Dhjetė vjet mė parė

 

Si ndodhi Maskra nė Qyshk, Pavlan

dhe nė Zahaq tė Pejės

 

Shkruan: Sheradin Berisha ____________________________________________

 

Si ndodhi masakra e Qyshkut?

 

     Mė 14 maj 1999 ishte ditė e premte, kur nė fshatin Qyshk (2-3 km afėr Pejės) u vranė e u masakruan barbarisht 42 meshkuj, gjatė njė sulmi tė furishėm nga forcat e kombinuara elite militare e paramilitare serbe. Nė mėngjesin e sė njėjtės ditė, forcat serbe kishin sulmuar edhe dy fshatra tė tjerė fqinje, Pavlanin dhe Zahaqin, dhe pasi kishin dėbuar nga shtėpitė e tyre gratė, fėmijėt dhe pleqtė, kishin vrarė mizorisht dhjetėra shqiptarė tė pafajshėm.

 

     Sipas njė raporti tė publikuar nga “American Radio Works” dhe organizata joqeveritare amerikane “Human Rights Watch”, ky sulm ushtarak ishte planifikuar tri ditė mė herėt, mė 11 maj, nė njė takim tė komandantėve tė ushtrisė dhe policisė serbe nė Pejė.

 

 

     Tė mbijetuarit e masakrės sė Qyshkut, pėr “Human Rights Watch”, kanė deklaruar se “ushtarėt kishin tė veshur uniforma tė pėrziera - disa kishin uniforma policie dhe tė tjerat ishin tė ushtrisė jugosllave. Ata kishin fytyrat tė ngjyrosura, kurse disa mbanin edhe shami pėr t'u maskuar”. Kur janė futur forcat serbe nė fshat, disa mashkuj kishin bėrė pėrpjekje pėr t“u fshehur nė njė mal me drunj tė dendur nė afėrsi tė fshatit, mirėpo ishin vrarė derisa orvateshin tė arratiseshin, ndėrsa shumica e familjeve ishin kapur nėpėr shtėpitė e tyre. Me kėtė rast tė gjithė banorėt e zėnė janė dėrguar pranė varrezave tė fshatit, ndėrkohė qė forcat e shumta serbe kanė filluar t“i djegin shtėpitė e fshatit. Nė kėtė situatė tė rėndė, gratė dhe fėmijėt janė veēuar nga meshkujt, dhe pasi ata janė ndarė nė tri grupe i kanė ngujuar nė tri shtėpi dhe janė pushkatuar mizorisht. Pas ekzekutimit tė burrave, shtėpive u ėshtė vėnė zjarri, me qėllim tė humbjes sė gjurmėve tė krimit, mirėpo pėr ēudi nė secilėn shtėpi i kanė shpėtuar vdekjes nga njė person, dhe ata tashmė kanė rrėfyer gjithė ngjarjen e tmerrshme tė ditės sė 14 majit.

 

Kush u masakrua mė 14 Maj 1999 nė fshatin Qyshk tė Pejės?

 

     Mė 14 maj, nė Qyshk janė vrarė e masakruar kėta persona (civilė) tė paarmatosur:

-        Ramė Dervish Gashi (65),

-        Xhafer Ramė Gashi (40),

-        Rrahim Dervish Gashi (55),

-        Rasim Hysen Ramaj (45),

-        Metė Shala (55),

-        Selim Maxhun Gashi (50),

-        Haki N. Gashi (45), Jashar Azem Gashi (58),

-        Muharrem Azem Gashi (50),

-        Avni Drevish Gashi (50),

-        Skėnder Dervish Gashi (35),

-        Musė Shaban Gashi(63),

-        Ibish Kadri Gashi (55),

-        Rrahim Shaban Gashi (55),

-        Ahmet Rrustem Gashi (35),

-        Emin Bekė Gashi (60),

-        Emrush Krasniqi, mysafir nga Vranoci,

-        Ismet Bajraktari, mysafir nga Raushiēi,

-        Hasan Metė Hatamaj - mysafir nga Batusha,

-        Gani Avdyl Hasanaj, mysafir nga Batusha,

-        Hasan Ahmet Ēeku (70),

-        Bedri Ahmet Ēeku (65),

-        Isuf Shala, mysafir nga Grabofci,

-        Ēaush Rrustem Lushi,

-        Ardian Ēaushi (30),

-        Ardian Ēaush Lushi (20),

-        Osman Haxhi Lushi (48),

-        Sefedin Haxhi Lushi (44),

-        Avdullah Lush Lushi (45),

-        Ukė Lush Lushi (43),

-        Ramiz Lush Lushi (40),

-        Xhafer Lush Lushi (35),

-        Skėnder Lush Lushi (30),

-        Nifa Din Kelmendi (55),

-        Skėnder Din Kelmendi (50),

-        Besim Din Kelmendi (38),

-        Ardian Skėnder Dina (20),

-        Rrahim Sylė Kelmendi (40),

-        Xhemė Isuf Kelmendi (40),

-        Mentor Shaban Kelmendi (22),

-        Avdi Shaban Berisha (58) dhe

-        Zeēir Aliaj - mysafir nga Zllopeku.

 

Maskrat barbare serbe nė fshatrat tjera tė Pejės

 

     Nė mėngjesin e sė njėjtės ditė, forcat serbe kishin sulmuar edhe dy fshatra tė tjerė fqinje, Pavlanin dhe Zahaqin, dhe pasi kishin dėbuar nga shtėpitė e tyre gratė, fėmijėt dhe pleqtė, kishin vrarė mizorisht edhe 35 shqiptarė tė pafajshėm.

 

         Nė fshatin Pavlan u ekzekutuan:

-        Zymer Sadik Gashi (70),

-        Agush Selman Gashi,

-        Liman Hajzer Gashi,

-        Haxhi Rexhė Dreshaj (41),

-        Shaban Tahir Kelmendi (52),

-        Zenun Shala, mysafir nga Fusha e Pejės,

-        Musė Isuf Lulaj (75),

-        Rrahim Salih Nikēi (55),

-        Xheirane Brahim Nikēi (25),

-        Hatixhe Kamer Nikēi (50),

-        Ajshe Avdyli dhe

-        ? Kelmendi (40).

 

         Ndėrsa nė Zahaē janė ekzekutuar kėta persona:

-        Zenel Bekė Berisha,

-        Shaban Kasem Neziraj,

-        Sadri Ymer Ramaj,

-        Faton Sadri Ramaj,

-        Valdet Nezir Ramaj,

-        Shpend Rexhė Hyseni,

-        Naim Hajrullah Hyseni,

-        Ismet Hajrullah Hyseni,

-        Haki Hajrullah Hyseni,

-        Sabit Hajrullah Hyseni,

-        Bajrush Avdyl Hyseni,

-        Fehmi Rashit Gjokaj,

-        Hysen Rashit Gjokaj,

-        Ruzhdi Halil Dobraj,

-        Muhamet Halil Dobraj,

-        Halil Halil Dobraj,

-        Bekim Ahmet Delijaj- rom,

-        Shaban Sokol Ramaj,

-        Zymer Osmanaj,

-        Shaban Osmanaj,

-        Fakė Rexhep Murati - mysafir,

-        Demė Ahmet Hatashi - nga Leshani.

 

        Mė 1 qershor 1999, njėsitė kriminale serbe nė Qyshk ekzekutojnė edhe 10 civilė shqiptar, kėta janė:

-        Ajeshe Nezir Kastrati, 

-        Mirjeta Nezir Kastrati,

-        Haxhi Halil Dobraj,

-        Xhevrije Halil Dobraj,

-        Qerim Halil Kelmendi (95), nga Lutogllava dhe 

-        shoqja e tij, Selime Klemendi (75),

-        djali i Qerim Halilit,

-        Gani Kelmendi (52), 

-        djali i Ramadanit, 1.5 vjet.

(Tė gjithė ata me mbiemrin Kelmendi i pėrkisnin tė njejtės familje)

 

      Nė fshatin Nabėrgjan janė vrare e masakruar mizorisht:“

-        Jusuf Rexhep Dreshaj (49),

-        Haxhi Dervishi (65),

-        Beqė Nimani(70),

-        mysafir nga Nakulli,

-        Selman Brahim Ibėrdemaj (55),

-        Ukė Ademi (65) prej Malajve tė Rugovės dhe

-        gruaja e Ramė Berishės (50), nga Nabėrgjani,

-        Vesel Ramė Dreshaj (50),

-        Rexhep Kuēi (45),

-        Shpėtim Rexhep Kuēi (23),  

-        Shkurte Bėrbati (60),

-        gruaja e Bajram Hajdin Bėrbatit (65),

-        Bute Bajrtaktari (34),

-        Ramė Rexha (70),

-        Vulake Sadri Mujaj (75),

-        Ibish Sadri Mujaj (50), 

-        Sulltane Ramė Lajēi (50).

         Kėto viktima janė gjetur rreth shkollės sė Nabėrgjanit dhe tė gjithė janė tė identifikuar.

 

         Nė fshatin Shaptej janė zhdukur kėta persona:

-        Hasan Lushi nga Raushiqi dhe

-        Mahmut Idriz Mahmutaj nga  Trubuhovci.

 

      Personat nga fshati Trubuhovc, pėr tė cilėt mendohej se ishin tė zhdukur janė:

-        Nexhat Ramė Mahmutaj,

-        Ahmet Binak Mahmutaj,

-        Fahredin Sylė Mahmutaj,

-        Bedri Binak Mahmutaj,

-        Bedrije Niman Mahmutaj,

-        Halil Niman Mahmutaj,

-        Ervin Niman Mahmutaj, 

-        Merita Hamit Asllanaj,

-        Bjetė Hamit Asllanaj,

-        Ardita Hamit Asllanaj,

-        Brahim Lushi.

 

Cilat njėsi kriminale sebe morėn pjesė nė masakrimin e shqiptarėve?!

 

     Nė ekzekutimin e kėtyre shqiptarėve kanė marrė pjesė, njėsitė militare e paramilitare serbe, pikėrisht  ato njėsi qė kishin masakruar edhe 42 shqiptare nė fshatin Qyshk.

 

     Ndėr njėsitet serbe qė kanė marrė pjesė nė masakrėn e Qyshkut, janė:

 

     Formacioni “Frenki”, njė njėsit komando i emėruar sipas udhėheqėsit tė tij Franko Simatoviq - “Frenki”, ka qenė pjesė e forcave speciale tė sigurimit shtetėror tė Serbisė, tė njohur edhe si “Crvene beretke” (Beretat e kuqe).

 

     “Operativna Grupa” ose “OPG” (grupi operativ), njė njėsit elitė i policisė serbe, pjesėtarėt e tė cilit me krenari kanė quajtur veten “Magla” (mjegulla), sipas gjasės se pas aksioneve tė ndėrmarra nuk kanė lėnė ndonjė gjurmė. “OPG-ja” mėsohet tė ketė marrė urdhrat nga gjeneralė tė lartė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Serbisė. Bazuar nė dėshmitė e disa burimeve serbe, pjesėtarėt e OPG-s kanė marrė pjesė edhe nė disa masakra tjera famėkeqe nė Kosovė, ndėr tė cilat ėshtė ajo e Abrisė sė Ulėt, Reēakut, Pavlanit, Zahaēit etj.

 

     Njėsiti snajperist i Armatės sė Tretė “Jugosllave”, grup qė theksohet tė ketė qenė nėn komandėn e drejtpėrdrejtė tė kryegjeneralit tė Armatės sė Tretė serbe.

 

     Pastaj, grupet paramilitare tė ashtuquajtur “Munja” (vetėtima). “Munja”, nė raportin e “Human Rights Watch-it” pėrshkruhen se “ka qenė njė mishėrim i ēuditshėm i policėve, kriminelėve dhe tė vetėquajturve patriotė, (plotėsisht nėn kontrollin e armatės dhe policisė), tė cilėt nga serbėt ishin konsideruar si legjendarė, pėr pėrleshjet e tyre qė kishin zhvilluar me Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe pėr sulmet e pamėshirshme mbi civilėt shqiptarė”.

 

     Udhėheqės i grupit paramilitarė “Munja” ishte krimineli famkeq

-        Vladimir Shalipuri - Munja, (ky kriminelė ėshtė vrarė nga UĒK’ja), ndėrsa nė kėtė grup bėnin pjesė:

-        Nebojsha Miniq - Mrtvi,

-        Milan Kaljeviq i njohur me nofkėn “Rambo” dhe ”Puērrani”,

-        Sreēko Popoviq,

-        Sllavisha Kastratoviq,

-        Zvonimir Cvetkoviq,

-        Mijo Paviqeviq,

-        Sasha Jaksomoviq,

-        Vlladan Krstoviq - Xhuxha,

-        Boro Bubanja e shumė tė tjerė.

 

Shikoni Fotot e kriminelėve: 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 - 7 - 8

 

Dėshmitė qė akuzojnė kriminelėt - neglizhenca e EULEX’it dhe e

institucioneve tė Kosovės pėr t“i nxjerr ata pėrpara drejtėsisė!

 

     Pas pėrfundimit tė luftės, kur popullata kthehet nė Qyshk, kanė gjetur dokumente ushtarake e madje edhe fotografi, nė tė cilat shihen militarėt e paramilitarėt serbė ( tė lartpėrmendur) nė aksione, duke buzėqeshur mistershėm me armė nė dorė pėrpara shtėpive qė i kishte kapluar zjarri.

 

     Edhe pse emrat e kriminelėve qė kryen masakrėn nė Qyshk dhe nė fshatrat tjera tė Pejės, janė identifikuar nga njerėzit qė mbijetuan krimin, deri mė sot askush nga pėrgjegjėsit e sigurisė nė Kosovė, (policia e EULEX’it, gjykatat dhe SHPK-ja…) po as institucionet tjera ndėrkombėtare dhe ato vendore, nuk kanė treguar aspak interesim, pėr t“i arrestuar dhe sjellė ata kriminelė  pėrpara drejtėsisė.

 

     Kjo neglizhencė e ēuditshme, shumė e ēuditshme (edhe pas dhjetė vjetėsh nga pėrfundimi i luftės) duket se po mbretėron edhe te i gjithė spektri i lidershipit politik - institucional  (pozitė e opozitė) duke mos pėrjashtuar kėtu as organizmat tjerė jo-qeveritare dhe shoqėrinė civlie pėrgjithėsisht.

 

     Ndonėse shqiptarėt janė dėshmitarė okularė pėr krimet barbare serbe  tė kryera nė Kosovė, pėrveē rangut mė tė lartė shtetėror tė Serbisė nė krye me kryekriminelin Sllobodan Millosheviq, pėr kėto krime, padyshim se  janė pėrgjegjės edhe strukturat tjera mė tė ulėta politike e shtetėrore tė saj, e veēanėrisht  institucionet akademike serbe, siē janė Akademia e Shkencave e Serbisė dhe pėrgjithėsisht inteligjencia serbe.

 

     Pėr mė tepėr, nė kėtė kuadėr pėrgjegjės historik pėr golgotėn shqiptare, ėshtė kisha serbe nė krye me patriarkun Pavle, e cila nė vazhdimėsi ishte mbėshtetėse dhe promotore shpirtėrore e jetėsimit tė projekteve antishqiptare, nga regjimi kriminal serbė.

 

     Meqė ekzistojnė tė gjitha dėshmitė qė provojnė inkriminimin e kriminelėve serbė nė vrasjen e shqiptarėve nė Qyshk, Reēak, Prekaz, Lybeniq, Abri, Izbicė, Krushė e Madhe,  Krushė e Vogėl, Therandė, Tusus, Rogovė, …, atėherė ėshtė imperativė i kohės ngritja e padive penale kundėr qindra kriminelėve tė tillė, veē e veē, nė grupe apo dhe ngritja e njė kallzimi penal kundėr vetė shtetit serb. Nėse nuk merret njė hap i tillė, jam i bindur se historia dhe gjeneratat e ardhshme do ta gjykojnė rėndė kėtė klasė tė papėrgjegjshme politike dhe institucionale!

 

Lexoni tė plotė:

historinė e masakrės sė Qyshkut 1 - 19