Ta njohim Ēamėrinė

 

MASAKRA NĖ ĒAMĖRI NĖ DRITĖN E DOKUMENTEVE

DHE DĖSHMIVE TĖ REJA

__________________________________

Ballina: Masakra nė Ēamėri - Pėrmblerdhje dokumentesh, Sh.B”55”

 

       Ka dalė nė qarkullim libri “Masakra nė Ēamėri”, i autorit Kastriot Dervishi, botim i shtėpisė botuese “55“. Ky libėr sjell dėshmi tė tė mbijetuarve dhe dokumente arkivore mbi masakrėn ēame nė vitet 1944 -1945. Duke shfrytėzuar arkivat e Ministrisė sė Brendshme, tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme dhe tė Arkivit Qendror tė Shtetit, autori Kastriot Dervishi na jep njė pėrmbledhje prej 235 faqesh, tė atyre materialeve, qė na e japin qartazi se ēfarė ka ndodhur nė Ēamėri. Ndonėse autori ofron informacion tė pėrgjithshėm mbi krahinėn e Ēamėrisė, pretendimet greke dhe fillimet e pėrndjekjeve nė kėtė krahinė, nė faqet e kėtij libri flitet kryesisht pėr ngjarjet e viteve 1944 - ’45. Ishin vitet kur kulmoi pėrndjekja ndaj popullsisė ēame, me qindra vrasje dhe shpėrnguljen me dhunė tė popullsisė. Autori anashkalon ēdo lloj komenti nė lidhje me kėto materiale, duke e lėnė lexuesin tė dalė vetė nė pėrfundime.

       Pėr tė futur lexuesin nė njė rrjedhė normale tė leximit, libri hapet me disa informacione enciklopedike rreth Ēamėrisė, tė marra nga Fondi nr.200 ( Instituti i Studimeve Shqiptare ) i Arkivit Qendror tė Shtetit. Nė tė ofrohet njė informacion mbi vendndodhjen gjeografike, etimologjinė e emrit Ēamėri dhe ngjarjet mė kryesore qė lidhen me kėtė krahinė, qė nga islamizimi, sundimi nga Ali Pashė Tepelena, pėrfshirja nė pretendimet e “Megalo Idesė”, mbetja jashtė kufirit shqiptar, etj. mė tej vijojnė pjesė studimesh nga autorė tė ndryshėm pėr Ēamėrinė, duke pėrfshirė kėtu pjesė nga Enciklopedia e Sami Frashėrit, apo mendime tė Lord Bajronit.

       E mė tej vijojnė dokumente nga arkivat shqiptare qė dėshmojnė pėr masakrat nė Ēamėri, duke nisur me vrasjet e para nė qytetin e Paramithisė nė 27 qershor 1944, pėr tė vijuar me Filatin nė muajin gusht e pėr tė vijuar me kalvarin e emigrimit drejt Shqipėrisė, ku shumė tė mbijetuar vdiqėn gjatė rrugės nga uria, tė ftohtėt e sėmundjet. “Sot populli ēam paraqet njė numėr prej afro 18 mijė vetė. Pra njė e pesta humbi nga masakrimet dhe vdekjet qė u ndoqėn nė emigrim”, - shkruhet nė dokumentet e Ministrisė sė Brendshme. Me t’u vendosur nė Shqipėri, e cila e sapodalė nga Lufta Antifashiste po kalonte njė periudhė tė vėshtirė ekonomike, pėrfaqėsues tė popullsisė ēame nisėn njėra pas tjetrės memorandume e letra drejtuar organizmave tė huaja, si Konferencės sė Ministrave tė Jashtėm Aleatė nė Londėr, Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara nė Nju Jork, Sekretarit tė Shtetit nė Uashington DC, etj, ku kėrkojnė riatdhesimin sa mė tė shpejtė, shpėrblimin pėr humbjet, gėzimin e tė gjitha tė drejtave demokratike, si dhe gjykimin dhe dėnimin e tė gjithė pėrgjegjėsve tė kėsaj ngjarjeje tė dhimbshme. Por nuk mungojnė edhe raportet e pushtetit popullor shqiptar mbi gjendjen e popullsisė ēame, qė me gjithė fatkeqėsinė e kėsaj tė fundit, nuk e shihnin dot jashtė ngjyrimeve politike. “Pėrsa i takon gjendjes politike mund tė themi se ndėr ta ėshtė bėrė fare pak punė politike. Ata kanė kuptuar deri diku vijėn e drejtė tė Frontit tonė Popullor, por nuk janė nė gjendje tė rezistojnė para korrupsionit qė mund tė bien nga njėri ēast nė tjetrin. Koshienca revolucionare i mungon krejt. Janė shumė tė shtypur.

       Tani nė kohėt e fundit klika e vjetėr tradhtare ka lėshuar njė shumicė parullash si p.sh: “Kur s’na mban dot Shqipėria le tė na dėrgojė nė Turqi…” porsa i takon ngjarjeve tė brendshme politike ata thonė, qė ēdo gjė ėshtė nė interes tė popullit, por neve nuk po shikojmė gjė. Simpatizojnė shumė Turqinė dhe e quajnė si njė fuqi tė madhe, ndėrsa pėr bashkimin Sovjetik nuk kanė ndonjė simpati. Flasin mirė sidomos pėr amerikanėt”. Kjo ėshtė njė pjesė nga raportimet e kohės. Ndėrsa nė njė procesverbal tė mbledhjes sė Byrosė Politike tė PPSH-sė nė 25 mars tė 1949 flitet pėr pastrimin e popullsisė ēame nga elementi reaksionar. Nė fjalėn e vet Mehmet Shehu thotė se nuk e kanė nėn kontroll masėn ēame dhe se ėshtė e nevojshme dėrgimi mes tyre i njerėzve tė partisė. “Kėtu kuptohet se sa larg ėshtė partia jonė nga kėto masa. E rėndėsishme ėshtė tė veprohet me kėta armiq tė reaksionit, pastaj tė shihet cilėt janė ata elementė anėtarė partie, qė i kanė trajtuar kėshtu tė dėrguarit tanė. Kėta tė pėrjashtohen nga partia dhe tė dėrgohen nė kamp”, - thotė Shehu. Mė tej, gati gjysma e librit ofron dėshmi rrėqethėse tė sė mbijetuarve, qė kanė parė me sytė e tyre t’u vriten tė afėrmit. Dėshmi pėr vrasje masive nėpėr xhami, brenda shtėpive dhe pėrdhunime tė grave dhe vajzave. Libri ofron statistika tė sė vrarėve, grabitjeve, dėmeve, si dhe lista e tė gjithė fshatrave nė krahinėn ēame, sipas pėrbėrjes etnike.

 

Mė poshtė do tė japim disa prej dėshmive tė dokumentuara botuar nė kėtė libėr:

 

Dėshmi tė tė mbijetuarve

 

       Nė shtatorin e 1944 ēetat zerviste tė komanduara nga kolonel Kranja, etj., rrethuan nga tė gjitha anėt Spatarin. Tė premten pas dreke nė orėn 11:00 allaturka zervistėt hynė nė katund. Nė mėngjesin e ditės tjetėr grumbulluan tė gjithė popullin tej xhamia e fshatit, nga ana tjetėr ushtarėt filluan tė grabisin e tė ēnderojnė gratė, vajzat e plakat. P.C 50 vjeēe mbasi e ēnderuan dhe i morėn paratė, i prenė flokėt, veshėt, e vranė nė bahēen e saj, tek guri i Muēes. Nė shtėpinė time qe familja e Sako Banushit nga Skopiana. Mbasi ēnderuan gratė, i shpuan me thikė dhe nė fund i vranė. Burrat qė i kishin mbledhur nė xhami, i shpunė nė shtėpinė e Kocanit nė Filat, ku i vranė nė njė gropė nė fushėn e Filatit…

Dervish Sulo nga Spatari

 

*  *  *

       Mė 18 shtator 1944 ikėm nga Filati dhe vajtėm nė katundin Spatar, atje erdhėn ushtarė zervista dhe mė morėn burrin pas tre ditė bashkė me gra tė tjera shkuam nė Filat pėr tė parė burrat tė cilėt ndodheshin nė burg . Nė kėtė kohė na vėnė edhe neve burg ku na lanė njė natė. Tjetrėn ditė na morėn dhe na shpunė nė ikotrofie dhe burrat na i vranė nė fushė tė Filatit. Midis tė tjerėve ishte edhe burri i jem Barjam Azemi vjet 48 edhe kunati tim Lahe Halil Azem. Nė burgun tonė tė grave zervistat zgjidhnin gratė qė u pėlqenin dhe i ē’nderonin. Pėr kėtė vrasje dhe ē’nderime kaq ē’njerėzore kėrkojmė nga ai komision qė tė shkojė nė vend dhe tė hetojė pėrsa sipėr.

Shabane Azemi - Delvinė mė 26 shkurt 1947

 

*  *  *

       Ushtarėt zervista hynė nė Paramithi mė 28 qershor 1944 tė Martėn dhe tė mėrkurėn, ushtari zervist Kiēo Koma nga Paramithia mori burrin tim Velinė, vjeē 68 dhe ma theri me thikė. Tė enjten ushtarėt zervista erdhėn tė merrnin vajzėn time Shuquranėn por e shpėtova se ju dhashė tė gjitha paratė qė kisha afro tridhjetė miliona dhrahmi njė unazė floriri dy gjysma lirash dhe njė palė vathė floriri si edhe sende tė tjera tė ēmuara. Zervisti Dhimo Pasko me djalin e tij Sotir Pasko nga Paramithija mė morėn djalin tim Abedinin vjeē 19 dhe ma vranė brenda nė shtėpi. Njė tufė lesh bashkė me lėkurėn e kokės sė tij e mbaj akoma nė xhep pėr kujtim. Ushtarėt zervista rrahėn pėr vdekje djalin tim tė vogėl Prenjėn para syve tė mi dhe mbasi unė doja ta mbroja mė rrahėn barbarisht dhe mua. Kėrkoj qė komisioni tė shkojė nė vend pėr tė hetuar rreth kėtyre ngjarjeve tė tmerrshme.

Fatime Prenjo - Delvinė mė 26 shkurt 1947

 

*  *  *

       Ne ēamėt e vendosur nė Nėnprefekturėn e Sarandės tė persekutuar nga repartet ushtarake tė Napolon Zervės nė qershor e shtator tė vitit 1944 e shkurt mars tė vitit 1945 mbasi lamė nė Ēamėrinė tonė eshtrat e 100 vėllezėrve motrave, baballarėve, nanave dhe ēilimiqėve tanė, mbasi na u grabit e tėrė pasuria tonė mbasi motrat dhe vajzat tona pėsuan ē’nderimet mė ē’njerėzore, emigruam nė Shqipėri ku gjetėm pėrkrahjen mė vėllazėrore nga populli shqiptar. Vuajtjet tona nuk pėrshkruhen. Ne nuk e meritonim kėtė trajtim, sepse edhe ne u radhitėm krahas popujve pėrparimtarė antifashist pėr zhdukjen e murtajės naziste. Ne i dhamė kauzės sė pėrbashkėt tė kombeve tė bashkuara repartet tona partizane dhe dėshmorėt tanė. Kėrkojmė qė komisioni pėr shqyrtimin e kaq pėsimeve tona tė shkojė nė Ēamėrinė tonė pėr tė konstatuar sė afėrmi tragjedinė e popullatės ēame. Atje do tė diktohen vendet ekzakte tė masakrave barbare, atje do tė vihet ekzaktėsisht gishti ujkut fashist atje do tė dalin nė dritė kockat e viktimave, atje do tė duket begatia e Ēamėrisė sonė larė me djersėn tonė dhe shkatėrrimet pėrfundimtare tė vatrave tona nga njerėzit e autorizuar tė barbarėve zervista.

Komisioni: Ismail Halili, Dine Mani, Ferik Meēo, Idriz Bajram, Mehlika Meti -

Delvinė mė 27 shkurt 1947

 

*  *  *

       Unė Melika Met Sali nga Filati i Ēamėrisė njoftoj se nė shtator tė 1944 kur hynė ushtarėt e Zervės nė Filat, na mblodhėn tė gjithė neve shqiptarėt duke na ndarė gra e ēiliminj veē ku pėrbėheshin prej 500 vetash dhe burrat veē, na burgosėn nė ikotrofio tė Filatit ku nga uria vdiėq mėse 70 gra e ēiliminj sepse racioni bukės qė na jepesh ishte vetėm 50 gram nė ditė. Kėtu pashė me sytė e mi tė torturoheshin pa mėshirė shumė gra nga zervistat dhe midis tė tjerave gruan e Sherfi Sulejmanit 50 vjeēare e cila vdiq nga druri si dhe nanėn e Hate Hallunit nga Filati. Mua mė rrahėn personalisht me kamxhik. E shoqja e Xhelo Rexhos nga Dovani u burgos me 7 fėmijė nėn 12 vjeē dhe kėtu i vdiqėn 6 fėmijė njė e quajtur Merushe nga Dovani u burgos me 3 ēiliminj dhe doli vetėm. 50 ditė na mbajtėn nė ikotrofio dhe pastaj na pėrcollėn pėr nė Koske pasi na morėn tė gjitha plaēkat qė kishim me vete. Nė Koskė, ushtarė tė Zerves ē’nderuan 10 gra, nuse dhe vajza nga konaku ku isha vetė. Nga kėto e shoqja e Xhelo Galbaqit sė bashku me mbesėn dhe tė reja tė tjera nga Varfanji e Lopėsi. Kėrkoj qė komisioni tė shkojė nė krahinat e Ēamėrisė dhe tė hetojė rreth sa thash mė sipėr.

Melika Met Sali - Sarandė mė 27 shkurt 1947

*  *  *

      Unė Idriz Bajrami nga Karbunari Ēamėrisė vėrtetoj se nė shtator tė 1944 trupat e Zervės tė komanduara nga kolonel Kamara dhe nėnkolonel Kranja hynė nė fshatin tonė dhe vranė nanėn time Luftie Bajrami vjeē 60 me 5 gra tė tjera Mehani Isufi sė bashku me nusen e djalit Saja (Gjylsim Vehipin) Kadrije Hamdinė dhe nanėn e Simo Dodit nga Paramithia. Me kėtė rast ushtarėt zervista vranė 39 persona nė fshatin tonė gra pleq dhe fėmijė, ndėr tė cilėt Osman Pasha, Neime Rexhepi, Kadrie Metushi me 3 vajzat dhe tė vjehrrėn Mine Jahja, Zeqir Duli, Hajrije Xhemo dhe tė bijėn Mate, Fatime Xhaferin me dy tė bijat, Dul Mellija, Shaqire Abedini, Sherif Feimi, Ramadan Jasini, Haxhi Aliago, Isa Omer, Hamide Husnija, Hajredin Mane, Haneme Tahire, Hasije Alush, Zubo Shpata e tė tjerė tė ndjekur nga trupat e Zervės dhe qė strehoheshin nė Karbunarė. Janė vrarė 6 veta nė Kardhiq: Xhafer Lushi sė bashku me gruan dhe me djalin Tafil Isai, Hadėr Bazi dhe Lako Kasemi. Pėr kėto krime tė shėmtuara tė kryera ndėr fshatare tė pafajshėm kėrkoj qė komisioni tė shkojė nė vende tė Ēamėrisė pėr tė hetuar tė vėrtetėn mbi barbarizmat e pa mėshirshme tė kėsaj ushtrie.

Idriz Bajrami - Sarandė mė 27 shkurt 1947

 

 

GJENOCIDI GREK NDAJ POPULLIT SHQIPTAR NĖ ĒAMĖRI

Komentin tuaj mund ta shkruani KĖTU

( Moderatori i www.pashtriku.org )