Akademi pėrkujtimore, me rastin e 10 vjetorit tė rėnies

sė dėshmorit Skėnder Ēeku

 

Pavdekėsia e dėshmorit tė kombit Skėnder Ēeku

 

     Shkruan: Have ELEZAJ / 19. 08. 2008

 

     Mė 17. 08. 2008 nė ambientet e kinemasė “ABC” nė Prishtinė, u mbajt Akademi Pėrkujtimore kushtuar dėshmorit tė kombit Skėnder Haxhi Ēekut. Nė Akademi morėn pjesė familjarė tė dėshmorėve, shokė, miq, pėrfaqėsues tė jetės politike dhe bashkėluftėtarė tė dėshmorit Ēeku.

 

     Pėr jetėn dhe veprėn e gjeneral Skėnder Ēekut foli z.Xhavit Haliti nėnkryetar i kuvendit tė Kosovės dhe anėtar i krysisė sė  Partisė Demokratike tė Kosovės, i cili shprehu dhėmbjen e madhe pėr mungesen e gjeneral Skėnder Ēekut, por  edhe nderin dhe krenarinė qė pati rastin tė njohė dhe tė bashkėpunojė me te. Pėr shembėlltyren e general Ēeku,  foli edhe Kodusi Lame gjeneral i Armatės shqiptare, pėrkrahės dhe kėshillues i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pastaj folėn generalė, bashkėluftėtarė, shokė, miqė tė shumtė, tė cilėt  evokuan kujtime dhe shprehen adhurimin pėr Skėnderin sypatrembur, qė hyri nė listėn e nderit - ,,Dėshmori i Kombit,, nga dita e rėnies sė tij heroike me 17.08.2008.

 

     Nė kėtė akademi pėr jetėn dhe veprėn shumėdimensionale tė Skėnder Ēekut foli Smajl Elezaj nga fshati Radac i Pejės, njėri nga bashkėluftėtarėt e dėshmorit.

 

Fjala e Smajl Elezajt, mbajtur me rastin e 10 vjetorit tė rėnjes heroike

tė dėshmorit tė kombit Skėnder Ēeku. (17.08.2008, Prishtinė)

 

E nderuara familja Ēeku

Tė nderuara familje tė dėshmorėve tė kombit

Veteranė dhe invalidė tė luftės

Pėrfaqėsues tė jetės politike e shoqėrore tė Kosovės

Tė nderuar tė pranishėm

 

     U ndamė para 10 viteve, por ēdo ditė kujtimi pėr Skėnderin sa vjen e bėhet mė i freskėt. Koha nė tė cilėn jetojmė, procesi nėpėr tė cilin po kalojmė, e kėrkonė prezencėn e tij fizike nė mesin tonė, e kėrkonė njeriun e virtyteve dhe sakrificave. Vėshtirė ėshtė tė flas pėr veprimtarinė e tij tė gjithanėshme, por kur shikojmė bėmat e  Tij, shohim se emėruesi i pėrbashkėt i tyre, ėshtė se ēdo ēast tė jetės sė tij tė shkurtėr, ai ia kushtoi atdheut, lirisė e pavarėsimit tė tij. Qysh nė vitet e nėntėdhjeta, Skėnderi ishte nė kontakt me veprimtarėt e Lėvizjes Popullore tė Kosovės, organizatė e cila  e themeloi dhe udhėhoqi famėmadhen Ushtri Ēlirimtare tė Kosovės.

     Skėnderi, besoi nė luftėn dhe nė fitoren e saj. I orientuar mirė politikishte ushtarakisht, ai frymėzoi e motivoi tė  tjerėt me vizionin e tij, forcoi radhėt e rezistencės sė armatosur, me djemtė mė tė devotshėm tė atdheut. Nė kohėn kur i duhej mė sė shumti Kosovės, Skėnderi sė bashku me njė grup shokėsh, armatoset dhe hyn nė  Kosovė si epror i UĒK-sė. Kisha nderin dhe privilegjin qė isha bashkėluftėtar i tij. Duke qenė njohės i mirė i strategjisė sė luftės, Skėnder Ēeku u pėrkujdes qė njėsiti jonė, qė do tė pagėzohej ”Luanėt”, tė kishte tė gjitha paisjet e nevojshme, pėr tė bėrė rezistencė ndaj forcave tė armikut, mbi tė gjitha ishte morali i lartė dhe dėshira pėr liri.

     Me 6 korrik 1998, “Luanėt’’ nė ora 3 tė mėngjesit arrijnė nė Loxhė e Raushiq dhe menjėherė pas 3 orėve, ballafaqohen pėr herė frontalisht me armikun. Me atė rast, Skėnderi tregohet jo vetėm guximtar dhe i shkathėt, por edhe I kujdesshėm ndaj shokėve. Nga luftimet 11 orėshe, atė ditė u plagosėn 4 pjesėtarė tė njėsitit, nga tė cilėt 2 me plagė tė rėnda, Binak Dinaj dhe Shpend Dreshaj. Forcat serbe kishin llogaritur se do tė ballafaqohen vetėm  me fshatarėt e Loxhės, e nuk llogarisnin se nė Loxhė e Raushiq, sapo kishte arritur luani i “Luanėve”, Skėnder Ēeku.

     Falė autoritetit tė Skėnderit, i cili arrinte tė bėnte secilin pėr vete tė gjithė ata me tė cilėt krijoi kontakte, nė njėsitin ”Luanėt”, u angazhuan edhe djemė tė tjerė nga fshatėrat Radac, Ozdrim, Qyshk e tė tjera. Serbia, pas vrasjes sė Jasharajve, kishte planifikuar qė ta shuante edhe rezistencėn e armatosur duke bėrė plane pėr vrasjen e komandantėve tė luftės, pėr t’i shuar zonat qė tashmė ishin tė lira nė mė shumė se gjysmėn e territorit tė Kosovės. Pjesė e planit tė tyre ishte edhe shkatėrrimi i rezistencės nė Loxhė e Raushiq.

     Fakti qė Loxha ishte vetėm njė kilometėr larg kazermės sė Pejės, e shqetėsonte shumė pushtetin okupues serb. Rezistenca e ’’Luanėve” dhe vullnetarėve tė Pejės e tė tjerėve, e uli shumė autoritetin e moralin e forcave okupuese. Edhe joshqiptarėt qė asokohe banonin nė Pejė, filluan t’i shikonin me pėrēmim forcat e veta, tė cilat nuk mund tė mposhtnin njė grup vullnetarėsh nė Loxhė e Raushiq. Por rezistenca e UĒK-sė nuk thyhej lehtė, sepse rrėnjėt i kishte nė shpirtin liridashėsh  tė popullit, nga i cili nuk i mungoi pėrkrahja asnjėherė.

     Skėnder Ēeku, ishte betuar para logjasve se ushtria armike do tė mund tė depėrtonte vetėm mbi trupin e tij tė vdekur. Ashtu edhe ndodhi. Me 15 gusht Skėnder Ēeku sė bashku me bashkėluftėtarin e tij Gani Elezaj nga Radaci i Pejės, plagosen rėndė nga njė minahedhės, nė istikamin tė cilin Skėnderi e kishte ndėrtuar vet.

     Pas dy ditėve Skėnderi ndahet fizikisht nga ne, pas njė operacioni tė bėrė nė kushte tė rėnda tė luftės nė spitalin ushtarak tė Zonės sė Pashtrikut. Megjithė pėrpjekjet kolosale tė mjekėve dhe nė veēanti tė komandant Ēelikut, fati deshi qė Skėnderi tė rradhitet nė mesin e dėshmorėve tė kombit. Skėnderi shkoi nė amshim, por vizioni i tij pėr luftėn dhe fitorja e saj u bėnė realitet. Trashėgimia e tij ėshtė liria e Kosovės, e cila u konkretizua 10 vite pas rėnies sė tij heroike. Gjeneratat e ardhėshme, kanė me ēka tė krenohen dhe kanė prej kujt tė frymėzohen. Heroizmat dhe sakrificat e Skėnder Ēekut e dėshmorėve tė tjerė, do tė jenė vizioni pėr ndėrtimin e  njė shteti tė fortė ekonomikishtė dhe ushtarakisht.

Lavdi jetės dhe veprės sė gjeneral Skėnder Ēekut!

Lavdi dėshmorėve tė kombit!