pėrkujtim dėshmorit Adrian Krasniqi

 

ADRIAN REXHEP KRASNIQI

 

(12.10.1972 - 16.10.1997)

 

        Njė ndėr figurat mė tė ndritshme kombėtare nė dhjetėvjetėshin e fundit tė shekullit qė shkoi, nė luftė kundėr regjimit shekullor serb, padyshim ėshtė Adrian Krasniqi. Lindi mė 12 tetor 1972 nė fshatin Vranoc, komuna e Pejės, nga babai Rexhepi dhe nėna Majremja. Rrjedh nga njė familje me tradita tė larta patriotike, e cila para Adrianit kishte dhėnė tetė dėshmorė pėr trojet shqiptare. Ndėrsa Taf Mehmeti, i po kėsaj familjeje, ishte i detyruar nga pushtuesit sllav tė emigrojė nė Shqipėri.

 

        Adriani shkollėn fillore e kreu nė Baran me sukses shembullor, gjimnazin nė Pejė, ndėrsa studimet i vazhdoi deri nė vitin e tretė nė Fakultetin Ekonomik nė Unniversitetin e Tiranės. Meqė babai i Adrianit, Rexhep Krasniqi, ishte mėsues, pas kthimit tė tij nga njė vizitė qė ia bėri Shqipėrisė nė vitin 1980, solli nė shtėpi materiale tė shumta, nga tė cilat u frymėzua dėshmori. Ky aktivitet i Adrianit daton qysh nė fėmijėri. Mirėpo, ky mllef dhe kjo urrejtje ndaj pushtuesit del nė shesh, kur Adriani bėhet gjimnazist nė Pejė, sidomos me organizimin e demonstratave pėr solidarizim me minatorėt e Trepēės qė ishin ngujuar nė zgafellė. Pėr kėtė kėrcėnohet me pėrjashtim nga Gjimnazi. Por, ky shpirt uragan pėr ēlirim kombėtar nuk ndalet. Bėn organizimin e demonstratave vitit 1988 e 1990.  vitet ‘90 Adriani, me grupin e tij organizativ, Pejė e filloi grumbullimin e mjeteve pėr aksione guerile. Me kėtė rast siguroi 25 kg trotil. Kėtė e solli nga shtetet fqinje dhe e vendosi Vranoc, te xhaxhai, Xhaferi.

 

        vitet 1990-1993 Adriani bėn njė pauzė, meqė studioi Tiranė. Gjatė kėsaj kohe me shokė gjithnjė ndodhej veprim e sipėr pėr sigurimin e materialeve dhe rrjetit pėr aksione guerile. Dy herė ishte Shqipėri dhe Mal Zi. vitin 1993, kur Kosovė burgosen 173 veprimtarė Lėvizjes, as familja e Adrianit nuk mbeti harresė. Madje, kėtė fundit banonte axha i tij, Xhaferi. Pikėrisht, nga ky vit Adrian Krasniqi kalon ilegalitet dhe vendoset pėr njė kohė Shqipėri. Andaj, nuk ėshtė i rastit, kur formularin me shėnime pėr dėshmorėt e kombit, inkuadrimi i Adrian Krasniqit radhėt e UĒK-sė figuron qysh muajin maj vitit 1992, si kamandant i njėsitit gueril pėr Dukagjin.

 

        Gjatė viteve 1993-1995 Adrian Krasniqi herėpashere vinte Kosovė me misione caktuara. kėtė periudhė bėn pėrpjekje organizojė demonstrata me rastin e vrasjes studentit Armend Daci, por nuk mundi ta realizojė kėtė qėllim. vitin 1995 Adrian Krasniqi sulmoi stacionin e policisė serbe fshatin Qallapek. Por, me kėtė rast zbulohet dhe shpallet fletėarresti pėr . Pejė policia ia thyen pėr dytėn herė shtėpinė, por fatbardhėsisht nuk gjen askė nga familja. Ndėrsa Vranoc, fshatin e lindjes, po me kėtė rast, merret polici dhe keqtrajtohet axha Xhaferi.   

 

        Pas qershorit vitit 1995 Adrian Krasniqi kalon ilagalitet thellė ku edhe zėnė fill veprimet e tij guerile. Ndėrkohė, me kėrkesėn e shokėve, Adriani caktohet punojė Sektorin e furnizimit, meqė kishte lidhje forta familjare Tropojė dhe zonat e tjera kufitare. Kur vitin 1997 bėhet thyerja e depove armatimit Shqipėri, Adriani kėtė rast e shfrytėzoi pėr mrekulli. fillim krijoi bazėn e parė dhe fuqishme zonėn kufitare, Berishė. Ndėrsa Kosovė, pėrkatėsisht kufirin Kosovė-Shqipėri, shfrytėzonte bazėn e Plakut Shishmanit. Falė mbėshtetjes familjare nga djemtė e axhės Adrianit, Besnik dhe Agim Krasniqit Bajram Curri, furnizimit, i cili e furnizonte tėrė Kosovėn me armė, rrjet ky i cili funksionoi edhe pas vrasjes Adrian Krasniqit, madje deri pėrfundimin e luftės.

 

        Kosovė, pėrveē axhės, Xhaferit, dhe djalit tij, dėshmorit kombit, Pėrparimit, Adriani kishte edhe baza tjera, si p.sh. te Sylė Kadria Nakell, dhėndri Ahmet Ukshinaj Lybeniq etj. Nga shokėt Adriani ishte i caktuar punonte koordinimin e punėve dhe mjeteve Shqipėri. Megjithatė, ai nuk pajtohej punonte vetėm Shqipėri. ēdo rast, kur fuste mjetet dhe armatimet baza caktuara, kurrė nuk kthehej pa kryer edhe ndonjė aksion. Dėshira dhe vullneti i tij ishte me duart e vetai hidhte ajėr postkomandat e policisė serbe. Kėshtu ndodhi edhe muajin tetor vitit 1997, kur pas hyrjes Kosovė me njė sasi konsiderueshme armėsh, me kėrkesėn e Adrianit bėhet sulmi postėn e policisė fshatin Kliqinė Pejės, ku edhe bie heroikisht fushė nderit, ashtu siē dinė bijnė vetėm trimat, bijtė e dashur Kosovės. Ndodhi kjo pikėrisht 16 tetor vitit 1997, kur Adrian Krasniqi me shokėt e idealit Mujė Krasniqin, Ilir Konueshvcin dhe Qerim Kelmendin sulmuan stacionin policor Kliēinė, me ē’rast ra heroikisht fushėn e nderit.

 

        Kjo ditė do shėnohet me shkronja arta historinė re shqiptarėve Kosovė, pėr luftėn dhe bijtė e saj nuk kursyen gjakun as jetėn, vetėm pikėrisht kjo Kosovė ēlirohet njėherė e pėrgjithmonė nga regjimi i urryer serb. Por, Adriani nuk vdiq, nuk u vra. Ai rilindi pėrsėri, si feniks. Rrugėn e tij e vazhduan dhjetėra e mijėra djem Kosovės deri fitoren pėrfundimtare. Edhe familja e tij e vazhdoi kėtė rrugė nisur nga Adriani shumė herėt. Pas vrasjes Adrianit, sektori i furnizimit me armė pėrforcohet edhe shumė. Shtėpia e tij bėhet bazė edhe e fuqishme e shokėve tij idealit. Pėrparimi, djali i axhės tij, ndėrpret studimet dhe bėhet ushtar aktiv i Ushtrisė Ēlirimtare Kosovės, deri frymėn e fundit, me vdekjen e tij kufirin Kosovė-Shqipėri. Ndėrsa, shtėpia Vranoc bėhet spital ushtarak ku shėroheshin plagosurit. Kėto ishin idealet pėr cilėt luftoi dėshmori Adrian Krasniqi dhe pėr cilat dha jetėn po ky Adrian Krasniqi. Trupi i dėshmorit prehet varrezat e fshatit lindjes, Vranoc.