Demaēi – metaforė lirie

 

Ilmi RAMADANI: “ADEM DEMAĒI – IDEATOR I LĖVIZJES KOMBĖTARE”

 

Pėr rėndėsinė qė kishte luajtur Adem Demaēi nė fuqizimin e Lėvizjes Ēlirimtare tė Kosovės, flet dhe Ilmi Ramadani, njėri prej organizatorėve tė demonstratave tė ’68-tė nė Gjilan; anėtari i organizatės “Grupi Revolucinar”, pjesėmarrėsi aktiv i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe, aktualisht, njėri prej eprorėve tė Shėrbimit pėr Informim tė Kosovės.

 

------------------------------------

 

        Adem Demaēin nuk e njoha nga larg, as nėpėrmjet tė tretit, po nga afėr, ballafaqas. Nuk e njoha si shumica e njerėzve pas vuajtjeve nė burgje, por me kohė, atėherė kur thėrriste qė t’i bashkoheshim nė luftėn e drejtė pėr liri, pėr ēlirim e bashkim kombėtar.

 

        Unė, me kėtė rast, do tė theksoj, njė aspekt tė kontaktimit dhe bashkėpunimit midis dy personaliteteve tė Lėvizjes sonė, pėr ēlirim e bashkim kombėtarė, tė cilėt, pėr dekada me radhė ishin dhe mbetėn ideatorė, frymėzues, koordinatorė dhe drejtues tė Levizjes: Adem Demaēit dhe Metush Krasniqit.

 

        Nė vijim do tė prezentoj njė detal, njė tablo tė vėrtetė, tė miqėsisė dhe bashkėpunimit midis kėtyre dy veprimtarėve politikė qė fuqizuan Lėvizjen  Ilegale nė Kosovė pėr vite me radhė.

 

        Fjalėn e kam pėr takimin midis Adem Demaēit dhe Metush Krasniqit, nė shtėpinė e kėtij tė dytit, nė Dajkoc tė Dardanės me  2, 3 dhe 4 qershor tė vitit 1974. Dy ditėt edhe netėt e para isha edhe unė i pranishėm. Kėtė takim e ka pėrgatitur dhe ideuar atdhetari llapjan, Mulla Ramė Govori.

 

        Dajkoc Adem Demaēi ka ardhur me atdhetarėt - Ahmet Haxhiun dhe Mulla Ramė Govori si dhe me atdhetaren Hyrije Hana, motra e dėshmorit tė Luftės Nacionalēlirimtare, Xheladin Hanės. Ne tė tjerėt na kishte ftuar Metush Krasniqi: babėn tim Selman Ramadanin, Fehmi Bajramin-i burgosur politik nga Gjilani dhe mua-atėherė student i Fakultetit Ekonomik.

 

        Nė kėtė takim tė gjatė ishin tė pranishėm edhe dy kushėrinjėMetush Krasniqit, Sylė Krasniqi-pleqnar dhe Hazir Krasniqi-punėtor dhe dy tė rinjė tė tjerė,  Besniku-djali i Metushit dhe Emini-atėherė nxėnės. Takimi ka zgjatur, siē u tha 3 ditė. Gjatė kėtyre ditėve ėshtė biseduar pėr shumė ēėshtje aktuale politike, po mbi tė gjitha dy kanė qenė temat qendrore:

-          e para-e kaluara e popullit tonė, (luftėrat, sakrificat, heroizmat, solidariteti, etj.) dhe

-          e dyta-mundėsitė e organizimit dhe veprimit konkret nė kushtet dhe rrethanat aktuale.

 

  Pėrkitazi me pikėn e parė tė debatimit, mė sė tepėrmi janė theksuar:

 

1.       Raportet dhe bashkėpunimi i dy ushtrive, i ushtrisė sė Shqipėrisė dhe asaj tė Jugosllavisė, pra, tė Enver Hoxhės dhe tė Titos;

2.     Premtimet, mashtrimet dhe tradhėtia e pas pėrfundimit tė Luftės Nacionalēlirimtare nga Titoja dhe Jugosllavėt, si dhe nga Rusia e Anglia qė iu bė popullit shqipėtar;

3.      Analizat e gjata dhe tė dhembsur pėr likuidimet politike tė shqiptarėve nga OZNA jugosllave,  nė periudhėn janar 1945 - maj 1946, ku nė forma dhe mėnyra tė ndryshme ishin vrarė dhe masakruar, nė tėrė Kosovėn mbi 47.000  njerėz;

4.     Mbi detyrimet e shqiptarėve qė tė  shpėrnguleshin mbi 150.000  veta pėr nė Tuqi dhe vende tjera, (nė bazė tė evidencės qė kishte sjellur Tahir Zajmi nė librin “Lidhja e dytė e Prizrenit”, 16-21 shtator 1943);

5.      U bisedua pėr Marrėveshjen xhentėllmene,  Tito-Ismet Ineni, tė vitit 1951, sipas sė cilės ishin shpėrngulur nga Kosova, Sanxhaku e Maqedonia perėndimore mbi 215.000  shqipėtarė;

6.     U bisedua, poashtu, rreth aksionit tė mbledhjes sė armėve nė Kosovė nga shqiptarėt, janar-shkurt 1956, duke u trumbetuar, mė vonė, se ajo ishte bėrė nga Rankoviqi e jo  nga Titoja, tema tė tilla.

 

         Ndėr temat qendrore historike, qė do tė trajtohen gjatė kėtij takimi 3-ditor nė Dajkoc, nė shtėpinė e Metush Krasniqit, ishin edhe demonstratat e vitit 1968 dhe rėndėsia e tyre historike dhe presionin qė kishin ushtruar ato ndaj pushtetit okupues jugosllav, duke theksuar se, pikėrisht pėr shkak tė atij presioni, udhėheqja jugosllavė bėri kompromis pėr shqipėtarėt e Kosovės duke u pėrmirėsuar statusi politik e juridik i Kosovės si dhe me plotėsimet qė ishin bėrė me Kushtetutėn e vitit 1974.

 

         Tė gjitha kėto analiza kishin qenė si hyrje pėr atė qė ishte organizuar ky takim. Ishte konstatim i tė pranishėmve se pėr njė organizim dhe organizėm tė gjėrė dhe tė pėrbashkėt, sė pari, kėrkohej qė vet Ademi Demaēi dhe Metush Krasniqi tė pajtoheshin nė ide. Pėr Metushin, thonin shokėt e tij, se ishte mė “djathtist”, demokrat e pro perendimor, ndėrsa pėr Ademin thonin qė kishte evoluar nė “majtist”, revolucionar e pro marksizmit. Por, e vėrteta ishte se  edhe Ademi edhe Metushi, ishin me tėrė qėnjėt e tyre pėr bashkimin e Kosovės me Amėn- Shqipėri!

 

          Gjatė kėtij takimi, duke iu falėnderuar atdhetarėve tė ndritur: Mulla Ramė Govorit, Ahmet Haxhiut e Hyrije Hanės, nė njėrėn anė dhe, nė anėn tjetėr, shokėve tė burgut dhe Sylės si pleqnar e luftėtar i organizatės Balli Kombėtar, Metushit iu desh tė bėnte kompromis. U pajtua, (kemi mėsuar edhe mė vonė), nė ide me Adem Demaēin.

 

         Metush Krasniqi nuk tundej as hamendej nė rrugėn e drejtė pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė, por pranoi arsyetimet e Adem Demaēit:

 

-          Lufta jonė ėshtė e drejtė dhe, pėr tė ngadhnjyer, kėrkon sakrifica! Pėr kėto ne jemi tė gatshėm;

-          Lufta jonė e pėrbashkėt ka pėr qėllim bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė, qė pėr mua dhe pėr ty, si dhe pėr tė gjithė shqipėtarėt, Shqipėria ėshtė Nėna jonė;

-           As unė, as ti, as shqiptarėt nė Shqipėri e kėtu nė Kosovė nuk janė komunistė e as pro marksizmit. Por, Shqipėrinė si ti, si unė e tė gjithė shqiptarėt, e dim se ka njė udhėheqje kumuniste me Enver Hoxhėn nė krye;

-          Edhe unė edhe ti e dim  se lufta jonė duhet tė bėhėt pėr bashkimin e popullit shqiptar e jo kundėr udhėheqjes sė Shqipėrisė, e cila do tė bie me kohėn.

 

        Kjo marrėveshje me rėndėsi historike, prandaj, ishte leva kryesore qė filloi ta stabilizoj Lėvizjen Ilegale pėr brenda radhėve tė veta. Si rezultztat konkret dhe i parė i kėsaj Marrėveshjeje, nė mes tė Metush Krasniqit dhe Adem Demaēit, ishte hartimi i Traktit tė organizatės Grupi Revolucionar, qė ėshtė shpėrndarė nė natėn 3 e 4 korrikut 1974, me nėnshkrimin Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės.