- Tashmė dihet mirėfilli -

 

 

SHTETI I PARĖ “GREK” ISHTE THEMELUAR NGA SHQIPTARĖT!

Shkruan: Fatbardha Demi - Tiranė, 26. 02. 2012

 

 

Kjo ndėrtesė ballkanike mund tė forcohet, vetėm me forcimin e Shqipėrisė.

 

( Ismail Qemali – mesazh dėrguar Fuqive tė Mėdha, Vlorė 1917 )

 

 

Shteti Shqiptar i 1912-ės ėshtė Shteti i dytė

i shqipėtarėve pas atij tė 1822-it, dhe i treti

ėshtė Shteti i Kosovės!

________________________________________________

 

     Pikėrisht nė vitin e 100 vjetorit tė kurorzimit tė Shtetit Shqipėtar (1912), historianėt grekė na afrojnė dokumentarin “Legjendat Kombėtare”, mbi fillozofinė e formimit tė shtetit tė parė Grek, ku arvanitasit kanė njė rol tė rėndėsishėm. (Kanali SKY)   Dokumentari hapet me vrasjen e Kryeministrit (shqipėtar) Jani Kapodistria.

 

 

     Historianėt grekė me krenari shprehen se “nga viti 1831 Greqia ėshtė i pari komb - shtet i pavarur nė Europė”.  Kujtdo shikuesi do t’i lindte dėshira tė njihej me luftėtarėt dhe heronjtė e “Revolucionit grek” (1821-1930), qė bėri njė jehonė tė jashtėzakonshme nė Europėn e shk. 19. Mė tėrhoqėn vėmėndjen nė dokumentar, pikturat e bėra nga Peter fon Hes, i dėrguar posaēėrisht nga mbreti gjerman Ludovik, pėr tė pėrjetsuar ngjarjet dhe heronjtė e asaj kohe. Kudo paraqitet vetėm njė veshje: ajo shqipėtare. Bile edhe pamjet e mbretit bavarez Otton tė asaj kohe, janė me kėtė veshje. “Fustanella ėshtė njė veshje tė cilėn nė Ballkan e pėrdorin vetėm shqipėtarėt”.

     Po ku janė luftėtarėt “grekė” dhe cilin kostum kombėtar kishin? Ē’flamur kishin trashėguar nga tė parėt e tyre, dhe nga cilėt heronj kombėtar frymėzoheshin?  Faktet historike dėshmojnė se flamuri i sotėm, u sajua mbas luftės sė 1821-it (kryqi dhe vija blu nė sfond tė bardh)  dhe pa asnjė domethenie nga trashėgimia “e lashtė” helenike. Edhe flamuri i shoqėrisė Filiki - Eterise u kompozua nė fillimet e shk. 19. Nė pikturėn ku prifti Germanos bekon “grekėt” kryengritės tė Patrės (tė veshur me fustnella shqiptare), na shpaloset njė flamur vetėm me njė kryq blu nė sfond tė bardhė, si i kryqėzatave tė Mesjetės.

     Nė trevat e Helladės, figura mė e njohur historike e atyre viteve, ishte heroi i lavdishėm i shqipėtarėve,  Skėnderbeu. Udhėheqėsi i kryengritjes dhe kryeministėr i Greqisė T.Kolokotroni (1862) na thotė nė kujtimet e tij: “E njoha jetėn e Skėnderbeut dhe koleksionoja veprat e tij”. (1) Nė Parlamentin Kombėtar tė Greqisė nė Argolide, i mbretit Oton (Otton di Wittelsbach) (1832) edhe gjatė njė dhjetvjeēari, bisedohej nė gjuhėn shqipe, ndėrsa rendi i ditės hartohej greqisht. (2) Arsyeja sipas Sami Frashėrit, ishte sepse “greqishtja…te cilėn e dinė  fort pakė edhe s’e mėsojnė dot’ me gjithė qė e ēajnė kokėnė, me qenė q’ėshtė aq’ e rėndė e aj’ e humbur’ e e haruarė, sa edhe nga ata, grekėret vetė, fort tė pakė njerės mundinė ta mėsojnė. (3)

     Europianet e shk. 19, nuk gjetėn gjėkundi pasardhėsit e luftėtarėve Spartanė dhe tė fiseve Doriane greqisht-folėse. Ngado qė hidhnin sytė, nė trojet e “Helenėve“ tė lashtė, kudo ata u ndeshėn me tiparet dominuese tė arbėrve: nė popullsi, nė luftė, nė heronj, nė kėngė e nė valle, nė drejtim dhe nė gjuhė. Studiuesi gjerman Falmerajer, qė bėri hulumtime mbi „helenėt“ e asaj periudhe (1857-1860 “Das albanesische elementi in Griechenland”), u shpreh se „nėse e quajme Greqinė “Shqipėri tė Re” kemi kapur thelbin e teorisė. (4)

 

Shteti i parė „grek“, ishte themeluar nga shqiptarėt!

 

     Sipas historianit Luciano Canfora „tė shkruash Historinė ėshtė njėkohėsisht e domosdoshme dhe e pamundur“. Arėsyeja ėshtė se arkivat e fitimtarėve, janė gjithmonė tė mbyllura ose  pėrdoren vetėm nga „persona qė i pėrkasin strukturės qeveritare“. (5) Megjithatė, llogjika e ngjarjeve tė pasqyruara nė masmedia dhe botime tė ndryshme, na ndihmon nė kėtė drejtim. Dita nacionale e Greqisė, 25 marsi 1821, qė njihet nga historiografia botėrore si datė e bekimit nė manastirin e Aghia Lavres, tė kryengritėsve “grekė” nga arqipeshkvi i Patrės, Germanos, ėshtė njė sajesė e mėvonshme. (6) Propoganduesi mė i madh i kėsaj date, ka qėnė F.Pukėvili, i cili donte t’i jepte kryengritjes sė 1821 ngjyrėn kristiane. (7)

     Nė Historiografinė botėrore, dhe as nė “rrėfimin” e historianėve grek, nuk pėrmėndet data e 15. 01. 1821, kur Kuvėndi i Kapedanėve tė Rumelisė shpalli «Aleancėn e Bashkimit Kombėtar» tė shqiptarėve, pėr nisjen e luftės ēlirimtare me thirrjen: «Nderin dhe Kombin i kemi bashkė - Tė krishterė e mysylmanė!» (8) Ėshtė i vetmi organizėm luftrak, qė filloi dhe drejtoi luftėn ēlirimtare tė 1821-it nė tokėn e Greqisė sė ardhėshme.

     Kėta heronj, u vet-sakrifikuan  tė vendosur pėr tė mos jetuar nė robėri (Ja Liri, Ja Vdekje!) sė bashku me “vėlla”-mėt me fe tjetėr, karakteristika tė njohura tė shqiptarėve. (9) Nė monumentin e ngritur nė Kolonaki, ku ėshtė gdhėndur betimi i organizatės “Filiki Eteria” qė shpallet si autore e Pavarsisė sė 1821, nuk gjėndet asnjė fjalė qė tė ketė lidhje me luftėn, atdheun apo lirinė. Muajt e parė tė 1821, shėnojnė fillimin e luftimeve nė krahinėn e Manit, nė Peloponez, nėn udhėheqjen e Teodor Kolokotronit, Petrobej Mavromihalit, tė kleftėve dhe popullsisė “arbėreshe, bashkė me tė cilėt luftuan dhe grekėt, qė i mbetėn kėtij vėndi…”(10) Njė barrė tė madhe tė kėsaj lufte, e mbajti flota detare e arbėreshėve tė ishujve tė Hidrės, Psarės dhe Specias me kapedanėt shqiptarė Miauli, Kanari, Bubulina etj.

     Edhe nė vitet e Shtetit tė ri “Helen”, “besoj se ėshtė e mjaftueshme tė pėrmėnd se kryesisht janė shqiptarėt e atjeshėm qė administrojnė Greqinė dhe veēanėrisht pėrdorin flotėn greke (11) Historiografia greke, duke i ngjyrosur emrat shqiptare me bojėn greke (mbaresėn „os“ dhe „is“) dhe duke fshirė gjithė gjakun e derdhur tė shqiptarėve tė fesė myslimane, qė “janė fuqija mė efektive e pėrleshjes me Turqinė, si bardhunjotėt, laliotėt nė More“, (12) shpalos heroizmat e popullit, kapedanėve dhe kleftėve „grekė“ tė denjė pėr paraardhesit e tyre tė Lashtėsisė. Mirėpo faktet historike tė atyre viteve, dėshmojnė se nė jugun ballkanik, pėrveē njė pakice me popullsi tė pėrzier (turke, sllave, bullgare etj) shumica ishin banorė arbėreshė dhe „nėse i nxjerrim jashtė kėta arvanitas (myslimanė dhe tė krishterė) nuk mbetej asgjė nga grekėt dhe Greqia!“ (13)

     Ky realitet nė dokumentar, zėvėndėsohet me problemin „madhor“ tė trashėgimisė otomane. “Shteti grek e bazon tė gjithė filozofinė dhe arėsimin e tij, nė njė mos pranim tė plotė tė sė kaluarės Otomane, dmth ėshtė harruar ēdo gjė qė ka lidhje me tė kaluarėn tonė otomane”. Kėtu  na duhet tė nėnkuptojmė “tė ēdo gjėje shqipėtare”, sepse nė vijim tė “rrėfimit” pohojnė se, nė tė kundėrt “ende sot do tė flisnim gjuhėn Arvanitase”dhe do te ishte rrjedhimisht, njė Shtet natyral Shqipėtar. Pra, duhesh vepruar shpejt pėr tė shmangur kėtė dėshirė, qė vlonte nė gjirin e popullsisė sė shtetit tė ri „Grek“, tė arbėreshėve tė Italisė dhe shqiptarėve tė mbetur nė Perandorinė Osmane.

     Ismail Qemali, njė nga njohėsit mė tė mirė tė politikės europiane tė asaj kohe, nė kujtimet e tij shprehet se „(Arvanitėt, nė kohėn e mbretit Gjergj, 1900-shėn im) dukeshin tė pasigurtė nėse unė dhe bashkatdhetarėt e mij do tė mundnim tė bashkpunonim me ta, pėr tė mirėn e Greqisė, ose nėse duhej tė nxisnin atdheun e tyre tė dytė, qė tė merrte pjesė nė lėvizjen pėr restaurimin e atdheut tė tyre tė parė ... por ndjenja mė e kėndshme nga tė gjitha, qenė  fjalėt e adjutantit fushor tė mbretit, qė ishte me origjinė prej njerės nga familjet mė heroike shqiptare, i cili mė tha... bėni ē’ėshtė e mundur tė krijoni njė Shqipėri tė lirė pėr ne, nė mėnyrė qė tė mblidhemi tė gjithė pėrsėri atje!“ (14).

     Nė ditėt e sotme, Historiografia europiane dhe botėrore, na emėrton “tė vonuar” nė zgjimin e ndjenjės kombėtare, nė formimin e shtetit tonė (tė 1912-ės) dhe nė pjekuri politike, nė krahasim me vėndet e tjera ballkanike dhe europiane. Ky pėrcaktim antihistorik pėr shqiptarėt, ėshtė pranuar pa shumė llafe edhe nga Albanologjia zyrtare. Por,  faktet historike dėshmojnė se arbėrit, duke patur njė ndėrgjegje kombėtare tė trashėguar, duke qėnė njė komb natyral, dhe jo “tė formuar” nė shekullin e 19-tė, siē ka ndodhur nė Mbreteritė europiane dhe popujt e tjerė ballkanas, kanė luftuar tė parėt dhe nė mėnyrė tė pandėrprerė, pa ndihmėn e ndonjė fuqie tė huaj aleate, pėr t’u ēliruar dhe formuar njė shtet tė tyrin.  Shteti Shqipėtar i 1912-ės, me tė drejtė mund ta quajmė shtetin e dytė tė shqiptarėve, pas atij tė 1822-it, dhe i treti ėshtė ay i Kosovės!

     Krijimi i tij, nuk qe njė ngjarje e veēuar dhe e papritur, por kurorėzim i pėrpjekjeve nė shk.19 pėr njė shtet shqiptar, tė Ali Pashės, tė “Aleancės sė Bashkimit Kombėtar”, tė luftės popullore tė 1821, dhe formimit tė Qeverisė nė qytetin (me shumicė shqiptare) tė Nafplios, si dhe Organizmave luftarake, nė tė gjitha trevat natyrale tė Shqiptarėve (Lidhja e Prizrenit, Lidhja e shqiptarėve tė jugut).

 

Ngjarjet e shk. 19 nė jug tė Ballkanit (Greqia e sotme),

janė pjesė e njė zinxhiri luftrash tė pandėrprera 500

vjeēare tė arbėrve, kundėr pushtimit otoman.

 

     Sipas Aristidh Kolės, kjo mosbindje ndaj pushtuesit, qė mbas rėnies sė Kostandinopojės mė 1454-ėn, “krijoi njė urrejtje tė jashtėzakonshme tė turqve ndaj shqiptarėve, sepse ishin tė vetmit, qė nuk nėnshtroheshin” (15)  Kėtė fakt e pėrforcon edhe bashkėkohėsi i kėtyre ngjarjeve, Pashko Vasa: “Tė gjitha racat e tjera qė nuk i pėrkisnin racės shqiptare…e pranuan nė heshtje fatin e tė mundurve dhe u treguan tė gatshėm tė jetonin nė gjėndje vasaliteti…Gjithashtu tė gjitha racat e popujt, qė nuk ishin shqiptare, nuk e kanė njohur kurrė ndjenjėn e detyrės, ndjenjėn e tė mbrojturit me armė tė atdheut  tė pėrbashkėt” (16). Edhe filozofi Sami Frashėri pohon se: “Shqipėtarėt janė mė trima, mė guximtarė, mė tė lirė e mė aktivė se tė gjithė popujt e Lindjes” (17)

     Thėniet e sipėr-pėrmėndura, nuk burojnė nga  pėrkatėsia e tyre etnike apo “patriotizmi romantik”, siē akuzohen nga disa pseudo-studiues tė sotėm, sepse do tė na duhej t’i akuzonim si “patriotė romantikė shqiptarė” edhe shumė tė huaj qė i kanė theksuar kėto fakte. Ato janė pėrfundime tė nxjera nga njė vėzhgim psikologjik dhe historik, i sjelljes sė popujve tė Ballkanit. Walter Barberis, studiues i historisė moderne dhe metodės sė kėrkimit historik shprehet se: “Njė shoqėri pa rrėnjė tė pėrbashkėta, popuj pa histori apo kujtime tė familjes…pa nje ide tė pėrbashkėt pėr atdheun, ose me fjalė tė tjera pa ndjenjėn e pėrkatėsisė ndaj njė komuniteti, janė ata qė mė shumė se tė tjerėt, bėjnė zgjedhje qė s’lidhen me interesin e pėrgjithshėm” (18).

     prag tė 100 vjetorit tė shtetit shqipėtar tė 1912, historianėt grekė pasi „e pastrojnė shpirtin“ me citatin e Dionis Solomos (autor i hymnit grek 1847) se „njė komb duhet tė konsiderojė histori kombėtare, vetėm atė qė ėshtė e vėrtetė“ nxitojnė tė na mėsojnė disa „marifete„ tė pėrdorura pėr formimin e identitetit „helen“ sepse: «Bashkimi kombėtar mund tė kultivohet vetėm nė sferėn e fantazisė ...(dhe)  sigurisht me reduktim tė historisė. Qė tė bėhet ky reduktim nė histori, disa herė duhet tė fshihen faktet» dmth tė fshihen, autorėt e vėrtetė tė shtetit tė parė “grek” - Shqiptarėt!  Pėrmes rreshtave tė kėtyre rrėfimeve tė autorėve tė dokumentarit, mungojnė ngjarjet mė tė rėndėsishme tė atij shekulli nė jugun ballkanik. Duke jua “lėnė (...) nė derė” europianėve, (pėr  masakrat), “nė Europėn perėndimore, nė shekullin e kaluar, nė luftrat e mėdha fetare, ndodhte pikėrisht e njėjta gjė... Nuk ishin vrasje tė rastėsishme ... ishte njė politikė” historianet grek, heshtin pėr veprimtarinė e njė aleance forcash, (kishtare dhe ndėrkombėtare) per ēfarosjen e kombit arbėr dhe pakicave etnike.

     Pėr tė ndėrtuar njė komb imagjinar homerik „helen“, qė „do ta kthente nga njė popullsi me njė identitet tradicional, nė njė komb tė moderuar” kristian, u pėrdor: fanatizmi fetar, korupsioni financiar, postet administrative nė Qeveri, e sidomos arėsimi “Pushtuesi i vėrtetė ėshtė shkolla greke”. Aleate nė kėtė “rindėrtim”, janė po ata kumbarėt e sotėm: Gjermania, Franca, Rusia dhe Anglia .”Por qeveritė europiane i kanė marrė vendimet e tyre nė lidhje me tė ardhmen e vėndit”.

     Pėr tė qėnė mė tė saktė me faktet historike, duhet thėnė se ky “rindėrtim” kishte filluar qė  “nė kohėn e sundimit ottoman, (ku) kisha luajti rol vendimtar nė mėsimin e gjuhės greke duke kontribuar kėshtu nė shpėtimin e brezit„. Historianėt grekė „harrojnė“ tė pėrmėndin kontributin e madh tė Parandorisė Otomane nė kėtė strategji.  „Pėr tė bėrė punėn e grekut qeveri’ e Tyrqisė nukė le tė hapetė nonjė shkollė, tė shkeletė nonjė livrė (liber) a tė behetė nonjė mėsim e nonjė mbrodhėri nė gjuhėt shqipe…(19). Pushteti osman, u kishte siguruar nje status tė veēantė tė privilegjuar, kishės dhe shkollės greke (20). Ėshtė fakt i njohur se Prelatėt kishtarė si Patriarku Grigoris, kanė „ mallkuar revolucionin„ dhe kryengritėsit qė e vinin nė rrezik Kishėn ortodokse. Arsyeja sipas historianėve grekė ishte seKodi fetar nuk pėrfshin revolucionin. Revolucioni ėshtė njė gjė e keqe, nuk ėshtė nė dėshirėn e zotit tė ngrihesh dhe tė shkaktosh trazira”? Pra kryengritėsit, nuk u frymėzuan nga “bekimet” dhe “meshat” e fshehta, por nga Kuvėndet e Kapedanėve Arbėr, qė u bėnė thirrje tė gjithė banorėve pa dallim feje dhe race, pėr tė luftuar sundimin 400 vjeēar Otoman.

     “Shteti grek kur bashkoi kishėn me nacionalitetin, (krijoi)”nacionalizmin  modern” ... Kisha jonė ishte njė ruajtese e vėrtetė i thesarit kombėtar dhe punishte heronjsh”. Pėr ē’heronj e kanė fjalėn historianėt grekė? A nuk  pohojnė se “Feja nuk beson nė gjėrat e kėsaj bote, pėrgatit krishterė tė mirė pėr botėn tjetėr”? Ngjarjet e atyre viteve deshmojne se kjo punishte prodhoi “heronj” ortodoks tė etnive tė pėrziera, qė sė bashku me “Arvanitasit (pa i pėrgjithsuar, qė) u shkrinė nė shoqėrinė greke dhe u bėnė mė grekė se vetė grekėt” kanė  masakruar vėllezėrit e njė gjaku, po me fe myslimane, si dhe njėri-tjetrin pėr ambicje politike. Edhe brezi i dytė dhe i tretė, i disa prej emrave tė njohur tė 1821, vijuan ēfarosjen e shqiptarėve myslimanė (nė shk. 20) dhe tė punojnė nė dėm tė interesave tė kombit shqiptar.

     Fitoret e luftėtarėve arbėr kundėr ushtrisė otomane, dhe „detyrat“ qė dhanė Fuqitė e Mėdha, ndryshuan timonin e Kishės. “Por kur u formua shteti grek, qė ishte produkt i njė revolucioni, duhet tė vendosė edhe kishėn si pjesė tė revolucionit... nė vitin 1833, bavarezėt …e vėnė (kishėn) nė shėrbim tė kurorės mbretėrore. Kėshtu fillon njė thjeshtėzim (sajim) i domosdoshėm i historisė rreth rolit tė kishės ortodokse nė revolucionin e 1821-it”. Shprehja “ grek-i krishterė” e cila nuk njihej para vitit 1821, u bė baza ideologjike e shtetit tė ardhshėm helen dhe programit tė “megali-idesė”. (21)

 

Shqiptarėt midis “Kudhrės dhe ēekiēit”.

 

     Kjo shprehje ėshtė pėrdorur nga nazizmi gjerman, dhe pėrfaqėsonte strategjinė e Rajhut tė Tretė pėr tė sunduar botėn me anėn e forcės dhe tė masakrave. “Ne nazistėt -mburej Hitleri - jemi barbar! Ėshtė njė titull i nderuar, sepse kėshtu mund tė rinovojmė botėn” (22).

     Njė vit pas themelimit tė “Aleancės sė Bashkimit Kombėtar” (1821) i shqiptarėve, mė 1822 filloi Holokausti kundėr tyre, i Ortodoksėve tė Helladės dhe Perandorisė otomane qė luftonte pėr mbijetesė. “Masakrat janė padyshim njė pjesė e pandarė e revolucionit grek.” Ata qė u vranė, u shitėn si skllevėr, u zbuan nga vatrat e tyre dhe emigruan duke humbur gjithshka, ishin pėrgjithėsisht shqiptarėt.  (Nuk mohoj edhe genocidin ndaj etnive tė tjera). Krimet mbi popullsinė ēame tė mesit tė shk.20, janė njė pasqyrė e gjallė pėr ngjarjet e viteve 1821, dhe pėrfaqėsojnė nė Arkivin Historik tė Kombit tonė,  tė gjithė popullsinė shqiptare tė masakruar nė shk. 19 dhe 20, nė trojet e sotme tė shtetit Grek.

     Simboli i “kudhrės dhe ēekiēit” pėrfaqėson gjithashtu tragjedinė e shqiptarėve tė ndodhur, midis: Popujve ortodoks dhe interesave tė Fuqive tė Mėdha. Mbasi u caktuan si material njerėzor pėr ndėrtimin e shtetit tė ri “Helen” tė 1832-it dhe shtimin e popullsive tė shteteve tė reja: tė Sėrbisė, Malit tė Zi, Greqisė, Bullgarisė (Kongresi i Berlinit 1878, Londrės 1913) atėhere filloi njė kasaphanė e vėrtetė ndaj tyre, nga  “padronėt e rinj”. Pėr tė patur njė pamje mė tė qartė tė krimeve mbi shqiptarėt e atyre viteve, mjafton tė sjellim shifra tė sakta tė shk 20. Vetėm mbas Luftės sė Dytė Botėrore (nė 55 vjet), shqiptarėt e Kosovės janė dėnuar me 666 shekuj burgim. (23)

     Sot studimet gjenetike tė kėtyre popullsive, nxjerrin nė pah afėrsinė gjenetike tė  popullsisė nė Maqedoni, Greqi, Bullgari, Kroaci, Bosnjė, Serbi me shqiptarėt e Shqipėrisė dhe Kosovės, rrjedhojė e kėtij sakrifikimi tė dhunshėm tė njė shumice tė elementit arbėr. (24) Ky genocid, i kryer nga disa mbretėri, shpesh nė bashkpunim me njėra tjetrėn, kundėr tė njėjtės popullsi shqiptare, nga historiografia europiane dhe nga Organizmat Ndėrkombėtarė nuk njihet si i tillė. Genocidi u pėrkufizua si krim kundėr njerėzimit, me Rezolutėn 96 tė Lidhjes sė Kombeve (1946),  dhe  nė pėrkufizimin ligjor tė tij pėr Parandalimin dhe Dėnimin e Genocidit, Art.II dhe III (1948), njeh si krim jo vetėm kryerjen e tij (“genocidi fizik”), por edhe “synimin, pėr tė ēfarosur apo asimiluar forcėrisht, tėrėsisht apo pjesėrisht, njė grup tjetėr kombėtar, etnik, racor apo fetar” (25). Nė historinė e shqiptarėve, janė pėrdorur tė dyja pikat e genocidit, si nė Shqipėrinė e 1913-ės, ashtu edhe nė Greqi, Maqedoni, Sėrbi dhe Mal tė Zi. Dhe “synimi” i genocidit ndaj popullsisė shqiptare, jeton akoma i gjallė nė ditėt e sotme: nė strategjinė politike, ekonomi, arsim, mėndėsi, propagandė dhe kulturėn e kėtyre shteteve.

     Sa gjak shqiptari ėshtė derdhur vetėm gjatė luftės ēlirimtare tė 1821-it dhe dy luftrave civile?  Nuk ka asnjė tė dhėnė. Revolucioni i ’21 si tė gjitha kryengritjet e armatosura ėshtė njė histori e pėrgjakur. Shfarosje dhe hakmarrje, epidemitė dhe urija, luftra civile dhe vrasje, plaēkitje, refugjate dhe skllavėri.   Masakrat e bujshme tė Psarės, Kios, Tripolicės dhe gjatė tė gjithė periudhės sė luftės, qė prekėn zėmrat e intelektualėve mė tė shquar europianė pėr nga mizoria, pėrmėndin “grek” dhe “turq” , ndėrkohė qė viktimat, me tė dyja emėrtimet, qenė nė shumicė, thjesht shqiptare.  Sepse „mėkati mė i madh i tyre, ishte mospėrfshirja nė trupin e helenizmit“, siē vėrente “babai” i Historiografisė greke Paparigopulos, dhe historianėt e parė tė shtetit tė lirė grek. (26)

     Ky genocid ndaj shqiptarėve, gjatė dhe mbas 1821 nė jugun ballkanik, me gjithė pėrmasat dhe pasojat e tij, ka mbetur pa autor dhe i papėrfshirė nė Historiografi apo debatet politike. «Ėshtė e tepėrt tė rradhisim kėtu tė gjitha rastet ku kėta zotėrinj godisnin dhe vrisnin pa asnjė lloj arsyeje arvanitasit mysylmanė, qė i dorėzoheshin ushtrisė sė krishterė duke braktisur turqit, ndėrkohė qė nuk bėnin tė njėjten gjė me turqit halldup» (27)

     Por genocidi u krye edhe ndaj shqiptarėve ortodoks. Shprehje e kėtij  genocidi qenė vrasjet, burgosjet, presekutimet dhe menjanimi nga postet drejtuese tė figurave mė tė njohura arvanitase si: Odise Andruco, Nikolla Kriezoti, Andrea Miauli, Teodor Kolokotroni, Dhimiter Pllaputa etj., si dhe propaganda administrative, fetare, mediatike dhe shkollore, kundėr kombėsisė dhe gjuhės shqipe. „Nė Greqinė paskryengritėse shumė pak guxuan tė krenohen pėr prejardhjen e tyre arvanitase” (28) Figura tė shquara intelektuale si Anastas Kullurioti, qė themeloi gazetėn “Zėri i Shqipėrisė”, vdiq i helmuar nė burgun e Athinės, ndėrkohė Fjalori i gjuhės shqipe i Panajot Kupitorit, nuk e pa dritėn e botimit. (29) Arvanitasit (Shqiptarėt) paraqiteshin si njerez kokė-fortė dhe pėrfaqėsues tė “sė keqes”, tė detyruar t’iu nėnshtroheshin poshtėrimeve nė shkollė dhe nė ushtri. (30) “Nė asnjė festė kombėtare tė Greqisė nė radio apo televizor, nuk u fol pėr kontributin e arbėreshėve nė kryengritjen e ’21-shit”. (31)

     Gjatė shtjellimit tė dokumentarit, duket qartėsisht se historiografia greke nuk ėshtė ēliruar edhe nė ditėt e sotme, nga racizmi i shekullit tė 19-tė. Sipas historianėve tė dokumentarit: “Grekė janė tė gjithė ata, qė marrin pjesė nė sistemin arsimor tė saj”. Sipas kėsaj llogjike anti-historike, sa duhet tė shtohet popullsia e shteteve tė tjera europiane, nė sistemin arėsimor tė tė cilėve studiojnė nxėnės nga tė gjitha anėt e botės?

     Si Greqia e sotme edhe shteti Turk, deri mė sot nuk kanė marrė mundimin t’i pranojnė  masakrat mbi popullsinė shqiptare. „ gjitha kėto pershkruajnė njė realitet tė cilin edhe grekėt edhe turqit duan ta harojnė.” Por duan tė detyrojnė tė harojnė edhe viktimat e tyre, shqiptarėt, duke kėmbėngulur tė ndryshojnė tekstet e tyre tė historisė. “Legjendat (sajesat) mė tė shumta thuren nėpėr shkolla dhe nga njėra anė ėshtė e kuptueshme. Si mund t’i thuash njė fėmije qė stėrgjyshi i tij vriste turq ,i copėtonte dhe i hidhte nė pus kur hynte nė qytet dhe u vidhte gjithshka qė kishin ?Po t’ia thuash njė fėmije do shokohet, do thotė : atėhere ,pse jemi ne mė tė mirė se ata, ku ndryshojmė ? Epėrsia jonė morale ku qėndron ?  Kjo “epėrsi morale” apo mė qartė, e “supėr racės” greke qė dėshiron t’i shėmbėllejė “super racės ariane” tė shk. 19 dhe 20, e shprehur haptas nė dokumentar (konflikti me Falmerajėrin) nuk ėshtė objekt i kėtij shkrimi.

     Mbas njė rrėfimi “me dorė nė zėmėr” tė  tė gjitha sajesave tė “domosdoshme pėr bashkimin e kombit” , historianėt grekė japin pėrvojėn e tyre nė krijimin e popullsisė, per ta ngritur “identitetin grek nė plan tė parė ndėrkombėtar me pėrkufizim bashkohor”.  Qė dokumentari ju drejtohet shqiptarėve, nuk ka asnjė pikė dyshimi. Pasi na kujton bindjen e “babait” tė historise moderne greke pėr “kombinimin ideal tė cilėsive greke dhe shqiptare” nuk ju shpėton rasti tė vėnė nė dukje se grekėt janė prioritarė, sepse “kanė epėrsinė intelektuale”, (duke “harruar” se edhe Akademinė nė Athinė e kanė peshqesh nga shqiptarėt) “Paparigolopulos, nė njė moment, detyrohet tė flasė pėr shqiptarėt dhe grekėt dhe e gjen tepėr tė natyrshme qė ata (arvanitasit) duke qėnė tė krishterė tė jenė kandidatėt mė tė mirė pėr integrim nė kombin grek.” Sigurisht, nuk janė kundra edhe shqiptarėve me fe tjetėr apo ateistė,  mjafton qė ata tė pagėzohen ortodoks dhe tė bėjnė llogarine e fitimit. “Nevoitet njė pėrkulshmėri ,njė popull duhet tė pėrshtatet nė njė farė mėnyre e tė mėsojė tė bėjė llogari sipas realitetit bashkohor”.  Fundi i dokumentarit, pėrbėn edhe thelbin e tij: Njė thirrje nėpėrmjet “historisė” pėr shqiptarėt (pėr tė ndryshuar kombėsinė), tė nxitur nga ngjarjet nė realitetin e sotėm tė Shtetit Shqipėtar.

     Politikani dhe historiani i njohur italian, Pietro Scopola duke patur parasysh tė gjithė ata tė cilėve “u ka mbetur ora nė shk. 19”, i kėshillon tė studiojnė historinė e kaluar, sepse “tė dish se ēfarė ka ndodhur, shėrben pėr tė ditur se kush jemi ” (32)  dhe “rikujtimi i tė vėrtetave historike ėshtė njė akt, qė qėndron nė themel tė paqtimit tė popujve “. (33)

 

 

Shenimet nė kllapa janė tė mija. Shkrimet e pjerta janė teksti i autorėve tė dokumentarit.

 

 

Shikoni

 

Dokumentarin e SKAI 1821 - pėrkthyer nė shqip.wmv

 

     Dokumentari qė ēensuroi kisha greke sepse ka tė dhėna qė populli grek nuk duhet ti dijė. Grekėt nuk kanė lidhje me greqinė e lashtė por shumica janė Arvanitas - Shqiptarė tė helenizuar me dhunė. Greqia e lashtė, pėr grekėt e sotėm, ėshtė njė mit dhe si e tillė ėshtė e mbushur plot me tė pavėrteta. Ja se ē'thotė Presidenti amerikan John F. Kennedy pėr mitin: "Armiku mė i madh i sė vėrtetės, shpesh, nuk ėshtė gėnjeshtra, e qėllimshme, komplotuese dhe e pandershme, por miti, kėmbėngulės, depėrtues dhe joreal." Ndėrsa Arthur Schopenhauer e sjell kėshtu: " E vėrteta kalon nėpėr 3 stade:

Stadi i parė, tallen e qeshin me tė.

Stadi i dytė, e kundėrshtojnė shumė ashpėr.

Stadi i tretė, pranohet si e tillė, pra si qartėsisht e vėrtetė."

Ndėrsa thėnia e Aristotelit: "Amicus Plato, sed magis amicas veritas", e pėrdorur shpesh edhe nga Prof. Kristo Frashėri, i pėrmbledh tė gjitha. Duke e mbyllur, besoj se Arvanitasit kanė hyrė nė stadin e tretė tė rrugės drejt sė vėrtetės.

 

( http://www.youtube.com/watch?v=23kvAhdYgwY&feature=youtu.be )

 

 

 Referencat

(1) f 257 Aristidh Kola “Arvanitasit”2002

(2) f 6 Kastriot Kaēupaj “Kanari, heroi ēam i revolucionit grek”2002

(3) f 50 Sami Frashri

(4) f 165 Aristidh Kola „Arvanitasit“2002

(5) “La verita storica“ www.kore.it/archivio/forum3/00000089.htm

(6) Wikipedia : La révolution dans le Peloponnese

(7) Wikipedia.org/wiki/Guerre_d’indépendance_grecque

(8)  f 293 Aristidh Kola”Arvanitasit”2002

(9)  Wikipedia Filiki Eteria.

(10) f 146 Aristidh Kola “Arvanitasit”2002

(11) f 245 Sami Frasheri Vell I Tirane 1988

(12) f 497 Aristidh Kola“Arvanitasit“2002

(13) f 396 po aty

(14) f 247, 260 I.Qemali „Kujtime“ Toena ,1997

(15) f 229 Aristidh Kola “Arvanitasit”2002

(16) f44 PashkoVasa “E verteta mbi Shqipėrinė dhe shqipėtarėt” Argeta LMG, 2010   

(17) f212 SamiFrasheri Vell II Tirane 1988

(18) f4 Walter Barberis “ Il Bisogno di patria”, Giulio Einaudi, Torino, 2004

(19)  f51 Sami Frasheri  Vell.II ,Tirane 1988

(20) Pėr mė shumė shiko „Cameria: Fakte tė vėrteta dhe te stisura“ Hajredin Isufi (ww.forumirinor.com/t1548-cameria-fakte-te-verteta-dhe...)

(21) Wikipedia Constantine Paparrigopoulos

(22) Guerra nella Germania nazista ed evoluzione” www.darvinismosociale.com

(23) Dr.Sabile Basha “Tė burgosurit politike shqiptarė nė Kosovė, 1945-90” www.pashtriku.org)

(24) “Prova gjenetike, shqiptarėt e kosovarėt autentikė nė Ballkan”, Dhjetor 12th, 2011 Zirina Llambro “Gazeta panorama”

(25) info@preventgenocide.org

(26) f 286 Aristidh Kola“Arvanitasit“2002

(27) f506 po aty

(28) f482 po aty

(29) A.Llalla “Kumtese ne Seminarin Nderkombetar te Albanologjise”, Tetove,16-23.09. 2007

(30) EUROMOSAIC google - Arvanitet

(31) f334 Aristidh Kola”Arvanitasit”2002

(32) Pietro Scopola “La veritą storica”  www.emsf.rai.it/transmesioni.asp

(33) www.sandrazampa.it/.../ristabilire-la-verita-storika

 

 

 

© Pashtriku.org, Shkurt'2012