pėrkujtim dėshmorit Adnan Shyti

 

ADNAN SADIK SHYTI – AD ( 1978-1999 )

 

     Shkruan: Fadil SHYTI / Suedi, 28. 05. 2008

 

     U lind nė katundin Guribardh (ish- Ashlan) rrethi i Vushtrrisė, nėn strehėn e maleve tė Ēyēavicės, nė vitin e lavdishėm 1978, nė atmosferėn festive tė pėrvjetorit tė 100 tė Lidhjes sė Prizrenit, babė Sadikut dhe nėnė Hamides , iu zbukurua rinia se pikėrisht nė kėtė vit-" Atdheut iu shtua edhe njė ushtar"-siē do tė shprehej me krenari xha Sadiku, po ashtu siē e kishte parashikuar Ay, kurdoherė i frymėzuar edhe nga babai Hajzer Tafa-Shyti, luftėtar i aradhave ēlirimtare tė Shaban Palluzhės se: "Prej Serbisė veē me grykėn e pushkės, mund tė ēlirohemi"!... Dhe, parashikimet e dy brezave tė tij do t“i vuloste me heroizėm brezi i tretė, biri i tyre besnik i trollit tė shqipeve, Adnani.

     I rritur dhe i edukuar sa s“ka mė mirė e bukur: nė fėmijėri u shqua pėr dėgjueshmėri  e respekt ndaj tė afėrmve, njė djalosh i qetė e fjalėpakė, me njė shiqim vizionar sikur nė  shpirtin e tij prej pionieri ziente diēka trazuese, sikur bėnte  analizė ndaj kontrasteve tė jetės; por edhe si njė zotim se brezi i tij do vinte nė skenėn e historisė, pėr ndryshime tė thella jetėsore, kėtė sigurisht e kishte vėrejtur atėbotė dhe gjyshi ynė, i cili me njė rast mė pat thėnė: "dėgjo bir ēka tė them; ky djali i Sadikut, Adnani, po bėhet djalė i mprehtė, i menēur, besoj qė do t“rritet djalė ndėr mė t“mirėt- qė s“ka shoqin"!...

     Dhe, vėrtetė parashikimi i plakut doli si ēdo herė qe i qėlluar!...

     Adnani, shkollėn fillore e mbaroi nė Gurbardh (Ashlan), pėr ta vijuar tė mesmen nė Vushtrri, mirėpo hovin rinor tė mėsimit e pėrparimit jetėsor, egėrsisht  ashtu si  tėrė brezit tė tij, ia ērregulluan krajatat jetėsore nė pėrgjithėsi e sulmet barbare tė regjimit kriminal serbo- ēetnik nė veēanti: fatkeqėsisht, Ay qe dėshmitar i pėrjetimit tė ndjekjeve policore ndaj babait," tė bisedave informative", pėr t“i kėrkuar armė, pastaj meqė ishte halė nė sy, xha Sadikun e maltretonin shpesh, kjo la vėrragė tė paharruar revolte tek Adnani.

     Me njė rast kur e thėrrasin nė polici, xha Sadiku nuk po kthehej dot, djaloshi tepėr i brengosur, se babai ka uri, vendos t“ia dėrgon atje nė "shpellėn e ujqėrve ", pak bukė, por aty nuk e lejojnė t“ia jep bukėn dhe e fyejnė tepėr rėndė- xhelatėt e Pėrtejkarpateve, nga kjo revoltė dėshiroi tė hakmerret, por siē do tė thoshte mė vonė;" ah djalli e marrtė qė s“kisha mundėsi, sepse babain e kisha brenda"- se pėrndryshe po atė ditė do t“ua kisha dhėnė ēka e meritojnė ata, dhe po i shtrėngonte dy bomba nė duar!...

Ashtu tmerrėsisht, vitet e pacifizmit po e ndrydhnin guximin rinor, me vite tė tėra por, fatbardhėsisht jo pėrgjithmonė: me kushtrimin e parė tė UĒK-sė, pa hezitim, i revoltuar me vendosmėri, Adnani iu bashkua celulave tė para tė UĒK-sė, tė cilat pėrshpejtėsisht, do tė bėheshin ēeta, brigada e batalione ēlirimtare, qė do t“ia shtypnin kokėn armikut tė brendshėm e tė jashtėm.

     Mori pjesė nė shumė luftime, u shqua pėr trimėri, prandaj  u radhit ushtar i Kompanisė I tė Batalionit tė IV Gardist tė Kosovės. Ishte njėri ndėr ushtarėt e dalluar tė ZO tė Shalės.

     Nė muajin Maj, derisa zhvilloheshin luftime tė rrepta me ushtrinė okupatore, nė prag tė agut tė parė tė lirisė, mė 29 maj 1999, bie nė fushėn e nderit si tė parėt tanė Muharremi e Mustafa, sikur pėr t“u dhėnė sihariqin atje nė pavdekėsi: xha Muharrem e Ty mėsuesi Tafė:  "Kosova po ēlirohet, Serbia i ka ditėt e numėruara nė Kosovė, sepse ushtria e saj po ikėn nga sytė kėmbėt, erdha t“ju njoftoj se UĒK-re, po del fitimtare, atje kam lėnė vėllezėr e shok lufte: me kushėrinjtė: komandant, Bekimin,  flakadanėt e gjakut tim: Veselin, Musliun, Ilirin, Beratin, Seferin, e shumė tė tjerė luftėtarė tė pandashėm nė beteja, besoj se do ta bėjnė Kosovėn tė bukur si nuse!...

     Tani, do prehem i qetė se: amanetin e gjyshit e realizova!...Pushkėn ia ktheva armikut tonė shekullor!Atje, nė malet tona, tek Uji i Sokolave, dhe rreth maleve tė Ēyēavicės, nga armėt e tona kundėrmojnė erė, kockat e hienave tė krajlit!...Armiqtė po ikin nė theqafje, ne do ta gėzojmė lirinė dhe ribashkimin kombėtar!

Lavdi dėshmorit Adnan Shyti!

 

DHEMBJE KRENARE

 

Ka kohė qė gjendem nė mendime-pikėllime

 Udhėtoj e udhėtoj rruzullit tokėsor,

 Pėr ngushėllime, pėr gjakun e derdhur Arbėror

 Nė ēdo vatėr shqiptare.

 

Ta ndajė:

Me tė gjithė, e pėr tė gjithė

Dhembjen krenare!

 

Dhembjen ta kthejmė nė forcė!

Forcėn nė Unitet Gjithėkombėtar

E ta lulėzojmė Shqipėrinė Etnike,

Pėr tė cilėn ranė zemrat heroike!

 

Suedi, 22. 07. 1999