Demaēi – metaforė lirie

 

Hydajet Hyseni: Adem Demaēi –  Promethe i

gjallė i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare

 

   Hydajet Hyseni, njėri prej veprimtarėve tė dalluar tė Lėvizjes Ilegale, dikur, dhe njėri prej udhėheqėsve tė skenės politike kosovare nė vitet e ’90-ta, si dhe njėri prej anėtarėve tė Kryesisė sė Partisė Demokratike tė Kosovės dhe deputet i Parlamentit tė Kosovė sot, pėr Adem Demaēin do tė flas fjalėt mė tė zgjedhura nė shumė tubime partiake, manifestime kombėtare, nė shkrimet dhe intervistat e tij. Kėtu, do tė jipet njė pjesė nga fjala e tij e mbajtur me rastin e shėnimi tė 60-vjetorit tė lindjes sė Damaēit, nė vitin 1996.

--------------------------

 

     Kur flitet pėr Adem Demaēin pėrmenden nė mėnyrė tė pashmagshme tri dėnimet e tij tė padrejta, tri deceniet e burgut tė tij tė gjatė dhe tė rėndė. Nė tė vėrtet, siē thekson edhe vet Adem Demaēi, ai dhe brezi i tij, ashtu si edhe brezat para e pas tij, ishin dėnuar me tė lindur, madje edhe shumė mė herėt para se tė lindnin. Ai, nė fakt, ishte lindur nė burg. Nė burg ai ishte edhe para se tė dėnohej e tė dėrgohej nė burg. Edhe pas lirimit nga burgu, po nė burg ishte. Burg ėshtė tėrė jeta e tij, siē ishte burg edhe jeta e gjithė popullit tė robėruar shqiptar jasht Shqipėrisė londineze.

     Procesi i parė gjyqėsor, nė vitin 1958, kundėr studentit 23 vjeēar, Adem Demaēi, nė fakt ishte proces kundėr inteligjencies sė re tė Kosovės, kundėr filizave qė kishin mbjellė nė Kosovė plejada e pishtarėve tė arsimit shqip tė ardhur nga Shqipėria gjatė viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Policia politike jugosllave dhe maqina e saj represive, qė kishte arritur tė thyenin dhe t’u lakonin kurrizin edhe personaliteteve e revolucionarėve me zė, me pėrvojė madje edhe dy-tri luftėrash, me tituj e grada tė larta, llogarisnin se do t’ia dilnin lehtė me njė tė ri 22-3 vjeēar pa kurrėfarė pėrvoje politike, dhe nėpėrmjet tė tij tė ndikonin tek i gjithė brezi i tij dhe tek brezat pasues. Po, kėsaj here, UDB-a qė rrallė gabonte, u gabua nė llogaritė e saj. Adem Demaēi jo vetėm nuk u thye, jo vetėm nuk u nėnshtrua para kėrcėnimeve e nuk u ngashnjye me premtimet joshėse pėr poste e privilegje, por e ktheu mbrojtjen e tij para gjykatės nė njė akuzė tė rreptė dhe tė hapur kundėr regjimit serbomadh dhe politikės sė tij antishqiptare, duke u kthyer nė model tė qėndresės nė burg dhe nė gjyq pėr mijėra tė burgosur tė mėvonshėm politikė.

     Pas disa muajsh hetimesh tė vėshtira e tė mundimshme, duke pėrdorur edhe metodat mė tė egra, deri nė mbytje, tė torturės fizike e shpirtėrore, nė fund tė gushtit tė viti 1964, filloi gjykimi i anėtarėve tė Organizatės, “Lėvizja Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve”, qė ishte ndarė me qėllim nė grupe mė tė vogla duke synuar qė tė zvogėlohej efekti i kėtyre gjykimeve ndėr qytetarėt. Frika e pushtetarėve tė atėhershėm nga besimi qė kishte ngjallur kjo Organizatė patriotike nė popull si dhe qėndresa e fortė e krenare para trupit gjykues, bėnė qė dėnimet tė ishin vėrtetė drakonike: 12 tė pandehur, nė krye me Adem Demaēin, dėnohen me 132 vjet burg tė rėndė. Nuk kaluan lehtė as anėtarėt tjerė tė LRBSH-sė.

      Goditja kėsaj radhe ishte e rėndė, thuajse dėrrmuese. Por veprimtaria e Lėvizjes Ēlirimtare nuk u ndal. Ajo ishte shndėrruar nė feniks pėrrallash. Lindte nga hiri i trupit  tė saj tė djegur. Tė gjitha Grupet dhe Organizatat e mėvonshme, nė tė vėrtetė janė vazhdimėsi e drejtėpėrdrejtė ose e tėrthort, degė tė shkėputura ose filiza tė rilindur nga po i njėjti trung, siē ishte edhe vetė “Lėvizja Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve” vazhdimėsi e Lėvizjes sė pandėrprerė kombėtare shqiptare.

Gjatė vitit 1974 Lėvizja Ēlirimtare Ilegale nė Kosovė shėnoi njė rritje cilėsore. U kryen shumė aksione nė shkrimin dhe shpėrndarjen e afisheve, shkrimin e Parullava nė vendet publike, sidomos nė Universitetin e Prishtinės, etj. Pas kėtyre aktivitetve pasun arrestimet masive tė veprimtarėve politikė. Numri i tyre sillej rreth 50 veta.  Duke qenė se Adem Demaēi ishte nėn vėzhgimin e vazhdueshėm, Sigurimi shtetėror jugosllav e dinte se ai nuk kishte tė bėnte me aksionet e kryera. Kėsaj rradhe, nė mesin e 19 tė burgosurve qė do tė dėnohen nė vitin 1976, nė mesin e tė cilėve edhe dėshmorėt Rexhep Mala dhe Isė Kastrati, Adem Demaēi dėnohet me 15 vite burg tė rėndė. Kėsaj rradhe, do tė dėnohet jo si kryes  i ndonjė veprimi tė caktuar e tė inkriminueshėm, por dėnohet emri Adem Demaēi, autoriteti Adem Demaēi, simboli Adem Demaēi, Demaēi si personalitet bashkues.

       Ai ishte fajtor edhe kur de jure ishte krejtė i pafajshėm. Tani Demaēi ishte udhėheqės i tė gjithėve. I atyre qė kontaktonin me tė, por edhe i atyre qė nuk kontaktonin fare me tė dhe, mbase, as qė kishin lidhje tė drejtėpėrdrejta me tė. Demaēi kėtė e dinte mirė. Prandaj, edhe kėtė lloj burgu nuk e konsideronte si tragjedi, por, siē do tė shprehaj vet ai, si detyrė dhe si borxh ndaj Atdheut. Prandaj, siē do tė shkruaj njė gazetė kroate e asaj kohe, “Svetllost”, “para burgut Demaēi ishte njė herė, kurse pas burgut ėshtė dy herė udhėheqės i shqiptarėve!