dhe arsyetim, por qysh atėherė ishte fare evidente se ato nuk ishin bindėse as pėr ata vetė. Pėrse atėherė konstituimi i Republikės sė Kosovės u vonua pėr 9 vjet tė plota, kurse jetėsimi i saj akoma shtyhet edhe sot? Nė qoftė se ruajtja e integritetit territorial tė Jugosllavisė ose ruajtja e Jugosllavisė, e jo dominimi nė Jugosllavi, ka qenė interesi i njėmendėt i Serbisė, dhe nė qoftė se Republika e Kosovės nė Jugosllavi njėmend do tė ishte edhe nė funksion tė forcimit tė saj, pėrse atėherė Serbia jo vetėm qė e kundėrshtoi, por akoma vazhdon ta kundėrshtojė jetėsimin e Republikės sė Kosovės?

 

A zhvillohet lufta pėr interesa ideologjike

 

   Pėrgjigjet nė pyetje tė tilla mund tė jenė tė nduarnduarta, por jo edhe aq tė thjeshta. Njėra nga pėrgjigjet mė tė shpeshta qė lexohet nėpėr faqet e shtypit, qė komentohet e dėgjohet edhe pėrmes ekranit tė TV-sė, lidhet me natyrėn e sistemit nė Serbi, i cili cilėsohet si sistem "serbo-sllavo-komunist", d.m.th. hegjemonist. Pėrgjigja e kėtillė e presupozon faktin se marrėveshja  ose dialogu do tė ishte i mundshėm sikur tė suprimohej sistemi nė fjalė. Fakti se nė luftėn nė Kroaci gati njėsoj marrin pjesė edhe pjesėtarėt e partive tjera politike, pra jo vetėm tė PSS, dhe se atė e pėrkrahin edhe udhėheqjet e kėtyre partive, dhe jo vetėm udhėheqja e PSS, e zhvlerėson gati nė tėrėsi kėtė argument. Dhe kjo ėshtė e natyrshme, pasiqė asnjė luftė nė histori nuk u zhvillua pėr interesa ideologjike, por pėr ato vitale ose jetike. Ideologjia, rėndom, me mė pak ose mė tepėr sukses i artikulon dhe i arsyeton interesat e tilla, por nuk mund tė jetė substitucion pėr to.

   Nga disa shpjegime a posteriori tė ish-funksionarėve titistė lidhur me atė se ata nuk e deshėn Republikėn "staliniste" ose edhe Republikėn nė federatėn Jugosllave, sikur mund tė kuptohet se nė ndonjė moment, gjatė dekadės sė shkuar, ka qenė i mundshėm konstituimi dhe jetėsimi i Republikės sė Kosovės, bile ndoshta edhe me pajtimin e Republikės Serbe, por qė kėtė e paska refuzuar elita titiste e Kosovės. Natyrisht, kjo ėshtė njė gėnjeshtėr e kulluar. Elita titiste gjatė pjesės mė tė madhe tė dekadės sė shkuar as qė ka pasur haber se ē'po ngjante nė Kosovė, ndonėse politikisht e pėrfaqėsonte Kosovėn. Ndryshe, si mund tė shpjegohet fakti qė vazhdimisht ishte e befasuar me ngjarjet, dhe se gjithmonė ndodhej nė bisht tė tyre, nė vend se t'u paraprinte? Njė ish-funksionar tjetėr titist, por qė ishte mė pak titist, sepse nuk i takonte rrethit tė ngushtė tė titistėve tė organizuar si klikė, kėtė e pranoi hapur nė njė intervistė tė mėhershme dhėnė «Zėrit tė Rinisė»: "Na trathtuan"-tha ai, duke menduar nė ca premtime tė mėhershme tė instancave mė tė larta lidhur me ngjarjet qė zhvilloheshin nė Kosovė. Nga kjo del pėrfundimi i dytė kategorik se nuk ka qenė nė kompetencė tė titistėve nė Kosovė as refuzimi dhe as pranimi i ēfarėdo Republike tė Kosovės, staliniste ose jo, nė federatė ose konfederatė, nė asociacionin e shteteve sovrane tė ndonjė bashkėsie Jugosllave ose jo. Fakti se nga fundi i viteve '80 u shqetėsua gati e tėrė elita titiste nė Kosovė me rrahje dhe me izolime nuk e tregon "fajėsinė", pėrkatėsisht ,"meritėn" e tyre pėr Republikėn e Kosovės, por pėrkundrazi: insistimin e pushtetit qė mė nė fund edhe ajo tė futet nė kėto procese.

 

Elita e frikėsuar  titiste

   

   Ambasadori amerikan nė Pragė nė njė artikull nė revistėn «Foreign Affairs» me tė drejtė tregonte se si elita politike dhe intelektuale e Ēekosllavakisė ishte tmerruar aq shumė pas intervenimit tė rusėve nė vendin e tyre nė vitin 1968, sa qė mė vonė, pėrkundrejt ndryshimeve tė shteteve pėrreth, pastaj dhe nė vetė BRSS-nė, bile edhe pėrkundrejt aktivizimit tė shumė grupeve jashtė elitės ēekosllavake, ajo nuk lėvizte dot. Ishte dashur qė ai t'i luste rusėt qė t'i aktivizojnė aktivistėt partiakė dhe miqtė e tyre, nė mėnyrė qė mė nė fund elitės intelektuale dhe politike ēekosllavake t'i hiqej frika dhe tė futej nė vallen e demokracisė. Nė analogji me kėtė, elita titiste nė Kosovė ishte frikėsuar aq shumė nga maltretimet dhe dėnimet e tė rinjve gjatė dhjetė vjetėve tė shkuar, gjė qė e dėshmonte dhe me heshtjen e vet, saqė nuk e kishte kuptuar dot detyrėn e mbrojtjes sė tyre. Ėshtė dashur tė organizohej njė reprizė miniaturiale e pėrvojės sė tė rinjve me vetė ish-pjesėtarėt e elitės titiste, nė mėnyrė qė mė nė fund ta kuptonin se duhej tė futeshin nė vallen e demokracisė. Mirėpo pėr ndryshim nga elita intelektuale dhe politike ēekosllovake, elita titiste nė Kosovė, si rėndom, edhe kėtė radhė e teproi:- kukati aq shumė, sa qė gati pėrfundimisht i tmerroi tė tjerėt. Futjen nė vallen e demokracisė ajo nuk e kuptoi si pjesėmarrje tė barabartė nė luftėn pėr demokraci dhe pėr Republikėn e Kosovės, por si mision pėr eliminimin e atyre tė mėparshmėve, dhe tani habitet se si gjėrat nuk ecin dot pėrpara! Elita titiste nė Kosovė edhe kėtė herė tregoi se ajo nuk mund tė emancipohej nga pushteti i vjetėr, se nuk mund tė mendonte me kokėn e vet, por doemos i duhej njė mbėshtetje, nese jo nė Beograd, atėherė doemos nė Evropė! Thuajse Beogradi ndodhej jashtė Evropės dhe thuajse Evropa nuk e njihte Beogradin, por vetėm elitėn titiste nė Kosovė! Andaj, arsyetimet se ata nuk e deshėn Republikėn e kėtillė apo tė atillė nė Kosovė nuk u duheshin gjė: me pendla tė huaja nuk mund tė kėndohej as kėnga e mėngjesit, dhe as e ditės, sado qė tė dukeshin tė bukura.

   Megjithatė, gjėrat duhet vėnė nė kontekstin e tyre real. Pavarėsisht nga ajo se elita titiste nė Kosovė nuk ishte e informuar fare mbi atė qė realisht po ngjante nė Kosovė, ėshtė fakt se ėshtė refuzuar konstituimi i njė republike eventualisht komuniste nė Kosovė dhe nė federatėn Jugosllave. Me kėtė i ėshtė bėrė shėrbim demokracisė (kushtimisht), nė Jugosllavi dhe mė gjerė nė Ballkan, dhe ndoshta edhe nė Evropė. Mirėpo, a ishte njė shėrbim i tillė edhe nė interes tė popullit nė Kosovė dhe tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi  kjo do tė shihet mė vonė. Do tė varet nga ajo se me ēka do tė shpėrblehet njė shėrbim i tillė? Kthimi i statusit tė autonomisė sipas Kushtetutės sė vitit 1974 apo vėnia e Kosovės apo e shqiptarėve nėn ndonjė status special, zgjidhje tė cilat herėpashere Lordi Kerrington po i formulon pėr serbėt nė Kroaci, me siguri se nuk do tė ishin kurrfarė shpėrblimi adekuat me viktimat e rėna shqiptare gjatė tėrė njė dekade dhe gjatė fillimit tė dekadės sė dytė. Pėrkundrazi, do tė ishte njė manipulim  i tmerrshėm me Kosovėn, pavarėsisht nga ajo se republika eventuale komuniste nė Kosovė, sipas kėtyre vlerėsimeve, do ta prishte ekuilibrin bipolar tė pėrmendur mė heret tė forcave, sepse do ta forconte enverizmin nė Shqipėri, pastaj bllokun e republikave jo mjaft tė zhvilluara nė Jugosllavi; do ta rrezikonte pozitėn e privilegjuar ekonomike tė republikave tė zhvilluara nė Jugosllavi dhe interesat afariste dhe strategjike tė miqve tė tyre. Njė vlerėsim i tillė doemos niset nga teza se regjimi i Sllobodan Millosheviqit nė Serbi ishte vetėm komunist e jo p.sh. nacionalist, se regjimi i tillė do tė pajtohej pastaj me njė republikė tė ngjashme nė Kosovė dhe se Kosova do tė ishte pėrsėri me Serbinė, por nėn Serbi!? Dhe pėrsėri kemi tė bėjmė me njė tezė kryekėput manipulante! Republika e Kosovės kėrkohej tė ishte tėrėsisht e barabartė me tė gjitha republikat  tjera nė Jugosllavi  d.m.th. ta gėzonte tė njėjtin status si edhe tė tjerat; tė kishte tė njėjtėn lidhje me organet federale (konfederale apo asociative) si edhe tė tjerat; tė njėjtat obligime dhe pėrgjegjėsi si dhe tė tjerat. Nuk do tė ishte nėn Serbi por do tė ishte e barabartė me Serbinė nė ēėshtje tė statusit tė vet. Ndėrkaq, sa u pėrket interesave reale ekonomike, politike apo gjeopolitike (kjo duhet tė kuptohet doemos njėherė e pėrgjithmonė) me Serbinė mund tė kishim apo tė mos kishim interesa tė pėrbashkėta;  mund tė zhvillojmė luftė dhe mund tė kultivojmė miqėsinė; mund t'i investojmė energjitė tona pėrkatėse pėr evropeizimin e shpejtė tė vendeve tona, apo sėrish mund ta pėrgjakim historinė; me Serbinė mund tė zhvillonim ēfarėdo raportesh, por as ne as Serbia nuk mund tė zhvendosemi prej vendeve tona; nuk mund ta zgjedhim ndonjė fqinj tjetėr mė tė mirė; dhe nuk mund tė bėhemi mė tė tjerė  se ē'jemi. Do tė qėndrojmė aty edhe ashtu siē jemi. Ėshtė mirė tė pėrpiqemi tė bėhemi mė tė mirė. Dhe pėr t'u bėrė mė tė mirė; pėr tė ecur mė shpejt pėrpara; pėr t'i zėnė vendet pėrkatėse aty ku duhet, doemos mė parė duhet tė jetėsohet Republika e Kosovės. Ky ėshtė interesi vital i Kosovės, por edhe i tė gjithėve nė Ballkan. Nuk ekziston ndonjė rrugė tjetėr.

 

Shtetet nė rolin e xhandarit rajonal

 

   Zhvillimi kapitalist, nga ana tjetėr, nė gjithė historinė e vet dhe nė tėrė hapėsirėn e botės gjithmonė ėshtė mbėshtetur nė ligjin e zhvillimit tė pabarabartė - nė hapėsirė e ka mbėshtetur zhvillimin e njė rajoni tė caktuar, i cili pastaj ėshtė dashur tė tėrheqė pas vetes zhvillimin e rajoneve tė tjera. Nėse ka qenė fjala pėr komplekse shtetesh, ėshtė forcuar njė gjer nė dy apo tri shtete, tė cilat, pos rolit tė modelit zhvillimor, luanin edhe rolin e xhandarit rajonal (Izraeli dhe Irani nė kohėn e Shah Pahlavisė dhe Iraku mė vonė) nė Lindjen e Mesme: Republika Jugafrikane dhe Rodezia e dikurshme nė Afrikė; Brazili nė Amerikėn Latine. S'ka dyshim se nė zhvillimin ekonomik tė Jugosllavisė, republikat veriore, dhe ndoshta ndonjė rajon i caktuar brenda Serbisė, kanė lozur njė rol tė tillė tė modelit zhvillimor. Dikush kėtė mėnyrė tė zhvillimit brenda hapėsirave tė caktuara dhe mbėshtetjen nė zhvillimin e punkteve tė veēanta e ka quajtur subimperializėm, duke menduar me kėtė mė tepėr mbi njė taktikė imperialiste tė kontrollit mbi hapėsirat rreth e pėrqark. Ėshtė quajtur kėshtu duke e pasur parasysh ndarjen e atėhershme tė botės nė sisteme tė kundėrta politike dhe luftėn e tyre konkurrente. Sot nė Evropė vėrtetė ėshtė suprimuar sistemi komunist, por meritėn mė tė madhe pėr kėtė duket se e kanė pikėrisht punktet nė fjalė. Nė Evropė gjithashtu ka akoma rajone tė pazhvilluara dhe aty gjithsesi edhe mė tutje vepron ligji i zhvillimit tė pabarabartė ekonomik. Republika e Kosovės me angazhimin e vet do tė duhej t'i zbuste efektet negative tė tij. Me fjalė tė tjera, nuk ka kurrfarė dyshimi se lufta nė Kroaci, nė tė cilėn tė dy palėt etiketohen me konotacione ideologjike (serbo-komuniste, ustasho-fashiste, etj.), nė esencė po zhvillohet pėr sigurimin e njė pozite mė tė mirė ekonomike nė njė pėrtėritje eventuale tė Jugosllavisė. Nga ky aspekt, te kundėrshtarėt nė fjalė ekziston njė disproporcion evident: Kroacia dhe Sllovenia janė mė tė zhvilluara dhe modeli i ri eventual i rregullimit tė raporteve nė Jugosllavi do tė duhej t'ua siguronte kėtė pėrparėsi edhe mė tutje; ndėrkaq Serbia ėshtė mė pak e zhvilluar se ato, por mė e madhe me territor dhe me numėr tė popullsisė, pastaj edhe mė e fortė nė pikėpamje ushtarake. Ajo do tė dėshironte ta ruante pozitėn e vet politike nė Jugosllavinė e tretė eventuale, me shpresė se me njė politikė mė nacionale, do tė mund tė arrinte shkallėn e zhvillimit ekonomik tė simotrave veriore, dhe nė perspektivė, eventualisht t'ua tejkalojė. Ajo qė nė Serbi mund tė quhet mbeturinė e ideologjisė komuniste duket se ėshtė pikėrisht vetėdija mbi interesin nacional tė zhvillimit nė perspektivė. Dhe kjo aspak nuk ka tė bėjė me "ndryshkun" e mendjes sikur qė nganjėherė mendohet dhe shkruhet ndėr ne. Nga kjo vetėdije ajo nuk mund tė heq dorė, bile as me humbje tė betejės. Nga ana tjetėr, duket fare evidente se republikat veriore nuk mund ta pranojnė pėrtėritjen eventuale tė njė Jugosllavie ku sėrish politikisht do tė dominonin serbėt. Rrugėdalja nga ky rreth magjik ose do tė gjendet nė kompromisin brenda kufijve tė tanishėm tė Jugosllavisė, ose edhe nė ri-rregullimin e raporteve nė Ballkan. Pėr kėtė tė fundit ekziston rreziku real qė tė mendohet se shqiptarėt do tė duhej ta paguanin tagrėn e pajtimit eventual tė vėllezėrve sllavė. Kjo ka ngjarė tashmė nė tė kaluarėn. Do tė ishte tragjike tė ngjajė sėrish. Mirėpo, ėshtė edhe mė keq tė mos jesh i vetėdijshem pėr kėtė.     

 

Serbėt dhe rusėt

   

   Ēfarėdo qė tė jetė rrugėdalja nga kriza, duket se ajo nuk ėshtė aspak e lehtė. Nė rend tė parė pėr shkak se e presupozon akceptimin e zgjidhjes eventuale nga tė gjitha palėt e interesuara, por edhe sepse palėt nė konflikt  bartin nė vete argumente dhe interesa fundamentale, tė cilat, pėr shkak tė rėndėsisė sė vet, shtrihen edhe jashtė tyre. Demokratizimi i pėrgjithshėm i Evropės dhe bashkimi i saj mbi baza demokratike, qė nė Jugosllavi u lidh me republikat e zhvilluara veriore, e gėzon pėrkrahjen jo vetėm tė Evropės dhe SHBA, por edhe tė Bashkimit Sovjetik. Ndėrkaq, gjykuar nga aspekti i interesave serbe, politika serbe do ta akceptonte demokratizimin, por jo nė dėm tė fuqisė sė vet. Tashmė ėshtė i qartė orientimi afatgjatė i politikės serbe qė me ēdo kusht t'a ruajė pozitėn e vet politike, qoftė edhe nė ndonjė Jugosllavi tė cunguar, miniaturiale. Duket fare irelevante nėse kėtė synim tė politikės serbe do t'a mbėshteste konkretisht edhe Bashkimi Sovjetik.

   Pikėsynimi i tillė i politikės serbe jo vetėm qė nuk i prish punė politikės globale tė Bashkimit Sovjetik, por ndodhet edhe brenda kontekstit historik tė interesave imperialiste ruse dhe brenda rezultateve tashmė tė realizuara politike gjatė historisė. Bashkimi Sovjetik edhe mund tė mos e pėrkrah aktualisht politikėn serbe, por gjatė historisė sė shkuar nuk kanė qenė edhe aq tė rralla rastet kur politika e Serbisė e ka "detyruar" politikėn ruse ta ndryshojė kursin. Rasti mė i ri ishte periudha e komunizmit: nuk ishin sovjetikėt ata qė e detyruan Jugosllavinė tė lėshojė pe konform me Rezolutėn e Byrosė Informative tė vitit 1948, por e kundėrta, -sovjetikėt ishin ata qė tė parėt e braktisėn socializmin, natyrisht jo pėr shkak tė presionit tė Jugosllavisė, por ishte evidente se u detyruan ta ndiqnin rrugėn qė kjo e kishte trasuar e para. Bile Jugosllavėt, veēanarisht politika serbe, nuk bėnė hapa drastikė nė kėtė drejtim sa bėnė sovjetikėt, dhe nuk u ngutėn qė t'u parapėlqejnė tė tjerėve nė Evropė dhe nė Amerikė. Raste tė ngjashme kishte edhe gjatė luftėrave ruso-turke nė tė kaluarėn, p.sh. kryengritja serbe e vitit 1804, por edhe nė prag tė shpėrthimit tė Luftės sė Parė Botėrore. Me fjalė tė tjera, Serbia gati gjithmonė e ka gėzuar pėrkrahjen e Rusisė, por hapat i ka bėrė vetė, bile edhe atėherė kur ka humbur. Kėtė gjithnjė nė mbėshtetje tė vlerėsimeve tė veta tė rrethanave dhe pėr interesa tė veta. Pėr momentin aktual politik kjo ėshtė me rėndėsi pėr aq sa nuk mund tė llogaritet nė lėshimin pe tė politikės serbe pėr shkaqe tė mospėrkrahjes eventuale tė Bashkimit Sovjetik. Nga ana tjetėr, njė rol tė ngjashėm politik mund ta luajė edhe Kroacia, por nuk mund ta lozė Republika e Kosovės, e as Shqipėria. Edhe Kroacia, p.sh., mund tė tregohet autonome ose e pavarur nė vendimin e vet pėr vazhdimin e luftės, sepse mund tė shpresojė nė ndėrhyrjen e tė tjerėve. Megjithatė, ushtarakisht nuk ėshtė e barabartė me tė parėn.

   Meqenėse konsiderohet qė Bashkimi Sovjetik me braktisjen e socializmit, tashmė e ka paguar "tagrėn" pėr universalizimin e demokracisė nė Evropė, duket se ėshtė fare evidente se as Evropa e as SHBA, nuk janė, dhe as qė mund tė jenė tė interesuara qė sovjetikėt "tė paguajnė" edhe mė tutje, p.sh., me eliminimin e ndikimit tė tyre nė ato rajone tė cilat tradicionalisht ia njohu  si tė saj. Nga ky rregull mund tė pėrjashtohet blloku gjerman, por me kusht qė atje tė mbisundojė mendimi mbi maksimalizimin e fuqisė nė suaza gjeopolitike, qė nė momentin aktual politik, siē u pa mė lart (shiko nėntitullin: Shqiptarėt dhe proceset integrative) ishte nė kundėrshtim me interesat reale gjermane, pavarėsisht nga aktiviteti diplomatik i Gensherit, dhe nė kundėrshtim me tendencat aktuale tė politikės ndėrkombėtare. Me supozimin se kompromisi i pėrmendur pėr zgjidhjen e krizės jugosllave nuk mund tė jetė ndonjė federatė e modernizuar (opcion i APJ), ose ndonjė konfederatė e centralizuar, ēdo zgjidhje tjetėr e presupozon mundjen e njėrės nga palėt nė konflikt. Kroacisė vėshtirė se do t'i duhej ndonjė pavarėsi e plotė pa gati njė tė tretėn e territorit qė e konsideron tė vetin, kurse Serbia vėshtirė qė do tė lejohet tė formojė ndonjė "Serbosllavi". Pra, nė qoftė se ky mat-pozicion nuk do tė rezultojė nė ruajtjen e integritetit territorial tė Jugosllavisė (qėllim kapital i APJ), atėherė duket njėsoj reale mundėsia e zgjerimit tė konfliktit, jo vetėm nė pjesėt  tjera tė vendit, por edhe jashtė tij. Nė rrethanat e tanishme ndėrkombėtare kjo do tė ishte pak e besueshme, sikur tė pėrjashtohej ēėshtja e jetėsimit tė Republikės sė Kosovės dhe e zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare nė pėrgjithėsi. Pėr kėtė shkak, nė rrafshin teorik gjėrat duken mjaft tė qarta: ose do tė ruhet integriteti territorial i Jugosllavisė, me njė rregullim tė brendshėm, i cili pavarėsisht nga ajo se si do tė quhet, do tė nėnkuptojė ekzistimin e organeve dhe tė funksioneve minimale tė pėrbashkėta dhe tė pranueshme pėr tė gjithė, sė bashku me Republikėn e Kosovės qė do tė kishte status tė njėjtė si edhe njėsitė e tjera tė kėtij organizmi, ose do tė hapet mundėsia e zgjerimit tė konfliktit dhe e rirregullimit tė raporteve nė Ballkan, gjė qė e nėnkupton luftėn. Nė rrethana tė kėtilla imponohet vetėm njė pyetje: A ėshtė politika e Republikės sė Kosovės (duke i nėnkuptuar tė gjitha partitė politike dhe subjektet e tjera politike nė Kosovė), duke u zhvilluar nė pajtim me peshėn e situatės dhe me vetėdijėn e plotė mbi konsekuencat e mundshme tė secilit opcion?

 

Politika me kushtėzime dhe direktivat

 

   Partitė politike nė Kosovė i artikuluan qėllimet politike kryesisht pėrmes shprehjeve nė kondicional: "nė qoftė se", "nėse" dhe "po qe se …atėherė". Nė qoftė se, p.sh., do tė ruhet integriteti territorial i Jugosllavisė, atėherė do tė luftohet pėr njė republikė tė barabartė sovrane nė Jugosllavi; nė qoftė se do tė lejohet prishja e kufijve tė brendshėm, atėherė do tė luftohet pėr njė republikė shqiptare nė Jugosllavi, e nėse nuk do tė ketė Jugosllavi atėherė do tė ketė Shqipėri edhe pėr shqiptarėt nė Kosovė! Fort bukur! Mirėpo, pėr cilin opcion duhet tė luftohet? Me siguri, do tė pėrgjigjeshin (gjykuar nga logjika e brendshme e pranishme nė opcionet alternative) -sipas rrethanave, qėllimi dihet! E po t'i pyesje cilat janė vlerėsimet mbi rrethanat ekzistuese, atėherė, pos pėrgjigjeve euforike mbi kėto ose ato mundėsi, mbi kėtė apo atė bisedė me akėcilin funksionar, senator a politikan, gazetar a komentator, pėrgjigje definitive me tė vėrtetė nuk do tė kishte. Dhe meqė jemi nė prag tė shekullit XXI dhe ndodhemi nė Evropė e jo nė brigjet e Amazonit, ne nuk do tė kujtojmė se mungesa e pėrgjigjeve tė kėtilla ėshtė e rastit, refleksion i situatės momentale, spontanitet i vetvetishėm. As qė do tė kujtojmė se mungon orientimi i caktuar. Ai ekziston dhe duket se ėshtė i lidhur me republikat veriore dhe me qeverinė e dikurshme federale. Republikat veriore dhe qeveria e dikurshme federale me siguri se e kanė bėrė edhe analizėn e situatės politike nė Evropė dhe nė botė, por vetėm nga aspekti i tyre dhe me qėllim tė realizimit tė qėllimeve tė tyre. Kosova nė kėtė rast ka qenė vetėm njėra nga komponentat, interesat e sė cilės kanė mundur tė respektohen pėr aq sa nuk do t'i rrezikonin interesat e komponentave  tjera -autore tė vlerėsimeve tė dhėna. Se sa  i ėshtė pėrgjigjur drejtimi i tillė politik edhe interesave reale tė Kosovės dhe me ēfarė serioziteti janė bėrė kėto analiza nga aspekti i mundėsive pėr jetėsimin e Republikės sė Kosovės shpresojmė se mund tė shihet edhe nga tezat e pėrmbajtura nė kėtė punim. Pėr kėtė shkak, nuk do tė polemizohet me "njohėsit" e politikės nė Kosovė, por do tė vazhdohet theksimi i atyre komponentave, qė pas mendimit tonė, i vėshtirėsojnė ecuritė e luftės politike pėr zgjidhjen e ēėshtjeve me rėndėsi pėr Kosovėn.

    Qėllimet politike tė artikuluara me shprehje tė kondicionalit  gramatikor mund tė jenė politikė serioze pėr grupet e ndryshme konspirative qė e pretendojnė marrjen me politikėn. Dikur kėto i karakterizonin partitė efemere komuniste tė Botės sė Tretė, tė cilat nuk ishin nė gjendje as t'u prinin ngjarjeve, dhe as tė mbeteshin jashtė tyre. Pėrpiqeshin t'u mbeteshin besnike  mėsimeve tė Leninit dhe tė Stalinit pėr rolin e tyre nė rrethanat revolucionare antikoloniale. Prandaj rėndom pėrfundonin nė shuarje tė plotė, ngase u mungonte si origjinaliteti i veprimeve, ashtu edhe i vlerėsimeve. Pėr kėtė shkak, qėllimet politike tė artikuluara me shprehje tė kondicionalit gramatikor janė politikė tėrėsisht joserioze kur trajtohen si dokumente pėr orientimin e luftės sė njė populli, pasi asnjė populli nuk mund t'u diktohen "direktiva" pėr sjelljet, e aq mė pak pėr dėshirat ose pėr vullnetin politik. Njė popull, ose e dėshiron realizimin e njė qėllimi politik, dhe pėr tė ėshtė i gatshėm tė sakrifikojė, ose nuk e dėshiron. Qėllimi politik i popullit shqiptar nuk mund tė jetė tjetėr pos bashkimit tė tij njė shtet tė vetėm shqiptar. Me argumente tė shumta qė nuk mund tė kontestohen, historia e ka vėrtetuar se shtetet nuk janė vetėm pikėsynim historik i ēdo populli; suazė mė e mirė pėr ruajtjen dhe ngritjen e identitetit kolektiv kombėtar (qė pėrfshin gjuhėn, kulturėn etj.), por edhe instrument i pazėvendėsueshėm dhe absolut pėr zhvillimin e tij, konform me shpirtin dhe me traditėn e vet, por edhe konform me kėrkesat qė ia parashtron koha. S'ka shtet pėr vete dhe pėr hir tė vetes. Nė qoftė se kjo ėshtė kėshtu pėr tė gjithė popujt e civilizuar tė botės, dhe me siguri se ėshtė, dhe nė qoftė se jemi popull i civilizuar, dhe me siguri se jemi, atėherė nuk mund tė jetė ndryshe as pėr ne shqiptarėt. Nė rrethanat demokratike pėr tė cilat u luftua me gjak e me mund, nuk ka ndonjė arsye qė kjo tė mos  thuhet.

 

Opcioni evroperėndimor

 

    Ndėrkaq, sa i pėrket mundėsive pėr realizimin e qėllimit (aspiratės) sė natyrshme tė popullit shqiptar, ato varen nga resurset e brendshme dhe nga rrethanat e jashtme, por varen edhe nga vlerėsimi i drejtė, objektiv dhe analitik qė kėtyre dy komponentave tė njė tėrėsie (tė brendshme dhe tė jashtme) ua bėn faktori i organizuar politik. Zatėn, kjo ėshtė detyra qenėsore, por edhe kuptimi i ekzistimit tė faktorit tė organizuar politik tė ēdo vendi. Lufta pėr marrjen e pushtetit politik ėshtė vetėm nusprodukt i kėtij roli, sepse pushteti politik nuk mund tė jetė nė funkcion tė vetes (pėrveē kur deformohet nė tėrėsi), por tė ndonjė qėllimi tjetėr mė fundamental. Detyrė tjetėr me rėndėsi pėr faktorin e organizuar politik ėshtė gjetja e rrugėve mė tė mira dhe mė tė shkurtra pėr realizimin e qėllimeve politike qė janė tė zbatueshme, tė mundshme pėr pėrdorim me humbje sa mė tė vogla, sa mė tė lehta dhe sa mė tė parėndėsishme. Nė qoftė se kjo ėshtė kėshtu pėr tė gjitha vendet e botės, atėherė s'ka se si tė mos jetė edhe pėr faktorin e organizuar politik tė Kosovės.

    Pėr kėtė shkak, ėshtė gati tėrėsisht e pakuptueshme qė thelbi i ēėshtjes akoma nuk shtrohet hapur: ēfarė janė vlerėsimet pėr situatėn kur faktori i jashtėm pėr shkaqe tė ndryshme, hipotetikisht: a) nuk mund tė mos lejojė zgjerimin e konfliktit, por p.sh., mund t'a lokalizojė atė vetėm nė territorin e Ballkanit, dhe b) mund tė pėrpiqet ta gjejė kompromisin pėrsėri nė dėm tė interesave nacionale shqiptare? Nga ana tjetėr, tani ėshtė mė se evidente se interesi kyē aktual i Republikės sė Kosovės ėshtė jetėsimi i saj. Dhe po ashtu ai ėshtė i lidhur me zgjidhjen e krizės jugosllave. Lidhur me kėtė, doemos paraqiten pyetje tė shumta, por ajo qė ėshtė mė e qenėsishme ka tė bėjė me faktin se a thua ekzistojnė garanci tė forta se zgjidhja e krizės jugosllave do tė jetė pikėrisht ashtu siē e ka paraparė faktori i jashtėm -njė Jugosllavi-asociacion i shteteve sovrane, ku Republika e Kosovės do tė ishte po ashtu njė shtet sovran asociativ? Dhe pėrsėri thelbi i ēėshtjes duhet thėnė troē: fjala ėshtė pėr opcionin evroperėndimor me tė cilin u lidhėn republikat veriore tė Jugosllavisė dhe me tė cilin u lidhėn edhe forcat aktuale politike (faktori i organizuar politik) nė Kosovė, por edhe nė Shqipėri. Mirėpo, nė kushtet e universalizimit tė demokracisė nė tė gjithė Evropėn, edhe politika serbe qė nė fillim e kishte tė qartė se Republika e Kosovės duhej tė jetėsohej nė funksion tė bashkimit tė popullit shqiptar; jo vetėm konform me proceset integrative nė Evropė, por edhe me interesat fundamentale tė popujve tė Ballkanit pėr ruajtjen e paqes dhe pėr kultivimin e stabilitetit politik si parakusht tė ēdo evropeizimi.

   Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė evitoheshin mundėsitė pėr instrumentalizimin e tyre nė funksion tė interesave tė huaja.

   Qėmoti ishte koha qė kjo e vėrtetė e moēme e kėtyre trojeve tė akceptohej njėherė e pėrgjithmonė nga tė gjithė popujt. Nė kėtė mėnyrė do tė ishte e mundur tė hapeshin rrugėt e zhvillimit, tė evropeizimit dhe tė pėrparimit, jo tė errėsirės, tė ngecjes dhe tė vdekjes. Mirėpo, lidhur me vetėdijėsimin mbi natyrėn e interesave tė vėrteta nė secilin nivel sigurisht se edhe pėr njė kohė tė gjatė do tė ketė mbitheksime tė interesave partikulare, jo tė atyre universale; tė interesave tė elitave, dhe mė pak tė popujve;  diktate tė fuqisė dhe jo tė vullnetit tė lirė. Tė gjitha kėto mund tė rezultojnė nė zvarritjen e proceseve, ta rrezikojnė drejtimin e tyre, por ndėrkaq nuk mund t'i ndalin ato, e as ta pengojnė shpėrthimin e interesave tė njėmendėta; mund ta komplikojnė krizėn, por nuk mund ta pengojnė zbėrthimin definitiv tė saj. Me shpresėn se nga analiza e pėrmbajtur nė kėtė tekst ėshtė fare lehtė tė nxirren veēoritė dhe tendencat e proceseve nė nivelet  tjera (evropian, ballkanik, jugosllav), tani ėshtė e udhės tė ndalemi ende nė Republikėn e Kosovės. Shquarja e disa dobėsive dhe problemeve tė cilat e rėndonin situatėn edhe ashtu tė rėndė nė tė kaluarėn, duket se ende vazhdon. Do tė ishte mirė qė ato tė marrin fund njė herė e pėrgjithmonė dhe pėr hir tė kėtij qėllimi pason analiza e mėposhtme.

 

Njė Kuvend nė Krushė tė Madhe

 

   Fjala ėshtė pėr Kuvendin e jashtėzakonshėm tė Degės sė LDK nė Rahovec, i cili u mbajt mė 6 korrik tė k.v. nė Krushė tė Madhe, fshat i kėsaj komune. Problemet e shqyrtuara nė kėtė Kuvend me siguri qė i tejkalojnė suazat e njė dege, ndėrsa rėndėsia politike e ēėshtjeve tė shqyrtuara me siguri qė shtrihet nė tėrė hapėsirėn, jo vetėm shqiptare. Shkaku ėshtė i thjeshtė: aty nuk u polemizua me delegatėt e Kuvendit /103/, por me tezat, metodat dhe veprimet qė reflektoheshin nė Kuvend. Dhe sa do qė heshtja vazhdon tė zgjasė, problemet do tė rėndojnė. Injorimi i tyre i qėllimtė me pretekstin se nuk janė reale vetėm sa i thellon e nuk i eleminon ato.

  Akceptimi i njėmendėt i njė tė vėrtete e nėnkupton faktin se nė veprimet e veta faktori subjektiv do t'i pėrmbahet porosisė sė saj. Ndėrkaq situata e komplikuar politike, mungesa e pėrvojės nė jetėn politike tė demokracisė, njohuritė e mangėta mbi interesat, intencat dhe mundėsitė e faktorit tė jashtėm, trashėgimia e mangėt politike e faktorit tė brendshėm, dhe njė varg faktorėsh tjerė, doemos ndikojnė nė shfaqjen e dobėsive tė shumta qė e pėrcjellin jetėn politike nė perioda tė tilla tranzitore si kjo e tanishmja. Mirėpo, nė qoftė se tė gjitha kėto  konsiderohen ekskuze pėr tė vazhduar tė vjetrėn, atėherė fjala ėshtė pėr diēka tjetėr dhe jo pėr dobėsitė. Arsyetimi i gabimeve ka kuptim vetėm atėherė kur ato nuk bėhen me qėllim dhe sidomos kur mungon intenca e pėrsėritjes sė tyre. Nė tė kundėrtėn fjala ėshtė pėr ndonjė kurs tė caktuar tė zhvillimit tė gjėrave. Nė qoftė se drejtimi i tillė vazhdimisht bie ndesh me faktet, atėherė diē nuk ėshtė nė rregull ose me kursin ose me bartėsit e tij, apo ndoshta me tė dytė. Konsekuencat rezultojnė sė paku nė ngecjen e proceseve, nė mos edhe nė diēka tjetėr. Dhe pasi qė ato kanė tė bėjnė me tė gjithė, dhe jo vetėm me disa, shanset pėr shpėrthimin eventual tė pakėnaqėsive tė grumbulluara nė atė mėnyrė vetėm sa rriten e nuk zvogėlohen.

   Nė rend tė parė duhet theksuar se pėrcaktimi pėr luftė politike nuk u kushtėzua vetėm me vlerėsimin objektiv tė mundėsive reale pėr tė zhvilluar njė luftė tjetėr nga ajo politike. Insistimi nė kėtė nuk do tė ishte tjetėr pėrveē se vulgarizim i tepruar i fakteve. Natyrisht, vetėdija kolektive mbi veten ushtron ndikim tė duhur mbi zgjedhjen e mjeteve tė luftės, por nė pėrcaktimin pėr luftė politike ndikim prioritar duket se ka pasur vetė natyra e qėllimit: -Konstituimi i Republikės brenda Jugosllavisė (federale, konfederale apo asociacion i brishtė i shteteve sovrane). Qėllimi i tillė e presupozonte vazhdimin dhe jo ndėrprerjen nė jetėn e pėrbashkėt me popujt tjerė, dhe as paktimin rigoroz me njėrėn nga palėt nė konflikt. Puna ishte tė luftohej logjika e forcės, por jo duke u vėnė nė shėrbim tė dinakėrisė sė tė tjerėve qė luftonin pėr hesapet e veta, e jo tonat. Sakrificat qė i bėnin shqiptarėt nuk shkonin vetėm nė favor tė konstituimit tė Republikės, por shtroheshin edhe nė altarin e mundėsive pėr ruajtjen e integritetit territorial tė vendit; tė paqes nė Ballkan, por mbi tė gjitha -venin nė altarin e demokratizimit tė raporteve politike nė vend; tė marrėdhėnieve jugosllavo-shqiptare; tė atyre nė Ballkan dhe nė Evropė. Dhe kjo mjaftonte. Zor qė nė ndonjė vend tė kishte ndonjė popull tjetėr qė kontribuoi aq shumė  pėr proceset integrative nė Evropė, jo se shqiptarėt e deshėn atė mė shumė se tė tjerėt, por sepse pozita e tyre e gjithėmbarshme i detyroi tė vepronin ashtu. S'kishte kurrfarė nevoje tė paktohej me ide dhe me teza tė llojeve tė ndryshme.

   Politika serbe ishte fare e vetėdijshme se Republika e Kosovės nuk do tė ishte zgjidhje definitive e ēėshtjes shqiptare. Kjo politikė, me logjikėn e forcės, rezononte nė fillim se kjo ēėshtje do tė duhej tė zgjidhej me forcė, gjithnjė me shpresėn e ushqyer nga orekset e vjetra pėr shndėrrimin eventual tė Shqipėrisė nė njė republikė tė shtatė jugosllave. Logjika e tillė problemin e Kosovės e shihte nė kontekst tė raporteve jugosllavo-shqiptare. Ndėrkaq ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi e shihte nė konekst tė raporteve jugosllavo-italiane ose nė kontekst tė raportit me fuqitė e Evropės. Kosova aty mbetej njė forcė e brishtė me tė cilėn mund tė luhej ping-pong.

   Mirėpo logjika e tillė e forcave, vėshtruar vetėm nga ky aspekt, rezononte me parametra gjeopolitikė kaherė tė tejkaluar, dhe dukej sikur shkonte ndesh me realitetin aktual. Si e tillė nuk mund tė ishte nė interes as tė atyre qė kėtė e praktikonin, sikur tė mos ishte fjala pėr diferencat e zhvillimit, as tė humanitetit dhe as nė interes tė sė ardhmes politike. Puna ishte qė kjo tė argumentohej. Dhe pikėrisht tek argumentimi gjėrat ēalonin e dukeshin tė palogjikshme: nė njėrėn anė, bėhej gjithnjė e mė tepėr e qartė se nė pikėpamje tė kufijve gjėrat do tė mbeteshin ashtu si kanė qenė. Jetėsimi i Republikės sė Kosovės, d.m.th. jo zgjidhja e menjėhershme dhe definitive e ēėshtjes shqiptare, do t'i ndihmonte afirmimit tė proceseve integrative nė Evropė, tė anėve pozitive tė kėtyre proceseve. Evropa nuk mund tė ishte Evropė e diktatit tė mė tė fortėve, por shprehje e vullnetit tė lirė tė popujve tė saj. Njė orientim i tillė nė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare do t'i evitonte mundėsitė pėr instrumentalizimin e serbėve nė dobi tė interesave ruse, por pastaj edhe tė shqiptarėve nė dobi tė interesave tė Perėndimit. Pėr kėtė shkak, stoicizmi me tė cilin populli shqiptar i pėrjetoi viktimat e luftės politike gjatė dekadės sė shkuar dhe fillimi i viteve '90 ushqehej me shpresėn se qė tė dy palėt nuk do tė tregoheshin tė shurdhėr ndaj kėrkesave tė tij legjitime, por edhe me ndjenjėn e tė drejtės morale se po i kontribuonte fuqimisht lindjes sė njė realiteti tė ri qė shtrihej larg pėrtej ėndrrave tė tij tė kufizuara nė hapėsirėn e vatrave tė veta.

  Nėn supozimin e ruajtjes sė kufijve tė jashtėm apo tė integritetit territorial tė Jugosllavisė, pėrse atėherė zhvillohej njė luftė kaq e tmerrshme nė Kroaci? Popujt nuk mund tė detyroheshin dot tė luftonin pėr shkak tė konotacioneve ideologjike. Edhe fashizmi si ideologji e kishte pasur pėr bazė pakėnaqėsinė me ndarjen territoriale tė botės dhe me vendin e vet nė tė. Ndėrkaq, shovinizmi, hegjemonizmi, etj., serbomadh ishin vetėm konotacione ideologjike, pas tė cilave fshihej diēka tjetėr. Puna ishte tė pėrcaktohej drejt se ēka ishte ajo dhe nė bazė tė kėtij pėrcaktimi tė formulohej njė politikė adekuate pėr Kosovėn. Pra, nga ana tjetėr, ishte gjithashtu e qartė se Serbia nuk do ta pranonte reduktimin drastik tė rolit tė vet nė raportet ndėr-republikane. Ajo e kishte vlerėsuar me precizitet tė saktė se njė asociacion i republikave sovrane jugosllave, me supozimin se nė atė asociacion Kosova do tė shkėputej nga ajo dhe do tė ishte e barabartė me tė tjerat, do ta sillte Serbinė nė pozitėn e dikurshme tė Kosovės ndaj Serbisė, pra, nė pozitė tė njė kolonie tė rėndomtė pėr nxjerrjen e superprofitit nga ana e mė tė zhvilluarve. Bile ndoshta edhe mė keq, se tani nuk do tė ekzistonte kurrfarė koncensusi nė marrjen e vendimeve: -tani edhe Serbia edhe Kosova do tė ishin nė pozitė tė barabartė tė varfanjakėve pėr tė shitur lėndė tė para nė tregun e republikave tė zhvilluara veriore. Ndėrkaq, njė federatė e modernizuar qė e kishte propozuar APJ me supozimin se Republika e Kosovės do tė ishte njėsi e barabartė federale me tė tjerat, mendoja me sinqeritet tė plotė dhe akoma mendoj, se do tė ishte nė interes tė Kosovės, por edhe nė dobi tė tė gjitha njėsive federale nė Jugosllavi. Meqė njė kohė tė gjatė Kosova kishte shėrbyer si treg pėr plasimin e mallrave tė finalizuara nga republikat veriore dhe minierė pėr ekstraktimin e lėndėve tė para, me konstituimin e saj nė republikė, mendoja se ishte rendi, bile edhe e udhės, qė edhe ato tani ta bartnin "vėllazėrisht" njė pjesė tė barrės pėr zhvillimin e saj tė shpejtuar.

   Pėr tė marrė vesh nėse Kosova pranohej si republikė nė propozimin e sipėrm tė APJ, e shkrova kryeartikullin e "DeA"-s, 2/1991, me titull "Armata dhe politika", por si presidenti Joviq (atėherė ishte kryetar i Presidencės jugosllave), ashtu edhe gjenerali Kadijeviq, e heshtėn pyetjen qė ishte e pranishme aty. Pastaj, pasuan sulme tė ashpra me qėllim tė diskreditimit tim tė plotė, por kjo akoma nuk mė mėrziste. Mendoja  atėherė, por edhe tani, se do tė kishte qenė nė interesin politik tė Kosovės angazhimi i saj nė favor tė ruajtjes sė integritetit territorial tė Jugosllavisė. Edhe atėherė edhe tani pėr mua si individ gjėrat ishin tė qarta: ose do tė ekzistonte njė Jugosllavi me Republikėn e barabartė tė Kosovės nė tė, ose pėr Kosovėn, pėr tė pasur Shqipėri, do tė duhej luftė pėr tė cilėn nuk ishim edhe aq tė gatshėm. Andaj, gjithnjė si individ, pavarėsisht nga sulmet qė mė drejtoheshin, isha i pėrcaktuar nė mėnyrė kategorike: a) pėr ruajtjen e integritetit terrritorial tė Jugosllavisė; b) pėr ruajtjen e pavarėsisė sė Shqipėrisė; dhe c) pėr Republikėn e barabartė tė Kosovės nė Jugosllavi. Kėto edhe i thashė nė Kuvendin e jashtėzakonshėm tė Krushės sė Madhe. Si studiues i politikės ndėrkombėtare, e dija tashmė se qarqet politike nė Perėndim territoret shqiptare i konsideronin si sferė tė interesave tė Lindjes dhe nuk ishin tė gatshme tė luftonin me sllavėt pėr interesat tona. Pėrkundrazi, mendoja se duhej tė luftonim vetė, me vendosmėri tė plotė, pėr ato qėllime politike, tė cilat edhe serbėt nuk do tė mund t'i refuzonin me asnjė pretekst moral dhe racional.

    Ndėrkaq, pikėrisht nė artikulimin e njė optimizmi tė tillė, tė sė drejtės morale dhe tė shpresave reale duket se u bėnė lėshime tė rėnda: uniteti dhe homogjeniteti qė ekzistonte nė popull qė nga fillimi rreth kėrkesės fundamentale -Republika e Kosovės, gjatė njė kohe u shfrytėzua pėr realizimin e qėllimeve tjera tė deklaruara ose tė padeklaruara, por gjithsesi mė pak tė rėndėsishme: u krijua artificialisht njė disponim euforik qė ushqehej me shpresėn se faktori i jashtėm do t'a binte Republikėn e Kosovės nė Kosovė dhe bile, pa ndonjė mund tė madh, do ta mundėsonte edhe bashkimin e trojeve shqiptare! Krijimi i kėsaj euforie, andaj u pėrcoll me shkeljen e faktorit tė brendshėm: tė rinjtė e dėnuar tė cilėt njėsoj iu kishin kundėrvėnė edhe administratės sė dikurshme tė Krahinės, pra jo vetėm politikės serbe, nė fillim u morėn me tė mirė, ndėrsa mė vonė u sulmuan si marksist-leninistė e si komunistė. Nė tė vėrtetė viktimave tė rėna nė vitet '90 iu bė homazh me tė gjitha nderimet e duhura, me tentimin qė nė mėnyrė perfide t'i konsideronin vetėm si viktima tė Demokracisė, por jo edhe tė Republikės! Shokėve tė gjallė tė atyre qė kishin rėnė gjatė dhjetė vjetėve tė shkuar iu shpjegua se "do t'i mbanin nė zemėr", por qė nuk mund tė dilnin nė ballė tė proceseve se "ashtu e donte situata". U ndėrmor aksioni i pajtimit tė gjaqeve dhe iu dha rėndėsi pleqnarėve. Tė dyja kėto institucione ishin ndėrmarrė edhe mė parė, qysh para vitit 1981, por tani u stėrtheksua rėndėsia e tyre, u riaktivizua  makineria e tėrėsishme e administratės sė dikurshme dhe pastaj iu kėnduan kėngė "heronjve" qė e kishin bėrė vetėm punėn e tyre dhe nuk kishin pasur kurrfarė lidhjeje me luftėn pėr Republikė. U bė aq shumė propagandė rreth kėtij aksioni saqė Ismail Kadaresė nė Tiranė i ishte dashur publikisht ta shfaqte befasinė me thellėsinė e problemit qė paskėsh ekzistuar. U riaktivizua Fishta, jo vetėm me vlerat letrare tė veprave tė veta, por edhe me tėrė ideologjinė e tij profashiste. Pėr pak sa nuk u legalizua zogizmi si ideologji zyrtare e Republikės! Njė numėr bukur i madh i njerėzve, duke i shfrytėzuar fasilitetet e udhėtimit jashtė vendit  (ndryshe prej atyre qė leja e udhėtimit u ishte marrė me kohė) u shpėrnda nėpėr Evropė dhe Amerikė pėr "tė luftuar pėr ēėshtjen shqiptare" me paratė e popullit qė i kishte ndarė nga kafshata e gojės. Askush nuk i kishte zgjedhur dhe askush nuk i kishte autorizuar (pėrveē administratės sė vjetėr), por duke u mbėshtetur nė interpretimin voluntarist tė historisė shqiptare, kishin kujtuar se po e bėnin punėn e Isa Boletinit dhe tė Ismail Qemalit. Harronin natyrisht se Ismail Qemalin dhe Isa Boletinin i kishte zgjedhur populli. Gjatė luftėrave aktive antiturke pikėrisht ai ua kishte dhėnė mandatin qė t'a pėrfaqėsonin nė forume tė caktuara ndėrkombėtare. Ndėrkaq, Ismail Qemalėt dhe Isa Boletinėt e sotėm tė Republikės kėtė mandat ia kishin dhėnė vetės, duke u marrė me "kryerjen e punėve" tė cilat kishin pėrfunduar qė moti. Pėr kėtė shkak ēdo takim me njerėz tė llojeve tė ndryshme jashtė vendit, me t'u kthyer nė vend, e prezentonin si takim me njerėz tė rėndėsishėm tė politikės. Pikėpamjet e shprehura nė biseda joformale prezentoheshin si qėndrime ministrash, bile edhe qeverishė. Kishte qenė i ēuditshėm diletantizmi qė e kishte shfaqur njė numėr aq i madh i intelektualėve tanė.

   Mirėpo, kishte qenė edhe mė e ēuditshme politika e tė gjitha niveleve nė Jugosllavi qė e lejonte njė manipulim aq tė madh me popullin dhe heshtja e politikės nė Shqipėri. Kakofonia e zėrave tė tillė nga Kosova nuk mund tė ishte kurrfarė kontributi i luftės pėr republikė dhe as qė mund tė arsyetohej me festimin e republikės. Fjala ishte pėr pėrzierje tė tillė tė kompetencave dhe tė kritereve saqė nuk mund tė kishte kurrėfarė lidhje as me demokracinė, nė qoftė se ajo nuk identifikohej me hajdutėri tė organizuar politike, dhe nė qoftė se nuk kundrohej vetėm si anarki e rėndomtė. Ndėrkaq shtypi nė Kosovė ishte hapur tėrėsisht, jo pėr qasje tė matura e kompetente pėr ēėshtjet kyēe tė historisė dhe tė politikės nė Kosovė, por pėr fushata tė organizuara antikomuniste dhe antipolitike. Antikomunizmi kishte qenė njė nga shtyllat e politikės sė jashtme amerikane, por kurrnjėherė nuk kishte qenė veti e asnjė demokracie. Mund tė kishte qenė somozizėm, pinoēetizėm dhe neofashizėm, por jo edhe demokraci. Jepeshin dhe akoma jepen lloj-lloj vlerėsimesh, pa kritere dhe pa kurrnjė rezervė, vlerėsime tė tilla tė ēėshtjeve kyēe tė historisė dhe tė politikės, jo vetėm nė Kosovė, tė cilave nuk u mungon  vetėm kompetenca, por edhe shija; jo vetėm ndjenja pėr kohėn dhe kontekstin historik tė zhvillimit tė ngjarjeve, por edhe njohuritė elementare pėr vetė epokėn, si edhe pėr momentin. Kush i dha leje shtypit nė Kosovė qė me paratė e shoqėrisė t'ia impononte asaj zogizmin si ideologji? Pėr ēfarė demokracie dėshirohet tė bindet  shoqėria se ekziston nė Kosovė kur me makinacione tanimė tė njohura ndihmohet shuarja e shtypit privat? Njėpartizmi nė thelb, e pluralizmi nė formė; avansimi i sė vjetrės dhe shtypja e sė resė; pėrparohet mediokriteti dhe injorohet talenti!

 

Revolucioni autentik

   

   Nė pjesėn e dytė tė artikullit "Viti 81 dhe proceset e demokracisė" tė botuar nė "DeA"-2/91 autori i kėtyre rreshtave kishte qenė i mendimit se nė Kosovė nuk mund tė bėhej fjalė pėr njė demokraci e cila do ta nėnkuptonte revanshizmin; rrotullimin e rolit politik tė forcave politike dhe tė klasave; zevėndėsimin e njė monizmi me njė monizėm tjetėr, jo vetėm se me njė tė tėrhequr pende nuk mund tė fshiheshin 50 vjet histori tė njė populli, por sepse nė kėto troje ishte zhvilluar njė revolucion autentik, i pandihmuar nga tanket e Armatės sė Kuqe, si dhe pėr shkak se aty jetonin shumė popuj. Ndėrkaq, nė artikullin "Gishti i trashė i Vėllait tė Madh" tė botuar nė «Alternativa»-5/1990 e kishte pėrqafuar me gjithė zemėr demokracinė, por atė nuk e kishte kuptuar si mohim tė vetes, e as tė historisė. Besoja se demokracia do tė duhej tė ngrihej nė mbėshtetje tė trashėgimisė pozitive tė kontinuitetit politik tė historisė sė pandėrprerė tė popullit. Ky ishte njė koncept qė mund tė vendosej brenda kontekstit tė maturisė politike, por e besoja sinqerisht se Kosova nuk ndodhej as nė Oregon dhe as nė Alaskė, qė do tė thoshte se ajo nuk ishte ndonjė superfuqi e zhvilluar, por qė nuk do tė thoshte se nuk duhej synuar shpejtimi i zhvillimit tė saj. Mirėpo ca zotėrinj duket se me gjithė mend besonin se demokracia mund tė ndėrtohej vetėm me ndėrprerjen e historisė, me mohimin total tė njė epoke dhe me identifikimin e saj tė plotė me tė keqen nacionale, duke harruar se vetė ata intelektualisht u ngritėn dhe u afirmuan pikėrisht nė atė epokė dhe duke i shfrytėzuar privilegjet e po atij sistemi, nė tė cilin  tani dėshirojnė tė na bindin se as qė paskėshin qenė prezentė. Zotėrinjtė nė fjalė, por sidomos ata qė qėndronin pas tyre, duket se akoma nuk e kishin tė qartė se shoqėria demokratike qė synohej tė ndėrtohej nuk e kishte ndėrmend t'i pėrsėriste gabimet e vjetra: ajo nuk mund tė mbėshtetej mbi njė moral tė dyshimtė intelektual dhe njerėzor i cili pastaj doemos do tė rezultonte nė trauma tė njėjta shoqėrore. Ky popull kishte pėrjetuar mjaft trauma qė ia shkaktonin tė tjerėt. Ishte koha qė tė mos i duronte as tė vetat. Nė Kosovė nuk mund tė kishte kthim prapa nė komunizėm, por as qė mund tė lejohej marshimi i saj drejt fashizmit apo neofashizmit. Tė gjitha kėto fjalė nuk u thanė nė Kuvendin e jashtėzakonshėm tė Degės sė LDK tė Rahovecit nė Krushė tė Madhe, por u diskutua nė frymėn e tyre, dhe u thanė edhe gjėra tė tjera edhe mė tė rrepta. Autori i kėtyre rreshtave kishte qenė vėrtetė i indinjuar me sjelljet, trajtimin dhe me shpifjet qė  ishin bėrė nė adresė tė tij, por pavarėsisht nga kjo, kishte qenė mė nė fund e nevojshme qė gjėrat tė emėrtoheshin me emrin e tyre tė vėrtetė.

 

Rrėnjėt shoqėrore tė oportunizmit

  

   Gjatė  qėndrimit tim shumėvjeēar nė Krushė, tė cilin shokėt nga Prishtina (tė Kryesisė sė LDK) e quanin vetizolim, kisha pasur kohė tė mjaftueshme tė vėreja dukuri tė ēuditshme, prezentimi i tė cilave besoj se do tė ishte mė rėndėsi tė madhe shoqėrore. Qysh para vitit 1981 e kisha vėnė re fenomenin e bijėve tė "tatave" nėpėr Prishtinė, por nuk e dija se ata mbėshteteshin nga bijtė e "haxhi-babave" nė fshat. Gjatė dekadės sė shkuar kisha kujtuar se e kishim ērrėnjosor oportunizmin nė politikė, por nuk e kisha ditur se kjo dukuri i kishte pasur rrėnjėt kaq tė thella.

   Nė realitetin politik dhe intelektual tė Kosovės dukej se vazhdimisht diēka mė pengonte, por nuk kisha ditur ta shpjegoja dhe as ta kuptoja nė tėrėsi. Kishte qenė kjo e lidhur me kuadrot nė politikė. Para vitit 1981, kur isha marrė aktivisht me politikė, disa herė isha konfrontuar me zyrtarė tė lartė tė politikės nė Kosovė rreth kuadrove. Kisha bėrė vėrejtje se nuk hapeshin mundėsi tė mjaftueshme pėr inkuadrimin nė politikė tė brezit tė ri, por kisha marrė pergjigje se nuk kishim kuadro tė mjaftueshme, bile jo ashtu si kėrkohej. Kisha konkluduar se ata kėrkonin kuadro lojalė pėr vete dhe jo pėr zhvillimin e Kosovės. Dhe nuk ishim pajtuar. Gjithkush kishte qėndruar pas botėkuptimeve tė veta. Ndėrkaq, dukej se LDK-ja kishte bėrė hapa tė duhur pėrpara. Shumica absolute e kuadrove tė zgjedhur nė bazė kishin pėrgaditje tė lartė profesionale, kurse nė organet mė tė larta -edhe tituj tė ndryshėm shkencorė. Megjithatė, kisha vėnė re se disa tė rinj qė i njihja personalisht si njerėz me aftėsi tė veēanta organizative dhe talente tė tjera, pėrkundrejt insistimit nė nivele ku kisha mundėsi tė insistoja -nuk ishin zgjedhur. Ndėrkaq ata qė u zgjodhėn, nė njė apo nė mėnyrėn tjetėr, mė vonė u larguan nga vendet ku ishin zgjedhur ose u larguan tėrėsisht nga LDK-ja. Kjo mė kishte habitur, sidomos pėr shkak se ishte fjala pikėrisht pėr ata qė kishin qenė mė aktivėt gati nė ēdo aksion tė ndėrmarrė tė secilit nivel. Kishte qenė e qartė qė nė fillim se njė pjesė e mirė e fajit e kishte mekanizmi elektoral i cili  mbėshtetej kryesisht nė mėhalla (nėpėr fshatra) ose nė koteri shoqėrore nėpėr qytete. Natyrisht se mėhalla kėrkonte zgjidhjen e kandidatit tė vet, pavarėsisht nga ajo se a ishte mė i mirė se tjetri i mėhallės tjetėr. Mirėpo kėtu kishte dhe diē tjetėr. Rėndom vėrehej se djelmoshat qė kishin aftėsi tė veēanta ndodheshin nė raporte tė tendosura me mėhallėn e tyre dhe kjo pastaj pėr njė arsye tė veēantė nuk i kandidonte, e as qė i zgjidhte. Kjo gjė e kishte nxitur kurreshtjen time.

   Kisha vėnė re se pjesa dėrrmuese e atyre qė zgjidheshin nė nivel tė bashkėsisė lokale apo tė komunės, kryesisht pėr shkaqe objektive (papunėsia dikur jo e plotė, ndėrsa tani gati totale), por edhe pėr shkak tė njohurive tė mangėta tė fituara gjatė shkollimit; mungesės sė kulturės sė punės intelektuale, etj., jetonin nėpėr familje tė mėdha sė bashku me vėllezėrit e me prindėrit, dhe nė shumė raste, edhe me axhallarėt e kushėrinjtė mė tė largėt. Tė martuar dhe me fėmijė, nuk e kishin provuar ndonjėherė shkėputjen dhe jetėn individuale tė familjeve tė veta-nukleus. Ndonėse qytetarė akademikė, gati tė gjithė me radhė i nėnshtroheshin jo vetėm autoritetit, por edhe gjykimeve tė mė tė vjetėrve dhe tė zotit tė shtėpisė. Me kohė, midis tij si qytetar akademik, familjes sė madhe dhe pushtetit ishte krijuar njė simbiozė e ēuditshme, qė shkonte nė dobinė e tyre reciproke, por qė jashtėzakonisht shumė e ngecte dhe e ngadalėsonte progresin shoqėror; 1) Qytetari i tillė akademik nuk kishte llogari tė shkėputej nga familja e madhe, sepse rėndom vetėm ai ishte nė punė, por jo edhe bashkėshortja e tij. Me tė ardhurat e fituara shumė vėshtirė do tė mund ta mbante familjen e tij, zakonisht shumė-anėtarėshe, dhe kishte fare pak shanse ta ngiste ndonjė veturė. Ndėrkaq brenda familjes sė madhe ishte pothuajse i liruar nga pėrgjegjėsia e kujdesit dhe e edukimit tė fėmijėve tė vet, ose kėtė pėrgjegjėsi e ndante me tė tjerėt. Duke mos pasur kokėēarje tė kėsaj natyre, ai mund tė merrej me aktivitete tė lira, tė cilat nė kushtet e fshatit zakonisht pėrfundonin nė sport; 2) Ndėrkaq edhe familja e madhe nė raport me tė kishte fitim tė dyfishtė: a) Rrėnjėt e kėtij fitimi zakonisht ndodheshin te kontestimi i hises (pasuria e trashėguar nga prindėrit, ose edhe ajo e pėrbashkėt). Meqė familjet e tilla kishin arritur tė shkollonin vetėm njė ose dy anėtarė (nė raste tė rralla shkolloheshin shumica), ndarja e pasurisė nė pjesė tė barabarta, pavarėsisht nga shkalla e shkollimit tė vėllezėrve, bile edhe atėherė kur punonin tė gjithė, doemos do tė rezultonte nė standarde tė pabarabarta tė jetesės. Qytetari akademik, i punėsuar si profesor ose si inxhenier, me pjesėn e pasurisė sė ndarė,  doemos qė do tė jetonte ndryshe nga vėllezėrit e tij tė pashkolluar (motrat nė kėtė mes asnjėherė nuk merreshin parasysh). Nga kjo pastaj mund tė lindnin mosmarrėveshje tė ndryshme, raporte tė sėmura familjare qė mund tė shtriheshin edhe nė shoqėri. Tė ndodhur para kėtij fenomeni tė ēuditshėm, shumica e etėrve vendosnin tė "mos bėnin mėkate" dhe t'i pavarėsonin bijtė e tyre tė shkolluar. Ndėrkaq kėta, duke mos pasur mundėsi tė kacafyteshin me problemet e jetės, me heqjen dorė nga pasuria e pėrbashkėt, detyroheshin t'i nėnėnshtroheshin traditės dhe mėnyrės tradicionale tė jetesės. Kėtė pastaj gradualisht, e "paguanin" me njė shkrirje tė unit tė tyre individual nė identitetin kolektiv tė familjes; d) Familjet e tilla tė mėdha e hetuan me kohė  se autoriteti shoqėror i birit tė tyre tė shkolluar mund tė ishte i dobishėm jo vetėm pėr rritjen e drejtėpėrdrejtė tė pasurisė materiale (kjo ngjante rėndom nė qoftė se bijtė e tyre punonin nė ekonominė e dikurshme shoqėrore), por para sė gjithash pėr forcimin e lidhjeve shoqėrore ose vendosjen e tyre (nė qoftė se tashmė nuk i kishin formuar) dhe ngritjen e autoritetit tė familjes. Pėr kėtė shkak, ato filluan t'ia kushtonin kujdesin e duhur standardit individual tė birit tė tyre tė shkolluar, por jo edhe nukleus-familjes sė tij, e cila me xhelozi tė veēantė u nėnshtrohej rregullave tė jetės sė pėrbashkėt nė familjen e madhe. Atij mbase nga depot e vjetėrsirave nė Evropė ia  blinin edhe ndonjė veturė me shkėlqim tė jashtėm  me tė cilėn mund tė kėnaqej duke shetitur, ndėrkaq fėmijėt e tij i lidhnin pėr vete, pėrmes miqėsive tė reja qė i ngjanin vetes sė tyre; 3) Ndėrkaq vetė shoqėria kishte fitim nga kėto familje tė mėdha. Sipas vlerėsimeve statistikore, gati rreth 60% tė strukturės sė popullsisė shqiptare i takonte rinisė, ose banorėve tė moshės rinore. Pushteti i dikurshėm komunist e kishte tė pamundshėm kontrollimin nė mėnyrė efikase tė kėsaj armate tė tė rinjve, tė cilėt ishin rritur ndėrkohė dhe tė cilėt ishte e vėshtirė vetėm t'i njihje, e jo mė edhe t'i kontrolloje. Pėr kėtė shkak, struktura politike e pushtetit zakonisht mbėshtetej te tė zotėt e shtėpive dhe te pleqtė autoritativė tė kėtyre familjeve. Nė mėnyra tė ndryshme u ndihmonte atyre qė ta mbanin autoritetin nė familjet e tyre, qoftė duke ua falur ndonjė dėnim gjyqėsor (pėr t'ua ruajtur "fytyrėn") qoftė duke i shikuar "nėpėr gishta" veprimet qė shkonin ndesh me normat shoqėrore dhe juridike.

   Meqė simbioza e tillė familjare realisht ishte rezultat i kushteve objektive ekonomike, ajo nuk mund tė ndryshonte pa trauma tė mėdha familjare. Pėr kėtė shkak, mekanizmat mbrojtės psikikė dhe shpirtėrorė u shndėrruan shumė shpejt nė njė oportunizėm tė pėrgjithshėm brenda familjeve. Por ajo pastaj, si njė merimangė gjigante, e shtrinte rrjetėn e vet nė tėrė shoqėrinė. Familjet e tilla krijonin me sukses tė plotė edhe lidhje me njė pjesė tė intelegjencės nė Prishtinė, e cila gjithashtu nė thelb udhėhiqej me leverdinė materiale. Shumė profesorė, mjekė, drejtorė tė ndryshėm, etj., "kthenin" nė kėto familje me pretekste tė ndryshme, rėndom kinse pėr t'i takuar ish-studentėt e tyre, tė cilėve edhe ashtu shpesh ua kishin falur notat, po nė tė vėrtetė pėr t'i mbushur gepekėt e veturave tė tyre tė mėdha me zarzavate e gjėra tė rastit. Sidoqoftė, shtrirja e lidhjeve tė tilla e kishte krijuar me kohė njė shoqėri ēuditėrisht njėtrajtėshe nė themelin e sė cilės ndodhej njė oportunizėm i tmerrshėm, jo vetėm ndaj kėrkesave tė kohės, por edhe ndaj kėrkesave tė jetės nė pėrgjithėsi.

   Sikur njė kompleks i tillė raportesh tė pasqyronte ndonjė shoqėri tė zhvilluar, atėherė themeli oportunist i saj do tė ishte mbėshtetje e fortė e stabilitetit shoqėror. Mirėpo fjala ishte pėr raportet qė i diktonin kushtet ekonomike dhe nė rend tė parė mungesa e vendeve tė punės. Ato ngriteshin mbi mohimin gati total tė femrės si subjekt shoqėror; nuk llogaritnin nė rritjen e brezave tė rinj dhe pėrfundonin nė odat e fshatarėve si simbole tė "rendit e tė konakut". "Stabiliteti" i arritur nė kėtė mėnyrė nuk u shėrbente ndryshimeve pozitive shoqėrore, po pėrkundrazi, e konservonte gjendjen ekzistuese tė gjėrave; nuk drejtohej drejt sė ardhmes, por vetėm nė tė sotmen; matej me tė djeshmen, por e injoronte tė nesėrmen. Dukej qartė se simbioza e tillė oportuniste nuk e lejonte zgjedhjen e mė tė mirėve nė strukturat udhėheqėse, jo vetėm tė LDK-sė.  

   I prekur thellė nga kjo gjendje, e cila nė raste hidhėrimi mė detyronte ta parafytyroja Kosovėn si njė depo tė madhe tė veturave tė vjetra tė Evropės, tė cilat me shkėlqimin e tyre tė rrejshėm kishin arritur t'i rrotullonin vlerat, nė Kuvendin e jashtėzakonshėm nė Krushė, mė nxitėn tė konstatoja se fjala ishte pėr bijtė dhe bijat e "haxhi-babave" nė fshat dhe tė "tatave" nė qytet, tė cilėt nuk e kuptonin dot se nė Evropė nuk mund tė shkohet me raporte feudo-klanore e feudo-kapitaliste. Me fjalė tė tjera, kėrkoja qė t'i hapet rruga konkurrencės sė vlerave tė njėmendėta. Mė vonė mora vesh se mė akuzonin pėr botėkuptime elitiste. Disa shkrime nėpėr gazeta nė gjuhėn shqipe nė mėnyrė indirekte mė mbanin leksione mbi filozofinė e Platonit, ndonėse nuk e kishin kuptuar faktin elementar se Platoni, duke e kėrkuar sundimin e filozofėve, nė tė vėrtetė e kėrkonte sundimin e kompetencės, ose kompetencėn nė rregullimin e punėve shoqėrore (filozofėt si njohės kompetentė tė shoqėrisė). Mirėpo duket se e kisha pasur gabim. Shumica  gjatė historisė rėndom e kishte imponuar jokompetencėn pėr tė udhėhequr me shoqėrinė. Ndonėse nuk kishte ngjarė qė jokompetenca tė tėrhiqte pas vetes shumicėn, nė Kosovė kishte ngjarė qė gati e tėrė rinia shqiptare tė shpėrngulej pėr nė Evropė. Dukej sikur caku i evropeizimit tė Kosovės do tė arrihej me "evropeizimin" e rinisė, duke u martuar me evropiane dhe duke i braktisur raportet e pėrshkruara feudo-klanore njėherė e pėrgjithmonė.

 

Covert action  dhe konsekuencat

 

    Ato qė ngjanė pas kėtij Kuvendi-tė jashtėzakonshėm nė Krushė nuk ėshtė e mundur tė pėrshkruhen, se mbase do tė skuqej edhe letra. Megjithatė do tė dhunoja vetėn dhe fėmijėt e mi po t'i heshtja nė tėrėsi.

   Kishte plot 10 vjet qė insistohej nė "pėrshtatjen" time, por kjo nuk bėhej nė biseda tė drejtėpėrdrejta njerėzore, veēse pėrmes "bedelėve" e "telallėve", tė cilėt mė vonė, duke e parafrazuar Nolin, i quaja honxho-bonxho tė demokracisė. Kur edhe kjo nuk pati sukses, atėherė sėrish u ringjallėn presionet: -nė xhaminė e fshatit, nėpėr oda tė fshatarėve nė Krushė, nėpėr xhamitė dhe nėpėr odat e fshatrave pėrreth; nėpėr qytetet e afėrta dhe mė pas nėpėr tėrė Kosovėn, bile edhe nė diasporėn shqiptare. Akuzohesha pėr gjithēka. Shtypi nė gjuhėn shqipe i pėrmblodhi akuzat e tilla nė "sllavo-komunist", "dogmat", "marksist-leninist", "stalinist", "millosheviqist"    e sihariqe tė tjera. E kisha kėrkuar shpjegimin e kėsaj fushate tė tmerrshme e cila i prekte sidomos anėtarėt e familjes sime, dhe e kisha gjetur. Njė oficer i lartė i C.I.A.-s qė tani punonte si hulumtues nė Qendrėn pėr Studime Strategjike Ndėrkombėtare nė Uashington D.C., nė njė numėr tė njė reviste tė njohur amerikane e kishte dhėnė shpjegimin e asaj qė e quante «covert action» (veprim i mbuluar). Sipas tij, «veprimi i mbuluar» pėrfshinte ēdo gjė, qė prej "inkurajimit tė ndonjė gazetari tė huaj qė tė shkruante ndonjė artikull ose ndonjė koment redaksie, gjer te pėrkrahja, bile edhe udhėzimi i aktiviteteve ushtarake tė shkallės sė lartė, nė vendet e huaja". "Qėllimi i «veprimit tė mbuluar», -vazhdonte oficeri i lartė i C.I.A.-s, "ėshtė tė influencojė sjelljen ose politikėn e individėve mė tė rėndėsishėm tė huaj, tė grupeve dhe tė kombeve, si edhe rrjedhėn e ngjarjeve nė rajonet e huaja, me qėllim qė tė avancohen interesat e vendit qė e ka ndėrmarrė njė veprim tė tillė tė mbuluar, por nė tė njėjtėn kohė, t'a bėjė kėtė nė mėnyrėn qė ia mundėson maskimin e duarve tė veta, si edhe mohimin sė paku zyrtar tė pėrzierjes sė vet... Kur pėrdoret nė mėnyrė tė menēur veprimi i mbuluar mund tė jetė ndihmesė efektive pėr politikėn. Kurrnjėherė nuk mund tė jetė substicion i politikės ose i mendimit" (shih George A. Carver, Jr. «Intelligence in the Age of Glasnost», «Foreign Affairs», Summer,1990). Mirėpo amerikanėt pėr raste tė kėtilla e kishin edhe njė fjalė tė shkėlqyer: -No comment!

 

Bisedė me mjekun dhe me veten

 

   Andini ėshtė djali im i vetėm, i cili i ka mbushur plot 5 vjet nė praninė time. E doja pėr sė tepėrmi. Ditėn qė isha i detyruar tė ndahesha me tė, e pėsova keq: gati sa nuk u verbova tėrėsisht.  Mė kėrceu sheqeri nė gjak nė mėnyrė tė panatyrshme. Kishte ngjarė kjo gjatė natės dhe nuk kisha qenė i vetėdijshėm. Duke e ngarė veturėn pėr nė Lubjanė, e shihja se nuk dalloja shumė gjėra, por mendoja se ishte mjegull. Nė mėngjes megjithatė, duke dashur tė pėrgatisja njė shkrim qė e kisha premtuar pėr pjesėmarrje nė simpoziumin shkencor «Shqiptarėt dhe Evropa, dje, sot dhe nesėr», nuk, e dalloja dot asnjė shkronjė. Duke m'i caktuar njė palė syza tė trasha, mjeku nė Lubjanė u habit qė kurrsesi nuk po mė shkonte nė kokė diagnoza e tij mbi pleqėrinė time: "Ka tė tillė, -tha ai, -tė cilėt nuk duan tė pajtohen as me veten, e jo mė me pleqėrinė". Mirėpo pas nja tre muajsh m'u kthye tėrėsisht tė parit. Shkova sėrish te mjeku. "Stres tė rėndė paskėshit pasur, zotėri!"-tha ai. "Nuk ishim kuptuar me presidentin Bush, -thashė unė, -se ma kishte marrė djalin dhe e mbante peng.

   "Aaah!" -bėri me sy tė zgurdulluar nga habia. Por e mbylla derėn. Nuk desha ta pėrfundoja bisedėn. Nė rrugė e sipėr vazhdimisht mė shqetėsonte pyetja: "Mos ishte vallė Gorbaēovi ai qė ma mbante peng Andinin?  Por nuk e dija pėrgjigjen…

 

* * *

  

   Nė Kuvendin e Krushės kisha deklaruar se isha pėr ruajtjen e integritetit territorial tė Jugosllavisė, ndonėse e kisha parė se ishte duke u shkatėrruar;  se isha pėr ruajtjen e pavarėsisė sė Shqipėrisė, ndonėse e shihja se e kėrkonin rrėzimin nga posti tė Ramiz Alisė; se isha pėr Republikėn e Kosovės nė Jugosllavi, e nė funksion tė bashkimit me Shqipėrinė, dhe nuk e kuptoja dot se cila do tė ngjante mė sė pari. Kisha arritur tė deklaroja fuqimisht: nė Kosovė nuk kishte kthim prapa nė komunizėm, por as marshim drejt fashizmit. Kosovėn nuk do ta udhėhiqnin bijtė dhe bijat e baba-haxhinjve nėpėr fshatra  dhe as bijtė dhe bijat e tatave nėpėr qytete, nėse kėtė nuk e meritojnė; nė Evropė nuk arrihet dot me raporte feudo-klanore dhe bile as feudo-kapitaliste; pėrparimin nuk e bart mediokriteti por talenti. Populli duhet tė ecte pėrpara drejt progresit dhe jo ta konservonin nė status quo dhe nė errėsirė. Pastaj delegatėve ua kisha ofruar dorėheqjen, por salla ishte ngritur nė kėmbė dhe masa kėrcėnonte tė shpėrthejė... Mė vonė, njė telall-honxho-bonxho i demokracisė mė kishte sqaruar: votėbesimi absolut qė e kisha fituar nė Kuvend, nė tė vėrtetė kishte qenė i aranzhuar; mė ishte dhėnė njė satisfakcion moral nga keqardhja, nga se kisha vuajtur pėr sė tepėrmi!

   Pastaj bisedova me veten: "d.m.th. tė gjithė ata qė i kisha parė duke vdekur; tė gjithė ata me tė cilėt e ndanim sė bashku gazin dhe lotin; tė gjithė ata tė tjerėt prej tė cilėve  ishte tundur Ballkani  dhe Evropa  qė nga themeli; tė gjitha ato fytyra tė mėrdhezura tė Kuvendit dhe ata qė shkrepnin flakė nga sytė; tė gjitha ato ngjarje qė ma kishin bėrė jetėn tmerrėsisht iracionale, sepse edhe koha kishte qenė tmerėsisht iracionale, pra, tė gjithė me radhė nuk mė kishin dashur vallė! Ky njeri tani mė shpjegonte se e kisha gėnjyer veten, se ata nuk mė kishin dashur, por ja qė, nga keqardhja pėr mua, e kishin organizuar njė cirk nga Kuvendi, pikėrisht atje ku e kisha patur djepin e lindjes, nė fshatin e vendlindjes sime. Pastaj kisha kujtuar se ky njeri bėnte njė blasfemi, njė ndotje. Njė sakrilegj ndaj tyre ose ndaj mendimeve tė mija, nuk e dija me saktėsi.  Pastaj m'u kujtua Evropa sė cilės nuk ia kisha borxh asnjė eky, por qė kujtoja se e mbante peng Andinin. Ishte e fortė Evropa. Mund ta mbante peng edhe Republikėn. Dhe pastaj mė ishte kujtuar Migjeni, nė tė vėrtetė ajo vjersha e tij qė fliste mbi njė grusht tė fortė pėr ta goditur malin. Mirėpo, nuk mund ta largoja dot pėrfytyrimin mbi bisedėn me honxho-bonxhon e demokracisė. Kisha jetuar vallė unė nė iluzion apo ai kishte bėrė njė sakrilegj, cila ishte e vėrteta? Njė funksionar i LDK, njė profesor qė tani ishte bėrė politikan, nė njė rast kishte deklaruar se nuk kishim probleme, se problemet nuk kishin qenė tė njėmendta, reale. Me kėtė mendim kisha rėnė nė gjumė, por isha pėrpėlitur tėrė kohėn; isha zgjuar nė befasi, duke kėrcyer nga shtrati dhe i kisha mbyllur veshėt me shuplakat e dorės. Megjithatė, e kisha dėgjuar zėrin e thekshėm tė Andinit: "O, baaaabiiiiiiiiiii !". Kisha provuar tė heshtja, por e kisha dėgjuar pėrsėri. "Po, biri im, -kisha provuar t'i pėrgjigjem me vete, - nuk do tė ketė probleme, por do tė duhej qė Kosova tė qėndronte mbi kėmbėt e veta". Pastaj, me shpirtin e copėtuar nga dėnesjet e thekshme tė Andinit, natėn qė i shėtisnim fushat e Celinės, mė ishte kujtuar ajo poetja qė kishte deklaruar se "nuk kishte perėndi, kishte vetėm njerėz, njerėz, njerėz." Mirėpo po tė mos kishte perėndi,  me ēka vallė do ta matnin veten e tyre njerėzit ? -e kisha pyetur unė, por kisha mbetur pa pėrgjigje…

 

Krushė e Madhe, Dhjetor 1991