Ekskluzivisht pėr pashtriku.org


K O M P L O T I   B O T Ė R O R


Nikola M. Nikolov

 

( Kopertina e librit )

_________________________

 

HYRJE : « KOMPLOTI BOTĖROR »

_________________________________________


     Autori i librit Nikola Marinov Nikolov u lind mė 30 qershor tė vitit 1920 nė qytetin Vidin. Mbaroi kolegjin francez nė Sofje. Nė vitin 1944 mori pjesė nė fazėn e parė tė luftės si oficer i artilerisė dhe u dekorua me dy dekorata pėr trimėri. Menjėherė pasi u kthye nga fronti, nė vitin 1945, mbi tė u ushtrua represion nė Dupnicė, Radomir, nė drejtorinė e policisė dhe nė burgun ushtarak nė Sofje. Nė vitin 1945 u pranua nė Universitetin e Sofjes, nė Fakultetin e Mjekėsisė dhe pas katėr vjet studimi u detyrua ta lėshojė.


     Pėr shkaqe politike u mbajt nė burgun e Vidinit, Vraēanit dhe Plevnės, kaloi edhe nėpėr kampin „Bogdanov Dol”, pas kėsaj u shpėrngul me familjen nė Jordan Jovkov, Dobriēko. Prej vitit 1969 u shpėrngul me vendqėndrim tė pėrhershėm nė SHBA. E mbaroi Universitetin shtetėror Portland (Oregon), specializoi „Shkencat Evroqendrore” dhe „Artin”. I mbaroi me sukses kurset universitare tė shkencave politike tė profesorit tė njohur botėror Frank Munkut.

----------------------------

     Duke trajtuar njėrėn nga temat mė tė rrezikshme dhe mė delikate pėr shoqėrinė dhe pėr njeriun, gjithė e mė tepėr pėrfitoj bindjen se ekziston njė komplot i organizuar mirė dhe synon ta mbajė kėtė libėr tė pabotuar dhe tė fshehur prej shikimit e kritikave tė lexuesit.

 
Megjithatė, libri pėr herė tė parė qe botua nė vitin 1990 nė gjuhėn angleze nė SHBA dhe vetėm pėr dy vjet pėrjetoi tre botime, e ndėrkohė u botua edhe pėr tė katėrtėn herė.

 
“Komploti botėror” ėshtė pėrkthyer nė shumė gjuhė, e tash po pėrgatitet botimi i tij edhe nė Francė, Belgjikė, Kanadė, Rusi, Ukrainė, Turqi dhe nė tėrė botėn arabe. Botimi i parė nė gjuhėn bullgare, po ashtu, nxiti interes tė veēantė. Kėshtu qė u shpėrndanė mbi 50 mijė kopie

.
Sipas anketimeve shoqėrore qė i bėnė shumė gazeta dhe revista, libri mė i kėrkuar dhe mė i lexuar nė vitin 1991 ka qenė „Komploti botėror”. Autori

 

-----------------------------------------


PĖRMBAJTJA E LIBRIT

HYRJE


Kreu i parė

BANKAT DHE BANKIERĖT


Kreu i dytė

LUFTĖRAT


Kreu i tretė

ADAM VAJSHOPI


Kreu i katėrt

ROTHSHILDĖT


Kreu i pestė

REVOLUCIONI FRANCEZ
Therjet e shtatorit
Mbretėria e terrorit
Vdekja e mbretit
Klubi i jakobinėve
Robespieri
Mara
Dantoni


Kreu i gjashtė

NAPOLEON BONAPARTA


Kreu i shtatė

DINASTIA ROKFELER


Kreu i tetė

REVOLUCIONI BOLSHEVIK


Kreu i nėntė

BILDERBERGĖT


Kreu i dhjetė

(CFR) - KĖSHILLI PĖR LIDHJE ME BOTĖN E JASHTME


Kreu i njėmbėdhjetė

KOMISIONI TRILATERAL


Kreu i dymbėdhjetė

SINDROMI I MUNGESĖS SĖ IMUNITETIT TĖ FITUAR (SIDA)


FJALA PĖRFUNDIMTARE


LITERATURA E SHFRYTĖZUAR


BIBLIOGRAFIA

____________________________

 

Kreu i parė

BANKAT DHE BANKIERĖT


A e dini se ēka nuk mundet asnjėherė tė kėnaqet?
-Syri i pangopur - tė gjitha bankat botėrore nuk mund t’i plotėsojnė dėshirat e tij. Fjalė e urtė persiane


Sistemi bankar e ka nismėn e tij nė Babilon para rreth 3 mijė vjetėsh. Shkaktar pėr zbulimin e tij ėshtė ari. Pasi qė ata tė cilėt kanė poseduar ari nuk kanė mund ta bajnė me vete metalin e rėndė, e kanė lėnė nėn kujdesjen e ndonjė miku te i cili kanė pasur besim. Ndėrsa ai u ka dhėnė njė copė pergament ose lėkurė me nėnshkrimin ose vulėn e tij. Mė vonė, ēdonjėri qė ia ka sjellė atė vėrtetim ruajtėsit ka mund ta marrė arin. Gjatė kohės ky sistem bėhet i njohur. Njerėzit specialė e gjithė mė profesionalė bėhen ruajtės tė arit dhe ata fillojnė t’i ruajnė arkat e shumė njerėzve tė pasur. Nė participimet e tyre tregtare, pronarėt e arit mė vonė fillojnė qė ata vėrtetime t’i ndėrrojnė nė mes veti, kėshtu qė nuk ishte patjetėr qė ari tė merrej prej ruajtėsit. Bėheshin vetėm ndėrrime tė pronarėve. Nė kėtė mėnyrė te ruajtėsi grumbullohej ari dhe gjėrat e ēmueshme. Edhe pse ky metal i shtrenjtė nuk ishte i tyre, ruajtėsit fillojnė t’ua japin hua tregtarėve tjerė, tė cilėt iu paguanin njė pėrqindje pėr shfrytėzimin e tij. Mė vonė kėta ruajtės tė arit dhe tė gjėrave tė ēmueshme bėhen tė njohur me emrin fajdexhinj.

 
Nė shekullin e mesėm fajdeja u ndalua. Pak mė vonė, nė kohėn e marshimeve kryqtare shumė u rrit tregtia nė Evropė, gjė qė krijoi kushte pėr formimin e bankės sė parė ndėrkombėtare. Aty kah gjysma e shekullit tė XV Kosimo de Mediqi e themeloi njė bankė ndėrkombėtare me seli nė Firencė. Kjo ndoshta ėshtė banka e parė mė e pėrkryer nė atė kohė me pėrfaqėsitė e saj nė qytetet e tjera italiane, si dhe nė Avinjon dhe Londėr. Nė filialėn romake banka i ruante llogaritė dhe avoaret e papės. Fajdeja qė e fitonte banka ishte 10 pėrqind.


Nė shekullin XVI importohen prej Amerikės Jugore nė Spanjė sasi tė mėdha tė arit, gjė qė jep idenė dhe mundėsinė pėr kreditim. Gjatė kėtij shekulli themelohen edhe bankat e para moderne, prej tė cilave disa ekzistojnė edhe sot e kėsaj dite: Banko di Santo Spirito nė Romė, Monte de Peata nė Napoli dhe Banko di Palermo nė Sicili.

 
Kėta banka e kanė finansuar tregtinė ndėrkombėtare, grumbullojnė fitime tė mėdha prej fajdeve dhe mė shumė prej dallimit tė valutės. Faza mė e rėndėsishme nė zhvillimin e bankave paraqitet nė momentin kur ata fillojnė tė shėrbehen me paratė e huaja dhe kur fillojnė t’i shfrytėzojnė deponimet dhe kursimet e njerėzve. Ata iu paguajnė deponuesve njėfarė dhurate minimale, kurse paratė e tyre ua japin njerėzve tė tjerė, organizatave dhe shteteve me kamata shumė mė tė mėdha. Shfrytėzohen mashtrime tė ndryshme qė pėrkojnė me emrat e bankave. Disa prej tyre janė quajtur „Banka nacionale” pėr tė qenė mė bindėse dhe mė stabile. Banka e parė e kėtij lloji nė vitin 1674 e mori emrin Banka nacionale suedeze. Pas saj vijon Banka nacionale angleze nė vitin 1694, kur njė grup tregtarėsh bėnė marrėveshje qė t’ia japin 1.200 milionė funta hua mbretit Vilhelm III me 8 pėrqind kamatė. Pėrveē kėsaj ata fitojnė edhe tė drejtėn e monopolit pėr tė botuar banknota dhe tė pranojnė depozit.


Kah mesi i shekullit XVII Rothshildi sjell njė sistem shumė mė modern dhe mė tė pėrkryer bankar. Ai i dėrgon pesė djemtė e tij nė kryeqytetet financiare tė Evropės: nė Paris, Vjenė, Napol, Frankfurt dhe Londėr.

 

Lexo pėr dinastinė Rothshild kėtu :

( 0 , 1 , 2 , 3 )

 
Rothshildi formon edhe sistemin mė tė shpejtė komunikativ me pėllumba, korierė dhe agjentė tė vet. Njėri ndėr faktorėt mė tė rėndėsishėm pėr suksesin e Rothshildit ėshtė informimi i tij i gjerė i jashtėzakonshėm politik dhe ekonomik. Ai i pari informohet pėr fitoren te Vaterloja, gjė qė i mundėson qė nėpėrmjet manipulimeve tė mundshme tregtare tė grumbullojė pasuri tė mėdha. Djemtė e tij bėhen bankierė privatė tė kalibrit ndėrkombėtar, financojnė hekurudha, shoqėri pėr sigurime dhe projekte ndėrkombėtare. Nė atė kohė Rothshildėt tashmė bėhen tė zotėt dhe mėsuesit e kapitalizmit ndėrkombėtar.


“Paratė janė Zot tė kohės sonė”, thotė filozofi Hajne, „kurse Rothshildi dhe djemtė e tij janė profetėt e tij”. Shumė shtete dhe qeveri evropiane kanė qenė tė mvarur prej bankave tė Rothshildit, posaēėrisht anglezėt. Nė vitin 1847 Rothshildėt i japin para hua Irlandės pėr shkak tė urisė sė madhe qė e kishte pėrfshirė atė; e financojnė luftėn e Krimesė dhe i japin mjete Anglisė qė ta blejė gjysmėn e Kanalit tė Suezit prej Egjiptit nė vitin 1876.
Kreditanshtallt Banka nė Vjenė e udhėhequr nga Solomon Rothshildi bėhet banka kryesore depozitore e Austro-Hungarisė. Banka britanike e Rothshildit i financon minierat e arit nė Amerikėn Jugore.

 
Prej mbarimit tė luftėrave tė Napoleonit, nė vitin 1815 e deri nė fillim tė shekullit XX, Londra ka qenė qendėr botėrore financiare dhe qyteti mė i pasur. Nga e tėrė bota arrinin pasuri dhe para nė Londėr, sepse konsiderohej se ai ėshtė vendi mė i sigurtė dhe mė i dobishėm pėr t’i deponuar paratė, si dhe pėr tė marrė hua. Nė atė kohė depoziti nė bankat e Londrės ishte 120 milionė funta, pėrkundėr atij nė Nju-Jork i cili ishte 40 milionė funta, nė Paris 13 milionė dhe nė Gjermani 8 milionė.

 
Nė atė kohė bankierėt nė Londėr gėzonin respekt mė tė lartė. Zakonisht krediti dhe besimi dorėzoheshin sipas trashėgimisė prej babės nė djalin. Ndėr bankierėt dhe tregtarėt qė u vendosėn nė Londėr ishin edhe dy djemtė e tregtarit tė njohur gjerman me rrobe Johan Beringut. Djali i tij, Francisi, u bė i famshėm si njė ndėr bankierėt mė tė mėdhenj nė kohėn e tij. Pas vdekjes, nė vitin 1910, ai la pas veti njė pasuri prej rreth shtatė milionė funta. Familja Beringovėt, njėsoj sikur Rothshildėt, ka pasur tė drejtė tė hyjė nė qeverinė britanike, tė cilėn e kanė financuar. Pėrderisa Rothshildėt u orientuan nga Evropa, Beringovėt u drejtuan nga bota e re - Amerika. Ata e financuan bankėn e Njujorkut nė vitin 1823, shtetin e Luizianės dhe shumė tė tjerė, i ndihmuan hekurudhat amerikane dhe u bėnė kreditorėt mė tė mėdhenj amerikanė.


Rreth vitit 1880 tė ardhurat e Beringovėve kanė qenė mė tė vogla se tė Rothshildėve, por besimi i njerėzve ndaj firmės ka qenė mė i madh. Beringovėt i japin shumė hua Argjentinės e cila kah viti 1880 shumė shpejt lulėzoi ekonomikisht dhe tėrhoqi shumė emigrantė dhe kapital nga Evropa. Megjithatė, kah viti 1890 qeveria e korruptuar argjentinase e sjell vendin nė njė gjendje tė mjerueshme. Deponuesit dhe kursimtarėt e humbėn besimin e tyre. Filloi katastrofa financiare dhe Beringovėt bankrotuan. Kjo krizė la gjurmė nė tėrė botėn, por mė shumė humbėn investitorėt e Londrės.
Kahmoti ari ka filluar tė luajė rolin e dorės sė parė nė jetėn ekonomike tė shteteve. Baza e artė e parave ka vlerė shumė tė madhe. Vlera e metalit tė verdhė ėshtė caktuar nga tregu i lirė, do tė thotė nga parimi i kėrkesės dhe ofertės. Tash, megjithatė, gjendja krejtėsisht ka ndryshuar. Vlera e arit nuk caktohet mė nga tregu i lirė, por nga pesė tregtarėt mė tė mėdhenj botėror me ari. Dy herė nė ditė nė Londėr, nė kabinetin e „Rothshildit dhe dijve tė tij” tubohen ata pesė magnatė dhe e caktojnė ēmimin e arit me tė cilin atė ditė ai do tė shitet dhe do tė blehet.

 
Pasi qė ari ka qenė dhe gjendet nė sasi shumė tė kufizuara, nė arka pothuajse ėshtė e pamundshme tė bėhen keqpėrdorime me tė. E gjithė ajo qė paramendoi njeriu mund tė jetė shumė e ēmueshme dhe e dobishme, po qe se shfrytėzohet drejtė, por mund tė bėhet edhe pėrbindėsh. Shumė magacionerė tė pandershėm, bile edhe sundimtarė, kanė menduar se si ta shfrytėzojnė atė. Njė rast klasik nė lidhje me kėtė ka ndodhur midis viteve 1716 dhe 1722 nė Francė. Kjo ėshtė nisma e tė gjitha manipulimeve financiare qė ekzistojnė dhe shfrytėzohen deri mė sot.

 
Pas vdekjes sė „Mbretit diell” Luj XIV nė vitin 1715, Franca u gjet para bankrotimit tė tėrėsishėm. Ky mbret i Francės pėr dallim nga tė tjerėt nuk synoi tė arrijė famė me anė tė luftėrave. Ai ka pasur pėr qėllim qė tė mbahet mend sundimi i tij me madhėshti dhe shkėlqim, tė shquhet si udhėheqės i klasicizmit francez. Ai me tė vėrtetė arriti ta bėjė njė gjė tė tillė duke e ngritur jashtėzakonisht shumė prestigjin e Francės nė ēdo aspekt jo vetėm si fuqi politike, por edhe si njė ndėr kombet mė tė kulturuara. Megjithatė, ai tė gjithė kėtė e arriti me shkatėrrimin ekonomik dhe financiar. Pas tij Franca mbeti borxh 3 miliardė funta (pėrafėrsisht aq franka tė sotshme).
Njė irlandez i gjykuar pėr vrasje arrinė tė strehohet nė Francė dhe ta bindė qeverinė franceze se ėshtė nė gjendje ta shpėtojė ekonominė e saj. Nė atė kohė bankat private e kontrollonin furnizimin e vendit me para nė tė cilat ishin tė deponuara sasi tė nevojshme tė arit.

 

Ari ka qenė i kufizuar dhe nuk ka pasur mundėsi tė lėshohen mė shumė para se sa kanė pasur mbulesė ari. Irlandezi i cili quhej Zhan Lou fiton tė drejtė ekskluzive me dekret mbretėror qė ta furnizojė shtetin me para. Ai lėshoi nė qarkullim mė shumė para se sa kishin mbulesė tė vėrtetė ari dhe nė kėtė mėnyrė pėr njė kohė tė shkurtėr i lau borxhet e shtetit. Tė gjithė e lavdonin si gjeni tė ekonomisė pa e pasur tė qartė se ēka do tė ndodh mė vonė. Teprica e parave qė i lėshoi ai nė qarkullim e zvogėloi si tėrėsi vlerėn e vėrtetė tė parave. Sundimtarėt, si dhe Zhan Lou, shashtisen dhe e rritin mjaft dallimin e parave, gjė qė shkakton rritjen e ēmimeve tė mallrave, tė shėrbimeve dhe tė gjėrave tjera nė pėrgjithėsi. Si rrjedhojė e saj paraqitet inflacioni dhe kriza ekonomike. Zhan Lou ikė nga Franca, kurse shteti e ndalė lėshimin e rrejshėm tė parave nė qarkullim.

 
Mėnyra tjetėr nga e cila janė dėmtuar njerėzit janė edhe monedhat e arta dhe tė argjendta. Pėrderisa metalet e ēmueshme janė deponuar nė monedha tė vlerės sė njėjtė, njerėzit nuk janė dėmtuar. Mirėpo, bankat private dhe ato qė kanė pasur dhe kanė monopol mbi paratė fillojnė qė arit t’i shtojnė pėrzierje tė ndryshme si bakėr dhe metale tjera tė padobishme, gjė qė e zvoglon vlerėn e vėrtetė tė parave dhe nė kėtė mėnyrė bankat pasurohen pa masė nė llogari tė njerėzve.

 
Perandoria e hershme romake e ka praktikuar sistemin e njėjtė. Monedhat e tyre tė para kanė pėrmbajtur 60 pėrqind argjend tė pastėr, pas kėsaj gjatė 60 vjetėve tė ardhshėm nė shenjat e monedhave tė tyre ka vetėm mbeturina tė argjendit. Ata hyjnė nė qarkullim dhe i zėvendėsojnė paratė.
Mėnyra tjetėr e inflacionit shkaktohet atėherė kur shteti i mbledh tė gjitha monedhat e arta dhe tė argjendta dhe i ndėrron me monedha tė ndonjė metali mė tė lirė, siē ėshtė bakri, alumini, etj. I tillė ėshtė rasti nė SHBA nė kohėn e administratės sė Lindon Xhonsonit. Njėsoj ėshtė edhe me banknotat tė cilat, ashtu sikur edhe monedhat, nuk kanė kurrfarė mbėshtetje ari.
Shtetet e Bashkuara kanė pasur mbėshtetje ari tė parave deri nė prill tė vitit 1933, kur kryetari Ruzvelt jep urdhėr qė tė gjithė amerikanėt ta dorėzojnė arin e vet dhe monedhat e arta tė Rezervės federale, e cila i paguan me banknota tė letrės. Ligji pėr mosdorėzimin e arit nė banka ka paraparė 10 mijė dollarė dėnim dhe 10 vjet burgim.

 

Pasi qė pjesa mė e madhe e arit u tubua, nė tė njėjtin vit kryetari Ruzvelt bėn devalvimin e dollarit duke thėnė se shteti duhet ta blejė arin e njėjtė prej Rezervės shtetėrore me ēmime mė tė larta. Kjo do tė thotė se banknotat tė cilat njrėzit sapo i morėn tashmė u ra vlera pėrreth 30 pėrqind, kurse „Rezerva federale” me ndihmėn e kryetarit vetėm pėr pesė muaj fiton sasi tė mėdha tė pasurisė. Njėsoj veprohet edhe me argjendin. Ruzvelti e dyfishoi vlerėn e tij dhe ndihmėsi i tij Bernard Baruhi, i cili kontrollonte njė tė tretėn e furnizimit botėror me argjend, e shfrytėzoi mirė kėtė shėrbim tė kryetarit. Motiv i kėsaj ka qenė qė tė ndihmohen minierat e argjendit nė Amerikė.

 
Kryetari i komitetit bankar, Luis Mak Fadeni, nė kongres e akuzoi oficialisht marrjen e arit si njė aksion i pėrgatitur nė mėnyrė speciale nė favor tė bankave ndėrkombėtare. Pasi qė kongresmeni ka qenė mjaft autoritativ dhe me ndikim pėr ta asgjėsuar kėtė veprim, pas dy orvatjeve tė pasuksesshme pėr ta vrarė, ditėn e debatimit nė Kongres ai nė foltore bie dhe vdes, paramendohet - prej helmimit.

 
Nuk ėshtė e preferueshme qė tė investohet nė ari, sepse shteti gjithmonė mund ta marrė atė nė mėnyrė tė plotė ligjore. Nė SHBA, si dhe nė shumė shtete tjera, ekzistojnė ligje tė cilėt i japin tė drejtė shtetit qė nė rast nevoje ta mbledhė arin prej qytetarėve.

 
Shteti po ashtu ka fuqi qė tė shkaktojė hiperinflacion, duke lėshuar nė qarkullim nė mėnyrė tė jashtėzakonshme njė numėr tė madh tė parave tė letrės. Rast i kėtillė ka ndodhur nė Gjermani pas Luftės sė Parė Botėrore. Gjermania duke shtypur sasi tė mėdha tė banknotave e asgjėsoi vlerėn e markės. Shkak kryesor i kėsaj kanė qenė riparimet e imponuara nga kontrata e Versajit - 269 miliardė marka ėshtė dashur tė paguhen pėr katėrdhjetė e dyvjeē pagesa.

 
Nė vitin 1923 Rajhbanka lėshoi nė qarkullim 93 kvintilionė marka tė letrės. Kjo shkaktoi rritjen astronomike tė ēmimeve tė tregut: njė vezė arrinė ēmimin 80 miliardė marka, kurse njė kilogram patate - 100 miliardė marka.
Ky inflacion i tmerrshėm e solli edhe Hitlerin nė pushtet. Populli, i cili kishte rėnė nė njė gjendje shumė tė vėshtirė, kėrkonte rrugėdalje. Hitleri, njėri ndėr kandidatėt e mundshėm pėr pushtet, premtoi se menjėherė do ta ndalė inflacionin dhe se do t’i pėrmbush reparimet e imponuara nga kontrata e Versajit.


Hiperinflacioni nė Gjermani pothuajse e zhduku klasėn e mesme e cila paraqitte shumicėn e popullatės. Pikėrisht ajo e pėrkrahu ardhjen e Hitlerit nė pushtet mė shumė pėr shkak tė premtimeve tė tij. Nė fillim tė shekullit tonė njė punėtor amerikan paguan shumė mė pak tatime dhe jeton pothuajse pa borxhe. Momentalisht tatimet dhe borxhet e tij janė pothuajse tre tė katėrtat e tė ardhurave tė tij. Kur ėshtė fjala pėr amerikanėt dhe pėr njerėzit e vendeve perėndimore, fantazia ėshtė e madhe. Kėshtu ka qenė edhe jeta ime, kėshtu ėshtė edhe e shumicės sė njerėzve qė jetojnė nė vendet lindore. Megjithatė, realiteti ėshtė ndryshe, edhe atė shumė mė i dhembshėm. Secili lufton qė tė zė orė plotėsuese pas orarit tė punės. Fėmijėt ende pa arritur moshėn e pjekurisė punojnė si shpėrndarės tė gazetave ose nėpėr farma bujqėsore. Nxėnėsit dhe studentėt punojnė dhe pėrmbahen vetė. Nuk kam takuar ndonjė amerikan i cili nuk ka marrė borxh qoftė pėr automobil, pėr shtėpi ose pėr kartėkreditore. E gjithė kjo ėshtė borxh i sistemit ekzistues kreditor me para. Nė tė vėrtetė ēka paraqet ky sistem?

 
Paratė i bėn njeriu. Prej asgjėje bėhet diēka. Njė copė letėr pothuajse pa kurrfarė vlere shtypet me numra tė ndryshėm. Kjo na jep mundėsi tė blejmė automobil, bile edhe shtėpi mvarėsisht prej madhėsisė sė numrave tė shtypur. Ata tė cilėt i prodhojnė paratė nė fakt fitojmė shumė mė shumė nė krahasim me amerikanin e rėndomtė, fitimi mesatar ose tė ardhurat neto tė tė cilit arrinė rreth 5 pėrqind, pėrderisa fitimi i prodhuesve tė parave ėshtė i pakufizuar. Vlera prodhuese e njė banknote (letra dhe shtypja) prej njė dollari ose prej 10 mijė dollarėsh nuk ėshtė mė tepėr se 1-2 centė.
Sistemi i parave jo qė ėshtė shumė i domosdoshėm, por edhe i pazėvendėsueshėm pėr njė shoqėri njerėzore qė tė jetojė pa tė.

 
اfarėdo industrie qoftė do tė ishte e pamundshme qė tė zhvillohet pa para. Ekonomitė bujqėsore, familjet ose individėt e veēanė do tė jetonon rreptėsisht tė kufizuar, do tė prodhonin pasuri vetėm pėr vete. Askush nuk do tė prodhonte mė tepėr, sepse nuk do tė kishte ēka t’i bėnte. Nuk do tė mund tė mendohej funksionimi i ēfarėdo administrate qoftė. Pa sistem tė parave do tė duhej tė kthehemi mijėra vjet mbrapa dhe tė jetojmė ashtu siē kanė jetuar fiset mė parė. Paratė janė potencial i shoqėrisė sė civilizuar. Po qe se paratė eleminohen ose zvogėlohet qarkullimi i tyre, rezultatet do tė jenė katastrofale. Fitohet depresion. Njė depresion i tillė ka qenė krijuar artificialisht nė Shtetet e Bashkuara nė vitin 1930 prej bankierėve. Nė atė kohė nė SHBA asgjė nuk iu ka munguar. Industria ka qenė nė njė nivel shumė tė lartė, ka pasur farma frytdhėnėse, sistem tė mrekullueshėm hekurudhor, ka ekzistuar sistemi mė i mirė komunikativ nė botė, i cili ka shfrytėzuar telefonin, teleprinterin, radion dhe sistemin postal shtetėror i cili funksiononte shumė mirė i paprekur prej shkatėrrimeve luftarake.

 
E vetmja gjė qė iu mungonte SHBA-ve nė vitin 1930 ka qenė furnizimi i rregullt dhe i mjaftueshėm me para qė ishin tė domosdoshme pėr ndėrrim dhe tregti. Pasi qė bankat i tubojnė tė gjitha paratė dhe nuk i lėshojnė nė qarkullim, e gjithė tregtia bllokohet. Fubrikat nuk janė nė gjendje t’i shesin prodhimet, sepse konsumatorėt nuk kanė kurrfarė parash. Punėtorėt lirohen nga puna, kėshtu qė paraqitet papunėsia mė e madhe qė mbajnė mend Shtetet e Bashkuara. Pėrgjigjja dhe arsyetimi i bankierėve ishte: „Kohėrat janė tė vėshtira dhe nuk ka para”.Mbasi njerėzit nuk e kuptojnė kėtė sistem eksploatimi, ata lejojnė tė grabiten egėrsisht. Bankat bėnė ekspropriacionin e mijėra tokave tė farmerėve, pėr shkak se ata nuk qenė nė gjendje t’i paguajnė kėstet e mara hua. Shumė njerėz i humbėn tė gjithė mallėrat dhe kursimet.
Tė njėjtat banka tė cilat vetė i shtypnin paratė, e pohonin se nuk ka para, pas vetėm disa vitesh lėshuan nė qarkullim miliarda dollarė dhe e pėrgatitėn Luftėn e Dytė Botėrore.

 
Vetėm pėr disa vjet SHBA-tė kalojnė prej njėrit ekstremitet nė tjetrin, prej papunėsisė dhe bllokimit tė tėrėsishėm - nė kapacitet tė plotė tė prodhimtarisė luftarake. Pėrderisa farmat nuk kanė mundur tė prodhojnė ushqim pėr popullatėn, fabrikat kanė filluar tė prodhojnė nė sasi tė mėdha uniforma dhe rezerva luftarake. Lėshuarja e papritur e parave nė qarkullim rrėnjėsisht e ndryshon jetėn. Farmerėt fillojnė t’i shesin prodhimet e tyre, fabrikat e organizojnė punėn e tyre me ndėrrime, sėrish fillojnė tė punojnė minierat. Depresioni merr fund. E vėrteta del nė shesh - mungesa e parave qė e shkaktuan bankat e shkaktoi depresionin.

 
Ky dhe shumė shembuj tjerė dėshmojnė se paratė duhet tė prodhohen dhe tė kontrollohen vetėm nga shteti i cili i mbron interesat e banorėve tė vet.
Nė SHBA rasti ėshtė krejtėsisht i kundėrt. Paratė prodhohen dhe kontrollohen prej Rezervės federale e cila nuk ėshtė asgjė tjetėr, por vetėm njė organizatė private.

___________________________________

 

Kreu i dytė

LUFTĖRAT


“Nė luftė, cilido qoftė prej shteteve ta quajė veten fitues, tė tillė nuk ka sepse tė gjithė humbin”. Nevil Ēemberleni


Nė periudha tė caktuara tė historisė njerėzore luftėrat kanė qenė shumė tė shpeshta dhe mė tė gjata se sa nė disa periudha tjera. Disa shtete kanė qenė vazhdimisht nė luftė, kurse disa asnjėherė nuk kanė luftuar. Disa prej tyre kanė luftuar mė tepėr se tė tjerėt. Kjo do tė thotė se shkaqet e luftės duhet tė kėrkohen nė shoqėri, e jo nė individin - njeriun, sepse lufta nuk ėshtė karakteristikė e natyrės sė tij. Pėrkundėr kėsaj njeriu ėshtė ai i cili i pėrgatitė luftėrat dhe i fillon nė ēastin e volitshėm.

 
Nė kohėn tonė lufta konsiderohet si diē e paevitueshme, e paracaktuar, ashtu edhe siē ėshtė. Pse duhet tė mendohet kėshtu? Tė dy superfuqitė botėrore - BRSS dhe SHBA - asnjėherė nuk kanė luftuar nė mes veti. Rusia tregon miqėsi ndaj Shteteve tė Bashkuara gjatė Luftės qytetare si dhe nė vitin 1945 kundėr armikut tė tyre tė pėrbashkėt. Dallimet ideologjike midis dy sistemeve nuk janė ato qė krijojnė gjendje tė acaruar politike. Kėta dy popuj nuk kanė se ē’tė ndajnė pėrveē diturisė, kulturės dhe pėrparimit pėr njė prosperitet dhe jetė mė tė mirė. Mosbesimi krijohet artificialisht prej ndonjė pale tė interesuar.


Luftėrat kanė filluar me armė tė thjeshta dhe kanė arritur deri te bomba atomike. Njė fjalė e urtė indiane thotė: „Peshku i madh e han tė voglin”. Momentalisht tė dy peshkujt janė tė mėdhenj, me fuqi tė barabarta. Asnjėri nuk mund ta han tjetrin. Mirėpo, do tė ndodh diē e jashtėzakonshme: peshku i vogėl t’i han tė dy tė mėdhenjtė.
اdo gjė shkon nė kėtė drejtim po qe se sė shpejti nuk ndėrmerret diēka. Njerėzia ka harxhuar ngjyrė sa lumenjtė, e letėr sa malet, nė dėshirėn e flaktė pėr paqe. Historia tregon se mė shumė luftėra ka bėrė Rusia. Gjatė shtatė shekujve tė fundit Rusia 75 pėrqind tė asaj kohe e ka kaluar nė luftėra: Nė tė njėjtėn periudhė Anglia dhe Franca kanė kaluar 50 pėrqind. Gjatė periudhės 3360 vjetėshe tė historisė njerėzore ka pasur vetėm 227 vjet paqe.

 
Qė nga viti 1500 para erės sonė e deri nė vitin 1860 janė nėnshkruar 8 mijė kontrata paqe tė cilat mesatarisht nuk kanė zgjatur mė tepėr se dy vjet. Sipas njė statistike tjetėr pėr 6 mijė vjet historia njerėzore ka pasur 14.531 luftė, gjė qė paraqet 2,6 luftėra nė vit. Janė dhėnė mė tepėr se 600 milionė viktima nėpėr fushėbeteja. Vetėm nė shekullin XX numri i viktimave tė ushtarėve dhe civilėve ėshtė: prej vitit 1914-1918 - 10 milionė, prej vitit 1939-1945 - 50 milonė, prej vitit 1945 e deri mė sot - 16 milionė. (Tė dhėnat janė marrė nga libri i Zhan Eliotit „Shek. XX Libri i mortalitetit”). Vlerėsohet se 10 pėrqind e mortalitetit tė pėrgjithshėm nė qytetėrimin modern janė debitorė tė luftėrave.
Lufta nė kuptimin e thjeshtė tė fjalės nėnkupton konfliktin ndėrmjet grupacioneve politike tė armiqėsuara gjatė njė periudhe mė tė gjatė kohore.
Nė aspektin psikologjik ėshtė argumentuar se natyra njerėzore nuk mund t’i bėn luftėrat tė domosdoshme. Edukimi nė fėmijėri dhe disciplina sociale kanė zhvilluar njė synim agresiv te shumica e njerėzve qė ėshtė bastardhuar nė urrejtje politike.

 
Pasojat politike tė luftės kanė pasur domethėnie tė madhe nė histori. Lufta ka qenė instrumenti kryesor pėr krijimin e shteteve dhe perandorive dhe nė tė njejtėn kohė ka shėrbyer pėr t’i zhdukė shtetet dhe perandoritė. Nė kuptimin mė tė gjerė tė fjalės luftėrat i kanė kontribuar zhvillimit tė civilizimit tė cilin mė vonė e kanė shkatėrruar dhe zhdukur. Zakonisht luftėrat e mėdha i ka ndjekur shkelja flagrante e ligjit me maltretime tė ndryshme brutale, me transferime tė vendbanimeve tė tėra prej njė vendi nė tjetrin dhe me internime shumė tė ashpra.

 
Tė gjitha luftėrat e mėdha i kanė ndjekur lėvizjet e fuqishme paqesore.
Ėshtė dėshmuar se luftėrat kanė lėnė pasoja katastrofale pėr sa i pėrket qenies njerėzore nė tė gjitha aspektet: nė aspektin politik, ekonomik, social dhe kulturor. Janė bėrė shumė orvatje qė luftėrat tė kontrollohen. Ende pa mbaruar Lufta e parė botėrore tashmė ishin krijuar organizata paqedashėse. Njėra ndėr mė tė njohurat ishte Liga pėr vėnien e paqes. Gjatė periudhės midis luftės sė Parė dhe tė Dytė botėrore debatet pėr kontrollimin e luftėrave jo vetėm qė vazhdojnė, por bėhen edhe mė intenzive me fillimin e Luftės sė Dytė dhe me krijimin e OKB. Edhe pėrkundėr orvatjeve tė mėdha tė atyre qė kanė qėllim tė ndershėm, nuk arriti tė vėhet kurrfarė kontrolli mbi luftėrat dhe as qė do tė mund tė bėhet njė gjė e tillė. Ata tė cilėt i fillojnė luftėrat janė po ato tė njėjtėt qė lidhin paqe. Politikanėt dhe burrėshtetasit janė vetėm pionėt e tyre. Bile edhe njerėzit mė tė informuar nė botė e lėnė pas dore faktin se momentalisht njė organizatė e fshehur dhe e vogėl kapitaliste disponon me pasuritė e tėrė botės, me vulėn botėrore, e kontrollon ekonomikisht dhe politikisht pjesėn mė tė madhe tė shteteve ekzistuese.
Luftėrat janė korrje kapitaliste sipas profesorit tė njohur hebre Vorner Zombartit.


Historia e luftėrave tregon se ato kanė qenė dhe janė shkaku kryesor si pėr rritjen ashtu edhe pėr shkatėrrimin e shteteve. Me kalimin e kohės dhe me ndihmėn e pushtimeve ekzistuese Perandoria romake i bashkangjiti tė gjitha ujdhesat britanike, pjesėn mė tė madhe tė Evropės dhe tėrė Detin Mesdhe deri te Gjiri Persik.

 
Nė shekullin XVI, Anglia nuk ka qenė superfuqi.Holanda nė atė kohė ka qenė shumė mė e pasur se ajo, kurse Franca ka pasur mė shumė banorė. Spanja e ka pasur ushtrinė dhe marinėn e fuqishme. Anglia filloi ta zhvillojė marinėn e vet dhe piratėt e saj nė mėnyrė tė pamėshirshme i grabitnin kolonitė spanjole dhe anijet e tyre tė ngarkuara me pasuri tė paēmueshme. Nė shekullin XVII Holanda ka pasur marinėn mė tė pasur tregtare nė botė. Nė po tė njėjtėn kohė Anglia nuk mbetet shumė pas saj, por vazhdimisht i rritė kolonitė e veta me anė tė pushtimeve tė reja.
Andaj kontrata e Parisit nė vitin 1763 oficialisht e pranon atė si fuqi dominuese koloniale evropiane. Britania e Madhe pas dy shekujve tė plotė konfliktesh e luftėrash me Spanjėn, Holandėn dhe Francėn, imponohet si fuqi mė e madhe kolonoale nė botė. Nė vitin 1763 Perandoria britanike nė mėnyrė tė paturpshme filloi ta grabitė botėn, njėsoj sikur Perandoria romake. Tė gjitha luftėrat qė i udhėhoqi nė shekullin XVIII, i kontribuan qė tė bėhet vendi mė i fuqishėm, mė i madh dhe mė i urrejtur nė botė. Me pushtimin e ujdhesave tė Oqeanit tė Qetė, ajo arrinė tė kolonizojė Kanadėn, Australinė, Zelandėn e Re dhe pjesėn lindore tė Amerikės Veriore. Kėshtu Britania e Madhe bėhet perandoria mė e madhe nė botė, e cila ka pėrfshirė njė tė katėrtėn e sipėrfaqes sė Tokės me mė tepėr se njė tė katėrtėn e banorėve tė saj. Nuk thotė kot fjala e urtė se dielli mbi Britaninė e Madhe asnjėherė nuk perėndon.

 
Pak mė vonė Britania e Madhe dhe SHBA-tė bėhen njė fuqi e dyfishtė botėrore. Kjo regjistrohet qartė nė qershor tė vitit 1944, kur 160 mijė ushtarė tė Forcave Aleate (angleze dhe amerikane) zbarkohen nė Normandi. Operacionet luftarake i udhėhoqi Feldmarshal Montgomeri nėn komandėn e gjeneralit amerikan Ajzehauerit.

 
Pas Luftės sė Dytė Botėrore Anglia i humbi pothuajse tė gjitha kolonitė, tė cilat vazhdojnė tė ekzistojnė vetėm si pjesė e Komonveltit britanik.
ثshtė e vėrtetė se perandoria u shuajt, por fuqia botėrore anglo-amerikane vepron edhe mė tej. Urrejtja, sakrificė e sė cilės mė parė ishte vetėm Anglia, tash kaloi edhe nė SHBA - urrejtja shkon me njerėzit. Ata tė cilėt nė tė kaluarėn kaluan nga Frankfurti (Gjermani) nė Londėr (Angli), tash kaluan nė Shtetet e Bashkuara dhe prej aty „i tėrhiqnin frerėt e botės”. Urrejtja u drejtua kundėr popullit amerikan, i cili ėshtė njė popull sikur tė gjithė popujt e botės. Urrejtja, nė realitet, duhej drejtuar kundėr atyre 300 vetėve qė veprojnė pėr zhdukjen e njerėzisė.

 
Nė vitin 1914 filloi Lufta e Parė Botėrore. Kurrė nuk ka pasur gjatė historisė luftė tė tillė tė tmerrshme. Ajo ishte luftė totale. Lufta e Parė Botėrore ka qenė lufta mė e madhe prej tė gjitha luftėrat qė janė bėrė gjatė tėrė periudhės 2400 vjeēare para vitit 1914. Fatkeqėsitė e vitit 1914 na ndjekin edhe neve sot e kėsaj dite, sepse ata tė cilėt e nxitėn luftėn atėherė sot janė ende mė tė fuqishėm dhe mė autoritativė. Ata sot i posedojnė jo vetėm pasuritė materiale, por edhe tėrė teknikėn e pėrsosur botėrore. Mirėpo, le tė mos harrojnė se ata nuk e posedojnė fuqinė mė tė madhe - njeriun, tė cilit duhet patjetėr t’i hapen vetėm sytė qė ta shohė robėrimin e vet. Si erdhi deri tek ajo qė nė vitin 1914 shtetet evropiane vetė ta sjellin tragjedinė? Shkaqet janė tė shumta: E para: Austria, Gjermania dhe Rusia mendonin se lufta ėshtė e domosdoshme pėr ta ruajtur prestigjin e tyre.

 

Megjithatė, lufta jo vetėm qė nuk ua ruajti prestigjin kėtyre shteteve, por ajo edhe i rrėnoi. Nė Gjermani dhe nė Rusi ajo shkaktoi revolucionet, e pastaj perandorinė Austro-Hungareze e copėzoi. Shihet qartė se kėta shtete kanė udhėhequr njė politikė vetėvrasėse. E dyta: Shumė burrėshtetasė dhe ushtarė nė Evropė kanė qenė tė bindur se lufta do tė jetė shumė e shkurtėr dhe e fundit, ashtu siē besojnė shumica sot se lufta atomike mund tė jetė e fundit dhe e kontrolluar. Plani i atėhershė gjerman i dėgjuar „i Shlifenovit” parashihte qė pėr njė muaj e gjysmė gjermanėt ta nėnshtrojnė Francėn. Sidoqoftė, burrėshtetasit evropianė nuk qenė nė gjendje ta ndalin atė qė e filluan, dhe popujt e tyre paguan shtrenjtė me gjakun e tyre, pėr parashikimet e tyre tė gabuara.

 
ا’do tė ndodhte sot po qe fillon e ashtuquajtura „luftė e kufizuar termonukleare”? اmimi i kėtij gabimi do tė ishte shumė mė i lartė. E treta: Shumica e burrėshtetasve tė atėhershėm konsideronin se ai qė do ta fillojė i pari luftėn, do tė fitojė. Mirėpo, pasi qė shumica e shteteve bėnte mobilizimin e rezervave tė veta, filloi njė garim dhe pabindshmėri psikike. Askush nuk dėshironte ta pret tjetrin t’i bie, por secili dėshironte qė ai i pari t’i bie. Sot ka mundėsi qė tė pėrsėritet i njėjti gabim i vitit 1914. Nga frika kundėrshtari mund ta fillojė i pari luftėn nukleare, superfuqitė ndodhen vazhdimisht nė njė gjendje tė tensionuar dhe ka mundėsi qė ata tė ndėrmarrin ndonjė hap tė gabuar fatal dhe ta zhdukin botėn. Po qe se nuk mund tė marrim mėsim nga e kaluara, shumė mė rrezik do tė ishte ta harrojmė atė.
Tė dhėnat qė prezentohen nė tabelat vijuese janė nxjerrė nga enciklopedia britanike.


Nė fund tė Luftės sė Parė Botėrore, kryetari i SHBA-ve, Vilsoni dhe premieri i Britanisė sė Madhe, Llojd Gjorgji propozojnė qė tė formohet Shoqėria e Popujve. Qėllimi i kėsaj organizate ka qenė qė tė vė paqe dhe siguri ndėrkombėtare. Kėta dy qė ndėrmarrin kėtė nisiativė nuk janė aspak personalitete tė rastėsishme - nė atė kohė ata pėrfaqėsonin superfuqitė botėrore - anglo-amerikane.


Forcat e mobilizuara e tė armatosuara dhe viktimat e

 Luftės sė Parė Botėrore


ShtetetUshtria e tėrė e mobilizuarTė vrarė dhe tė vdekurTė plagosurTė robėruar dhe tė zhdukurTė gjitha viktimatPėrqin. e ushtrisė sė mobil. dhe viktimatForc. Aleate Rusia Franca Br. E Madhe Italia SHBA Japonia Rumunia Serbia Belgjika Greqia Portugalia Mali i Zi Gjithsejt 12.000.000 8.410.000 8.904.467 5.615.000 4.355.500 800.000 750.000 707.343 267.000 230.000 100.000 50.000 42.188.810 1.700.000 1.357.800 908.371 650.000 116.516 300 335.706 45.000 13.716 5.000 7.222 3.000 5.142.631 4.950.000 4.266.000 2.090.212 947.000 204.002 907 120.000 133.148 44.148 21.000 13.751 10.000 12.800.706 2.500.000 537.000 191.652 60.000 4.500 3 80.000 152.958 34.659 1.000 12.318 7.000 4.121.090 9.150.000 6.160.800 3.190.235 2.197.000 325.018 1.210 335.706 331.106 93.061 27.000 33.291 20.000 22.064.427 76,3 73,3 35,8 39,1 8,1 0,2 71,4 46,8 34,9 11,7 33,3 40,0 52,3Forc. Qendrore Gjermania Austro-Hungaria Turqia Bullgaria Gjithsejt 11.000.000 7.800.000 2.850.000 1.200.000 22.850.000 1.773.700 1.200.000 325.000 87.500 3.386.200 4.216.058 3.620.000 400.000 152.000 8.388.448 1.152.800 2.200.000 250.000 27.029 3.629.829 7.142.558 7.020.000 975.000 266.919 15.404.477 64,9 90,0 34,2 22,2 67,4Sė bashku:65.038.8108.528.83121.189.1547.750.91937.46 8.904 57,5


Shpenzimet e drejtpėrdrejta tė palėve nė konflikt nė

Luftėn e Parė Botėrore


ShtetiGjithsejtParapagesa sipas aleatėveShpenzimetForcat Aleate SHBA Britania e Madhe Tė tjerat nga Perandoria Britanike Franca Rusia Italia Tė tjerat Gjithsejt$ 32.080.266.968 44.029.011.868 4.493.813.072 25.812.782.800 22.593.950.000 12.413.998.000 3.963.867.914 145.387.690.6229.455.014.125 8.695.000.000 1.547.200.000 19.697.214.12522.625.252.843 35.334.000.000 4.493.813.072 24.312.782.800 22.593.950.000 12.413.998.000 3.963.867.914 125.737.664.629Forcat qendrore Gjermania Austro-Hungaria Turqia dhe Bullgaria Gjithsejt 40.150.090.000 20.622.960.600 2.245.200.000 63.018.160.600 2.375.000.000 2.375.000.000 37.775.000.000 29.622.960.600 2.245.200.000 80.643.160.600

Sė bashku :208.405.851.22222.072.214.125186.380.825.22 9


Vlera mesatare nė Luftėn e Parė Botėrore

 
Llojet e humbjeve Vlera Humbjet nė mall Humbjet nė anije dhe ngarkesa Humbjet nė prodhimtari Nė ndihmėn ushtarake Humbjet e tė painkuadruarve Humbjet njerėzore tė llogaritura nė vlerė Gjithsejt29.960.000.000 6.800.000.000 45.000.000.000 1.000.000.000 1.750.000.000 67.102.000.000 151.612.000.000


“Shoqėria e Popujve”, qėllimi i sė cilės ka qenė bashkėpunimi ndėrkombėtar, vėnia e paqes dhe sigurimi ndėrkombėtar, nuk ka mund t’ia arrijė qėllimit tė vet dhe tė imponohet si organizatė ndėrkombėtare. Kjo nuk e pengon, nė vitin 1931, Japoninė qė tė mos e okupon Manxhurinė; as luftėn midis Bolivisė dhe Paragvait nė vitin 1933, si dhe okupimin e Etiopisė prej Musolinit nė vitin 1936. Mė 1 shtator tė vitit 1939, me fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore, tė gjithėve iu bėhet e qartė se Shoqėria e Popujve nuk ėshtė nė gjendje t’i kryejė funksionet e veta pėr tė cilat edhe ishte formuar. Ekzistonte njė fuqi tjetėr mė e madhe se ajo, e cila e bėnte tė veten, qėndronte fshehur pas kėsaj. Lufta e Dytė Botėrore e bėri pikėrisht tė kundėrtėn e asaj qė duhej ta bėn nė bazė tė programit tė Shoqėrisė sė Popujve. Kjo luftė ua mori jetėn 55 milionė njerėzve - 39 milionė civilėve dhe 16 milionė ushtarėve.

 
Pas Luftės sė Dytė Botėrore, mė 26 qershor tė vitit 1945 nė San Francisko pesėdhjetė shtete e nėnshkruan Kartėn e Kombeve tė Bashkuara. Pjesa hyrėse e saj fillon me moton: „Ne, njerėzit e Kombeve tė Bashkuara, kemi vendosur t’i mbrojmė gjeneratat e ardhshme prej tragjedisė sė luftės e cila dy herė, nė distancė prej njė gjenerate, i solli njerėzisė mjerime tė papėrshkruara”.


Pas nėnshkrimit tė kėsaj Karte pjesa dėrmuese e njerėzve menduan se njė dokument i kėtillė kurrė deri atėherė nuk ka qenė formuluar. Ndėrkaq, shumica e tyre kanė pritur se do tė bėhet kthesė nė historinė e civilizimit. Pėr fat tė keq, pas shumė pritjeve tė mėdha dėshpėrimet bėhen edhe mė tė mėdha. Tashmė bėhet e qartė se njerėzit nuk janė nė gjendje tė vėnė paqe nė tokė. Rezultatet, nė krahasim me atė qė pritej nė vitin 1945, janė tė parėndėsishme.


Pengesa tė vėrteta, pėr ta ruajtur paqen nė botė, janė: nacionalizmi, koprracia, varfėria, rasizmi dhe despotizmi, tė cilat kanė pėrkrahje dhe nxiten me qėllim prej disa rretheve tė interesuara. Njerėzit mbeten besnikė tė qeverive tė tyre sepse nuk kanė rrugėdalje tjetėr.


Edhe sot e kėsaj dite vazhdojnė tė zhvillohen luftėra tė tmerrshme. Prej mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė vitin 1945, mė shumė se 25 milionė njerėz janė vrarė nė mė se 150 luftėra.
اdo ditė zhvillohen mesatarisht rreth 14 luftėra tė ndryshme diku nė botė. Dhe vazhdimisht rritet rreziku nga Lufta e Tretė Botėrore. Vetėm SHBA-tė kanė nė disponim armė tė mjaftueshme nukleare pėr ta zhdukur 12 herė tėrė popullatėn e rruzullit tokėsor.
Pas Luftės sė Parė Botėrore filloi uria mė e madhe nė historinė e njerėzimit. Vetėm nė Kinė vdiqnin nga 18 mijė njerėz nė ditė. Pas Luftės sė Dytė Botėrore tragjedia u bė edhe mė e madhe. Mungesa e ushqimit dita ditės rritej, kėshtu qė njė e katėrta e popullatės nė botė nuk kishte ēka tė hajė. Sipas tė dhėnave tė revistės „Njujork Tajms” tė vitit 1967 nė ēdo 8,6 sekonda, nė vendet jo mjaft tė zhvilluara, dikush vdes nga smundjet e ndryshme si pasojė e tė mosushqyerit tė mjaftueshėm. Sot njė miliardė njerėz qėndrojnė tė uritur, sepse nuk kanė ushqim tė mjaftueshėm. Bile edhe nė vendet ku ka ushqim tė bollshėm shumė njerėz i ka kapluar varfėria aq shumė sa qė nuk janė nė gjendje ta blejnė ushqimin. Pasojat e tė gjitha kėtyre luftėrave janė shumė tė mėdha.


Viktimat e Luftės sė Dytė Botėrore

 
Shtetet Ushtarėt Civilė tė vrarė si pasojė e luftėsGjithsejt tė vrarėTė vrarė, tė vdekur prej lėndimeve ose nė burgTė lėnduarTė robėruar ose tė zhdukurForcat Aleate Belgjika Brazili Komonvelti Brit. Australia Kanada India Zelanda e Re Afrika Jugore Mbretėritė e Bash Kolonja Kina
اekosllovakia Danimarka Franca Greqia Holanda Norvegjia Polonia Filipinet SHBA BRSS Jugosllavia 12.000 943 373.372 23.365 37.476 24.338 10.033 6.840 264.443 6.877 1.310.224 10.000 1.800 213.324 88.300 7.900 3.000 123.178 27.000 292.131 11.000.000 305.000 4.222 475.047 39.803 53.174 64.354 19.314 14.363 277.077 6.972 1.752.951 400.000 2.860 236.606 671.801 425.000 251.724 32.393 10.000 91.243 10.582 16.430 213.919 22.323 115.248 420.760 139.709 76.000 92.673 92.673 215.000 2.000 350.000 325.000 200.000 7.000 5.675.000 91.000 6.000 7.000.000 1.200.000 88.000 1.000 466.000 24.000 38.000 10.000 7.000 375.000 7.000 225.000 4.000 563.000 413.000 208.000 10.000 5.800.000 118.000 298.000 18.000.000 1.505.000Forcat e Oskės Bullgaria Finlanda Gjermania Hungaria Italia Japonia Rumunia 10.000 82.000 3.500.000 200.000 242.232 1.300.000 300.000 50.000 5.000.000 66.000 4.000.000 3.400.000 170.000 350.000 810.000 100.000 10.000 2.000 780.000 290.000 152.941 672.000 200.000 20.000 84.000 4.200.000 490.000 395.000 1.972.000 500.000
99 prej luftėrave e konflikteve tė shumta qė janė zhvilluar menjėherė pas vitit 1945, pas mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore nė:

 
Indonezi 1945-1947 (Holanda me partizanėt).
Kinė 1945-1949 (Nacionalistėt me komunistėt).
Malajė 1945-1954 (Anglezėt me komunistėt).
Indokinė 1945-1954 (Franca me Vietnamin).
Greqi 1945-1949 (Qeveria me kryengritjen „Elas”).
Indi 1947-1949 (Hindusėt me muslimanėt).
Kashmir 1947-1949 (India me Pakistanin).
Indi 1947 e deri mė sot (Qeveria me separatistėt).
Lufta e parė arabo-izraelite 1948-1949 (Arabėt me hebrenjtė).
Filipinė 1948-1952 (Qeveria me hukitėt).
Burmė 1948 e deri mė sot (Qeveria me komunistėt dhe separatistėt).
Kore 1950-1953 (Kombet e Bashkuara sė bashku me Korenė Jugore kundėr Kinės dhe Koresė Veriore).
Tibet 1950-1959 (Kina kundėr Tibetit).
Jemen 1959 e deri mė sot (Jemeni Verior me Jemenin Jugor).
Keni 1952-1953 (Anglezėt me May May).
Kvemoj-Macu 1954-1958 (Kinezėt nacionalistė me kinezėt komunistė).
Algjer 1954-1962 (Franca me algjerianėt partizanė).
Kipėr 1955-1959 (Anglezėt me partizanėt e EOKA-sė).
Sudan 1955 e deri mė sot (Arabėt me tė zinjtė).
Hungari 1956 (BRSS me hungarezėt).
Suez 1956 (Izraeli, anglezėt dhe francezėt me Egjiptin).
Kubė 1958-1959 (Qeveria kundėr partizanėve tė Fidel Kastros).
Liban 1958 (SHBA dhe qeveria e Libanit kundėr partizanėve).
Himalajė 1959-1962 (India kundėr Kinės).
Guineja Portugeze 1959-1974 (Portugalia kundėr partizanėve).
Laos 1959-1975 (Qeveria dhe SHBA kundėr Patet Laoit).
Ruanda-Burundi 1959-1964 (Vituza kundėr Hutuit).
Vietnam 1959-1975 (SHBA dhe Vietnami Jugor kundėr Vietkongut dhe Vietnamit Verior).
Kongo 1960-1967 (Qeveria dhe Kombet e Bashkuara kundėr kryengritėsve dhe Mutenerit).
Venezuelė 1960-1967 (Qeveria kundėr partizanėve).
Spanjė 1960 e deri mė sot (Qeveria kundėr baskėve separatistė).
Kulumbi 1960 e deri mė sot (Qeveria kundėr terroristėve).
Kuvajt 1961 (Anglezėt dhe irakianėt).
Angolė 1961-1967 (Portugalia me partizanėt).
Goa 1961 (India me Portugalinė).
Kubė 1961 (Qeveria e Kastros kundėr emigrantėve kubanezė dhe SHBA).
Kubė 1962 (Kriza raketore, BRSS dhe Kuba kundėr SHBA).
Indi 1962 (India kundėr Kinės).
Guineja e Re Perėndimore 1962 (Holanda kundėr Indonezisė).
Jemen 1962-1970 (Qeveria me Egjiptin kundėr rojalistėve).
Etiopi 1962 e deri mė sot (Qeveria kundėr separatistėve eritreistė).
Algjeri-Maroko 1963 (Algjeria kundėr Marokos).
Malezi 1963-1965 (Anglia dhe Malezia kundėr Indonezisė).
Zanzibar 1964 (Tė zitė kundėr arabėve).
Oman 1964-1975 (Qeveria kundėr separatistėve).
Mizambik 1964-1975 (Portugalia kundėr partizanėve).
Brazil 1964 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve dhe terroristėve).
Tajland 1964 e deri mė sot (Qeveria kundėr komunistėve).
Republika Dominikane 1965 (Qeveria dhe SHBA kundėr kryengritėsve).
Peru 1965 (Qeveria kundėr kryengritėsve).
Pakistan-Indi 1965 (Pakistani kundėr Indisė).
Indonezi 1965-1966 (Qeveria dhe muslimanėt kundėr komunistėve).
Ēad 1965 e deri me sot (Qeveria dhe Franca kundėr partizanėve dhe Libisė).
Rodezi 1965-1979 (Qeveria kundėr partizanėve).
Nigeri-Biafra 1966-1970 (Qeveria kundėr separatistėve).
Namibi 1966-1989 (Afrika Jugore kundėr partizanėve).
Lufta e dytė arabo-izraelite 1967 (Izraeli kundėr „Luftės gjashtditore”).
Guatemalė 1967 e deri mė sot (Qeveria dhe djathtistėt kundėr majtistėve).
اekosllovaki 1968 (BRSS kundėr اekosllovakisė).
Irlanda Veriore 1969 e deri mė sot (Katolikėt kundėr protestantėve).
Salvador 1969 e deri mė sot (Qeveria kundėr Hondurasit, e tash kundėr majtistėve).
Kamboxhė 1970-1975 (Republikanėt kundėr tė kuqve).
Guinejė 1970 (Qeveria kundėr partizanėve).
Honduras 1970 e deri mė sot (Qeveria kundėr krahut majtist tė partizanėve).
Republika Jugoafrikane 1970 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve).
Gjermania Perėndimore 1970 e deri mė sot (Qeveria kundėr terroristėve majtistė).
Italia 1970 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve majtistė e djathtistė).
Lufta bengaliane 1970 (India dhe Bengali kundėr Pakistanit).
Pakistan 1972 e deri mė sot (Qeveria kundėr separatistėve).
Flipinė 1972 e deri mė sot (Qeveria kundėr muslimanėve dhe komunistėve).
Lufta e tretė arabo-izraelite 1973 (Izraeli kundėr Egjiptit dhe Sirisė).
اile 1973 (Majtistėt kundėr djathtistėve).
Lufta qytetare nė Kipėr 1974 (Grekėt kundėr turqve dhe Turqisė).
Turqi 1974 e deri mė sot (Qeveria kundėr separatistėve djathtistė dhe majtistė).
Angolė 1975 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve tė UNITA-sė dhe tė tjerėve).
Timuri Lindor 1975 e deri mė sot (Indonezia kundėr partizanėve).
Laos 1976 e deri mė sot (Qeveria dhe Vietnami kundėr partizanėve).
Lufta qytetare libaneze 1975 e deri mė sot (Tė krishterėt kundėr muslimanėve dhe PLO kundėr Sirisė).
Malezi 1975 e deri mė sot (Qeveria kundėr komunistėve).
Sahara Perėndimore 1975 e deri mė sot (Maroko kundėr partizanėve tė frontit Polisario).
Argjentinė 1976 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve e frakcioneve djathtiste e majtiste).
Siri 1976 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve sunitė).
Zair 1977-1978 (Qeveria, Franca dhe Belgjika kundėr separatistėve tė Katangės).
Iran 1978-1979 (Qeveria kundėr fundamentalistėve shiitė).
Avganistan 1978 e deri mė sot (Bashkimi Sovjetik dhe qeveria kundėr partizanėve muslimanė).
Salvador 1977 e deri mė sot (Qeveria dhe djathtistėt kundėr partizanėve majtistė).
Mozambik 1978 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve).
Lufta Kinezo-Vietnameze 1979 (Kina kundėr Vietnamit).
Kamboxhė 1979 e deri mė sot (Qeveria dhe Vietnami kundė partizanėve kampuēistė).
Irak 1979 e deri mė sot (Qeveria kundėr separatistėve dhe partizanėve shiitė).
Lufta Irako-Iraniane 1980-1989 (Irani kundėr Irakut).
Peru 1980 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve).
Zimbabve 1980 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve).
Nikaragua 1981-1988 (Qeveria kundėr krahut tė majtė tė partizanėve dhe indianėve Moskito).
Ugandė 1981 e deri mė sot (Qeveria kundėr partizanėve).
Ujdhesat Foklandeze 1982 (Anglia kundėr Argjentinės).
Liban 1982 e deri mė sot (Izraeli kundėr PLO, Siria dhe frakcionet libaneze nė mes veti).
Grenadė 1983 (SHBA dhe shtetet kariptase kundėr Grenadės dhe Kubės).

 

Si pasojė e shfrytėzimit tė pasurive nėntokėsore nė mėnyrė tė pamėshirshme, siē ėshtė qymyri e sidomos nafta, shtohen tėrmetet nė mėnyrė tė jashtėzakonshme. Deri nė Luftėn e Parė Botėrore gjatė periudhės njė mijė vjeēare ka pasur vetėm 24 tėrmete qė kanė shkaktuar 1.973.000 viktima, kurse prej atėherė e deri mė tash vetėm pėr 70 vjet - 45 tėrmete tė mėdha qė kanė shkaktuar 1.750.000 viktima. Kjo ėshtė pasojė e garimit tė shteteve qė tė furnizohen sa mė shumė me energji - naftė, si dhe e atyre qė i kanė nė disponim rezervat e naftės - qė tė grumbullojnė sa mė shumė pasuri.
Vdekjet po ashtu rriten jashtėzakonisht si pasojė e pėrhapjes sė sėmundjeve tė ndryshme. Pas Luftės sė Parė Botėrore prej „etheve spanjole” kanė vdekur mė se 20 milionė njerėz. Prej rritjes sė tensionit dhe pasugurisė nė botė rritet jashtėzakonisht shumė edhe stresi te njerėzit. Miliona njerėz vdesin nė vit nga infarkti dhe sėmundja e rakut. Sėmundjet psikike pėrhapen me tė madhe. Nė Shtetet e Bashkuara shumica e pjesėmarrėsve nė Luftėn e Vietnamit ndodhen vazhdimisht tė tensionuar. Azia, Afrika dhe Amerika Latine nuk mund tė shpėtojnė prej malaries dhe shumė sėmundjeve tjera tė reja. Sėmundjet venerike kanė marrė pėrmasa tmerruese. Bile edhe sėmundja mė e re SIDA seriozisht po e rrezikon tėrė botėn.

 
Shfrytėzimi i drogės siē ėshtė morfiumi, kokaini, marihuana dhe shumė lloje tjera, pėr ēdo ditė, gjithė e mė tepėr po merr pėrmasa katastrofale dhe shkakton jo vetėm probleme shėndetėsore por edhe kriminale. Kriminaliteti nė tėrė botėn ėshtė rritur dhe vazhdimisht rritet. Vetėm nė SHBA mesatarisht gati nė ēdo sekondė kryhet nga njė krim. Nė shumė vende njeriu nuk ndihet i sigurtė as nė rrugė e as nė shtėpi. Shumė shtėpi kanė vėnė sisteme speciale elektronike tė cilat nė hapjen e derės sė jashtme nga ndonjė njeri i huaj e alarmojnė drejtėpėrsėdrejti policinė. Para dy vitesh u befasova shumė kur i vizitova dy gra tė moshuara pėr Vitin e Ri. Nė Shtetet e Bashkuara si dhe nė shumė vende tjera tė botės ėshtė traditė qė nė ora 12 nė mesnatė nė pritje tė Vitit tė Ri tė kriset me pushkė nė ajėr. Kėshtu qė nė ora 12-tė, tė dy gratė filluan tė krisin me pushkė nėpėr dritare, pastaj ma dhanė edhe mua njė pushkė dhe mė thanė: „Kris sa tė duash”. Unė iu thashė se nuk ka kuptim t’i harxhoj fishekėt sepse ju nuk jeni tė pasura dhe kėnaqėsia ime do t’ju kushtojė shumė shtrenjtė. Ata u qeshėn dhe mė ēuan nė njė dhomė qė tė ma tregojnė municionin e tyre. U habita nga ajo qė pash. Nė atė shtėpi tė vogėl kėta dy gra tė moshuara ishin armatosur me tetė pushkė tė ndryshme, dy sandėka fishekė dhe disa pistoleta tė cilėt i mbanin gjithmonė nėn dyshekė. Ata jetojnė pėrherė nė frikė.

 

Duket se frika ka zėnė shumė vend nė jetėn e tyre. Pas eksplodimit tė parė atomik shkencėtari Harold S. Uri thotė: „Prej tash e tutje ne do tė ushqehemi me frikė, do tė jetojmė me frikė dhe do tė vdesim me frikė”. Ashtu edhe ndodh - nuk frikohemi vetėm prej kėrcėnimit nuklear tė kėrrusur mbi ne, por edhe nga pėrditshmėria: kriminaliteti, ndytjet, sėmundjet, inflacioni, reformat e parave, pasiguria dhe ēdo gjė tjetėr qė mbjellė frikė dhe e humb shpresėn dhe ritmin e jetės sonė. Ajri tė cilin e thithim, uji tė cilin e pimė dhe tokėn prej sė cilės ushqehemi gjithashtu seriozisht janė ndyer. Ngado qė tė kthehemi sot, shikojmė vetėm pangopėsi dhe dėshirė pėr eksploatim sa mė tė madh. Shumė njerėz janė nė gjendje tė bėjnė ēmos pėr para. Vjedhja dhe vrasja pėr para ėshtė bėrė diē e rėndomtė. Paratė janė „Zot i tyre”.

 
Lufta e Dytė Botėrore, siē ceka edhe mė lartė, ka qenė jashtėzakonisht shumė vdekjeprurėse. „Enciklopedia” britanike e vitit 1954 ofron tė dhėna dėshtuese pėr shtetet qė kanė marrė pjesė nė kėtė luftė - ushtarėt e vrarė nė krahasim me popullsinė: SHBA kanė humbur njė ushtar nė 500 banorė; Kina - njė ushtar nė 200 banorė; Franca - njė ushtar nė 200 banorė; Britania e Madhe - dy ushtarė nė 150 banorė; Japonia - njė ushtar nė 46 banorė; Gjermania - njė ushtar nė 25 banorė; Bashkimi Sovjetik - njė ushtar nė 22 banorė. Po qe se merret parasysh se nė shumė raste popullsia civile ka qenė e prekur shumė mė shumė se ushtarėt, shihet qartė se as Shoqėria e Popujve e as Kombet e Bashkuara nuk kanė arritur tė sigurojnė paqe tė vėrtetė. Sot, pas mė se 40 vjetėve, kur kthehemi mbrapa t’i vėshtrojmė ngjarjet qė kanė ndodhur para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, vijmė nė pėrfundim se me pak vullnet dhe pėrpjekje mė tė mėdha lufta ka mund tė ndalet qė nė fillim nė vitin 1941.

 

 Gjermania nuk ka qenė nė gjendje tė bėjė luftė nė dy fronte, ajo kėtė e dinte shumė mirė. Hitleri i dinte shumė mirė pasojat historike tė Luftės sė Parė Botėrore dhe nuk donte t’i pėrsėrisė gabimet e njėjta. Pėrballė rrezikut tė frontit tė dytė, nė vitin 1941, ai u mundua me dėrgimin e Rudolf Hesit nė Angli qė tė lidh paqe me fuqitė perėndimore. اerēili dhe Ruzvelti, tė cilėt tėrėsisht i shėrbenin Kapitalit, mė tepėr kishin dėshirė tė udhėheqin politikėn e atyre 300 vetėve se sa politikėn e interesit tė shteteve tė tyre. Ēka do tė mendonin shtetet evropiane sikur ta dinin se ka mundur t’i iket luftės dhe atyre miliona viktimave?

 

Bombardimi i Drezdenit


Para se tė ndalem nė Hiroshimė do tė ishte e udhės t’i njoftoj lexuesit me njė holokaust tjetėr - Drezdenin.

 
Drezdeni i shpallur qytet i hapur nė vitin 1945 ka pasur rreth 600 mijė banorė, para sė gjithash, emigrantė tė cilėt kanė ardhur pėr shkak tė sigurimit mė tė madh qė tė tubohen pėrkohėsisht nė kėtė qytet tė hapur. Nė atė kohė aty ka pasur kampe pėr robėrit anglezė dhe amerikanė si dhe shumė punėtorė nga Franca dhe vendet e tjera evropiane. Ndėrkaq, mė me rėndėsi ėshtė se Drezdeni ka qenė qytet i njohur i artit, bile edhe e kanė quajtur „Firencė e Elbės”. Qyteti nuk ka qenė aspak i mbrojtur. Nuk ka pasur kurrfarė mbrojtje kundėrajrore. Tė gjithė kėtė e kishin shumė tė qartė anglezėt dhe amerikanėt tė cilėt qė nga viti 1929 mblidhnin tė dhėna pėr objektet luftarake ajrore.


Nė janar tė vitit 1945 anglo-amerikanėve si dhe tėrė botės iu bė e qartė se lufta tashmė kishte pėrfunduar nė dobi tė aleatėve dhe se nuk do tė vazhdonte mė tepėr se disa javė, ose mė shumė disa muaj. E tėrė bota pyetet pėrse mė 13 janar tė vitit 1945 anglezėt dhe amerikanėt bėnė njė sulm shkretues ndaj Drezdenit, pėr herė tė fundit bėnė shumė bombardime shkatėrruese mbi popullatėn e pambrojtur civile. Nė kėto bombardime morėn pjesė 9-10 mijė aeroplanė bombardues. Qindra mijėra bomba fosfori e tė tjera i lėshuan mbi popullatėn civile nė shumė qytete tė Evropės. Disa orė pas sulmit tė parė ndaj Drezdenit vazhdon sulmi i dytė ajror prej 1.200 bombarderėve fluturues. Dhjeta mijėra njerėz tė cilėt i ikėn bombardimit tė parė tash bėhen viktima tė bombardimit tė dytė. Tė njėjtėn ditė paradite sulmi i tretė prej 1.350 aeroplanėve bombarderė i zhduku pėrfundimisht tė gjitha ato qė ende nuk ishin zhdukur. Pėrderisa bombarderėt i rrėnojnė paralagjet e qytetit, gjuajtėsit me flakėn e mitralozave marrėzisht i ndjekin nėpėr rrugė dhe sheshe gratė dhe fėmijėt, bile edhe qentė. Strategjia e kėtij sulmi ėshtė e qartė: tė zhduket sa ėshtė e mundshme mė shumė popullatė civile. Vėshtirė ėshtė tė thuhet numri i saktė i viktimave, sepse ka pasur shumė tė ardhur prej qyteteve tjera. Por, me siguri pohohet se numri i viktimave ka qenė mbi 300 mijė - njė numėr i vogėl nė krahasim me disa miliona banorė tė pafajshėm civilė tė vrarė pa kurrfarė shaku luftarak. Kjo ndodh pavarėsisht nga fakti se anglezėt dhe amerikanėt i kanė nėnshkruar tė gjitha kontratat e mėhershme, me anė tė tė cilave mbrohet popullata civile: nė Hagė - nė vitin 1907 dhe konventa e Gjenevės nė vitin 1925. Pjesa mė e madhe e viktimave civile kanė qenė gra, fėmijė, robėr lufte, punėtorė tė huaj dhe kafshė tė llojeve tė ndryshme.

 
Nė vitin 1943
Ēerēili dhe Ruzvelti nė Kazablankė vendosin qė me ēdo kusht t’ia thejnė moralin popullit gjerman. Atėherė ēka kėrkojnė nė tokat e okupuara evropiane dhe kush iu ka dhėnė tė drejtė morale qė t’i bombardojnė shkollat dhe spitalet? Indikativ ėshtė rasti nė Kopenhagė, ku e rrėnojnė njė shkollė me tė gjithė fėmijėt qė ndodhen nė tė, ndėrsa qendrat industriale gjermane, frenge, italiane dhe belgje mbeten pothuajse tė paprekura. Nė vitin 1944, kur sulmet ajrore mbi qendrat industriale dhe fabrikat arrinė pikėn kulminante (sipas tė dhėnave anglo-amerikane), prodhimtaria luftarake gjermane ka shėnuar rekorde nė krahasim me fillimin e luftės.

 
Atyre, tė cilėt i shohin ndodhitė jo vetėm ashtu siē iu prezentohen, por ashtu siē janė nė realitet, iu bėhet e qartė se pse fabrikat e mėdha, bile edhe ato qė prodhojnė armė dhe materiale luftarake, pothuajse nuk janė prekur fare. Kjo ndodh kėshtu sepse Kapitali ėshtė njė dhe tė gjitha fabrikat e tė dy palėve nė konflikt i takojnė njė fuqie tė maskuar mirė tė cilėn e lėvizė njė dorė e fshehur.


Dokumentet e Jaltės zbulojnė se rusėt kanė kėrkuar prej anglo-amerikanėve t’i ndėrpresin bombardimet mbi qytetet gjermane dhe tė bombardojnė vetėm sipas vijės sė rregullt. Megjithatė, njė marrėveshje e tillė nuk u arrit, kėshtu qė
اerēili dhe tė tjerėt vazhdojnė me vrasjet masovike e kriminale. Para se tė fillojė sulmi ajror mbi Drezden ekipazheve tė bombarderėve iu ėshtė thėnė se me kėtė sulm ajror ata do tė likuidojnė komandėn kryesore tė Gestapos, depot e municioneve, fabrikat pėr prodhimtarinė e gazrave helmuese dhe hekurudhat. Pak pas mbarimit tė luftės shumica e pilotėve qė kishin marrė pjesė nė bombardimin e Drezdenit e vizitojnė qytetin qė tė pėrkulen para qindra mijėra viktima. Ata u habitėn kur konstatuan se nė qytet nuk ka pasur kurrfarė komande kryesore tė Gestapos, kurrfarė fabrike tė gazrave helmues, kurse hekurudha kishte ngelur pothuajse e paprekur. Edhe njė herė - ēka tregon kjo? Tregon se e gjithė kjo ka qenė shumė mirė e planifikuar, bile edhe likuidimi i grave dhe fėmijėve tė pafajshėm.

 

Shih Bombardimin dhe shkatėrrimin e Dresdenit

(  0 , 1 , 2  )


Hiroshima dhe Nagasaki

( Lexo edhe KĖTU )


Nė gusht tė vitit 1945. Hiroshima dhe Nagasaki janė sinonim tė tmerrit, por sot - pas 43 vitesh prej shkretimit tė tyre nga bomba atomike, e tėrė bota i pranon si pėrmendore tė shpresės. Shkretimet tė cilat vėshtirė se mund tė zmadhohen nuk ekzistojnė mė. Hiroshima ėshtė rritur disa herė mė shumė jo vetėm me banorė, por edhe me sipėrfaqe tė ndėrtimit - ndryshimi i madh nė aspektin fizik i cili me asgjė nuk mund ta shlyejė atė psikik.
Menjėherė pas shpėrthimit tė bombės nė Hiroshimė urrejtja e cila ekzistonte midis Japonisė dhe Shteteve tė Bashkuara u shndėrrua nė ngushėllim. Si mundi menjėherė njė bombė urrejtjen ta shndėrrojė nė ngushėllim? Bomba e zhduku tėrė kėtė urrejtje. Ajo bile bėri edhe diē mė tepėr, sot bota jeton vazhdimisht nėn kėrcėnimin e bombės atomike, ajo krijoi njė lloj shoqėrie tė re. Ajo i bashkoi tė gjithė ata qė urrejtja i kishte ndarė. Pasi qė ekzistenca e tėrė njerėzisė ėshtė vėnė nė kockė dhe tė gjithė njerėzit janė vėnė nėn njė emėrues, qė do tė thotė se pas luftės nukleare nuk do tė ketė as ngadhnjimtarė e as tė ngadhnjyer, pėr herė tė parė nė historinė botėrore po krijohet njė shoqėri e vėrtetė botėrore me njė qėllim tė pėrbashkėt: tė ndalohet zhdukja masovike e njerėzisė. Duhet tė zbulojmė nė veten tonė mė shumė fuqi dhe mjete dhe ta pengojmė kėtė kataklizmė botėrore.
Vėmendja e botės ėshtė koncentruar nė kapacitetin nuklear tė Bashkimit Sovjetik dhe tė SHBA-ve. Pothuajse askush nuk kthehet tė shohė mundėsitė nukleare tė vendeve mė tė vogla siē ėshtė Anglia, Franca, Kina dhe India tė cilat oficialisht janė anėtare tė Klubit nuklear. Mirėpo, ē’tė mendojmė pėr fuqitė tjera ende mė tė vogla siē ėshtė Brazili, Argjentina, Izraeli, Afrika Jugore, Koreja Jugore, Tajvani, Iraku, Pakistani, Libia etj., tė cilat nėn formėn e centraleve atomike elekrike „paqesore” (gjeneratorė dhe centrale) punojnė si urithėt nė prodhimin e armėve nukleare. Siē duke Izraeli dhe Afrika Jugore tashmė e posedojnė atė, por ende e ruajnė nė fshehtėsi.

 
Tė vetmit qė duhet dhėnė vėrejtje pėr stėrvitjen dhe pėrhapjen e teorisė pėr prodhimin e bombės atomike janė SHBA-tė, Franca dhe Gjermania. Ata garojnė se kush i pari do tė shesė teknologji nukleare pėr „qėllime tė kohėrave paqėsore”, pa marrė parasysh se cilit vend. Nė kėtė drejtim Bashkimi Sovjetik bėn pėrjashtim dhe askujt absolutisht nuk i jep e as nuk i shet teknologji atomike, bile as shteteve mė tė afėrta. Ajo plotėsisht ka tė drejtė. Paramendoni sikur armėt e tilla tė bien nė duar tė terroristėve tė cilėt e mbajnė dhe e frikėsojnė tėrė qytetin pėr shpėrblesė. Njė gjė e di tė sigurtė - luftėn atomike nuk do ta fillojnė superfuqitė. Pavarėsisht prej dallimeve tė tyre politike Bashkimi Sovjetik dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e kanė tė qartė dhe e kuptojnė shumė mirė se njė luftė e tillė do t’i zhdukė tė dy popujt.


Shkencėtarėt tė cilėt e kanė filluar proektin „Menheth” para 43 vitesh nuk kanė mundur ta parashohin se arma atomike do tė zhvillohet kaq shpejt pėr njė kohė relativisht tė shkurtėr, si dhe do tė arrijė nė njė shkallė tė kėtillė qė tė mos mund tė kontrollohet. Shumica e shkencėtarėve qė e kanė filluar kėtė proekt momentalisht janė ende gjallė dhe kėrkojnė qė arma atomike tė vėhet tėrėsisht nėn kontroll, gjė qė kanė plotėsisht tė drejtė, sepse bomba e cila ėshtė hudhur nė Hiroshimė ėshtė e parėndėsishme nė krahasim me atė qė posedojmė sot.

 

Vetėm marina amerikane „Trajdent” ka forcė shkatėrruese qė e tejkalon 25 herė Luftėn e Dytė Botėrore. Vetėm BRSS dhe SHBA momentalisht kanė mė se 15 mijė megatonė armė nukleare. Ndėrkaq, „Buletini i shkencėtarėve atomikė” i vitit 1985 llogaritė se prej 5 mijė deri mė 10 mijė megatonė janė nė gjendje tė vrasin 1 miliardė njerėz, si dhe tė plagosen edhe 1 miliardė tė tjerė prej zjarreve dhe radiacionit. Ja pra pse krijimi i njė gjėje me tė vėrtetė efikase ėshtė tejet i domosdoshėm. Njė numėr i madh i centraleve atomike qė janė tė shpėrndara sot nėpėr botė do tė vjetėrohen dhe nuk mund tė qėndrojnė mė tepėr se 50 vjet, kėshtu qė do tė paraqitet nevoja qė tė rindėrtohen ose tė rrėnohen. Ku do tė ruhen tė gjitha ato mbeturina prej radioaktiviteteve tė lėndėve djegėse, hekurit, cementit dhe tė gjitha materialet e objekteve tashmė tė ndyra dhe qė rrezatojnė radiacion? Disa prej kėtyre materialeve radioaktive mund tė jenė tė rrezikshme gjatė njė milionė vjetėve tė ardhshėm.

 
Shtrohet pyetja se a thua vallė ėshtė e ndershme qė gjeneratave tė ardhshme t’ua lėmė njė problem tė tillė, tė cilit vetė nuk mund t’i dalim nė krye?
Kush i nxitė luftėrat?
اfarė fuqie satanike ose ēfarė grupi njerėzish arrinė qė nė mėnyrė periodike ta vėrshojė botėn me konflikte tė pėrgjakshme?
Potenciali luftarak atomik shtetet tė cilat prodhojnė bombė atomike Shtetet qė kanė bombė atomike nė territorin e vetVendet pėr tė cilat dyshohet se kanė bombė atomikeShtetet pėr tė cilat dyshohet se punojnė nė prodhimin e bombės atomikeSHBA BRSS Franca Anglia Kina Belgjika Anglia Gjermania Lin. Italia Greqia Holanda Polonia Turqia Gjermania Per.India Izraeli Afrika JugoreArgjentina Brazili Irani Iraku Libia Koreja Veriore Pakistani Koreja Jugore Tajvani Pėrgjigjja ėshtė shumė e thjeshtė. Ai i cili e kontrollon sistemin e parave nė botė, po ashtu ai e kontrollon politikėn botėrore dhe kahjet e saj. Nė vitin 1980, kur Rothshildi vė kontroll tė plotė mbi bankat angleze, deklaron nė kėtė mėnyrė: „Nuk mė intereson se kush e udhėheq politikėn e shtetit tė caktuar, mė jepni mundėsi tė qeveris me sistemin e parave dhe unė do ta udhėheq politikėn”.

 
ثshtė interesant tė nėnvizohet se me pėrparimin e qytetėrimit, luftėrat po bėhen gjithė e mė tė ashpra dhe mė tė shtrenjta. Sipas njė profesorit holandez, vlera e njė ushtarit tė vrarė kundėrshtar nė epoka tė ndryshme tė historisė ka qenė siē vijon. Nė kohėn e Cezarit vrasja e njė ushtarit ka kushtuar mė pak se njė dollar. Nė kohėn e Napoleonit ēmimi rritet nė 2 mijė dollarė. Nė fund tė Luftės sė Parė Botėrore - 17 mijė dollarė. Nė luftėn e Dytė Botėrore - rreth 40 mijė dollarė, kurse gjatė luftės nė Vietnam vrasjen e njė ushtarit kundėrshtar SHBA-tė e kanė paguar me njė ēmim rekord prej 200 mijė dollarėsh.

 
Kėshtu, kur mendoj shpesh rreth kėtyre shifrave tė mėdha fantastike, jam i bindur se lexuesi do ta shtrojė pyetjen: si janė rritur kaq shumė harxhimet? Dhe kush i pėrcakton ato? Pėrgjigjja ėshtė: kuptohet ata tė cilėt kanė dobi prej luftės! Kėtė e argumenton edhe fakti se Vietnami e fitoi luftėn me qindra herė mė pak mjete se SHBA-tė.


Tė vrarėt e supozuar nė 14 luftėrat e tashme

 
Shtetet/Viti i fillimit tė luftės/Tė vrarėt e supozuar deri mė sot/Avganistani Angola Kamboxha Etiopia / Somalia Salvadori Guatemala Irani / Iraku Libani Mozambiku Nikaragua Peruja Shri Lanka Uganda Sahara Perėndimore1978 1945 1979 1962 1977 1967 1980 1975 1978 1981 1980 1983 1981 1975200.000 deri mė 300.000 rreth 10.000 24.000 25.000 + 50.000 + 30.000 deri mė 45.000 + 500.000 deri mė 800.000 25.000 + mijėra 10.000 6.000 deri mė 8.000 3.000 + 100.000 + 7.000 deri mė 10.000

 
Paqe dhe liri! A nuk ėshtė kjo ironi dhe paradoks! A nuk janė vallė kėta vetėm fjalė boshe me tė cilat miliona ushtarė prej tė gjitha nacionaliteteve kanė vdekur? Ku ėshtė paqeja dhe liria pėr tė cilėn ata kanė vdekur?
Njerėzia nuk mund tė marrė mėsim nga historia dhe ta kuptojė se nuk ėshtė lufta ajo qė i zgjidhė problemet, ajo asnjėherė nuk i ka zgjidhė dhe as qė do t’i zgjidhė. Luftėrat vetėm shkatėrrojnė e nuk ndėrtojnė.

 
Gjenerali amerikan Viliam Shermani (1820-1891) thotė kėshtu: „Lufta - ajo ėshtė barbarizmi mė i madh… Vetėm ata tė cilėt kurrė nuk kanė pushkatuar dhe ata tė cilėt nuk i kanė dėgjuar klithjet dhe rėnkimet e tė plagosėrve kėrkojnė sa mė shumė tė derdhin gjak, sa mė shumė tė hakmerren dhe sa mė shumė tė shkretojnė. Lufta ėshtė ferr”.

Njė zog lajmėrohet… Dikush ka lindur!
Njė kambanė bie… dikush ka vdekur!


Viktimat e luftėrave mė tė mėdha nė shek. XX:


1914-1918 - 10.000.000 njerėz  (Lexo Lufta e parė botėrore )
1939-1945 - 50.000.000 njerėz  (Lexo Lufta e dytė botėrore )
1945 e deri mė sot -16.000.000 njerėz.

 

___________________________

 

Kreu i tretė

ADAM VAJSHOPI

 

( Adam Weishaupt )


Puna e dorės mund tė kontrollohet me anė tė dorės, kurse puna shpirtėrore ėshtė sikurse zjarri dhe vėrshimi tė cilėt pothuajse nuk kontrollohen. Ata pėrhapen nga vetvetiu.


Adam Vajshopi u lind mė 6 shkurt tė vitit 1748 nė Gjermani. Qysh nė moshėn e re bėhet profesor i tė drejtės zakonore nė Universitetin e Ingėlshtatit. Para kėsaj ai ka qenė prift nė radhėt e jezuitėve - i ashtuquajtur „Gestapo i Kishės rimokatolike”. Mė 1 maj tė vitit 1776 ai themeloi njė lėvizje tė veēantė tė fshehur republikane tė quajtur „Iluminatėt”, emėr shumė i vjetėr mistik qė iu ėshtė dhėnė shkollave dhe grupeve qė kanė mėsuar misticizmin babilonas. Nė Iluminatėt inkuadrohen njerėz tė cilėt mundohen tė depėrtojnė nė ndjenjat e pazbuluara njerėzore dhe t’i zbulojnė cilėsitė e tyre shpirtėrore ose tė dukshmet, tė ashtuquajturin „Syrin e tretė”. Kanė ekzistuar shumė sekte nė vende tė ndryshme me emrin Iluminatėt, por asnjėra nuk ka lozur rolin e lėvizjes qė themeloi Vajshopi prej Bavarie.


Kjo organizatė ėshtė themeluar sipas rregullave dhe parimeve jezuite me njė disciplinė tė brendshme shumė tė ashpėr dhe me njė vėshtrim tė ndėrsjellė. Pas vitit 1778 anėtarėt e saj arrijnė t’i nėnshtrojnė lozhat masone, tė cilat fillojnė ta realozojnė nė pėrpikshmėri politikėn e tyre. Tė gjitha pozitat komanduese nė lozha i zėnė njerėzit e Vajshopit.


Qėllimi kryesor dhe i fundit i iluminizmit ėshtė revolucioni botėror tė cilin synojnė ta bėjnė me ndėrmjetėsimin e shumė udhėheqėsve shtetėror, me pionėt e tyre tė cilėt verbėrisht i kryejnė urdhėrat e tyre.
Principet okulte dhe satanike qė pėrbėjnė thelbin e mėsimit tė tyre i ndėrrojnė qėllimet dhe mendjen e atyre qė hyjnė nė radhėt e tyre. Nisma e kėtij mėsimi satanik buron prej agnosticizmit, kėshtu qė njė ndėr udhėheqėsit e parė tė tij ka qenė hebraiku shumė i njohur Simon Magusi, nė shekullin e parė tė erės sonė.


Iluminizmi ėshtė pėrhapur nė Itali, Spanjė, Suedi dhe nė njė pjesė tė madhe tė botės, kurse nė SHBA - shumė mė shpejt, qė sot tė zė ndoshta vendin mė prioritar.Kjo doktrinė e ka shfrytėzuar spiritizmin agnostik pėr tė depėrtuar deri te ligjet natyrore. Ithtarėt e saj pohojnė se janė nė gjendje me anė tė rrugės mistike tė arrijnė deri te tė gjitha fshehtėsitė e natyrės, si dhe deri te energjia dhe pushteti qė del prej tyre.


Vajshopi falė inteligjencės sė tij dhe kėmbėngulėsissė jezuite ka arritur qė t’i pėrgjithėsojė dhe pėrpunojė kėta doktrina tė vjetra dhe tė krijojė njė doktrinė satanike pėr pushtimin e botės tė cilėn e quajti Iluminatėt. Ndikimi i gjenit tė tij ndjellakeq, qė tė vrasė miliona njerėz, ndihet bile edhe sot e kėsaj dite. Vetė Vajshopi bėhet i njohur nė mesin e tė gjithėve me emrin Iluminatėt.
Prej momentit kur Iluminatėt i marrin tėrėsisht lozhat masone, ata bėhen fuqi sunduese dhe fillojnė qė t’i realizojnė planet e errėta vajshopiane pėr zhdukjen e krishtėrizmit dhe likuidimin e qeverive shtetėrore. Kush nuk ishte me ta ishte kundėr tyre. Ata kanė shfrytėzuar kemikalie dhe helme qė deri atėherė nuk ka ditur askush pėr ta. Me ta janė likuiduar personalitetet e papėrshtatshėm. Kjo i bėhet e qartė qeverisė bavarite kur gjatė njė kontrollimit tė paprtitur tė lozhės masone bavarite nė gusht tė vitit 1785 ia konfiskoi tė gjitha ato kemikalie qė ishin pronė e Organizatės.
Sipas historianes sė njohur Nesta Bebsterit tė gjitha formulat qė ka shfrytėzuar Vajshopi e kanė prejardhjen prej burimeve religjioze persiane dhe egjiptase dhe shėrbejnė vetėm pėr qėllime materiale dhe pėr rrėnimin e shoqėrisė ekzistuese.


Vajshopi pėr t’i zėnė tė gjitha lozhat masone ka paramenduar njė sistem tė fshehur me anė tė tė cilit tė gjithė njerėzit e tij shumė shpejt arrijnė nė pozitat mė tė larta dhe e marrin qeverinė dhe udhėheqjen e lozhave. Mijėra lozha tė tilla themelohen nė mbarė botėn dhe nėn komandėn e Vajshopit, minojnė ēdo qeveri qė i pengon „bos”-it kryesor, Rothshildit, i cili qėndron i fshehur pas gjithė kėsaj.


Sipas profesor Robizonit, programi i Vajshopit ėshtė siē vijon:
Shkatėrrimi i tė gjitha qeverive paqedashėse.
Heqja e trashėgimisė.
Zhdukja e pronės private.
Zhdukja e patriotizmit.
Zhdukja e familjes.
Heqja e religjionit.
Krijimi i njė Qeverie botėrore.


Mirėpo, pėr t’u realizuar tė gjitha kėto shtatė pika, do tė thotė, bota tė dridhet dhe tė rrėnohet.Siē pėrmenda mė lartė, Vajshopi ėshtė edukuar nė njė rend jezuit dhe ka pranuar barbarinė dhe ashpėrsinė e asaj organizate.
Jezuitėt kanė qenė avangardė dhe ushtri e Kishės romake. Rendi i tyre ėshtė themeluar nė vitin 1541 prej Ignacius Lojolit. Njė vit mė parė papa Pavle III i ka pranuar pėr „Regimini Militantis Ecclesiae”. Lojoli u bė gjenerali i parė i kėtij rendi. Historia e kėsaj „Organizate krishtere” ėshtė shkruar me shumė gjak protestantėsh. Shtabi kryesor i jezuitėve ka qenė Vatikani, kėshtu qė papa i ka shfrytėzuar pėr misione speciale. Me kėrkesė tė shumė shteteve nė vitin 1773 papa e shpėrndau organizatėn, por sė shpejti pas kėsaj u themelua sėrish. Bile edhe sot e kėsaj dite ekzistojnė shkolla dhe kolegje tė shumta tė jezuitėve. Ato janė tė njohura me ruajtjen e pėrpiktė tė doktrinės sė vet dhe me misticizmin e vet. Ato janė tė ashtuquajtur „Internacionale e zezė”.
Betimi i jezuitėve, kur hyjnė nė rendin e tyre ėshtė siē vijon: „Nė emėr tė tė kryqėzuarit nė kryq, Krishtit, unė betohem se do t’i ndėrpres tė gjitha lidhjet qė mė lidhin me babėn, nėnėn, vėllezėrit, motrat, farefisin, shokėt, me mbretin, gjykatėsit dhe me ēdo pushtet tjetėr tė cilit i kam shėrbyer ose qė jam betuar se do t’i nėnshtrohem ose shėrbej. I ndėrpres marrėdhėniet me vendlindjen time, prej tash e tutje ekzistenca ime ėshtė nė sferė tjetėr. Betohem se do t’ia shpalojė kryeshefit tim tė gjithė atė qė bėj, mendoj, lexoj, mėsoj dhe shikoj rreth vetes”.


Intrigat dhe emrin e keq, qė janė karakteristikė pėr kėtė rend katolik, i njeh shumė mirė e tėrė bota. Mirėpo, ajo pėr ēka gjithmonė do tė mbajnė pėrgjegjėsi janė kolegjet bartolomejane, kur mė 24 gusht tė vitit 1572 vrasin nė njė mėnyrė tė veēantė tinzake dhe barbare mė se 100 mijė hugjenotė (protestantė).


Mashtrimet dhe qėllimet e Vajshopit dalin nė shesh edhe prej njė letreje dėrguar bashkėpjesėmarrėsit dhe bashkėmendimtarit tė tij tė afėrt. „Ne duhet tė mendojmė se si tė fillojmė tė punojmė nė ndonjė mėnyrė tjetėr. Me rėndėsi ėshtė vetėm tė arrihet qėllimi, nuk ėshtė me rėndėsi se me ēfarė preteksti do tė kryhet. Pėrherė ėshtė e nevojshme tė kihet njė mbulesė. Ne duhet tė fshihemi nėn emrin e njė organizate. Lozhat tė cilat janė nė dorė tė frankmasonerisė momentalisht janė tunikė mė e pėrshtatshme pėr qėllimin tonė tė lartė, sepse bota tashmė i njehė dhe nuk pret prej tyre ndonjė gjė tė madhe ēka meriton t’i kushtohet vėmendje. Ne duhet tė mbėshtillemi nė njė errėsirė tė patejdukshme dhe tė mos lejojmė tė depėrtojnė kurrfarė spiunė ose tė deleguar prej organizatave tjera”.


Nė letrėn tjetėr tė Vajshopit e hasim pranimin e tij qė vijon: „Pozita ime kėrkon qė unė tė qėndroj i fshehur prej shumė anėtarėve pėrderisa tė jem gjallė. Jam i obliguar qė ēdo gjė ta realizoj me ndėrmjetėsimin e pesė-gjashtė vetėve. Kjo do tė tregojė se sa lehtė do tė jetė qė njė krye e menēur tė dirigjojė me qindra mijėra njerėz”. Nė njė letėr tjetėr ai shkruan: „Unė kam dy vetė menjėherė pas meje tė cilėt i frymėzoj me frymėzimin tim, me dėshirėn time, dhe secili prej tyre ka po ashtu dy tė tjerė dhe kėshtu me radhė - nė kėtė mėnyrė mė sė miri jepen urdhėrat dhe operohet politikisht”. Kjo organizatė perverze ėshtė shėrbyer me forma tė kėtilla tė veprimit dhe tė sjelljes qė Rothshildėt tė mund t’i realizojnė planet e tyre pėr shkatėrrimin e botės me anė tė revolucioneve.


Eksplodimi i parė ėshtė revolucioni francez nė vitin 1789 dhe pastaj tė gjitha revolucionet qė vijojnė prej atėherė e dėri mė sot. Planet e paramenduara mirė dhe veprimet e fshehura tė kėsaj organizate konspirative janė zbuluar bile pas efektit tė dukshėm: rebelimi, revolucioni, lufta, uria artificiale, kataklizmat ekonomike e bujqėsore.


Rrugėn e Vajshopit dhe tė lėvizjes sė tij Iluminatėt e vazhdoi trioja: Karl Marks, Fridrih Engels dhe Lasal. Ata e pėrpunuan fasadėn e kėsaj doktrine duke i ruajtur idetė e saj thelbėsore. Duke e vėnė theksin nė parimet altruiste, ata e ruajtėn anėn revolucionare tė doktrinės. Ende mė interesant ėshtė se ata tre u pranuan liderė tė socializmit dhe komunizmit, kurrė nuk kanė qenė punėtorė ose tė shpėrblyer pėr „drejtėsinė” pėr tė cilėn nė mėnyrė aq tė flaktė kanė luftuar. Marksi ka qenė njė njeri pėrtac pa kurrfarė morali. Lasali ka trashėguar pasuri tė madhe dhe kurrė nė jetė nuk ka punuar gjė. Engelsi, fabrikant shumė i pasur i pambukut, ka shfrytėzuar punėn e fėmijėve tė cilėve iu ka paguar mėditje tė pavlefshme.


Marksi, emri i vėrtetė i tė cilit ėshtė Mordohaj, e ndėrron emrin njėsoj sikur Vajshopi, kurse shembullin e tij e vazhdojnė edhe udhėheqėsit e tjerė tė Revolucionit bolshevik. Marksi e ka prejardhjen prej njė familjeje rabine. Sipas shumicės sė historianėve ai ka pasur karakter tė keq - keqbėrės, jotolerant, i zemėruar dhe i padurueshėm. Punimet e tij nuk kanė mbėshtetje nė kurrfarė baze shkencore. Tė gjitha janė nėn dominimin e emocioneve tė tij. Mirėpo, njė gjė ėshtė e vėrtetė: ai ka qenė ithtar shumė i mirė i Adam Vajshopit dhe padyshim ka ndihmuar Revolucionin bolshevik, i cili ėshtė kopie e plotė e atij francez.


Vajshopi e ndėrroi emrin e tij nė Spartak. Ngjashėm me tė, komunistėt e parė nė Evropė u quajtėn spartakasė dhe mė vonė e ndėrruan emrin, kur e quajtėn veten komunistė. Ndikimi i Iluminatėve nė Evropė dhe nė SHBA ka qenė shumė i madh. Kjo ėshtė mbartė nė gjeneratat e ardhshme edhe deri nė ditėt e sodit, pėrmes shkencave mė tė vjetra tė fshehura siē ėshtė astrologjia, okultizmi, kabalizmi, nomerologjia etj. Shumė amerikanė tė njohur kanė qenė, gjithashtu, tė inkuadruar nė tė. Nė vitin 1913 Rezerva federale amerikane e vė nė amblemin e banknaotės prej njė dolari piramidėn egjiptiane me syrin e Luciferit qė i sheh tė gjitha.


Veprimtarinė nėntokėsore njė kohė e kanė kryer Iluminatėt dhe lozhat masone qė iu janė nėnshtruar atyre, e sot e kryejnė mė se 1.200-1.300 organizata tė ndryshme tė shpėrndara nė tėrė botėn.
Nėn parullėn pėr „paqe botėrore” kėta konspiratorė kanė pėr qėllim tė zhdukin gjysmėn e popullatės nė Tokė me anė tė bombės atomike, pėr menjanimin e sė cilės aq ngrohtė bisedojnė. Ndėrkaq, ato bėjnė presion tė madh pėr ngrirjen dhe zhdukjen e armėve nukleare. Por qėllimi i tyre ėshtė qė ēdo gjė tė kalojė nėn kontrollin e OKB - organizatė e cila ėshtė selia e vėrtetė e Iluminatėve.


Ashtu siē posedonte mė parė Vajshopi shkolla speciale tė krijuara me qėllim qė nė ta tė mėsohet internacionalizmi, sot ithtarėt e tij, gjithashtu i pėrmbanė ato universitetet ku nuk mund tė hyjė ēdokush. Pse nė Holivud hasim mė shumė komunistė? Pėr shkak se tė gjitha kompanitė filmike janė pronė e bankierėve ndėrkombėtarė, kurse artistėt filmikė janė pionė tė tyre.
Pse pjesa dėrmuese e personelit tė Ei Bi Si, Si Bi Es dhe En Bi Si janė anėtarė tė Komisionit Trilateral dhe tė Komitetit pėr lidhje me botėn e jashtme? Pėr shkak se pronarė tė kėtyre kompanive janė tė njėjtit konspiratorė - bankierėt tė cilėt e kontrollojnė Bashkimin Sovjetik dhe tė gjitha shtetet komuniste.


Mjetet dhe instrumentet e lėvizjes ressioni pėr revolucione dhe luftėra faktikisht u formuan kėtu, nė SHBA, dhe kurrė nuk kanė qenė kaq aktive sikur tash.


Lidhja ndėrmjet Rothshildit dhe SHBA-ve bėhej me ndėrmjetėsimin e partnerit tė tij prej Frankfurti – Jakob Shifit, i cili ka pasur njė lidhje mjaft tė shėndoshė jo vetėm financiarisht por edhe familjarisht me Pavel Vartburgun, Feliks Vartburgun dhe Rokfelerin, kėshtu qė formohet ressionie e madhe bankare ressioni.


Iluminatėt depėrtojnė jo vetėm nė rrethet bankare por edhe nė ato politike dhe ushtarake tė SHBA-ve. Ata kanė njerėzit e vet nė Kongres, Senat, nė mesin e personaliteteve ushtarake, nė CIA, bile edhe nė mesin e kryetarėve. ressi ėshtė njėri prej tyre, si dhe Franklin Ruzvelti. Nė 14 pikat e dėgjuara tė Vilsonit fshihen qėllimet sekrete tė konspiratorėve – tė gjithė popujt tė japin dorheqje nga pavarėsia e tyre.


Adam Vajshopi ėshtė njėri ndėr ekzekutorėt mė gjenialė tė qėllimeve tė errėta tė Rothshildit. Nė Paris para 200 vjetėsh ai solli mijėra xhelatė prej vendeve tė ndryshme, tė cilėve pėr ēdo ditė u ėshtė paguar ēdo pjesėmarrje e tyre. Pėr kėtė janė harxhuar mjete tė mėdha, gjė qė vetėm Rothshildėt kanė mund t’i mbulojnė kėta harxhime. Sot jetojmė nė njė stadium tjetėr tė zhvillimit dhe konceptimit. Populli duhet patjetėr tė manipulohet nė njė mėnyrė krejtėsisht tjetėr – me dorėza kadifeje. Shkollat, kolegjet, universitetet, institutet shkencore dhe shumė ressionie religjioze pėrbėjnė Iluminatėt e sotshėm, tė cilėt njėsoj si mė parė kanė pėrkrahje morale dhe materiale prej megabankave.


Vajshopi ka vdekur kahmoti, por idetė dhe modelet e tij shfrytėzohen edhe sot prej trashėgimtarėve tė Rothshildit, tė cilėt njėsoj sikur Vajshopi janė fshehur pas shumė bankierėve, skolastikėve dhe administratorve shtetėror. Ai ka vdekur nė moshėn 82-vjeēare dhe deri nė ditėn e fundit tė jetės sė tij, shumė vjet pas revolucionit francez, ka vazhduar ta udhėheqė veprimtarinė kriminale tė zotėrinjve tė tij financiarė, tė cilėt i kanė pėrmbajtur me mjete jashtėzakonisht tė mėdha materiale komplotet brutale tė organizatės sė tij.
Njėri nga shkaqet kryesore qė njerėzit e pranojnė idenė e kėsaj ressionie ka qenė ressioni fanatik i Kishės rimokatolike ndaj popullit, e cila e ndau popullin nė dy fraksione tė cilat luftojnė pėr pushtet. Ashpėrsia e Kishės katolike i hidhėroi njerėzit dhe lehtė i bėri ithtarė tė armikut e qė nė rastin konkret fjala ėshtė pėr Iluminatėt.

 

The Writings and Correspondance of Adam

Weishaupt and the Bavarian Illuminati

 

Il simbolismo esoterico del dollaro

_____________________________

 

Kreu i katėrt

ROTSHILDĖT


(
Rothschild )


“Mė jepni tė drejtė t’i shtypi paratė e njė shteti, e pastaj nuk mė intereson se kush i harton ligjet e tij”. (Rothshild)


Natanin, djali i tretė i Majerit dhe themeluesi i dinastisė sė Rothshildėve, e pyeti djali i tij mė i vogėl, sa kombe tė ndryshme ekzistojnė nė botė? „Vetėm dy janė ato pėr tė cilat duhet tė mendosh” - iu pėrgjigj Natani - „familja hebreje e pastaj tė tjerėt”. Me togfjalėshin „familja hebreje” ai ka pasur pėr qėllim „gjininė hebreje” e cila ėshtė ndryshe nga ajo e njerėzve tjerė.
Themelues i kėsaj dinastie tė vetme sipas gjinisė ėshtė Majer Amshel Rothshildi. Ai u lind nė vitin 1743 nė Frankfurt tė Majnės (Gjermani). Djali i tij mė i madh Anselm Majer Rothshildi (1773-1855) mbeti me babėn e vet nė Frankfurt. Djali i dytė - Solomon Rothshildi (1774-1855) u shpėrngul nė Vjenė (Austri). Djali i tretė - Natan Majeri (1777-1836) u vendos nė Londėr. Djali i katėrt - Karl Majeri (1788-1855) u vendos nė Napoli. Kurse i pesti - Xhejms Majeri (1792-1868) u vendos nė Paris.


Filiala e Londrės nėn udhėheqjen e Natan Rothshildit ka qenė mė e suksesshmja nė manevrimet dhe operimet financiare. Tė pestė vėllezėrit kanė lozur njė rol mjaft tė rėndėsishėm, jo vetėm nė botėn financiare, por edhe nė atė politike. Po qe se historia duhet tė bėjė fjalė pėr dikė, ajo ėshtė Dinastia Rothshild. Sikur tė fillojmė prej gjysmės sė dytė tė shekullit XVIII e deri mė sot do tė shohim se ata janė zotėrinj tė financave dhe politikės botėrore. Qysh para 200 vjetėve e deri mė sot ata i financojnė dhe kontrollojnė tė gjitha qeveritė e botės. Shumica e krerėve tė kurorėzuar janė miq dhe borxhlinj tė tyre.
Lionel Rothshildi ka qenė hebreu i parė - anėtar i Parlamentit anglez. Djali i tij Natan Majer Rothshildi nė vitin 1885 bėhet hebreu u parė - per i Impersisė britanike. Moris Rothshildi bėhet anėtar i Senatit francez.
Stėrgjyshėrit e Majer Rothshildit nga getoja nė Frankfurt tė Majnės e deri mė sot e drejtojnė shtėpinė financiare angleze „Natan Majer Rothshildi dhe bijtė e tij”.


Tė dhėna tė plota historike pėr jetėn private dhe tregtare tė kėsaj familjeje ndjellakeqe edhe sot e kėsaj dite nuk ekzistojnė. Ato tė dhėna qė i kemi nė shfrytėzim fort pak janė tė vėrteta. Kėtė e vėrteton fakti se qysh para 230 vjetėve e deri mė sot aktivitetet e tyre ruhen plotėsisht nė fshehtėsi dhe askush nuk mund tė depėrtojė nė to.


Themeluesi i dinastisė, Majer Rothshildi, ka qenė i dėrguar tė mėsojė pėr rabin, por pas njė kohe tė shkurtėr punėsohet nė njė shtėpi bankare hebraike nė Hanover si nxėnės, ku gjatė i studion lojėrat financiare. Mirėpo edhe aty nuk qėndron shumė kohė. Kthehet nė geto nė Frankfurt, ku dy vėllezėrit e tij kanė shitur tesha dhe gjėra tjera tė vjetra. Ai tek ata, nė njėrin prej duqaneve, e fillon biznesin e tij me monedha tė vjetra. Shumė personalitete tė larta nė Gjermani si dhe nė mbarė Evropėn kanė mbledhur monedha tė vjetra. Majeri e pėrpunoi katalogun e vet numizmatik tė cilin ua dėrgoi disa njerėzve, bile edhe princėrve tė rrethit.


Rezultati i kėsaj qe i volitshėm dhe tregtia me monedha tė vjetra shpejt lulėzoi. Bile njė ditė princi Vilhelm e vizitoi vetė. Majeri me servilitetin dhe me maniret e tij i la pėrshtypje jashtėzakonisht tė mira princit i cili u bė mushteri i tij i rregullt. Kjo ia rriti shumė autoritetin tregtarit tė varfėr i cili fillon tė lozė rolin e furnizuesit oborrtar. Ai e shtoi emrin „Rothshild”, qė e ka prejardhjen prej firmės sė vogėl tė kuqe tė shtėpisė. Nė shekullin XVI shtėpitė nė lagjen hebreje nė Frankfurt kanė qenė pa numra. Secila derė ėshtė dalluar nga tė tjerat me njėfarė shenje ose firmė tė vogėl me ngjyrė tė veēantė. Dera e shtėpisė sė Majerit qysh mė parė ka pasur njė tabelė tė vogėl tė kuqe prej sė cilės ai e mori mbiemrin e ardhshėm - Rothshild. Drejtor i mallrave dhe pasurive tė princit ka qenė njėri prej bijve tė tij tė paligjshėm, Buderusi. Ai u miqėsua me Rothshildin dhe filloi me ndėrmjetėsimin e tij tė ndėrrojė valuta tė huaja. Nė vitin 1785 i ati i princit ndėrron jetė dhe ai i trashėgoi titullaret dhe pasuritė e mėdha tė tij.

 

Princi i ri i kushtoi kujdes mjaft tė madh ushtrisė sė tij, jo vetėm asaj qė pėrkon me ushtrimet ushtarake, por edhe asaj qė pėrkon me shkathtėsinė dhe rrobet e saj. Rrobet dhe municioni kanė qenė ajo qė e kanė bėrė atė mė tė bukur dhe mė elegante nė atė kohė. Shumė shtete mė tepėr kanė dashur tė marrin me qira njėsi tė formuara tė gatshme ushtarake, e pasi qė ato tė Vilhelmit kanė qenė mė me renome, secili ka synuar qė t’i marrė me qira. Kėshtu, pėr shembull, Anglia ka mbajtur qetėsi dhe rregull nė kolonitė e saj duke i shfrytėzuar „hesėt”. Vilhelmi prej Hes-Keseli ka pasur tė ardhura tė mėdha nga kjo tregti e tij. Pėr ēdo ushtar tė vrarė hesian princi ka marrė dėmshpėrblime tė jashtėzakonshme tė cilat kanė hyrė nė arkėn e tij dhe nė kėtė mėnyrė ai arriti tė bėhet sundimtari mė i pasur nė Evropė.
Majer Rothshildi me mjaft shkathtėsi e shfrytėzoi plogėshtinė numizmatike tė princit tė pasur dhe filloi gjithė e mė shpesh ta vizitojė nė pallat dhe t’i ofrojė monedha tė vjetra sa mė interesante edhe atė me ēmim tė lirė e tė volitshėm. Ky qe njė taktizim pėr t’u ofruar sa mė shumė me princin dhe pėr ta fituar besimin e tij. E pasi qė e fitoi besimin e sundimatrit lehtė qe qė edhe fisnikėt e tjerė tė interesohen pėr tė, gjė qė edhe vėrtet ashtu ndodhi.
Kah fundi i vitit 1806, kur ushtritė e Napoleonit hyjnė nė Gjermani, Vilhelmi ia besoi dukumentacionin e vet mė tė rėndėsishėm, arkivat, bizhuterinė dhe rreth tre milionė dollarė Rothshildit plak i cili i vorrosi nė disa vende tė ndryshme.


Kėtė pasuri tė madhe qė posedonte Vilhelmi IX ishte fituar nė njė mėnyrė jo posaēėrisht tė ndershme. Kėto ishin paratė qė Anglia i kishte paguar pėr shfrytėzimin e ushtarėve tė tij (qiraxhinj) pėr tė mbajtur rend nė kolonitė e saj dhe pėr ta shuajtur revolucionin amerikan. Shikuar nga aspekti moral kėto para iu kanė takuar ushtarėve tė cilėt e kanė dhėnė me qira jetėn e tyre pėr para. Megjithatė, ato i ka plaēkitur Vilhelmi, e pastaj edhe Majer Rothshildi, i cili autorizohet pėr t’i mbledhur tė gjitha kreditė e tij prej Anglisė e gjetiu.


Kėta para tė grabitura kanė qenė bazė e pasurisė sė madhe tė Rothshildėve. Prej atėherė e deri mė sot nuk ekziston asnjė dolar i fituar nė mėnyrė tė ndershme nga pasuria shumė miliardėshe e familjes Rothshild. Borxhet e mbretėrve dhe shteteve tjera ndaj Vilhelmit IX kanė qenė shumė tė mėdha. Bijtė e Majerit shkuan nėpėr tė gjitha vendet e botės qė t’i mbledhin borxhet. Natani, i biri i tretė i Rothshildit plak u vendos nė Londėr dhe tė gjitha avoaret e princit u koncentruan aty. Nga tė hyrat e mėdha prej pasurisė gjigante tė Vilhelmit Anglia i paguante Rothshildit dividende kolosale mujore tė investicioneve tė tij. Nga ana tjetėr, sipas njė kontrate tė fshehur ndėrmjet Vilhelmit dhe Rothshildit, Rothshildi ka fituar njė pjesė nga borxhet e mbledhura.


Napoleoni e ka ditur se sundimtari hesian ka pasuri tė mėdha, andaj me kėmbėngulėsi ka synuar qė tė vijė deri te ajo pasuri. Regjimente tė tėra kanė rrėmuar nė oborret e tij, bile edhe nė shtėpi dhe duqan tė Rothshildit, por nuk gjetėn gjė, sepse tashmė e gjithė pasuria ishte dėrguar nė Londėr. Vetėm stolitė e vorrosura u zhdukėn nė njė mėnyrė misterioze.


Majer Rothshildi disa herė udhėtoi pėr nė Danimarkė, ku ishte strehuar princi, me qėllim qė t’i sqarojė atij se si i mundon pushteti i Napoleonit atė dhe bijtė e tij, sepse dyshon nė ta. Vazhdimisht e bindte princin se do t’i marrė tė gjitha paratė, deri nė paranė e fundit. Nė atė kohė Natani, duke pasur nė disponim tė gjithė atė pasuri tė madhe, e shfrytėzoi pozitėn kritike luftarake nė Evropė dhe mungesėn e mallrave. Ai blente mallra tė ndryshėm: pambuk, prodhime tė pambukut, kafe, duhan etj., tė cilat i futte pėrmes rrugėve tė rregullta ose tė shfercit nė tregjet e uritura nė Gjermani, nė shtetet e Skandinavisė, bile edhe nė Francė. Kėshtu paratė e Vilhelmit u rritėn dhjetėfish mė shumė falė Rothshildėve tė cilėt tashmė kishin mundėsi t’ia kthejnė deri nė paranė e fundit.


Prej vitit 1810 e deri mė sot firma Rothshild nuk merret mė me shitblerjen e mallrave, por vetėm me shitblerjen e parave. Puna e parė serioze nė kėtė drejtim ishte blerja e 400 tonėve ari prej kompanisė sė njohur tė Indisė Lindore. Prej kėsaj Rothshildi fitoi katėr herė mė shumė se sa deponoi. Arin e njėjtė Natani ia shiti menjėherė shtetit anglez pėr t’i dhėnė pėrkrahje fushatės sė Velingtonit. Kah fundi i luftės napoleoniane Perandoria Britanike i subvencionoi shumicėn e shteteve aleate siē ishin: Rusia, Austria dhe Prusia. Megjithatė, problem mė i madh ishte si tė bartet ari. Asnjė firmė e madhe nuk ishte nė gjendje tė rrezikojė nė transportimin e sasive kaq tė mėdha tė arit. Tė vetmit qenė Natani dhe vėllezėrit e tij qė e morėn pėrsipėr ta kryejnė kėtė, duke operuar prej bazave tė tyre tė ndryshme me korrespondencė tė shifruar, me korrierėt mė tė shpejtė nė atė kohė dhe me pėllumba. Sasitė e mėdha tė cilat vetė i kanė pasur nė disponim iu kanė mundėsuar tė hapin filiale nė Paris, Vjenė, Berlin dhe Napol, kurse secili prej vėllezėrve ka dhėnė pėrgjegjėsi pėr filialėn e caktuar. Nė kėtė mėnyrė „Majeri dhe bijtė” krijojnė nė mes veti shtėpinė e parė kliringe ndėrkombėtare.
Pas Napolit nė Evropė filloi zhvillimi i ndėrtimit tė kulturės dhe artit, gjė qė kėrkonte mjete tė mėdha materiale, pastaj edhe shumė huaja.

 

Shumica e qeverive evropiane drejtoheshin pėr tė marrė huaja te bankierėt e vogėl duke i ikur kolosit financiar Rothshildit. Shkak kryesor i kėsaj ishte materializmi i tyre i varzhdė dhe jodelikatshmėria e tyre. Nė atė kohė sallonet e mėdha nė Francė, Gjermani dhe Austri lulėzonin dhe temat e pėrditshme pėr biseda ishin poezia, arti dhe kulura. Vėllezėrit Rothshild ishin tė huaj nė kėtė drejtim. Ata tė zėnė shumė me punė materiale dhe financiare, nuk kanė pasur kohė tė shkollohen pėr kavalerinė e salloneve, e cila nė atė kohė ndodhej nė shesh tė jetės botėrore. Ata bile edhe nuk dinin tė vallėzonin, pėr kėtė shkak nuk i pranonin nė shoqėrinė e lartė. Shumė mirė e kuptuan ēka ju mungon dhe se mė ishte shumė vonė qė ajo tė fitohej.
Mirėpo, Rothshildėt vendosėn qė ta shfrytėzonin superioritetin e tyre financiar pėr t’i fituar fituesit.


Nė vitin 1818 detyrimet shtetėrore franceze nga huaja e njohur e vitit 1817 filluan shumė shpejt tė bien pas hypjeve kontinuitive njėvjeēare, gjė qė i terhoqi edhe letrat tjera me vlerė. Njė gjė e kėtillė nuk ndodhi vetėm nė Paris, por edhe nė tėrė Evropėn ku bursat dėshtuan. Vėllezėrit pronarė tė shumė detyrimeve nga mbarė bota nė heshtje i blenė shumicėn e detyrimeve konkurente dhe nė njė moment i shitėn pėrnjėherė nė tėrė Evropėn, gjė qė shkaktoi shkatėrrimin financiar. Tash mbarė bota e kuptoi se nuk duhet larguar nga Rothshildi, kėshtu qė tė gjithė politikanėt nė Evropė filluan tė bėjnė gara se kush do tė marrė mė shumė huaja prej tyre. Sallonet dhe shoqėria e lartė nuk e hetonin mė jodelikatshmėrinė e tyre. Ky hap ndoshta edhe ishte fillimi i triumfit tė tyre politik.


Pronari i kėtyre pasurive tė panumėrta, hebreu plak nga Getoja e Frankfurtit, krijoi disa principe themelore pėr qeverisje dhe mbrojtje. Testamenti i tij ėshtė i pėrpiktė dhe nuk duron kurrfarė ndryshimi ose lėshimi. Tė pesė djemtė e tij, si dhe e tėrė gjeneza e tij, ishin tė detyruar qė ta respektojnė. Sankcionet kanė qenė mjaft tė ashpra dhe pėrfundimtare.
Mė i vjetri tė bėhet kreu i familjes dhe tė qeverisė me tėrė pasurinė: ky ishte princip i parisė, i cili nuk pėrjashtonte edhe ngritjen e mė tė aftit, por vetėm me anė tė zgjedhjes prej tė gjithė anėtarėve tė familjes.


Martesat tė bėhen nė familje, ndėrmjet kushėrinjve. Qėllimi i tyre ka qenė qė tė ruhen tė gjitha pasurite e asgjė tė mos del prej familjes. Kėtė rregull nuk e kanė respektuar nė pėrpikshmėri, sepse paraqitet njė faktor tjetėr. Nė ndėrkohė shumė hebrenj u bėnė tė pasur dhe martesat e kėtilla kontribuan jo vetėm qė tė mos humbet pasuria, por pėrkundrazi tė rritet.
Si pasojė bilologjike e kėtyre martesave tė njė gjaku, shtimi ka qenė i vogėl, shumica e fėmijėve kanė lindur femra, nė mesin e tė cilėve ka pasur edhe prej atyre mentalisht tė pazhvilluar.


Ruajtja e pasurive tė bėhet bashkė dhe nė mėnyrė tė pandashme, ashtu siē ėshtė bėrė deri mė sot.


Testamenti i Majer Rothshildit plak assesi tė mos tregohet haptazi dhe tė mos i bie nė dorė asnjė historianit.


Tė gjithė trashėgimtarėt dhe gjeneratat e familjes tė jenė pėrherė lojalė ndaj besimit tė vjetėr hebraik.


Tė mos bėhet kurrfarė inventure e haptė dhe tė mos udhėhiqen libra trashėgimie e tė ngjashme ndėrmjet anėtarėve tė familjes. Tė gjithė ata qė nuk e respektojnė kėtė e humbin tė drejtėn e trashėgimisė.
Tėrė pasuria, e cila nė asnjė rast dhe me kurrfarė preteksti nuk duhet tė ndahet, tė qeveriset gjithmonė vetėm prej meshkujve, ndėrmjet anėtarėve tė familjes, dhe ata tė jenė ortakė. Gratė anėtare tė familjes si dhe bashkėshortėt e tyre nuk kanė tė drejtė tė marrin pjesė nė qeverisjen e firmės.
اdonjėri prej trashėgimtarve qė proteston ose i kundėrshton rregullat nė fjalė automatikisht e humb tė drejtėn e trashėgimisė.


Nga e gjithė kjo shihet se Majer Anselmi plak, i cili ka qenė shumė religjioz, ka pasur pėr qėllim tė themelojė pushtetin e njė dinastie hebreje pėrmes trashėgimtarėve tė tij meshkuj. Testamenti i tij edhe sot e kėsaj dite jo vetėm qė ėshtė valid pėr dinastinė e tij, por edhe pėr tė gjithe hebrenjtė e botės. Paramendohet se testamentin e ka bėrė me ndihmėn e dy hazidimve - Jakov Zhozefit dhe Jakov Isakut. Ai ka besuar me entuziazėm religjioz se hebrenjtė janė „popull i zgjedhur” dhe se Zoti u ka premtuar „ata tė qeverisin me botėn”. Nuk kam takuar asnjė hebre i cili nuk beson nė kėtė. Kjo nuk shihet vetėm nga protokolet e cionistėve tė urtė, por edhe nga e gjithė ajo ēka ndodh sot nė botė. Majeri ka qenė hazidim, do tė thotė simpatizues dhe ithtar i hazidizmit - lėvizje mė e devotshme e judaizmit e cila e ka prejardhjen prej Polonisė Juglindore nė shek. XVIII. Kjo lėvizje Izraelin e prezenton si njė faktor kosmik, si pikė fokuse nė krijimin e botės. Hazidizmi zhvillohet dhe pėrkryhet prej Jakov Zhozefit dhe Jakov Isakut tė cilėt kanė qenė bashkėkohanikė tė Rothshildit tė parė. Klubet e formuara jakobine nė Francė, Angli, Itali dhe nė vendet e tjera e marrin emrin prej kėtyre dy personave religjiozė judaitė.
Teodor Herceli, shok i afėrt i zotėri Rothshild dhe themelues i cionizmit modern, rreth vitit 1897 themeloi dy organizata mjaft tė rėndėsishme tė cilat edhe sot e kėsaj dite lozin rolin kryesor nė botė. E para ka qenė fshehtėsi ekskluzive - ka pėrfshirė 300 vetė, personalitetet e sė cilės janė ruajtur plotėsisht nė fshehtėsi dhe ajo ka prezentuar pushtetin suprem tė rasės hebreje. E dyta e ka qenė organizatė popullore - religjioze e cila ka pėrfshirė 450 vetė, pėrfaqėsues tė kishės hebreje dhe rabinė.


Dinastia Rothshild ka filluar me pesė djemtė e Majer Amshelit.
Natan Rothshildi ka qenė mė neqez dhe mė i paskrupullt prej vėllezėrve tė tij. Pėr tė faktor i vetėm qė i ka prijė ka qenė logjika dinastike. Ka pasur mendje tė rrallė eksploatuese dhe qėndrueshmėri pėr tė korrur sukses. Pėr tė Dizraeli ka pasė thėnė: „Ai ka qenė edhe mėsues i bursave botėrore e pastaj sundues dhe mėsues i ēdo gjėje tjetėr”. Ai ka arritur suksese kryesisht falė fshehtėsisė dhe kėmbėngultėsisė me tė cilat ka punuar. Ky ka qenė edhe parimi mė i rėndėsishėm i qeverisjes dhe suksesit tė tė gjithė Rothshildėve deri mė sot.


Njėherė njė njeri i cili ia polironte kėpucėt e pyeti pse bakshishi yt ėshtė mė i vogėl se ai i djalit tėnd? Ai iu pėrgjegj: „Babai i djalit ėshtė milioner. Babai im nuk ėshtė”. Nė njė rast tjetėr, kur njė tregtar i ofroi njė fotografi tė bukur, Natani i tha: „Ma jep njė fotografi prej tridhjetė funtash sterlingė. Nuk mė intereson se cilėn. Mirupafshim”.


Ndonjėherė tregohej edhe arrogant, gjė qė ėshtė karakteristikė e tė fuqishmėve dhe pushtetarėve. Kėshtu pėr shembull, nė njė ballo tė baronit tė Velingtonit, njė baron tjetėr i quajtur Monomoranas flitte me entuziazėm pėr tė parėt e tij. „Do tė thotė, ju jeni baroni i parė i krishter”, iu drejtua Natani me zė tė lartė, „unė pra jam baroni i parė hebre, gjė qė ėshtė mė me interes, por nuk paradoj me tė”.


Pas vdekjes sė Natanit, sipas vendimit tė katėr vėllezėrve tjerė skeptri familjar iu dha baronit Xhejms (mė tė riut prej pesė vėllezėrve) me seli nė Paris. Pėr dallim nga vėllai mė i vjetėr Natani, lavdia e Xhejmsit u bartė nė sallonet mė tė njohura franceze. Pėrherė i veshur me pedanteri, djaloshi flokėkuq shumė shpejt dhe nė mėnyrė tė pahetueshme hyri nė shoqėrinė e mė fisnikėve nė Paris. Nė moshėn 29 vjeēare bėhet konzul gjeneral i Perandorisė Austriake nė Paris. E bleu pallatin mė tė bukur parisien, „Palatin Fushe”, u martua me kushėriren e tij Beti, vajzėn e vėllait tė tij Sollomonit nga Vjena, pėr tė cilėn Hajnri Hajne e ka shkruar poemėn „Engjėlli”. Pėr njė kohė shumė tė shkurtėt shokė mė tė afėrt tė tij bėhen Rosini, Hajne, Onore de Balzak, Zhirzh Sandi, Dilakroa. Ka marrė pjesė nė kuvende dhe kurorėzime tė tė gjithė mbretėrve francezė pas Napoleonit.


Piktori i njohur Delakroa i propozoi qė ta pikturojė si lypės dhe Xhejmsi pranoi. Tė nesėrmen shkoi dhe i veshur si lypės trokiti nė derėn e studjos sė Delakroas. Derėn e hapi njė nxėnės i tij dhe kur e pa lypėsin e mjerė, ia futi njė frang nė dorė dhe ia mbylli derėn. Ditėn tjetėr njė shėrbetor i veshur nė livra ia dorėzoi nxėnėsit letrėn qė vijon: „I dashur zotri, nė kovertė do ta gjeni frangun qė ma dhatė nė derė tė studjos sė z. Delakroa, me kamatė prej dhjetė mijė frangėsh.
اekun mund ta argjendoni nė bankėn time kur tė doni Xhejms de Rothshild”.


Hajne shpesh herė e ka vizituar Xhejms Rothshildin nė kabinetin e tij dhe me interesim i ka vėshtruar vizitorėt dhe servilitetin e tyre pėr tė cilin ky satirik dhe poet i madh konkludon: „Kėtu shohim se sa i vogėl ėshtė njeriu dhe sa i madh ėshtė Zoti”. Xhejms Rothshildi i ka financuar burbonėt gjatė luftės qytetare spanjole nė vitin 1820, pėr ēka fiton dekoratė tė lartė „Dekoratė nderi tė legjionit”. Nė vitin 1830 mbreti Sharl X bie e nė pushtet vjen Luj Filipi. Papandehur ai u tregua si mik shumė i afėrt i Rothshildit, i cili menjėherė u bė kėshilltar financiar i mbretit tė ri dhe vėllezėrit e fituan monopolin ndaj kredive shtetėrore.


Nė vitin 1848, mė 24 shkurt, mbreti e lėshoi Parisin dhe iku. Turma filloi t’i rrėnojė oborret mbretėrore dhe t’i djegė vilat e tė pasurve. Xhejmsi i dha 250 mijė frangė ministrit tė punėve tė brendshme tė revolucionit „pėr qėllime patriotike”. Menjėherė ditėn e dytė pas ikjes sė shokut tė tij, mbretit, Xhejmsi i shkruajti njė letėr Qeverisė sė pėrkohshme e cila nė tė njejtėn kohė e botoi nė shtypin e atėhershėm. Po ai, Xhejms Rothshildi, propozoi qė tė jepen 50 mijė frangė pėr tė lėnduarit nė luftėrat e rrugėve. Ai si ndonjė magjistar u tėrhoq nga pozita e papėrshtatshe nė tė cilėn ndodhej dhe vetėm pas disa javėve sėrish u kthye nė vendin mė tė lartė. Bile edhe republikanėt mė fanatikė erdhėn nė pėrfundim se ai ishte njėri ndėr mė tė nevojshmit pėr Republikėn. Pasuritė e tij nė atė kohė i tejkalonin 600 milionė frangė.


Solomon Rothshildi (1774-1855) nė atė kohė i takonte Austrisė antisemite, ku hebrenjve nuk iu lejohej tė kenė pasurinė e tyre, tė ndajnė drejtėsi, tė bėhen gjykatės, mėsues, tė merren me politikė ose tė marrin pjesė nė qeveri. Ai edhe pėrkundėr kėtyre kufizimeve, kohė pas kohe, njėsoj si vėllai i tij, arriti me anė tė trikave dhe manevrimeve tė ndryshme financiare qė tė bėjė shokė siē ishte diktatori Meternih, bile edhe vetė perandori.

 

Pėr dallim nga vėllezėrit e tjerė ai arriti pozitė tė lartė nė Austri falė diplomacisė sė tij. Kushtet nė tė cilat filloi ishin shumė mė tė rėnda se ato tė vėllezėrve tė tij. Nė fillim e mori me qira njė dhomė nė hotel sepse, siē thamė mė lartė, nuk kishte tė drejtė tė posedojė mallin e vet. Pastaj mori me qira edhe dhoma tjera, tėrė katin, kurse pak mė vonė - hotelin. Ai filloi tė punojė me firmėn e vet. Pėrderisa autoritarėt pėrmbaheshin, shtetit austriak i dha hua prej 55 milionė guldenė, gjė qė kurrė mė parė nuk kishte pranuar njė shumė tė kėtillė. Pas njė kohe relativisht tė shkurtėr ai lėshoi detyrime pėr 35 milionė guldenė. Tė gjithė ata qė blenė prej tyre fituan shumė, kurse mė sė shumti - Solomoni. Nė vitin 1825 me anė tė manevrimeve shumė tė pėrbėra ai e financoi Maria Luizėn, bashkėshortja e Napoleonit tė internuar dhe vajza e perandorit austriak. Tė dy fėmijėt e Napoleonit prej Maria Luizės pėr shkak tė ngjarjeve tė cilat zhvilloheshin shpejt nuk ishin tė regjistruar zyrtarisht si tė tij. Gjyshi, perandori austriak, i merr nėn pėrkujdesjen e tij dhe me ndihmėn e Solomon Rothshildit atyre ua siguron ardhmėrinė.


Pas vdekjes sė perandorit nė vend tė tij vjen djali i tij Ferdinandi, i cili pėr shkak tė gjendjes sė tij psikike nuk ishte i aftė ta udhėheqė vendin. Megjithatė, falė dorės sė shėndoshė qė ia shtroi Meternihu dhe shokut mė tė afėrt tė tij Solomon Rothshildit, Austria vazhdoi tė lulėzojė. Nė shkurt tė vitit 1848, nė Francė u zhvilluan ngjarje tė bujshme dhe Luj Filipin e rrėzuan nga froni, gjė qė shpejt kjo pati ndikim edhe nė Austri. Meternihu iku nė Frankfurt, nėn mbrojtjen e Rothshildit. Pas disa muajsh edhe Solomoni e lėshoi vendin qė tė mos kthehet mė kurrė nė tė.


Karl Rothshildi (1788-1855). Emri i vėrtetė i tij ka qenė Kalman, kurse llagapi familjar - „Mezuzah”. Ai ėshtė dalluar pak prej vėllezėrve tė tij, sepse deri nė moshėn 35-vjeēe nuk i ėshtė dhėnė kurrfarė pune e pavarur. Puna e tij kryesore ka qenė qė ta organizojė dhe ta udhėheqė shėrbimin korier i cili ka pasur rėndėsi vendimtare nė arritjen e suksesit tė dinastisė.
Nė vitin 1821 u legalizua mbretėria burbone nė Napoli. Kėshtu qė Austria kėrkoi prej Rothshildėve qė tė merren me subvencionet luftarake.
Vėllezėrit e dėrguan Kalmanin, personalitet tė cilin nė Evropė askush nuk e njihte. Ai aty e mori emrin Karl. Vėllai i tij nga Austria e avancoi njė borxh tė Napoleonit, i cili ishte dashur tė mbulohej me harxhime pas okupimit austriak. Nė vitin 1827 banka e posahapur e Karlit nė Napoli u bė institut i cili zyrtarisht e paguante ushtrinė qė e pėrmbante mbretin nė pushtet. Karli njėsoj sikur vėllezėrit e tij filloi tė luajė njė rol tė rėndėsishėm politik. Ai e financoi shumicėn e markezėve tė Italisė. Edhe pse vėllai i tij Sollomoni ishte shok i afėrt me kancelarin e moshuar Meternih, Karli qe ai i cili e pėrgatiti rėnien dhe daljen e tij nga Austria, pėr ta ndėrruar me njė tjetėr, mė tė ri. Ai i ringjalli pak qeverisjet e papės edhe pėrkundėr urrejtjes personale dhe familjare qė kishte ndaj Vatikanit. Tė gjithė kėtė e bėri me qėllim. Prej Vatikanit ai kėrkoi qė tė premtojė zyrtarisht se do ta korigjojė politikėn e tij antihebreje. E pranoi papa Gregori XVI dhe pėr dallim nga tė tjerėt ai ia dha dorėn qė t’ia puthė, nė vend tė gishtit tė kėmbės siē kishte qenė e pėlqyeshme.


Amshel Rothshildi (1773-1855), ka qenė djali mė i madh i Majerit. Pas vdekjes sė babait tė tij e trashėgoi bankėn e Frankfurtit nė tė cilėn kishte punuar me tė. Ka qenė shumė religjioz dhe i ka besuar Talmudit, kėshtu qė pjesėn mė tė madhe tė kohės e ka kaluar nė sinagogė, duke iu lutur Zotit qė t’i falė djalė, por lutja nuk iu pranua dhe nuk i lindi djal. Dallohej krejtėsisht prej vėllezėrve sipas karakterit. Nuk kishte pallate sikur vėllezėrit e tjerė, vishej sipas modės sė vjetėr, nė tesha tė zeza hebreje. Harxhoi shumė mjete pėr qėllime bamirėse. Edhe pse nuk kishte jetė shumė tė kėnaqshme nė Frankfurt, aty mbeti deri nė fund tė jetės sė tij. Ruante marrėdhėnie tė mira me tė birin e princit Vilhelm nga i cili familja e tij e fitoi pasurinė. Pėrderisa ata vite me radhė ishin borxhlinj tė tij, tash djali i tij ishte borxhli i tyre. Ka pasur lidhje tė ngushta me shumė mbretėr dhe kryetarė tė qeverive evropiane. Ka qenė shok shumė i afėrt me Oto Fon Bizmarkun - kancelar legjendar i Gjermanisė. Edhe pėrkundėr disponimt antisemitian nė Gjermani, ai gjithmonė ka arritur t’i qetėsojė turmat. Njė herė shtėpinė ia rrethoi njė turmė e tėrbuar antisemite. Nė vend qė tė fshihej, ai doli nė ballkon dhe iu drejtua me kėto fjalė: „Miq tė dashur, ju kėrkoni para prej hebreut tė pasur. Gjermanėt janė 40 milionė banorė. Unė kam aq florinj. Sa pėr fillim do t’ia hudhi secilit prej jush nga njė flori”. Ata i zgjatėn duart, i morėn paratė dhe u shpėrndanė.

 

Tė gjithė e karakterizuan si njeri tė ēuditshėm dhe tė moderuar.
Nėna e pesė vėllezėrve, Gudulla Rothshild pėrjetoi moshėn 96-vjeēe nė tė njėjtėn shtėpi me firmė tė vogėl e tė kuqe ku jetoi me bashkėshortin Majer Rothshildin. Nė ato kohė tė turbullta shumė fqinjė tė saj e pyetnin se a nuk ka dėgjuar diēka prej djemve tė saj, a thua vallė do tė ketė qetėsi apo luftė? Ajo pėrherė pėrgjigjej: „Bijtė e mi nuk do tė lejojojnė tė bėhet luftė!” Prej asaj qė do tė lexoni nė faqet qė vijojnė vetė do tė vijni nė pėrfundim se cili prej kėtyre dy nocioneve „paqe” ose „luftė” do tė ishte mė adekuat qė t’u pėrshkruhet bijve tė saj dhe pasardhėsve tė tyre. Sipas tė dhėnave qė janė nxjerrė prej enciklopedisė hebreje, tė gjitha luftėrat napoleoniane i kanė financuar Rothshildėt, e nė tė njejtėn kohė i kanė siguruar aleatėt dhe mjetet. Tė njėjtėn gjė e kanė bėrė edhe nė kohėn e revolucionit amerikan dhe tė luftėrave qytetare. Ata kanė qenė kėshilltarė kryesorė tė Klemansit dhe Vilsonit pas kontratės sė Versajit, e cila ka qenė njė ndėr shkaqet kryesore pėr Luftėn e Dytė Botėrore.


Askush nuk ka qenė nė gjendje t’i pėrcaktojė pasuritė e kėsaj dinastie. Nė vitin 1925 gjenerali rus
اerep Spiridoviqi i ka llogaritė nė 300 miliardė dollarė, pėrderisa tė ardhurat e Luftės sė Parė Botėrore veē e veē, sipas tij, kanė qenė 100 miliardė. Kurse tė tjerėt kanė menduar se ato kanė qenė shumė mė shumė. Rothshildėt pėrmes agjentėve tė tyre kanė disponuar me 4/5 prej
pasurive tė Evropės dhe pothuajse tė tėrė Amerikės. SHBA-tė kanė pasur borxh disa triliona dollarė. Kujt? Kuptohet - atyre, bankave dhe Rezervės federale e cila ka shtypur ambleme tė parave.


Qysh nė shekullin e kaluar shkrimtari i njohur gjerman Ludvig Berne ka shkruar: „A nuk do tė ishte mė i madh bekimi i botės sikur tė gjithė mbretėrit tė largohen dhe nė fronet e tyre tė vendoset familja e Rothshildėve. Paramendoni vetėm ēfarė pėrparėsie do tė kishin ata. Dinastia e re kurrė nuk do tė merrte hua, sepse e din mė mirė se ēdokush tjetėr se sa duhej tė paguajė pėr atė hua. Nuk do tė mund tė bleheshin mė ministrat dhe kryetarėt e qeverive, sepse askush nuk do tė kishte aq mjete qė ta blejė njė Rothshild”.


Rreth 100 vjet pas themelimit tė firmės „Rothshildi dhe bijtė”, ata bėhen bankierėt kryesorė tė perandorive dhe kontinenteve, tė tėrė Evropės, tė Rusisė dhe Amerikės. Vetėm filiala e tyre e Londrės nė atė kohė ka dhėnė hua mė se 7 mijė milionė dollarė. Mund tė paramendoni se sa kanė fituar prej kamatave.


Njė faktor mjaft me rėndėsi pėr suksesin e tyre ka qenė shėrbimi i tyre i mirė e i rregullt informativ dhe korier, shumė mė efikas nga shėrbimet e njėjta tė shteteve tjera. Shumė mbretėr e kanė dėrguar postėn e besueshme pėrmes kurierėve tė tyre, sepse nuk kanė pasur besim nė nėpunėsit e vet shtetėror.
Nė atė kohė rreth vitit 1839 interesat e firmės kanė diktuar paqen nė Evropė, sepse ende nuk ishin tė gjithė tė armatosur. Edhe Rothshildėt deklaronin haptazi: „Po qe se Austria ndėrmerr aksione luftarake kundėr Francės, ne, filiala nė Angli, do t’i bashkangjitemi Francės dhe anasjelltas, po qe se Franca ndėrmerr aksione luftarake kundėr Austrisė, ne do t’i bashkangjitemi Austrisė”.


Nė vitin 1839 mbreti i Belgjikės, Leopoldi ishte i gatshėm qė t’i aneksojė me fuqi provincėn e Luksemburgut dhe tė Limburgut. Solomoni prej filialės sė Rothshildėve nė Vjenė deklaroi haptazi: „Nė njė situatė tė tillė Shkėlqesia Juaj nuk ka tė marrė para prej nesh”, kurse Belgjika kishte nevojė tė marrė hua. Mbreti lėshoi pe para Rothshildit dhe fitoi tė drejtėn tė marrė hua.
Hajne, pesė vėllezėrit i quajti revolucionarė tė mėdhenj. „Askush para tyre nuk arriti qė ta uzurpojė feudalizmin. A nuk janė ato tė cilėt e mėnjanuan mbėrthimin nė raport me sundimin e tokės. A nuk janė ato tė cilėt paramenduan detyrime shtetėrore tė cilat secili ka mund t’i ketė. Tė gjitha kėto mėnyra tė huave dhe tė qarkullimit tė parave prej letre i kanė paramenduar ato. A nuk janė Rothshildėt arhidemonė tė progresit?”
Ndėrtimi dhe lėshimi i hekurudhave nė qarkullim nė Evropė ka qenė ekskluzivisht vepėr e tyre.

 

Shembull pėr kėtė ka qenė proekti Vjenė - Galici, gjatėsia e tė cilit ka qenė rreth 96 kilometra, nė vlerė prej 12 mijė guldenėsh, tė cilėt Rothshildėt i kanė lėshuar nė formė tė aksioneve, duke mbajtur 8 mijė prej tyre pėr vete, kurse 4 mijė i kanė shitur. Ndėrtimi i hekurudhave tė para nė Evropė ka hasur nė kundėrshtim tė madh te shkencėtarėt, mjekėt dhe shtypi kanė propaguar se sistemi i frymėmarrjes sė njeriut nuk mund ta durojė shpejtėsinė prej 25 kilometrave nė orė, e po ashtu njė shpejtėsi e tillė do tė shkaktojė gjakderdhje tė hundėve, gojės dhe veshėve dhe te njerėzit do tė shkaktojė ērregullime psikike, qė tė mos mund ta kontrollojnė veten e tė bėjnė vetėvrasje. ثshtė e vėrtetė se udhėtarėt nuk arritėn ta humbin vetėdijen, pėrderisa aksionet nuk kėrcyen pa pasur kurrfarė kontrolle.
Nė tė njėjtėn mėnyrė janė ndėrtuar edhe hekurudhat franceze: Paris - Sen Zhermen, Paris - Versaj dhe hekurudha veriore. Kjo i ka sjellė shtėpisė franceze tė Rothshildėve tė ardhura tė mėdha dhe njėkohėsisht i ka dhėnė stimuls tė fortė indistrusė e cila zhvillohej me tė shpejtė.


Themeluesit e parė tė superdinastisė nė botė filluan ta lėshojnė jetėn e kėsaj bote. Nė vitin 1836 vdiq Natani nga shtėpia e Londrės. Nė vitin 1855 u vorrosėn edhe tre vėllezėrit tjerė - Karli prej Napoli, Solomoni prej Vjene dhe Amsheli prej Frankfurti. Ato tė cilėt kanė punuar bashkarisht dhe i kanė krijuar me synime tė pėrbashkėta pasuritė e mėdha dhe autoritetin, kanė vdekur pothuajse nė tė njėjtėn kohė. Vdekja e vėllezėrve themelues tė superdinastisė jo vetėm qė nuk shkaktoi rėnien e familjes Rothshild, por pėrkundrazi, mund tė thuhet se prej atėherė e kėndej filluan sukseset dhe tė arriturat e mėdha tė saj. Prej atėherė e kėndej filloi me tė vėrtetė fuqia e
tyre e cila shprehej me konsekuencė tė fortė e tė paluhatshme - vazhdoi tė realizohej testamenti i patriarkut Majer. Testamentin e tij, i cili edhe sot e kėsaj dite mbetet i fshehur, e zbatojnė nė pėrpikshmėri trashėgimtarėt pėr tė cilėt ai ėshtė mbi Talmudin. Majeri plak arriti qė tė krijojė armėn mė tė fuqishme pėr tė korrur sukses tė quajtur „bijtė”. Secila gjeneratė e Rothshildėve edhe sot e kėsaj dite e plotėson thirrjen e tij pa kompromis. Pasardhėsit e tij filluan ta flasin jo vetėm gjuhėn e pastėr tė vendit nė tė cilėn jetonin, por edhe gjuhėn e bujarėve dhe tė oborrit pėrkatės mbretėror. Nuk kishte mė kurrfarė akcenti nga getoja frankfurtiane

.
Dinastia e Rothshildėve konsiderohet dinasti mbretėrore e hebrenjve edhe atė me plotė tė drejtė, sepse deri mė sot askush nuk i ka ndihmuar racės hebreje aq sa i ka ndihmuar ajo. Qė nga formimi i familjes vėmendje jashtėzakonisht e madhe i ėshtė kushtuar edukimit, arsimimit dhe religjionit tė gjeneratave tė reja. Nė secilėn filialė tė tyre pėr tė rinjtė ėshtė caktuar njė rabin i cili ėshtė marrė me mėsime religjioze hebreje tė familjes. Nė tė njėjtėn kohė nė shumė shtete evropiane kanė ekzistuar shumė kufizime pėr sa u pėrket hebrenjve. Megjithatė, njė pjesė e madhe e kėtyre kufizimeve nuk e ka pėrfshirė klanin e Rothshildėve. Ka pasur raste, edhe pse tė rralla, kur edhe ato vetė me mundime tė mėdha ėshtė dashur t’u pėrballojnė ligjeve tė vjetra konzervative. Kėshtu, pėr shembull, Lionel Natan Majeri ėshtė zgjedhur gjashtė herė nė Parlamentin anglez dhe sapo ka arritur te Bibla dhe betimi, ėshtė larguar sepse ka dashur tė japė betimin vetėm para Talmudit tė vjetėr hebraik. Kėmbėngulėsia e tij ka vazhduar me vite, deri sa mė nė fund, me ndihmėn e Dizraelit - hebre i kryqėzuar, kryetar i Qeverisė angleze, ndėrrohen ligjet e vjetra tė Britanisė sė Madhe dhe Rothshildi bėhet anėtar i Parlamentit, ku pesėmbėdhjetė vjet nuk e thotė asnjė fjalė dhe as qė paraqet ndonjė aktivitet. Gjatė tėrė asaj lufte shumėvjeēare parazgjedhore dhe shumė parave qė arrinin edhe nė skajet mė tė largėta tė perandorisė britanike, emri i tij u bė mė i njohur, pas emrit tė mbretėreshės.


Ėshtė indikative se anglezėt mė konzervativė tėrhiqen para superioritetit dhe fuqisė sė tė keqes. Qysh kur e financonin Kanalin e Suezit, mbretėresha e Britanisė sė Madhe, e denjoi djalin e Lionel - Natanail Rothshildit me titullin „per”, tė cilin ai e pranoi duke u betuar me tė gjitha ritualet e vjetra hebreje.
Gjenerata e tretė e Rothshildėve nė Angli kanė qenė tre djemtė e Lionelit tė quajtur „Trioja Sioniste”. Kjo e trashėgoi jo vetėm bankėn e Londrės, por edhe tė gjitha pasuritė familjare nė Britani tė Madhe.
Askush para tyre, e as pas tyre, nuk ka qenė aq i pasur. Pėr dallim nga gjyshi i tyre, Natani, me ide liberale, nipėrit e trios janė shquar si tejet konzervativė dhe simpatizues tė aristokracisė. Me plotė tė drejtė e tėrė bota i ka quajtur „Mbretėrit e hebrenjve”, sepse ata kanė bėrė shumė mė shumė pėr hebrenjtė nė botė se cilido mbret hebraik qoftė.

 

Shkollat hebreje ata i financojnė dhe i pėrmbanė tėrėsisht, tė gjitha harxhimet e miliona emigrantėve nga Rusia dhe vendet e tjera Rothshildėt i kanė marrė pėrsipėr. Po qe se diku fillojnė represionet ndaj hebrenjve, menjėherė Rothshildėt intervenojnė dhe ua ndėrpresin tė gjitha huatė atyre vendeve perderisa nuk mėnjanohen pasojat. Disa raste tė tilla ka pasur me Mbretėrinė Ruse. Gjithmonė nė vend tė parė pėr ta janė hebrenjtė dhe religjioni i tyre i vjetėr hebraik. Ata, pronarė tė oborreve mė tė shtrenjta dhe mė tė bukura se tė mbretit jetonin nė luks tė papėrshkruar, mirėpo shpesh herė janė urdhėruar qė t’i lėnė mendimet dhe dėshirat individuale kur ėshtė fjala pėr ato religjioze. Kėshtu, pėr shembull, edhe pse ndienin dobėsi ndaj renesansės sė artit piktural nuk kishin pėrfaqėsues tė tij nė oborret e tyre vetėm pėr shkak tė pėrmbajtjes sė tyre religjioze.


Nė Francė pas 80-90 vjet revolucionesh dhe luftėrash politike burbonėt, orleanianėt, dhe bonapartistėt u shfronėsuan, kurse Rothshildėt me pėrfaqėsuesin e tyre baron Alfonsin vazhduan ta mbajnė shėndosh skeptarin.
Alfons Rothshildi, njėri prej pėrfaqėsuesve tė vėrtetė tė getos, ka jetuar nė Francė nė kohėn e ngjarjeve shumė tė vėshtira: nė kohėn e rėnies sė Luj Napoleonit dhe paraqitjes sė vrullshme tė republikės sė tretė.
Ai gjithmonė, nė ēdo moment, ndodhej nė vend tė caktuar, prapa skene, me njerėzit e vet, i gatshėm tė veprojė. Mbretėrit dhe burrėshtetasit evropianė nė momentet mė kritike e shfrytėzonin ndėrmjetėsimin dhe kanalet e kėsaj familje pėr lidhje dhe informata.

 

Nė vitin 1870 ushtarėt gjermanė hyrėn nė Francė dhe Bizmarku me gjeneralin e njohur, Moltke, komandėn dhe shtabin suprem i vendosėn nė njėrin prej oborreve tė Rothshildit. Duke shikuar kėto pasuri, kopshte e parqe tė rregulluara nė mėnyrė ideale, Bizmarku haptazi pranoi: „Mbretėrit nuk mund t’i lejojnė vetes njė luks tė kėtillė, kjo mund t’i takojė vetėm Rothshildit”.


Bizmarku e zgjodhi njė shtrat modest, kurse shtrati i baronit pronar mbeti i paprekur. Nė ndėrkohė ai i urdhėroi edhe tė tjerėt qė askush tė mos i prekė stolitė e shtrenjta, si dhe frytet dhe lulet nėpėr parqe. Vetė Bizmarkut i erdhi urdhėri qė ta kufizojė gjuetinė dhe vrasjen e kafshėve nėpėr parqet e Rothshildit.


Bzmarku pėr njė dhuratė tė majme e detyroi drejtorin e oborrit qė t’ia shetė njė gajbė me verė, pėr ēka drejtori i dha raport me shkrim zotriut tė vet nė Paris. Ky dokument ruhet edhe sot e kėsaj dite nė pallat.
Tė gjitha kėto raste i paraqes me qėllim qė tė mund lexuesi ta mendojė ēfarė fuqie dhe pushteti ka pasur kjo dinasti. Nė momentin kur e tėrė Evropa u pėrul para Bizmarkut, vetėm ai duhej tė luftojė pėr verėn e vet! Kjo ka qenė fuqia e parave. Paratė kanė qenė dhe do tė mbeten superfuqi.
Krijimi i Izraelit tė sotshėm ėshtė i lidhir ngushtė me dinastinė e Rothshildėve. Qysh nė vitin 1882 Edmond Rothshildi selia e tė cilit ishte nė Paris, filloi ta financojė vendosjen e 101 hebrenjve rusė afėr Jafės. Ai jo vetėm qė i financoi, por krijoi edhe shumė koloni tjera tė tilla hebreje nė Palestinė. Blente prej arabėve toka dhe lagje tė tėra, shtėpitė mė tė bukura nė Jerusalim, nė tė cilat i vendoste hebrenjtė polakė dhe rusė. Mė tepėr se njėqind koloni tė tilla hebreje filluan tė pėrhapen dhe tė zhvillohen. Edmondi nuk iu siguronte vetėm mbjelljen e kulturave bujqėsore, por ai vite me radhė e blente tėrė prodhimtarinė e tyre me ēmime mė tė larta se tė pazarit.
Me plotė tė drejtė Teodor Herceli, themelues i lėvizjes cioniste, thotė: „Familja qe forca mė efikase qė e fituan njerėzit tanė pas shpėrthimeve”.


Nė vitin 1887 perandori Franc Jozefi me dekret special perandorik i shpalli Rothshildėt pėr aristokratė edhe pse nuk ishin pasardhės prej katėr gjeneratave tė bujarėve mė tė lartė dhe nuk ishin tė krisherizuar.
Pėr shkak tė martesave tė afėrta familjare pėr nga gjaku pas disa gjeneratave filluan tė paraqiten degjenerime. Pasardhėsit meshkuj filluan tė zhduken ose disa prej tyre tė lindin me tė meta. Shumica e trashėgimtarėve ishin femra. Kjo, si dhe disa ngjarje politike shkaktuan qė tė mbyllen tė dy filialet - nė Itali dhe ajo themelore nė Frankfurt. Kėshtu qė mbetėn tre nėndegė tė Rothshildit: nė Angli, nė Francė dhe nė Austri. Deri nė vitin 1918 ata funksionuan shumė mirė, por pas kėtij viti ēdo gjė nė botė ndryshoi, idetė dhe konceptet ishin krejtėsisht ndryshe. Bota u nis nė drejtim tė socializmit. Taksat dhe tatimet u rritėn pamasė. U bė gati e pamundshme qė tė jetohet si Rothshildi. Pėr tė gjitha kėto kėshtjella tė shtrenjta dhe pasuri tė panumėrta tatimet u bėnė aq tė mėdha sa qė pėr disa vite i gėlltitėn. Nga ana tjetėr, menjėherė pas Luftės sė Parė Botėrore filloi tė pėrhapej disponimi antisemitian.


Nuk dihet saktėsisht se prej cilit moment, por midis viteve 1920-1930 familja e Rothshildėve vendosi qė ta shpėrndajė kapitalin nė mė shumė banka dhe firma qė tė mos bie mė nė sy emri Rothshild. Nė Evropė mbetėn vetėm dy filiala - nė Paris dhe Londėr, tė cilat edhe sot numėrohen ndėr bankat mė tė pasura botėrore. Pjesa mė e madhe e pasurisė sė tyre momentalisht ndodhet nė SHBA, ku me mjaft shkathtėsi fshihet pas qindra bankave e firmave tė vogla. Sot ka pak prej atyre njerėzve tė cilėt e njohin pronarin e vėrtetė tė botės dhe pasuritė e tij. Dinastia e mėparshme e Rothshildėve tash ėshtė mė e fuqishme se cilado qoftė tjetėr dhe e mban nė duar tė veta tėrė pushtetin financiar dhe politik nė botė.


Gjatė kohės sė okupimit gjerman tė Austrisė, Francės dhe pjesės mė tė madhe tė Evropės disa anėtarė tė familjes sė Rothshildėve janė mbajtur pengjė nga Gestapoja dhe pėrmes rrugėve shumė misterioze janė liruar. Baroni i njohur, Luisi, drejtor dhe pronar i bankės austriake, qėndroi nė Vjenė edhe pse ia tėrhoqi vėrejtjen Parisi. Qysh ditėn e dytė tė anshlusit (bashkangjitjes sė Austrisė me Gjermaninė) atė e burgosėn dhe e futėn nė Gestapo.
Pas ca kohėsh atė e vizitoi vetė Himleri, i cili u interesua se a e kanė maltretuar dhe i ofroi cigare. Pas njė bisede tė shkurtėr me Himlerin baroni Luis Rothshildi u lirua nga burgu, shkoi nė Zvicėr dhe prej aty nė SHBA, ku edhe u bė shtetas i saj. Nė tė njėjtėn kohė mijėra hebrenjė tjerė u morėn nė hetime, u privuan nga liria dhe u vranė prej tė njėjtit Himler. Pėr Rothshildin jeta e re nė Amerikė nuk ishte e vėshtirė siē ishte pėr miliona migrantė tė tjerė. Ai edhe kėtu tashmė u bė udhėheqės i bankave dhe i kapitalit. Shumė firma, duke punuar me emra tjerė, si Morgan, Kun, Lob, Vartburg etj., kanė qenė dhe janė filialat e tij. Gjithashtu edhe disa hekurudha nėntokėsore janė tė tij.


Gjatė kohės kur Hitleri e okupoi Francėn me urdhėr tė veēantė tė firerit tė gjitha kolekcionet e Rothshildėve me vlerė prej qindra miliona dollarėsh, me kujdes u dėrguan nė Bavari, nė njė kėshtjellė nė Alpe. Menjėherė pas luftės, nė vitin 1945, tė gjitha kėto krijime shumė tė vlefshme, ndėr to: „Tre bukuroshet” vepėr e Rubensit, iu kthyen atyre sipas pėrshkrimit tė pronarėve tė familjes Rothshild.


Njė ndėr sukseset kryesore tė kėsaj familje e realizuan pesė djemtė e Majerit plak tė cilėt u shpėrndanė nė tėrė Evropėn, kėshtu qė i pėrfshinė punktet kryesore tė saj - Frankfurtin, Vjenėn, Londrėn, Parisin dhe Italinė. Ato e shfrytėzuan nė njė mėnyrė mjaft racionale tė ashtuquajturin drejtpeshim tė forcave. Po qe se ndonjė burrėshteti nuk dėshironte t’ua kthejė borxhet ose tė lidhė kredi shtetėrore me ta, ato menjėherė e praktikonin shantazhin politik, duke i propozuar kredi tė mėdha dhe tė volitshme shtetit kundėrshtar, i cili fillonte tė armatosej. Nė kėtė mėnyrė ata i ruanin vazhdimisht shtetet evropiane njėrėn kundėr tjetrės duke iu kėrcėnuar njėra tjetrės me luftė. Ata duke i financuar tė dy palėt, realizojnė fitime tė mėdha nė njė mėnyrė kaq tė pandershme.


Nė njė mėnyrė mjaft tė pandershme e shfrytėzuan fitoren e gjeneralit anglez, Velingtonit ndaj Napoleonit afėr Vaterlos pėr tė vėnė dorė nė qeverinė angleze. Ata pėrmes shėrbimit tė tyre kurier mjaft mirė tė rregulluar dy ditė mė parė se tė tjerėt e morėn vesh se Napoleoni kishte humbur. Natan Rothshildi i famshėm, nė tregun e valutave, me pamje tė pikėlluar, filloi t’i shetė detyrimet shtetėrore angleze, gjė qė ishte sinjalizim pėr firmat dhe bankat e tjera. U bė panikė dhe tė gjithė filluan t’i shesin detyrimet shtetėrore angleze tė cilat vetėm pėr disa orė jashtėzakonisht shumė ranė. Tė nesėrmen, kur arriti lajmi zyrtar se Anglia e kishte fituar betejėn afėr Vaterlos, Rothshildėt e posedonin pjesėn mė tė madhe tė detyrimeve tė Anglisė. Ky ishte numri i tyre kurorėzues me tė cilin pa i shqetėsuar kush arritėn deri nė atė pozitė qė ta posedojnė jo vetėm Anglinė, Francėn, Evropėn dhe Amerikėn, por mbarė botėn.


Ėshtė me interes qė tė njihemi pak edhe me njerėzit qė i drejtonin filialet e tyre nė Amerikė.


Vartburgėt konsideroheshin familja e dytė mė e njohur ndėrkombėtare bankare nė shekullin XIX. Zanafillė e tyre ka qenė „Abraham del Banko” prej Venecie. Djemtė e tij u vendosėn nė Hamburg, nė Gjermani, dhe e ndėrrouan emrin nė Vartburg. Qė nė vitin 1814 familja Vartburg bėhet filialė e Rothshildit. Mė tė pėrmendur nga kjo familje kanė qenė dy vėllezėrit: Paveli dhe Maksi, te tė cilėt dėshiroj tė ndalem pak mė tepėr. Maksi ka qenė ai i cili e ka financuar Gjermaninė nė Luftėne Parė Botėrore dhe mė vonė regjimin nacist. I njėjti nė vitin 1918 bėhet drejtor i spiunazhit nė Gjermani. Tė gjithė kanė dėgjuar pėr internimet naciste tė hebrenjve nė Gjermani, pėrderisa firma Maks Vartburg dhe anėtarėt e saj aspak nuk u prekėn. Vetė Vartburgu shkoi zyrtarisht pėr nė SHBA.


Pavel Vartburgu ka qenė themelues i gjigantit industrial gjerman „I. G. Farbenit” dhe i „Agfa Filmit”. Ai u bė shtetas amerikan dhe luajti njė rol mjaft tė rėndėsishėm pėr robėrimin financiar tė SHBA-ve me krijimin e Rezervės federale. Ai i prezentoi SHBA-tė nė konferencėn e Versajit, kurse vėllai i tij i mbrojti interesat gjermane. Tė gjithė e dimė se sa e padrejtė ka qenė kontrata e Versajit me 14 pikat e Vilsonit, si dhe pasojat qė lindėn prej kėsaj kontrate - ardhja e Hitlerit nė pushtet dhe Lufta e Dytė Botėrore. Vėllezėrit e kryen mjaft mirė punėn duke mos kursyer disa milionė bashkėkombėtarė tė tyre tė cilėt i likuidoi Hitleri.


Pavel Vartburgu, i shpėrblyer nga vetė mbreti gjerman, e pėrgatiti revolucionin bollshevik duke i dhėnė Leninit dhe Trockit mjete tė mėdha tė tubuara prej bankierėve gjermanė.


Pranohet se nė Amerikė mė tė pasura kanė qenė shtėpitė financiare Rokfeler, Ford dhe Kargen, kurse nė realitet ato me pasuri qėndrojnė shumė larg pas Rothshildit. Sipas tė dhėnave tė gjeneral Spiridoviqit pasuria e filialave tė Rothshildit nė vitin 1925 ka qenė 300 miliardė dollarė plus 100 miliardė dollarė tė fituar prej Luftės sė Parė Botėrore. Kur tė shtohen edhe tė ardhurat nga depresioni amerikan nė vitin 1929 dhe nga bursa jo stabile nė vitin 1936, kjo familje ka pasur mė tepėr se 500 miliardė dollarė, gjė qė paraqet dyfishė mė shumė se vlera e pasurisė sė tėrė popullatės nė SHBA.


Pėrveē Rothshildit nė botė kanė ekzistuar dhe ekzistojnė shumė familje tė pasura hebreje tė cilat nė tė njėjtėn mėnyrė eksploatuese dhe tė paskrupullt kanė grumbulluar pasuri tė panumėrta nė llogari tė miliona njerėzve naivė. Nė tė njėjtėn mėnyrė njėsoj sikur pesė vėllezėrit Rothshild qė e kontrollojnė Evropėn, ata financojnė dhe drejtojnė shumicėn e firmave mė tė vogla tė cilat nėn patronazhin e „bosit” i janė bashkangjitur bandės prej 300 vetėve tė cilėt tash qeverisin jo vetėm me Evropėn, por edhe me tėrė botė.
Shumė mėkate e rėndojnė ndėrgjegjjen e kėsaj dinastie ndjellakeqe. Ata me para arritėn t’ua imponojnė tė gjithė hebrenjve dhe organizatės sė tyre tė fshehtė masone 30-shekullorėshe qė t’i pranojnė pėr udhėheqės absolutė. Organizata frankmasoniere janė ata tė cilat bėjnė presione dhe vrasje tė atyre individėve qė janė tė rrezikshėm pėr ta, qeveritarė dhe pushtetmbajtės. Triumfi mė i madh i tyre ka qenė disfata e Napoleonit, qė e arritėn pėrmes organizatave masone. Pastaj u dasht qė t’i pėrballojnė mbretit rus Aleksandėr Romanovit, habzburgėve dhe hoencolerėve, tė cilėt nė vitin 1815 formuan tė ashtuquajturėn Lidhje tė shenjtė - Ligėn e Kombeve pėr ta stimuluar krishtėrizmin. Ky ishte shkaku kryesor pėr ēka Rothshildėt u deklaruan kundėr kėtyre tre dinastive. Pėr kėtė qėllim ata krijuan agjentė shumė tė aftė siē ishte Dizraeli - nė vitin 1805, Napoleoni III - nė vitin 1808, Bizmarku - nė vitin 1815, Gambeta - nė vitin 1838, Marshal Soulti - ndihmėsi i parė i Napoleonit, Karl Marksi, Herci, Trocki e shumė tė tjerė.


Objekt numėr 1 ka qenė mbreti rus Aleksandėr Romanovi, i cili ka synuar me tė gjitha forcat qė t’i bashkojė kishėn katolike dhe kishėn ortodokse lindore, si dhe ta lidhė aleancėn anglo-ruse dhe nė kėtė mėnyrė ta shpėtojė botėn nga luftėrat e panevojshme dhe konfliktet e pėrhershme. Kėtu ka lozur rol tė flliqtė agjenti i tyre - hebreu i krishtėrizuar Dizraeli, i cili e pengoi lidhjen e aleancės. Ngritja e shpejtė e Dizraelit i habiti tė gjithė, sepse ai nuk dispononte me asgjė tjetėr pėrveē karakteristikės „vetbesueshmėri e madhe”, as qė ishte i pasur, as qė kishte ndonjė kualifikim ose ndonjė intelekt tė veēantė. Pėr njė llogari tė kėtillė qysh si i ri u zgjodh, u pėrgatit dhe u lansua prej Lion Rothshildit qė ta realizojė planin special pėr zotėrimin e botės.
Prej vitit 1814 e deri mė 1848 komanda supreme e organizatave tė fshehta botėrore ka qenė „Alta Videnta” - lozha mė e lartė e masonėve italianė me Mjeshtrin e Madh, i cili sipas tė gjitha gjasave ka qenė - njėri prej Rothshildėve.


Qė nga momenti i zhdukjes sė Napoleonit, ata kanė pasur nevojė pėr njė tjetėr me po aq famė dhe e krijuan - Bizmarkun, i cili njėsoj si Dizralei nuk ishte i aftė e as qė ishte nxėnės i mirė. Ka kaluar njė jetė tė shfrenuar, gjė qė ka shkaktuar tė ngarkohet me borxhe tė mėdha materiale. Sipas gjeneral Spiridoviqit, Oto Bizmarku ka qenė djal i paligjshėm i Marshal Soultit, i cili gjithashtu ka qenė hebre.


Politika paqedashėse dhe religjioze krishtere e Aleksandrit I ka qenė pikėrisht nė kundėrshtim me atė tė familjes. Pajtimi i tė dy kishave - asaj katolike dhe ortodokse lindore - do tė ishte disfatė e tmerrshme pėr ata qė religjioni i tė cilėve e pranon vetėm Talmudin. Aleksandri bėri gabim fatal sepse e nėnēmoi kėtė organizatė tė fuqishme e tė fshehtė. Tė njėjtin gabim e bėjnė sot amerikanėt, si dhe Bashkimi Sovjetik. Aleksandri I shoqėrohej jo vetėm me tė krishterė, por gjithashtu edhe me hebrenj e muslimanė. Ai pas njė drekimi nė njė sinagogė hebreje ndjehej keq dhe kėshtu mė 1 dhjetor tė vitit 1825, pas shumė mundimesh, vdiq. Mjekėt konstatuan se kishte qenė i helmuar me helmin e njohur i cili vepron ngadalė, „Akva tofana”.


Shkaku kryesor pėr vrasjen dhe likuidimin e gjashtė mbretėrve tė fundit tė dinastisė Romanovi ka qenė qė assesi tė mos i jepet mundėsi besimit ortodoks lindor tė pajtohet me atė katolik dhe nė kėtė mėnyrė tė krijohet njė kishė e fuqishme universale.


Prej kur „ATA” qeverisin me Francėn, Gjermaninė, Austrinė, Anglinė, SHBA-tė dhe Rusinė, vetė mund tė nxirrni pėrfundimin: kush ėshtė perandor botėror. Kapitali i madh me tė cilin ata disponojnė shtrihet dhe pėrforcohet si ushuji ndaj ēdo nisiative dhe pėrpjekjeje njerėzore. Huatė e dhėna shteteve tė ndryshme ju sjellin fitime shumė tė mėdha, tė cilat, natyrisht, ndikojnė negativisht nė jetėn e popullatės. Kėshtu, pėr shembull, nė vitin 1818 Rothshildėt i japin Prusisė 5 milionė funta sterlingė hua, prej tė cilėve Prusia pranon vetėm 3,5 milionė, kurse tjerat - 1,5 milionė funta plus 7 pėrqind kamatė - i merr Rothshildi edhe atė vetėm pėr disa vjet. Nė vitin 1823 ata i marrin tė gjitha huatė e Francės me kushte shkatėrrimtare pėr tė - me mė shumė se 50 pėrqind kamatė. Faktikisht fitimet e tyre prej kėtyre huave shtetėrore kanė qenė tė pakufishme. Me to ata i kanė siguruar detyrimet dhe aksionet shtetėrore me tė cilat kanė lozur siē kanė dashur. Ata i kanė ngritur dhe ulur sipas dėshirės sė vet, sepse ata qeverisin dhe manipulojnė me bursat botėrore.


Nė librin e tij „Hebrenjtė dhe kapitalizmi modern” profesor Verner Sombari shkruan: „Nė periudhėn prej vitit 1820 e kėndej fillon shekulli i Rothshildėve, kėshtu qė kah mesi i shekullit ka ekzistuar opinioni i pėrgjithshėm se ka vetėm njė fuqi tė vetme nė Evropė, e ajo ėshtė Rothshildi”.
Dizraeli, i cili qindpėrqind ka qenė nė funksion tė Lionel Natan Rothshildit, nė librin „Kaningsbej” i pėrshkruan Rothshildėt, karakterin e tyre dhe pushtetin e tyre, gjė qė askush nuk e bėri mė parė. Mirėpo, ai askund nuk pėrmend emra, por vetėm pseudonime. Gjatė gjithė 75 vjetėve lexuesit e novelave tė Dizraelit kanė menduar se emrat e personazheve nuk kanė ekzistuar, kurse nė vitin 1921 autori rus
اerep Spiridoviqi e ka zbuluar se nėn emrin „Sajdoni” ėshtė fshehur Lionel Rothshildi. Nė librin e tij Dizraeli shkruan: „Ai ka qenė kryesues i pazarit, i tregtisė dhe i parave tė tėrė botės, kuptohet, kryesues i ēdo gjėje. Ai faktikisht i ka pasur nė disponim tė gjitha tė ardhurat e Italisė Jugore pėrmes Karl Rothshildit nė Napoli. Monarkėt dhe ministrat e tė gjitha shteteve e kanė vizituar dhe i kanė pranuar kėshillat e tij”. (Kaningsbej, fq. 213-214).


“Sajdoni (Lionel Rothshildi) nuk ka pasur zemėr, ai ka qenė njė njeri pa ndjenja ndaj njerėzve tjerė”.


Nė tė njėjtėn vepėr, tė botuar nė vitin 1844 Dizraeli pohon se Lionel Rothshildi ka ditur qysh mė parė pėr revolucionin e vitit 1848 dhe se revolucionin e kanė pėrgatitur nė Gjermani hebrenjtė, me tė cilėt familja ka pasur lidhje tė ngushta.


Nė vitin 1815 „ATA” e likuiduan Napoleonin I, pastaj Natani i pėrjashtoi tė tre dinastitė mė tė njohura: hoencolernėt, habzburgėt dhe romanovėt. Menjėherė pas helmimit tė Aleksandrit I, nė vitin 1825 „ATA” u orvatėn qė ta nisin revolucionin nė Rusi, por nuk ia arritėn qėllimit. Nė vitin 1831 i vranė edhe tė dy djemtė e Napoleonit.


Nė vitin 1853 pionėt e tyre: Dizraeli, Bizmarku dhe djali i paligjshėm i Natan Rothshildit - Napoleoni III - e nxitėn luftėn e Krimesė dhe pasi qė nuk arritėn ta fitojnė, e helmuan Nikollajin I nė vitin 1855.


Ata, siē pėrmenda edhe mė lartė, arritėn tė krijojnė njerėz tė cilėt kanė lozur rol shumė tė madh nė historinė e botės. Tė gjithė e dimė fare mirė se ēfarė roli kolosal kanė lozur nė historinė e njerėzimit Karl Marksi, Herci, Lasali, Bombelsi, Dizraeli, Bizmarku, Gambeta, Kerenski, Trocki, Lenini, Venizelosi (Beni Zelos), Masariku etj.


Nė kongresin e masonėve nė Vilhelmsbad u pru vendimi qė tė likuidohen tre monarkė: Luj XVI, Gustavi III dhe Jozefi II. Kėshtu qė ata u likuiduan siē vijon: Gustavi III - nė vitin 1790, monarku austriak Jozefi II - nė vitin 1792 dhe Luj XVI - nė vitin 1793. Le tė dihet se lozhat masone kanė qenė tėrėsisht tė nėnshtruara Rothshildit dhe i kanė kryer pakushtėzime urdhėrat e tij.
Intrigat e tyre filloi t’i kuptojė e tėrė Evropa, por askush nuk ishte nė gjendje qė t’i ndalojė. Ai i cili orvatej - likuidohej. Nė vitin 1848, Franc Jozefi 18 vjeēar e zuri vendin e perandorit austriak, por faktikisht shtetin e udhėhiqte edukatori i tij Bombelsi, i cili nė pėrpikshmėri i kryente urdhėrat e Rothshildit dhe me gjithė zemėr bėnte pėrpjekje qė t’i prishė marrėdhėniet ndėrmjet Austrisė dhe Rusisė. Nga ana tjetėr, Natani nė Angli bėnte pėrpjekje qė shtetin anglez ta orientojė kundėr Francės, kėshtu qė vėllai i tij Xhejmsi prej aty i ndihmonte me tė gjitha fuqitė qė t’i futin nė luftė kėta vende miqėsore. Xhejmsi i urdhėroi frankmasonėt qė tė bashkohen me bonapartistėt, orleanianėt, republikanėt dhe ta rrėzojnė mbretin burbon, Sharlin X, i cili u bė i lavdishėm nė bazė tė bindjeve tė tij religjioze tė krishtera. Intrigat e tyre e mashtruan Francėn qė ta sulmojė Algjerinė, gjė qė e bėri Anglinė kundėr Francės dhe shkaktoi rėnien e Sharlit X.


Revolucionet franceze qė ishin ekskluzivisht vepėr e tyre i sollėn Rothshildėt nė njė pushtet qė nuk mbahet mend - nė aspektin material dhe politik. Ndikimi dhe kontrolli i tyre ndaj fatit tė shteteve evropiane ishte vulosur nė historinė botėrore. Shekulli njėzet karakterizohet me ndėrtimin e hekurudhave prej tė cilave 90 pėrqind i kanė financuar Rothshildėt. Xhejms Rothshildi, nga hisja e vet me Francėn pėr dėrgesėn e binarėve dhe vagonėve, ka fituar 700 milionė frangė. Mbretėrit e bursave, siē i quanin atėherė, i kanė sjellė 150-200 milionė nė vit, nė njė mėnyrė tė pandershme.
Me anė tė shtypit i cili edhe atėherė po edhe tash ėshtė nė duar tė tyre mė tepėr se 90 pėrqind, ata kanė manipuluar jo vetėm me drejtoritė e bankave, por edhe me masėn e rėndomtė. Krijimi i panikut artificial financiar pėr ēdo vit ju ka sjellė fitime pėrrallore - pėr llogarinė e njerėzve tė thjeshtė tė cilėt bankrotonin.


Nė atė kohė anglezėt i shikonin me mosbesim hebrenjtė, kėshtu qė Natan Rothshildi i pangopur vendosė qė tė kryqėzohet me tė vetmin qėllim - pėr tė grumbulluar pasuri ende mė tė mėdha. Njė hap tė kėtillė tė pamenduar mirė ai e paguajti me jetė. Vėllezėrit e tij, besnikė tė besimit dhe betimit tė babait tė tyre, e gjykuan dhe e helmuan, kurse pėr ta ndalė djalin e tij, Lionelin, qė tė mos kryqėzohet, e martuan me vajzėn e mixhės sė tij, Karl Rothshildit. Mėsues dhe edukator i Lionelit u bė Bombelsi - hebre i cili e kishte pranuar besimin katolik dhe ishte bėrė jezuit. Bombelsi i njėjtė u martua me gruan e dytė tė Napoleonit. Tė theksojmė se nė dinastinė Rothshild pothuajse nuk ka pasur pakėnaqėsi dhe intriga tė hapta prej shumicės sė anėtarėve, e po qe se ka pasur, atėherė ėshtė ruajtur nė fshehtėsinė mė tė madhe. Ndoshta njė nėnshtrimi tė kėtillė i kanė kontribuar dėnimet e parapara nė testamentin e Rothshildit tė parė, tė cilat kanė qenė mė se drakonike. E pamė se Natani, edhe pse kishte pushtet tė pafund, tradhtinė dhe largimin e tij nga testamenti i themeluesit tė familjes e pagoi me jetė. Xhejms Natani u ēua kundėr tiranisė sė Alfons Rothshildit IV dhe e gjetėn me gabzherr tė prerė. E njėjta gjė ndodhi edhe me nipin e Lionelit, Natanail Rothshildin IV, i cili po ashtu u gjet nė Londėr me gabzherr tė prerė. Si duket kjo ka qenė mėnyra familjare e ekzekutimit e cila ka ruajtur dėgjueshmėrinė dhe rendin nė dinasti.


Tė gjitha personalitetet me famė botėrore tė dy shekujve tė fundit qė i kanė shėnuar emrat e tyre nė histori nuk kanė qenė asgjė tjetėr pėrveē ekzekutorė tė besueshėm dhe dėgjueshėm tė urdhėrave tė klanit tė famshėm i cili nė mėnyrė mjaft tė shkathtė e shfrytėzoi menēurinė e tyre, aftėsitė dhe kualitetet e tyre pėr t’i realizuar qėllimet dhe interesat e tij personale.
Dizraeli ka qenė dora e djathtė e Lionel Rothshildit nė Angli, jezuiti Vajshop (Iluminatėt) - e Amshelit nė Gjermani, Gambeta me fjalimet e tij karakteristike dhe mė vonė si ministėr i punėve tė brendshme tė Francės e ka zbatuar pa pengesa politikėn e Xhejms Rothshildit. Poenkare - pesė herė premier dhe kryetar i Republikės sė Tretė - deri nė fund tė jetės sė tij i ka shėrbyer besnikėrisht Alfons Rothshildit IV dhe Eduard Rothshildit V.
Kirenski si kryetar i Qeverisė sė pėrkohshme ruse ka lozur rol thelbėsor pėr vėnien e bolshevizmit nė Rusi - zbatues besnik dhe i pėrpiktė i planeve tė Rothshildit V. Ashtu si Vajshopi dhe Bombelsi edhe Dizraeli sipas urdhėrit tė Rothshildit e ka pranuar formalisht besimin krishter qė tė mundet mė lehtė tė lansohet dhe t’i zbatojė planet skėterrore tė „Dorės sė fshehur”.
Venizelosi me plan dhe me qėllim tė keq e shkaktoi luftėn greko-turke pėr ta rrėzuar mbretin Konstantin, me ēka pėrmbushi planet e Rothshildit. Vrasja misterioze e mbretit grek Aleksandrit I, po ashtu, i pėrshkruhet kėsaj organizate tė superfuqishme. Kryetari Linkoln kur u mundua qė tė largohet nga mvarėsia politike dhe financiare e Rothshildėve, „ATA” nuk nguruan qė ta likuidojnė. Kryetari i ndershėm amerikan Garfildi po ashtu e ka paguar me jetė guximin qė mori tė thotė: „Ai i cili i kontrollon paratė e njė populli e kontrollon edhe vetė popullin”.


Vetė Dizraeli nė librin „Kaningsbej” e pranon se Rothshildi i ka financuar dhe i ka pėrmbajtur tė gjitha revolucionet nė botė, gjė qė nė njė mėnyrė mjaft tė neveritshme hudh dyshim ndaj dinastisė sė Rothshildėve nė pėrkrahjen qė iu ka dhėnė pėrēarjeve dhe konflikteve. Po qe se personazhet e „Kaningsbejt” do tė deshifroheshin derisa autori i tyre Dizraeli ka qenė gjallė, pavarėsisht prej meritave tė tij tė mėdha, pasardhėsit e Lionel Rothshildit nuk do t’ia falnin dhe as qė do tė nguronin ta zbatonin ndaj tij mėnyrėn familjare tė ekzekutimit - duke ia prerė gabzherrin.


Vlen tė shėnohet se anglezėt konzervativė kanė paraqitur rezistencė shumė mė tė madhe ndaj Rothshildėve se sa francezėt. Maniret e Xhejms Rothshildit kanė qenė mė elegante dhe mė luksoze se ato tė oborrit mbretėror. Shumė mė rėndė ka qenė tė jeshė i ftuar nė oborrin e Rothshildit se sa nė oborrin mbretėror.


Patrioti i njohur italian Gjyzepe Macini, bashkėluftėtar i Garibaldit, shkruan: „Viēi i artė ėshtė superfuqi nė Francė dhe ai, Xhejms Rothshildi, mund tė bėhet mbret, vetėm po qe se dėshiron”.


Revolucionari rus Herceni, djal i paligjshėm i Hercelit prej familjes Rothshild, nė revistėn ruse „Kėmbana” i lartėson Rothshildėt dhe i quan „mbretėr”. Ai ka qenė revolucionar dhe armik i flaktė i perandorit Nikollaj I. Ai ka qenė i njėjti Hercen, idhulli i bolshevizmit.


Karl Marksi, orator i madh kundėr kapitalizmit, askund nuk e pėrmend emrin e Rothshildėve. Kjo heshtje misterioze, a thua vallė, nuk tregon diēka?
Sado qė tė duket e ēuditshme pėr lexuesin, ėshtė e vėrtetė e kulluar se kėto personalitete shumė tė njohura dhe zotėr pėr botėn komuniste i ka pėrmbajtur materialisht dhe moralisht kjo dinasti kapitaliste tė cilės i kanė shėrbyer parezervė.


Tė gjitha revolucioet, kryengritjet dhe rebelimet janė organizuar dhe organizohen prej organizatave tė fshehta qė qėndrojnė pas kėsaj, janė udhėhequr prej socialistėve, kurse janė realizuar prej klasės punėtore e cila pėrherė ka qenė dhe do tė jetė viktimė shpėtimtare.


Kush ka qenė kreu i kėtyre organizatave tė fshehta qė e pėrgatitėn revolucionin francez nė vitin 1848? Pa kurrfarė dyshimi - Xhejms Rothshildi, gjė qė e ka pranuar edhe vetė Dizraeli.


Ku kanė qenė punėtorėt gjatė kohės sė revolucionit francez? Kuptohet, nė barikada dhe rreth gijotinės, kanė bėrtitė „vdekje” pa e ditur se koka e kujt do tė bie nė shportė. Po atė masė tė punėtorėve nuk e kanė lejuar tė marrė pjesė nė kuvend ku sillen vendime tė rėndėsishme dhe zbatohen nė emėr tė tyre.
Mėnyrat kanė qenė tė njėjta si pėr revolucionin francez ashtu edhe pėr atė bolshevik - uri artificiale nė Paris dhe rrethinė, kurse nė vitin 1917 - uri artificiale nė Petrograd, e cila nxiti pakėnaqėsi dhe kryengritje popullore. Rrėzimi i Napoleonit I nga perandorėt botėror - Rothshildėt - i bėri tė gjithė mbretėrit dhe perandorėt tė dėgjueshėm dhe vasalė tė kapitalit. Kėtu pėrjashtim bėnė Rusia dhe SHBA-tė, pėr kėtė shkak Rothshildėt ndėrmorrėn kampanjėn kundėr Nikollajt I, duke e kualifikuar si ndonjė pėrbindėsh tė tmerrshėm, kurse ai jo vetėm qė ka qenė njeri religjioz i rralė, i kulturuar, por edhe shumė human. Ambasadori britanez nė Rusi z. Lloftusi shkruan: „Nikollaji I ka qenė figura mė madhėshtore e kurorėzuar - me karakter tė mirė dhe fisnik, ka qenė shumė bujar dhe i dashur tek ata qė e kanė njohur”.
Blez de Biri nė librin „Gjermania kėshtu si ėshtė”, shkruan: „Askush nuk mund tė mohojė se perandori Nikollaj I ka ndikuar pozitivisht nė tė gjitha ngjarjet nė Evropė me moralin e tij religjioz dhe se i ėshtė kundėrvu tė gjithė asaj qė ka qenė e pamoralshme dhe e pandershme”.


Dėshira e flaktė e Nikollajt I ka qenė qė tė jetojė nė paqe me Anglinė dhe Francėn, gjė e cila dukej e pamundshme pėr shkak tė ndikimit dhe pushtet tė madh qė kishte Rothshildi nė kėto vende. Plani i tij ka qenė qė t’i lirojė Bullgarinė dhe Serbinė prej robėrimit turk, e pėr kėtė t’ia lė Anglisė ta sundojė Egjiptin. Kėtė qėllim bujar ai e paguajti me jetėn e tij. Atė e helmoi mjeku i vet, Mandi, tė cilin e paguajti „Dora e fshehur” e superfuqishme.
Nė vitin 1855 nė pushtet vjen Aleksandri II, ēlirues i fshatarėve dhe shpėtimtar i Shteteve tė Bashkuara.


Tashmė dihet se si kėta fuqi evropiane: Gjermania, Franca, Anglia, Austria dhe Italia u ndanė dhe ranė nėn pushtetin e pesė vėllezėrve Rothshild. Jasht pushtetit tė tyre mbetėn Shtetet e Bashkuara dhe Rusia. Kryetarėt e ndershėm tė Shteteve tė Bashkuara kanė luftuar me kėmbėngulje qė tė mos bien nėn patronatin e kėsaj dinastie ndjellakeqe. Mirėpo, ata njėri pas tjetrit likuidoheshin. Secili kryetar qė i kundėrshtonte ata likuidohej. Linkolni, Garfildi, Mekkinli dhe Hardingu u vranė prej dorės sė vrasėsve tė pagur tė „300-vjetėve”.


Prej vitit1912 e kėndej, me zgjedhjen e Vilsonit pėr kryetar tė SHBA-ve, ka filluar edhe tragjedia e Amerikės e cila vazhdon edhe sot dhe kjo do tė jetė tragjedi e tėrė botės nesėr.


Lufta e Krimesė, qė nuk iu dasht askujt, e mirėnjohur nga tė gjithė si vepėr e Rothshildėve, pothuajse i shkatėrroi Anglinė dhe Francėn, kurse e bashkoi Evropėn nė llogari tė njė grupi tė vogėl tė njerėzve tė privilegjuar.
Kur Anglia, Franca, Prusia, Suedia dhe Sardinia ishin tė gatshme qė t’i ndihmonin Turqisė ta ruajė pushtetin e tij mbi tokat e okupuara, Aleksandri II qe i vetmi sundimtar evropian i vendosur qė t’i lirojė popujt e krishterė nga robėria pesėqind vjeēare turke.


Rothshildėt prej momentit kur e vrasin perandorin Nikollaj I, me anė tė Dizraelit e sigurojnė Anglinė, me anė tė Napoleonit II - Francėn, me anė tė Bizmarkut - Gjermaninė dhe me anė tė Mancinit - Italinė, mbeten Shtetet e Bashkuara pėr tė cilat ishte planifikuar: shtetet veriore t’i bashkangjiten Kanadės, e cila ka qenė pjesė e Britanisė sė Madhe, shtetet jugore - Meksikės nė tė cilėn prej 28 majit tė vitit 1864 ka sunduar Maksimiliani - i dėrguar i Napoleonit III. Me tė ardhur Maksimiliani nė pushtet menjėherė i lėshohet hua (kredi) prej 200 milionė frangėsh nga banka angleze e Rothshildit. Agjentėt e kapitalit punuan si urithė tė nėntokės nė shtetet jugore pėr ta disponuar dhe ushqyer popullatėn kundėr shteteve veriore dhe deridiku arritėn sukses nė kėtė drejtim. Ata bile vetė iu ofruan francezėve tė dy shtetet, Teksasin dhe Luizianėn, pėr ndihmė materiale dhe luftarake. Pikėrisht kur tė gjitha kėta mendime tinzake qenė tė gatshme pėr veprim, perandori rus, duke i ndjekur prej afėr kėta lojėra tė fshehta kundėr shteteve veriore amerikane, lajmėroi nė Paris dhe nė Londėr, pėrmes tė dėrguarve tė vet se ēdo pėrzierje e tyre kundėr Veriut do tė konsiderohet se ata i shpallin luftė Rusisė, si dhe ajo „do tė gjuajė kundėr atij qė i pari do tė gjuajė kundėr Amerikės”. Aleksandri II menjėherė e dėrgoi flotėn e vet atlantike me nė krye fregatėn „Oslabija” nė gjirin e Njujorkut, e flotėn e Oqeanit tė Qetė e dėrgoi nė San Francisko me urdhėr tė prerė mbretėror qė tė vėhen nėn komandėn e drejtpėrdrejtė tė Linkolnit.


Urdhėrat origjinalė dėrguar dy admiralėve rusė i kanė parė vetė dhe i kanė vėrtetuar dy amerikanė tė deleguar A. D. Kurtini dhe Zh. V. Lothropi si dhe gjykatėsi Fild. Atė qė u pėrmend mė lartė e ka vėrtetuar edhe vetė Linkolni, si dhe ministri pėr punė tė jashtme V. H. Sevardi. Ky gjest i perandorit rus e shpėtoi integritetin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe iu ndihmoi tė jenė kėshtu siē janė sot, por pa ndonjė garancė pėr tė nesėrmen. Lufta qytetare, fare e paqėllimtė dhe e panevojshme pėr popullin amerikan, ka marrė shumė viktima tė pafajshme. Veriu ka dhėnė 385.245 tė vrarė dhe tė plagosur, kurse Jugu - 100 mijė tė vrarė.


Duhet theksuar se nė historinė e luftės qytetare nė Shtetet e Bashkuara askund nuk pėrmenden faktet e lartėshėnuara dhe populli amerikan nuk njoftohet me to. Ja pse, pėrsėri po them siē thash nė fillim se historia botėrore duhet tė shkruhet krejtėsisht nga fillimi prej historianėve tė mirėfilltė, e jo prej njerėzve tė paguar tė bankierėve, kapitalistėve dhe politikanėve tė interesuar tė cilėt kanė qenė pronarė tė shtypit nė pėrgjithėsi, tė literaturės, bile edhe tė njerėzve.


Po qe se populli amerikan do ta dinte tė vėrtetėn e luftės qytetare assesi nuk do tė qėndronte moralisht nė anėn e Japonisė nė vitin 1904-1905 kur tė dy perandoritė luftonin mes veti.


Shkaku pėr tė cilin, Rothshildėt dhe „300-vetėt” e tyre, i kanė dashur luftėrat dhe konfliktet midis popujve ka qenė ajo se luftėrat i kanė shtyrė popujt nė borxhe tė mėdha materiale, e atyre si dinasti iu kanė sjellė fitime tė panumėrta. Ja pse, gjatė kohės sė luftės qytetare nė Amerikė tė deleguarit e Rothshildėve ndodheshin ēdokund, nė tė gjitha shtetet, i nxitnin njerėzit ta kundėrshtojnė njėri tjetrin nė tė njėjtėn mėnyrė sikur nė Rusi para revolucionit. Ata i kanė zbatuar urdhėrat e Trockit - tė zgjedhurit tė Eduard Rothshildit. Me Leninin shpejt e rregulluan punėn, por e nėnēmuan Stalinin. Me borxhet e sotshme astronomike nė tė cilat pothuajse u gjetėn tė gjitha shtetet nė botė, fotografia ėshtė fare e qartė pėr secilin. Nuk ka asnjė shtet qė nuk iu ka borxh miliarda dollarė bankave tė huaja. Secili bėn fjalė pėr bankat e huaja, e askush nuk e din se kush janė ato. Secili mendon se tė gjitha huatė dhe paratė vijnė prej Amerike. Vetė ajo vazhdimisht shpėrndanė ndihma dhe huaja nė mbarė botėn me miliarda dollarė. Shumė shtete kanė hyrė borxh nga 10-12 miliardė dollarė dhė nuk janė nė gjendje t’i paguajnė bile edhe kamatat. Drejtuesit janė tė detyruar tė gjejnė mbėshtetje nė stagnime, gjė qė pasqyrohet negativisht ndaj popullit i cili vuan.
اka ndodh nė Amerikė, shtet i cili i ndanė pothuajse tė gjitha huatė dhe paratė? Vetė ajo ka hyrė nė borxh mė se 3 trilionė dollarė.


Nė fund tė vitit 1988 borxhet federale kanė qenė dy trilionė e 520 miliardė dollarė, ku vetėm kamata ka qenė 154 miliardė dollarė ose 1/7 e buxhetit shtetėror. Pėr ta pasur mė tė qartė se ēka paraqesin 154 miliardė dollarė kamata, do t’i zbėrthej sipas kohės sė pagesės. Ato janė 500 milionė dollarė nė ditė ose 21 milionė nė orė tė cilat tatimdhėnėsit duhej t’ua paguanin bankave. Ky ka qenė vetėm borxhi federal i cili me borxhet e sektorit privat ka qenė mė se 10 trilionė ose 35 mijė dollarė nė krye tė ēdo amerikani.
Kujt ia ka borxh Amerika kėtė shumė fantastike dhe kush i ka blerė dhe sundon me Shtetet e Bashkuara? Kuptohet, ata tė cilėt i posedojnė paratė! Nuk shoh se nė ēfarė mėnyre Shtetet e Bashkuara do tė mund tė dalin nga kjo situatė me anė tė rrugės normale dhe legale. Rrugėdalje e vetme ėshtė qė qeveria - vetė shteti tė shtypė dhe t’i kontrollojė shenjat e parave, e jo t’i blejė prej bankave private, tė cilat tash pėr tash janė pronarėt e vėrtetė tė dollarit. Megjithatė, unė nuk e kuptoj si do tė mund tė ndodh kjo, pasi qė oktopodin e ka lidh shėndosh shteti dhe pėrfaqėsues tė tij ka nė tė gjitha anėt - nga pozita e kryetarit e dirė nė pozitėn e komunės sė vogėl. Pėr popullin amerikan kjo ėshtė „kauza perduta”.


Interesat e Rothshildit nė Evropė dhe nė hemisferėn perėndimore kanė qenė tė mėdha, por ato nė Lindjen e Largėt nuk kanė qenė aspak mė tė vogėl. Historia na tregon se sa shumė luftėra ka bėrė Britania e Madhe me pasuritė e Rothshildit. Pa kurrfarė arsyetimi nėn presionin e Rothshildėve Britania e Madhe e ka okupuar Egjiptin dhe Kanali i Suezit ka rėnė nė kontrollin e saj. Kanali i ėshtė dhėnė Britanisė sė Madhe pėr eksploatim nė afat prej 99 vjetėsh. Mirėpo, qysh pas mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore nė vitin 1918, para afatit tė fundit - nė vitin 1969, Rothshildėt filluan tė hartojnė plane me qėllim qė ta sigurojnė rrugėn pėr nė Lindjen e Largėt. Britania e Madhe ka harxhuar shumė mjete dhe ka derdhur shumė gjak pėr kontrollimin e Kanalit tė Suezit. Njėra nga shkaqet qė Palestina t’iu jepet hebrenjve ka qenė pikėrish ky - Lindja e Mesme tė vėhet nėn kontrollin e cionizmit nė tė cilin Rothshildėt kanė pasur besim tė plotė.


Ata e financuan shpėrnguljen e 600 mijė hebrenjve prej Evropės Lindore dhe vendosjen e tyre nė Palestinė. Kjo ka filluar mė 18 maj tė vitit 1948 nė llogari tė 1.350 mijė tė krishterėve dhe muslimanėve tė pambrojtur tė cilėt u nxorėn nga shtėpitė dhe nga vendi i tyre.


Krijimi i shtetit izraelit dhe situata e sotshme nė pėrgjithėsi nė Lindjen e Mesme ėshtė meritė vetėm e pėrpjekjeve tė Rothshildėve qė tė sigurojnė rrugė tė pėrhershme dhe tė sigurtė pėr nė Lindjen e Largėt. Tė gjitha pėrrallat se populli i zgjedhur prej Zotit duhet tė jetojė nė tokėn e premtuar janė vetėm mashtrime dhe arsyetime. Tė shpresojmė se gjendja e tendosur nė Lindjen e Afėrt nuk do tė sjellė njė Luftė tė Tretė Botėrore.


Rothshildėt kurrė nuk kanė menduar diēka tė dobishme pėr njerėzinė, asnjėherė nuk kanė krijuar ndonjė industri sikur Fordi dhe shumė tė tjera, ku njerėzit do tė punėsoheshin. Ata qė nga nisma kanė filluar tė punojnė me kapitalin e huaj kolosal dhe tė gjitha dobitė i kanė mbajtur vetėm pėr vete.
Pas gjithė vėshtirėsive dhe fatkeqėsive botėrore fshihen poshtėrsitė dhe mashtrimet e Rothshildėve.

 

____________________________

 

Kreu i pestė

REVOLUCIONI FRANCEZ


( French Revolution )


“Revolucioni francez… ka qenė burimi dhe fillimi i tė gjitha koncepteve tė tashme komuniste, anarkiste dhe socialiste”.(Princ Kropotkini)

 

Historia na rrėfen pėr ngjarje tė rėndėsishme qė ka pėrjetuar bota, ashtu siē kanė ardhur ashtu edhe kanė kaluar, janė fshirė nga kujtesa e njerėzve, pavarėsisht sa kanė qenė tė rėndėsishme nė moment dhe ēfarė gjurmėsh kanė lėnė nė historinė e njerėzimit. Pavarėsiht nga miliona viktima qė kanė marrė luftėrat e panumėrta, ato pothuajse janė harruar.


Nė vitin 1789 filloi revolucioni i madh francez - njė ngjarje e cila bile edhe pas qetėsimit nuk e humbi fuqinė e vet. Njė ngjarje e cila nė njė shkallė tė lartė e ndryshoi konceptimin njerėzor dhe atij i imponoi njė model tė ri tė pėrhershėm tė konceptimit dhe sjelljes. Pėr herė tė parė nė botė revolucioni francez i prezentoi nė praktikė tė tre ideologjitė - ideologjinė komuniste, anarkiste dhe socialiste.


Plot 200 vjet prej atėherė ithtarėt e kėsaj ideologjie nuk e ndėrprenė luftėn pėr realizimin e ideve tė tyre. Nė vitin 1917 shpėrtheu revolucioni bolshevik nė Rusi dhe mė vonė shumė shtete tjera mė tė vogla e ndoqėn shembullin e saj, me shpresė se do tė vėnė njė rregull mė tė drejtė nė jetėn e njerėzve.
Shumė njerėz tė cilėt drejtėpėrsėdrejti morėn pjesė nė revolucion ishin plotėsisht tė bindur se luftonin pėr drejtėsinė dhe barazinė e shenjtė.
Tė dhėnat historike pėr revolucionin francez janė shumė kontestuese. Tė dhėnat e drejtpėrdrejta pas revolucionit kanė ardhur prej burimeve tė ndryshme: rojalistėt, zhirondistėt, dantonistėt, robespieristėt dhe politikanėt e tjerė tė cilėt nė mėnyrė tė flaktė i kanė pėrkrahur bindjet e tyre politike duke injoruar faktet e vėrteta historike. Askush nuk i pėrshkruan pasojat e kėtij eksperimenti nga kėndvėshtrimi i popullit. Tė gjithė e qortuan masėn e gjerė popullore pėr sjelljet e egra dhe krimet e padėgjuara qė i kishte bėrė gjatė kohės sė revolucionit, e askush nuk i akuzoi ata qė forcėn dhe pushtetin ia lanė nė duar masės, gjė qė natyrisht tė ēon nė tirani mė tė tmerrshme edhe se despotizmi mė i madh.


Autorėt dhe historianėt bashkėkohorė nga dėshira qė t’i lartėsojnė heronjtė e tyre i arsyetojnė duke ia hudhur tėrė pėrgjegjėsinė popullit, i cili nė realitet ka marrė pjesė aktive vetėm nė ditėt e revolucionit. Megjithatė, kėtė e kanė pėrgatitur dhe e kanė udhėhequr ata tė cilėt e kanė shtypur popullin dhe kundėr tė cilėve populli ka menduar se lufton. Komplot i padėgjuar.
Qė nga fillimi e deri nė fund, duke i studiuar tė gjitha epizodet e revolucionit veē e veē; qė nga rrethimi i Bastilies e deri nė kolegjin e shtatorėshit dhe nė fund - mbretėrinė e terrorit, shumė qartė duket absolutisht e njėjta mėnyrė e veprimit, qėllimet, plani dhe parallogaria e njėfarė organizate udhėheqėsit e sė cilės mbeten tė fshehur.


Dėshmitarė tė paanueshėm tė tė gjitha ngjarjeve gjatė kohės sė revolucionit kanė qenė shkrimtari Klod Fransoa Bolo dhe Feliks Montzhoa.
Argumentet qė i sjell Montzhoa nė veprėn e tij meritojnė tė pranohen si mė tė saktė pėr disa shkaqe. Ai ka qenė rojalist, gjė tė cilėn e deklaron edhe vetė, por edhe pėrkundėr kėsaj ai sjellė fakte tė cilat i paraqesin rojalistėt nė aktivitetin e tyre tė fshehtė dhe tė pandershėm. E dyta, pėr dallim nga shumė autorė dhe historianė tjerė bashkėkohorė ai nuk u frikėsua ta nėnshkruaj edhe botimin.


F. Bolo, po ashtu ka qenė rojalist, e ka shkruar „Historinė e revolucionit francez”, nė gjashtė vėllime, e cila u pranua prej tė gjithė historianėve si vepėr mė kompetente pėr revolucionin francez.


Padyshim filozofėt kanė lozur rol tė rėndėsishėm nė pėrgatitjen e revolucionit. Idetė dhe parashikimet e tyre kanė ndikuar drejtpėrdrejtė nė aristokratinė dhe borgjezinė e arsimuar. Fshatarėsia pak ėshtė interesuar pėr ide tė reja dhe filozofi. Ato kryesisht janė interesuar pėr tokėn, tė korrurat dhe tatimet, tė cilat ngandonjėherė i kanė tretur dhe i kanė ngrėnė tė gjitha tė ardhurat.
ثshtė me rėndėsi tė pėrmendim se nė atė kohė fushat franceze kanė qenė ndėr fushat mė frytdhėnėse dhe mė mirė tė kultivuara nė Evropė. Fshatarėsia dhe popullata nė pėrgjithėsi kanė jetuar mirė dhe janė dukur tė lumtur. Tė kėtilla kanė qenė konstatimet e shumė vizitorėve tė huaj
qė qėndronin nė atė kohė nė Francė. Nė tė gjitha vendet fqinje tė Francės, popullata dukej shumė mė e varfėr dhe mė e shtypur.


Njė rrethanė tjetėr thelbėsore i ka ndihmuar popullit qė tė ketė njė shikim mė optimist nė jetė. Kjo ka qenė reforma qė bėri Luj XVI menjėherė pas ardhjes sė tij nė fron. Ai bėri pėrpjekje serioze qė t’i mėnjanojė shkaqet e vuajtjeve popullore. Propozoi tregtinė e lirė me drith pa kurrfarė tatimesh. Nė vitin 1779 e anuloi ēdo robėrim nė kufijtė e vendit tė vet, njė vit mė vonė i ndaloi torrturimet dhe e lejoi praktikimin e religjioneve tjera (deri nė atė moment ka qenė i lejuar vetėm katolicizmi). Nė vitin 1787 propozoi ndryshimin e ligjit pėr punėn e shėrbimeve - pėr pranimin e barabartė nė punė tė gjithė ithtarėve pa marrė parasysh rangun e tyre. I zvogloi disa herė harxhimet e veta dhe ato pėr pėrmbajtjen e oborrit mbretėror. Nė vitin 1788 bėri reforma tė mėdha humane nė spitale dhe nė burgje. Tė gjitha kėta reforma dhe propozime tė Luj XVI nuk iu pėlqyen monopolistėve dhe parlamentit, tė cilėt morėn pjesė aktive nė lėvizjen revolucionare.


Populli e kishte shumė tė qartė se kush i mbronte interesat e tij dhe ai njėzėrit shprehu dashuri dhe lojalitet ndaj Luj XVI, pėrkundėr pakėnaqėsisė sė madhe tė parlamentit, i cili pėrbėhej vetėm prej fisnikėve, priftėrinjve dhe personaliteteve tė privilegjuar tė cilėt populli i urrente. Shembulli i mbretit e pėrgatiti dhe e mprehu mendimin popullor pėr reforma dhe pėr ndėrrimin e qeverisė, ndėrsa njėkohėsisht shprehej konsideratė ndaj religjionit, besnikėri ndaj mbretit dhe dėshirė pėr rend dhe ligjshmėri.
Ėshtė plotėsisht e natyrshme qė nė njė gjendje tė kėtillė tė zhvillimit tė punėve, fisnikėt e frikėsuar duhej tė ndėrmerrnin diē radikale qė do t’ua pastronte rrugėt. Ky ishte „Revolucioni francez” i cili nuk ka qenė vepėr e popullit francez, por e shtypėsve tė tij.


Njėri prej nismėtarėve kryesor tė revolucionit ka qenė markizi orleanian Luj Filipi, kushėri i largėt i Luj XVI. Markizi - shumė i pasur, ekscentrist dhe bonvivant - ka qenė shumė i njohur nė mesin e popullatės sė thjeshtė. Ai nuk ka pasur kurrfarė aspirata ndaj fronit, gjė tė cilėn edhe vetė e ka deklaruar. Froni nuk ka mund t’i sjellė as mė tepėr pasuri e as mė tepėr kėnaqėsi. Ai ka ushqyer urrejtje tė papėrshkruar posaēėrisht ndaj mbretėreshės Maria Antoaneta dhe diē mė pak ndaj mbretit. Ndjehej shumė i fyer pėr shkak se Maria Antoaneta nuk e lejoi vajzėn tė martohej pėr markizin angolemian, kurse me mbretin ishte hidhėruar - pėr shkak se ai nuk e caktoi admiral kryesor tė marinės.


Mė vonė, dy vjet para revolucionit, mbreti iu caktoi tatime tė reja klasave tė privilegjuara tė cilat markizi orleanian i shpalli tė paligjshme. Pėr padėgjueshmėrinė e kėtillė mbreti e dėrgoi nė internim nė mallin e tij personal. Luj Filipi shfrytėzoi mjete tė ndryshme pėr ta shprehur urrejtjen e tij. Pėrfitoi pėr komplotin e tij njėrin nga oratorėt mė tė talentuar - Mirabon, pa ndihmėn e tė cilėt nuk dihej se a do t’ia arrinte qėllimit. Mirabo - siē dikleroi vetė, kishte qenė avanturist i lindur. Me ndihmėn e Mirabos dhe tė Paklos spanjol, markizi orleanian krijoi njė rrjetė tė gjerė tė agjentėve, tė cilėt arritėn t’i orientojnė masat popullore kundėr qeverisė sė vjetėr dhe oborrit mbretėror. Pika kulminante arrihet nė vitin 1789 me krijimin e urisė artificiale prej agjentėve tė markizit. Krijohet njė gjėndje abnormale: monopolistėt ishin nė lidhje me njerėzit tė cilėt e kishin organizuar dhe e nxitnin zemėrimin popullor kundėr vetė monopolistėve - udhėheqėsve tė komplotit orleanian.


Ėshtė e njohur se pothuajse tė gjithė organizatorėt e revolucionit kanė qenė rojalistė, nė pėrjashtim vetėm tė Lafajetit. Paraqiten edhe faktorė tjerė minues dhe dinakė qė dalin prej organizatave tė fshehta si masonėt, Iluminatėt etj., qėllimi kryesor i tė cilėve ka qenė zhdukja e tė gjitha religjioneve dhe qeverive nė Evropė.


Robespieri propagandonte dhe iu premtonte punėtorėve njė epokė tė re. „
اdo gjė do tė ndryshon, zotėrinjtė do tė bėhen shėrbėtorė - tash e keni radhėn t’ju shėrbejnė”. Kuptohet kjo ndikoi nė popull dhe ai ishte i gatshėm pėr njė ndryshim tė tillė.


Prusia ka lozur njė rol mjaft tė rėndėsishėm nė kaosin dhe anarkinė qė u paraqit nė Francė. Fridrih Pruski e harxhoi tėrė pasurinė e tij pėr ta diskredituar Maria Antoanetėn nė Francė, me qėllim qė ta prishė lidhjen dhe aleancėn midis Francės dhe Perandorisė Austriake - tė dy rivalėt e Prusisė. Maria Antoaneta haptazi e pėrmbante vendlindjen, Austrinė, e urrente Prusinė dhe me gjithė zemėr orvatej t’i ruajė marrėdhėniet miqėsore midis vendlindjes sė vet dhe asaj tė bashkėshortit - Francės. Nė atė kohė Franca me tė vėrtetė kishte nevojė pėr miqėsinė e Austrisė sė Madhe. Por, populli dhe masat mbeten tė tilla - po qe se mashtrohen njėherė, asgjė mė nuk mund t’i ndalė.


Literatura e begatshme, pamfletet dhe publikimet e ndryshme kundėr mbretėreshės tė shpėrndara nga i deleguari prusiak kanė lozur rolin e vet dhe i kanė orientuar masat kundėr tė ashtuquajturės „austriake”, duke mos shikuar interesat e vet dhe ato tė Francės. Momentalisht ekzistojnė dokumente dhe korrespodenca diplomatike nė arkivat e Berlinit, Drezdenit, Gjenevės dhe tė vendeve tjera qė argumentojnė aktivitetin minues prusiak pėr zhdukjen e mbretėreshės franceze.


Gjermanėt e kanė ndihmuar revolucionin nė aspektin politik tė diktuar prej vetė Fridrikut tė Madh dhe nė aspektin filozofik tė sugjeruar prej hebreut Vajshop. Anglia, e cila nuk mund ta harronte intervenimin francez nė favor tė Amerikės, po ashtu ka lozur njė rol tė rėndėsishėm me intrigat e saj nė rrėzimin e qeverisė franceze.


Rruga kronologjike e ngjarjeve nė Francė ka qenė siē vijon: nė vitin 1778 Rothshildi me ndėrmjetėsimin e agjentit tė tij Vajshopit e urdhėroi lozhėn masone nė Francė „Grand Orient” qė tė bėhet gati pėr kryengritje. Kjo pėrgatitej qė tė lirohej froni, tė zhdukej besimi krishter dhe tė provokohej Evropa pėr ta sulmuar Francėn, gjė qė do t’ia mundėsonte Rothshildit qė t’i financojė tė gjitha grupacionet dhe shtetet pjesėmarrėse nė luftė. Ky ka qenė arsyetim i vetėm pėr krijimin e aq shumė organizatave qė morėn pjesė nė revolucion: disa grupacione rojaliste, orleaniane, zhirondiste, jakobine, montanjare, dantoniste, sankilote etj.


Nė vitin 1789, kur filloi revolucioni, pėr herė tė parė nė Paris u ngrit flamuri i kuq i cili nuk nėnkuptonte asgjė tjetėr pėrveē emrit Rothshild, Roth-i kuq, shild-flamur. Prej atėherė e deri mė sot tė gjithė majtistėt dhe revolucionet e qeveritė komuniste e kanė pranuar pėr simbol tė vetin flamurin e kuq.
اfarė pėrfundimi mund tė sjellim nė lidhje me kėtė ēėshtje? Kush i financon, i pėrmban dhe i drejton ata tė cilėt pėrulen para emrit tė tij? Nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore nė muajin shtator i kam parė duke i pushkatuar ushtarėt tė cilėt nuk pranonin tė venin shiritin e kuq nė shapka dhe nė duar.
Republikėn nė Francė e ka shpallur Parlamenti mbretėror, e jo ndonjėra prej frakcioneve tė lartėpėrmendura.


Sa mė shumė qė lexojmė dhe thellohemi nė revolucionin francez, aq mė enigmatik po bėhet ai pėr ne. Pėrse Franca u dasht tė paguajė miliarda frangė qė t’i blejė reformat tė cilat Luj XVI i propozoi falas? Pėrse Konventi derdhi aq shumė gjak?


Pavarėsisht nga pohimet e shumė historianėve se shkaktarė tė kėsaj mizorie kanė qenė urrejta dhe hakmarrja e popullit kundėr klasės sunduese, nuk pėrkon me tė vėrtetėn, sepse prej tė gjithė tė gjykuarve dhe tė likuiduarve vetėm 5 pėrqind aristokratė janė ekzekutuar. Cilėt kanė qenė ata tjerėt 95 pėrqind qė janė ekzekutuar? Natyrisht, populli.


Pėrse revolucionin francez tė cilin e bėri populli dhe e realizoi populli, pikėrisht populli e urren? „I tėrė populli francez ėshtė kundėr nesh”, deklaroi Rebespieri para jakobinėve. Kjo ndodh kėshtu, sepse revolucionin francez dhe tė gjitha revolucionet tjera deri mė sot i ka organizuar njė grup i vogėl ultrakapitalistėsh tė cilėt nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me popullin, por ata vetėm i mbledhin frytet e mundit tė tij.


Qindra historianė kanė shkruar pėr revolucionin francez, por shumica e tyre kanė qenė tė „verbėr”, siē i quan gjeneral
اerep Spiridoviqi. Shumicėn e tyre e ka zgjedhė dhe e ka paguar ky supergrup i vogėl qė ta shkruajnė atė qė iu diktohej, e jo vetė tė vėrtetėn. Historianėt tjerė, nga ana tjetėr, duke i nxjerrė tė dhėnat dhe informatat prej kėtyre agjentėve tė paguar bėhen realizues tė pafajshėm tė njė historie tė falsikuar.


ثshtė me rėndėsi tė pėrmendet se asnjėri prej kėtyre historianėve nuk e sheh dorėn e fshehur tė kėtyre kapitalistėve keqbėrės, nė pėrjashtim vetėm tė historianes sė talentuar angleze Nesta Vebster. Do tė ishte mė e drejtė qė tė gjitha revolucionet, ai francez, gjerman, bolshevik etj. thirren me emrin e tyre tė vėrtetė - revolucione kapitaliste. Shihet qartė se nė tė gjitha revolucionet deri mė tash liria ėshtė flijuar nė emėr tė barazisė e cila askund nuk ekziston si realitet por vetėm si utopi. Nė Francė mbretin e kanė ndėrruar me pushtetin e pakufishėm tė Konventit i cili nga ana tjetėr i kryen nė pėrpikshmėri urdhėrat e zotriut tė vet absolut - kapitalit.


Njėsoj sikur kryengritja amerikane, ashtu edhe revolucioni francez i kanė mundėsuar Rothshildit qė ta vė bazėn e njė pasurie tė ardhshme kolosale. Si nė Amerikė, ashtu edhe nė Francė, Rothshildi i ka financuar tė dy vendet ku ėshtė derdhur gjak. Nė Amerikė - Veriun dhe Jugun, kurse nė Evropė, agjentėt e vet nė Francė dhe nė tė njėjtėn kohė prej jasht Anglinė dhe Prusinė, tė cilat tentonin ta zhdukin Francėn. Vetė Robespieri nė fjalimin e tij tė fundit dyorėsh, mė 26 korrik tė vitit 1794, ka zbuluar se revolucionin francez, si dhe tė gjithė tė tjerėt, nuk e kanė udhėhequr francezėt, por agjentėt e huaj. „Unė nuk kam kurrfarė besimi nė kėta njerėz tė huaj tė cilėt fytyrat i kanė tė mbuluara me maska patriotėsh dhe tė cilėt mundohen qė tė tregohen republikanė mė tė mėdhenj se sa jemi ne… Kėta agjentė tė fuqive tė huaja duhet tė zhduken”. Kėtė „rrėfim tė pakuptimtė” tė tij, Robespieri e ka paguar me kokė. Le tė dihet se ky i ka njohur deridiku zotėrinjtė e vet tė ngritur deri nė atė lartėsi. Dhe nė momentin e lavdisė ai vendosi qė tė tėrhiqet nga tutoria e tyre, por nuk mundi ta vlerėsojė forcėn e atyre qė mori guxim t’i akuzojė. Tė njėjtin „gabim” e bėnė Napoleoni, Hitleri, Lenini, Stalini dhe shumė tė tjerė tė cilėt nuk morėn mėsim nga tragjedia e Rebespierit.


Rendi kronologjik i ngjarjeve ėshtė siē vijon:

Nė vitin 1789 nė Paris kanė ekzistuar dy probleme tė mėdha: paniku se iu kėrcėnohej rreziku nga uria dhe ardhja e njerėzve tė huaj misteriozė. Kėta njerėz tė huaj nuk ishin as fshatarė e as punėtorė. Ata i takonin njė kategorie tjetėr - kategorisė sė banditėve. Pas urdhėrit tė zotėrinjve tė tyre ata duhej t’i ndėrrojnė teshat, maniret dhe sjelljet deri nė atė shkallė sa qė tė mbjellin frikė nė mesin e banorėve tė Parisit. Ata kanė folur nė gjuhėn e huaj. Disa historianė i kanė pėrshkruar si banditė nga Franca Jugore dhe Italia, kurse tė tjerėt pohojnė se kanė qenė marsejanė. Pavarėsisht se prej nga kanė qenė, sipas fizionomisė iu kanė pėrngjarė grabitėsve dhe gjakpirėsve. Kėta renegatė me qėllim i kanė sjellė nė Paris udhėheqėsit e revolucionit tė cilėt i kanė paguar 12 franga nė ditė dhe i kanė pėrgatitur pėr goditjen paraprake. Kjo ėshtė plotėsisht nė kundėrshtim me pohimet e shumė historianėve tė cilėt thonė se revolucionin e ka bėrė spontanisht populli kryengritės. Pas gjithė kėsaj duket konspiracion shumė i mirė.


Nė vitin 1789, nė qershor, Kuvendi Nacional u nda nė dy blloqe kundėrshtare. Revolucionarė, tė cilėt dėshironin reforma, dhe reaksionarė, tė cilėt iu kundėrviheshin atyre. Sipas disa shkrimtarėve revolucionarė pengesė kryesore pėr proektimin e kushtetutės kanė qenė aristokratėt dhe priftėrinjtė tė cilėt nuk kanė dashur tė privohen nga privilegjet e tyre. Nė realitet, nė Kuvendin Nacional rol mė tė madh kanė lozur pėrfaqėsuesit e markizit orleanian dhe disa fisnikė tė tjerė, miq tė markizit, si dhe njė fraksion, shumica e advokatėve, tė udhėhequr prej Robespierit.


Pėrderisa markizi orleanian ka luftuar pėr ndėrrimin e njėrės dinasti me tjetrėn, Robespieri ka qenė pėr zhdukjen e saj. Qė tė dy fraksionet kanė qenė kundėr dėshirės sė popullit - monarkisė kushtetutare. Populli francez shekuj me radhė ishte mėsuar me institutin mbretėror, nuk mund ta mendonte Francėn pa mbret ose mbretin ta zėvendėsonte me diē tė re pėr ta - me republikė. Sipas kėsaj ata nė fytyrėn e Luj XVI shihnin njėfarė patroni i cili gradualisht dhe vazhdimisht ua merrte tė drejtat fisnikėve nė llogari tė popullit.


Njė parti e re u formua rreth gjykatėsit Zhan Zhozef Munieut, e cila u quajt partia rojaldemokrate, e mė vonė kushtetutare. Ajo shumė shpejt i fitoi zemrat e njerėzve, sepse me tė gjitha forcat punoi nė ndryshimet sociale dhe pėr tė drejtat e popullit. Vetė mbreti u paraqit para Kuvendit Nacional dhe propozoi ndryshime drastike tė ligjit qė ishin vetėm nė favor tė popullit: barabarėsi nė caktimin e tatimeve, menjanimin e privilegjeve nė para tė fisnikėve dhe priftėrinjve, heqjen e tatimit tė mallit dhe tė tė ardhurave tė pėrgjithshme qė mblidheshin vetėm prej njerėzve tė paprivilegjuar, heqjen e punės pa pagesė tė fshatarėve nė raport me zotrinjtė e tyre - fisnikėt, heqjen e tatimit tė krypės, lirimin e shtypit dhe shumė ndryshime tjera - tė gjitha kėto nė favor tė popullit.


Mbreti para Kuvendit deklaroi kėshtu: „Zotėrinj, ju e dėgjuat kėtė qė unė e propozoj, ky ėshtė rezultat i prirjes dhe qėllimit tim… po qe se nuk do tė mė pėrkrahni nė realizimin e kėsaj vepre tė madhe unė do tė vazhdoj pa ju dhe vetė do ta marr rolin e pėrfaqėsuesit tė vėrtetė tė popullit”. Me fjalė tjera, po qe se Kuvendi nuk i pėrkrahte reformat, ai do ta shpėrndante atė dhe me dekret mbretėror do t’i shpallte reformat e reja. Propozimi i mbretit i shqetėsoi tė gjitha fraksionet nė Kuvend. Orleanianėt, aristokratėt dhe priftėrinjtė i humbnin privilegjet e tyre. Republikanėt e lėshuan mundėsinė qė tė luftonin nė emėr tė popullit, pasi qė mbreti ua ofroi tė gjitha ato qė ishin tė domosdoshme dhe u paraqit, nė kėtė rast, si pėrfaqėsues dhe mbrojtės i tyre. Po qe se kėto propozime tė mbretit do t’i pėrkrahte Kuvendi, do tė thotė se monarkia kushtetutare do tė vendosej nė mėnyrė tė qetė, mirėpo njė gjė e kėtillė ishte e papranueshme pėr tė gjitha fraksionet.

 

Nė vend qė tė gjehej njė zgjidhje e qetė dhe e vėrtetė pėr krizėn ekzistuese, siē propozoi mbreti, filluan skena tė dhunshme tė cilat shkaktuan ngjarjet drastike qė pasuan mė vonė. Ky ishte momenti qė mbreti ta marrė nisiativėn nė duart e veta. Ai e kishte me vete ushtrinė dhe popullin. Atij i mungonin ministra dhe kėshilltarė tė urtė. Shumica e historianėve e akuzojnė se ka qenė i dekorajuar dhe i pavendosur. Mendoj se nuk ėshtė e drejtė qė ta akuzojmė pėr pavendosshmėri, sepse reformat qė i propozoi e demantojnė kėtė. Gabim i vetėm i tij ka qenė dashuria e madhe qė ka ushqyer ndaj popullit tė cilėn nuk ka dashur ta cungojė. Po qe se ai do tė mund t’i parashihte viktimat e revolucionit, nuk do tė kishte revolucion.


Vendimin i mbretit pėr ndėrrimin e ministrave tė tij e posaēėrisht tė demagogut Neker, fraksionet e nė veēanti orleanianėt e shfrytėzuan si pretekst pėr t’i nxitur masat e gjera popullore pėr maltretime tė reja. U vendosėn foltore tė gatshme nė tė gjitha lagjet e Parisit qė t’ia tėrheqin vėrejtjen popullatės pėr rrezikun e madh qė i kanosej nga ushtria mbretėrore, e cila pėrgatitej qė ta zhdukė popullatėn parisiene. Tė njėjtit oratorė i thirrnin njerėzit qė tė armatoseshin me ēka tė munden dhe tė pėrgatiteshin pėr tu ballafaquar me armikun - „armatėn” - pretekst djallėzor me anė tė tė cilit e realizuan planin dhe rolin e tyre.


Nė tė njėjtėn kohė uria e krijuar artificiale nė Paris u rrit. Njerėzit e markizit orleanian dhe tė interesuarit tjerė me tė madhe blenin drithėra dhe i depononin nė vende tė fshehta jasht Parisit.


Mė 12 korrik u pėrhap lajmi se nė Versaj janė vrarė tė deleguarit e Kuvendit, kurse markizi orleanian ėshtė mbyllur nė Bastilje dhe ėshtė gjykuar me vdekje dhe se ushtria e mbretit marshon drejt Parisit qė popullatėn e tij t’ia shtrojė thertores.


Popullatėn e kapi paniku. Veēanėrisht lagjet Sen Antoani dhe Sen Misheli, me banorė jo shumė ta lėvduar, ku ishin vendosur tė huajt nga Jugu, filluan tė armatosen kush me ēka mundej - me thika, sopata, kazma, kacia dhe tėrfurq. Banditėt filluan ta plaēkitin dhe ta shkretojnė qytetin. Duqanet u thyen dhe u grabitėn. Kjo e mashtroi edhe njė pjesė tė banorėve tė uritur tė kėtyre lagjeve, kėshtu qė u tubua njė masė e vrenjtur prej rreth 35-40 mijė vetėsh. Nė njė skenė tė tillė tė pėrgatitur u paraqit njė orator i talentuar rrugėsh, Zhorzh Zhak Dantoni, advokat i ri, i pėrmendur sipas fjalimeve tė tij revolucionare me ēka i tėrhiqte masat. Ai ishte ylli mė i ri i markizit orleanian dhe punonte pėr tė.


Mė 14 korrik, nė orėt e hershme tė mėngjesit, kėmbanat e kishave filluan tė bien gjatė dhe me kushtrim. Oratorėt tashmė ishin nė vendet e tyre nė udhėkryqet e Parisit, thirrnin tė zemėruar: „Kapni armėt! Mos humbni kohė. Ushtria mbretėrore pas pak kohėsh do tė hyjė nė qytet. Shpejt tė nisemi drejt Bastiljes, ta marrim, ta lirojmė markizin dhe tė armatosemi me armėt e deponuara!” Marsejanėt dhe tė gjithė ata qė ishin sjellė nga Jugu i pėrkrahnin thirrjet e oratorėve, kurse banorėt e frikėsuar tė kėtyre lagjeve i ndiqnin ata. Shumė lehtė u krijua panikė, por jo te tė gjithė parisienėt. Shumica e tyre u mbyllėn me familjet e veta nėpėr shtėpi, prej ku i ndiqnin
ngjarjet. Kjo masė e shqetėsuar, nė krye me bandat e pirė, u nis nė drejtim tė Bastiljes. Askush nuk e dinte se ē’prezenton ajo, pėrvėē asaj qė kishin dėgjuar prej legjendave.


Nė fantazmėn e njerėzve Bastilja ishte diē shumė sekrete dhe e tmerrshme. Sipas asaj qė tregonin agjituesit, bodrumet e Bastiljes ishin pėrplot me hardhuca, marimanga dhe minj tė mėdhenj, shumė vjetė aty vuajtėn tė burgosurit politikė tė lidhur me pranga. Aty kishte edhe dhoma tė veēanta pėr torrturime, kurse tė tjerat - pėrplot me eshtra.


Nė realitet Bastilja nuk ka qenė aspak ashtu siē e parafytyronte masa e shqetėsuar. Menjėherė pas ardhjes sė Luj XVI kjo fortifikatė e vjetėr krejtėsisht u rirregullua nga brenda. Tė gjitha dhomat i rregulluan me dritare, ndėrsa nė ēdonjėrėn prej tyre vunė koftor ose kaminė pėr nxemje, si dhe mobilje tjera.


Tė burgosurve u ishte lejuar tė lexojnė libra, t’u bien instrumenteve tė ndryshme muzikore, tė vizatojnė etj. Ushqimi ishte i mirė dhe i mjaftueshėm. Por, mė me rėndėsi ishte se katėr vjet para momentit tė rrethimit tė Bastiljes askush nuk ishte burgosur nė tė. Hyrja nė tė qe fare e paqėllimtė, sepse mbreti kishte paraparė qė nė tė njėjtin vit ta rrėnojė kėtė pėrmendore tė ashtuquajtur tė despotizmit. Ai bile kishte hartuar edhe planin pėr njė shesh nė vend tė saj. Mirėpo, mė e ēuditshme ėshtė se si ka mund tė hyjė masa e armatosur nė njė fortifikatė tė tillė tė mbrojtur me 15 topa dhe shumė ushtarė?


Udhėheqėsit e masės e kanė ditur se mbreti i ka dhėnė urdhėr ushtrisė qė assesi tė mos gjuajė nė ta dhe tė mos shkaktojė gjakderdhje. Drejtori De Lonej - oficer i lartė nga garda e vjetėr - shumė lehtė do tė ngadhnjente mbi ta nga kjo pozitė qė kishte vetėm t’u jepte urdhėr ushtarėve qė ta mbrojnė Bastiljen, por ai respektoi qė t’i dorėzojė ēelėsat e burgut me qėllim qė ta plotėsojė urdhėrin e komandantit suprem, mbretit, gjė qė e paguajti me jetė dhe kokėn e tij, tė ngulur nė hu, e bajtėn nėpėr rrugėt e Parisit.

Tė gjithė ushtarėt, kur i dorėzuan armėt, u vranė nė mėnyrėn mė mizore. Vetėm njė pjesė e sigurimit, e pėrbėrė vetėm prej ushtarėve zvicranė, me komandantin e tyre zvicran, nuk u dorėzuan por dolėn nė vijėn e luftės dhe me gjuajtje tė kohė pas kohshme u tėrhoqėn dhe i shpėtuan kokat e tyre.
Prej 800 mijė banorėve tė Parisit jo mė tepėr se 1 mijė kanė marrė pjesė nė rrethim. Dhe mė interesantė - kė ēlirojnė? Shtatė kriminelė tė burgosur, nė mesin e tė cilėve edhe njė kont, De Kolazhin, tė burgosur pėr kundėrvajtje tė rėnda. Despotizmi i zbatuar dhe mundimet e ashpra nė Bastilje kanė qenė vetėm trillime tė pėrcjella prej gjenerate nė gjeneratė.


Natyra njerėzore parimisht ka prirje pėr senzacione. Popullata e Parisit nuk bie mė poshtė. Ajo ē’ngjau gjatė kohės sė rėnies dhe pas saj nė Bastilje jo vetėm qė e tronditi dhe e nevrikosi popullatėn, por edhe e frikėsoi. Kėta koka njerėzore qė barteshin tė ngulura nė hu dhe nė kazma, shumė kufoma tė varura nėpėr fenerėt e rrugėve flitnin se pritet diē mė e tmerrshme - anarkia.

 

Marshimi drejt Versajit


Organizatorėt e revolucionit nuk ishin tė kėnaqur prej ngjarjeve rreth Bastiljes, sepse pjesa mė e madhe e banorėve tė Parisit ishte e demoralizuar prej premtimeve boshe dhe e hidhėruar nė tėrbimet e paarsyetueshme. Mirabo dhe De Muleni nė fjalimet e tyre nė kuvendin nacional u munduan t’i arsyetojnė kėto barbari tė kryera dhe tė nxisin tjera tė reja.
Organizatorėt kryesorė tė kėtyre trazirave dhe shkaktarėt e revolucionit merrnin pjesė nė kuvend dhe ishin prej shtresės sė advokatėve. Pėrderisa nė fillim rebelonte vetėm Parisi, tashmė atė e ndiqte e tėrė Franca. Letrat e tė deleguarve shpėrndahen nė mbarė Francėn me lajmin e tmerrshėm tė trilluar kinse banditėt nga Anglia dhe Austria vijnė pėr t’i vrarė banorėt. Popullatėn e kapi paniku dhe filloi tė armatoset kush me ēka mundte. Paniku natyrisht tė ēon nė anarki, e cila filloi shumė shpejt.


Njė pjesė e banditėve tė paguar prej Marseji dhe prej Italie u dėrguan nėpėr provinca ku me forcė mundoheshin qė ta pėrfitojnė popullatėn e frikėsuar. Viktimė e tyre bien jo vetėm aristokratėt dhe priftėrinjtė, por edhe tė gjithė fshatarėt qė nuk iu bashkangjitėn djegieve dhe krimeve. Nė disa vende ka pasur raste tė ēuditshme. Pėr shembull, nė Burgundi e tėrė popullata
fshatare dhe ajo qytetare u bashkua dhe i vrau tė gjithė banditėt e dėrguar kundėr tyre. Ata gjetėn te ta afishe tė botuara „Urdhėri i mbretit”, me tė cilin urdhėroheshin t’i djegin tė gjitha oborret e fisnikėve dhe monarkistėve, sepse e kishin monopolizuar jetėn dhe ishin fajtorė kryesorė tė urisė.
Kjo ishte njė taktikė e pėrgatitur shumė mirė nga ana e revolucionarėve, sepse populli i besonte mbretit dhe ishte i njohur me pėrpjekjet e tij pėr ta kufizuar pushtetin e fisnikėve dhe tė priftėrinjve. Nė shumė vende nė provincė kishin filluar grabitjet dhe vrasjet nė emėr tė mbretit.
E vėrtetė ishte se priftėrinjtė dhe bujarėt e eksploatonin popullatėn, por nga ana tjetėr, ata ishin lidhja e vetme ndėrmjet oborrit dhe popullit. Ndėrprerja e kėsaj lidhje hapi shtegun pėr krijimin e njė monarkie absolute. Pėr kėtė mendonin orleanianėt tė cilėt e donin vetėm njė sundues - mbretin, dhe njė popull pa kurrfarė mbrojtėsi. Duka orleanian luftonte me kėmbėngulje pėr zhdukjen e oborrit mbretėror, por pėr ruajtjen e monarkisė.
Nga ana tjetėr republikanėt - vegla dhe pionė tė Rothshildit - i shfrytėzonin vėshtirėsitė dhe dobėsitė e tė gjitha fraksioneve pėr qėllimin e tyre tė fundit - krijimin e republikės.


Tė gjitha reformat demokratike tė cilat mbreti vetė ia prezentoi Kuvendit nuk i pėlqyen kurnjėrit grupacion - bile as revolucionarėve, sepse popullit i jepeshin shumė tė drejta. Vetėm dy ditė pas propozimit tė kėsaj proekt-kushtetute demokratike - mė 30 gusht - revolucionarėt caktuan sasi tė parave pėr kokat e anėtarėve tė atyre fraksioneve demokratike mbretėrore tė cilėt i pėrkrahnin reformat. Disa prej tyre mbaheshin nė duar tė revolucionarėve dhe jeta e tyre ishte nė rrezik.


Mbretoi deklaroi nė Kuvend se do tė vė veton po qe se nuk do tė pranohen reformat dhe tashmė Kuvendi me kėmbėngulėsi mundohej qė ta pengojė veton e mbretit. Pasi qė populli nuk e kishte tė qartė se ēka do tė thotė „veto”, agjituesit e revolucionarėve ua shpjegonin nėpėr rrugė me shembujt mė tė bukur: „A e dini se ēka do tė thotė veto? Tė shkoni nė shtėpi ku gruaja ua ka pėrgatitur darkėn, atėherė mbreti thotė „veto” dhe juve asgjė nuk u jepet pėr tė ngrėnė!” Tė tjerėt e shpjegonin kėshtu: „Tė privohet mbreti nga e drejta e vetos, do tė thotė t’i merret e drejta qė tė varė dhe vrasė sa tė dojė”. Shumė fshatarė dhe njerėz tė rėndomtė nga masa e pėrgjithshme mendonin se „veto” ėshtė ndonjė individ tė cilin e imagjinonin nė fantazmėn e tyre si diē shumė tė tmerrshme. Filluan gjithė e mė shpesh tė dėgjohen pytjet: „
اka ka bėrė edhe mė ky banditi Veto?”


Vetoja e kuptuar nė kėtė mėnyrė dhe mungesa e prodhimeve ushqimore u shfrytėzuan sėrish edhe pėr njė nga qėllimet e tyre tė errėta - pėr marshimin drejt Versajit, drejt pallatit mbretėror me tė vetmin qėllim qė kjo masė e shfrenueshme t’i likuidojė mbretėreshėn, Maria Antoanetėn, dhe mbretin. Mirėpo, edhe kėsaj radhe nuk patėn sukses, sepse Luj XVI me gjakftohtėsinė e tij i pėrfitoi zemrat e tyre dhe nė vend qė tė likuidohet, pėrshėndetet me pėrshėndetjen franceze: „Rroftė mbreti!” Edhe kėsaj here mbreti e ndaloi rojen qė tė gjuajė nė popull dhe tė shkaktojė gjakderdhje. Ai nuk e kuptoi se ky nuk ishte populli qė e donte, por njė turmė e korruptuar, burra e gra tė poshtėr nga paralagjja. Menjėherė pas kėsaj ngjarjeje u realizua anketa qeveritare.


Komisioni u prezentua nė pallatin mbretėror dhe kėrkoi mendimin e mbretėreshės e cila pėrgjigjej vetėm me njė frazė e cila ka mbetur nė histori: „Tė gjitha i pashė, tė gjitha i dėgjova, tė gjitha i harrova”.
Kjo ngjarje e re (Sulmi i Tilerisė) qė shpėrtheu nė vitin 1792, prej shumė historianėve pranohet si njė revolucion i veēantė. Grupacioni i mėparshėm i tubuar rreth markizit orleanian pothuajse u shkatėrrua. Markizi u internua. Ndihmėsi mė i madh i tij, Mirabo, e lėshoi. Njė grupacion i sapoformuar prej banditėve tė paguar u paraqit me emrin „Partia e Sabatit”; shumica e tyre ishin italianė. Ndėr to mė tė pėrmendurit ishin: Rotondo, Kavalanti dhe Malga, tė cilėt gjatė kėsaj periudhe tė revolucionit i hasė kudo ku ka pėrdhunime dhe gjakderdhje. Rotondo ėshtė ai i cili e ka pasur pėr detyrė ta vrasė Maria Antoanetėn gjatė shėtitjes sė saj tė zakonshme nėpėr parkun e pallatit. Kjo vrasje u pengua vetėm sipas njė rastėsie.


Mbreti dhe familja e tij ende ndodheshin tė mbyllur nė Pallat. Nė njė situatė tė kėtillė parrugėdalje Luj XVI bėnte apel pėr intervenimin ndėrkombėtar dhe kėrkonte ndihmė prej mbretėrve tjerė. Perandori austriak Leopoldi II - i vėllai i Maria Antoanetės - nuk e kishte ndėrmend qė t’i ndihmojė motrės sė vet. Mbreti prusian Fridrih Vilhelmi II qysh mė parė udhėhiqte politikėn pėr dobėsimin dhe shkatėrrimin e Francės dhe pėr kėputjen e lidhjeve miqėsore dhe farefisnore ndėrmjet Francės dhe Austrisė, kėshtu qė edhe prej tij po ashtu nuk mund tė pritej ndihmė e sinqertė. I vetmi njeri i gatshėm qė t’u ndihmojė ishte mbreti suedez Gustavi III, i cili nuk kishte lidhje farefisnore me pallatin mbretėror francez. Apeli i Maria Antoanetės pėr tė intervenuar nga jashtė, jo vetėm qė nuk i ndihmoi pallatit mbretėror, por dha efekt tė kundėrt, edhe mė tepėr ia vėshtirėsoi situatėn. Tash bėhet edhe mė lehtė pėr nxitėsit e revolucionit qė ta mallkojnė pallatin e nė veēanti Maria Antoanetėn pėr kėrkesėn e saj pėr intervenim kundėr Francės.


Prusia edhe mė tepėr e forcoi aktivitetin e vet tinzak nė Francė. Rothshildi, interesat e tė cilit nė kėtė moment pėrputheshin me perandorin prusiak, e dėrgoi bashkatdhetarin e vet, Efraimin nė Francė pėr veprimtari tinzake nė tė ardhmen. Efraimi tėrhoqi sasi tė mėdha parash prej bankave, organizoi dhe pėrkrahu likuidimin e pallatit mbretėror. Le tė mbahet mend se tė gjitha bankat atėherė, si dhe tash, janė nė funksion tė Rothshildit.
Revolucionarėt filluan njė fushatė tė madhe kundėr Luj XVI. Haptazi e thirrnin „Derr i madh”, sarhosh e mashtrues dhe ēka jo tjetėr. Klubi i jakobinėve mundohej pėr detronimin e tij dhe pėr regjencėn e markizit orleanian.


Njė incident tjetėr ndodhi me ushtrinė. Provokatorėt e gjuajtėn me gurėz dhe me qitje individuale, kėshtu qė ajo ua ktheu me zjarr dhe vrau 30-40 vetė prej turmės. Llafajeti, komandant kryesor i ushtrisė franceze, pėr ta ruajtur dinjitetin e ushtrisė, dha urdhėr qė tė hapet zjarr. Edhe pse ishte ithtar i republikės, Llafajeti nuk kishte asgjė tė pėrbashkėt me pallatin, akuzat i shkruheshin mbretit dhe kėtė rast e shfrytėzuan me urtėsi provokatorėt e masave pėr njė revolucion tė ri.


Njerėzit e arsyeshėm, duke pasur pėrvojėn dhe kujtimet e revolucionit tė vitit 1789 dhe pasojat e tij: vrasje, mijėra familje tė uritura, papunėsimin etj., qėndruan anash dhe nuk morėn pjesė nė kėta aventura tė reja.
Mė 14 qershor tė vitit 1791 nė Kuvendin kushtetues me pjesėmarrjen e Dantonit, Marės dhe Robespierit u sollėn ligje tė reja, me tė cilat u privua populli dhe punėtorėt prej shumė tė drejtave tė tyre: t’i zgjedhin kryetarėt, t’i mbrojnė interesat e tyre tė pėrbashkėta, tė sjellin vendime si dhe t’i kundėrshtojnė rrogat dhe dhuratat e caktuara. Si ta shpjegojmė faktin se ata tė cilėt kryenin ēdo gjė nė emėr tė popullit dhe pėr popull ende paarritur qėllimin e tyre pėrfundimtar - revolucionin dhe republikėn - tashmė ua merrnin edhe ato pak tė drejta qė u kishin mbetur punėtorėve. Mua nuk mė habit ajo qė e kam parė me sy dhe qė e kam pėrjetuar nė shpinėn time. Por, jam i sigurtė se pėr shumicėn e lexuesve do tė jetė e pabesueshme. Tė njėjtat ligje mė vonė nė kohėn e Robespierit janė zbatuar mė rreptė dhe mė ashpėr.
Edhe pse kushtetuta e prezentuar mbretit nuk u pėrgjigjej dėshirave tė popullit, nėn presionin e Kuvendit ai u detyrua ta pranojė.


Nė njė letėr dėrguar vėllait, Luj XVI i pėrshkruan mė hollėsisht shkaqet e pranimit tė Kushtetutės, e cila nuk i pėlqeu. Ai shkruan kėshtu:
“Shteti francez ndodhet para shkatėrrimit tė tėrėsishėm qė do tė fillojė nė momentin kur dikush do tė lejojė tė sillen barėra tė forta dhe tė padurueshme. Shkaku kryesor i pakėndshmėrisė sė tyre ėshtė era e keqe dhe disponimi i partive tė cilat e ndajnė dhe dezorganizojnė pushtetin. Ka vetėm dy alternativa qė mund ta vendosin autoritetin e pushtetit - bashkimi ose fuqia. Fuqia mund tė shfrytėzohet vetėm nga ushtria e huaj dhe kjo nėnkupton luftėn. A mundet, vallė, mbreti t’i lejojė vetes tė bėjė luftė me shtetin e vet? A nuk do tė jetė bari mė i keq se sėmundja? Unė e lė kėtė ide dhe e pranoj tjetrėn, tė vetmen - Kushtetutėn.


Ia lė popullit qė me kalimin e kohės vetė t’i njohė dhe t’i kuptojė shkaqet e pakėndshmėrive tė tyre. Mendoj se me pranimin e Kushtetutės do tė kontribuoj qė tė vehet njė rregull mė i mirė nė Francė se sa me rrefuzimin e saj”.


Nga kjo letėr shihet se mbreti ishte shumė i sinqertė dhe lojal ndaj popullit.
Menjėherė pas pranimit tė Kushtetutės, Luj XVI i shkruajti perandorit austriak dhe kėrkoi prej tij qė tė pėrmbahet nga ēfarėdo intervenimi qoftė, si dhe tė mos pėrzihej nė punėt e brendshme tė Francės. Nė njė situatė tė kėtillė duhej tė fillonte paqe, jo vetėm jashtė, por edhe brenda nė vend.
Pranimi i kushtetutės nga ana e mbretit shkaktoi entuziazėm tė papėrshkrueshėm popullor. Marrėveshja midis mbretit dhe Kuvendit nėnkuptonte paqe; shteti mund tė fillonte tė funksionojė normalisht, ashtu si edhe mė parė.


Populli i kuptonte kompromisin dhe flijimin e mbretit me pranimin e Kushtetutės dhe familja mbretėrore u bė mė e dashur dhe mė e njohur se kushdo qoftė tjetėr. Konspiracionit, qė tashmė e udhėhiqte klubi i jakobinėve, me nė krye Robespierin, nuk i konvenonte gjendja e krijuar. Ata aspak nuk kishin paraparė se mbreti do ta pranojė Kushtetutėn dhe sėrish do tė vazhdojė tė qėndrojė nė fron.


Ithtarėt e besueshėm tė themeluesit tė tyre, jezuitit Iluminatėt - pion i Rothshildit, ishin pėr rrėzimin e mbretit. Ata pa marrė parasysh manevrimet qė do tė shfrytėzonin, duhej patjetėr t’ia arrinin qėllimit.
Idetė dhe metodat e revolucionarėve francezė tė klubit tė jakobinėve nuk dalloheshin aspak prej atyre tė gjermanėve, do tė thotė ata ishin nė gjendje tė kryejnė mizori dhe t’ia pėrshkruajnė armikut. Pėr shembull, ata gjatė kohės sė planifikimit pėr ta sulmuar mbretin pėrhapnin lajmin se mbreti po pėrgatitė therje tmerruese pėr popullin.


Deputetėve tė zgjedhur tė popullit nė vitin 1789 tashmė me Kushtetutėn e re iu kaloi mandati dhe nė vend tė tyre u caktuan tė tjerė - tė gjithė pjesėtarė tė klubit tė jakobinėve. Popullatėn franceze nė Kuvendin ligjdhėnės tashmė e prezentonin vetėm agjituesit e deridjeshėm dhe njerėzit e jakobinėve.
Nė vitin 1792 me kėta ide dhe aspirata mė kontradiktore, Franca vlonte dhe nuk paralajmėronte diē tė bukur. Mirabo paralajmėronte: „Liria e jonė mund tė sigurohet vetėm nėse shtrati e saj bėhet prej shtrojės sė trupave”.
Udhėheqėsit e revolucionit francez i kanė shėrbyer plotėsisht kauzės ruse pėr drejtimin e Evropės. Bile edhe orleanianėt iu janė nėnshtruar urdhėrave tė kėsaj fuqie tė madhe prej Frankfurti.


U paraqitėn edhe tė ashtuquajturit sankilotė, tė rinjė zhelanė dhe tė leckosur. Nė tė vėrtetė, kėta ishin huliganė dhe vjedhės gjatė natės nė Paris. Pėr disa franga nė ditė, ata u organizuan dhe u inkuadruan nė „legjinė e sankilotėve”. Secili e mbante nė kokė amblemin e Rothshildit - kėsulėn e kuqe. Tė armatosur me tėrfurq dhe kazma, pėr ēdo ditė kjo fundėrrinė i vėrshonte kopshtet dhe parqet e Tilerit, duke bėrtitur kundėr mbretit dhe mbretėreshės. Kėshtu bėheshin parapėrgatitjet pėr ēdo ditė para 20 qershorit - ditės qė ishte caktuar pėr ta sulmuar pallatin dhe pėr t’i likuiduar mbretin dhe mbretėreshėn. Numri i pjesėmarrėsve nė kėtė sulm nuk ishte pėrcaktuar saktėsisht - sipas disa historianėve numri i tyre ka qenė prej 6-7 mijė vetė, sipas tė tjerėve - 15-20 mijė vetė. Kuptohet kjo nuk ishte e tėrė popullata e Parisit, i cili atėherė numėronte 800 mijė banorė. Qysh ditėn e mėparshme shumė agjitues i thirrnin me tė madhe kalimtarėt qė tė merrnin pjesė nė gostinė qė do tė mbahej ditėn e nesėrme, duke iu premtuar se pija do tė jepet falas.


Qysh atė natė kjo masė e pėrhimtė e pėrbėrė nga elementi i degjeneruar i popullatės filloi tė mblidhet nėpėr lagjet e skajshme. Ishin tė armatosur me kazma, sopata, tėrfurq dhe kacia, disa prej tyre kishin ngjeshur shpata tė vjetra dhe tė ndryshkura. Nė ēdo vend kishte sankilotė. Tė gjitha mejhanet vizitoheshin dhe shfrytėzoheshin. Po ashtu edhe gra e fėmijė merrnin pjesė nė kėtė lėvizje. Mė 20 qershor kjo masė u nis drejt pallatit, duke bėrtitė: „Rrofshin sankilotėt! Rroftė populli! Poshtė Vetoja!”. Pallati ishte nėnmbrojtjen e bataljonit tė 16-tė tė gardės nacionale, 600 vetėvė tė policisė kalorsiake dhe 20 topave. Kjo masė njerėzore vėshtirė se do tė mundte tė hyjė nė parqe dhe nė oborr sikur mbreti tė mos e kishte ndaluar edhe qėndresėn mė tė vogėl.


Nė tė njėjtėn kohė - kur turma hyri nė parqe - Napoleon Bonaparta i cili doli prej njė restoranti aty afėr me shokun e tij, thirri me disa fjalė tė goditura: „
اfarė kafshėsh, si kanė mund t’i lejojnė kėsaj fundėrrine tė hyjė? ثshtė dashur tė pastrohen nja pesė-gjashtėqind prej tyre me topa dhe tė tjerėt do tė iknin me vrap qė tė shpėtojnė!”


Kur arritėn para dyerės sė pallatit masat filluan t’i bien asaj me kazma. Njė zė prej brenda urdhėroi: „Hapne derėn! Unė nuk frikėsohem prej francezėve!” Njėri prej rojeve e hapi derėn dhe turma u sul me tėrbim nė pallat dhe pas pak ēastesh u gjet para vetė mbretit i cili nė kėtė moment kritik u tregua me tė vėrtetė mjaft gjakftohtė, gjė qė e pranojnė edhe vetė revolucionarėt.
Edhe kėsaj radhe mbreti i dha urdhėr rojes qė askush tė mos gjuajė. Gardistėt zvicranė, sigurimi i tij personal, qėndronin me shpata tė nxjerra tė gatshėm qė ta mbrojnė, por ai iu dha urdhėr qė t’i mbledhin shpatat dhe tė tėrhiqen. Njė kriminel me thikė iu gjuajt mbretit duke thėnė: „Ku ėshtė Vetoja qė duhet ta vrasė?” Mirėpo, njė i ri nga turma e rrėzoi para kėmbėve tė mbretit dhe e detyroi tė thirrė: „Rroftė mbreti!” Miqtė e mbretit e shfrytėzuan kėtė tollovi e larguan atė nė njė skaj dhe qėndruan para tij me shpata tė nxjerra. Nė mesin e tyre ishte edhe 77 vjeēari marshall de Mushi dhe vajza e princit de Konti, e cila me thikė nė njėrėn dorė dhe me shpatė nė tjetrėn nė mėnyrė tė palodhshme katėr orė e mbrojti mbretin prej vrasėsve.
Nė atė kohė disa nga turma, e cila lirisht shėtitte nėpėr pallat, gjetėn shishe tė mbushura me verė dhe filluan tė gostiten. Njė sankilot i leckosur ia ēoi mbretit njė shishe pėrgjysmė me verė dhe e urdhėroi tė pijė pėr shėndet tė popullit francez.


Luj XVI e ēoi shishen te goja, piu njė surb dhe bėrtiti:


“Banorė tė Parisit, unė pi pėr shėndetin tuaj dhe pėr shėndetin e popullit francez!” Kjo sjellje e tij i mallėngjeu njerėzit e rėndomtė tė cilėt prej njė skajshmėrie kalonin nė tjetrėn. Filluan ovacionet dhe britmat: „Rroftė populli! Rroftė liria dhe rroftė mbreti!” Mbreti iu drejtua atyre me njė ton sugjestiv, urdhėrues: „Njerėz, tėrhiquni!” Tė gjithė shpejtuan qė ta lėshojnė pallatin. Edhe njė herė mbretin dhe familjen e tij e shpėtuan, gjakftohtėsia dhe qėndrimi i tij jo i dhunshėm me popullin.


S’ka dyshim se atė ditė, sikur populli dhe sankilotėt t’ia kishin dashur me tė vėrtetė vdekjen mbretit, do ta kishin vrarė. Kjo tregon qartė disponimin e pėrgjithshėm tė masės, bile edhe tė kėsaj grupe tė vogėl tė parisienėve qė morėn pjesė nė sulmin e pallatit. Edhe kėsaj here armiqtė qė ia donin vdekjen mbretit - organizatorėt e turbullirave - nuk ia arritėn qėllimit.
Si duket, „njerėzit e vėrtetė” - qytetarėt e Parisit - nuk kanė marrė pjesė nė ngjarjet e 20 qershorit. Disa patriotė francezė deklaruan: „E vėrtetė historike ėshtė se tė gjitha maltretimet dhe kundėrvajtjet e bėra gjatė kohės sė revolucionit francez, nuk kanė qenė vepėr e popullit francez, por e njė dore tė huaj”.


Provincat i dėrgonin peticion pas peticioni Kuvendit, duke protestuar kundėr sjelljeve tė Parisit i cili paraqitte vetėm njė tė 83-tėn pjesė tė Impersisė. Populli i cili e dinte se kush ishin ngacmuesit kėrkonte dėnimin e jakobinėve.
Vetėm Llafajeti, i cili komandonte ushtrinė franceze, vetė protestoi nė Kuvend, por nuk shprehu vendosshmėri tė mjaftueshme qė t’i mbyllė dhe t’i ndalojė klubet e jakobinėve. Vetėm ai ka mund ta bėjė njė gjė tė tillė, sepse jo vetėm qė e kishte nė disponim ushtrinė, por e kishte edhe pėrkrahjen e popullit.


Organizatorėt e revolucionit e kuptuan se me akuzat e kėtilla drejtuar deri mė tash mbretit, nuk do tė arrinė ta bindin popullin pėr likuidimin e tij. Patjetėr duhej tė mendonin kundėrvajtje mė tė mėdha dhe mė drastike.
Perandori prusiak i cili me vite mendonte qė ta likuidojė fronin francez dhe ta shkėputė lidhjen farefisnore midis Francės dhe Austrisė, tash nėn pretekstin e shpėtimit tė fronit francez dėrgoi ushtrinė e tij nė kufirin francez. Austrianėt shpejtuan ta bėjnė po tė njėjtėn gjė.

 

Ky qe shkaku qė mbreti tė akuzohet pėr tradhėti, nga se ushtritė prusiake dėshironin qė popullatėn franceze t’ia shtrojnė zjarrit dhe shpatės.
Organizatorėt e pakėnaqshėm kėsaj radhe siguruan kontigjente mė tė mėdha prej Marseji. Kush dhe ēfarė njerėz ishin ata? Shumica ishin prej atyre qė kishin dalur nga burgjet e Italisė, Spanjės, Greqisė e gjetiu dhe e shfrytėzonin strehimore limanin e madh ndėrkombėtar, Marsejin. Pėr mė tepėr se njė muaj mijėra njerėz prej atyre pa kulm mbi krye arritėn nė Paris.
Njė delegacion nga komuna parisiene dha propozim pėr shfronėsimin e mbretit, duke e akuzuar se ai ka pėr qėllim tė kryejė terror ndaj Parisit. Ditėn e dytė njė sekcion i revolucionarėve tė Parisit filloi bisedime tė fshehta me mbretin dhe nė tė njėjtėn kohė i bėri shantazh. Kėshtu, pėr shembull, vetėm njė javė para ngjarjeve qė do tė ndodhnin Dantoni pranoi shuma tė mėdha prej pallatit. Vetė Pridomi, njėri prej revolucionarėve mė tė mėdhenj, pranoi duke thėnė: „Medet! Sa shumė prej atyre qė pretendojnė se janė republikanė do tė bėheshin rojalistė tė tėrbuar sikur pallati tė ishte i gatshėm t’i pėrfitojė dhe sikur tė kishte para tė bollshme qė t’i paguajė!” Kuvendi kushtetues nė pėrbėrje tė vet ka pėrfshirė njė numėr tė madh rojalistėsh ose republikanėsh, bindjet e tė cilėve ndryshonin sipas drejtimit tė erės.


Nė mbrėmje tė 9 gushtit i ashtuquajturi, „Kėshilli suprem i revolicionarėve prej 10 gushtit”, dha urdhėr qė tė bien kėmbanat nė tė gjitha kishat e Parisit. Mund ta paramendojmė se ēfarė paniku ėshtė krijuar nė kryeqytet. Nė tė njėjtėn kohė i kanė zėnė tė gjitha pozicionet komanduese revolucionarėt. Tė dy pozicionet kyēe ndodheshin nė duart e tyre: kryetari i bashkisė Pesioni dhe prokurori kryesor Redereri, mund tė thuhet, kanė lozur rol tė veēantė gjatė kohės sė ngjarjeve mė 10 gusht tė vitit 1792.


Kryetari i bashkisė ishte udhėheqės suprem i gardės nacionale e cila nė kėto momente e mbronte pallatin nėn komandėn e drejtpėrdrejtė tė markizit de Mandat. Markizi - luftėtar i vjetėr dhe i ndershėm - patundshėm kishte vendosur qė ta mbrojė mbretin. Me kėtė ishin tė njohur tė gjithė, e mė tepėr organizatorėt. Nė prani tė njė mbrojtjeje tė organizuar do tė ishte e pamundshme qė njė turmė e tillė njerėzish tė depėrtonte nė pallat. Ja pse e thirri kryetari i bashkisė nė komunė, nė ora 7 tė mėngjesit, komandantin e sigurimit, Mandatin, qė tė japė raport pėr masat qė janė ndėrmarrė nė aspekt tė sigurimit. Vetėm pas gjysmė ore njėfarė Rosinjoni, njeri i Dantonit, e rrėzoi duke e qėlluar me plumb nė kokė nė shkallėt e komunės.


Mbrojtja e pallatit mbeti pa komandant. Kjo qe fatale pėr zhvillimin e mėtejmė tė ngjarjeve. Nga ana tjetėr, mbreti atė ditė u tregua mjaft i drojtur e i pavendosur, dhe ashtu si edhe herėt e tjera iu dha urdhėr ushtarėve qė tė mos gjuajnė. Turma kėsaj radhe e rrethoi pallatin, e ai mbeti pa kurrfarė gjasash pėr sukses. Nė kėtė kohė arriti prokurori kryesor Redereri, i cili filloi ta kėshillojė mbretin qė ta lėshonte pallatin sė bashku me familjen e tij dhe nėn mbrojtjen e tij tė tėrhiqej nė ndėrtesėn tjetėr aty pranė - nė Kuvendin Nacional - ku nuk do tė rrezikohej jeta e tij.


Maria Antoaneta e kundėrshtoi kėtė, por prokurori iu drejtua asaj me kėto fjalė: „Ju, zonjushė, dėshironi tė merrni mbi vete pėrgjegjėsinė e vdekjes sė mbretit, tė djalit tuaj, tė vajzės suaj, tė vetes suaj dhe tė gjithė atyre qė ju mbrojnė”. Mbreti nuk donte viktima dhe gjakderdhje. Ai u ēua prej tavoline e mori familjen dhe u nis drejt Kuvendit. Maria Antoaneta, e pakėnaqur me vendimin e mbretit, iu drejtua prokurorit dhe e pyeti: „A do tė pėrgjigjeni ju pėr jetėn e mbretit dhe tė djalit tim?” Redereri iu pėrgjegj: „Zonjushė, ne marrim pėrgjegjėsinė se do tė vdesim me ju bashkarisht, ajo ėshtė e gjithė ēka mund t’ju premtojmė”.


Me tė hyrė nė Kuvend mbreti iu drejtua deputetėve me fjalėt qė vijojnė: „Zotėrinj, unė erdha kėtu pėr ta penguar njė delikt tė madh dhe mendoj se askund nuk mund tė jem mė i sigurtė se sa kėtu nė mesin tuaj”. Mirėpo, gjatė asaj kohe jashtė tashmė shpėrndanin koka tė ngulura nė kazma. Ushtarėt besnikė tė mbretit e zbatuan edhe urdhėrin e tij tė fundit qė tė mos gjuajnė nė popull dhe si mirėnjohje pothuajse tė gjithė e paguan kėtė me jetėn e tyre.


Pas rėnies sė pallatit tė pambrojtur nė duar tė turmės, fotografia e tij nuk mund tė pėrshkruhet. Tėrė parkun e kishn mbushur me trupat e ushtarėve. Brenda nė pallat turma e tėrbuar thente e grabitte gjithė ēka i binte nė dorė. Gratė e hidhėruara tė lagjes Sen Antoani shėtitnin nėpėr apartmanet e Maria Antoanetės tė veshura me fustanėt dhe togėt e saj. Tė tjerat nė anėn tjetėr ishin shtrirė tė pira nė shtratin e saj. Atė ditė gratė ishin ato qė manifestonin zemėrimet mė tė mėdha. Zullumqarėt nėpėr dritare hudhnin mobile, orė dhe gjithė ēka iu binte nė dorė. Nuk iu vinte keq as pėr pasqyrat e dėgjuara tė mediqve. U futėn edhe nėpėr bodrume ku ndodheshin verėrat. Burrra e gra filluan tė pinė nė mėnyrė histerike nga e cila, sipas Pridomit, vdiqėn mė tepėr se 200 vetė. Tėrė verėn qė ndodhej nė bodrume - rreth 10 mijė shishe - e nxorėn jashtė nė park dhe ia shpėrndanė turmės e cila pak mė vonė ndodhej shtang e pirė dhe e shtrirė nėpėr aletė, pranė tė vrarėve. Napoleoni, i cili tė njėjtėn ditė kaloi nėpėr parqet e Tilerit, e pa kėtė fotografi dhe dikur mė vonė, kah fundi i jetės sė tij, deklaroi se asnjė betejė e tij nuk ia pėrkujton se ka pasur kaq shumė kufoma sikur Tileri atė ditė gushti.


E kėtillė ishte fotografia e papėrshkruar e revolucionit francez mė 10 gusht, tė cilės shumica e autorėve revolucionarė i ikin. Kėta autorė asgjė nuk pėrmendin pėr orgjitė kanibaliste, pėr „kotoletat prej trupave tė ushtarėve zvicranė, tė pjekura nė zjarr tė kėndellėt, e tė cilat disa njerėz tė degjeneruar i hanin”. Nuk pėrmendin asgjė pėr njeriun e markizit orleanian, aktivistin Gramon, i cili nė njė moment tė ēmendurisė revolucionare e piu njė gotė me gjak, tė mbushur nga viktima e tij.


Ajo ditė qe fitore e madhe pėr udhėheqėsit e revolucionit edhe pse asnjėri prej tyre vetė nuk mori pjesė nė tė. Dantoni, Mara dhe Robespieri u zhdukėn disa ditė nga Parisi qė sėrish tė kthehen nė foltore tė Kuvendit ku gjuha ishte armė respektuese e tyre. Nė ditėt e ardhshme u pa se shumė mė lehtė ishte me vrarė se sa me hapur vorre.Shumė autorė e kanė pėrshkruar 10 gushtin si ditė mė tė madhe tė revolucionit francez!
اfarė pasojash patė lėnė kjo ditė? Tėrė Franca atė ditė u paralizua. Republikani mė i pėrmendur dhe mė i arsyeshėm, Llafajeti, nga kėrcėnimi i Komunės me likuidim, e lėshoi Francėn dhe u strehua nė Austri, ku u mbyll nė fortifikatėn e Magdeburgut.


Populli i cili fitoi atė ditė e humbi tė gjithė atė qė fitoi prej revolucionit.
Zotėrinjtė e ri pa humbur kohė filluan t’i pėrgatisin prangat me tė cilat do ta lidhnin popullin nė njė robėri deri atėherė tė panjohur.
Nė njėrin prej shesheve u paraqit instrumenti pėr prerjen e kokave i pėrdorur nė mesjetė nė Gjermani. Emrin gijotinė e mori nga fizicienti francez Gijotini, anėtar i zgjedhur i Kuvendit nė vitin 1789, i cili propozoi qė kjo maqinė tė shfrytėzohej pėr likuidimin e viktimave pa dhembje. Me anė tė kėtij instrumenti revolucioni i likuidoi pushtetin mbretėror, aristokracinė, klerin dhe nė vend tė tyre vendosi anarkinė e cila sė shpejti bashkė me frikėn nga gijotina e ēarmatosi popullin. Populli i zgjuar francez nuk paraqiste asgjė mė tepėr se njė tufė dhensh gati e dėgjuashme tė shkonte nė therje. Gjendja e kėtillė psikike nė tė cilėn bie njeriu mė ėshtė shumė mirė e njohur. Vetė e pėrjetova nė ngjarjet e 9 shtatorit nė vitin 1944.

 

Therjet e shtatorit


Shumė grupacione revolucionare tashmė, pothuajse, nuk kishin lidhje nė mes veti. Ata zakonisht merreshin me spiunazhė dhe mundoheshin qė tė zhduknin njėri tjetrin. Tashmė nuk iu interesonte asgjė tjetėr pėrveē pushtetit. Nuk ishte me rėndėsi se ēka do tė lenin pas veti. „Tė vij nė pushtet, e pastaj le tė bėhet kijameti”. Kjo ishte maksimė e tė gjithėve.
Pasiviteti dhe heshtja e popullit nuk iu konvenonte prijėsve, por i frikėsonte. Nuk i gėzonin ata banditė dhe alkoolistė prej lagjeve parisiene tė cilėt ishin tė kėnaqur me lirinė qė iu ishte dhėnė pėr grabitje dhe shkatėrrim. Komunės i ishte e qartė se ai i cili nuk ishte me te, ishte kundėr saj.


Duke u fshehur nėpėr bodrume, Mara vazhdonte pėrmes revistės sė tij tė kėrkojė kokat e njerėzve: „Revolucioni kėrkon prerje kokash”. Njerėzit kishin frikė tė bisedonin me tė dhe ishte rėndė tė durohet shikimi i tij si i hienės. Pėrderisa ai nė vitin 1790 kėrkoi prerjen e 5-6 qind kokave, nė vitin 1792 Barbarouxit i sqaroi se patjetėr duhej tė likuidoheshin 260 mijė vetė, sipas mundėsisė sa mė shpejt, bile edhe atė nė njė ditė. Revolucioni i parė ishte vepėr e orleanianėve. Revolucioni i dytė ishte vepėr e zhirondistėve me nė krye madam Rolanin. Pastaj shpirt i Komunės sė fuqishme u bė Mara, i cili e planifikoi dhe e pėrgatiti revolucionin e tretė me therjet e shtatorit dhe mbretėrinė e terrorit. Ai nuk pėrjetoi qė t’i shohė kėto, sepse i erdhi edhe atij rendi qė t’i pritet koka nga dora e njė francezeje.


Dantoni u bė ministėr i jurisprudencės, kėshtu qė iu dha dritė e gjelbėrt tė gjitha maltretimeve dhe tėrbimeve qė do tė vijonin. Sėrish me propozimin e Marės Komuna solli vendim qė t’i shprazė burgjet e rrasura me tė burgosur duke i vrarė e likuiduar ata. U shtrua pyetja se nė ēfarė mėnyre duhej tė bėhej njė gjė e tillė. Mara propozoi qė t’iu vehet zjarri burgjeve, e disa prej tyre - tė vėrshohen me ujė bodrumet e rrasura me tė burgosur, tė tjerėt - tė vriten. Por ku tė gjenin aq vrasės? Nė fund vendosėn qė t’i lironin tė gjykuarit pėr vjedhje dhe vrasje duke i shfrytėzuar si vrasės. Ky sistem u pėrkrah me tė madhe edhe nė kohėn e revolucionit rus dhe, pėr fat tė keq, edhe nė atdheun tim nė ngjarjet e 9 shtatorit tė vitit 1944.


Mė 29 gusht filluan t’i burgosin tė pasurit.
Pėr tre ditė i burgosėn 5-6 mijė vetė nė Paris. Shumica e tyre shpėtuan nė moment duke iu dhėnė ryshfet kriminelėve. Dantoni e mbajti njė fjalim tė flaktė nė Kuvend nė tė cilin apeloi: „Zotėrinj, ne kemi nevojė pėr guxim, pėr mė tepėr guxim, pėr njė guxim tė pėrhershėm dhe Franca do tė shpėtojė!” Tė njėjtėn mbrėmje Dantoi i thirri shokėt e tij tė afėrt nė darkė nė shtėpi tė vet. Me krenari ua rrėfeu fjalimin e tij tė mbajtur nė Kuvend, dhe iu tha: „Sot unė i mora mėni ata! Tash mund tė shkojmė mė tej, mund tė fillojmė me vrasjet”. Njerėzit tė cilėt e pritnin urdhėrin e tij me vrap shkuan nė punktet e sinjalizimit dhe pas pak u dėgjua krisma e topit duke e ndjekur atė kėmbanat kishtare. U dha sinjali pėr vrasjen e tė burgosurve dhe nė tė njėjtin ēast kur Dantoni dhe bashkėpunėtorėt e tij kėnaqeshin me shampanjė tė njohur francez, vrasėsit derdhnin gjakun e popullit tė pafat francez.


Nė atė kohė pėrveē burgjeve tė rregullta pėr njė gjė tė tillė janė shfrytėzuar: komuna, njė numėr i madh i kishave, manastiret, shkollat etj. Vėshtirė tė mund tė pėrshkruheshin fotografitė tmerruese tė burgjeve, por dėshmitarėt rrėfenin pėr skenat tronditėse tė gjakderdhjeve. Kėshtu, pėr shembull, nė ēastin kur u vranė tė gjithė murgjėt nė manastir arriti njė pėrfaqėsues i Komunės dhe iu tha vrasėsve: „Ju e kryet obligimin tuaj dhe secili prej jush do tė marrė nga 24 lira (tė barabarta me frangat e sodit)”. Prej aty shkuan nė Manastirin e karmolitkėve, ku ishin tė burgosur rreth 200 priftėrinj. Pėr njė orė e gjysmė i vranė 119 prej tyre nė mėnyrėn mė tė egėr, kurse tė tjerėt arritėn tė fshehen nė njė tollovi tė tillė. Pėrderisa banditėt i vritnin priftėrinjtė dhe murgjėt e pafajshėm dhe tė pambrojtur nė manastir, kordoni i policisė nacionale e kishte rrethuar manastirin dhe i mbronte ata prej popullit i cili qėndronte pėrreth dyerve dhe protestonte i zemėruar.


Gjatė kėtyre katėr ditėve dhe netėve tė shtatorit nė mėnyrėn mė mizore u vranė tė burgosurit e pafajshėm, duke filluar prej portirėve, kopshtarėve dhe shėrbėtorėve tė pallatit, pjesės dėrmuese tė priftėrinjve dhe murgjėve tė rajonit tė Parisit, tėrė gardės zvicrane qė e mbronte pallatin, shėrbimit dhe zonjushave oborrtare tė Maria Antoanetės, si dhe shumė komandantėve tė njėsiteve tė ndryshme ushtarake.


Ekzekutuesve u paguanin mvarėsisht nga puna e kryer. Pėr „punėn e mirė”, jo mė pak se 40 koka, merrnin nga 30 deri mė 35 franga. Kurse pėr mė pak se 40 koka paguheshin shumė mė pak. Njėri prej tyre mori vetėm gjashtė franga. Urdhėri qė tė liroheshin kriminelėt dhe vrasėsit nuk u zbatua ēdokund dhe shumė prej tyre, po ashtu, u patėn vrarė. Nė burg bashkė me aristokratėt u likuiduan 320 tė burgosur kriminelė. Nė Shatelet - gjykatė e vjetėr e Parisit nė tė cilėn ka pasur vetėm vjedhės - tė njėjtėn natė u patėn vrarė 223 vetė.


Tė gjitha ngjarjet e pėrmendura janė tė dokumentuara, bile 25 vėrtetime tė nėnshkruara prej vrasėsve pėr paratė e marra u ruajtėn nė prefekturėn policore tė Parisit deri nė vitin 1871, kur i zhduku Komuna.
Disa autorė bashkėkohorė shkruajnė se tė burgosurit i vrau turma e tėrbuar dhe e frikėsuar parisiene. Kjo nuk i pėrgjigjet tė vėrtetės. Dėshmitarėt pohonin se xhelatėt e zgjedhur posaēėrisht pėr njė gjė tė tillė nuk kanė qenė mė tepėr 300 vetė.


Pas ngjarjeve skėterrore tė shtatorit nė Paris Komuna e dhunshme dėrgoi njė proklamatė tė ashpėr nėpėr provinca, duke u munduar qė edhe atje tė fillonte e njėjta thertore, duke i udhėzuar nėndegėt e veta qė t’i shfrytėzonin tė njėjtat pretekste sikur nė Paris. Proklamatėn e hartoi Mara. Ai e nėnshkroi sė bashku edhe me tetė-nėntė vetė tjerė dhe e dėrgoi qė ta nėnshkruante Dantoni, si ministėr i jurisprudencės. Pėr shkaqe tė panjohura Dantoni nuk e nėnshkruajti proklamatėn, por pavarėsisht nga kjo ai plotėsisht bashkėpunoi pėr zbatimin e kėtij operacioni tė pėrgjakur. Mė vonė u konstatua se disa prej nėnshkrimeve i kishte falsifikuar vetė Mara.


S’ka dyshim se therjet e shtatorit ishin vepėr e anarkistėve tė cilėt nė mėnyrė tė pahetueshme dhe me mjaft shkathtėsi i mbanin frerėt e Komunės si dhe tė grupacioneve tjera. Natyrisht, ajo fuqi e fshehur qė e udhėhiqte revolucionin i arsyetonte anarkistėt, pjellėn e tyre, duke ia gjuajtur krejt fajin popullit.
Nuk ka nevojė tė pėrqėndrohemi nė aktivitetet e ēdo grupacioni veē e veē nė Kuvend siē ishin: zhirondistėt, jakobinėt anglezė dhe francezė, orleanianėt dhe oligarhistėt prusiakė, tė cilėt kanė qenė vetėm marioneta dhe pionė tė drejtuar nga Frankfurti.

 

Mbretėria e terrorit


Regjisori i kėsaj loje tė madhe vendosi se ka ardhur momenti qė ta pastrojė rrugėn pėr qėllimin e fundit - dobėsimin e tėrėsishėm tė Francės. Pėr kėtė qėllim patjetėr duhej tė mėnjanoheshin Monarkia, Kushtetuta dhe tė zhdukeshin tė gjitha fraksionet njėra pas tjetrės, sepse tashmė ata e kishin kryer rolin e vet. E njėjta gjė ndodhi edhe me udhėheqėsit publikė tė revolucionit, tė cilėt njėri pas tjetrit shkonin nė gijotinė. Si ta shpjegojmė atė qė kaq lehtė u larguan nga skena tė gjitha kėto personalitete tė fuqishme siē ishin: Dantoni, Robespieri e mė vonė Napoleoni. Kush i largoi? Populli? Populli i Francės nė atė moment nuk paraqitte kurrfarė fuqie dhe nuk kishte kurrfarė pushteti! Shihet qartė se ajo ishte vepėr e kapitalit tė njė superfuqie prapaskeneje.


Dantoni dhe Mara kishin dėshirė tė formonin triumvirat me Robespierin qė ta ndanin pushtetin e pakufishėm, prestigjin dhe pėrparėsitė vetanake tė detyrave tė tyre. Duket se Robespieri nuk qenka pajtuar qė ta ndajė pushtetin nė tėrėsi, por paska shpresuar qė mė vonė t’i mėnjanojė kundėrshtarėt e tij. Dallimet midis Marės, Dantonit dhe Robespierit gjithė e mė shumė vinin duke u thelluar.


Mara ka pėrdorur njė gjuhė popullore dhe mjaft tė thjeshtė, pa dhėnė kurrfarė shpjegimesh politike, me njė zgjidhje shumė tė shpejt tė problemeve - grabitje dhe vrasje. Kjo gjuhė e tij i pėlqeu masės analfabete, tė varfėr, tė uritur dhe tė papunė, si dhe asaj tė lagjeve tė skajshme parisiene. Edhe pse Mara e pėrkrahu kauzėn e shtresės mė tė ulėt dhe mė tė varfėr, vetė jetoi nė luks dhe asgjė nuk flijoi nė emėr tė tė varfėrit.


Robespieri ka pasur pėr qėllim tė krijojė njė shtet demokratik dhe pa klasa, por tė cilin do ta drejtonin udhėheqės tė matur, e jo masat. Pikėrisht ky ishte dallimi mė i madh (i mospajtimeve) midis tij dhe Marės, i cili tėrė jetėn ka qenė i bindur se masat duhej ta udhėhiqnin.


Dantoni, i cili asnjėherė nuk bisedoi pėr demokracinė, u bė i afėrt me turmat, duke mbajtur fjalime tė zjarrta dhe tronditėse dhe vazhdimisht duke pėrsėritur: ta likuidojmė armikun dhe ta shpėtojmė vendin. Fjalimet e tij e mbanin publikun thjesht tė magjepsur nė Kuvend dhe pothuajse pėrherė propozimet e tij pranoheshin.


Dantoni ishte thellė i bindur se revolucioni duhej t’ju sjellė fitime dhe dobi atyre qė e krijuan atė, nė tė njėjtėn mėnyrė si e shfrytėzuan aristokratėt regjimin e vjetėr. Ai nuk ishte kurrfarė politikani, por vetėm njė agjitues dhe orator shumė i aftė.


Qė nga momenti kur monarkia dhe aristokracia u zhdukėn, lufta pėr „demokraci” filloi - njė luftė midis popullit dhe turmės (fundėrrinės). E fundit me njė pakicė tė vogėl fitoi dhe filloi mbretėria e terrorit.

 

Vdekja e mbretit


Fajtorė tė vetėm pėr vdekjen e mbretit kanė qenė: Mara, Dantoni, Robespieri dhe markizi orleanian. Sipas dr. Morit, dėshmitar i ngjarjeve nė Paris, „therjet dhe vrasjet nėpėr rrugėt e Parist, tė cilat kanė mund t’i kryejnė vetėm egėrsirat, nė asnjė mėnyrė nuk i kanė kryer banorėt e Parisit, por disa anėtarė tė Konventės, tė klubit tė jakobinėve dhe njė pjesė e madhe e atyre qė i kishin zėnė tribunat nė kuvend. Ata ishin vagabondė tė papunė, tė paguar dhe tė nxitur pėr njė qėllim tė tillė”.


Fjalimet e shpeshta nė klubin e jakobinėve dhe nė Konventė me tė cilat kėrkohej vdekja e mbretit filluan t’i shqetėsojnė jo vetėm republikanėt, por edhe personalitetet si Prudoni, armik i njohur i mbretit i cili i apostrofonte nė Kuvend: „Francezė, ku do t’ju mashtrojė e gjithė kjo?… Pėr ēdo orė tė ditės miliona ithtarė tė republikės shkėputen prej saj dhe ne ia japim rojalizmit… Tre tė katėrtat e republikės franceze tashmė janė rojalizuar”.
Nga ajo qė dimė ne sot mund tė konkludojmė se fuqia e Komunės nuk ka qenė aq e madhe sa e kanė imagjinuar banorėt e Parisit nė atė kohė. Ata tė frikėsuar nga tėrbimet e shtatorit, Komunėn e shihnin si njėfarė fuqie tė madhe dhe tmerruese, pėrderisa krahasimi midis ithtarėve tė saj dhe tė atyre qė e mohonin ishte mė tepėr se 1/100.


Mė 11 dhjetor Luj XVI-tin e drejtuan para Konventės qė tė pėrgjigjej pėr akuzat qė vijojnė: Pėr monopolizimin e drithit, kafesė dhe sheqerit. Pėr vrasjen e mė shumė njerėzve se sa qė numėronte jeta e tij nė orė e minuta.Pėr pjesėmarrjen e tij nė vrasjet e 17 korrikut tė vitit 1791. (Nė tė njėjtėn kohė ai qe mbyllur nė Tileri). Pėr komplotin e pėrgatitur me fuqitė e huaja. Ka pasur aq shumė akuza pėr tė sa qė nuk mund tė numėrohen: „Ka dalur fajtor pėr mė shumė tirani se sa Neroni”.


Mė tepėr se njėqind advokatė mė tė njohur i ofronin shėrbimet e tyre pėr ta mbrojtur mbretin, e ai u kufizua nė katėr prej tyre, nė mesin e tė cilėve ishte edhe Malerbi i moshuar, anėtar i Akademisė sė shkencave franceze, burrė shteti dhe shkencėtar i famshėm. Ai e mbajti njė fjalim tė shkėlqyeshėm nė mbrojtje tė mbretit, gjė tė cilėn e pagoi me jetė. Nė fund tė dhjetorit tė vitit 1793 gjyqi revolucionar solli vendimin pėr dėnimin e tij. Atė, vajzėn e tij dhe nipėrit e tij i gijotinuan. (
Guillotine )


Pavarėsisht nga ajo se asnjė akuzė nuk u argumentua, Kuvendi e pranoi mbretin pėr fajtor. Mbeti qė t’i caktohej dėnimi, i vendosur qė mė parė. Votimi filloi mė 16 janar, ora 8 nė mbrėmje dhe vazhdoi 24 orė pandėrprerė. Secili prej 721 deputetėve duhej tė delte nė foltore dhe tė deklarohej haptazi: vdekje ose jo.
اdoherė kur dikush prej deputetėve deklarohej kundėr dėnimit me vdekje, banditėt dhe masa e shitur i gjuheshin duke i bėrtitė: „Armik i Republikės - ti e ke radhėn pėr gijotinė”, etj. Edhe pėrkundėr kėsaj rezultati i fundit i votimeve ishte 360 kundėr dėnimit me vdekje dhe 361 pėr. Kushėriri i mbretit, markizi orleanian, votoi pėr dėnimin e tij me vdekje, gjė qė shkaktoi zemėrimin e madh tė popullit. Vota e tij qe fatale pėr sjelljen e vendimit tė fundit - vdekje. Njė numėr i madh i deputetėve konsideronin se kishin qenė tė mashtruar nė numėrimin e votave.

 

Por pavarėsisht nga tė gjitha manipulimet e bėra sipas ligjit penal tė Francės dėnimi me vdekje ka mundur tė shqiptohej vetėm me shumicė votash prej 2/3, gjė tė cilėn nė kėtė rast Kuvendi dhe jakobinėt e hudhėn poshtė dhe e imponuan qėndrimin e tyre. Vetėm pas tre ditėsh - 21 janari ishte ditė e ekzekutimi. Tė gjitha duqanet ishin tė mbyllura. Tė gjithė ishin tė mėrzitur dhe tė frikėsuar. Tė dėshpėruar ishin edhe revolucionarėt. Ata frikėsoheshin prej ndonjė pakėnaqėsie dhe kryengritje popullore. Qysh nė mėngjes nėpėr rrugė dhe nė shesh rreth gijotinės shiheshin shumė ushtarė tė gardės nacionale. Mbretin e sollėn me shumė roje deri nė skelė - gjashtė topa para kolonės, gjashtė topa pas kolonės dhe nė tė dy anėt kordone ushtarėsh. Ai para se tė ekzekutohej u tregua mjaft gjakftohtė dhe i qetė - pėr dallim nga ajo qė e pėrshkruan njė numėr i madh i gazetarėve.

 

Vetė xhelati Sanson i demantoi kėto mė vonė kur dėshmoi pėr hollėsitė rreth gijotinimit tė Luj XVI. Dėshira e tij e fundit ishte qė t’i thotė disa fjalė popullit, por nuk ia plotėsuan dėshirėn. Ai vetėm kundėrshtoi qė t’ia lidhin duart. Vetė kishte dėshirė qė t’i qethė flokėt dhe vetė u nis drejt thikės vdekjeprurėse. Para se tė shtrihej nėn gijotinė thirri me zė tė lartė qė tė dėgjonte populli: „O njerėz, unė vdes i pafajshėm! Unė jam i pafajshėm nė krejt atė qė mė pėrshkruhet. Dėshiroj qė gjaku im ta vulosė lumturinė e popullit francez”. Pėr despotėt Luj XVI ishte tradhėtar i cili nuk kishte mjaft simpati ndaj aristokracisė.


Pėr popullin ai ishte mik i vėrtetė. Me humbjen e tij, francezėt humbėn jo vetėm mikun mė tė mirė tė tyre, por edhe mikun e vetėm.
U erdhi radha edhe atyrė tė cilėt ndihmuan pėr likuidimin e mbretit. Zhirondistėt e kishin radhėn. Ata e mbronin shtresėn e mesme, e cila po ashtu duhej tė shkonte dhe ta hapte rrugėn pėr shtresėn e ulėt tė popullit. Mara, Robespieri dhe Sen Zhisti mendonin se me tė do tė qeverisnin mė mirė dhe ajo do t’u nėshtrohej mė me dėgjueshmėri.


Rendet e krijuara nė mėnyrė artificiale para furrave dita ditės rriteshin. Kjo sinjalizonte se pas kėsaj radhėn e ka ndonjė viktimė tjetėr shėlbuese. Pėrderisa nė fillim orleanianėt maqinėn revolucionare e vunė nė lėvizje dhe e drejtonin, zhirondistėt ishin ata tė cilėt e shfrytėzonin. Erdhi momenti kur anarkistėt filluan ta lėviznin maqinėn dhe e shfrytėzuan me mjaft shkathtėsi pėr shkatėrrim. Ata formuan gjyqin e dytė revolucionar, i cili u quajt gjyq i terrorit.


Gjyqi i parė revolucionar prej 17 gushtit tė vitit 1792 nuk u tregua mjaft efikas. Gjaku dhe skena e tmerrshme e largoi popullin i cili nė mėnyrė pasive heshtazi tregoi se nuk e lejon njė gjakderdhje tė tillė. Revolucionarėt, duke pasur nevojė pėr likuidimin e shpejt tė opozitės, i filluan therjet e shtatorit tė cilat kryheshin pa kurrfarė vendimi gjyqėsor. Tash, kur ndikimi i grupacioneve tjera u reduktua nė zero dhe prej kur anarkistėt e kishin pushtetin nė duart e veta, Dantoni e shfrytėzoi situatėn e volitshme dhe formoi tė ashtuquajturin „Gjyqin e terrorit”, viktimė e tė cilit tamam pas njė viti ra edhe vetė.


Prej njė fjalimi tė Dantonit shumė qartė shihen motivet e kėtij gjyqi shkatėrrimtar. Po citoj frazat e tij: „T’i lėmė francezėt tė vdesin pėrderisa triumfon liria! Tė bėhemi ne tė tmerrshėm qė ta kthejmė popullin ai tė mos bėhet i tmerrshėm!” Prej kėtyre fjalėve tė Dantonit bėhet e qartė se prej kujt frikėsoheshin revolucionarėt, do tė thotė, prej tė njėjtit popull nė emėr tė tė cilit e bėnė revolucionin.
اfarė ironie! I njėjti revolucion do tė quhet mė vonė „revolucion popullor”, kurse populli nuk ka pasur asgjė tė pėrbashkėt me metodat e ashpra anarkiste tė Iluminatėve - bijve tė Rothshildit.
Gijotina filloi tė punojė pandėrprerė pikėsėpari me njerėzit e thjeshtė nga populli. Njė ushtar tha: „Franca ėshtė shumė e madhe qė tė bėhet republikė”. Ai u shpall armik dhe shkoi nė gijotinė. Njė gjellėbėrėse e rėndomtė deklaroi: „Mbretėrinė e respektoj mė tepėr se republikėn”. Atė e shpallėn armike dhe e dėrguan nė gijotinė. Pati edhe shumė shembuj tė tillė… Ata tė cilėt qė nga fillimi e ngritėn zėrin dhe filluan tė intrigonin pėr njė revolucion - orleanianėt, tash gjendeshin nė burg nė Marsej.


Nė njė mbledhje tė Komunės u soll vendimi qė deputetėt zhirondistė nė Konventė tė likuidoheshin. Mė 31 maj qysh nė mėngjes filluan tė bien kėmbanat dhe nėpėr rrugėt e Parisit vėreheshin lėvizje tė mėdha tė njėsiteve ushtarake. Konventėn e rrethoi ushtria. Askush nuk e dinte se pse dhe ē’do tė ndodhte pas kėsaj. Mara u lajmėrua nė Komunė dhe vetė sinjalizoi qė me rėnien e kėmbanave tė fillohej aksioni. Njerėzit e tij hynėn nė objektet e shėnuara qė mė parė dhe filluan burgosjen e deputetėve zhirondistė. Kuvendi, jo vetėm pėrjashtė, por edhe pėrbrenda, nėpėr ballkone dhe korridore, ishte pėrplotė me njerėzit e Marės dhe Robespierit.

 

Dyert i bllokuan, kėshtu qė askush tė mos mundte tė dalė. Kryetari i Kuvendit, duke parė se ē’po ndodh, apeloi qė tė largohej roja prej dyerve, nė ēka iu pėrgjigjėn: „Ne nuk japim as pesė pare pėr ty dhe pėr Kuvendin tėnd!” Edhe pse shumica e anėtarėve tė Kuvendit ishin kundra, pakica e anėtarėve tė Komunės urdhėroi qė tė pėrjashtoheshin nga Kuvendi 29 deputetė zhirondistė, tė cilėt menjėherė i burgosėn dhe i dėrguan nė gijotinė, nė tė njėjtėn mėnyrė tė paligjshme, ashtu siē ndihmuan ata vetė nė prerjen e kokės sė mbretit.


Prej momentit kur nė Paris u likuiduan mbreti dhe shumė pėrfaqėsues tė aristokracisė, klerit dhe zhirondistėve, u erdhi radha borgjezisė, bujqėve, tregtarėve dhe popullit tė orientuar nga katolicizmi nė provincė. Loja e pėrgjakshme filloi edhe nė departamentet e tjera. Populli nuk
qėndroi indiferent ndaj kėsaj. Rreth 100 mijė fshatarė, tė udhėhequr nga priftėrit e tyre, tė armatosur vetėm me tėrfurq, kacia, hunj u ēuan kundėr maltretimeve tė Konventės, e cila tėrėsisht ndodhej nėn qeverisjen e Komunės. U ēuan mė tepėr se shtatėdhjetė departamente, nė mesin e tė cilėve ishte edhe Vanda, Lioni, Tulonia, Normandia, bile edhe Marseji kosmopolit.


Tė gjitha kėta gjakderdhje, tmerre e shqetėsime, gjithė e mė shumė ia ngrenin tensionin popullit. Njė vajzė e vogėl nga provinca vendosi qė ta likuodonte pėrbindėshin e ashtuquajtur Mara i cili i jepte kėta urdhėra.
Sharlota Korde shkoi nė Paris me qėllim qė tė hynte nė Kuvend dhe ta vriste Marėn nė momentin derisa ai mbante fjalim nė foltore. Mirėpo, pasi qė Mara ishte i sėmurė, ajo e gjeti atė nė shtėpi dhe arriti tė hynte tek ai. Nė atė moment ai ndodhej i shtrirė nė kade dhe vėndonte kompresa nė kokė. Sharlota e nxori thikėn e fshehur dhe ia nguli nė zemėr. Kėshtu mbaroi jeta e njėrit prej tė degjeneruarve mė tė mėdhenj tė revolucionit francez.
Kryengritjet fshatare dhe qytetet si Lioni s’mundėn t’i bėjnė ballė trysnisė sė armatės sė rregullt revolucionare mė tepėr se dy-tre muaj. U zbatua taktika e urisė. Qytetet qė nuk dorėzoheshin i rrethonin dhe nuk lejonin qė tė hynte ushqim nga jashtė, nė kėtė mėnyrė ata pėr dy-tre muaj kapitulonin.
Pėr mosdėgjueshmėri Konventa vendosi qė ta rrėnonte njėrin prej qyteteve mė tė bukura tė Francės - Lionin. Kėshtu qė aty u zhdukėn industria, tregtia dhe ēdo gjė e vlefshme. Punėtorėt, nė emėr tė tė cilėve u bė revolucioni, mbetėn nė rrugė tė papunė.


Nuk u kursye as shtresa e arsimuar, e ajo ishte mu ajo ēka nuk ishin komunarėt. Njė numėr i madh i librave dhe fotografive u zhdukėn. Titujt zotėri, zonjė e zonjushė me dekret u zėvendėsuan me titujt „qytetar” dhe „qytetare”. Revolucioni i shpalli luftė civilizimit.


Mė 10 tetor tė vitit 1793 Konventa, e pėrkrahur nga Komuna, solli edhe njė vendim monstruoz. Me anė tė tij formoi dhe legalizoi Komitetin pėr shpėtimin popullor i cili e mori pushtetin dhe kontrollin absolut mbi tėrė Francėn. I njėjti komitet, me nė krye Robespierin, filloi spastrimin dhe shfarosjen e vėrtetė tė popullit francez.


Mbasi puna e pandėrprerė e gijotinės nuk ishte nė gjendje qė t’i kėnaqė revolucionarėt, ata kaluan nė pushkatime masovike, tė cilat po ashtu dukej se shkonin shumė ngadalė. Andaj filluan mbytjet nė ujė. Uji i Ronės dhe Lurės u bė i kuq nga gjaku i tė vrarėve.


Fshatarkat e varfėra me foshnje nė gji, tė tjera qė mbanin fėmijėt pėr dore, i lidhnin, i ngarkonin nė lundra tė mėdha dhe i dėrgonin nė valėt e dendura tė lumenjve. Qytete tė tėra mbeteshin pa njerėz. Kėshtu, pėr shembull, vetėm Nanta dha mė tepėr se 30 mijė viktima, tė mbytura nė ujė, tė pushkatuara dhe tė gijotinuara. Tuloni i cili kishte 30 mijė banorė mbeti vetėm me 7 mijė. Nė njė vend nė afėrsi tė Nantės mė vonė u zbuluan kufomat e rreth 100 vajzave tė reja, tė vrara nė njė mėnyrė barbare prej njėfarė „legjioni gjarman”, i formuar prej vrasėsve tė paguar dhe dezerterėve gjermanė.


Nė atė kohė tė terrorit, sipas Prudonit, populli francez ka dhėnė mė tepėr se njė milionė viktima tė pafajshme. Therjet dhe vrasjet kanė qenė masovike dhe me pėrmasa aq tė mėdha saqė ka qenė shumė vėshtirė tė caktohej numri i saktė i viktimave.


Fat i keq dhe tragjedi edhe mė e madhe e njerėzimit ishte qė kjo sjellje monstruoze e Konventės nuk shėrbeu si mėsim pėr gjeneratat e mėvonshme, por si shembull pėr imitim dhe pėr shfarosje mė tė pėrkryera masovike tė njerėzimit. Gjenerata ime ende i mbanė mend dhomat e gazit dhe krematoriumet nė Gjermaninė moderne, Katinin dhe Vinicėn, katorgjitė sibiriane dhe tė ashtuquajturat „gjyqe popullore” nė shtetet komuniste, ku njėsoj si kopie e revolucionit francez u pat likuiduar rinia e atyre vendeve nė sy tė klerit, inteligjencės dhe kulturės sė tyre. Unė jam dėshmitar i kėtyre ngjarjeve tragjike tė cilat i kthyen vendet e tilla njėqind vjet mbrapa nė ēdo aspekt.


Nuk pajtohem me mendimin e shumė historianėve tė cilėt thonė se terrori paraqitet krejt spontanisht dhe pa imponime. Terrorin e paramendojnė dhe skicojnė qysh mė parė ata tė cilėt dėshirojnė qė ta rregullojnė botėn pėr dobitė dhe interesat e tyre vetanake. Me anė tė kėtyre
tėrbimeve dhe zhdukjeve masovike ata ia arrinė qėllimit tė tyre kryesor: ta nėnshtrojnė dhe robėrojnė njeriun pakushtėzime.


Populli si gjatė revolucionit francez dhe gjatė revolucionit rus, ashtu edhe gjatė gjithė revolucioneve tjera, nuk ka qenė ekzekutor, por ai qė ėshtė ekzekutuar. Ekzekutorėt papėrjashtime janė tipa kriminelė ose njerėz tė degjeneruar tė cilėt e shfrytėzojnė lirinė e aktivitetit qė iu ėshtė dhėnė pėr dobitė e tyre vetanake. Ata, viktimėn e shėnuar, qė nė momentin e grabitjes e likuidojnė dhe mendojnė se me tė e kanė kryer edhe ēėshtjen e pėrgjegjėsisė.
Thellė nė vetėdije mė janė vulosur ngjarjet e muajit shtator tė vitit 1944 nė Jugosllavi dhe Bullgari. Nuk do t’i harroj 40 ditėt e tmerrshme qė i patėn nė disponim kėta njerėz tė degjeneruar. Nė kėtė periudhė ata mundnin tė grabisin, tė vrasin dhe tė bėjnė ēka tė duan, pa kurrfarė pėrgjegjėsie. Shumė prej tyre pėrkohėsisht u pasuruan, por askush nuk pati sukses, shumica e tyre kahmoti e kanė mbaruar udhėtimin tokėsor nė mėnyra tė ndryshme. Provokimi i ndėrgjegjjes u tregua si parallogari dhe dėnim mė i madh pėr ta.
اdo terror shkakton robėrimin moral dhe ekonomik tė popullit tė terrorizuar dhe nėnshtrimin e tij ndaj atyre qė e organizojnė terrorin. Nė rastin e revolucionit francez ata ishin Robespieri, Mara dhe Dantoni tė cilėt, nga ana tjetėr, u bėnė pionė nė duar tė kapitalit tė madh.


Nisiativa e Rothshildit e lėnė me testament dhe nė saje tė traditės bartet nė trashėgimtarėt e tij; ideja e tij pėr tė sunduar botėn vazhdon edhe sot e kėsaj dite. Tė gjitha kėta shoqėri: bilderbergėt, SFR (Komiteti pėr lidhje me botėn e jashtme), Komisioni Trilateral etj. kanė perkrahjen e paluhatshme tė Dinastisė sė sotshme Rothshildiane dhe tė filialave tė saj Rokfelerit, Kunit, Vardburgut etj.


Para se tė fillonte terrori nė Komunė qe hartuar harta speciale e Francės. Nė tė u shėnua numri i viktimave qė duhej dhėnė secili qytet ose fshat dhe pikėrisht sipas asaj harte jepeshin instrukcionet se si tė likuidohej dhe tė zvogėlohej numri i popullatės sė vendit. Robespieri shumė mirė e ka ditur se 25 milionė francezė nuk mund t’i kėnaqin vetėm resurset e Francės. Ai e kishte tė qartė se nė kushte tė kėtilla barazia pėr tė cilėn ai ėndėrronte ishte e pamundshme. Pėr ta arritur njė barazi tė tillė duhej tė flijohej dikush - pakica ose shumica. Mbasi flijimi i pakicės aspak nuk do t’i ndihmonte shumicės, ai vendosi qė ta flijojė shumicėn pėr mirėqenien e pakicės.
Gjatė kėsaj periudhe tė trysnisė religjioni krishter nė Francė pothuajse u zhduk. Merita mė tė mėdha pėr kėtė kanė pasur Klubi i kordelierėve dhe markizi i mirėnjohur de Sad. E tepėrt ėshtė ta pėrshkruaj se kush ka qenė markizi.

 

Vetė fjala „sadizėm”, e cila e ka prejardhjen prej emrit tė tij, e shpjegon personalitetin dhe karakterin e tij abnormal dhe jashtėzakonisht tė ashpėr, i cili mori pjesė aktive nė revolucion. Ai ka qenė disa herė i dėnuar me vdekje: 27 vjetė ka kaluar nė burg pėr krime tė tėrbuara.


Faktor tjetėr aktiv ka qenė anarkisti gjerman Kloci, i cili nė fillim ka lozur njėrin ndėr rolet mė tė rėndėsishme nė rapsodinė e pėrgjakshme. Ai ka mbajtur lidhjen ndėrkombėtare midis udhėheqėsve tė revolucionit dhe ka qenė fuqia e fshehur sekrete.
Ėshtė mjaft interesant! Njėri ndėr personalitetet mė tė mėdhenj tė revolucionit francez ka qenė gjerman! Pėr mua ky ėshtė fakt mjaft me rėndėsi. Nuk e di se si ndihen patriotėt francezė tė cilėt bile edhe sot e kėsaj dite krenohen me Revolucionin e madh francez! Analiza mė e thellė e tė gjitha dokumenteve dhe shkrimeve tjera nga koha e revolucionit tregon pa kurrfarė dyshimi se (i kėtij mendimi ka qenė edhe Robespieri) revolucioni francez nuk ka qenė ai qė duhej tė jetė - luftė ndėrmjet monarkisė dhe republikės ose ndėrmjet demokracisė dhe pushtetit individual, por njė rrjetė e komploteve tė grupacioneve tė ndryshme qė luftonin pėr ta uzurpuar pushtetin nė llogari tė popullit.


Maria Antoaneta aspak nuk ka lozur ndonjė rol me rėndėsi nė qeverisjen e Francės siē e akuzonin. Qė nga momenti i kurorėzimit me Luj XVI-tin e deri nė fund tė jetės ajo ka qenė viktimė e fatit tė saj. Martesa e saj pėr qėllime politike - pėr ta afruar Austrinė me Francėn - e bėnte vazhdimisht tė vuajė. Francezėt e akuzonin pėr komplot kundėr Francės dhe e quanin „austriake”, kurse vėllai i saj - perandori austriak Jozefi II - e akuzonte se nuk bėn asgjė pėr Austrinė dhe bile refuzon t’i ndihmojė nė momentin, kur jeta e tij ishte nė rrezik.


Vetėm nė fillim tė revolucionit tė cilin ajo e urrente ka pasur njėfarė roli. Pasi qė mbreti pothuajse ishte i painteresuar pėr ta shpėtuar veten dhe pėr fatin e familjes mbretėrore, Maria Antoaneta mori pjesė nė shumė intriga pėr t’u liruar nga robėrimi nė Paris. Megjithatė, tė gjitha orvatjet e saj nuk patėn sukses. Edhe ajo ndoqi rrugėn e mbretit drejt gijotinės.


Mė 16 tetor tė vitit 1793 „qerreja e vdekjes” qė e tėrhiqte njė kal i bardh i dobėt, e ēoi atė nė gijotinė. Mė shumė se 30 mijė ushtarė dhe shumė topa morėn pjesė nė kordonin prej burgut e deri nė skele nga frika se populli mos po orvatej qė ta shpėtonte. Si mbreti ashtu edhe mbretėresha tashmė fare e zbardhur u tregua mjaft gjakftohtė para vdekjes.


Pas 15 ditėsh nė tė njėjtėn gijotinė u ekzekutuan 21 deputetėt e Klubit tė zhirondistėve, kėshtu qė fraksioni i parė i republikanėve u zhduk. Filloi kuadrileja - vetėngrėnia dhe vetėzhdukja e kolaboracionistėve. Vetėm pas edhe disa ditėsh dy armiqt mė tė mėdhenj tė Maria Antoanetės - zonja Rolan dhe markizi orleanian - nė tė njėjtin vend mbetėn pa koka. Markizi i cili nė Kuvend me zė tė lartė shqipėroi fjalėt fatale: „Unė votoj pėr dėnimin e mbretit me vdekje” dhe pohoi se populli qėndronte pas tij, tash dėrgohej nė skele me britmat tallėse tė popullit shumėmijėsh: „Unė votoj pėr dėnim me vdekje!” „Unė votoj pėr dėnim me vdekje!”


Robespieri, i cili nė atė moment i drejtonte frerėt, tashmė i kishte shėnuar viktimat e ardhshme. E shfrytėzoi rastin e popullit francez i cili tradicionalisht ishte shekuj me radhė i lidhur me religjionin, mbajti njė fjalim nė Kuvend, ku e mohoi lėvizjen ateiste tė hebertistėve duke e quajtur „ateizmin” lėvizje aristokrate. Tė njėjtėn lėvizje e mbėshteti edhe Dantoni, dhe nė mars tė vitit 1794 tė tetėmbėdhjetė fajtorėt kryesorė dhe vetė pjesėmarrėsit nė vrasjet barbare u gjykuan me vdekje dhe u gijotinuan. Tashmė mund tė pohohej se populli pėr herė tė parė ndriēonte nga gėzimi e hareja. Ai filloi tė shohė se fajtorėt e vuajtjeve dhe mundimeve tė tij kanė filluar tė kalojnė edhe atė jo vetėm njė nga njė por nė grupe tė tėra, gjė qė fraksionet e deridjeshme ndjellakeqe po zhdukeshin.


Fraksioni vijues ishte i udhėhequr prej Dantonit dhe sėrish nė Kuvend u vendos edhe fati i tij. Sen Zhisti e akuzoi se ka ardhur me ndihmėn e markizit orleanian, se ka punuar pėr fuqitė e huaja dhe se nuk i ka interesuar asgjė mė tepėr se ari dhe jeta e shfrenuar.


Qė nga momenti kur Dantoni e pa se ēdo kundėrshtim i tij ishte i kotė, dha dorėheqje si anėtar i Kuvendit dhe paraqiti disa deklarata interesante: „Tė gjithė kėta janė vėllezėrit e mi kainėt”. (E kam parasysh rrėfimin biblik nė tė cilin Kaini e mbyt vėllain e tij Avelin). Ai mė tej vazhdoi: „
اka ka rėndėsi nėse unė vdes? Kam pėrjetuar shumė ēaste tė kėndshme nė kohėn e revolucionit. Unė kam kaluar shumė mirė - jam gostitur e dėfryer dhe kam pasur shumė gra; tash ėshtė koha tė shkojmė tė flejmė!”


Nė momentin e ekzekutimit Dantoni u tregua mjaft gjakftohtė dhe i guximshėm. Turmėn rreth skeles e quajti fundėrrinė. Me hapa tė sigurtė iu ofrua gijotinės dhe vetė e vuri kokėn nėn thikė. Iu drejtua xhelatit dhe i tha: „Tregojau kokėn time njerėzve - e ka merituar atė!” dhe pastaj bėrtiti: „Rroftė Republika!”


Robespieri e dėrgoi nė gijotinė edhe atė qė me fjalimet e tij mė shumė i ndihmoi pėr ta marrė pushtetin. Prej nismėtarėve tė revolucionit tashmė nuk kishin mbetur shumė. Rruga drejt tabanit mė tė lartė filloi shumė shpejt tė spastrohej. Mbetėn vetėm dy komitete tė superfuqishme. Komiteti pėr shpėtimin e pėrgjithshėm i udhėhequr nga triumvirati Robespier, Sen Zhist e Kuton dhe i pėrbėrė prej treqind vetėsh, tė gjithė pa pėrjashtim udhėheqės tė marrė prej lozhave masone Iluminatėt. Tjetri ishte Komiteti pėr vigjilencė. Pjesėtarėt e kėtyre komiteteve e kishin merituar pjesėmarrjen e tyre nė ta me anė tė terrorit tė ushtruar. Emrat e tė gjithėve pa pėrjashtim ishin sinonime tė tmerrit dhe terrorit.


Si Robespieri ashtu edhe tė gjithė pjesėtarėt e tjerė tė komiteteve filluan tė spiunonin njėri tjetrin. Komitetet takoheshin dy herė nė javė pėr tė siguruar „materiale” tė mjaftueshme pėr gijotinė.
اdo mbrėmje prokurori publik Fukie shkonte te tė dy komitetet qė tė marrė listat e viktimave tė shėnuara pėr ditėn e nesėrme. (Ai kėtė e vėrtetoi nė deklaratat e mėvonshme kur vetė qe dėrguar nė gijotinė). Nė rastė se ndonjė ditė nuk ka pasur tė paditur tė mjaftueshėm pėr gijotinė, janė shfrytėzuar rezervat e sjella nga rrethina e afėrt e Parisit. I tillė ka qenė rasti me njėzet fshatarka prej Poatje. Pavarėsisht nga ajo se disa prej tyre kishin vdekur qysh nė qerre gjatė transportimit deri nė skele, kufomat e tyre i gijotinonin.


Prej vdekjes sė Dantonit e deri nė rėnien e Robespierit u ushtrua terror i paparė, filloi zhdukja dhe spastrimi i popullit francez.


Nė prag tė revolucionit si fajtorė kryesorė tė urisė dhe skamjes nė Francė i prezentuan pallatin mbretėror dhe aristokracinė. Mirėpo, mbreti u menjanua, aristokracia u shfaros, kurse gjendja e popullit francez nuk u pėrmirėsua, por pėrkundrazi u keqėsua njėqind herė mė shumė se nė kohėn e regjimit tė vjetėr. U ngritėn paditė edhe kundėr zhirondistėve, hebertistėve etj., tė cilėt po ashtu u likuiduan. Gjendja sėrish nuk u pėrmirėsua, por pėrkundrazi edhe mė tepėr u keqėsua.
اdo ditė qė vinte pėr popullin dhe sankilotėt bėhej gjithė e mė e rėndė, gjithė e mė shumė i kaplonte uria, ndėrkaq udhėheqėsit e revolucionit dhe ata pėrreth tyre jetonin nė luks dhe dėfreheshin. Njerėzit kishin rėnė nė njė gjendje tė rėndė psikike. Te pjesa dėrmuese e tyre frika u shndėrrua nė gjakftohtėsi - kjo ėshtė veēori karakteristike pėr gratė. Shekuj me radhė historia ka theksuar heroizmin e grave franceze dhe kjo u dėshmua edhe nė kohėn e revolucionit.


Anėtarėt e kėtyre komiteteve tė superfuqishme ishin aq barbarė sa mezi se mund tė quheshin pasardhės tė gjinisė njerėzore. Ata e lėvdonin qėndrimin e Neronit nė djegien e Romės si ide revolucionare e cila eventualisht do tė mund tė zbatohej edhe nė Parisin e madh. Njė natė, kur „revolucionarėt” dėfreheshin, njėri prej tyre me entuziazėm tė madh iu drejtua tė tjerėve dhe tha: „Sot dita ka qenė shumė e mirė pėr ne. Shumė njerėz kanė kaluar nėpėr gijotinė. Puna po na shkon shumė mirė: koshat po mbushen!” (me koka - shėnim i N. N.) „Ka mundėsi tė bėhet edhe mė mirė” - iu pėrgjegj tjetri.


Njė grua e drejtuar para gjyqit popullor kishte qenė aq shumė e frikėsuar sa qė nuk kishte mund tė flasė dhe ishte pėrgjigjur me gjeste dhe mimikė. Prokurori publik Fukie i ishte drejtuar me buzėqeshje tė ashtuquajturit gjyq popullor dhe i kishte bėrė vėrejtje: „Nuk na nevoitet gjuha e saj por koka e saj”.


Sipas prokurorit publik Fukie pėr ēdo javė kishin qenė planifikuar prej 400 deri mė 450 koka (sipas deklaratave tė Robert Volfit dhe tė Tavernit). Urdhėruan qė tė bėhej njė maqinė speciale pranė gijotinės pėr rrjedhjen e gjakut.


Xhelati Sanson dhe ndihmėsit e tij deklaruan se puna iu ishte shtuar aq shumė sa qė nuk mund ta pėrballonin dhe vetes ia dėshironin vdekjen qė t’ua lėshonin vendin tė tjerėve.


Prej tė gjithė udhėheqėsve tė revolucionit vetėm Robespieri ka pasur plane dhe ide mė konkrete pėr rezultatin final. Ai iu ka sugjeruar edhe tė tjerėve se ēka duhej bėrė pėr mirėqenien e popullit nė republikėn e ardhshme. Sipas tij, Franca duhej tė sakrifikonte mė tepėr se tetė milionė vetė nga popullata e saj qė francezėt e tjerė tė mund tė jetonin tė kėnaqur, tė lumtur dhe tė barabartė. Nė njė sistem ku bėhet fjalė pėr liri, barazi dhe vėllazėrim duhet tė ketė mjete tė bollshme materiale, pronėsi tė bollshme, si dhe punė e resurse ushqimore tė bollshme. Theksoj „tė bollshme”, pėr tė pasur ēka tė ndahet nė mėnyrė tė barabartė ndėrmjet tėrė banorėve dhe nė kėtė mėnyrė tė arrihet barazia. Mbasi qė shteti krejt kėtė nuk e ka nė disponim, ndarja nė asnjė mėnyrė nuk mund tė jetė e drejtė, sepse ajo nuk do tė jetė e bolshme dhe do tė shkaktojė pakėnaqėsi edhe mė tė mėdha nė popull. Do tė formohen rreshta tė gjatė para duqaneve tė zbrazėta dhe nuk do tė mund tė kėnaqen nevojat e popullatės. Gjendja e kėtillė ishte nė Francė nė kohėn e revolucionit, por edhe sot nė tė gjitha shtetet komuniste.


Likuidimi i njė pjese tė madhe tė popullatės nė Francė gjatė kohės sė revolucionit nėn pretekstin e spastrimit tė gangrenės u pėrsėrit pas Luftės sė Dytė Botėrore - atėherė tokat komuniste spastroheshin prej fashistėve dhe kulakėve. Megjithatė, nė praktikė ajo nuk i ndihmoi asgjė kėsaj ideologjie tė tmerrshme dhe utopiste.


U likuidua inteligjenca e vjetėr. U krijua e reja, por truri i saj u paralizua nga normat e shtrėnguara ideologjike tė cilat kufizonin ēdo krijimtari.
Shumica e udhėheqėsve dhe anėtarėve tė mbetur tė tribunalit revolucionar fillimisht i kryenin nė mėnyrė tė verbėr urdhėrat e Marės, Dantonit dhe Robespierit. Mė vonė, tė dalldisur nė spastrimet e tmerrshme dhe me rritjen e frikės nė popull, filluan tė ndihen gjithė e mė tė fuqishėm. Tė ardhurat iu rriteshin shumė shpejt, sepse viktimat e shėnuara jepnin ēdo gjė pėr ta shpėtuar jetėn. Emrat e tyre bėheshin gjithė e mė tė njohur dhe pushteti i tyre zgjerohej.


Planeve tė Robespierit pėr njė triumvirat dhe nė tė ardhmen pėr njė diktator tė vetėm iu kėrcėnohej rreziku. Vetė ai tashmė nuk ndihej i sigurtė dhe vazhdimisht frikėsohej nga atentatet. Ai kishte vendosur, si shumė herė mė parė, qė ta spastrojė rrugėn drejt piedestalit duke i likuiduar anėtarėt e tė dy komiteteve tė superfuqishme.


Robespieri, mė 26 korrik nga foltorja e Konventės, i akuzoi haptazi anėtarėt e tė dy komiteteve dhe kėrkoi rrėzimin dhe dėnimin e tyre. Megjithatė, papritmas tė paditurit dolėn nė foltore dhe nga ana e tyre filluan ta akuzonin Robespierin. „Ti tradhtar, ti nė tė njėjtėn mėnyrė e padite dhe e mbyte shokun tėnd mė tė mirė Dantonin! Tash dėshiron tė na likuidosh neve, e pastaj edhe vetė Konventėn!” Dhe duke iu drejtuar deputetėve tjerė, ata bėrtitėn me zė tė lartė: „Ai ka pėr qėllim tė na likuidojė tė gjithėve - tėrė Konventėn!”.


Robespieri u mundua ta marrė fjalėn por pa sukses; kjo mbase ka mund t’i ndihmojė. Mirėpo, kundėrshtarėt e zemėruar bėrtitnin mė shumė dhe zėri i tij mbetej i plogėt nė sallė, sepse askush nuk mund ta dėgjonte. Ata tė cilėt pak kohė mė parė ishin tė nėnshtruarit dhe tė paditurit e tij, tash ishin paditėsit e tij. Tė gjitha mossukseset dhe tmerret e kryera ia pėrshkruanin Robespierit, vėllait tė tij Augustinit, Sen Zhistit dhe Kutonit. Me njė procedurė tė shpejt u votua dhe ata i burgosėn, pastaj i dėrguan nė komunė ku kryetari i saj i cili komandonte me policinė e armatosur ishte njeri i tyre dhe shumė lehtė mundte t’i shpėtojė, bile edhe me ndihmėn e lagjeve periferike. Edhe kėtu, siē ndodh nė shumė revolucione tjera, udhėheqėsit e tij u treguan tė papėrgatitur pėr njė qėndresė tė tillė. Nė komunė njėri prej policėve gjuajti prej sė afėrmi dhe e plagosi Robespierin nė nofullėn e poshtme.


Konventa e cila pothuajse vazhdimisht mbante mbledhje i gjykoi me vdekje Robespierin dhe tėrė shoqėrinė e tij prej 21 vetėsh. U vendos qė aktgjykimi tė zbatohej menjėherė. Nė Sheshin e Revolucionit, ku ndodhej gijotina famėkeqe, u mblodhėn shumė shikues tė kėtyre skenave tmerruese, por asnjėherė ky shesh dhe rrugėt qė tė ēonin drejt tij nuk kishin qenė tė mbushura aq shumė si atė ditė. Bile edhe ata parisienė tė mirė qė qėndronin tė mbyllur nėpėr shtėpitė e tyre, tash kishin dalur aty qė ta festonin vdekjen e kėtij „tirani”.


Dėgjoheshin vazhdimisht pėshpėritjet e popullit: „Po, ka Zot” dhe „drejtėsi tė Zotit”.
ثshtė me rėndėsi tė theksohet se edhe vetė xhelatėt profesionalė nė mėnyra tė ndryshme e kryenin detyrėn gjatė kohės sė ekzekutimit. Disa tė gjykuarve me vdekje ua prenin kokėn menjėherė, kurse tė tjerėve ua bėnin vdekjen shumė mė tė mundimshme, siē ishte rasti me Robespierin dhe me disa tė tjerė. Xhelati kur e ēoi lartė kokėn e prerė tė Robespierit, e tėrė turma rėnė nė njė ekstazė tė papėrshkruar. Tė gjithė u pėrqafuan dhe thirrėn: „Tashmė jemi tė lirė! Tiranin mė nuk e kemi!”


Pas vdekjes sė Robespierit bashkėpunėtorėt e tij mė tė afėrt dhe udhėheqėsit e tė dy „komiteteve popullore” mė tė ashpra, tė cilėt nuk ishin mė pak fajtorė pėr vrasjet dhe maltretimet, e ndėrruan taktikėn e tyre. Ata e ndėrprenė terrorin dhe filluan t’i dėrgonin nė gijotinė tė gjithė pjesėmarrėsit e spastrimeve qė qėndronin nėpėr pozita mė tė ulta. Me kėtė dėshironin tė tregojnė se e keqja e madhe vinte prej udhėheqėsve tė cilėt jashtėzakonisht e donin dhe urdhėronin terrorizimin e popullit.


Historianėt e revolucionit pohojnė se „Franca me anė tė terrorit ka pasė shpėtuar”. Dhe kėtė pohim sarkastik po e pėrsėritin shumė historianė edhe sot e kėsaj dite. Si ėshtė e mundshme qė arsyeja e shėndoshė ta pranojė falsifikimin e tillė historik dhe t’ua pėrcjellė sėrish gjeneratave brez pas brezi si tė vėrtetė historike?


Terrori jo vetėm qė nuk i solli gjė Francės sė bukur dhe tė pasur, por e rrėnoi. Atė e kaploi mjerimi, uria, papunėsia, mbeti e zbrazėt arka shtetėrore, pa kurrfarė tė ardhurash, pjesa e madhe e ushtrisė dezertoi, e tjetra mbeti e uritur dhe e zhveshur. Dezorganizim i tėrėsishėm. Revolucionarėt dhe terroristėt e sapopasuruar ishin shumė mė tė pamėshirshėm se aristokracia e vjetėr - kjo ishte ajo qė terrori i solli Francės. Shpėtimi i erdhi nga dora e shėndoshė e Napoleonit, i cili pėr dhjetė vjet e ngriti dhe sėrish e vuri nė krye tė vendit nė Evropė. Tė mos harrojmė se e gjithė kjo pėrsėri ndodh sipas planit tė mėparshėm tė kapitalit.


Revolucioni i vitit 1848, po ashtu, i mbajtur mend me gjakderdhje tė shumta, solli deri te shpallja e Republikės sė dytė. Pas kapitullimit tė Napoleonit III u shpall Republika e tretė, e pėrmendur me despotizėm dhe anarki tė cilat, prapseprapė, janė kryer nė emėr dhe pėr lirinė e popullit.


Tė gjitha ato forma tė ndryshme tė qeverisjes pas Revolucionit tė madh francez: Direktuari i korruptuar, Konsulta, despotizmi i imponuar i Napoleonit nė vitin 1804, monarkia e Luj XVIII - nė vitin 1814, ardhja e sėrishme e Napoleonit, pastaj e Luj XVIII, sundimi i Sharlit X tė papopullarizuar dhe revolucioni i vitit 1848 e bėnė popullin francez qė tė mos ketė besim nė asnjė formė tė qeverisjes. Punėtorėt, nė emėr tė cilėve u bė revolucioni, ranė viktima tė tij.


E njėjta gjė ndodhi edhe pas revolucionit tė tetorit nė Rusi nė vitin 1917 dhe pas gjitha ndryshimeve tė ngjashme qė u bėnė mė vonė nė Evropė dhe gjetiu. Shumė festa fetare tė cilat i festonin punėtorėt, tashmė nuk festoheshin. Shumė privilegje qė u jepeshin punėtorėve, tash pas nacionalizimit tė ndėrmarrjeve, u anuluan nėn pretekstin se pronėsia tashmė i takonte punėtorit.


Sipas njėrit prej historianėve mė tė njohur dhe mė tė paanshėm tė kohės sonė Nesta Vebsterit: „Revolucioni francez nuk ka qenė hap pėrpara pėr demokracinė, por pikėrisht e kundėrta - lėvizje antidemokratike dhe reakcionare e cila nuk ka qenė luftė pėr liri, por pėrkundrazi - orvatje pėr ta ngufatur lirinė qysh nė vetė lindjen e saj; atėherė udhėheqėsit dukeshin nė formėn e tyre tė vėrtetė, kurse populli tashmė i pagjykuar pėr tmerret e tij do tė ngushėllohej si viktimė e njė komploti vigan. Ky komplot, ose mė saktėsisht ky kombinim komplotesh, ka qenė i vetmi qė ka triumfuar nė kėtė revolucion”.


Revolucionin francez e palnifikuan Adam Vajshopi dhe familja Rothshild rreth 20 vjet para fillimit tė tij. Planet i hartoi Vajshopi, kurse paratė i dha Rothshildi.


Prej revolucionit francez janė nxjerrė shumė mėsime. Kėtė e vėrtetoi revolucioni rus, e mė vonė edhe revolucionet e tjera tė ngjashme. Mėsimet janė siē vijojnė:


• Nė asnjė mėnyrė nuk mund tė llogaritet nė popull.


• Tė gjitha revolucionet janė nisur nė emėr tė popullit, por asnjė revolucion nuk e ka nisur populli.


• Asnjė prijės i revolucioneve nuk ka qenė aq vigan sa e prezentojnė historianėt. Me kalimin e kohės shihet se ata kanė qenė tė pavlefshėm.


• Sa mė gjatė tė qėndrojė njė diktator nė pushtet, ai bėhet aq mė kameleon i madh.


• Tė gjithė prijėsit ngriten dhe bien sipas rrethanave qysh mė parė tė pėrgatitura mirė.


• Asnjėri prej prijėsve nė realitet nuk e din se kush prinė dhe kujt i shėrben.


• Ēdonjėri prej prijėsve qė do tė orvatet tė bėjė kthesėn mė tė vogėl nė favor tė popullit, qė ėshtė nė kundėrshtim me interesat e kapitalistėve, shlyhet nga skena, sado qė ai tė jetė i madh dhe i fuqishėm.


• Revolucionet deri mė tash gjithmonė i kanė ngrėnė fėmijėt e vet, Lenini dhe Trocki nuk mundėn tė marrin mėsim nga kjo rregull dhe ranė pre e Stalinit.

 

Klubi i jakobinėve


Ky ishte klubi mė i njohur politik i revolucionit francez nė tė cilin morėn pjesė shumica e deputetėve francezė nė atė kohė, duke pėrfshirė aty Robespierin dhe Mirabon. Menjėherė pas ngjarjeve tė 5-6 tetorit tė vitit 1789 u formua „Shoqėria e miqve tė Kushtetutės”, e cila mė vonė e mori emrin Klubi i jakobinėve. Ai u formua posaēėrisht pėr debate, thjesht tė shkrimtarėve, shkencėtarėve, simpatizuesve tė tyre tė huaj dhe borgjezve tė pasur tė cilėt paguanin anėtarėsi tė larta. Anėtarėt e Klubit mjaft me kujdes janė preferuar dhe zgjedhur. Pretekst pėr krijimin e kėtij
klubi ka qenė „frika nga kushtetuta aristokrate”. Tė njėjtin pretekst e kanė shfrytėzuar shumė herė ultrazengjinėt prej atėherė e deri mė sot pėr krijimin e ideologjive tė ndryshme siē janė: socializmi, komunizmi, fashizmi, nacizmi e tė ngjashme.


Qė nga fillimi nė Klub kanė marrė pjesė rreth 200 deputetė, tė cilėt kanė pasur pėr qėllim tė udhėheqin debate sociale. Megjithatė, qėllimi i vėrtetė i kėtij Klubi ka qenė qė deputetėt e Parisit tė vėnė kontakte me deputetėt e tjerė nga provincat franceze dhe t’i pėrputhin aktivitetet e tyre. Aspak nuk ka qenė e rastėsishme qė ata, qė nga fillimi, tė mblidhen nė Manastirin Dominikan, sepse edhe vetė fara ka qenė prej aty.


Shumė jam pėrpjekur dhe kam gjurmuar qė ta kuptoj shkakun se pse dominikanėt iu bėnin strehim atyre nė manastirin e tyre, sepse unė e kam kryer kolegjin e ashtuquajtur „Vėllezėrit e zi” dhe mendoj se e njoh deridiku kėtė sekte dominikane. Kėrkova diēka tė pėrbashkėt midis tyre dhe revolucionarve dhe konstatova se njė gjė e tillė ekziston. Kur u pat vendosur inkuizicioni nė Spanjė nė shekullin XV, dominikanėt u ngarkuan me zbatimin e tij. Inkuizitor i parė kryesor nė Spanjė ka qenė dominikani Tomas de Torkmad - i njohur pėr nga zbatimi i tmerreve dhe terroreve. Pjer Koshoni, kryetar i gjyqit, i cili solli vendim pėr djegien e Zhan d’Arkut nė turmė drunjsh, ka qenė gjithashtu dominikan, sikur edhe anėtarėt e tjerė tė gjyqit. Ata formuan njė teologji mistike e cila kishte ndikim tė madh nė Evropė nė shek. XVI. Bile edhe sot nėpėr botė janė tė shpėrndara shumė shkolla, kolegje dhe universitete dominikane tė njohura pėr nga ashpėrsia e tyre mėsimore.


Sipas fjalorit tė Bensterit emri jakobinė ka gjasa ta ketė prejardhjen prej emrit tė rrugės „Shėn Jakovi” ku ndodhej Manastiri Dominikan. Megjithatė, shumė mė tepėr ka gjasa qė ky emėr ta ketė prejardhjen prej Jakov Isakut, njėrit prej ithtarėve dhe mėsuesve tė lėvizjes judaiste, hazidizmit, ithtar i flaktė i tė cilės ka qenė plaku Majer Rothshildi.


Tė mos harrojmė se Rothshildi ka qenė themelues dhe pėrkrahės financiar i kėsaj organizate, kurse babė dhe udhėheqės shpirtėror i saj ka qenė Adam Vajshopi. Manifestet e njohura dhe urdhėrat pėr disa therje kanė dalė prej vendimeve tė kėtij klubi. Tė gjitha propozimet pėr Kuvendin Ligjdhėnės kanė dalė prej aty. Kah fundi i vitit 1791 mbledhjet e Klubit u bėnė tė hapta dhe publike. Prej momentit kur Konventa e shpalli Republikėn mė 22 shtator tė vitit 1792, Klubi e ndėrroi emrin nė „Shoqėria e jakobinėve, dashamirė tė lirisė dhe barazisė”. Qėllimi ishte qė tė njoftoheshin nė Konventė deputetėt majtistė dhe sankilotėt e shumtė dhe tė pėrjashtoheshin zhirondistėt dhe jakobinėt, vėrtet ata arritėn ta bėjnė njė gjė tė tillė.


Pas rėnies sė monarkisė nė vitin 1792 jakobinėt pa u shpallur zyrtarisht pėr republikanė e udhėhiqnin revolucionin dhe faktikisht e drejtonin shtetin. Diktatura revolucionare e drejtuar prej tyre dhe tė gjitha aktivitet e tyre nė kohėn e revolucionit, gjė qė sollėn mbretėrinė e terrorit, qartė tregojnė pėr planet dhe mahinacionet e njėfarė fuqie tė fshehur prapaskene e cila i drejton kahjet e tyre.


Robespieri filloi spastrimet nė Klub dhe nė vitin 1793 i ndėrpreu marrėdhėniet me kordelierėt dhe hebertistėt dhe nė fund me dantonistėt. Detyra e Robespierit, i cili mbeti udhėheqės i vetėm i jakobinėve, ishte qė nė mėnyrė konsekuente t’i likuidojė fraksionet tjera, gjė qė ia arriti qėllimit pėr njė kohė tė shkurtėr, pas kėsaj e mori tėrėsisht kontrollin mbi Konventėn, komunėn parisiene dhe administratėn lokale.


Diktatura revolucionare ka qenė vepėr e jakobinėve e kryer me ndihmėn e sankilotėve. Mė vonė, jakobinėt pasi qė nuk e morėn parasysh propozimin qė dhanė sankilotėt pėr rritjen e pagave, kėtė gabim tė tyre e paguan shumė shtrenjtė.


Nė ngjarjet e korrikut nė vitin 1794 mbretėronte opinioni publik se jakobinėt ishin fajtorė kryesorė pėr tė gjitha tė kėqiat e Francės. Sankilotėt e tėrhoqėn pėrkrahjen e tyre, sepse shihnin dallime tė mėdha midis dy shoqėrive sociale krejtėsisht tė ndryshme.


Klubet e jakobinėve nė Francė i bashkonin terroristėt aristokratė. Kėta ishin ata tė cilėt fizikisht e bėnė revolucionin francez, por askush nuk tregoi se kush, nė tė vėrtetė, iu dha urdhėra Dantonit, Marės dhe Robespierit - udhėheqėsve zyrtarė tė Klubit. Anėtarė tė klubeve ishin njerėzit mė tė pasur dhe mė me autoritet nė Francė. Nė vitin 1794 kėta klube kanė pasur mė se 500 mijė anėtarė.
Ėshtė e vėrtetė se kėta aristokratė - terroristė tė ashtuquajtur jakobinė, nė realitet, kanė qenė Iluminatėt francezė. Me dekret tė datės 11 nėntor tė vitit 1794 Konventa e ndaloi veprimin e Klubit.

 

Robespieri


Maksimilian Mari-Izidor de Robespieri u lind nė Aras, mė 6 maj tė vitit 1758.
Ėshtė me prejardhje prej njė familjeje mesatare borgjeze. Qysh nė moshėn e re e ka vizituar kolegjin e oratorisė nė Aras. I ėshtė ndarė bursė prej njė manastiri pėr t’i ndjekur mėsimet nė njė lice tė njohur parisien, tė cilin e kreu me sukses tė shkėlqyeshėm nė vitin 1780, kurse pak mė vonė e kreu drejtėsinė dhe shpejt bėhet i famshėm. U bė gjykatės dhe filloi tė merret me ese shkencore pėr tė cilat fitoi shpėrblime nga Akademia e Arteve.
Kariera e tij politike filloi nė moshėn 31 vjeēare, kur ai u zgjodh anėtar i Kuvendit. Nė vitin 1790 u bė kryetar i klubit tė jakobinėve, anėtar i tė cilit ishte qė nga themelimi i tij. U shqua nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė qytetarėve.


Robespieri i vrazhdė posedonte shumė vlera morale dhe ishte kundėr asaj jete tė shfrenuar qė kalonin Dantoni, Markizi orleaninan dhe shumė revolucionarė tjerė, gjė qė edhe e mori emrin „i pakorruptuar” (i paprishur). Atė nuk e interesonin paratė. E vetmja gjė qė synonte ishte pushteti, edhe atė pushteti tė cilin ia dha populli, sepse Robespieri e zbuloi komplotin e Kapitalit drejtuar kundėr mbretit. Disa historianė supozojnė se ai nė shpirt ka qenė monarkist, gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė. Nė njė rast ai u deklarua nė favor tė monarkisė sė paqėndrueshme vetėm pse mendonte se pas rrėzimit tė Luj XVI nė Francė do tė pason njė qeveri shumė mė pak demokratike se sa regjimi i vjetėr. Dhe nė kėtė rast ka pasur tė drejtė. Ai vetė thotė: „Mua mė paditėn nė Kuvend se jam republikan. Me kėtė ata mė bėnė shumė nder, por unė nuk jam i tillė. Po tė kisha qenė i paditur se jam monarkist, do tė mė turpėronin. Unė nuk jam i tillė… si ėshtė kushtetuta e tashme franceze? Ajo ėshtė njė republikė me njė monark. Ajo nuk ėshtė monarki as republikė, por edhe republikė edhe monarki”.


Robespieri ka qenė ithtar i flaktė i moralistit Zhan Zhak Ruso, i cili nuk ka qenė as monarkist as republikan. Me deklaratat e lartėshėnuara dhe me njė tjetėr tė ngjashme si ato ai vetė e nėnshkruajti gjykimin me vdekje.
“Mė duket se neve na shtynė njėfarė DORE E FSHEHUR pėrkundėr dėshirės sonė.
اdo ditė Komiteti pėr shpėtimin kombėtar e bėn pikėrisht atė pėr tė cilėn njė ditė mė parė vendos qė tė mos e bėn”.


Ai (Rothshildi) i cili e angazhoi me rrogė, e paguajti pėr tradhtinė.
Njė tė shtune nė korrik tė vitit 1794, ditėn e Sabatit pėr herė tė parė tribunali revolucionar ishte nė pushim. Ajo ditė u zgjodh pėr tė vendosur pėr fatin e Robespierit. Kėta „francezė tė mirė”, prijės tė revolucionit francez, ndodheshin nė sinagogė pėr tė „vendosur” dhe pėr tė dhėnė urdhėr pėr ekzekutimin e tij. Ai ishte i plagosur rėndė, e jo i vrarė prej njėfarė polici Meda, me pseudonimin Merda, dhe tė njėjtėn ditė, mė 28 korrik tė vitit 1794 u gijotinua.


Shumė historianė francezė e botėrorė sot i shtrojnė vetes pyetjen: pse Dantoni i pandershėm dhe i pamorlashėm, i cili u pat shitur tė gjithėve, u bė i pavdekshėm duke i ngritur pėrmendore dhe duke ia vėnė edhe rrugės nė Paris emrin e tij, kurse Robespierit nuk iu nda kurrfarė shpėrblimi moral dhe kurrfarė „falėnderimi” nga Republika franceze. Natyrisht, kjo u bė pėr shkak tė fjalimit tė tij tė fundit nė tė cilin ai foli pėr „dorėn e fshehur”.
Familja autoritative e Rothshildit dėshironte qė emri i Robespierit tė zhytej nė harresė.


Populli francez i cili edhe sot e kėsaj dite mburret me revolucionin, po qe se e lėvdon Robespierin, do tė thotė se e pėrkrah dhe e pranon thėnien e tij tė fundit se revolucioni francez nuk ėshtė vepėr e francezėve, sepse ka qenė i pėrgatitur dhe i udhėhequr prej tė huajve. Nė kėtė temė francezėt janė shumė tė ndieshėm.


Mara


Vėrtet do tė ishte „njerėzore me vend” qė tė vriten 260 mijė vetė pėr njė ditė.
Zhan Pol-Mara u lind nė Zvicėr prej nėnės zvicėrane dhe babės sardenjas. Studjoi mjekėsinė nė Bordo dhe Paris, mbrojti titullėn e doktoraturės nė fushėn e mjekėsisė nė Londėr ku edhe punoi si mjek. Mė vonė u kthye nė Francė, filloi ta vė nė praktikė mjekėsinė dhe publikoi pamflete shkencore-filozofike dhe politike. Dėshira e tij e madhe ishte qė tė bėhej anėtar i Akademise sė Shkencave tė Francės ku pėr fat tė keq nuk arriti tė anėtarėsohej.


Nė vitin 1789, nė fillim tė revolucionit, ai e filloi veprimtarinė e tij si gazetar politik. Pas disa pamfleteve tė publikuara nė dobi tė revolucionit filloi ta botojė gazetėn ditore „Miku i popullit”. Pėr shkak tė artikujve dhe eseve tė pacenzuruar u dha urdhėri qė tė burgoset, por ai arriti qė tė strehohej nė Angli, kėshtu qė pas vetėm tre muajsh u kthye sėrish nė Francė. E lėshoi shtresėn e mesme e cila deri atėherė e pėrkrahu dhe filloi t’i mbrojė punėtorėt dhe tė varfėrit. Me anė tė artikujve tė botuar e fitoi besimin dhe mbėshtetjen e tė varfėrve.


Shumica e pamfleteve qė ai publikoi kishin pėr qėllim qė t’i nxisin masat e gjera popullore pėr kryengritje dhe tmerre. Kėshtu, pėr shembull, nė pamfletin „C’en est fait de nous” (korrik i vitit 1790) ai shkruan: „Pesė deri mė gjashtėqind koka tė prera do ta sigurojnė rahatinė, lirinė dhe lumturinė tuaj”. Sėrish iku nė Angli, fshihej nga organet e pushtetit dhe shpesh herė flente nėpėr bodrume dhe nė tė njėjtėn kohė e botonte gazetėn e tij. Ai ishte njėri prej nxitėsve mė tė zemėruar pėr vrasje dhe gjakderdhje. Mė 9 shtator e zgjodhi Konventa deputet nga Parisi. Ai luftoi nė emėr tė shtresės mė tė ulėt tė njerėzve nė tė cilėt edhe vetė nuk kishte besim se mund ta qeverisnin njė republikė, pėr kėtė shkak i shtynte ata qė ta zgjedhnin njė diktator, duke shpresuar se ai diktator do tė jetė vetė.


Tashmė kur Republika u bė fakt i pamohueshėm, Mara i paralajmėroi bashkatdhetarėt e vet pėr fatkeqėsitė qė mund tė ndodhnin. „Do tė kaloni pesėdhjetė vjet nė anarki dhe nga ajo do tė shpėtoni me njė diktator”. Nė bazė tė propozimeve tė tij Konventa e gjykoi me vdekje Luj XVI dhe e ekzekutoi. Ai, po ashtu, ka qenė nismėtar i Tribunalit revolucionar dhe i Komitetit pėr shpėtim publik, tė cilėt u bėnė instrumente tė terrorit shkencor.
Prej vitit 1788 e sulmoi njė sėmundje e tmerrshme e lėkurės, e ai, po ashtu, kishte ndezje tė mushkėrive tė bardha. Pjesėn mė tė madhe tė kohės duhej patjetėr ta kalonte nė kadė tė mbushur me ujė tė ngrohtė, e vetmja gjė qė e qetėsonte.


Mė 13 korrik tė vitit 1793 njė franceze e re, Sharlota Korde, hyri nė banesėn e tij dhe e preu me thikė pėrderisa ai ndodhej i shtrirė nė kadė.
Komoditeti nė tė cilin jetonte Mara aspak nuk i pėrngjante jetesės sė atyre qė i pėrfaqėsonte.


Dantoni


Zhorzh-Zhak Dantoni, i lindur mė 28 shtator tė vitit 1759 nė provincėn Shampanjė, nė Francė, ka qenė njėri ndėr polemistėt mė tė ndėrlikuar dhe burrė shtetasit mė kontradiktor nė periudhėn e revolucionit francez. E mbaroi drejtėsinė nė Rejms dhe filloi tė punojė nė Paris. Karierėn revolucionare e filloi si advokat i ri dhe si orator rrugėsh nėn mbrojtjen e Markizit orleanian. Shumė shpejt u shqua me fjalimet e tij tė flakta dhe impulsive. Dihet fare mirė se ka pasur edhe pėrkrahje financiare prej Markizit pėr fjalimet dhe agjitimet e tij tė cilat e sollėn Francėn nė njė despotizėm qė nuk mbahet mend.


Gjatė tėrė revolucionit askund nuk do ta hasim Dantonin tė jetė drejtpėrsėdrejti i inkuadruar nė ērregullimet tė cilat vetė i nxiti dhe i pėrgatiti. Ai nuk prezentoi nė rrethimin e Bastilies, por atė bile e vizitoi ditėn e nesėrme.


Ai u bė ministėr i drejtėsisė dhe luajti njė rol shumė me rėndėsi nė kohėn e revolucionit, gjė qė - siē theksoi ai shumė herė - kjo nuk ishte aspiratė e tij politike, por mjet pėr kėnaqje dhe dobi. Revolucioni nė fillim ka qenė dėshpėrim i madh pėr Dantonin, sepse ende nuk mundte ta shfrytėzojė pėr mė tepėr tė ardhura, kėshtu qė duhej tė jetonte nga ndihma qė merrte prej babės sė gruas sė vet. Mė vonė orleanianėt i siguruan njė jetė tė mirė si kundėrvlerė pėr shkrimet dhe aktivitetin e tij agjitues.


Ai pranoi prej mbretit njėqind mijė lira dhe ia dha besėn se do tė jetė mė i matur dhe nuk do tė ngacmojė kurrfarė manifestimesh anarkiste. Mirėpo, pasi qė veti e karakterit tė tij ishte qė tė mos e mbajė besėn e dhėnė, pėrsėri iu kthye bandės orleaniane.


Dantoni, mė pak gjakpirės se Mara dhe mė pak i vrazhdė se de Muleni, por mė egoist se tė gjithė. Nė ēdo moment ishte i gatshėm tė shitej pėr cilėndo qoftė parti. Njeri i dhėnė pas kėnaqėsive dhe jetės sė shfrenuar, paratė pėr tė kurrnjėherė nuk ishin tė mjaftueshmė dhe pėrherė jetonte me huaja.
Ai ishte njeri me entuziazėm tė pafrenuar dhe me temperament tė bujshėm, pa kurrfarė discipline intelektuale ose morale. Ai vėrtet ishte shumė besnik ndaj vendit tė tij, e kjo ishte merita mė e madhe e tij ndaj Francės.
I gjykuar me vdekje, ai dhe miqtė e tij u gijotinuan mė 5 prill tė vitit 1794. Para se tė ekzekutohej iu drejtua xhelatit dhe i tha: „Kokėn time tregoja popullit, ajo e meriton atė”, mirėpo, nė kėtė turma nuk reagoi, ajo qėndroi nė heshtje. Mund tė kontestohet se a thua vallė gjykimi dhe likuidimi i tij ka qenė i arsyeshėm dhe i domosdoshėm.

 

____________________________

 

Kreu i gjashtė

NAPOLEON BONAPARTA

 

( Napoléon Bonaparte )


“Pas vdekjes sime, e cila nuk ėshtė shumė larg, dėshiroj ta hapni trupin tim… Dėshiroj ta nxirrni zemrėn time, ta vini nė shpirto dhe ta ēoni nė Parmė te e dashura ime Maria Luiza… Ju preferoj ta kontrolloni barkun tim shumė me kujdes. Pėr kėtė tė bėni raport tė saktė dhe tė hollėsishėm dhe t’ia jepni djalit tim… Ju porosis qė tė mos lėshoni asgjė nė kėtė shqyrtim.
…Ua lė testament tė gjitha familjeve sundimtare tmerrin dhe turpin e ēasteve tė mia tė fundit”.


Napoleon Bonaparta u lind nė vitin 1769 nė Korsikė rreth njė viti e gjysmė pas bashkangjitjes sė saj me Francėn. Rrjedh prej njė familje oristokrate. I ati i tij, advokat me profesion, ishte kundėr okupimit francez tė Korsikės.
Qysh nė moshėn nėntė vjeēare Napoleoni u regjistrua nė kolegj nė Francė, nė tė cilin u arsimua dhe u edukua sipas sistemit francez, megjithatė, kjo nuk ndryshoi gjė nė temperamentin e tij korsikan. Pesė vjet mėsoi nė kolegjin ushtarak nė Brien, pastaj njė vit nė Akademinė ushtarake nė Paris. Nė moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēare e kreu Akademinė ndėr mė tė mbrėmėt nė klasė me sukses dhe iu nda grada e nėntogerit artilerik. Vazhdoi tė lexojė dhe tė merret mė me intenzitet posaēėrisht me materiale nga fusha e strategjisė dhe taktikės. Pikėrisht nė atė kohė filluan trazirat tė cilat mė vonė u shndėrruan nė revolucionin francez. Ai si adhurues i Zhan-Zhak Rusoit dhe Volterit, mendonte se ndryshimet politike ishin tė domosdoshme, por nuk e kishte shumė tė qartė se ēfarė ndryshimesh duheshin, sepse nuk ishte i njohur me vuajtjet e punėtorėve. Si nėntoger iu ofrua jakobinėve dhe pėr njė kohė tė shkurtėr u bė kryetar i tyre. Ligjėronte haptazi kundėr fisnikėve, ipeshkėve dhe murgjėve.


Nė vitin 1792 partia e babait tė tij, atėherė nėn qeverisjen e diktatorit korsikan, Paolit, u pėrgatitė ta ndajė Korsikėn nga Franca, gjė qė Napoleoni iu kundėrvu nė mėnyrė energjike, i mobilizoi jakobinėt korsikanė dhe e okupoi ujdhesėn San Stefani, kėshtu qė filloi lufta qytetare nė Korsikė.
Pas vdekjes sė babait tė tij, nė moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēare, Napoleoni i mori pėrsipėr tė gjitha pėrkujdesjet dhe detyrat ndaj nėnės sė vet dhe anėtarėve tė familjes. Financiarisht nuk qėndronte mirė. Nė tė njėjtėn kohė Rothshildi kėrkonte njė luftėtar tė talentuar dhe Talejrani ia gjeti. Temperamenti i tij korsikan dhe gatishmėria e tij pėr tė bėrė ēdo gjė tamam pėrputheshin me konceptet e Rothshildit i cili aspak nuk mendonte se kalorėsi i tij njė ditė mund tė bėhej monarku mė i fuqishėm. Qėllimet e tij ishin: E para, tė likuidonte miliona tė krishtėrė dhe ta dobėsonte Kishėn krishtere, dhe e dyta, ta mbante vazhdimisht nė luftė Evropėn.

 

Pėr kėtė shkak iu dha urdhėr bankave tė veta dhe tė gjitha organizatave tė fshehta qė me gjithė zemėr ta ndihmonin Napoleonin i cili nė mėnyrė tė shkėlqyeshme e shfrytėzoi proteksionin e tillė dėri nė momentin e marrjes sė pushtetit. Ai nė njė mėnyrė mjaft tė shkathtė simuloi antikatolikun e madh, gjė qė kjo, natyrisht, iu pėlqeu frangmasonėve. Ky ėshtė sqarim i vetėm pėr suksesin e jashtėzakonshėm tė tij. A nuk ėshtė e vėrtetė se tė gjithė mendojnė bile edhe sot e kėsaj dite se koncept i vetėm pėr tė ka qenė „lufta”. Tė njėjtin koncept e ka pasur edhe Rothshildi. Kjo ėshtė arsyeja e vetme pėr karierėn e shkėlqyeshme tė Napoleonit. Rothshildi e formoi dhe Rothshildi e zhduku.


Qysh si nėntoger ai u bė shok i afėrt me Augustin Robespierin, ithtar besnik dhe anėtar i frangmasonėve. Augustini e lidhi atė me vėllain e tij mė tė vjetėr, diktatorin e njohur Maksimilian Robespierin. Filloi shumė shpejt tė pėrparojė: u bė komandant batalioni, pastaj kryeadjutant, komandant brigade dhe gjeneral brigade.


Si mund tė pėrfytyrojmė qė korsikani Napoleon Bonaparta, i cili nuk ishte me prejardhje franceze dhe nuk lindi i pasur ose me ndonjė titullė fisnike franceze, qysh nė moshėn e tij 35 vjeēe tė bėhet sundimtar i botės.
Napoleoni kur u bė komandant i armatės franceze nė Itali, frankmasonėt italianė jo vetėm qė nuk iu kundėrvunė, por me gjithė zemėr i ndihmuan okupatorėt. Tė gjitha fitoret e tij: nė Tulon kundėr anglezve dhe pastaj nė Itali e ngritėn nė sy tė botės si tė „pathyeshėm”. Nuk mund t’i mohohen trimėria dhe gjenialiteti i tij ushtarak, por bota ka parė shumė kapacitete dhe strategė luftarakė, fama dhe njohja e tė cilėve zakonisht ka ndodhur pas vdekjes sė tyre, e jo derisa kanė qenė gjallė.


Kampanja egjiptase e nė veēanti beteja e Nilit i treguan Evropės se Napoleoni ishte i pathyeshėm. Britania e Madhe, Rusia, Austria dhe Turqia formuan njė koalicion tė ri kundėr Francės. Nė vitin 1799 armata franceze nė Itali pėsoi disfatė dhe e lėshoi pjesėn mė tė madhe tė siujdhesės. Shkak kryesor i kėsaj disfate ishin ngjarjet tė cilat zhvilloheshin brenda nė Francė. Tė gjithė „tė vdekurit” u pėrjashtuan nga udhėheqja dhe u zėvendėsuan me jakobinė. Napoleoni e lėshoi armatėn dhe u kthye nė Paris me pretekst „ta shpėtojė Republikėn”. Vėrtet, ky ishte njėri prej qėllimeve tė tij, kurse synimi i tij kryesor, nė realitet, ishte grabitja e pushtetit. Vetė Direktoriumi e thirri nė ndihmė. Pas vetėm njė-dy muajsh Napoleoni bėri grushtshtet, i detyroi tė gjithė drejtorėt tė japin dorėheqje dhe e shpėrndau Komisionin ligjdhėnės.
U formua qeveri e re - Konsultė - prej tre konsujsh. Njėri prej tyre ishte Napoleoni, i cili u bė sundimtar absolut i Framcės. Francezėt, edhe pse nuk e njihnin mirė, e pranuan dhe fituan besim tek ai pėr shkak tė fitoreve qė korrte nė betejat e luftės. I besonin pėr shkak se ai ishte i vetmi i ashtuquajtur „gjeneral civil”, mė i afėrt me popullin. Nė tė njėjtėn kohė, Napoleoni kishte krejtėsisht mendim tjetėr pėr popullin dhe besonte se ai nė asnjė mėnyrė nuk duhej ta udhėhiqte pushtetin, porse populli duhej tė udhėhiqej. Napoleoni, edhe pse ishte i afėrt me popullin, vuri diktaturė ushtarake nė Francė dhe e ndryshoi Kushtetutėn. Kushtetuta e re nuk i garantonte „tė drejtat e njeriut” dhe askund nuk pėrmendte: „Liri, barazi dhe vėllazėrim”.


Napoleoni vetė ishte indiferent ndaj religjionit, mirėpo kishte fituar bindje se popullit i nevojitej njėfarė religjioni. Me insistim tė kryeshefit tė policisė, Fushe Konsulta u transformua nė perandori, gjė qė u shpall mė 18 maj tė vitit 1804 dhe u vėrtetua me plebishit special. Napoleoni veten e shpalli perandor dhe u kurorėzua nga papa Pio VII nė katedralen Notėr Dam. Napoleoni zenitin e arriti nė vtin 1810 kur pothuajse e tėrė Evropa u bė e tij. Tė gjitha shtetet e nėnshtruara i qeveriste familja e tij. Ai u nda prej Zhozefinės dhe u martua me Maria Luizėn, vajzėn e perandorit austriak, Francit I.
Zyrtarizimi i religjionit katolik nė Francė Napoleonin e bėri jashtėzakonisht tė fuqishėm, e kjo e frikėsoi Rothshildin. Pėr kėtė shkak ai qė e ngriti atė vendosi ta likuidojė.


Napoleoni, prej momentit kur u bė perandor, e ndėrroi edhe konceptin e mendimit edhe atė tė veprimit. Filloi t’i trajtojė masat e gjera popullore si fėmijėt e vet. E kuptoi se lufta kundėr Kishės do ta shkatėrronte vendin e tij dhe nuk nguroi qė t’i korrigjojė gabimet e sjelljeve tė tija tė
mėparshme. Mė herėt, nė moshėn rinore Napoleoni ua kishte dhėnė fjalėn masonėve pėrmes Robespierit se do t’i pėrmbushte tė gjitha dėshirat e tyre dhe do tė bėhej njeriu i tyre mė i dashur. Mirėpo, kur u bė perandor, e pa se interesat e shtetit tė cilin e qeveriste ishin nė kundėrshtim me premtimet e dhėna. Gjithė e mė tepėr ishte nė gjendje tė depėrtojė nė manipulimet e atij grupi tė vogėl njerėzish tė cilat ishin fatale pėr vendin dhe vendosi tė nxjerrė ligje tė veēanta me tė cilėt do ta kufizonte eksploatimin e njerėzve. Bile haptazi ata filloi t’i quajė krimba dhe kanibalė tė Rothshildit.
I vetmi i cili ishte nė gjendje t’i bllokonte sukseset e kėsaj dore tė fshehur ishte Napoleoni. Pėr kėtė arsye i kurdisėn shumė atentate. Nė vitin 1809, pas njė atentanti tė pasuksesshėm, Napoleoni bisedoi vetė me atentatorin dhe pastaj dha deklaratėn qė vijon: „Kjo ėshtė vepėr e gjermanėve”. Me siguri kėtu ka pasur pėr qėllim Iluminatėt - organizatėn e drejtuar prej Majer Rothshildit dhe pesė bijve tė tij.


Pavarėsisht nga opinioni botėror se Napoleoni ka qenė dashamir i luftės, ai si perandor u bė dashamir i paqes. Kėtė e argumenton njė deklaratė e tij tė cilėn e dha nė kohėn kur nuk ishte nė luftė me askė: „I falėnderoj Zotit, jam nė paqe me tėrė botėn”. Ky rrėfim i tij edhe mė tepėr i tėrboi Rothshildėt tė cilėt mė me intenzitet vazhduan konspirimin dhe pėrgatitjen e luftėrave tė reja. Karl Rothshildi, selia e tė cilit ishte nė Itali, pėrgatiti njė incident tė gėrditur. Papėn e burgosi njė gjeneral pa njohurinė e Napoleonit, gjė qė shkaktoi shkishėrimin e tij nė vitin 1809. Pas Karl Rothshildit Napoleonin e rroku Xhejms Rothshildi nga Parisi dhe Natan Rothshildi nga Londra, tė cilėt nė ēdo mėnyrė synonin qė ta zhduknin.


Pse Franca dhe Rusia hyrėn nė luftė nė vitin 1812, kjo qe njė enigmė e madhe pėr historianėt. Ekzostojnė dokumente nė arkivin nacional nė Paris qė tregojnė se Xhejmsi, Karli dhe Natan Rothshildi janė marrė me llojlloj intrigash dhe komplotesh. Bile disa personalitete tė larta qė rrinin pranė Napoleonit e kėshillonin qė ata t’i pėrzė nga vendi dhe secili anėtar i klanit tė tyre qė do tė hynte nė Francė tė burgosej. Ministri i punėve tė brendshme, po ashtu, posedonte shumė dėshmi dhe korrespondenca pėr komplotet e Rothshildėve. Napoleoni bėri gabim fatal qė nuk i qėroi hesapet nė mėnyrė kategorike me kėtė familje famėkeqe, me ēka jo vetėm qė do ta shpėtonte veten, por edhe tėrė botėn. Tashmė ishte tepėr vonė!


Beteja qė u zhvillua te Vaterloja, po ashtu, mbeti enigmė. Deri nė momentin e fundit ushtria e Napoleonit pėrparonte nė tė gjitha pozicionet. Napoleoni u sėmurė dhe i dyti pas tij sipas hierarkisė, Mareshal Sulti, sipas planit tė kurdisur e humbi betejėn. Sulti i dėgjonte urdhėrat e familjes Rothshild nė vend qė t’i dėgjonte ato tė komandantit tė tij suprem, Napoleonit. Mė vonė doli nė shesh se Sulti kishte qenė i afėrt pėr nga gjaku me Rothshildin. Pėr miqėsinė dhe shėrbimin e madh qė ia bėri ai familjes mė vonė u shpėrblye me pasuri tė mėdha.


Gjatė viteve tė fundit Napoleoni nuk i provokonte luftėrat, por atė e provokonin dhe ai i pranonte si „ultima racio”. Nė janar tė vitit 1814 kufijt e Francės u sulmuan nga tė gjitha anėt. Aleatėt nė mėnyrė oficiale deklaruan se nuk luftojnė kundėr popullit francez, por kundėr vetė Napoleonit. Pothuajse ishte e pamundshme qė armata franceze t’iu bėnte ballė forcave ushtarake tė aleatėve, tė cilat tashmė ndodheshin para dyerve tė Parisit. Dhe pikėrisht nė momentin kur Napoleoni u pėrgatit t’u bie nga shpina, Senati e emėroi Qeverinė e pėrkohshme me Talejranin si kryetar i cili e shpalli shfronėsimin e perandorit dhe pa deklarimin e popullit e shpalli Luj XVIII, i cili kishte vetėm pėrkrahjen e Anglisė.


Kur Napoleonin e lėshuan shumica e gjeneralve dhe kaluan nė anėn e kundėrshtarve, ai abdikoi mė 6 prill tė vitit 1814. E dėrguan nė ujdhesėn e vogėl (vetėm disa milje kuadratė) Elba, prej nga, pas dhjetė muajsh qėndrimi, iku dhe u kthye sėrish nė Francė qė ta marrė sundimin edhe pėr 100 ditė, pastaj sėrish abdikoi dhe iu dorėzua anglezve. Pas tragjedisė nė afėrsi tė Vaterlos Napoleoni u dorėzua nė mėshirėn e kundėrshtarit kundėr tė cilit luftoi plotė njėzet vjet. Mė 15 korrik ai ndodhej i burgosur nė anijen luftarake „Belrofon”, duke pritur tė marrė vesh se si do ta ketė fatin.


Napoleoni, para se t’iu dorėzohej anglezve, pati mundėsi, e nė tė njėjtėn kohė e kėshilluan shumica e njerėzve tė tij tė besueshėm, tė udhėtonte me anije e cila e pritte pėr Amerikė. Pasi u mendua gjatė erdhi nė pėrfundim se nuk ishte e ndershme pėr njė njeri tė tillė si ai tė fshihej si mi nė rropullitė e anijes. Atėherė e shkruajti letrėn famoze dėrguar princit britanez, trashėgimtar i fronit, mė vonė mbret, Xhorxhit IV:


“Lartėmadhėria Juaj,


Viktimė e fraksioneve qė e ndanė shtetin tim dhe e armiqėsisė sė fuqive tė mėdha evropiane, unė e kreva karierėn time politike dhe tash nisem njėsoj sikur Temistokli pėr tė zėnė vend nė zemėr tė njerėzve britanezė. Vėhem nėn mbrojtje tė ligjeve tė tyre, gjė tė cilėn e kėrkoj prej Lartėmadhėrisė Suaj si njėri ndėr armiqtė e mi mė tė fuqishėm, mė pozitivė dhe mė zemėrbardhė.”
Qeveria angleze u gjet nė njė pozitė delikate. Iu dashtėn plotė dy javė pėr tė vendosur se ēfarė qėndrimi tė marrė ndaj Napoleonit. Pati propozime tė ndryshme: ta lėnė tė jetojė diku nė Angli ose ta vrasin. Propozimin e dytė nė mėnyrė mė energjike e kundėrshtoi Velingtoni - ai i njėjti i cili e fitoi luftėn nė afėrsi tė Vaterlos. Mė nė fund u pranua mendimi qė ai tė dėrgohej nė ujdhesėn Shėn-Elena, prej nga as zogu nuk mund ta fluturojė oqeanin. Kėtė vendim tė anglezve e pėlqyen edhe fuqitė tjera aleate.


Mė 31 korrik nė anije arriti admirali anglez Lord Kejti pėr ta lexuar Dekretin me tė cilin Napoleoni internohej nė udhjesėn Shėn-Elena. Napoleoni e dėgjoi me durim, pas kėsaj nuk u pėrmbajt dot dhe i hutuar bėrtiti: „Kjo ėshtė mė e keqe se sa kafazi i hekurt i Timurlengut… mė mirė t’iu kisha dorėzuar burbonėve… Unė vėhem nėn mbrojtje tė ligjeve tė vendit Tuaj… Qeveria Juaj i prishė tė drejtat e shenjta tė mikpritjes… Ndoshta vetė e kam nėnshkruar gjykimin me vdekje…”


Mė 7 gusht Napoleoni sė bashku me suitėn e tij kaloi nė anijen luftarake „Nortumberlend”, e cila pas dy ditėsh u nis pėr Shėn-Elenė, ku arriti pas 71 ditė. Njeriu i cili e kishte nė disponim tėrė Evropėn, tash ndodhej nė shoqėri tė 27 vetėve qė vullnetarisht emigronin me tė - shėrbėtorė, oficerė me familjet e tyre dhe njė mjek. Njeriu i tij mė besnik, Luj Marshani - ordinancė e tij personale i cili nė tė gjitha betejat ka qenė gjithmonė me tė, nuk harroi qė ta marrė dhe ta paketojė nėpėr sėnduqe, bibliotekėn lėvizėse tė Napoleonit e cila pėrbėhej prej rreth 600 librash, garniturat pėr ushqim e tė ngjashme.
Ujdhesėn Shėn-Elena e sundonin anglezėt dhe ajo gjendej 1.700 milje larg Keptaunit, Afrika Jugore, 1.800 milje larg Amerikės Jugore dhe 4.000 milje larg Anglisė. Toka mė e afėrt gjendej nė largėsi prej 700 milje - Ujdhesa Asansioni.


Ky mėrgim e rriti numrin e anglezve jashtėzakonisht shumė. Nė ujdhesė u vendosėn mė se 3 mijė ushtarė, pesė anije ushtarake dhe gjashtė anije tjera mė tė vogla. Anijet vazhdimisht e mbanin tė rrethuar ujdhesėn, nė tė cilėn shumė topa tė drejtuar nė drejtim tė oqeanit ishin nė gjendje gatishmėrie qė ta zmbrapsin ēdo sulm tė flotave tė huaja qė do tė tentonin ta lironin Napoleonin. Jeta Napoleonit nė ujdhesė i kalonte nė monotoni dhe nė zabullimė. Dėfrim tė vetėm e kishte kalėrimin, pėr ēdo ditė shėtitte hipur nė kalė nė shoqėri tė ndonjėrit nga suita e tij. Drekat, darkat dhe pritjet e disa autoritarve qė vinin prej skajit tjetėr tė botės ta shihnin kalonin sipas protokollit dhe njėsoj nė mėnyrė solemne sikur mė parė nė pallat. Njerėzit tė cilėt e shoqėronin i drejtoheshin me fjalėt: „Lartėmadhėria Juaj”. Kėshtu vazhdoi gjatė disa viteteve tė para, deri nė momentin kur Napoleoni filloi tė mos ndihej mirė me shėndet.

 

Trashja e tij e shpejt, dalja e nyjave dhe dhembjet nė stomak filluan ta shqetėsonin. Ai nė Francė gjithmone jetonte me mendimin se ishte caku pėr hakmarrje dhe se nė ēdo hap pėrgjohej tė vritej. Dhe me plotė tė drejtė - vetėm si perandor kundėr tij ishin regjistruar mė se 30 atentate. Nė ujdhesė ai ndihej mė i sigurtė, sepse sipas tij, armiqė mė tė mėdhenj tė tij ishin anglezėt tė cilėt nuk guxonin ta likuidonin nė mėnyrė oficiale, sepse ishin pjesė e aleatėve dhe zbatonin vendimin e tyre qė ta ruanin dhe t’i siguronin sipas mundėsive njė jetė normale. Ai jetonte larg tyre, i rrethuar vetėm me simpatizuesit e vet francezė dhe me dy korsikanė, tė cilėt vullnetarisht e kalonin jetėn nė internim me tė. Ai nuk frikėsohej prej njerėzve tė vet. Ushqimin pėr tė dhe pėr tė tjerėt e pėrgatitte gjellėbėrėsi i tij, Pieroni, i cili edhe mė parė ia pėrgatitte ushqimin dhe ishte shumė i besueshėm.


Pėr grupin e vogėl tė internuarve, anglezėt kishin aprovuar buxhet tė veēantė, pjesėn mė tė madhe tė produkteve e blenin nė vende tė ndryshme. Vera, tė cilėn e pinte vetėm Napoleoni, sillej me anije prej Keptauni, Afrika Jugore. Ajo vinte nė fuēi, nė ujdhesė mbushej nėpėr shishe dhe e ruante vetė gjeneral Montaloni. Napoleoni pinte rregullisht pėr ēdo ditė, por jo mė tepėr se gjysmė shisheje. Sepse ai verėn shumė e donte, kurse importimi i saj ishte mjaft i vėshtirė dhe i shtrenjtė, ata tė cilėt e shoqėronin kishin vendosur qė atė ta pijė vetėm perandori. Tė tjerėt pinin verėra lokale mė tė lira.
Kah fundi i vitit tė pestė tė internimit gjendja shėndetėsore e Napoleonit keqėsohej gjithė e mė shumė. Tashmė e kishte vėshtirė tė delte nė shėtitje hipur nė kalė dhe pjesėn mė tė madhe tė kohės e kalonte nė dhomė, ku lexonte, i shikonte hartat ose ia diktonte mdonjėrit prej oficerėve kujtimet e shumė betejave tė zhvilluara. Me porosi tė mjekut tė vet kohė pas kohe delte tė punojė nė kopsht tė cilin vetė e kishte parceluar dhe skicuar.

 

Nė mars tė vitit 1818 Napoleoni e thirri nė dhomėn e vet njėrin prej gjeneralėve - Gurgoin. Pėr herė tė parė e ndau me tė njė sasi tė verės. Gjenerali hetoi se vera kishte njėfarė shije mjaft tė ēuditshme dhe atė ia tregoi Napoleonit. „Guverneri ka aftėsi tė mė helmojė duke i ndėrruar tapat e shisheve”, tha ai. Kohėve tė fundit ai gjithė e mė shpesh flitte pėr mundėsinė e helmimit tė tij dhe nė veēanti e pėrmendte verėn. Mbeti enigmė se pse ai, prej momentit kur filloi tė dyshonte dhe tė frikėsohej prej verės, nuk e ndėrpreu pirjen e saj. Por pėrkundrazi - ditėve tė fundit tė jetės sė tij, kur ndodhej nė shtrat, nuk donte tė marrė kurrfarė barnash, kurse verėn e pinte, ndonėse edhe nga pak me lugė, pas kėsaj deklaroi se vetėm ajo ia lehtėsonte dhembjet e tmerrshme tė stomakut. Qė nga fillimi i vitit 1821 shumė shpejt gjendja shėndetėsore iu keqėsua. Nė maj ai ua diktoi dėshirat e fundit tė tij:


“Kam dėshirė qė hiri im tė pushojė nė brigjet e Senės, nė mesin e francezve tė cilėt jashtėzakonisht shumė i kam dashur… Po vdes para kohe, i vrarė nga oligarkia angleze dhe prej vrasėsve tė saj tė paguar”.


Nė tė njėjtėn ditė shqiptoi edhe disa fjali tė ndėrprera si: „Zotėri… Franca… Komandanti i armatės… Biri im…”, kėshtu qė pikėrisht nė ora 5 e 49 minuta, mė 5 maj tė vitit 1821, vdiq Napoleoni i madh e i pathyeshėm nė kushte dhe rrethana shumė mė mizere se cilido qoftė njeri tjetėr i rėndomtė.
Dėshira e tij u plotėsua - mjeku i tij personal ia bėri autopsinė nė ujdhesėn Antomarēi nė prani tė edhe gjashtė mjekėve ushtarakė anglezė tė njėsiteve ushtarake tė ujdhesės. Nė lukth i zbuluan tė thatė dhe mushkėrinė e zezė mjat tė zmadhuar. Mjekėt ndanin katėr mendime tė ndryshme pėr shkaktimin e aktit tė vdekjes. Nė fund e pranuan atė mė tė zakonshmen dhe i liruan anglezėt prej ēfarėdo qoftė pėrgjegjėsie: „Vdiq prej rakut nė stomak”.
E vorrosėn nė njė luginė tė ujdhesės Shėn-Elena. Nė pėrmendoren e vorrit nuk e ka tė shkruar emrin, por vetėm: „Kėtu pushon”. Qeveria angleze nuk u pajtua qė t’ia vėnin titujt e tij, pėr kėtė shkak suita e tij, nė shenjė protesti, vendosi tė mos shkruajė asgjė. Njė roje speciale e pėrbėrė prej 12 ushtarėsh anglezė tė veshur nė uniforma tė kuqe jetonin vazhdimisht pranė vorrit dhe gjatė 20 vjetėve bėnin roje ditė e natė pranė kufomės sė armikut mė tė madh. Para se tė vorrosej Napoleoni, njeriu i tij mė i afėrt dhe mė i besueshėm, Luj Marshani ia preu njė pjesė tė madhe tė flokėve dhe kur u kthye nė Francė vėndoi copėza tė vogla flokėsh nė medaljonet e arta dhe ua dėrgoi tė gjithė tė afėrmve dhe simpatizuesve tė tij.


Njėqind e tredhjetekatėr vjet pas vdekjes sė Napoleonit, njė dentist suedez me emrin Forshufvud, i cili pėrveē shėrimit tė dhėmbėve merrej edhe me toksikologji, vjen nė pėrfundim se smalti i dhėmbėve nuk ėshtė i vdekur, ndėrkaq paraqet indin jetėsor i cili vazhdimisht ushqehet prej plazmės sė gjakut tė cilėn ai e quajti ultrakapilar. Forshufvudi ishte adhurues i madh i
Napoleonit dhe tubonte gjithėfarė portretesh, figura tė vogla e gjėsende tjera qė e pėrkujtonin atė, kurse nė kohėn e lirė lexonte ēdo libėr qė botohej nė lidhje me Napoleonin dhe emrin e tij.


Njė natė vjeshte tė vitit 1955 Forshufvudi i lexonte memoaret e Luj Marshanit. Kėto ishin kujtimet e fundit tė sapopublikuara nė lidhje me jetėn dhe vdekjen e Napoleonit nė ujdhesėn Shėn-Elena, tė shkruara nga njeriu mė i afėrt dhe mė i besueshėm i tij. Nė kėto memoare ndiqej ditė pėr ditė muaji i fundit i jetės sė Napoleonit. Forshufvudi arriti tė njihej me detaje tė cilat nuk mund t’i gjente nė asnjė shkrim tjetėr tė memoareve. Marshani pėrshkruante me njė thjeshtėsi bindėse se si ndihej Napoleoni pėr ēdo ditė veē e veē dhe si Napoleoni vetė i regjistronte disa simptome; ēka ka ngrėnė gjatė ditės dhe si ka qenė reakcioni. Ky ishte njė pėrshkrim i njeriut i cili kishte kaluar shumė orė pranė shtratit tė mbrojtėsit tė tij. Nga pėrshkrimet e hollėsishme tė Marshanit shihej se si Napoleonit i binin qimet e trupit nė pėrjashtim tė atyre tė kokės; ndonjėherė nuk e merrte gjumi tėrė natėn, e herėn tjetėr nuk mund tė zgjohej; i delnin nyjat; si nuk mund ta mbanin kėmbėt etj.
Forshufvudi ndėrlidhi disa gjėra nga pėrditshmėria e Napoleonit me njohuritė e tij nga fusha e helmeve dhe shtroi pyetjen - a ka mundėsi qė Napoleoni tė jetė helmuar? Menjėherė u shtrua pyetja tjetėr se pse autopsia nuk zbuloi asgjė, gjė qė me siguri do tė duhej tė zbulonte gjurmė nga helmimi i tmerrshėm. Mbetet mundėsia tjetėr - helmimi kronik. Simptomet tė cilat Marshani i theksonte nė memoaret e tij bėnin fjalė pėr arsenikun - helmi mė i njohur dhe mė i pėrdorur nė kohėn e Napoleonit, bile edhe mė parė, i njohur me emrin „pluhur trashėgues”, sepse me tė i kanė helmuar prindėrit dhe tė afėrmit pėr t’i trashėguar.


Forshufvudi vendosi qė pjesėn mė tė madhe tė kohės t’ia kushtojė ndriēimit tė enigmės nė lidhje me vdekjen e parakohshme tė Napoleonit. Plotė katėr vjet, mjeku nė laboratorinė e tij bėri hulumtime tė hollėsishme qė kishin tė bėnin me helmime me arsenik dhe tė ngjashme. Sėrish u kthye dhe i lexoi tė gjitha materialet nė lidhje me Napoleonin nė ujdhesėn Shėn-Elena. I studioi nė detaje fatet e tė gjithė njerėzve tė suitės sė Napoleonit, si dhe tė njerėzve qė e internuan - anglezve - dhe u mundua ta zbulojė njė vrasės historik! Pėr tė mė me rėndėsi ishte qė pikėsėpari tė dėshmojė se Napoleoni ka qenė i helmuar. Si ta argumentonte kėtė? Kufoma e Napoleonit, prej asaj kohe qė qėndroi 19 vjet nė ujdhesė, gjendet nė Paris nė njė sarkofag tė ēuditshėm tė mermertė. Cila qeveri franceze do tė pajtohej qė njė njeri i huaj, suedez, ta kontrollojė dhe tė marrė prova nga kufoma e idhullit tė tyre, Napoleonit? Mbeti mundėsi e vetme qė t’u bėhej analizė flokėve qė Marshani i kishte marrė prej kokės sė tij dhe ua kishte shpėrndarė tė afėrmve. Nga toksikologjia mjeku e dinte se flokėt ishin njėri prej vendeve mė tė mira pėr matjen e arsenikut qė pėrmbante trupi, sepse trupi tenton qė ta hudhė helmin pėrmes flokėve.


Metoda pėr njė analizė tė tillė ishte e mirėnjohur dhe shfrytėzohej prej kohėve tė hershme nė njė mėnyrė mjaft primitive dhe tė ngadalshme. Pėr fat tė mirė, nė vitin 1959 dr. Hamilton Smithi - shkencėtar dhe profesor i Universitetit nė Glasgou - nė mėnyrė speciale ėshtė marrė me toksikologji. Ai zbuloi dhe pėrkreu sistemin pėr caktimin e saktė tė sasisė sė arsenikut vetėm pėrmes njė qimeje tė kokės. Kryhet bombardimi nuklear tė cilin e aktivizon arseniku, bile edhe jep mundėsi tė pėrcaktohet prej njėrit skaj tė qimes dėri nė tjetrin, me milimetra nė mėnyrė mjaft tė saktė pėrmbajtja e arsenikut, e po ashtu, edhe koha kur organizmi ka marrė helm.


Me vėshtirėsi tė mėdha Dr. Forshufvudi gjeti prej tre-katėr burimesh perēe tė flokėve tė Napoleonit dhe ia dėrgoi nė Glasgou Dr. Smithit pėr analizė. Dr. Smithi bėri mė se 140 prova. Tė dhėnat pėr sasinė e arsenikut nė flokėt e Napoleonit nė afat mė se pesė vjet qėndrimi nė ujdhesė tregonin pėrmbajtje tė ndryshme - prej 2,8 pjesėve tė milionit deri mė 51,2 pjesėve tė milionit, nė tė gjitha rastet katėr-pesė herė mė shumė nga pėrmbajtja normale prej 0,8.
Kjo tregon fare qartė se Napoleoni ka qenė i helmuar sistematikisht me arsenik gati ēdo ditė. Por kush ishte ai qė e helmonte? Anglezėt apo dikush nga shoqėria e tij? Nė bazė tė hulumtive tė themelta e tė thella u konstatua se vrasės dhe helmues i drejtpėrdrejt ka qenė njeriu nga shoqėria e Napoleonit - gjeneral Montaloni, i cili iu bashkangjit suitės sė Napoleonit menjėherė pas Vaterlos dhe me tė shkoi nė ujdhesėn Shėn-Elena. Ai vetė e ka ruajtė verėn e Napoleonit dhe gjatė mbushjes sė shisheve me verė ai ka futė nė tė edhe sasinė e doemosshme tė arsenikut.

 

Autori i hulumtimeve Dr. Forshufvudi si dhe hulumtuesit e tjerė paraqesin shumė argumente serioze kundėr gjeneral Montalonit, tė cilat, prej momentit qė i studiova thellėsisht, unė personalisht i pranoj pėr kompetentė. Vetė Montaloni nuk ka pasur kurrfarė arsye dhe baze personale pėr ta helmuar Napoleonin. Rreziku dhe flijimi nga ana e tij ishin mjat tė mėdha, do tė thotė tė jetojė i ri pesė vjet e gjysmė nė atė ujdhesė tė shkretė! E vėrteta ėshtė se ai qe dėrguar me njė mision tė tillė, gjė qė kur u kthye u pat shpėrblyer me dhurata tė majme. Kush e shpėrbleu? Kuptohet, armiqtė e pasur tė Napoleonit.


Pas njėzet vjetėsh, kur delegacioni mbretėror francez e transferoi kufomėn e Napoleonit nga ujdhesa Shėn-Elena, pėr ēudi tė tė gjithėve trupi i tij ishte i njėjti si ai ditėn e fundit tė vdekjes sė tij. Teshat ishin kalbur, e trupi - i paprekur, sikur tė kishte qenė i balsamuar. Mirėpo, balsamimi i trupit tė tij para vorrimit nuk ėshtė bėrė. Edhe njė argument pėr helmimin kronik me arsenik ėshtė ky helm i fortė i cili shpejt i shkatėrron qelizat e gjalla dhe nė tė njėjtėn kohė i konzervon. Muzetė shpesh e shfrytėzojnė atė pėr ruajtjen dhe konzervimin e kufomave njerėzore. Bile edhe sot, po qe se zhvulosen gjashtė arkivole, ku ndodhet i vulosur Napoleoni, trupi i tij heshtazi do tė dėshmojė pėr vrasjen e tij nė mėnyrė tinzake.


Menjėherė pas vdekjes sė Napoleonit shkrimtarėt dhe poetėt e famshėm filluan ta pėrshkruajnė jetėn e tij dhe pasojat e mbretėrisė sė tij. Bajroni publikoi „Ode pėr Napoleonin”, Hajne shkruajti baladėn „Die Grenadiere”, Stendli - „Jeta e Napoleonit”. Megjithatė, mė interesante dhe mė kompetente janė veprat e shkruara prej njerėzve tė cilėt i ndanė me Napoleonin pesė vjet e gjysmė tė jetės sė tyre nė ujdhesėn Shėn-Elena. Mjeku i tij O. Mera nė vitin 1822 botoi „Njė zė nga Shėn-Elena”. Nė vitin 1823 gjeneral Montaloni e botoi „Historia e ujdhesės Shėn-Elena”, tė cilėn e kishte shkruar duke qenė nė ujdhesė. Mirėpo, kjo histori nuk ėshtė e plotė, sepse nė tė Sharl-Tristan de Montaloni askund nuk shkruan se kush e helmoi Napoleonin. Kush urdhėroi? Pse u dasht tė kryhej ky krim i madh? La Kejsi i ka kontribuar jashtėzakonisht shumė historisė, sepse pėr ēdo ditė Napoleoni vetė i ka diktuar me orė pėr hollėsitė e tė gjitha luftėrave dhe pėr raportin e tij vetanak ndaj tė sė kaluarės. Nė memoaret e tij La Kejsi e prezenton Napoleonin si njė republikan tė madh i cili ka qenė kundėr luftėrave, i cili e ka pranuar luftėn vetėm atėherė kur Evropa e ka detyruar tė luftojė pėr ta mbrojtur lirinė.


Nė vitin 1827 Viktor Hygo e shkruajti „Ode a la Colonne”. Nė kohėn e sundimit tė Luj Filipit, nė vitin 1833, statuja e Napoleonit u vėndua sėrish nė kolonė nė Paris. Ministri i Punėve tė Brendshme, Remizati, duke e lajmėruar Kuvendin nacional francez pėr vendimin e mbretit qė ta kthejė nė Francė kufomėn e Napoleonit, deklaroi me mburrje: „Franca dhe vetėm Franca do ta ketė kufomėn e Napoleonit”. Kjo risi u pranua nga shumica me duartrokitje. Por, u deklarua edhe opozita, cituar prej Lamartinit: „Hiri i Napoleonit nuk ėshtė ftohur sa duhet qė tė mund tė kapet”.


Nėntėmbėdhjetė vjet pas vdekjes sė Napoleonit, nė vitin 1840, vetė biri i mbretit e transferoi kufomėn e tij prej ujdhesės Shėn-Elena dhe nė mėnyrė mjaft solemne i vendosi nėn kupolėn e shtėpisė sė invalidėve nė Paris.
Nė delegacionin e dėrguar nė ujdhesėn Shėn-Elena morėn pjesė edhe shumė bashkėpunėtorė dhe tė vetinternuar me Napoleonin, njerėz tė tij tė afėrm. Duke vizituar pėr herė tė dytė atė vend ata me keqardhje dhe dhembje pėrkujtuan pesė vjet e gjysmė tė kaluara nė internim. Lokalet dhe dy dhomat e vogla nė tė cilat jetoi dhe vdiq Napoleoni, menjėherė pas vdekjes sė tij u patėn shndėrruar nė ahure pėr lopėt. Tė gjithė njerėzit, kujtimet e tė cilėve ende ishin tė freskėta, nuk mund t’i ndalnin lotėt para skenave tė vėrteta mizore. Bile edhe ushtarėt e pranishėm anglezė e ndienin veten tė papėlqyeshėm.


Nė hapjen e arkivolit ata tė cilėt para njėzet vjetėsh kishin qenė me Napoleonin tash kishin ndryshuar dhe dukeshin shumė mė tė vjetėr se ai qė e kishin lėnė vetė nė ujdhesė. Trupi i tij ishte plotėsisht i ruajtur si nė ditėn e vdekjes. Lėkura e duarve tė tij e kishte ruajtur ngjyrėn e bardhė natyrore.
Disa historianė bashkėkohorė e krahasojnė Napoleonin me Hitlerin dhe Stalinin. Ndoshta ai ka njėfarė ngjashmėrie me Hitlerin, por vetėm nė raport me pėrparimin jashtėzakonisht tė shpejt tė Hitlerit, i cili kėtė, po ashtu, ia ka borxh asaj familje famėkeqe e cila me gjithė zemėr e ndihmoi tė bėhet ai ēka u bė, duke ia imponuar tė njėjtat projekte dhe qėllime - luftėra, luftėra, luftėra! Mirėpo, vend pėr krahasime nuk ka, sepse Hitleri likuidoi shumė hebrenjė, kurse Napoleoni i liroi ata nga getoja. Po ashtu, edhe krahasimi me Stalinin nuk ėshtė me vend, sepse atė krejtėsisht faktorė tjerė e shtynė tė bėhej ai ēka u bė.


Napoleoni, siē e quajnė tė gjithė ka qenė „njeriu i shek. 18”. Nė kohėn e luftėrave qė i udhėhoqi Napoleoni janė llogaritur 500 mijė viktima - vetėm francezė. Kur tė kihet parasysh se nė shumicėn e luftėrave ai ka qenė ngadhnjyes, mund tė paramendohet se sa viktima kanė dhėnė popujt e tjerė tė Evropės.


Ajo qė kontribuoi Napoleoni pėr Francėn, bile edhe pėr Evropėn, mund tė pranohet si pozitive. Industria, e stimuluar nga luftėrat, pėrparoi dukshėm. Por, aristokratėt dhe fisnikėt prej atėherė e deri mė sot, nuk mundėn t’i kthejnė privilegjet e mėparshme. Mė me rėndėsi ėshtė se Napoleoni ka lėnė pas vetes institucione tė qėndrueshme dhe tė shėndosha nė bazė tė tė cilave u ndėrtua Franca moderne: sistemin gjygjėsor, sistemin administrativ, bankėn franceze dhe organizatėn financiare, universitetet dhe akademitė ushtarake. Ai ka lėnė gjurmė tė thella nė historinė franceze dhe nė atė botėrore.


Rothshildi e ndihmoi Anglinė qė ta zhduk Napoleonin por vetėm atėherė kur ai, prodhim dhe vegėl e tyre, e zvogėloi fuqinė e Anglisė. Nuk do tė kishte masonė pa ndihmėn e milionėve tė Rothshildit; Napoleoni do tė kishte pas shpine vetėm disa luftėra tė vogla, mė pak gjakderdhje dhe shumė mė pak rebelime dhe kryengritje qė askujt nuk i nevojiteshin. Prej atėherė kur Majer Rothshildi pėsoi fiasko me zgjedhjen e Napoleonit, gjė qė i kushtoi jashtėzakonisht shumė mjete dhe pakėndshmėri, ai vendosi qė familja tė krijojė pasardhės tė Napoleonit dhe perandor tė tyre personal francez. Dhe duket se kjo u realizua pėrmes djalit tė tij Natanit dhe Hortenzisė - vajzės sė sjellė tė Napoleonit, tė martuar pėr vėllain e Napoleonit - Luj Bonapartėn, mbretin e Holandės. Hortenzia ndodhej vazhdimisht nė skamje materiale dhe merrte huaja prej Rothshildit, tek i cili u ngarkua me shumė borxh. Dihet fare mirė se kjo, po ashtu, i hyri nė zemėr Natan Rothshildit.


Perandori i ardhshėm i Francės, Napoleoni III, i cili sundoi prej vitit 1852 deri mė 1870, sipas karakterit aspak nuk nuk ngjasonte nė familjen Bonaparta. Ai ishte kopie e Natanit, jo vetėm pėr nga fizionomia, por edhe pėr nga karakteri.
Sajrus Hamlini nė veprėn e tij „Therjet armene” shkruan: „Napoleoni III nuk ka pasur asnjė damar tė ndershėm nė karakterin e vet”.
Napoleoni nė ujdhesėn Shėn-Elena ka pasur kohė tė mjaftueshme qė tė mendojė dhe ta vlerėsojė tėrė jetėn si dhe tė gjitha aktivitetet e tij. Pėrfundimin e kėtyre mendimeve e shprehu nė testamentin e vet, ku i jep kėshilla dhe mėsim djalit tė tij, tė sintetizuara nė fjalinė vijuese: „Tė sundosh, kjo do tė thotė t’i lartėsosh dhe t’i pėrhapish moralin, arsimin dhe lumturinė”.

 

____________________________

 

Kreu i shtatė

DINASTIA ROKFELER

 

( Die Rockefeller Dynastie )

 

( Rockefeller family )


“Qė kur tė hyni njėherė nė botėn e Rokfelerėve dhe kur tė mėsoni diē pėr tė, do tė kuptoni se ka edhe shumė gjėsende qė nuk dini”. Mezvinski


“Ne do tė kemi drejtori botėrore pavarėsisht se a e doni ju atė apo jo - pėrmes pushtimit ose pajtimit”. Pėrgjegjja e Xhejms Vartburgut - anėtar i Komitetit pėr lidhje me botėn e jashtme pranė Komisionit tė Senatit pėr ēėshtje tė jashtme.


Prej para 130 vjetėsh e kėndej familja Rokfeler, e cila kaloi nėpėr shumė peripeti dhe biznese tė ndryshme, me mallra dhe pasuri iu imponua, jo vetėm SHBA-ve, por edhe tėrė botės. Luftoi me shumė rivalė dhe konkurrentė tė cilėt i bleu ose i likuidoi qė sot tė bėhet sundues botėror i naftės dhe i bankave nė partneritet me Rothshildin dhe tė tjerėt. Askush nuk ėshtė nė gjendje qė t’i pėrcaktojė pasuritė e saj, si dhe tė ardhurat e saj.
Firma e vajgurit „Ekson”, e cila i takon familjes Rokfeler, ėshtė mė e madhja nė botė, ndėrkaq ajo nuk ėshtė profesion kryesor i Rokfelerėve. Ndėr bankat e shumta qė posedojnė, mė tė njohura janė Siti Bank dhe
اejz Menheth Bank, e cila sipas kėrkesave zė vendin e tretė nė botė, e sipas ndikimit zė vendin e parė. Banka mė e madhe nė botė ėshtė Bank of Amerika, me seli nė Kaliforni dhe ėshtė pronė e dinastisė Rothshild. Tė dy bankat janė shumė tė afėrta njėra me tjetrėn dhe tė lidhura ngusht me anė tė projektit pėr qeverisje botėrore.


Ēejz Menheth Bank e ka prejardhjen prej bashkimit tė Ēejz Bank - pronė e Rokfelerit me Menheth Bank - pronė e Kunit dhe Lobit, tė cilėt gjeneratė pas gjenerate lidhen financiarisht dhe me anė tė lidhjes fisnore me Rothshildin. Momentalisht اejz Menheth Bank ka mė se 60 mijė banka - filiala nė botė, bile edhe nė Bashkimin Sovjetik (nė Moskė).


اejz Menheth Bank i ngjanė njė shteti tė pavarur dhe tė fuqishėm, i cili mallra dhe pasuri ka mė shumė se shumė shtete tjera tė botės. Dejvid Rokfeleri ka pasur takime me shumė mė shumė shefa tė shteteve se cilido qoftė shef ose udhėheqės shtetėror nė botė. Ai ka biseduar edhe me udhėheqėsit e Kinės, tė Bashkimit Sovjetik dhe tė shteteve tjera qė deri paradokohėsh kanė qenė vende socialiste. Tė gjitha bankat e Rokfelerve financojnė dhe janė tė lidhura ngusht me mė se 50 kompani mė tė mėdha tė sigurimit nė botė, punojnė me avoaret e tyre. Kontrollojnė shumė linja ajrore dhe korporatat e mėdha, si: IBM, Mobil, Teksako, Boing, Kseroks, kompaninė jashtėzakonisht tė madhe telefonike Ei Ti and Ti dhe shumė tė tjera. I kontrollojnė pothuajse tė gjitha shtetet nė botė pavarėsisht nga pėrcaktimet e tyre ideologjike - shtetet kapitaliste dhe socialiste. Shumė mė lehtė pėr ta ėshtė t’i kontrollojnė vendet socialiste, ku duhet patjetėr ta vėnė nėn kontroll vetėm njė njeri - diktatorin, kurse nė botėn kapitaliste njerėzit qė pėrbėjnė shtresėn e mesme ende janė tė pavarur dhe tė panėnshtruar.


Themeluesi i dinastisė, Xhon D. Rokfeler, ka qenė njeriu mė i urrejtur nė Amerikė. Pesė djemtė e tij nga gjenerata e re nxorėn mėsim prej disa gabimeve tė babait tė tyre. Duke i zbatuar tė gjitha maniret e tij tė vjetra eksploatuese, ata bėnė orvatje qė ta prezentojnė emrin e familjes nė njė dritė tjetėr mė tė pėrshtatshme dhe kėtė e arritėn deri nė njėfarė shkalle me anė tė formimit tė njė numri tė madh tė fondacioneve tė ndryshme.
Fondacioni i parė u formua nė vitin 1901 me emrin „Instituti i Rokfelerit pėr hulumtime medicinale”. Ndėrkaq emri i kėtij instituti mishėronte humanitetin, i cili, nė realitet, kishte krejtėsisht qėllim tjetėr dhe tė dyfishtė: i paramendonte vitaminet qė shfrytėzoheshin pėr preventivė nga ēfarėdo sėmundje tė cilat shumė shpejt iu imponuan tregut dhe pėr prodhimin e tė cilave Rokfeleri investoi mjete tė mėdha.


Me anė tė formimit tė njė numri tė madh fondacionesh Rokfeleri nė njė mėnyrė perfide i bėnte bisht pagesės sė tatimit nė tė ardhurat e pėrgjithshme nė SHBA, i cili ishte i obligueshėm pėr secilin amerikan dhe nė tė cilin mbėshtetej shteti. Nė SHBA fondacionet ishin tė liruara prej tatimit, sepse paramendohej se ata ishin formuar pėr qėllime humane dhe bamirėse: pėr hulumtime medicinale, pėr tė ndihmuar institutet shkencore, pėr tė ndihmuar studentė amerikanė e ndėrkombėtarė dhe pėr fusha tė ndryshme qė do tė kishin nevojė pėr ndihmė private.


Ata e shfrytėzonin mjeshtrinė ligjore vijuese - gjysmėn e tė ardhurave personale e futnin nė fondacion - dhe nė kėtė mėnyrė liroheshin nga tatimi. Me gjysmėn tjetėr mbanin shumė kolegje dhe institute, tė cilėve ua impononin ideologjinė e tyre dhe i mbanin nėn kontroll. Prej disa gjeneratave tashmė kishin krijuar kuadrot e veta. Tė gjithė ata tė cilėt e kishin mbaruar Universitetin e Harvardit ndodheshin nė pozitat mė tė larta tė administratės.
Fotgrafia ėshtė e qartė. Prej atėherė kur Rokfelerėt i mbanin nė kontroll bankat, naftėn, kompanitė mė tė mėdha prodhuese, kompanitė e sigurimit, sistemin arsimor, mjekėsinė dhe mė me rėndėsi - administratėn, ata qeverisnin jo vetėm me SHBA-tė, por edhe me tėrė botėn.
Sado qė tė tingėllojė ēuditshėm, fondacionet e Rokfelerit financonin personalitete dhe organizata qė kishin pėr qėllim propagimin dhe realizimin e ideologjisė komuniste nėpėr shkolla. Ata publikonin dhe financonin shumicėn e teksteve shkollore tė cilat me asgjė nuk dallonin prej atyre nė shtetet socialiste.


Ata bile nuk e harruan edhe religjionin i cili luan rol tė rėndėsishėm nė formimin e opinionit publik. Para shumė kohėsh ata formuan shkollė speciale pėr priftėrinj nė Nju-Jork, e cila ishte njėra ndėr shkollat mė tė njohura dhe mė me ndikim. Tė gjithė edukatorėt e kėsaj shkolle tashmė nuk ishin propagandistė tė krishtėrizmit, por tė socializmit. Ja, pra, pse shumica e priftėrinjve, pastorale dhe kisha nė Amerikė, bile edhe nė tėrė botėn, nuk ishin asgjė tjetėr, pėrveēse ndėrmarrje tė mėdha financiare tė cilat pėrmbaheshin dhe mbėshteteshin nė naivitetin e shumė njerėzve tė mirė.
Vite me radhė unė e kam shtruar pyetjen tė cilėn jam i bindur se do ta shtroni edhe ju duke e lexuar kėtė libėr. Pse Rokfelerėt, kapitalistėt mė tė mėdhenj nė botė, harxhojnė miliarda dollarė dhe financojnė armiqtė e vet - socialistėt? Pothuajse tė gjitha dhuratat nė madhėsi tė qindra milionėve qė Rokfelerėt i kanė dhėnė dhe i japin janė pėr ta ashpėrsuar dhe ndihmuar socializmin. Kundėrshtarėt e konkurrencės, ata do tė duhej tė jenė kundėrshtarė tė nisiativės private, e cila do t’i pengojė.

 

Ata e drejtojnė qeverisjen e disa shteteve vetėm pėr t’i realizuar interesat e tyre vetanake. Rruga mė e lehtė pėr ta mėnjanuar konkurrencėn, pėr ta kontrolluar tregtinė, bankat, resurset natyrore dhe pothuajse mbi tė gjitha, ėshtė ta shfrytėzosh fuqinė e pushtetit. Kurse pėr t’i kontrolluar monopolet botėrore duhet tė vėshė njė pushtet botėror, ky edhe ėshtė qėllimi i tyre final.
اelėsi i tėrė organizatės sė tyre ėshtė Komiteti pėr bashkėpunim me botėn e jashtme, truri dhe kompjuteri i oktopodit, me kryetarin Dejvid Rokfeler.
Qėllimi kryesor i kėsaj qeverie botėrore, e kontrolluar nga Rothshildi, Rokfeleri dhe nga disa magnatė tjerė, ėshtė qė t’i vė plotėsisht nėn kontroll tė gjitha shtetet nė botė. Kohėve tė fundit gjithė e mė tepėr po qarkullon fraza: „renditje e re botėrore”. Pėr tė njėjtėn gjė ka folur Hitleri, Musolini dhe japonezėt. Kjo nuk ėshtė gjė e re. Kjo ėshtė njė ide e vjetėr e patriarkut Rothshild, Novus Ordo Seclorum, e menduar dhe e lėshuar nė veprim prej agjenturės sė tij Iluminatėt. Kjo ide u bė aq e njohur sa qė hasej bile edhe nė banknotė nėn moton e sipėrme, e futur prej atyre qė sundonin dhe i shtypnin paratė.


Njė „renditje e re botėrore” kėsisoji ka pėr qėllim kontrollin ndėrkombėtar tė armatės, armatimit, tatimeve, sistemit arsimor dhe absolutisht mbi tė gjitha. Kush ta kontrollojė? Kuptohet vėllezėrit mė tė mėdhenj - Rothshildėt dhe Rokfelerėt. Plani i tyre final ėshtė tė vehet diktatura botėrore, tė cilėn disa ndoshta do ta quajnė socializėm, tė dytėt komunizėm, e tė tjerėt fashizėm. Unė do ta quaj me ndėrgjegjje tė pastėr: „diktaturė ndėrkombėtare kapitaliste”.


Revolucioni bolshevik nė Rusi ka lėnė gjurmė tė thella nė histori. Shumica e njerėzve mendojnė se revolucioni ka qenė i suksesshėm dhe se ėshtė imponuar me ndihmėn e fshatarėsisė sė lodhur nga tirania mbretėrore. Bile kėshtu shkruan nė shumė tekste tė sotshme shkollore tė historisė. E vėrteta ėshtė se revolucioni sovjetik ėshtė zhvilluar nė rrethana krejtėsisht tjera. Mbreti abdikoi shtatė muaj para revolucionit dhe nė Rusi sundoi Qeveria e pėrkohshme e Lvovit, i cili menjėherė filloi tė bėjė reforma nė qeverisjen ruse sipas shembullit tė republikės amerikane. Mirėpo, si do ta bėnin njė gabim tė tillė Rithshildi dhe Rokfeleri? Si do t’i lejonin Rusisė qė tė decentralizohej si SHBA-tė dhe tė ballafaqohej me tė njėjtat probleme nė nisiativėn private? Ata mė tepėr e donin njė qeverisje centraliste, tė cilėn do ta financonin dhe i imponuan Rusisė njė sistem joproduktiv ekonomik tė mvarur nga Perėndimi, kėshtu qė ai vazhdimisht tė ketė ndikim pėrmes kapitalit dhe teknologjisė. Ja, pra, pse ata me manevrime tė mėdha e ndėrruan Lvovin me Kerenskin, i cili ishte trampolinė e ardhjes sė bolshevikėve tė cilėt u imponuan si oponentė tė tyre. Udhėheqėsit e drejtpėrdrejtė pas revolucionit, Lenini dhe Trocki, pikėsėpari nuk ndodheshin nė Rusi. Lenini ndodhej nė Zvicėr, e Trocki - nė SHBA, ku redaktonte revistėn komuniste. Dhe tė dy u kthyen nė Rusi, jo pse populli i thirri, por pėr shkak se ata i dėrgoi Rithshildi dhe Rokfeleri.


Trocki, e po ashtu edhe Lenini, shkuan nė Rusi me shuma tė mėdha parash. Njėri i pranoi prej Morganit, e tjetri prej Vartburgut nė Gjermani. Nga kjo shihet se revolucionin nuk e pėrgatitėn as komunistėt, as bolshevikėt, as demokratėt e as socialistėt, por monopolistėt superzengjinė ndėrkombėtarė, tė cilėt me kėtė ia arritėn njėrit prej qėllimeve tė tyre - sistemi ekonomik tė udhėhiqet prej njė qendre dhe tė jetė i mvarur prej tyre. Tė mos harrojmė se Rusia para revolucionit ndodhej nė zhvillim e sipėr industrial dhe ekonomik, e cila filloi t’i konkurrojė superioritetit financiar dhe industrial amerikan. Plani pėr pazaret ruse, njėri ndėr planet mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishėm pėr kapitalistėt, u hartua dhjetra vjetė mė parė. Me anė tė „Manifestit tė partisė komuniste”, tė hartuar prej Karl Marksit, te njerėzit u krijua njė disponim i fortė negativ kundėr kapitalizmit, gjė qė ky ishte edhe qėllimi i dinastisė.


Plotėsisht ėshtė e logjikshme tė pranohet se ata njerėz, tė cilėt nuk frikėsoheshin prej komunizmit ndėrkombėtar, e financonin dhe kooperonin me tė. Pėrse? Pėr atė se ata e kontrollonin. Menjėherė pas revolucionit kjo klikė futi nė Bashkimin Sovjetik njė numėr tė madh agjentėsh tė udhėhequr prej Trockit qė t’i zėnė tė gjitha pozitat udhėheqėse. Shumė dokumente tė arkivave amerikane dėshmojnė se pothuajse krejt atė qė posedojnė rusėt e kanė marrė prej amerikanėve. Bile pa kurrfarė zmadhimesh mund tė thuhet se Bashkimi Sovjetik ėshtė fėmija i SHBA-ve.


Siē pėrmendėm mė lartė, industria e naftės nė Rusi, pak para revolucionit jo vetėm qė filloi t’i konkurrojė, por edhe t’ia tejkalojė Amerikės, e cila zė vendin e parė nė botė nė prodhimtari tė naftės. Pas revolucionit, prodhimtaria e naftės nė BRSS nė mėnyrė katastrofale u zvogėlua dhe „Standard Ojli” i Rokfelerit sėrish u kthye nė vendin e parė.


Nė vitin 1926 Rokfeleri dhe disa kompani vajgurore tė nėnshtruara tė tij lidhėn kontratė me BRSS pėr ta shitur naftėn ruse nė trgun evropian, e pėr kompenzim i dhanė 75 milionė dollarė hua Bashkimit Sovjetik. Njė vit mė vonė partneri i fshehur i BRSS ndėrtoi rafineri tė naftės nė vend, me ēka i ndihmoi ekonomisė sė tij. Si duket edhe kėsaj radhe Rokfeleri i fitoi dividendėt e vet nga rafineria qė e ndėrtoi. Nė vitin 1964 Rokfelerin e thirri Hrushēovi nė Moskė, dhe pasi u kthye nė SHBA e dha deklaratėn qė vijon: „Hrushēovi dėshiron kredi mė tė mėdha dhe mė afatgjate prej SHBA-ve”.


Pas largimit tė Hrushēovit, nė vitin 1966 ai u takua me Brezhnjevin pranė Detit tė Zi qė t’i vazhdojė raportet e kontraktuara me udhėheqėsin e ri. Menjėherė pas kthimit tė tij, Kryetari Xhonson i bėri presion Kongresit qė ta zvogėlojė kontrollin dhe carinėn eksportuese midis SHBA-ve dhe shteteve komuniste evropiane. Shumė mallėra qė deri atėherė konsideroheshin si mallėra strategjikė, u liruan nga embargoja. Nė mesin e atyre mallėrave benin pjesė: perimet, drithėrat, ushqimi i kafshėve, kauēuku i papėrpunuar, pemėt e konzervuara, tekstili, plehėrat artificialė dhe shumė maqina e instrumente. Dhe mbi tė gjitha, shumė mallėra mbetėn si mallėra strategjikė, eksportimi i tė cilėve ndalohej nė vendet komuniste - pėr shembull, eksportimi i tankeve amerikane nė Bashkimin Sovjetik dhe nė vendet e tjera komuniste.

 

Dhe pėrkundėr kėsaj SHBA-tė pėrmes Rokfelerit arritėn tė ndėrtonin fabrikė nė lumin Kama, e cila tash pėr tash zė vendin e parė nė botė me prodhimin e motorėve tė tankeve dhe tė pjesėve tjera ushtarake. Gjithashtu, nuk mund tė eksportoheshin mitralezė dhe plumba, kurse materiale dhe pajisje pėr njė fabrikė tė prodhimit tė mitralezėve mund tė eksportoheshin. Plumbat dhe baruti ishin nė regjistrin e mallėrave strategjikė, por komponentėt dhe kimikaljet pėr prodhimin e tyre ishin liruar nga embargoja.
Me kėtė qė pėrmendėm mė lartė dėshiroj tė nėnvizoj dhe t’ia tėrheq vėmendjen lexuesit se si faktet kaq tė qarta janė shtrembėruar dhe janė reduktuar vetėm nė njė - nė biznes dhe interes vetanak tė atyre magnatėve financiarė.


Shumė gjėsende qė janė ruajtur nė fshehtėsi fillojnė tė dalin nė shesh me krijimin e korporatave tė ndryshme. Kėshtu, pėr shembull, „Korporata ekonomike ndėrkombėtare” e udhėhequr nga i biri i Rokfelerit, nipi i Oldrihut (njėri nga themeluesit e Rezervės Federale) dhe „N. M. Rothshildi dhe bijtė” nga Londra kanė ndėrtuar nė Bashkimin Sovjetik dhe momentalisht ndėrtojnė mė se dhjetė fabrika pėr kauēuk dhe njė fabrikė tė madhe pėr alumin, njėri prej materialeve mė tė rėndėsishme pėr prodhimin e aeroplanėve.


Pėr zhvillimin dhe pėrpunimin e njė projekti tė gazit natyror nė Sibir „Eksoni” lėshoi 1,5 miliardė dollarė, ndėrkaq raportet huamarrėse u ruajtėn nė fshehtėsi. Fabrika ultramoderne pėr plehėra artificialė, e ndėrtuar nė SHBA, u bartė pjesė-pjesė, u montua dhe u ndėrtua nė Bashkimin Sovjetik. Vlera e saj ishte 400 milionė dollarė, prej tė cilėve sovjetėt paguan vetėm 40 milionė, kurse shumėn tjetėr prej 360 milionėve e paguajtėn SHBA-tė.
Veē kėsaj, Rokfeleri ka pasur tė drejta tė posaēme tė realizojė (tė bartė) nė Bashkimin Sovjetik risi teknologjike tė fushave tė ndryshme, duke inkuadruar bile edhe atė ushtarake. Pėr kėtė qėllim u formua banka speciale pėr import-eksport, e cila menjėherė i ka paguar eksportuesit pėr mallėrat ose pėr patentėn e dorėzuar, kurse raportet e mėtejshme janė rregulluar brenda, midis BRSS dhe pėrfaqėsuesve tė Rokfelerėve nė Moskė, me seli nė sheshin „Karl Marks”, Nr. 1, tel. 225-627.


Lidhjet e Rokfelerit me vendet e tjera socialiste janė mbajtur pėrmes pėrfaqėsisė sė tij nė Vjenė (Austri). Kohėve tė fundit ata po depėrtojnė edhe nė Kinė. Ndėrtohen fabrika dhe ndėrmarrje tė mėdha amerikane. Futen kapitale dhe teknikė pėr pėrpunimin dhe zhvillimin e industrisė sė naftės. „Standard Ojlit” i ėshtė dhėnė e drejtė nga Republika Popullore e Kinės tė sondojė dhe tė zbulojė burime tė reja tė naftės.


Tė gjitha kėto orvatje dhe investime tė mėdha qė bėjnė kapitalistėt pėr tė depėrtuar nė botėn komuniste, krejtėsisht ndryshe nga ajo e tyre, pėr shumicėn e njerėzve janė enigmė e pazbėrthyer, tė cilėt presin mė shpejt ta shohin vorrimin e kapitalizmit, tė paralajmėruar shumė herė prej Marksit, Leninit, Stalinit, Hrushēovit dhe prijėsve tjerė komunistė.


Pjesėn mė tė madhe tė jetės e kam kaluar nė vendlindjen time, nė Bullgari. I kam pėrjetuar edhe njėrin edhe tjetrin sistem. Nė vitin 1944 e kam parė sistemin qė i paraprinte sistemit komunist. Kam marrė pjesė nė Luftėn e Dytė Botėrore edhe nė njėrin sistem politik edhe nė tjetrin. Kam menduar se i njohė mirė tė dy sistemet, por u mashtrova. Pėr shtetet e vogla si Bullgaria nuk mund tė flitet pėr atė kapitalizėm qė ekziston nė Perėndim, e veēanėrisht nė Amerikė. Njė kapitalizėm tė tillė nuk e kam njohur, sepse nuk kam jetuar nė atė sistem.

 

Sistemin komunist, po ashtu, e kam njohur deri nė njėfarė shkalle, vetėm aq sa e kam parė dhe ndier. Literatura ka qenė mjaft e kufizuar qė tė mė ofrojė njohuri objektive nė lidhje me kėto dy ideologji dominuese nė botė. U dasht patjetėr tė jetoj njėzet vjet nė Perėndim, posaēėrisht nė Amerikė qė tė mėsoj dhe tė kuptoj shumė mė shumė. Megjithatė e vėrteta ėshtė tjetėrfare. Rothshildėt dhe Rokfelerėt pėr komunizmin dinė diē qė ne nuk dimė. Pas kėtyre financimeve kaq tė mėdha dhe ndihmave me kaq pėrkushtim pa kurrfarė frike, ėshtė logjike tė mendohet se ata jo vetėm qė janė partnerė tė tyre, por i mbanė tėrėsisht nėn kontroll.


Mė se shtatėdhjetė vjet kapitalistėt e planifikuan zhvillimin e komunizmit dhe nuk u treguan naivė ndaj tij. Magnatėt financiarė e dinin fare mirė se komunizmi nuk ishte nė gjendje t’i zhdukė, sepse ata e mbanin fortė dhe e qeverisnin pėr qėllimet e tyre vetanake. Ata kishin pėr qėllim qė t’i shfrytėzonin popullatėn, energjinė, prodhimtarinė dhe mundėsitė financiare si formė pėr kontrollimin e popujve. Kjo ėshtė „renditja e re botėrore” pėr tė cilėn kanė folur Napoleoni, Hitleri, Stalini etj. Kush ėshtė sundimtari? Ai i cili e paguan shpėrblimin. Socializmi i Rokfelerit nuk ėshtė sistem pėr rindarje tė pasurive, e posaēėrisht jo tė pasurisė sė tij, por sistem pėr kontrollimin e njerėzve. Socializmi ia pėrcjellė pushtetin Qeverisė, tė cilėn nga ana tjetėr e kontrollon Rokfeleri.


Pasi qė pėr ēdo amerikan emri Rokfeler paraqet kapitalin gjigant, do tė ishte shumė vėshtirė qė dikush prej familjes tė zė pozitėn e kryetarit tė SHBA-ve. I zgjedhur i familjes ka qenė Nelson Rokfeleri i cili disa herė u kandidua, por pa sukses, pastaj vendosi tė zė njė funksion tė lartė dhe pėrgjegjės nė njė mėnyrė tjetėr - pa zgjedhje.


Nga presioni i fortė, kryetari Spiro Egnju dha dorėheqje dhe nė vend tė tij erdhi Fordi, anėtar i organizatės sė Rokfelerit. Faza e parė mbaroi, pastaj filluan pėrgatitjet pėr tė dytėn. Niksoni duhej nė ēdo mėnyrė tė shkarkohet nga pozita e kryetarit. Kuajt e Trojės nė kabinetin e Niksonit - Kisinxheri dhe Gjenerali Hejg, tė dy anėtarė tė Komitetit pėr lidhje me botėn e jashtme, ishin njerėzit mė tė afėrt tė Rokfelerit. Ata prej brenda e pėrgatitėn tė ashtuquajturėn aferė mjaft tė zhurmshme „Votergejt”. Kjo e detyroi Niksonin qė tė tėrhiqet nga pozita e kryetarit dhe nė atė funksion ta lė nėnkryetarin, Fordin, i cili nga ana e tij zgjodhi pėr nėnkryetar tė vetin Nelson Rokfelerin. Rokfeleri e mori kontrollėn nė udhėheqjen e politikės nacionale, kurse Kisinxheri u kthye nė politikėn e jashtme dhe nė kėtė mėnyrė Familja Rokfeler tashmė qeveriste me tė gjitha funksionet.


Nė ndėrkohė, Fordit i bėnė disa atentate tė dyshimta pėr ta likuiduar. Sikur njėri prej tyre tė kishte qenė i suksesshėm, pozitėn e kryetarit sipas rendit kushtetutar do ta zente nėnkryetari, Nelson Rokfeleri. Ashtu siē kanė pasur dobi disa shekuj me radhė Rothshildėt prej tė gjitha luftėrave, Rokfelerėt kanė kontribuar pėr ngritjen e autoritetit tė Amerikės nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore, e po ashtu edhe nė luftėn e Koresė dhe tė Vietnamit. Nga kjo kanė nxjerrė fitime tė mėdha. Duke kontrolluar qeveritė, drejtėpėrsėdrejti ose tėrthorazi, ata ēdo gjė kanė mbajtur nėn kontroll, sipas kėsaj „ata na kontrollojnė neve tė gjithėve”.

 

____________________________

 

Kreu i tetė

REVOLUCIONI BOLSHEVIK

 

( BOLSHEVIK REVOLUTION )

 

( Bolshevik )

 

( Bolsheviks in the Russian revolution - how the revolution degenerated )


Revolucioni bolshevik ka filluar shumė mė herėt se viti 1917. Nė vitin 1879 Xhon Rokfeleri me kompaninė e tij „Standard Ojl” ka kontrolluar 95 pėrqind tė rafinerive vajgurore amerikane, me ambicje qė tė arrijė tė mbajė kontrollin botėror.


Nė vitin 1883 rusėt zbuluan rezerva tė mėdha tė naftės nė Baku dhe e zhvilluan shumė shpejt kėtė pasuri tė madhe. Rokfeleri fitoi njė konkurrent serioz nga ana e Rusisė, e cila vetėm pas pesė vjetėsh - nė vitin 1888 - e zuri tregun botėror. Prodhimi i vajgurit nė Rusi u rritė shumė shpejt. Nė vitin 1860 SHBA-tė prodhonin 70 mijė tonė, kurse Rusia - 1.300 tonė, ndėrkaq nė vitin 1901 SHBA-tė e rritėn prodhimin e tyre nė 10 milionė tonė, kurse rusėt - nė 12 milionė e 200 mijė tonė. Kjo i mundėsoi Rusisė qė tė bėhet njėri ndėr vendet mė tė industrializuara nė botė dhe nė vitin 1913 ajo nė bazė tė prodhimtarisė industriale ua tejkaloi SHBA-ve, Anglisė dhe Gjermanisė.

Revolucioni bolshevik nė vitin 1917 e gjeti Rusinė nė njė progres ekonomik i cili nė njė shkallė tė madhe i mundėsonte zhvillimit tė shtresės sė mesme - armikut mė tė madh tė atyre qė pėrgatitnin komplotin, e ky ishte njėri prej shkaqeve tė revolucionit. Shkaku tjetėr i kėsaj ishte disfata e Napoleonit dhe hyrja e ushtrisė ruse nė Paris, nė vitin 1814 shumė aristokratė rusė e vizituan Francėn dhe i pėrkrahėn idetė liberale revolucionare, kurse si rezultat i kėsaj u formuan dy llozha tė fshehta masone nė Rusi. Kėta llozha tė njėjta masone mė vonė luajtėn rol vendimtar pėr revolucionin, posaēėrisht me formimin e qeverisė e cila tėrėsisht e zėvendėsoi mbretin pas abdikimit tė tij.
Partia socialdemokrate e punėtorėve mė vonė u shndėrrua nė Partinė komuniste ruse tė udhėhequr nga Lenini dhe Trocki.


Momenti vendimtar pėr revolucionin rus u paraqit nė vitin 1905 nė Londėr (Angli), kur Organizata Fabiane iu dha revolucionarėve hua tė mėdha pėr ta filluar revolucionin. Shumė anėtarė tė kėsaj organizate, po ashtu, i dhanė hua shuma tė mėdha parashė. Njėri prej tyre ishte anėtari i njohur, Xhozef Felsi - magnati amerikan i sapunėve, i cili vetė dha shuma tė mėdha pėr tė njėjtin qėllim.


Jakob Shifi, Xhorxh Kenani, Morgani dhe disa banka tė Nju-Jorkut i dhanė hua Japonisė 30 milionė dollarė qė ta sulmojė Rusinė nga Lindja dhe nė kėtė mėnyrė t’ua lehtėsojė bolshevikėve, tė cilėt mė 1 maj tė vitit 1905 e filluan revolucionin, por pa sukses. Lenini ndodhej nė Zvicėr, Trocki - nė SHBA, kurse Stalini - nė Sibir. Japonezėt, pėr shėrbimin qė ua bėri Kenani, e shpėrblyen me dy dekoratat e tyre mė tė mėdha: „Medaljonin e artė luftarak” dhe „Thesarin e shenjtė”.


Qysh nė vitin 1915 nė Nju-Jork u themelua korporata e veēantė pėr koordinimin e ndihmave, posaēėrishte pėr atė tė bolshevikėve. Organizatorė tė kėsaj ishin Rokfeleri, Morgani dhe Neshenel Siti Bank. Kryetar i korporatės u emėrua Frenk Vanderlipi me direktorėt: Diponin, Oto Kanin dhe pėrfaqėsues tė tjerė tė bankave e magnatė tė njohur bankar. Askush nuk do tė mund tė mendonte seriozisht se kapitalistėt e rangut tė tillė do ta financonin njė revolucion antikapitalist, por njė gjė e tillė ndodhi dhe ėshtė fakt i pakontestueshėm.


Komanda gjenerale ruse pranoi prej njė agjenti tė vet nė Nju-Jork raportin me datė tė 15 shkurtit tė vitit 1916. I njėjti dokument u bė i njohur nė botė pėrmes librit tė shkrimtarit Boris Brasoli „Bota nė udhėkryqe”. Ja, pra, njė pjesė tė raportit: „Mė 14 shkurt tė vitit 1916 nė pjesėn lindore tė Nju-Jorkut u mbajt njė tubim i fshehur, ku morėn pjesė 62 delegatė. Pesėdhjetė prej tyre ishin veteranė tė revolucionit nė vitin 1905, kurse tė tjerėt ishin anėtarė tė ri. Shumica e delegatėve i takonin shtresės intelektuale: mjekė, publicistė etj. Tubimi kishte pėr qėllim tė shqyrtojė mėnyrat e fillimit tė revolucionit tė madh nė Rusi. Sipas pjesės dėrmuese tė delegatėve nė kėtė ēast kushtet ishin mjaft tė volitshme, nė pėrjashtim tė ēėshtjes financiare. Kur iu shtrua kjo ēėshtje tubimit, menjėherė dikush prej anėtarėve lajmėroi se kjo ēėshtje ėshtė zgjidhur, e nė lidhje me tė shumė herė u pėrmend emri i Jakob Shifit.
Pasi abdikoi mbreti - mė 15 mars tė vitit 1917 - u krijua qeveri e pėrkohshme me nė krye socialistin Korenski, i cili menjėherė shpalli amnesti tė pėrgjithshme.

 

Lenini, Stalini dhe Trocki u kthyen nė Rusi dhe kėsaj radhe, nė vjeshtė tė vitit 1917, revolucioni bolshevik u krye me sukses. Trocki e lėshoi Nju-Jorkun mė 27 mars tė vitit 1917 sė bashku me 275 ithtarė tė tij dhe u nis pėr nė Kanadė. Nė Skocinė e Re organet shtetėrore kanadeze, kur zbuluan te Trocki dhjetė mijė dollarė - shumė e madhe pėr atė kohė, e ndalėn. Edhe pse Trocki posedonte pasosaportė amerikane, kanadezėt rrefuzuan qė ta lėshonin, sepse e dinin se kush ėshtė Trocki dhe pse kthehej nė Rusi. Nė tė njėjtėn kohė Kanada, SHBA-tė dhe Mbretėria Ruse ndodheshin nė luftė me Gjermaninė. Revolucioni ishte kundėr interesave tė Kanadasė dhe SHBA-ve, sepse nė rast se fitonte Lenini do tė lidhte kontratė paqesore me Gjermaninė, e cila do ta lironte ushtrinė e saj nga fronti rus dhe do ta drejtonte kundėr ushtrisė kanadeze dhe amerikane, ashtu edhe ndodhi. Nga presioni i kryetarit amerikan, Vilsonit, kanadezėt e lėshuan Trockin dhe ata tė cilėt e shoqėronin.


Lenini, po ashtu, e lėshoi Zvicrėn me tredhjetedy ithtarė tė tij nė njė tren tė blinduar ushtarak gjerman, duke kaluar vijat ushtarake gjermane, i mbrojtur nga ushtarėt gjermanė. Paramendohet se Lenini qysh mė parė ishte marrė vesh me gjermanėt se menjėherė sapo ta marrė pushtetin do ta ndėrpresė luftėn me gjermanėt. Bankierėt amerikanė pse e zgjodhėn Leninin tė bashkėpunojė me ta nė punėn e tyre? Pėr shkak se programi e tij parashihte nacionalizimin e bankave. E para, me krijimin e njė banke shtetėrore i jepej mundėsi administratės tė din nė ēdo moment se ēka hyn dhe del nga banka e cila tashmė ndodhej nėn drejtimin dhe kontrollimin e tyre. E dyta, me anė tė sindikatave tė punėtorėve mundėsohej rreptėsisht kontrollimi i punėtorėve. E treta, nacionalizimi i sindikatave, me ēka anuloheshin fshehtėsitė tregtare. E katėrta, rregullimi i kufizimeve konsumuese dhe shumė kufizimeve tjera, ishin vetėm nė favor tė kapitalit gjigant.


Unė personalisht do ta pranoja njė pjesė tė kėtij programi, nėse ai vėrtet do t’i shėrbente popullit she shtetit, por pikėrisht ky program ėshtė nė shėrbim tė pasanikėve tė mėdhenj, tė cilėt, duke e hequr pronėn private, atė e vėnė nėn kontrollin e shtetit. Kurse shteti kontrollohet nga i ashtuquajtura „renditje botėrore”, pushteti i tė cilės, po ashtu, shtrihet mbi tėrė njerėzinė.
Paratė tė cilat gjermanėt i dhanė pėr revolucionin shpejt u shkrinė nė Rusi. Lenini kishte nevojė pėr mė shumė mjete, sepse revolucioni ende nuk kishte mbaruar. Ai iu drejtua pėr ndihmė Vilsonit, i cili menjėherė i dėrgoi 20 milionė dollarė prej fondit tė tij special ushtarak. Kjo ndodhet e regjistruar nė regjistrat e Kongresit me numėr NJ 8714.I5 dhe tregon se pėr ēka janė harxhuar kėta 100 milionė dollarė tė votuar nga Kongresi pėr fondin ushtarak. E njėjta shumė e harxhuar dokumentohet edhe nė regjistrat e Kongresit tė 2 shtatorit tė vitit 1919.


Menjėherė pas revolucionit qeveria bolshevike shpalli zyrtarisht se ėshtė robėruar e tėrė familja mbretėrore: mbreti, mbretėresha, trashėgimtari i fronit dhe katėr vajzat, dhe se janė vrarė nė Ekaterininburg dhe trupat e tyre janė gjuajtur nė njė minierė tė braktisur. Gjatė shumė hulumtimeve qė u bėnė nė minierė e gjetiu nuk u gjetėn kurrfarė gjurmėsh qė do ta vėrtetonin deklaratėn e tillė. Shumė biseda dėgjoheshin nėpėr tėrė Evropėn se familja mbretėrore ėshtė shėndosh e mirė, kurse qeveria bolshevike vazhdimisht pohonte se ata tė gjithė janė tė vrarė. Nė vitin 1961 njė gjeneral i informacionit ushtarak polak me emrin Mihail Golonievski dezertoi nė SHBA dhe i dorėzoi emrat e qindra agjentėve sovjetikė nė shtetet perėndimore. Sipas Xhon Norpelit, agjent i Zyrės federale pėr hulumtime, nė dėshminė e dhėnė para komisionit tė senatit pėr sigurimin e brendshėm, tė gjitha tė dhėnat e Golonievskit u treguan plotėsisht tė sakta dhe agjentėt e huaj qė ai i lajmėroi u dėnuan pėrveē njėrit prej tyre - Henri Kisinxherit - tė cilin bile as qė e morėn nė pyetje. Hollėsitė rreth emrit tė Kisinxherit janė pėrshkruar nė librin e Frenk Kapelit „Henri Kisinxheri - agjent sovjetik”.


Pohimi tjetėr ende mė interesant i Golonievskit ėshtė se askush prej familjes mbretėrore nuk ėshtė vrarė, dhe se prej vitit 1918 anėtarėt e saj jetojnė nė Evropė me emra anonimė nė njė shtet miqėsor. Pohimi nė fjalė nuk ėshtė vėrtetuar plotėsisht, por disa fakte tė shtyjnė pėr t’i besuar. Nė vitin 1970 qeveria angleze i zbuloi disa dokumente qė vėrtetojnė se nė vitin 1917 kryetari i SHBA-ve, Vilsoni, dėrgoi njė delegacion tė fshehur nė Rusi, i cili ndoshta vitin e ardhshėm arriti tė shpėtojė mbretin dhe familjen e tij. Njė pohim tjetėr flet nė favor tė pohimit nė fjalė - teksti i tėrėsishėm i Brestit - kontrata letoviane e nėnshkruar mė 3 mars tė vitit 1918 asnjėherė nuk ėshtė shpallur. Historianėt dhe hulumtuesit thonė se nė atė kontratė qeveria sovjetike ka dhėnė garancė pėr jetėn e anėtarėve tė familjes mbretėrore.
Ka qenė mė e ēuditshme deklarata e Golonievskit, i cili vetė ka deklaruar se ėshtė trashėgimtar i fronit - i biri i perandorit. Mė shumė se dhjetė vjet Agjencia informative qendrore ka bėrė krahasime dhe hulumtime tė tėrėsishme dhe gjithėfarėshe me trashėgimtarin e vogėl tė fronit, fotografitė e tė cilit i ka pasur nė disponim.


Dr. Aleksandėr Vineri ka konstatuar se Golonievski e ka pasur tė njėjtėn sėmundje - hemofilinė, nga e cila ka qenė i sėmurė edhe trashėgimtari i vogėl i fronit. Herman Kimzi, drejtor i CIA-s dhe nėpunės tė tjerė, nėn betim dėshmuan se Mihail Golonievski me tė vėrtetė ishte trashėgimtari i fronit Aleksej. Nė vitin 1977 pėr njė grua pohohej se ishte Anastasja - motra e trashėgimtarit tė fronit Aleksej.


Kėto pohime shumė vėshtirė mund tė argumentoheshin nė gjyq, sepse dofarė nderime nuk do ta lejonin njė gjė tė tillė. Nė atė kohė perandori rus ka qenė njeriu mė i pasur nė botė dhe tė gjitha pasuritė i la nė bankat amerikane dhe evropiane. Kėta avoare tash paraqesin qindra miliardė dollarė qė do tė duhej t’i trashėgojnė trashėgimtarėt.


Njeri prej njerzve m
ė tė informuar pėr ngjarjet ne rusi para revolucionit, nė kohėn e revolucionit dhe pas tij ka qenė korrespondentii i “Tajmsit” Robert Viltoni i cili ka jetuar nė Rusi dhje aty ėshtė arsimuar. Nė librin e tij “Ditėt e fundit tė Romanovėve” e botuar nė gjuhėn frėnge ai publikon regjistrin e njerzve sipas nacionaliteteve qė drejtonin Rusinė nė vitin 1918. Nė pėrkthimin anglisht ky regjistėr i tė njejtit libėr ėshtė lėshuar me qėllim.

Kėto janė faqet 136 , 137 dhe 138 i tė njejtit autor Rober Viltonit.


Komiteti q
ėndror i partisė sė bolshevikėve ėshtė themeluar

Nė vitin 1918.


Bernshtajn(Trocki) –hebre
Apfelbaum (Zinojev)-hebre
Luri (Larin)- hebre
Uricki-hebre
Volodarski-hebre
Rozenfeld (Kamanev)-hebre
Smidovic-hebre
Sverdlov (Jankel)-hebre
Nakhamkes (Steklov)-hebre
Uljanov (Lenini)-Rus
Kirilenko- Ruse
Lunacarksi-Ruse

Tė gjith
ė tė huajt qė ndodheshin nė funksione tė larta dhe pjesmarrėsit e komitetit i ndėrruan emrat e tyre nė rusisht

Keshilli I komisareve popullor
Detyra-Mbiemri-Nacionaliteti


Kryetar – Uljanov (Lenini) – Rus
Punet e jashtme-Cicerini –Rus
Nacionalitet- Xhugashvili(Stalini)-Gruzian
Bujqesine-Portjani- Ermen
Ekonomine-Luri(Larini)-Hebre
Kontrollen ushqimore- Shlihteri –hebre
Armaten dhe floten –Bernshtjan(Trocki) –hebre
Kontrollin shteteror – Landeri- hebre
Pronen shtetero re-Timoti Kaufmani- hebre
Punen ndihmen sociale- E Lilina (Knisingen)- - hebre
Arsimin e pergjithshem-Lunacarski- hebre
Religjonet-Spicbergu- hebre
Punet e brenshme-Apfelbaurnb-(Zimojev) - hebre
Shendetin-Anvelti- hebre
Finasncat-Izidor Bukovski- hebre
Shtypin-Volodorski- hebre
Zgjedhjet-Uricki- hebre
Emigracionin- I.Shtjanbergu- hebre
Emigracionin –Fingshtajn- hebre
Emigracionin(ndihmes) - Savili- hebre
Emigracionin(ndihmes)-Zaslovski- hebre

Prej 22 an
ėtarėve 3 Rusė 1 gruzian 1 Ermen dhe 17 hebrej

Regjistri i anetareve tė kėshillit ekzekutiv.
Mbiemri- Nacionaliteti


Sverdolvi(kryetar) - hebre
Avenesovi (sekretar)-ermen
Bruno-lituanez
Bapcinski- hebre
Buharini-rus
Vajbergu- hebre
Geilisi- hebre
Gengurgu- hebre
Daniesheviv
Shtarku-gjerman
Saksi- hebre
Sherjmani- hebre
Erdingu- hebre
Landajeri- hebre
Linderi- hebre
Volahu-cek
Dimanshtjani- hebre
Enkuhidze-gruzian
Ermani- hebre
Zhofe- hebre
Karklini- hebre
Knegiseni- hebre
Telekhini-rus
Feldmani- hebre
Frimkini- hebre
Caftēevase-gruzian
Shejkmani- hebre
Rozentali- hebre
Surpupa-ukrahinas
Eshkenasi- hebre
Rozendefeldi(Kemanev) - hebre
Apfelbaumi(Zinojev) - hebre
Kirilenko-Rus
Krasikovi- hebre
Kapriku- hebre
Kauli-lituanez
Uljanovi(Lenini)-Rus
Lacisi- hebre
Lamderiv
Peterseni-lituanez
Pitersi-lituanez
Ruzutasi- hebre
Rozini- hebre
Smidoviciv
Stucka-Lituanez
Nakhamkesi(Steklov) - hebre
Sozonovski- hebre
Skritniku- hebre
Bernshtajn (Trocki) - hebre
Teodorovici- hebre
Teriani- hebre
Uricki- hebre
Karakhani-karaim
Rozi- hebre
Sobelsoni(Radek)- hebre
Shpihter- hebre
Shkolini- hebre
Shkliasnski- hebre
Levini(Pravdin) - hebre

Gjithsej 59 an
ėtarė e prej tyre 4 rusė 5 lituanezė 1 gjerman 1 ermen 1 ēek 2 gruzianeė 1 karaim 1 ukrahinas dhe 43 hebrej.

Regjistri i komisionit tė jashtėzakonshėm tė Moskės
Mbiemri – nacionaliteti


Xherxhinski-polak
Pitersi-lituanez
Shklovki- hebre
Khejfisi- hebre
Zejstini- hebre
Razmirovici- hebre
Krinbergu- hebre
Khajkina- hebre
Karleseni-lituanez
Shaumani-lituanez
Leontoviqi- hebre
Jakob Godini- hebre
Gelpershtjani- hebre
Knigiseni- hebre
Lacizi-lituanez
Shilenkusi- hebre
Xhanseni-lituanez
Rivkimi- hebre
Antonovi- rus
Delafabri- hebre
Citkini- hebre
Riskiroviqi- hebre
Zh Sverdlovi- hebre
Biezenski- hebre
Blumkini- hebre
Aleksandroviqi-rus
I Modeli- hebre
Ritenbergu- hebre
Pinesi- hebre
Saksi- hebre
Dejboli- lituanez
Sajsuni-ermen
Dejkeneni- lituanez
Liberti- hebre
Fogeli-gjerman
Zakisi-lituanez

Zh Sverdlovi ishte vėllai i kryetarit tė Komitetit Ekzekutiv qėndror.

Blumikini dhe Aleksandroviqi ishin vrasės fizik (trupėroje) tė kontit Mirbah.


Gjithsej kishte 36 an
ėtarė prej tyre 1 polak 1 gjerman 1 ermen 2 rusė 8 lituanezė dhe 23 hebrej


Prej viti 1918 e deri ne vitin 1938 pjesa dermuese e prijesve te Rusise bolshevike kane qene te huaj para se gjithash hebrej.Nuk ka pasur komitet ose komisariat ku ata nuk kane perbere shumicen prej me sa paku 75 %.
Sipas informacionit zyrtar te Rusise ne vitin 1920 nga e tere administrata bolshevike 545 anetareshe 447 kane qene hebrej gje qe paraqet nje perqindje te madhe ne krahasim me popullaten hebraike qe ka jetuar ne Rusi ne te njeten kohe .


Regjistri i deputetėve bolshevikė nė vitin 1935-1936

Shteti - Mbiemri - nacionaliteti


Anglia- Majski- hebre
Franca-Potemkini-rus
Gjermania-Surici- hebre
Italia-Shtajni- hebre
Shba-Trojnaski(I martuar me hebraike)-rus
Japonia-Jurenevi- hebre
Turqia-Karahaini-ermen
Belgjika-Rubini- hebre
Norvegjia-Jakubovici- hebre
Suedia-Madam Kolontaj-Ruse
Rumania-Otrovski- hebre
Greqia-Kobecki-rus
Lituania-Borodovski- hebre
Letonia-Karoski- hebre
Finlanda-Azmusi- hebre
Zvicra-Bogoski- hebre
Uruguaj-Minkini- hebre

Komiteti qendror
ė partisė komuniste nė Moskė nė vitin 1936 pėrbėhej prej 59 anėtarėsh prej tyre 56 ishin hebrej kurse tre tė tjerė tė martuar me hebraike.

 

Rusėt e martuar me hebraike ishin:

Stalini,

S. Lobovi dhe

V. Osinski

Kurse 56 t
ė tjerėt ishin hebrej:

Balicki, Baumani, Varejski,Gamarniku, Egovi, Zalenski, Kabakovi, Kaganov iqi, Knorini, Litvinovi, Manuilski, Nosovi, Pjatincki, Azumovi, Ruhimoviqi, Rindini, Hitaeviqi, Cudovi, Shverniku, Aihe, Jagoda, Jakiri, Jakovlevi, Grjadinski, Kaminski, Unshlihti, Eulini, Kalmanoviqi, Bejka, Zafrinoviqi, Tracteri, Bitneri, Kaneri, Leo,Krihmani, Lepa, Lozovski, Pozern, Deribasi,
Strivski, N Popovi, Shvarci, Begeri, Mehlisi, Ugarovi, Blagonravovi, Rozengolci, Serebrovski, Shtajngarti, Pa vlunovski, Sokolnikovi, Brojdo, Polonski, Vajnbergu.

 

Edhe mė tepėr bie nė sy gjendja e censurės nė Kėshillin sovjetik nė vitin 1935 nė Moskė. Nė tė nuk ka hyrė asnjė rus ose pėrfaqesues i ndonjė nacionaliteti tjetėr. Tė gjithė anėtarėt e tij kanė qenė hebrej.
Shum
ė filluan tė ankohen nė mes vete dhe filloi tė pėrshpėritej se bolshevikėt punojnė pėr judaizėm. Anarkistėt ndermorėn njė hap mė tė guximshėm fillaun tė mbajnė tubime shkencore dhe letrare, nė tė cilėt anarkisti i njohur Lev Cerni shpjegonte se bolshevikėt nuk janė socialistė por judaistė. Tė gjithė klubet anarkiste nė Moskė dhe nė Petrograd u zhdukėn nė mynyrė mizore. Bile ndėrtesat u rrenuan me topa, kurse anėtarėt e tyre u vranė.

Pas Luftės sė Parė Botėrore nė vitin 1919-1920, pėr hebrenjtė fillojnė parashikimet e mesiut tė tyre: Rusia bie tėrėsisht nė duart e tyre. Hungaria ndodhej nėn qeverisjen e Bela Kunit; Austria - nėn mbrojtjen e Oto Bauerit, i cili shumė vjet e udhėhoqi politikėn e jashtme dhe tė brendshme tė vendit; Evropa Lindore dhe Jugore, Afrika Veriore dhe Jugore ishin vendi i tyre Kanaan, si dhe e tėrė Amerika.


Qysh nė vitin 1929, menjėherė pas largimit tė Trockit, Stalini filloi gradualisht qė t’i likuidojė ithtarėt e tij, gjė qė shumica e tyre ishin hebrenj. Shumė prej tyre u vranė, kurse tė tjerėt u mbyllėn nėpėr burgje. Jankeli, udhėheqėsi i sekcionit politik tė armatės, u vra. Hebreu gjeneral Jakiri po ashtu u vra. Jagoda u burgos, kurse edhe shumė tė tjerė u zhdukėn, e vendin e tyre e zenin rusėt. Nė vitin 1938 shumica e udhėheqėsve tė vjetėr, gjeneralė e politikanė tė Rusisė bolshevike dolėn para gjyqit pėr tradhti, spiunazhė, pėr tradhti tė atdheut dhe u likuiduan nga dora e Stalinit. Shumė historianė, kritikė dhe shkrimtarė thonė se Stalini e bėri kėtė spastrim tė madh vetėm nga frika qė tė mos ia marrin pushtetin. Vėrtet ky ėshtė njėri nga shkaqet. Mirėpo, ai ka pasur mjaft kohė tė shohė dhe tė kuptojė se ē'’dodh rreth tij dhe tė kuptojė se edhe vetė pavetėdije ka rėnė nė rrjetėn e kėsaj Qeverie tė padukshme botėrore dhe ėshtė bėrė pion i saj. Pėr kėtė shkak bėri pėrpjekje qė tė shkėputet nga mbrojtja e saj. Edhe Stalini, si edhe shumė tė tjerė para tij, nuk e vlerėsoi mirė fuqinė e kundėrshtarit. Kėtė e vėrteton vdekja e tij misterioze nė mars tė vitit 1953.


Ėshtė e vėrtetė se Stalini ka qenė i ashpėr dhe frikacak, por nuk ka qenė i marrė, siē e prezentonte klasa ndėrkombėtare e punėtorėve. Ofenziva e intelektualve tė huaj nė kohėn e revolucionit dhe pas revolucionit e frikėsoi. Jo rastėsihst ai sėrish i hapi dyert e kishave ortodokse ruse kur gjermanėt ndodheshin para Stalingradit dhe i apeloi Rusisė matushkiane. Stalini oficialisht deklaroi se kultura ruse nuk duhej zhdukur. Me tė ardhur nė pushtet, Nikita Hrushēovi krejtėsish e mohoi Stalinin, e veēanėrisht spastrimet pas vitit 1930. Kush ėshtė Hrushēovi? Disa ditė para se tė largohej nga pushteti ai pati takim katėrorėsh me Rokfelerin. Paramendohet se „bosi” i tij e ka urdhėruar qė tė tėrhiqej pa kurrfarė kundėrshtimi.


Kahmoti, bile edhe tash, shumė njerėz e shtrojnė pyetjen se pse Stalini nė mars tė vitit 1939 lidhi pakt, pėr tė mossulmuar, me armikun mė tė madh nė aspektin ideologjik - Hitlerin. Ky pakt njė kohė u reflektua negativisht nė marrėdhėniet midis Partisė komuniste sovjetike dhe partive tjera komuniste. Pėrgjigjja ėshtė siē vijon: programi i Partisė komuniste i nxitė vendet kapitaliste drejt konflikteve tė armatosura mes vete.


Nė njė mbledhje tė internacionales sė tretė nė maj tė vitit 1938 Stalini mes tjerash tha: „Rilindja e aktiviteteve revolucionare nė njė masė tė madhe nuk do tė jetė e mundshme pėrderisa nuk arrijmė t’i shfrytėzojmė mosmarrėveshjet midis vendeve kapitaliste, do tė thotė, ta shpejtojmė konfliktin e armatosur midis vetė atyre. Doktrina e Marksit - Engelsit - Leninit na mėson qė secila luftė automatikisht duhet tė pėrfundojė me revolucion. Ata tė cilėt nuk e kuptojnė kėtė nuk dinė asgjė pėr marksizmin revolucionar”.


Gazeta sovjetike „Pravda” e 7 nėndorit tė vitit 1938 botoi njė thėnie tė Georgi Dimitrovit, sekretar gjeneral i Kominternės: „Ne duhet ta pengojmė njė marrėveshje kriminale midis agresorėve fashistė dhe klikės perandorialiste britanike dhe franceze”.


Ndoshta shkaku thelbėsor pėr lidhjen e njė pakti tė tillė ka qenė qė tė inkuadrohen edhe SHBA-tė nė luftė. Gjermania, duke i liruar njėsitet ushtarake nga kufiri sovjetik, do tė mund t’i shfrytėzonte kundėr Francės dhe Anglisė, tė cilat vetė nuk do tė mund t’i pėrballonin sulmit gjerman dhe patjetėr do tė duhej qė SHBA-tė t’u vinin nė ndihmė, ashtu siē edhe ndodhi. Ruzvelti nė fjalimet e tij parazgjedhore vazhdimisht i premtonte popullit amerikan se nė asnjė mėnyrė nuk do tė lejojė qė bijtė e amerikanėve tė luftojnė dhe tė vdesin nėpėr frontet evropiane. Anglia dhe Franca bėnė shtypje tė madhe ndaj Ruzveltit. Gjermanėt pėrparonin nė tė gjitha frontet dhe fati i Evropės ishte vėnė nė kockė. Ruzvelti kėrkonte moment tė volitshėn pėr ta ndryshuar opinionin publik qė ishte kundėr luftės dhe vetė ai krijoi njė precedent me Perl Harborin.


Sulmi i Perl Harborit pėr askė nuk ishte i papritshėm. Ruzvelti e pritte, e donte dhe e shpejtoi. Elinor Ruzvelti shkruan: „Tė gjithė ne e pritnim”.
Humbjet materiale dhe viktimat njerėzore te Perl Harbori e disponuan popullin amerikan kundėr Japonisė. Amerika i shpalli luftė Japonisė dhe pasi qė Japonia ndodhej nė paktin trepalėshe me Gjermaninė dhe Italinė, ajo automatikisht hyri nė luftė me Gjermaninė dhe mori pjesė aktive nė Luftėn e Dytė Botėrore.


Faktor tjetėr vendimtar pėr nėnshkruarjen e paktit qė Bashkimi Sovjetik dhe Gjermania tė mos e sulmojnė njėri tjetrin ishte kėshilla dhe mendimi autoritativ i njėrit prej aktivistėve tė revolucionit bolshevik - bullgarit Krstju Rakovski. Nė atė kohė - janar i vitit 1938 - ai ndodhej nė burg „Lubianka” nė Moskė sė bashku Buharinin, Rajkovin, Jagodėn, Karahanin etj. Pėr fatin e tij ishte vendosur qysh mė parė - tė pushkatohet sikur edhe tė gjithė tė tjerėt, por nė momentin e fundit vendimi i gjyqit u ndėrrua me njė vendim tė ri - 20 vjet burg.


Ideja pėr kėtė pakt tė njohur ishte e Rakovskit, i cili si i burgosur ia dha Stalinit dhe udhėhoqi me lidhjen e kėtij pakti. Ai e lidhi Stalinin me personalitete pėrgjegjėse tė cilėt paktin e tillė e bėnė tė mundshėm. Pastaj vite me radhė Stalini e shfrytėzoi mendjen dhe kompetencėn e kėtij tė burgosuri mjaft tė lexuar dhe inteligjent. Flitet se ai ka jetuar diku nė Sibir, jo si i burgosur, por si kėshilltar i Stalinit. Vdiq aty kah viti 1958. Pėr fat tė keq ky gjeni ishte ndihmėsi i parė i Trockit dhe notoi nė ujrat e asaj qeverie tė superfuqishme botėrore, tė cilėn ai vazhdimisht gjatė hetimeve me frikė-respekt e quante „ATA”. Ai nė hollėsi ia shpjegoi Stalinit se kush ishin „ATA”, ēka janė nė gjendje tė bėjnė „ATA”, duke i argumentuar me shumė ngjarje nga e kaluara se ai, Stalini, ėshtė pion nė duart e tyre. Ai e quajti Stalinin bonapartist dhe i pėrshkruajti Leninin, Trockin dhe tėrė historinė sovjetike me aq hollėsi, tė cilat edhe vetė Stalini nuk i dinte.


Rakovski ishte komunist i famshėm farefis i afėrt i patriotit tė madh dhe revolucionarit bullgar Georgi Sava Rakovskit. U lind nė Kotel, u pėrjashtua nga Bullgaria si majtist, u vendos nė Dobruxhe, ku babai i tij kishte pasuri tė mėdha. Sipas kontratės paqesore, pas luftės Dobruxha i mbeti Rumunisė. U pėrjashtua edhe nga Rumunia pėr shkak tė ideve tė tij revolucionare, Rakovski u shpėrngul nė Zvicėr prej nga pėr shkaqe tė njėjta, po ashtu, u pėrjashtua. U vendos nė Francė dhe studioi mjekėsinė nė Nansi dhe Monpelie, ku e fitoi titullėn e doktoraturės. Gjatė luftės i ka pėrfaqėsuar organizatat majtiste bullgare nė Konferencėn e Cimervaldit. Mori pjesė aktive nė revolucionin bolshevik dhe nė vitin 1919 u bė kryetar i Kėshillit tė komesarėve popullor. Prej vitit 1923 e deri mė 1925 ka qenė pėrfaqėsues sovjetik nė Londėr, kurse prej vitit 1925 e deri mė 1927 - pėrfaqėsues nė Paris.


Gjatė kohės sė hetimeve nė burgun „Lubianka” Rakovski deklaroi: „Pasi qė Dobruxha u bė qytet rumun pa pėlqimin tim, u shndėrrova nė rumun. Unė jam i lindur bullgar dhe ndihem i tillė”.


E lexova disa herė tėrė dokumentacionin sipas veprės sė udhėhequr nga hetuesi i rangut mė tė lartė sovjetik, Gavril Gavriloviq Kuzmini (Gabrieli), person i besueshėm i Stalinit. Ai kishte studiuar nė Francė dhe e fliste mirė frengjishten, gjuhėn nė tė cilėn bėheshin hetimet, sepse Rakovski mė mirė fliste frengjisht se sa rusisht. Mbeta i magjepsur prej pėrgjigjeve, menēurisė dhe guximit tė kėtij bullgari. Vetė hetuesi mė nė fund e pranonte se njeri tė tillė kėmbėngulės dhe tė kulturuar nuk kishte hasur. Rakovski haptaz ia thoshte Stalinit atė ēka mendonte pėr tė dhe nė fund vendosi t’ia japė njė ide tė shkėlqyeshme - tė lidhė pakt me Gjermaninė qė tė mos e sulmojnė njėri tjetrin. Nė fillim kjo ide Stalinit iu duk absurde. Pasi ia shpjegoi hollėsisht Rakovski, lidhja e paktit u bė qėllimi dhe dėshira mė e madhe e Stalinit dhe e atyre qė e rrethonin. U shtrua pyetja se si tė realizohet kjo praktikisht dhe ēfarė lidhjesh tė shfrytėzohen pėr nisjen e bisedave. Edhe kėtu Rakovski iu ndihmoi rusėve duke i lidhur me masonėt tė cilėt e ndihmuan realizimin e kėsaj ideje.


Dihet fare mirė se Stalini e pranoi kėshillėn e Rakovskit, lidhi pakt me Hitlerin dhe e tėrė Lufta e Dytė Botėrore u shėrbeu vetėm interesave tė revolucionit. Ndodhėn disa punė tė ēuditshme nė kohėn e proēesit tė Rakovskit. Ambasadori amerikan Dejvisi vetė prezentoi nė proēesin e tij dhe i dha disa shenja tė fshehta Rakovskit, tė cilat i regjistroi policia e fshehtė
sovjetike. Mė vonė, pas proēesit, ambasadori e pranoi se e kishte pėrshėndetur me shenja tė fshehta masone Rakovskin dhe ia kishte bėrė me dije se do tė shpėtojė.


Mė 2 mars pėrfaqėsia sovjetike nė Londėr e kapi radiogramėn vijuese: „Amnesti ose rreziku nacist do tė rritet”.


Mė 12 mars, nė ora 9 nė mbrėmje Gjyqi Suprem i BRSS-sė duhej t’i shpallte aktgjykimet. Tė njėjtėn ditė nė ora 5.30 nė mėngjes ushtria e Hitlerit depėrtoi nė Austri.


E gjithė kjo nuk mbeti e paregjistruar nga GPU-ja dhe Stalini. E njėjta gjė shihet nga deklaratat e hetuesit Kuzman para mjekut tė „Lubiankės”. „Duhet tė jemi shumė tė marrė dhe tė mendojmė se pėrshėndetja e ambasadorit amerikan, radiograma e deshifruar, pajtimi i datės sė invazionit nė Austri me datėn e shpalljes sė aktgjykimeve janė vetėm rastėsi. Jo, ne nuk i kemi parė „ATA”, por e kemi dėgjuar zėrin e tyre dhe e kemi kuptuar gjuhėn e tyre”. Hetuesi e ka para sysh kėtė organizatė tė fshehtė tė superfuqishme e cila e drejton botėn. Nga kjo shihet qartė se Rakovski ka qenė njėri prej „TYRE”.
Para sė gjithash, Rakovski ka qenė dialektolog i famshėm me njė kulturė tė gjerė, orator i klasės sė parė dhe mbi tė gjitha revolucionar fanatik - vijė familjare tė fituar nė saje tė trashėgimisė.


Politika e tashme sovjetike, si ajo e brendshme njashtu edhe ajo e jashtme, ėshtė mjaft e ngatėrruar dhe e pavėrtetuar. Nuk ėshtė shumė e sigurtė se a thua vallė „zėshmėria” dhe „perestrojka” e Gorbaēovit do tė imponohen. Shumė vetė nga gjenerata e vjetėr kishin frikė pėr vendet e tyre, e disa prej tyre - pėr ruajtjen e rusofilitetit. Organizatat sllaviane tė cilat pėr ēdo ditė rriten, e akuzojnė sistemin e ri se e nėnēmon kulturėn ruse, duke simpatizuar armikun e pėrgjithshėm - refjuznikėt cionistė.


Megjithatė, njė gjė ėshtė e qartė: Kremona dhe bankierėt ndėrkombėtarė nuk arritėn ta ndalin dhe nuk do ta ndalin zhvillimin e ardhshėm atomik, nuk do ta ndalin zhvillimin fraksionar nė „sferat e tyre tė ndikimit”, tė cilat shumė shpejt zvogėlohen dhe nuk do tė vėnė paqe as nė Bashkimin Sovjetik e as nė Amerikė. E gjithė ėshtė planifikuar dhe programuar qysh mė parė.
Hapja e tregut kinez dhe sovjetik i jep mundėsi kapitalizmit ndėrkombėtar qė t’i vazhdojė ende mė gjatė aktivitetet e kobshme.


Nė momentin e nėnshkrimit tė kontratės nė mes Gorbaēovit dhe Reganit nė njė sallė tjetėr u nėnshkrua kontrata nė mes Armand Hamerit - miliarderit amerikan, magnatit tė vajgurit, firmave gjermane, italiane dhe japoneze, nga njėra anė dhe Bashkimit Sovjetik nga ana tjetėr, pėr ndėrtim dhe operim nė Kazakistan nė „kompleksin petrokimik” me fabrika mė tė mėdha dhe mė moderne pėr plastikė nė botė, nė vlerė tė shumė miliarda dollarėsh.
Bashkimi Sovjetik dhe Kina, me kėto ndryshime dhe lėshime nė ideologjinė e tyre, pranojnė para botės se „eksperimenti socialist”, tė cilin e bėnė Lenini, Stalini dhe Mao ka qenė gabim tragjik. Them tragjik, sepse ky eksperiment u pat paguar shumė shtrenjtė, nė vlerė tė miliona viktimave. Para 70 vjetėsh marksizmi u pat pranuar krejt nė mėnyrė tė gabueshme prej shumė njerėzve tė ndershėm, si diē e kundėrt e kapitalizmit! Sot, kur marksizmi u diskreditua, gjithė e mė rėndė u bė pėr njeriun qė ta pėrmbajė ose ta pranojė si ideologji tė veten. Megjithatė, nė njė gjė jam i sigurtė - asgjė nuk do ta ndalė njerėzimin dhe reformatorėt e tij idealistė qė tė kėrkojnė rrugė mė tė mirė dhe tė drejtė pėr organizimin e shoqėrisė.


Kohėve tė fundit nė SHBA ēėshtje mė aktuale ėshtė: cili prej dy politikanėve tė mėdhenj - Regani ose Gorbaēovi - bėn kompromis dhe cili shtet do tė shfrytėzojė mė shumė pas kontratės midis dy shteteve. Si erdhi deri tek ajo qė Regani, ta pėrqafojė Gorbaēovin nė Sheshin e Kuq nė Moskė dhe ta quajė mik tė vetin, i cili tėrė jetėn e tij e ka urrejtur komunizmin? Ky njeri, i cili gjatė udhėheqjes sė tij tetėvjeēare tregoi qėndrueshmėri tė paluhatshme nė raport me vendimet e veta dhe shumė herė bėri luftė me Kongresin amerikan dhe me Senatin, tash tėrhiqet para „Perandorisė sė tė keqes”, siē e quajti ai vetė! Jo - Regani nuk bėn kurrfarė kompromisi as me ndėrgjegjen e vet, e as me interesat e Amerikės. Kurse ndryshimet e mėdha tė cilat Gorbaēovi mundohej t’i fusė nė Bashkimin Sovjetik, Regani i vlerėsoi si pozitive dhe nė favor tė madh pėr Amerikėn dhe pėr kėtė shkak e pėrkrahu dhe e kurajoi.

Gorbaēovi nga ana e tij duhej tė marrė masa drastike qė tė dalė nė skaj me ekonominė e cila shpejt binte dhe me njė ēėshtje tjetėr delikate - „ēėshtjen e republikave multinacionale”. Kjo ėshtė njė ēėshtje, pėr rėndėsinė e sė cilės shumė njerėz nuk japin llogari. Nė Bashkimin Sovjetik ka mė se njėqind nacionalitete tė ndryshme qė jetojnė nė territorin e vet gjeneratė pas gjenerate, flasin gjuhėn e vet, e ruajnė dhe e kultivojnė traditėn e vet. Ata e hudhėn trysninė nga ana e Moskės, e cila ua impononte rusifikimin, gjė qė paraqitte diē si bombė tė tempuar. Nė SHBA, po ashtu, ka mė se njėqind nacionalitete tė ndryshme, por ata janė njerėz tė shpėrndarė nė tė gjitha anėt, nė tėrė Amerikėn.


Ata flasin vetėm njė gjuhė, gjuhėn angleze. Dėshira e prindėrve ėshtė qė fėmijėt e tyre ta mėsojnė anglishten dhe tė bėhen amerikanė tė mirė.
Tė gjitha metodat drakonike tė Iluminatėve qė u shfrytėzuan nė Francė, u pėrsėritėn nė Rusi. Revolucioni bolshevik ėshtė pikėrisht pėrsėritje e revolucionit francez. Vrasja e tė burgosurve nė Petrograd ėshtė plotėsisht kopie e ngjarjeve nė Paris. Mbytjet nė Detin e Zi iu pėrngjajnė atyre nė Lurė dhe Ronė. Parullat kundėr borgjezisė dhe kullakėve ishin po ato tė njėjtat qė i mendoi Robespieri. Idealisti Lenin, njėsoj sikur Robespieri, nuk i urdhėroi therjet masovike, por i lejoi dhe nuk u pėrpoq qė ato t’i pengojė.
Pas ēdo revolucioni, pavarėsisht nga ajo se si quhen partitė e formuara - parti komuniste, socialiste ose bujqėsore - ata i shėrbejnė njė qendreje dhe nė pėrpikshmėri i kryejnė urdhėrat e saj.


Kontrolla e vėnė ashpėr njėherė mbi popullin shėnon fundin e demokracisė: „E drejta ėshtė vetėm nė anėn e tė fortit!” Populli ėshtė i detyruar tė „punojė” dhe tė ndihmojė pėr pėrmirėsimin e kushteve, por assesi nuk i lejohet tė depėrtojė nė fshehtėsitė e prijėsve shtetėror, fshehtėsi tė cilat edhe vetė ata nuk i dinė, sepse prijės tė vėrtetė janė tė huajt. Ata iu shėrbejnė bile edhe pa i njohur fare.


Industrialistėt ndėrkombėtarė amerikanė, gjermanė etj., tė cilėt financojnė shtetet e caktuara, plotėsisht i kanė nėn kontroll. Ata i arrinė qėllimet e tyre nė shtetet komuniste. Shtresa e pasur dhe nė njė shkallė tė madhe shtresa e mesme, tė pavarur nga kapitali i madh, janė zhdukur, kurse kapitalistėt e padukshėm ndėrkombėtarė e shtinė kalin tė lozė nė ato vende tė pafatshme. Ata kėtu arrinė jo vetėm tė vėnė kontroll financiar por edhe njė qėllim shumėshekullor - shkatėrrimin e krishtėrizmit. Tash radhėn e kanė SHBA-tė. Shihet fundi i kėtij vendi mė demokratik i cili ėshtė i bukur pėr tė jetuar.
Po qe se ēdo amerikan e kupton se njė revolucion do t’u japė fund bindjeve tė tyre religjioze, njė qeverisjeje normale dhe demokratike, pronės sė tij private dhe ligjshmėrisė, me tėrė arsenalin e armėve, qė ēdo amerikan e ka nė shtėpi, asnjėherė nuk do tė duhej tė lejojė njerėz tė bezdisshėm nė shtėpinė e vet - nė Amerikė.


Pasi qė „Manifesti komunist” i Karl Marksit ėshtė shfrytėzuar si nė tė kaluarėn ashtu edhe sot si njė ndėr programet thelbėsorė, mė imponohet tė ndalem, qoftė edhe pėr njė ēast, nė personalitetin e tij.


Karl Marksi ka qenė anėtar i Ligės sė drejtėsisė, e cila nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveēse emėr i fshehur i Iluminatėve. Pas vdekjes sė Vajshopit atė e paguajtėn qė tė shkruajė propagandė revolucionare pėr Ligėn me qėllim qė tė provokohen pėrēarje. „Manifestin e njohur komunist”, Marksi e shkruajti po ashtu nėn mbikqyrjen e Ligės sė drejtėsisė - e cila e ndėrroi emrin nė „Lidhja e komunistėve”.


Pse komunistėt e pranojnė si festė njė majin? Pėr atė se njė maji ėshtė ditėlindja e Iluminatėve.


Pse komunistėt e shfrytėzojnė pesėkėndėshin si amblem tė vetin? Ai ėshtė simbol i pesė djemve tė Rothshildit.


Pse komunistėt e shfrytėzojnė ngjyrėn e kuqe pėr ta nėnvizuar lėvizjen e tyre revolucionare? Kjo rrjedh nga firma e vogėl e kuqe e familjes sė Majerit, i cili e ndėrroi emrin nė Rothshild.


Idetė e Leninit rrjedhin drejtpėrdrejt nga „Manifesti komunist” i Marksit. Idetė nė „Manifestin komunist” janė pikėrisht idetė e Adam Vajshopit, i cili i ka kryer urdhėrat e Rothshildit.


Marksizmi predikoi se diktatura e proletariatit do tė krijojė njė shoqėri pa klasa, e cila ēdonjėrit do t’ia mundėsojė tė jetojė nė paqe, begati dhe liri.
Sa liderė bolshevikė ka pasur prej klasės sė varfėr?


Sa vjet kanė kaluar prej revolucionit e deri mė tash dhe ku ėshtė paqa, begatia dhe liria?


E gjithė kjo na tregon se partia komuniste ėshtė njė front i mė tė pasurve pėr tė fituar edhe mė tepėr pasuri dhe pushtet. Partinė nuk e drejtojnė komunistėt. Atė e kontrollon fuqia tjetėr e fshehur; fuqia e cila nuk e shikon njeriun e rėndomtė.
Ajo nuk vjen as prej Moske e as prej Pekini, por prej Nju-Jorku. Regjimet dhe diktatorėt e papėrshtatshėm nė shtetet komuniste nuk i ndėrron populli, por armiqtė e tyre mė tė mėdhenj - kapitalistėt. Sistemi i centralizuar jep mundėsi qė pasuritė e tėrė shteteve tė koncentrohen nė duar tė njė grupi tė vogėl njerėzish.


Geri Aleni nė veprėn e tij, „Askush nuk guxon ta quajė komplot”, pėr komunizmin jep definicionin vijues: „Nuk ėshtė lėvizje e masave tė shtypura, mirėpo ėshtė krijuar e tillė, pėr tė manipuluar dhe pėr ta shfrytėzuar ata miliarderė tė cilėt luftojnė pėr pushtet me qėllim qė ta mbanė nėn kontroll tėrė botėn”.


Bankierėt ndėrkombėtarė tė cilėt e kontrollojnė tregtinė botėrore janė ata tė cilėt i japin urdhėra Bashkimit Sovjetik, Kinės dhe tė gjithė satelitėve tė tyre. „Kjo ka qenė ideja e Vajshopit qysh para Marksit: me anė tė lozhave masone personat e pėrgatitur t’i marrin tė gjitha udhėheqėsitė e shteteve dhe tė pėrgatitin Novus Ordo Seclorum” (renditje tė re botėrore) - mendimi i Rothshildit.

____________________________

 

Kreu i nėntė

BILDBERGERĖT

 

Bilderbergėt janė organizatė e pėrbėrė vetėm prej aristrokatėve. E kam marrė emrin e hotelit „Bilderberg“ tė Osterbekut nė Holandė, ku mė 29 dhe 30 maj tė vitit 1954 u mbajt tubimi i parė i fshehtė i kėsaj „Internacionale“ elite, nėn udhėheqjen e liderit dhe themeluesit tė saj, princ Bernardit. Prej atėherė e deri mė sot anėtarėt e kėsaj organizate janė tė njohur me emrin „Bilderbergėt“.

 

( Bilderberg-Konferenz ) - ( Clube de Bilderberg )

 

Princi Bernard ka qenė bashkėshort i mbretėreshės Juliana, e cila ka trashėguar njėrėn prej familjeve mė tė pasura nė Evropė. Prej vitit 1976 e kėndėj kryetar i ri Bilderbergėve ka qenė gjermani Valter Sheli.

 

Gjatė tridhjetekatėr vjetėve tė fundit nė shtyp, nė televizor dhe nė radiostacionet e mėdha nuk ėshtė pėrmendur asgjė pėr tubimet dhe aktivitet e tyre. Tė vetmit qė e kanė  ndjekur prej sė afėrmi janė: revista e popullarizuar „Spatlejt“ dhe disa publikimeve tė organizatave tė vogla religjioze nė SHBA. Nė pyetjen se pse gazetat e famshme amerikane si: „Nj Jork Tajmsi“, „Vashington Posti“, „Mineapjolis Tribuni“ etj., nuk kanė informuar pėr konferencat e Bildbergerėve, pėrgjigjja ėshtė: pėr arsye se ata ju takojnė atyre, janė pronė e tyre. Bota nuk mori kurrfarė informate pėr to, kurrfarė fotografie. Emri i tyre aspak nuk u pėrmend. edhe njė herė – pse ? Ish redaktori i „Nju-Jork Njusit“, Xhon Svintoni nė pyetjen e kėtillė u pėrgjegj kėshtu: „ Ne jemi vegla e vasalėve tė tė pasurve qė veprojnė prapa skene. Ne jemi marionetė … prostitutka intelektuale „. 173

 

Shtypi, radioja dhe televizori vazhdimisht i theksojnė tė drejtat e tyre dhe lirinė e tė shprehurit. Dhe vėrtet shoqėria u ka dhėnė tė drejtė dhe obligim ta thonė vetėm tė vėrtetėn, e jo tė trillojnė. Bilderbergėt, tė lidhur ngushtė me Kėshillin pėr lidhje me botėn e jashtme dhe me Komisionin Trilateral, i janė kushtuar krijimit tė „renditjes sė re botėrore“. Ata zakonisht takohen njėherė nė vit nė ndonjė vendverim jashtzakonisht tė shtrenjtė nėpėr vende tė ndryshme tė botės. Konferencat e tyre tė fshehta i vizitojnė kapacitete ndėrkombėtare nė fushėn e ekonomise dhe tregtisė dhe perfaqsuses tė ideologjive tė ndryshme. Pėr diskutimet dhe vendimet e tyre  nuk dihet asgjė, sepse krejt kjo mbahet nė fshehtsi tė plotė. Pėr vendimet e tyre jepen gjykime sipas politikės zyrtare tė atyre qė qeverisin me botėn. Menjėherė pas mbledhjeve vėrehen ndyrshime tė dukshme nė qeveritė e shumė shteteve.

 

( Bilderberg Group )

 

Anėtarėt e kėtyre organizatave janė kampionė, njerėz tė cilėt kanė qenė ose duhet tė jenė nė tė ardhmen nė pozita tė larta, si pėr shembull,

-Xherald Fordi – ish-kryetar i SHBA-ve,

-Henri Kisinxheri ish-ministėr pėr punė tė jashtme nė kohėn e Niksonit,

-Sajrus Vensi – ministėr pėr punė tė jashtme nė kohėn e Karterit,

-Robert Maknamara – ish ministėr i mbrojtjes nė kabinetin e Kenedit,

-Dejvid Rokfeleri – pronar i shumė bankave, fondacioneve dhe pasurive tė mėdha,

-Helumt Shmithi – politikan nga Republika Federale Gjermane,

-Zhiskar D`Esteni – ish-kryetar i Francės.

Shumica e kėtyre njerėzve janė tė panjohur para tubimit tė tyre ka qenė faktor udhėheqės nė qeverinė shtetėrore tė vendit qė ka perfaqėsuar.

Anėtarė tjerė tė kėsaj organizate kanė qenė

-Andersoni – kryetar i ARCO (Atlantic Richvield CO),

-baroni Edmond Rothshildi prej France,

-Margaret Thaqeri – tre herė premiere e Anglisė.

 

Lidhja midis me tė pasurve ėshtė shumė e qartė dhe nuk ka rėndėsi se ata ēfarė shtetėsie kanė. Duhet theksuar se emrat mė tė njohur tė botės ndėrkombėtare financiare janė dhe nikoqirė tė kėtyre konsultimeve tė fshehta. Njeri prej tubimeve ėshtė mbajtur nė Vudstok In nė shtetin Vermont, pronė e Lorenc Rokfelerit.

 

Tubimi tjetėr ėshtė thirrur nė vitin 1964 nė Viliamsburg, nė shtetin Virxhinia, vendverim i njohur, po ashtu pronė e familjes Rokfeler. Njėri prej takimeve nė Evropė ėshtė mbajtur nė hotelin ultramodern „D`Arboas“ nė Alpet franceze, kuse nikoqirė kanė qenė Rothshildėt. Nė vitin 1962 dhe nė vitin 1963 takimet janė mbajtur nė Soltzhobaden nė Suedi, nikoqir ka qenė Valenbergsi, i cili ka pasur pasuri nė vlerė tė me se dhjetė milliardė dollarve. Pa dyshim ata tė cilėt e kontrollojnė organizatėn janė liderėt dhe sundusit e vėrtetė tė botės. Ata ua japin urdhėrat, siē do tė shihni mė poshė, burrshtetasve zyrtarė – kryetarve dhe ca mbreterve.

 

Nė Konferencėn bilderbergiane, tė mbajur mė 13 -15 maj tė vitit 1983, nė hotelin “ Monteblo” tė siguruar nė mėnyrė mjaft rigoroze, nė Itali, Rokfeleri dhe Edmond Rothdhildi sollėn vendim qė ta zmadhojnė kuotėn e fondit ndėrkombėtarė tė parave  dhe, kuptohet, vendimi i tyre u realizua. Tė gjithė pjesėtarėt e fondit u dashtė qė ta zmadhojnė pjesėmarrjen e tyre me kuotė mė tė lartė. Ata bėnė shtypje tė mėdha sa qė Kryetari Regan dhe pėrkundėr dėshirės sė tij e zmadhoi investimin e SHBA-ve me 8,5 miliardė dollarė plotėsues. Tė njejtėn gjė e bėn edhe shtetet e tjera. Pėr ēdo vit  pas tubimeve tė tyre delte diē e re nė shesh nė politikėn e marrdhėnieve ndėrkombėtare. Nė vitin 1984 sekretar gjeneral i NATO-s u emerua Lord Piter Karingtoni, po ashtu anėtar i Bilderbergėve. Nė pyetjen e njė gazetari se ēfarė qėndrimi ka nė lidhje me zvoglimin e kontingjetit ushtarak amerikan nė Evropė, ai u pėrgjigj keshtu: „Trupat amerikane janė absulutisht tė domosdoshėm pėr NATO-n dhe ata duhet tė qėndrojnė nė Evropė, sepse nė momentin e ndonjė invazioni Amerika automatikisht inkuadrohet nė luftė“.

 

Sapo mbaroi konferenca e Moskės nė vitin 1988, prej 2 e deri mė 5 qershor nė hotelin anglez „Tirol“ afėr Insbrukut u mbajt kuvendi i rregullt vjetor i Bilderbergėve. Tė gjithė pjesėmarrėsit arritėn me helicopterė. Nė kėtė tubim u hartua plani i vitit tė ardhshėm:

 

  1. Tė zmadhohen tatimet, pėr shkak tė zmadhimit tė harxhimeve ushtarake, me pretekst qė NATO-ja tė bėhet mė e fuqishme;

a)     Nisiativa e strategjisė mbrojtėse;

b)     Kriza deficitare.

 

  1. Tė zgjedhet Xhorxh Bushi kryetar i SHBA-ve, sepse e ka fituar votėbesimin si anėtar i Komisionit Trilateral. Po qė se eventualisht do tė zgjedhej kandidati tjetėr, demokrati Dukakis ( i cili nuk ishte anėtar i tyre), „pasi qė ėshtė i kuptueshėm, do tė duhet me ēdo kusht tė edukohet“. Ata ishin pak tė nervozuar pse nuk arritėn tė propozonin njerun e tyre pėr kandidat tė demokratėve. Ata kėtė zakonisht e praktikojnė nė SHBA qysh para 70-80 vjetve e kėndej.

 

Menjėherė tė nesėrmen pas konferencės qė u mbajt nė Alpe, nė Ēikago u mbajt konferenca vjetore e Fondit ndėrkombėtar monetar. Morėn pjesė mė se njėqind pėrfaqsues tė njohur tė bankave – tė rezervės federale amerikane, tė bankės qėndrore gjermane, tė Bank de Frannsit, bankierė nga Anglia, Japonia, Meksikoja dhe nga vende tė tjera.

 

Vendimet e Insbrukut pa u vonuar fare arriten nė Ēikago dhe nė pajtim me hierarkinė e konstatuar nė atė shoqėri mistere, vendimet e kėtyre njėqind vetėve tė fondit monetar nuk i demoralizuan zotėrinjtė e tyre. U sollėn tė njejtat vendime!? 

 

Njėri prej vendimeve mė me rėndėsi ishte zmadhimi i harxhimeve pėr fuqitė ushtarake konvencionale si kompenzim pėr zvoglimin e armėve nukleare tė kontraktuar midis Bashkimit Sovjetik dhe SHBA-ve. Kjo as qė ishte parė e dėgjuar  ndonjėherė…!? Nga nėra anė – harxhimet tashmė  ishin zvogėluar dhe menjėherė, nga ana tjetėr, i zmadhuan mė tepėr se sa kannė qenė nė fillim. Qartė, fitimi nuk guxon tė humbė. Kandidati tjetėr pėr kryetar, Dukakisi, i cili nuk ishte njeri i Bilderbergėve dhe platforma e tė cilit pėrmbante ngrirjen e harxhimeve pėr mbrojtje, shumė shpejt u riorientua dhe u “ riedukua”. Prapaganda e tij parazgjedhore ndėrroi dhe ai filloi tė flasė per: “Zmadhimin e fuqive tė armatosura konvenciale me ēka Amerika do tė jetė nė gjendje tė luftojė dhe tė fitojė nė njė luftė me Bashkimin Sovjetik!? ” Shihet qarte se ai u be “ njeri i kuptushem”.

 

Nė fund tė fundit tė dy pretendentėt pėr kryetarė, Bushi , i cili qysh nė fillim ishte ithtar i tyre dhe Dukakisi, i cili u bė mė vonė, ishin nėn udhėheqjen e Bilderbergėve.

 

Ēfarė kuptimi kishte qė populli amerikan tė votojė?

 

Sidoqoftė, nė tė dy rastet punėtori amerikan ishte i shitur dhe do tė duhej tė punojė pėr bankat.

 

Bilderbergėt nė mėnyrė tė denjė i pėrgatitnin politikanet tė cilėt kishin gjasa tė vehen nė krye tė qerverisjes shtetėrore  - pėr shembull,

Harolld Vilsoni dhe Edvard Hiti – premierė tė Britanisė sė Madhe,

Helmut Shmithi u bė kancerlar i Gjermanisė,

Xherald Fordi – kryetar i SHBA-ve, etj.

 

Nė tubimet e tyre tė fshehta prezentonin vetėm personlitetet, lojaliteti i tė cilėve ndaj Rotthshildit dhe Rokfelerit nė asnjė mėnyrė nuk mund tė vehej nė dyshim. Nacionalistėt dhe antikomunistet nuk i lejonin tė marrin pjesė nė tubimet nė tė cilat asnjėherė nuk silleshin vendime, sepse konkluzat silleshin qysh mė parė, kurse tė tubuarve vetėm ua lexonin faktet. Nė kėtė organizate nuk ka debate, por vetėm „urdhėra“ – forma tė lajmėrimit dhe informimit.

 

____________________________

 

Kreu i dhjetė

KĖSHILLI PĖR LIDHJE ME BOTĖN E JASHTME


Kėshillin pėr lidhje me botėn e jashtme e themeloi nė vitin 1921 koloneli Eduard Haus, shok i ngushtė, kėshilltar dhe gjeni i mbrapshtė i kryetarit Vilson. Qėllimi i kėsaj organizate ishte qė tė pėrgatitė njė „Qeveri botėrore”. Figurat dhe organizatorėt e fshehtė dhe jozyrtarė tė kėtij Kėshilli ishin: plaku Xhon Rokfeleri, Pol Vartburgu dhe Jakov Shifi, po ato tė njėjtėt qė e menduan dhe e imponuan Rezervėn federale tė SHBA-ve dhe tatimin nė „tė ardhurat e pėrgjithshme”.


Gjashtė vitet e para tė ekzistimit tė vet, Kėshilli pėr lidhje me botėn e jashtme nuk ka mund tė zhvillohet dhe ka jetuar nė njė gjendje latente. Pas vitit 1927 Rokfeleri filloi ta ndihmojė mė shumė nė aspektin material me anė tė fondaconeve tė shumta tė tij. Nė vitin 1929 ai i dhuroi Kėshillit njė pasuri nė rrugėn 62 nė Nju-Jork ku edhe tash ndodhet selia kryesore e Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme, filiala e qeverisė sė padukshme, e cila edhe sot e kėsaj dite pėrfaqėson frontin e bankierėve ndėrkombėtarė. Organizata tjera ndėrkombėtare nė formė tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme janė: Instituti mbretėror pėr ēėshtje ndėrkombėtare nė Angli, Instituti pėr lidhje ndėrkombėtare nė Belgjikė, Shoqėria e politikės sė jashtme daneze, Instituti australian pėr punė ndėrkombėtare si dhe shumė pėrfaqėsi tjera nė Indi, Itali, Francė, Jugosllavi, Greqi, Turqi.


Tė gjitha kėto organizata kanė emra tė ndryshėm, por pėr nga pėrmbajtja janė tė njėjta. Tė gjitha kėto janė tė krijuara nga „fuqia e padukshme” dhe qėllimi i tyre ėshtė tė punojnė pėr idetė e saj nė shtete tė ndryshme. Nė konferencat e tyre tė fshehta vendosin pėr fatin e vendeve tė caktuara, duke mos lejuar prezentimin e qytetarit tė atij vendi dhe tė mjeteve tė informimit. Pika e parė e rregullores pėr rendin e brendshėm tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme ėshtė: tė gjitha diskutimet dhe vlerėsimet e grupacioneve tė ndryshme nė organizatė janė fshehtėsi dhe anėtarėt e saj besnikė qė do t’ua transmetojnė tė tjerėve i nėnshtrohen pėrjashtimit nga organizata.
Qėllimi i vetėm i Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme ėshtė vėnia e diktaturės botėrore.

 

Shpesh herė e quajnė „shkollė pėr prijės shtetėrorė” dhe kjo ėshtė plotėsisht e vėrtetė, sepse anėtarėt e saj ushtrohen vite me radhė nė drejtime tė ndryshme: nė atė financiar, politik, ndėrkombėtar dhe social. Nė sferėn sociale insistohet mė sė shumti, sepse me anė tė saj zgjidhet detyra mė e rėndėsishme: pėrgatiten njerėzit pėr nėnshtrim dhe robėrim. Pothuajse tė gjithė kryetarėt dhe udhėheqėsit e shteteve janė tė obliguar jozyrtarėsht qė t’i plotėsojnė vendet kyēe tė administratės sė vet me anėtarė tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme ose me tė simotrės sė saj - Komisionit Tralateral. Niksoni rreth vetes kishte mė se njėqind anėtarė tė Kėshillit, kurse politikanėt e administratės sė Karterit pa kurrfarė pėrjashtimi ishin anėtarė tė Komisionit Trilateral.

 

 Nė vitin 1949 Alen Dalesi ishte kryetar i Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme dhe nė tė njėjtėn kohė drejtor i CIA-s.


Nė kohėn e luftės koreane, mė 9 dhjetor tė vitit 1950 gazeta „
اikago Tribjun” e botoi njė akuzė kundėr Kėshillit e cila edhe sot e kėsaj dite ėshtė nė fuqi: „Anėtarėt e Kėshillit janė njerėz me ndikim shumė tė madh nė shoqėri. Ata e shfrytėzojnė fuqinė e pasurisė sė tyre, prestigjin e obligimeve tė tyre sociale dhe arsimimin qė ta udhėheqin atdheun drejt bankrotimit dhe disfatave luftarake. Ata duhet t’i shikojnė duart e tyre. Duart i kanė tė pėrlyera me gjak - me gjak tė thatė nga luftėrat e kaluara dhe gjak tė freskėt nga tė tashmet”.
Vite me radhė shpirt dhe drejtor gjeneral i Kėshillit ka qenė Dejvid Rokfeleri - plotėsisht gjė e natyrshme, sepse kjo ėshtė organizatė e familjes Rokfeler.

Prej vitit 1939 e deri mė sot Ministria amerikane pėr punė tė jashtme ndodhet nė duar tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme. Pothuajse tė gjithė nėpunėsit e administratės sė saj janė anėtarė tė kėsaj organizate. Moment karakteristik u paraqit nė vitin 1954 nė San Francisko, kur delegacioni amerikan katėrdhjetė anėtarėsh e shkruajti Kartėn e Kombeve tė Bashkuara. Shumica e anėtarėve tė delegacionit ishin anėtarė tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme dhe parimet mė tė rėndėsishme tė Kartės plotėsisht shprehnin idetė dhe qėllimet e tij.


Xhon D. Rokfeleri e monopolizoi industrinė pėr benzinė duke i thyer kundėrshtarėt e tij prej brenda, duke vėnė nėpėr zyrat dhe ndėrmarrjet e tyre njerėzit e vet. Trashėgimtarėt e tij - Rokfelerėt e sotshėm - sillen edhe mė me arrogancė, duke i zbatuar tė njėjtat metoda, por me pėrmasa ndėrkombėtare. Pėrmes Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme dhe Komisionit trilateral ata depėrtojnė jo vetėm nė jetėn politike, ekonomike dhe sociale amerikane, por edhe nė punėt e brendshme tė ēdo shteti tjetėr nė botė. Pa marrė parasysh se cila parti ndodhet nė pushtet njerėzit e Kėshillit i mbanė pozitat kyēe, duke pėrfshirė edhe shtetet socialiste, ku zakonisht nė krye tė shtetit qėndron njeri i tyre.


Gorbaēovi nuk arriti t’ia dalė nė krye me „perestrojkėn” e vet, kurse ata tashmė ia kishin minuar dhe pėrgatitur zėvendėsin i cili do t’iu shėrbente me besnikėri. Ka pasur dhe do tė ketė shtete dhe udhėheqės, edhe pse shumė pak, qė kapitali gjigant nuk ka mund t’i blejė dhe t’i nėnshtrojė. Pėr fat tė keq ata janė shumė pak dhe janė tė detyruar tė shėrbehen me masa drakonike dhe johumane, duke u mbrojtur nga tirania eksploatuese e ca dinastive. Shteti i tillė dėnohet duke u izoluar totalisht nė aspektin ekonomik dhe politik, gjė qė mė herėt ose mė vonė, do ta detyrojė tė gjunjėzohet. Nuk pėrjashtohen edhe aksionet ushtarake, siē ndodhi nė rastin e Libisė.
Nė SHBA ndikimi i Rokfelerit daton qysh prej para 100 vjetėve me zgjedhjen e Viliam Mekinlit pėr kryetar, e mė vonė tė Franklin Ruzveltit si dhe tė gjithė kryetarėve tjerė deri mė sot, tė qeverive nė tė cilat pozitat kyēe - pozitat e ministrave pėr punė tė jashtme, tė mbrojtjes, tregtisė, arsimit, prokurorit kryesor, CIA-s - kanė qenė dhe janė anėtarė tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme, do tė thotė njerėz tė Rokfelerit.


Xhon Foster Dalesi, kushėri i Rokfelerit, ka qenė ministėr pėr punė tė jashtme tė qeverisė sė Ajzenhauerit dhe ka marrė detyra tė larta diplomatike nė administratėn e Vilsonit, Ruzveltit dhe Trumanit, ka marrė pjesė nė konferencėn parisiene pas Luftės sė Parė Botėrore, ka qenė anėtar i
Komisinit Reparacional. Pas Luftės sė Dytė Botėrore ka marrė pjesė nė Komisionin pėr hartimin e Kartės sė OKB.


Ministėr i punėve tė jashtme nė administratėn e kryetarit Kenedi ka qenė Din Rasku. Kenediu bile nuk e ka njohur kur e ka caktuar nė kėtė funksion tė lartė dhe pėrgjegjės. Nė kohėn e Xhonsonit tė gjitha funksionet mė tė larta nė kabinetin e tij kanė qenė tė okupuara me anėtarė tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme. Nė qeverinė e Niksonit kanė depėrtuar 118 anėtarė tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme, duke pėrfshirė edhe nėnkryetarin, Spiro Egnju - kryetar i Komitetit pėr zgjedhjen e Rokfelerit pėr kryetar tė SHBA-ve. Prokurori kryesor, Miēeli, mė parė ka qenė advokat i Nelson Rokfelerit. Henri Kisinxheri - ministėr i punėve tė jashtme tė Niksonit dhe Fordit - ėshtė i njohur si anėtar i Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme. Zyrtarisht ka qenė i punėsuar nė sistemin e Rokfelerėve.


Ministritė pėr punė tė jashtme dhe CIA kanė qenė dhe ende janė tė tyre. Ministria pėr punė tė jashtme - qė ta pėrmbajė politikėn e jashtme tė Rokfelerit, e CIA - ta futė me fuqi me anė tė grushtshteteve dhe rebelimeve.
Kėshilli pėr lidhje me botėn e jashtme ėshtė filialė amerikane e njė shoqėrie qė e ka prejardhjen prej Anglie, e cila beson dhe propagon se kufijtė nacionalė ndėrmjet shteteve duhet tė hiqen dhe tė themelohet njė qeveri botėrore.

____________________________

 

Kreu i njėmbėdhjetė

KOMISIONI TRILATERAL

 

Rendi i ri botėror (komplot)

Komisionin Trilateral e kanė formuar nė vitin 1973 disa persona privatė tė Evropės Perėndimore, Japonisė dhe Amerikės Veriore pėr veprime reciproke midis kėtyre tre sektorėve tė mėdhenj botėror.


Themelues ka qenė miliarderi shumė i njohur Dejvid Rokfeleri, kryetar dhe pronar i „
Ēejz Menheth Bankės” dhe shumė bankave tjera nė botė. Ideolog, organizator dhe ndihmės i tij i afėrt ka qenė Zbignev Bzhezhinski, figurė kryesore e Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme. Prej vitit 1973 e deri mė 1976 ai ka qenė drejtor i Komisionit trilateral. Edhe pse Komisioni trilateral ishte themeluar dhe pėrbėhej prej disa personave privatė, tė paautorizuar prej ndonjė qeverie botėrore, qėllimet e tyre nuk ishin aspak tė karakterit privat. Tė dy organizatat - Kėshillin pėr lidhje me botėn e jashtme dhe Komisionin Trilateral - i drejtonin tė njėjtėt njerėz qė kishin tė njėjtin qėllim: „Qeverinė e vetme botėrore”. Kėshilli pėr lidhje me botėn e jashtme ėshtė njė organizatė ideologjike, kurse Komisioni Trilateral ėshtė ekzekutues i detyrave. Kėshtu, pėr shembull, nė vitin 1973 Bzhezhinski e caktoi pėr kryetar tė ardhshėm tė SHBA-ve njė figurė fare tė panjohur dhe tė papopullarizuar - Xhimi Karterin, anėtar i Komisionit Trilateral, kurse pėr nėnkryetar - Volter Mondejlin, po ashtu anėtar i tij. Rokfeleri ndėrmori tė gjitha mjetet e mundshme parazgjedhore dhe Karteri e Mondejli fituan nė zgjedhje. Karteri ishte i papėrgatitur fare pėr njė detyrė tė tillė dhe faktikisht pushteti ekzekutiv i SHBA-ve bie nė duar tė Komisionit Trilateral.


Tėrė administrata prej kryes e deri nė fund ishte e pėrbėrė

vetėm prej anėtarėve tė tij. Njė shembull i vogėl:


Xhimi Karteri… kryetar i SHBA-ve............................Komisioni Trilateral
Volter Mondejli… nėnkryetar i SHBA-ve..................Komisioni Trilateral
Harold Braun… ministėr i mbrojtjes...........................Komisioni Trilateral
Blumental… ministėr i financave................................Komisioni Trilateral
A. Jang… ministėr, pėrfaqėsues nė KB.......................Komisioni Trilateral
Bzhezhinski… sigurimi nacional.................................Komisioni Trilateral
Tė gjithė ministrat tjerė, zėvendėsministrat dhe personalitetet qė zenin funksionet mė pėrgjegjėse ishin anėtarė tė Komisionit Trilateral

.

Struktura themelore trilaterale ėshtė siē vijon:



VĖLLAZĖRIA FINANCIARE

NJU-JORK

 


KOMITETI EKZEKUTUES TRILATERAL I SHBA-ve JAPONIA… KOMISIONI TRILATERAL… EVROPA KOMISIONI TRILATERAL – UDHĖHEQĖSIA


Dejvid Rokfeleri - kryetar i Amerikės Veriore
Zhorzh Bertoni - kryetar evropian
Takeshi Vatanabe - kryetar japonez
Exhidio Ortona - kryetar evropian
Nobukiho Ushiba - kryetar japonez
اarls B. Heki - sekretar i Amerikės Veriore
Martir Trinku - sekretar evropian
Tadashi Jamamoto - sekretar japonez

 


SHTETET E ZHVILLUARA ME 80 % TĖ PRODHIMTARISĖ  BOTĖRORE

 BOTA E DYTĖ, E TRETĖ DHE E KATĖRT


Nė majė tė piramidės ndodhen disa familje tė vjetra tė cilat e pėrfaqėsojnė aristokracinė amerikane e cila i kontrollon megabankat e Nju-Jorkut dhe tė Amerikės. Siē shihet prej piramidės, penjtė i tėrheq kjo klikė financiare nė Nju-Jork. Nė vend tė tretė mezi vijnė partnerėt nga Evropa dhe Japonia. Anėtarėt sipas numrit janė siē vijon: Amerika Veriore - 109, Evropa - 106, Japonia - 74.


Nėndegėt e kėsaj organizate shumė mirė janė menduar nga kėndvėshtrimi i tyre dhe pėrfshijnė pothuajse tė gjithė sektorėt. Prej atyre qė ata sundojmė mė me rėndėsi janė universitetet: Universiteti i Kolumbisė, Xhorxhtaunit, Harvardit, Instituti i Huverovit, pastaj universitetet nė Hadson, Masaēusets etj. Fondacionet mė tė mėdha si Rokfeler, Ford, Karnagi e shumė tė tjerė; gazetat mė tė njohura dhe mė tė mėdha dhe radio-TV stacionet: „Nju-Jork Tajms”, Si-Bi-Es etj.


Nė Kongres dhe nė Senat, Komisioni Trilateral ka pėrfaqsuesit e tij mė tė fuqishėm. Klasa punėtore amerikane e emėroi „trilateralizmin” si komplot britanik tė importuar nė SHBA me anė tė Henri Kisinxherit, njėrit prej drejtorėve tė Kėshillit pėr lidhje me botėn e jashtme si dhe tė Komisionit Trilateral.


Pamvarėsisht nga hierarkia qė ekziston nė piramidė, Rokfeleri dhe disa familje tjera tė pėrmendura nuk janė tė vetmit diktatorė mė tė fuqishėm. Ata janė anėtarėt e kėsaj familje, por pėr sa i pėrket „kolektivit botėror”, i cili nuk ka mė shumė se disa qindra vetė, edhe atė vetėm pėr qėllimet e veta.
Mė lartė theksuam se Komisionin Trilateral e formoi Rokfeleri prej „fondacionit tė tij Ketering” dhe prej fondacionit tė Fordit.


Xhorxh Franklini - njėri prej themeluesve tė Komisionit Trilateral - para redaktorit tė revistės „Frimen Dajxhest” deklaroi siē vijon: „Nė vitin 1972 Rokfeleri prezentoi nė njė kuvend tė bilderbergėve dhe propozoi idenė qė tė afrohen sa ėshtė e mundshme mė tepėr raportet dhe lidhjet midis SHBA-ve, Evropės dhe Japonisė. Kjo ide e re u pranua me entuziazėm dhe sollėn vendim se dikush duhet ta themelojė dhe ta vė nė veprim. Nė qershor tė vitit 1972 Rokfeleri dhe Franklini e vizituan Japoninė dhe zhvilluan bisedime me bankierė tė mėdhenj, tė cilėt po ashtu e pranuan me entuziazėm idenė pėr Komisionin Trilateral qė zyrtarisht tė formohet dhe tė regjistrohet”. Komisioni Trilateral nuk ėshtė komplot i fshehur, por organizatė zyrtare, pėr dedikim special: pėr ndikim politik tė imponuar me anė tė pėrkrahjes financiare. Kush e jep kėtė pėrkrahje financiare? Natyrisht jo lidhjet e punėtorėve por korporatat ndėrkombėtare dhe bankat ndėrkombėtare qė e kontrollojnė botėn.


Mjaft interesant ėshtė se, po ashtu, si nė Bashkimin Sovjetik pas revolucionit ku 90 pėrqind e udhėheqėsve tė Politbyrosė dhe tė Komitetit Qendror i ndėrruan emrat, e njėjta gjė ndodhi edhe nė SHBA. Filloi ndėrrimi i emrave tė korporatave, mirėpo ende nuk dihej se kur do t’i ndėrronin emrat e vet udhėheqėsit e tyre.

 
Kėshtu, pėr shembull:
“Standard Ojli” u riemėrtua nė „EKSON”;
“Nju-Jork Banka” - nė „Siti Bankė”;
“Minesota Majningu” - nė „AMAH”, etj.


Programi dhe platforma e kėsaj korporate janė plotėsisht tė njėjtė si tė nacional-socialistėve. Gjatė dhjetė vjetėve tė fundit Amerika shkon drejt kėsaj rruge. Momentalisht nė SHBA kryhet revolucioni i fshehur socialist, krejtėsisht ndryshe nga revolucionet qė u kryen nė kohėn e vet nė Francė, Rusi, Kubė dhe nė vende tjera me armė dhe gjakderdhje nėpėr rrugė. Trilateralizmi ėshtė inspiratori kryesor pėr marrjen e komandės sė socializmit korporativ, edhe pse edhe kjo mohohet. Anėtarėt e komisionit kanė plan tė pėrcaktuar nė pėrpikshmėri i cili kryhet nė pėrpikshmėri me anė tė marionetėve - politikanėve dhe pushtetit oficial. Ky ėshtė shkak pėr krijimin e shumė planeve shtetėrore, tė cilėt nė realitet janė nė interes tė „zotėrinjve botėror”: Plani agrar dhe rezerva ndėrkombėtare ushqimore. Kjo nėnkupton monopolin e resurseve ushqimorė dhe mundėsinė pėr tė shkaktuar nė mėnyrė artificiale mungesė dhe uri, ashtu siē veproi Stalini nė Bashkimin Sovjetik - shkaktoi qė tė humbin jetėn dhjetra miliona njerėz nga uria. Pothuajse e njėjta histori u pėrsėrit edhe nė Etiopi.



Plani energjetik, me ēka u shkaktua krizė energjetike nė vitin 1978. A thua, vallė, vėrtet pati njė krizė tė tillė energjetike? Jo! Por, vetėm i sugjeronin botės politikanėt, bankierėt, mjetet e informimit dhe Komisioni Trilateral se njė krizė e tillė ekziston dhe tėrė botėn e kapi paniku. Nė llogari tė njerėzve tė rėndomtė nė arkat e bankave ndėrkombėtare hyrėn shumė miliardė. Nė tė njėjtėn kohė kur u shpall lajmi pėr krizėn energjetike SHBA-tė ishin nė gjendje jo vetėm qė t’i pėrmbushin nevojat e brendshme por edhe tė eksportojnė. Sipas njė statistike, resurset energjetike tė SHBA-ve do tė arrinė pėr mė se 2 mijė vjet.


Ata kanė:
• gaz nėntokėsor - rezervė pėr mė se 5 qind vjet;
• naftė - rezervė pėr mė se 2 qind vjet;
• benzinė - rezervė pėr mė se 1 mijė e pesėqind vjet;
• qymyr - rezervė pėr mė se 6-7 mijė vjet;
• reaktorė - U-238 ka nė depo pėr mė se 1 qind vjet prodhimtari tė energjisė.


Para pesė-gjashtė vjetėsh u krijua artificialisht kampanjė e madhe kundėr reaktorėve atomikė dhe kundėr centraleve atomike nė pėrgjithėsi. Bėhet fjalė pėr pasoja tė jashtėzakonshme dhe tė tmerrshme nga radiacioni eventual. Tėrė Evropa ėshtė mbjellė me reaktorė atomikė tė cilėt prodhojnė energji tė lirė. Nė aq vite eksploatimi ka ndodhur vetėm njė rast fatal nė
اernobil, nė Bashkimin Sovjetik, i cili mori 30-40 viktima njerėzore drejtpėrdrejt pas katastrofės, kurse nė minierat e qymyrit humbin jetėn nga treqind minatorė nė vit. Energjia nukleare ėshtė shumė mė e lirė se ajo e gazit dhe naftės, shumė mė e vėshtirė pėr eksploatim nga ana e megakapitalistėve. Sa mė shumė centrale atomike tė punojnė nė botė aq mė pak naftė dhe gaz do tė nevojitet dhe aq mė i vogėl do tė jetė profiti i kompanive tė mėdha si:

 „EKSON”,

„MOBIL”,

„ARKO”,

„TEKSIKO”,

„STANDARD OJL”, etj.

cilat janė pronė e Komisionit Trilateral dhe i udhėheqin anėtarėt e tij.


Sado qė t’ju duket ēudi, korporatat e mėdha dhe bankierėt ndėrkombėtarė pothuajse nuk paguajnė tatime nė tė ardhurat e tyre tė mėdha. Tatimi mė i ulėt vetanak i tė ardhurave tė tatimdhėnėsit amerikan ėshtė 14 pėrqind, kurse gjigantėt financiarė ndėrkombėtarė paguajnė shumė mė pak ose asgjė.
Sipas tė dhėnave zyrtare, disa prej kėtyre korporatave nė vitin 1976 i kanė paguar tatim shtetit si vijon:


“
Ēejz Menheth”........................................00 ,0 %
“Kontinental Bank”.................................10,5 %
“Frst
اikago”........................................... ...6,3 %
“Bank of Amerika”.................................14,9 %
“Oksidental Petroleum” (Hamer)..............4,2 %


Duhet tė kihet parasysh se taksat individuale nė SHBA arrinė deri mė 70 pėrqind, nė Kanadė - prej 17 deri mė 43 pėrqind, kurse nė Angli - deri mė 90 pėrqind. Krahasimi midis asaj nė tabelėn e lartėshėnuar dhe tė asaj qė paguan njeriu i rėndomtė ėshtė dėshtues dhe duron kritikė tė rreptė.
Gazetari i njohur i Londrės, Gordon Teteri, me pėrvojė 22 vjeēe nė gazetari, paraqet fakte dėshtuese pėr manevrimet e kėtyre internacionalistėve financiarė, pėr shkak tė tė cilėve u largua nga gazeta pėr tė cilėn punoi tėrė jetėn. Ky ėshtė edhe njė argument se Komisioni Trilateral e kontrollon tėrė botėn.

 

Pas vitit 1974 njė pjesė e madhe e artikujve tė Teterit nuk lejohet aspak tė publikohen. Nė disa prej artikujve tė cenzuruar ai citonte deklaratat e kryetarit amerikan, Vilsonit, i cili shumė qartė shihte se ē’ndodh rreth tij, por ishte plotėsisht i pamundshėm qė tė dakordohej me njė gjendje tė tillė. Ja pra, njė citat prej artikullit tė Teterit: „Disa prej njerėzve mė tė mėdhenj nė SHBA e dijnė se ekziston njė fuqi aq e organizuar, aq e shkathtė dhe dhelpnake, aq e pėrkryer, aq depėrtuese sa qė ėshtė rrezik bile tė bisedohet nė pėshpėritje pėr „TA”, sepse do gjykohesh rėndė prej „TYRE”.


Qėllimi kryesor i trilateristėve ėshtė pushteti politik, qė ta rregullojnė botėn ashtu si e kuptojnė „ATA” dhe ashtu si do t’ju shėrbejė mė mirė interesave tė tyre. Ata synojnė drejt pushtetit politik qė tė qeverisin me ekonominė botėrore. Ideja e tyre ėshtė tė tėrheqin pesė-gjashtė vende me ekonomi tė zhvilluar nė krijimin e „sistemit tė ri”. Vendet tjera nuk do tė kenė rrugėdalje tjetėr dhe njėra pas tjetrės do tė hyjnė nė vorbėn e pėrgjithshme.
Sado qė tė jetė kjo e papėlqyeshme duhet tė pranojmė se qėllimet dhe konceptet e kėsaj organizate shumė shpejt i imponohen botės. Vendet mė tė mėdha nė botė si: SHBA, BRSS, Kinėn, Anglinė, Kanadėn pothuajse ata i kanė marrė pėrsipėr.


Plani i Gorbaēovit pėr „zėshmėrinė” dhe „perestrojkėn” ishte njė hap pozitiv drejt demokratizimit tė Bashkimit Sovjetik dhe i dha mundėsi njeriut tė rėndomtė rus tė marrė pjesė mė tė madhe nė ēastin e pėrcaktimit tė fatit tė vet.


Lidhja e kontratės midis BRSS dhe SHBA pėr eleminimin e raketave nukleare dhe pėr kontrollin e ndėrsjellė u pranua nė mėnyrė triumfale nga pjesa mė e madhe e botės. Ky ishte njė hap drejt qetėsimit tė botės, por jo edhe zgjidhje pėr t’i ndalė luftėrat. Ky ishte vetėm njė ndalim i pėrkohshėm qė kishte pėr qėllim tė ndihmonte stabilizimin financiar tė Bashkimit Sovjetik. Prej vitit 1917 e deri mė sot BRSS nė asnjė moment nuk ka paraqitur ndonjėfarė kėrcėnimi real ushtarak pėr SHBA, as SHBA pėr Bashkimin Sovjetik. Zotėriu gjithmonė ka qenė njė dhe momentalisht ėshtė po ai i njėjti. Kishte njė periudhė nė kohėn e Stalinit kur zotėriu nuk ishte i gjithėfuqishėm.

 

Qė nga epoka e Hrushēovit e kėndej „ATA” (Qeveria ndėrkombėtare), pėr tė cilėt bėn fjalė Krstju Rakovski, gradualisht i kthyen pozitat e tyre prej vitit 1917 dhe aspak nuk mė habit ajo se vetėm pas disa vitesh „RENDITJA E RE” filloi nė Bashkimin Sovjetik. Pėr njė ose dy dekada kjo iu pėlqeu rusėve, sepse njė fjalė e urtė sllave thotė: „Mė mirė tė jesh shėrbėtor i zotėriut tė pasur se sa partner i tė varfėrit”. Mirėpo, do tė vijė koha kur brezėrit e tyre do tė paguajnė shtrenjtė pėr atė grup tė vogėl zotėrinjsh tė cilėt „mbysin me finesė”.


Disa politikanė tė mprehtė evropianė dhe disa inteligjentė financiarė shumė mirė i shohin qėllimet e organizatės pėr „renditje tė re botėrore” dhe bėjnė pėrpjekje qė sa mė shpejt ta stabilizojnė Bashkėsinė Evropiane. Kėshtu, pėr shembull, nė vitin 1978, u fut nė pėrdorim njėsia e re pėr ndėrrimin e mallrave (EKI). Qėllimi i ekit, i cili ka bazė ari, ėshtė pėr ta stimuluar shfrytėzimin e arit si mjet pėr ndėrrim qė tė mbrohen qarkullimet e parave evropiane prej spekulimit dhe tė lirohen nga tutoria e dollarit tė letrės, i cili nuk ka kurrfarė baze reale. Vlera e vėrtetė e letrės - shtypit - ėshtė disa centi.


Kėshilli pėr lidhje me botėn e jashtme dhe

Komisioni Trilateral


Njė pjesė e vogėl e anėtarėve tė mėparshė dhe tė tashėm qė kanė qenė nė funksione tė larta nė administratėn e SHBA

Dejvid Rokfeleri
Kryetar i KLBJ dhe KT


Xhorxh Bushi (KLBJ dhe KT)............................kryetar i SHBA
Aleksandėr Hejgu (KLBJ).............................ministėr pėr punė tė jashtme
Xhorxh Shulci (KLBJ).................................ministėr pėr punė tė jashtme
Sajrus Vensi (KLBJ dhe KT)......................ministėr pėr punė tė jashtme
Volter Mondejli (KLBJ dhe KT)...................... nėnkryetar i SHBA-ve
Harold Brauni (KLBJ dhe KT)........................ ministėr i mbrojtjes
Kasper Vajnbergeri (KLBJ dhe KT)............. .......ministėr i mbrojtjes
Gen. Dejvid Xhonsi (KLBJ)..........kryetar i komandės supreme ushtarake
Adm. Stensfild Tarneri (KLBJ).............................drejtor i CIA-s
Vilijam Kejsi (KLBJ)....................................... kryetar i SHBA-ve
Xhimi Karter (KT).......................................... kryetar i SHBA-ve
H.
اeperi (KLBJ)............................................i bankės botėrore
V. B.
اeli (KLBJ)..............................................i fondit monetar ndėrkombėtar
Zbignev Bzhezhinski (KLBJ dhe KT).....kėshilltar pėr sigurimin e kryetarit
Robert Meknamara (KLBJ)..................................... i bankės botėrore
Henri Kisinxheri (KLBJ dhe KT).....ministėr pėr punė tė jashtme dhe kėshilltar i kryetarit


Anėtarėt tjerė tė mėparshėm dhe tė tashėm tė KLBJ dhe KT

qė kanė qenė nė punė tė shtetit nė SHBA


Voren Kristoferi............................ zėvendės ministėr pėr punė tė jashtme
Laki Bensoni............................ zėvendės ministėr pėr punė tė jashtme
Riēard Kaperi...............................zėvendės ministėr pėr punė tė jashtme
Hedli Donovani................ kėshilltar special i kryetarit tė SHBA-ve
Riēard Hollbruku.........ndihmės ministėr i punėve tė jashtme pėr ēėshtje aziatike-lindore
Antoni Solomoni..................... ndihmės ministėr pėr financa nė SHBA
Xhon Savili.................................zėvendės ministėr pėr energjetikė
Riēard Gardneri........................ambasador i SHBA-ve nė Itali
Eliot Riēardsoni..................................ambasador i pėrhershėm
Xherald Smithi.......................................ambasador i pėrhershėm
Artur Bernsi.........................................ish-kryetar i rezervės federale
Donald Frejzeri..........................kryetar bashkie nė Mineapolis
S. Linovici................................................ambasad or i pėrhershėm
Ēarls Robinsoni........................ zėvendės ministėr pėr punė tė jashtme
Xh. Robert Sheceli.......................................... ..ambasador
Rasel Trejni.................................................ambasad or i ekologjisė
Pol Vorike...............................................drejtor i kontrollit pėr armatim
Glen Vatsi................................. kryetar i punėtorėve tė komunikacionit
V. Majkl Blumentali............................... ministėr pėr financa
Xhozef Kalifano................................ministėr pėr shėndetėsi dhe arsim
Endru Jangu........................................ pėrfaqėsues i SHBA-ve nė KB
Patrisha Herisi..................................... ministėr pėr urbanizėm
Voren Kristoferi......................... zėvendės ministėr pėr punė tė jashtme
Dejvid Mekgiferti................................. ndihmės minsitėr pėr mbrojtje
R. Xhejms Volsi........................................zėvendės ministėr i flotės
Riēard Koperi.............................zėvendės ministėr pėr punė tė jashtme
Metju Nimici..................... kėshilltar nė Ministrinė pėr punė tė jashtme
Xhejms Xhonsoni.............................ndihmės ekzekutues i kryetarit
Kingman Brevsteri................................ ambasador nė Britaninė e Madhe
Artur Hartmani.......................................ambasado r nė Francė
Lesli Glebi............................. drejtor i byrosė politike ushtarake
Robert Bouni..........................zėvendės drejtor i CIA-s


Guvernatorė tė shteteve


Xhon Rokfeleri (KLBJ dhe KT)........guvernator i Virgjinisė Perėndimore
Ruben Askju (KLBJ)...................guvernator i Floridės
Vilijam Skrentoni (KLBJ dhe KT)................. .guvernator i Pansilvanisė
Xhejms Karteri (KT).................................... guvernator i Gjorgjisė
Xhejm Tompsoni (KLBJ dhe KT).................... guvernator i Ilinoisit
Brus Bebiti (KLBJ dhe KT)......................guvernator i Arizonės
Deniel Evansi (KT)................................. guvernator i Vashingtonit
Robert Greami (KLBJ)... ............................guvernator i Floridės
Nil Goldshmith....................................... guverna tor i Oregonit


Rezerva federale


Pol vokeri...............................................KLBJ dhe KT
Xhorxh Verhauzeri.............................. K LBJ dhe KT
Emet Rajsi...........................................KLBJ
Henri Valihu………………..................KLBJ
Donald Plejtoni......................................KLBJ
Endru Brajmeri............................... ...KLBJ dhe KT
Henri Butbrixhi.....................................KLBJ dhe KT
Antoni Solomoni..................................KLBJ dhe KT
Stiven Mileri.................................................KLBJ
Xherald Hajnesi......................................KLBJ


Financierė


Donald Rigani................KLBJ
S. J. Lordi......................KLBJ
Vilijam Sajmoni ......KLBJ dhe KT
Antoni Solomoni........................KLBJ dhe KT
Helen Junsi....................................KLBJ
Riēard Fisheri..................KLBJ
M. Blumentali....................................KLBJ dhe KT
D. Fred Bergshtajni................................KLBJ
Xhon Himani.........................................KLBJ
Xhorxh Shulci.......................................KLBJ
Arnold Nahmanovi.............................. ...........KLBJ
Roxher Altmani..............KLBJ


Ministra tė mbrojtjes


Mikelroji..................................... ...........................KLBJ
Maknamara..........................................................KLBJ
Riēardsoni........................................ ...............KLBJ dhe KT
Rumsveldi...............................................................KLBJ
Vajnbergu..............................................................KLBJ dhe KT
Gejti.......................................................................KLBJ
Lerdi..................................................................... KLBJ
Shlezingeri....................................... .................KLBJ
Brauni........................................... ...........................KLBJ
Karluēi................. ............................................KLBJ



Personalitete ushtarake (gjeneral e mė lartė)



Gjen. Maj. Ginsburgu...................... .................... KLBJ
Gjen. Lajt. S. Berisi........................................... .......KLBJ
Adm. Valenderi..................................................... KLBJ
Gjen. Lajt. Lavingu................................................. KLBJ
Adm. S. Teēi..............................................................KLBJ
Gjen. brig. V. Usheri................................................. KLBJ
Gjen. Lajt. Gardi............................................ ..........KLBJ
Gjen. brig. Tompsoni.................................................KLBJ
Kap. Diventeri............................................................KLBJ
Kap. Mili..................................................................KLBJ
Gjen. brig. Ejrsi............................................. .... .....KLBJ
Gjen. brig. Pfantci........................................... .......... KLBJ
Kap. S. Ringu............................................................KLBJ
Kap. Fiske..................................................................KLBJ
Kap. H. Keri..............................................................KLBJ
Kap. Kurti.................................................................KLBJ
Gjen. Lou Aleni......................................................... KLBJ
Volsi (zėv. minis. I mornaricės)..................................KLBJ
Gjen. major Brauni................... .................................KLBJ
Gjen. brig. Sigali.....................................................KLBJ
Gjen. Lajt. D. Smithi................................ ......KLBJ
Gjen. major F. Solomoni.......................................KLBJ
Adm. V. Krou........................................................KLBJ
Gjen. E. Majeri....................................................KLBJ
Gjen. Vikhami........................................... KLBJ
Gjen. brig. Bradfordi........................................ KLBJ
Gjen. brig. Xhulijahu... .............................. ........KLBJ
Kap. Xhentri.........................................................KLBJ
Gjen. brig. Peri Smithi........... ...................... ...KLBJ
Gjen. R. Boumani..............................................KLBJ
Gjen. Kiovetoni......................................... ...........KLBJ
Adm. Xh. Li................................................ KLBJ
Gjen. major Xhek Meriti.................................. KLBJ
Adm. Ton Nanseni................................. ..........KLBJ
Gjen. Lajt. Pol Gomani...................................... ..KLBJ
Kontraadm. S. A. Trosti......................................... .KLBJ
Gjen. Lajt. E. Rovni........................................ ......KLBJ
Gjen. major Dejvid Smithi....................................KLB J
Gjen. lajt. T. Smithi...............................................KLBJ

 


Drejtorė tė Vest Pointit pas vitit 1960


Vestmorlendi...................................................KLBJ
Beneti...........................................................KLBJ
Beri.............................................. KLBJ
Lamperti............................................................KLBJ
Knovltoni..........................................................KLBJ
Gudpasteri....................................................KLBJ


Komandantė supremė tė aleatėve


Ajzenhaueri....................................... ....................KLBJ
Grinteri..................................................................KLBJ
Lemniceri...................................................................KLBJ
Hejgu........................................................................KLBJ
Rixhveji.....................................................................KLBJ
Norstedi.....................................................................KLBJ
Gudlasteri........................................ ...........................KLBJ



Anėtarė sindikalė


Lejn Kirklandi (KLBJ dhe KT)...............kryetar i punėve autotransportuese
Leonard Vudkoku (KLBJ dhe KT).......ish-kryetar i lidhjes sė punėtorėve tė automobilėve
I. V. Abeli (KT)......ish-kryetar i lidhjes sė punėtorėve tė metalurgjisė
Glen Vatsi (KLBJ dhe KT)..kryetar i punėtorėve tė komunikacionit nė SHBA
Xhorxh Vurfi (KLBJ)...kryetar i nėpunėsve shtetėror tė federatės amerikane
Martin Vardi (KLBJ dhe KT)............kryetar i industrisė sė gypave
Muri Finli (KLBJ)............................. kryetar i punėtorėve tė tekstilit
Kouard Semjueli (KLBJ).......................kryetar i sindikatės industriale
Tomas Donahju (KLBJ dhe KT)....sekretar-arkatar i punėtorėve tė autotransportit


Kompania „Ford”

 

Donald Pitersoni............ ...................KLBJ
Klifton Vortoni........................................... ................KLBJ
Filip Koldveli.......................................... .........................KT
Karter Burgesi............................................................KLBJ
Araj Mileri............................................ .....................KT


Kompania „Krajsler”


Xherov Holandi............................ ...................KLBJ
Tom Kileferi..................................................... .......KLBJ
Gabriel Nozhi............................................. .............. KLBJ
Naxheb Halabi.......................................... ...............KLBJ
Dilvorti....................... ......... ........ ............. ......KLBJ



“Xheneral Motors”Ruben


Xhonsoni............................................ ..............KLBJ
Mariana Vajtmani......... ...............................K LBJ dhe KT
Roxher Smithi...........................................KLBJ

 


Lidhjet ndėrkombėtare


Endru Brimeri...................................KLBJ dhe KT
Brok Makkormiku...............................KLBJ



Kompani tė kontrolluara nga KLBJ ose KT



- “Eksoni” - i kontrolluar nga Rokfeleri.
- “Standard Ojli” - i kontrolluar nga Rokfeleri.
- “Oksidental Petroleumi” - me kryetarin Arman Hamerin i cili ka qenė shok i afėrt i Leninit.
- “Behteli” - prej San Francisko - Xhirxh Shulci (KLBJ) ka qenė kryetar nė vitin 1980, kurse Vajnbergeri (KLBJ) ka qenė nėkryetar. Mė vonė ata mbeten: i pari ministėr pėr punė tė jashtme, kurse tjetri ministėr i mbrojtjes.
„Behtel” ėshtė kompania mė e madhe pėr ndėrtimin e centraleve atomike. Tė ardhurat e saj janė mė se dy miliardė dollarė nė vit.
- Shtypi - pjesa mė e madhe e shtypit amerika ėshtė e okupuar prej KLBJ dhe KT.
- “Ēikago San Tajmsi” - me Emet Didmenin (KT) si drejtor kryesor dhe Xhejms Hogun (KLBJ dhe KT).
- “Nju-Jork Tajmsi” - me Sajrus Vensin (KLBJ dhe KT) si drejtor dhe me mė se 30 anėtarė tė mėparshėm dhe tė tashėm tė KLBJ dhe KT.

 

______________________________________

 

 

Kreu i dymbėdhjetė

SINDROMI I MUNGESĖS SĖ IMUNITETIT TĖ FITUAR (SIDA)


Virusi i sidės shkakton sėmundje fatale e cila e shkatėrron imunitetin e trupit, aftėsinė e tij qė tė luftojė kundėr shumė sėmundjeve dhe infektimeve tjera dhe e dėmton trurin. Vetė virusi nuk merr jetė. Tash pėr tash ai ėshtė i shpėrndarė nė tėrė botėn.

 

 Ende ekzistojnė vetėm mjete paliative pėr shėrim, por jo edhe vaksinė pėr t’u mbrojtur nga kjo sėmundje. Fundi i tė sėmurėve tash pėr tash ėshtė njėqind pėrqind fatal. Sipas studiuesve tė virusit, shkaktari e kėsaj sėmundje vdekjeprurėse ekziston pėrafėrsisht nė njėqind forma tė ndryshme, gjė qė ua vėshtirėson shkencėtarėve tė gjejnė vaksinė adekuate. Problem tjetėr ėshtė periudha e gjatė e inkubacionit - mė se dhjetė vjet para paraqitjes sė simptomeve, kohė nė tė cilėn i infektuari plotėsisht i pavetėdijshėm mund tė infektojė shumė tė tjerė.


Sipas vlerėsimit tė Organizatės Botėrore pėr Shėndetėsi rreth 10 milionė njerėz tashmė janė infektuar nga ky virus. Vetėm format e pėrhapjes sė virusit janė konstatuar nė mėnyrė tė sigurtė, gjė qė ėshtė bėrė njė hap pėrpara. Ato janė:


• Homoseksualizmi;
• Pėrdorimi i shiringave tė pasterilizuar;
• Transfuzioni i gjakut tė pakontrolluar;
• Foshnjet e sapolindura prej nėnave tė infektuara.
Vetė virusi shumė shpejt dezaktivizohet prej ajrit, me ujė tė nxehtė, 10 pėrqind tretje prej bardhėsisė dhe alkoolit.


Mė sė shumti kanė vuajtur tė sėmurėt prej hemofilisė tė cilėve vazhdimisht u ėshtė dhėnė gjak i pakontrolluar para zbulimit tė sėmurjes.
Krejt ky pėrshkrim i sėmurjes deri kėtu ėshtė nxjerrė nga deklaratat e Organizatės Botėrore pėr Shėndetėsi. Nga dėshira qė tė mos futin panik nė mesin e njerėzve pėrfaqėsuesit e organizatės si duket diē mbajnė tė fshehur nė lidhje me kėtė sėmurje serioze, sėmurje mė serioze pas epidemisė sė gripit spanjol nė vitin 1918-1919. Prej fėmijėve tė sapolindur nė Francė, pėr ēdo ditė lind nga njė foshnje me rezultat pozitiv tė virusit dhe jo me mė tepėr shpresė se tre deri mė pesė vjet jete.


Nė gusht tė vitit 1986 nė gazetėn zyrtare „Pravda” rusėt pėr herė tė parė lajmėruan se virusi i SIDA-s rrjedh prej njė laboratoriumi ushtarak amerikan. Tė njėjtėn gjė e vėrtetojnė edhe dy mjekė tė Gjermanisė Lindore - Jakov Segali dhe Ronald Demlovi, tė cilėt pohojnė se paraqitja e virusit pajtohet saktėsisht sipas kohės me hapjen e njė laboratoriumi biologjik amerikan tė quajtur „P-4”, i cili gjendet nė Fort Ditrih.


Mė 22 shtator tė vitit 1986 Radio Moska nė emisionin nė gjuhėn angleze sėrish i sulmoi amerikanėt: „Ministria amerikane e mbrojtjes bėn eksperiment me njerėzit nė zhvillimin e hulumtimeve tė saj”. Komenti vazhdon: „Virusi i Sidės ėshtė fryt i ekspertėve amerikanė i fituar gjatė manipulimit me gjenet njerėzore”.


“Sandi Ekspresi” britanik shkruan: „Virusi-vrasės SIDA ndoshta ka qenė krjuar nė mėnyrė artificiale prej shkencėtarėve amerikanė nė kohėn e eksperimenteve laboratorike”.


Eksperti i njohur britanik nė fushėn e Sidės, prof. Piter Kernovi, po ashtu, e pėrmban teorinė pėr krijimin artficial tė virusit.


Mė 2 nėntor tė vitit 1986 „Sandi Ekspres” sėrish u ndal nė ēėshtjen pėr „kooperimin sovjetiko-amerikan nė lidhje me Sidėn”.


Dr. Xhon Sili, po ashtu, ekspert britanik nė fushėm e Sidės botoi nė „Medikal Xhornalin” anglez se faktori i Sidės rrjedh prej njė kombinimi tė virusit (de la Visna) – sėmurje delesh, me virusin (de la leucemie de bovins) – sėmurje lopėsh.


Mė pastaj CIA dhe Pentagoni ndėrmorėn kundėrsulm: „Po qe se vėrtet virusi i Sidės ka ikur prej ndonjė laboratoriumi, atėherė duhet dyshuar nė rusėt”.
E vėrtetė ėshtė se shumė shtete e posaēėrisht fuqitė e mėdha punojnė me gjithė zemėr nė njė gjeneratė fare tė re tė armėve biologjike.
Sado qė tė akuzohen nė mes vete amerikanėt dhe rusėt unė e pranoj se njė gjė e tillė ėshtė vetėm pėr konsumim tė masave. Nė shumė institute shkencore egione ata punojnė sė bashku ose nė mėnyrė reciproke i ndajnė tė arriturat e tyre.


Do tė ndalem qė ta shqyrtoj mė hollėsisht njė deklaratė tė argumentuar shumė mirė tė Dr. Vilhelm Kembel Daglasit me titull „Kush e vrau Afrikėn?” Kush? egioneta Botėrore pėr Shėndetėsi e vrau Afrikėn me virusin SIDA. Me tė vėrtetė, deklaratė shumė egioneta dhe e guximshme, por kjo ishte ajo qė nė buletinin e vet pohon: „Duhet tė bėhen eksperimente qė tė shihet se a thua, vallė, virusėt mund tė kenė efekt selektiv ndaj funksionit mbrojtės. Tė shihet se a thua, vallė, vetė egione nė raport me virusin mund tė dėmtohet po qe se virusi infektues e lėndon mė shumė ose mė pak nė mėnyrė selektive qelizėn qė i pėrgjigjet virusit”.


Kjo qė u tha mė lartė tregon se bėhen eksperimente mbi virusėt tė cilėt do ta shkatėrrojnė sistemin e T-qelizės sė njeriut dhe me kėtė do tė shkaktohet mungesė e imunitetit. Kujt i duhet kjo? Po qe se vėrtet gjendet nje zbulim i tillė virusi siē propozon egioneta Botėrore pėr Shėndetėsi dhe bėhen virusė infektues tė tmerrshėm dhe fatalė me tė cilėt sistemi i imunitetit njerėzor nuk mund t’ia dalė nė krye, ēka ndodh? Njė zbulim i tillė mund ta zhduk rasėn njerėzore.


Mė parė nuk besoja shumė nė komplote ose mė shpejt ata pėr mua ishin tė kufizuar. Megjithatė, tash jam bindur se 90 pėrqind (tė mos them e gjithė) nė kėtė botė ėshtė ndėrtuar nė bazė tė parimeve konspirative, kurse vendin e parė e mbajnė ato ekonomike. Tė gjitha konspiracionet tjera: ato politike, ushtarake, egio, shkencore dhe tė gjitha tė tjerat janė nė funksion tė atyre ekonomike.


Pėr fat tė keq shumė shkencėtarė tė vetėdijshėm ose tė pavetėdishėm me qėndrimin e tyre nė disa ēėshtje ndikojnė ndaj masave dhe ndaj tė informuarve keq.


Kėshtu, pėr shembull, disa prej virusologėve mė tė mirė botėror pohojnė se virusi SIDA rrjedh prej majmunit tė gjelbėrt nė Afrikėn Qendrore i cili e ka kafshuar ndonjė vendas tė atjeshėm. Njė gabim i kėtillė nuk iu falet shkencėtarėve tė famshėm tė cilėt e dinė shumė mirė se virusi SIDA nuk haset te majmunėt ose te ndonjė kafshė tjetėr.


E para, kjo sėmurje ėshtė paraqitur nė tė njėjtėn kohė nė SHBA, Haiti, Brazil dhe nė Afrikėn Qendrore. Si erdhi deri te ajo qė katėr majmunė tė gjelbėrt nė tė njėjtėn kohė tė kafshojnė njerėz nė ato katėr vende tė ndryshme? E dyta, argumentohet se ėshtė e pamundshme nė mėnyrė gjenetike tė mbartet virusi SIDA prej majmunit te njeriu sipas rrugės natyrore. E treta, bile edhe sikur ta pranojmė se majmuni i gjelbėrt e ka mbartė virusin te njeriu, kjo nuk ėshtė nė pajtim me zhvillim e sėmurjes. Nė ēdo 14 muaj numri i njerėzve tė infektuar dyfishohet. Kur tė krahasojmė rastin e parė tė sėmurėve me numrin e tashėm tė sėmurėve, nuk ka dyshim se njė numėr i madh njerėzish kanė qenė tė infektuar nė tė njėjtėn kohė.


Po qe se rasti i parė nė vitin 1972 rrjedh prej majmunit, duke i dyfishuar nė ēdo 14 muaj, deri nė fund tė vitit 1988 numri i tė infektuarve do tė arrinte rreth 14 mijė vetė nė Afrikė, e jo nė pėrmasa tė miliona njerėzve siē po ndodh sot.


Dr. Teodor Strekeri e shqyrtoi rastin dhe konstatoi se egione Nacional i kancerit sė bashku me Organizatėn Botėrore pėr Shėndetėsi e zbuluan virusin SIDA nė laboratoriumin e Ford Ditrihut. Ata i kombinojnė viruset: bovine leucemia virus co sheep visna virus dhe i injektojnė nė muskulin njerėzor. Rezultat i kėsaj ėshtė virusi i sidės, i parė i njohur pėr njerėzimin retrovirus me 100 pėrqind vdekshmėri tė tė infektuarve.


Fatkeqėsia mė e madhe ėshtė se virusi i sidės paraqitet nė njė mijė forma tė ndryshme dhe veprimet i ka tė ndryshme. Disa shkaktojnė leukeminė, sikur sėmurjet nė rastin e virusit tė lopės dhe edhe ēka jo tjetėr. Virusi vazhdimisht do tė ndryshon dhe do tė shfaqet nė sėmurje tė reja tė cilėt kurrė nuk do t’u lejojnė shkencėtarėve tė gjejnė vaksinė.


Njėri prej udhėheqėsve tė laboratoriumit nė Ford Ditrih, Karlton Gaxhduseku, deklaroi kėshtu: „Unė kėtu kam njė ndėrtesė ku punojnė shumė bashkėpunėtorė shkencorė dhe shkencėtarė nga Bashkimi Sovjetik dhe Kina. Ata kanė tė drejtė tė hyjnė nė tė gjitha laboratoriumet nė tė cilat punojnė amerikanėt. Bile edhe sekcionet ushtarake pėr sėmurje infektive janė pėrplotė me punėtorė tė huaj por jo gjithmonė prej vendeve mike”.
Autori Daglas vazhdon dhe thotė: „Unė mund t’ju bindi se krijimi dhe lėshimi i virusit tė Sidės nuk ėshtė aspak rastėsi. Kjo ishte njė provė gjakftohtė e sukseshme qė tė krijohet njė virus-vrasės i cili pastaj u egio me sukses nė Afrikė. Ishte aq i sukseshėm sa qė njė pjesė e madhe e popullatės sė Afrikės Qendrore ndoshta u likuidua – miliona njerėz vdiqėn nė afat prej tre deri mė pesė vjet. Kjo nuk ishte rastėsi. Kjo ishte e menduar mirė”.


Ky virus vdekjeprurės si u mbartė nė SHBA dhe si e zhduku thjesht popullatėn homoseksuale?
ثshtė e vėrtetė se disa raste janė mbartė prej homoseksualėve nga Haiti, por kjo nuk ėshtė asgjė nė krahasim me tė sėmurėt nga SIDA sot.


Ky virus deri nė vitin 1978 nuk ka ekzistuar aspak nė SHBA, deri nė momentin kur u fut vaksina hepatitis-V, e cila e tregon saktėsisht epidemologjinė e Sidės.


Qendra pėr kontrollimin e sėmurjeve lajmėron nė vitin 1981 se katėr pėrqind e atyre qė kanė marrė vaksinė kundėr hepatitisit janė infektuar nga SIDA. Nė vitin 1984 ata pranojnė 60 pėrqind se janė sėmurė, kurse tash rrefuzojnė tė japin tė dhėna statistikore, sepse nuk dėshirojnė ta pranojnė se 100 pėrqind e tė vaksinuarve me vaksinė kundėr hepatitisit janė infektuar. Tė dhėnat e kėtyre hulumtimeve ruhen nė Ministrinė e Drejtėsisė nė SHBA dhe askush tashmė nuk mund t’i shohė.


Nga kjo qė u tha mė lartė bėhet e qartė se ky virus vdekjeprurės nė SHBA nuk vjen nga egion, por shpėrndahet nė njė formė tjetėr, me anė tė vaksinės kundėr hepatitisit, ndėrsa epidemia egione u shkaktua nga vaksina kundėr lisė sė madhe nė tė cilėn patėn fut virusin e Sidės.


Kjo sėmurje ndjellakeqe paraqet njėrin ndėr rreziqet mė tė mėdha pėr bankrotimin e shumė shteteve.


Nė vitin 1985 SIDA vetėm SHBA-ve u ka kushtuar rreth pesė miliardė dollarė, nė vitin 1987 – mė se dhjetė miliardė dollarė, kurse kah fundi i vitit 1991 do tė nevojiten rreth 65 miliardė dollarė.


Pamvarėsisht nga ajo se ēfarė masash ndėrmerren dhe ēfarė ilaēe e vaksina do tė pėrkryhen gjatė viteve tė ardhshme, kjo ėshtė njė fatkeqėsi e tmerrshme pėr njerėzit.


Shumė shtete egione ndodhen para katastrofės ekonomike pėr shkak tė kėsaj sėmurje. Homoseksualizmi, shiringat e infektuar mjekėsor dhe transfuzionet e gjskut kanė infektuar prej 10 deri mė 20 pėrqind tė popullatės sė disa shteteve.


Paramendohet se epidemia e cila shpejt rritet do t’i len tė shkreta, pa njerėz, disa egione. Me tė njėjtėn frikė jetojnė njerėzit nė Amerikėn Jugore dhe nė shumė vende tjera.

_____________________________

 

FJALA PĖRFUNDIMTARE



“Ēdo natė e errėt e ka mbarimin e ndritshėm”. Fjalė e urtė persiane


Njė rekapitullim i vogėl i asaj qė u tha mė lartė lexuesit ia zbulon mendimet e fshehta tė pandershme tė komplotit ndėrkombėtar. Askujt nuk dėshiroj t’ia imponoj mendimin tim. Tė njėjtin mendim e ndajnė edhe shumė tė tjerė. Unė kam pėr qėllim qė vetėm tė argumentohet njė e vėrtetė. Shqyrtoni faktet e veēanta nga e kaluara dhe nga e tashmja dhe vetė konkludoni!
Tė ardhuart mė tė mėdha tė bankave vijnė prej kredive qė ata ua japin shteteve, por nė njė situatė tė zakonshme dhe normale askush nuk kėrkon kredi. Sipas kėsaj pėr njė qėllim tė tillė duhet tė shkaktohet domosdoshmėria dhe kėrkesa, njėfarė krize dhe paniku nga uria, lufta ose revolucioni. Revolucioni francez dhe amerikan, Lufta e Parė Botėrore, revolucioni rus, Lufta e Dytė Botėrore, lufta e Vietnamit, e Koresė dhe tė gjitha luftėrat lokale qė janė bėrė deri mė sot i kanė bėrė disa familje, despotėt dhe diktatorėt mė tė tmerrshėm financiarė tė botės.

 

Rėnia e Napoleonit shėnon ringjalljen e Rothshildėve. Prej atėherė e deri mė sot tė gjithė prijėsit shtetėror kėrkojnė kėndvėshtrimin e tyre pėr tė marrė ose pėr ta ndalur ndonjė aksion luftarak. Nė njė mėnyrė fare tė pandershme tė gjitha kėto megabanka i pėrvetėsuan pasuritė dhe avoaret e oborrit mbretėror rus, duke pohuar se nuk kanė kurrfarė trashėgimtarėsh. ثshtė e vėrtetė se ata pothuajse i vranė tė gjithė anėtarėt e familjes mbretėrore, por pėr fat tė keq si duket trashėgimtari i fronit, Aleksej, ėshtė ende i gjallė. Vetėm avoaret prej vitit 1917 e deri mė sot pėrbėjnė shumėn prej mė se 100 miliardė dollarėsh. Emri i Rothshildit pothuajse nuk dėgjohet. Rothshildėt e kanė krijuar njė rrjetė jashtėzakonisht tė thjeshtė prej korporatave dhe bankave qė punojnė pėr ta. Morgani - njėri ndėr bankierėt mė tė njohur nė botė - ka qenė vetėm pion i tyre dhe ka punuar me kapitalin e tyre, gjė qė kuptohet bile nė vitin 1913, pas vdekjes sė tij, kur pasuria e tij ka pėrbėrė shumėn vetėm prej 12 milionė dollarėsh.

 

E njėjta gjė ka tė bėjė edhe me ata qė janė tė lidhur me familjen Kuhn, Loeb Co, Paul, Maio Vartburg, kolonelin Hauz - dorėn e djathtė dhe gjeniun shpirtkeq tė krytarit Vilson etj. Banka angleze, vepėr e Rothshildit, ka lozur rol tė rėndėsishėm nė tė gjitha luftėrat, revolucionet, krizat tregtare dhe tė spiunazhit. „Lėvizja pėr ē’armatim” nė vitin 1930, njėsoj si e sotshmja, ka qenė po ashtu njėri prej shumė hapave tė pandershėm tė Rothshildėve. Qėllimi ka qenė qė tė zhduket i tėrė armatimi i vjetėruar dhe shtetet tė armatosen me armė tė reja. Personaliteti i errėt, Zaharovi, tregtari mė i njohur me armė, ka pasur kontakt tė pėrhershėm me udhėheqėsit mė tė lartė politik botėror. Kėshtu, pėr shembull, nė vitin 1917 tre liderėt e mėdhenj - Vilsoni, Lojd Xhorxhi dhe Klemanso - vetė e vizitojnė Zaharovin nė shtėpinė e tij nė Paris. Zaharovi ka pasur lidhje tė ngushta me tė gjitha fabrikat pėr prodhimin e armėve si: „Krup”, „Shkoda”, „Shnajder”, „Bromboveri” etj., pjesa mė e madhe e tė cilave kanė qenė pronė e Rothshildėve.

 

Ata ndodhen nė Francė dhe nė Gjermani. Nė kohėn e luftės kėta kompani mbeten nėn qeverisjen e Francės dhe Gjermanisė pamvarėsisht prej veprimeve luftarake qė bėhen ndėrmjet kėtyre dy vendeve. Gjermanėt nuk i sulmojnė fabrikat nė Francė e as aleatėt nuk i shkatėrrojnė ato nė Gjermani. Tė gjitha materialet strategjike prej Francės kanė kaluar nėpėr Zvicėr pėr nė Gjermani, gjė qė ka qenė fshehtėsi publike.


Ngjarjet botėrore shekuj me radhė e deri mė sot tregojnė se ato janė bėrė nė emėr tė diēkahit. Ata tė cilėt i kanė nxitur dhe i kanė udhėhequr ngjarjet pėrherė kanė gjetur mėnyrė t’i arsyetojnė mjetet qė t’ia arrijnė qėllimit tė vet.
Napoleoni dhe Hitleri nė synimet e tyre qė ta sundojnė botėn kanė pasur arsyetimet e veta. Revolucioni francez, pėr t’i lėnė pa koka shumė njerėz tė pafajshėm nėn thikėn e gijotinės, ka pasur arsyetimet e tij. Stalini pėr t’i likuiduar dhjetra milionė njerėz tė rėndomtė rusė, ka pasur arsyetimet e veta. Nė rrugėn e njėjtė tė arsyetimeve nė Kamboxhė u likuiduan mė se 3,5 milionė burra, gra dhe fėmijė tė pafajshėm. Tė njėjtin arsyetim e kanė pasur edhe ata tė cilėt nė Luftėn e Dytė Botėrore i lejuan dhe u dhanė tė drejtė kriminelėve katėrdhjetė ditė tė plaēkisin, tė therin dhe tė varin pa kurrfarė pėrgjegjėsie. Edhe ata e kanė bėrė atė nė emėr tė diēkahit, nė emėr tė revolucionit dhe tė popullit.


Historia rrėfen se tė gjitha perandoritė dhe qytetėrimet e mėdha janė shkatėrruar dhe janė zhdukur nga mėkatet dhe gabimet e veta. Qytetėrimi i sotshėm nuk bėn pėrjashtim. Perverzioni ka arritur kulmin e tėrbimit. Koprracia dhe dembelia janė bėrė parulla tė pėrparimit. Morali pėr ēdo ditė bie nė njė shkallė mė tė ulėt.


Kur i lexoj dhe studioj ngjarjet nga e kaluara vij nė pėrfundim se tė gjitha personalitetet e njohura qė janė pėrmendur mė lartė, i kanė pasur me tė vėrtetė arsyetimet e veta. Napoleoni, tė cilin e formoi dhe e ngriti Rothshildi, i shihte fajtorėt pėr ari nė atė kohė dhe vendosi qė t’i likuidojė. Por si? Do tė bėhej ende mė i fuqishėm! Pėr fat tė keq, kundėrshtari i tij u tregua edhe mė i fuqishėm se ai.


Kontrata e Versajit dhe kapitali e krijuan Hitlerin dhe kur e panė se ai nuk iu shėrben ashtu si dėshirojnė ata, vendosėn ta likuidojnė. Nga dėshira qė tė mbrohet ai shfrytėzoi mizoritė e fundit jonjerėzore qė e tronditėn botėn.
Stalini, prej kur e likuidoi rivalin e tij, Trockin, duhej tė mbrohej prej goditjeve tė fuqisė sė padukshme dhe tė njerėzve tė saj, tė cilėt e kishin zotėruar qeverinė sovjetike. Pėr urinė e imponuar artificiale, pėr spastrimet sistematike, pėr likuidimin e gjeneralėve dhe tė shumė ndihmėsve tė tij nė vitin 1938 edhe ai kishte arsye tė mira - „pėr suksesin e revolucionit dhe pėr Rusinė matushkiane”.


Shumė ēka nga ky libėr do t’ju duket e pabesueshme. Duhet t’ju siguroj se tė gjitha i pėrgjigjen tė vėrtetės. Do t’ju duken tė pazakonshme, sepse njerėzit bien viktimė e programimit tė planifikuar qysh mė parė nga shtypi, radioja dhe televizori, programim i cili i nxjerrė njerėzit nga realiteti dhe e forcon fantazmėn e tyre. Kėshtu, pėr shembull, tė gjithė kėta filma fantastikė, nė tė cilėt bėhet fjalė pėr galaksinė, luftėrat e yjeve, NLO dhe pėr shumė fantazia tjera, pasqyrohen dhe lėnė kopjen e tyre nė ne. Njerėzit e shikojnė televizorin mesatarisht nga 3,5 orė nė ditė. Kjo merr mė shumė kohė se sa ka nevojė tė kryejmė disa fakultete nė jetė.


Nuk mendoj se tė gjithė lexuesit do ta pranojnė tė gjithė atė ēka shkruan nė libėr si tė vėrtetė, por jam i bindur se shumė prej tyre do tė mendohen dhe do tė bėjnė pėrpjekje qė ta analizojnė shumicėn e ngjarjeve. Kjo me siguri do t’i sjellė nė ndonjė pėrfundim. Kjo ėshtė e gjithė ajo ēka dėshiroj dhe kjo do tė jetė dhurata ime mė e madhe.


Shumė shkencėtarė e parashtrojnė pyetjen se a thua, vallė, do tė ekzistojė qytetėrimi i sotshėm? Kjo ėshtė pyetje shumė me vend dhe aktuale. Tashmė nuk ka kohė pėr hamendje. Akrepi i orės lėvizė me shpejtėsi djallėzore drejt sulmit tė organizuar kundėr njerėzve dhe shkatėrrimit tė botės. Pėr ta shpėtuar botėn nga kataklizma e pritur duhet tė shpėtohen SHBA, BRSS dhe Kina. Kėto janė shtetet e vetme tė cilat janė nė gjendje tė mbajnė njė baraspeshė botėrore. Viti 1990 ėshtė njėri prej viteve mė kurajues deri mė sot. Nė njė kohė tė njėjtė tė dy vendet socialiste dominante - BRSS dhe Kina - drejtohen prej drejtuesve tė matur dhe largpamės tė cilėt nuk frikėsohen qė t’i pranojnė anėt e dobėta dhe t’ia shtrijnė dorėn tė ashtuquajturit „armik” tė deridjeshėm, SHBA.

 

Kjo nisiativė u pranua shumė mirė prej Reganit dhe prej tėrė popullit amerikan. Le tė vazhdojė kryetari i sotshėm gjurmėve tė atij tė mėparshmit dhe le t’i ndihmojė me gjithė zemėr orvatjet e Gorbaēovit dhe tė udhėheqėsit kinez pėr njė renditje tė re dhe tė drejtė. Udhėheqėsit amerikanė nė krye me Bushin le ta durojnė presionin e pėrqėndrueshėm tė megabankave, synimi i tė cilave nuk ėshtė marrėveshja por „ndarja e botės”. Sipas gjithė kėsaj duket ata tashmė vendosin drejtuesit „e vet” tė ri nė ato dy shtete tė dėmtuara. Shpresoj se kjo nisiativė paqesore do tė pranohet me respekt e nder edhe prej botės tjetėr, pėr shpėtim sa mė tė shpejt tė njerėzimit.


Nuk ekziston e ashtuquajtura „qeveri botėrore” qė ta shpėtojė botėn, sepse ajo ėshtė prodhim i njė organizate tė superfuqishme qė vepron prapa skene vetėm pėr interesat e atyre treqind bankierėve tė fshehur, tė cilėt me mjeshtri i fshehin emrat dhe pjesėmarrjen e tyre nė tė. Shpėtim i vetėm ėshtė qė ata tė dalin para gjyqit special ndėrkombėtar dhe tė pėrgjigjen pėr tė gjitha sjelljet e tyre. Qė tė ndėrpritet urrejtja ndėrkombėtare, mosbesimi, rebelimet, luftėrat nė mes popujve, duhet tė zhduket kjo organizatė e fshehtė e cila sundon dhe e pėshtjellon njerėzinė nė botė. Shume evropianė janė tė bindur se shumė tė kėqia nė Evropė vijnė prej bankierėve amerikanė. Kjo ėshtė fshehtėsi publike, sepse ēdonjėri e din se kapitalistėt prej Frankfurti, me nė krye Rothshildėt dhe ndihmėsit e tyre tė fshehur, kanė kaluar nė SHBA dhe plotėsisht i kanė marrė, posaēėrisht pas legalizimit tė kompjuterit tė tyre tė tė ardhurave - Rezervat federale.


Unė jetoj nė SHBA mė se njėzet vjet dhe i falėnderoj pėr pranimin qė ma bėnė. Vend i shkėlqyeshėm dhe me pasuri natyrore. Popull i shkėlqyeshėm, por, pėr fat tė keq, naiv nė aspektin politik. Nga gjenerata e vjetėr rrallė gjenė tė ndershėm dhe mikėpritės. Gjenerata e re me paramendim korruptohet dhe gjymtohet me anė tė llojlloj drogave dhe dėfrimeve tė pėrdhosura. Amerikė e shkėlqyeshme, kij kujdes! Zgjohu! Koha e fundit ėshtė qė t’i hapish sytė dhe tė shpėtosh!


Unė mendoj se Bashkimi Sovjetik dhe Kina shumė mė lehtė do tė ballafaqohen me problemet e veta tė mėdha paraprake, me ato tė brendshme dhe ndėrkombėtare, se sa SHBA-tė. Kjo ėshtė e tillė, sespe kėta dy vende ende nuk janė pėrfshirė tėrėsisht nga oktopodi financiar dhe ekonomik i cili plotėsisht ua zė frymėn SHBA-ve. Kėshilla ime e vetme ėshtė qė kėta dy vende tė mos shpejtojnė tė notojnė nė ujėrat e SHBA-ve, sepse me siguri do tė fundosen. Politika e brendshme dhe ajo e jashtme e Bashkimit Sovjetik dhe e Kinės momentalisht mė japin shpresė dhe mendoj se me ndihmėn e tyre Amerika dhe bota mund tė shpėtojnė nga e keqja. Megakapitali le tė dalė para gjyqit tė pėrgjigjet dhe ta kthejė tė gjithė atė qė e ka marrė nė mėnyrė tė paligjshme prej njerėzisė. Njė ndarje e tillė e drejtė e kėtyre pasurive tė mėdha nė trajtė tė trilionėve do ta bėjė botėn sėrish tė kėnaqur dhe tė lumtur.


Njė gjė pa dyshim ėshtė e sigurtė - se ju jeni dhe ekzistoni!
Vetėm ju vetė mund ta ktheni besimin nė mes vete. Nuk do tė ketė paqe dhe dashuri tė vėrtetė nė tokė, pėrderisa ju vetė nuk i ndjeni ato nė vete. Kur dashuria do t’ua ndriēojė zemrėn, kur arsyeja e juaj do ta shohė bukurinė e njeriut ashtu si ėshtė nė realitet, kur nuk do tė vazhdoni tė kallni luftėra, vetėm atėherė do tė ketė paqe. Ju duhet ta kuptoni misterinė e tė dy kundėrthėnieve. Kjo ėshtė fshehtėsia mė e madhe qė duhet ta dijė secili individ. Zemra dhe arsyeja duhet tė ju mbeten njė komplet. I panjohuri dhe miku pėr ju janė tė njėjtė. Rrethi pėrqark dhe ne jemi pjesė e tėrėsisė.


Duke menduar vetėm pėr vete ju provokoni njė aktivitet egoist qė ėshtė nė kundėrshtim me normat e tė tjerėve nė shoqėri. Thelbi i jetės qėndron nė mirėqenien dhe barazinė e tė gjithėve. Dera midis nesh dhe jush ėshtė kyēur fortė nga ana e juaj dhe krijon barierė tė padepėrtueshme midis jush dhe njeriut. Ne mundohemi ta hapim kėtė derė dhe ta largojmė barierėn ekzistuese jo pėrmes ndarjes, por si njė pjesė e pandashme nga kjo shoqėri nė tė cilėn bėni pjesė edhe ju. Si njė pjesė krejtėsisht e ndarė nga shoqėria ju kurrė nuk do tė jeni tė lumtur dhe pėrherė do tė jetoni nė frikėn e pakicės.
اka tė shoh kur ju shikoj? Vetėm njė fytyrė e cila rrezaton egoizėm dhe urrejtje ndaj tė gjithė tė tjerėve, ndaj tėrė njerėzisė, ndaj tėrė botės. Ndoshta ju mendoni se kėnaqeni nė njėfarė bukurie dhe lumturi! Ato janė forma fiktive dhe proporcione, sugjerime dhe stimulime. Ato paraqiten vetėm kur dashuria ėshtė aty, ēdo gjė tjetėr ėshtė refleksion.


Ē’ėshtė liria e cila pėr ju ėshtė pothuajse e pakufizuar? Liria nėnkupton tė ndjekish ēdo dėshirė me tė gjitha format e saja, tė pėrmbushish ēdo cak dhe qėllim. Dėshirė e vetme pėr ju ėshtė qė tė grumbulloni mė tepėr nga ajo qė posedoni, ose t’i pengoni humbjet. Dėshira e juaj i ndjek vetėm ato caqe qė ju ofrojnė kėnaqėsi, kurse neve na shkaktajnė mundime dhe vuajtje. Nuk ka liri nė dėshira, mendime dhe sjellje. Kėto dikujt i sjellin kėnaqėsi, e tė tjerėve mundime dhe vuajtje. Si rezultat pėrfundimtar, shpėrblimet dhe dėnimet janė qartė aq tė pabarabarta sa qė i madhi dhe i rėndomti, aristokrati dhe faqeziu ndodhen nėn njė emėrues - fatkeqėsi pėr tė gjithė.


Ne vuajmė nga ajo qė ju i ndani individėt prej njėri tjetrit. Ka jetė, ka bukuri, ka mirėqenie. Si t’i barazojmė? Dhe si mund t’i ndajmė? Ndarja krijon konflikte: dashuri dhe urrejtje. Institutet qė udhėhiqen vetėm prej njė individi tė ndarė krijojnė vetmi, fatkeqėsi dhe mundime.


Pikėsėpari duhet tė dijmė ēka jemi.
اelėsi ėshtė vetėm nė ne, askund tjetėr. Konfliktet e brendshme kanė filluar qė nga momenti i krijimit tonė. Jetojmė nė mes dritės dhe errėsirės, tė mirės dhe tė keqes. Vjen koha kur tė gjitha konfliktet ndėrpriten, tė gjitha pakėndshmėritė zhduken, madje atėherė paraqitet njohuria dhe fitohet pasqyrė e qartė pėr katastrofėn e filluar prore.
Ju synoni qė ta arrini lartėsinė e paarritur. Patjetėr do tė dėshtoni edhe atė vetėm pse nė vetėdijen tuaj ekzotojnė subjekti dhe objekti. Bėhuni tė atillė qė ne tė shikojmė nė ju sikur nė tė gjithė tė tjerėt - pa krahasime dhe pa akuza. Tė mos ketė subjekte dhe tė mos ketė objekte. Tė gjithė tė jemi tė barabartė!
Ndaluni, mos e eksploatoni strukturėn e jetės sė njeriut e cila kėrkon ndarjen e mundit, sipas ndarjes sė njerėzve nė klasa dhe shtresa.
Ndaluni, mos e shfrytėzoni pėrparėsinė qė u ėshtė dhėnė dhe fuqinė ndaj klasave tjera.


Ndaluni, mos i shfrytėzoni tė gjitha format e juaja tė diktaturės dhe terrorit - hyrje nė robėrimin ekonomik nė tė cilin sot gjendet bota. Jeta ka pėr synim qė t’ju bėjė mė tė mirė, e jo mė tė kėqij. Shfrytėzoni tė mirat e saj sikur tė gjithė tė tjerėt - me anė tė djersės.


Momentalisht ju jeni i vetmi qė qeverisni me botėn dhe tė vetmit ju jeni nė gjendje ta ndryshoni, kėshtu qė do t’i impononi njė baraspeshė dhe drejtėsi mė tė madhe. Tregohuni mė human dhe pastrohuni deri nė njėfarė shkalle prej mėkateve tė tė parėve tuaj. E kaluara mė lehtė harrohet nga e tashmja. Po qe se nuk ju intereson njeriu i rėndomtė, atėherė mendoni nė pasardhėsit tuaj pėr nga gjaku. A thua, vallė, babai ėshtė nė gjendje t’ua premtojė fėmijėve tė dashur marrinė e vet, urrejtjen e vet dhe dėnimin e paevitueshėm.
Jetoni njė jetė tė qetė dhe ofroni njerėzisė paqe dhe lumturi.


Komploti botėror solli kėto luftėra nė botė:


 - Anglia 38 luftėra - 64 vjet

 - Franca 17 luftėra - 58 vjet
 - Rusia 13 luftėra - 28 vjet
 - Italia 9 luftėra - 14 vjet
 - Gjermania 6 luftėra - 10 vjet
 - SHBA 5 luftėra - 11 vjet
 - Japonia 3 luftėra - 6 vjet
  (shėnim i kryeredaktorit)

 

-----------------------------

 

LITERATURA E SHFRYTĖZUAR


Librat:

Allen, Garu, None Call it Conspiracy, 1972.
• The Rockefeller File, 1976.
Ambrose, Stephen E. Rise to Globalism, 1980.
Armstrong, George. The Rothschild Money, 1940.
Bernstein, Jack. Wimps of Subversives in Congress Flirt with One World Government, 1985.
Britton, Frank L. Behing Communism.
Cantelon, Willard. The Day the Dollar Dies, 1973.
Carver, Fleld Marchall Michael.
Chaitkin, Anton. Treason in Americ, 1985.
Coogan, Gertrude M. Money Creations, 1982.
Corti, Count Egon Caesar. The Rise of the House of Rothschild, 1972.
Count Cherep-Spiridovich, Maj-Gen. The Secret World Government, 1926.
Del Mar, Alexander, A History of Monetary Crimes, 1899.
Divine, Robert A. The Reluctant Belligerent, 1967.
Domholf, G. William. Who Rules America? 1967.
Editors of Scholastic Magazine. What Should You Know about Communism, 1962.
Emry, Sheldon. Billions for the Bankers, Debts for the People, 1984.
Epperson, A. Ralph. The Unseen Hand.
Fahey, Rev. Denis. The Rulurs of Russia, 1984.
Fraser, L. Griag. The Testament of Adolf Hitler, 1945.
Freedman, Ben. The Hidden Tyranny. Liberty Bell Press.
German White Book. New York: German of Library of Information.
Griffin, Des. Fourth Rich of the Rich, 1984.
Hersey, John. Hiroshima, 1968.
Hoover, J. Edgar. Masters of Deceit, 1961.
House, E. M. Philip Dru, Administrator, 1912.
Hoyt, Richard. Trotsky’s Run, 1983.
Human Culture of Humans. Sovereign Press, 1987.
Keagan, John and Andrew Wheatcroft. Who’s Military History, 1976.
Kitson, Arthur. The Bankers Conspiracy, 1933.
Kluckhohn, Frank L. The Naked Rise of Communism, 1962.
Knuth, E. C. The Empire of the City, 1945.
Kurtz, Paul. Humanist Manifestos I and II, 1984.
Kutz, Myer. Rockfeller Power, 1975.
Lederer, William J. A. Nation of Sheep, 1962.
Lord, Walter. Day of Infamy, 1957.
Lowry, H. Graham. Now the Nation was Won, 1987.
Lundberg, Ferdinand. The Rich and the Super-Rich, 1969.
Marchetti, Victor and John D. Marks. The C. I. A., 1975.
Marsden, Victor, Trans. The Protocols of Zion, 1934.
Marx, Karl and Friedrich Engels. The Communist Manifesto.
Mills, C. Wright. The Power, Elite, 1959.
Mohr, Col. Gordon „Jack”. The Satanic Counterfeit, 1982.
Morgan, Capt. William. Freemasonry Exposed.
Morton, Frederic. The Rothschilds, 1963.
Mullins, Eustace. The Federal Reserve Conspiracy, 1971.
• The Secrets of the Federal Reserve, 1985.
• The World Order, 1985.
Norburn, Charles S. Honest Government, 1984.
• Honest Money, 1983.
Paris, Edmond. The Secret History of the Jesuits, 1975.
Platnick, Kenneth V. Great mysteries of History, 1971.
Quigley, Carrol. Tradgedy and Hope.
Rastow, W. W. The Dynamics of Soviet Society, 1954.
Relfe, Mary Stewart. The New Money System, 1982.
Schermerhorn, Richard, A. Society and Power, 1961.
Schlafly, Phyllis and Chester Ward. The Betrayers, 1968.
Seamen, L. C. B. From Vienna to Versailles, 1963.
Simon, William E. A. Time for Truth, 1979.
Smoot, Dan. The Invisible Government, 1962.
Spenser, Keith. The Cult of the All - Seeing Eye.
Stormer, John A. None Dare Call it Treason, 1964.
Sutton, Antony C. and Patrick M. Wood.
Trilaterals over Washington, 1981.
• Wall Street and the Bolshevik Revolution.
Teposke, John J., ed. Three American Empires, 1967.
The Cardinal of Chile. The Mistery of Freemasonry Unvieled, 1957.
United States, Cong. Congresional Record, 1910-1983.
Wagner, Martin L., Trans. Freemasonry, 1912.
Weber, Eugen. Varieties of Fascism, 1964.
Webster, Nesta and Kurt Kert Kerlen.
Boshe and Bolshevik, 1922.
• The French, Revolution, 1983.
Wechsberg, Joseph. The Merchant Bankers, 1968.
Wieder, Ben and Danid Hapgood. The Murder of Napoleon, 1984.
Williams, Lindsey. Syndrome of Control, 1986.
Williams, Robert H. The Ultimate World Order.
Winrod. Gerald V. Adam.
Wolfe, Betram D. Trhee Who Made a Revolution, 1959.
Yallop, David, A. In God’s Name, 1984.
Periodiku:
Encyclopaedia Britannica, 1973-1980.
Forbes
Historia - French Revue Mensuelle, 1962-1983.
Newswek
The Gospel Truth, 1985-1988.
The New Yorker.
The Patriot Review, 1983-1988.
Time
U.S. News and World Report.

-----------------------------------


BIBLIOGRAFIA


Conseiller de Peuple, 1849.
Ralph A. Epperson, The Unseen Hand, p. 76; Des Griffin, Fourth Reich of the Rich, pp. 16, 123.
Willard Cantelon, The Day the Dollar Dies, p. 52.
David A. Yalliop, in Good’s Name, p. 92; A. Ralph A. Epperson, The Unseen Hand, p. 62.
Frederic Morton, The Rothschilds, pp. 52, 53; and Emry Sheldon, Billions for the bankers, pp. 3,4, 8, 26.
Morton, pp. 48, 52.
Morton, p. 50, and Epperson, p. 140.
Morton, p. 68.
Morton, pp. 56, 129, 131, 144.
Morton, pp. 187, 188.
Morton, p. 188.
Epperson, p. 66.
Epperson, p. 62.
Epperson, p. 65.
Epperson, pp. 62, 182.
Epperson, pp, 182, 183.
Epperson, p. 67.
Epperson, p. 68.
All subsequent figures have been taken from the Encyclopaedia Britannica, 1973 ed., s. v. „World Wars”.
The Plain Truth, August, 1987.
Cherep Spiridovich, The Secret World Government, p. 17.
Gill Eliot, Twentieth Century Book of Mortality.
Encyclopaedia Britannica, 1973, ed., vol. 22, p. 559.
Gerald Winrad, A Human Devil, p. 25.
Winrad, p. 32.
Nesta Webster, Secret Societies and Subversive Movements, p. 257.
Gerald Winrad, Adam Weishaupt, p. 33.
Winrad, p. 34.
Colonel E. N. Sanctuaru, Are These Things So?; Gerald Winrad, A Human Devil, p. 46.
Murl Vance and William Sutton, The New Age Movement and the Illuminati „666”.
Richard Appignanesi, Marx.
Frederic Morton, The Rothschilds, p. 53.
Morton, p. 37.
Morton, p. 95.
Morton, p. 97.
Morton, p. 164.
Disrael Cunningsbay, pp. 213, 214, 217.
Jessie Mario The Birth of Modern Italy, p. 62.
Maj. Gen. Cherep Spiridovich, The Secret World Government/The Hidden Hand, p. 158.
Spiridovich, pp. 171, 176.
Spiridovich, p. 183.
Dr. Rigby, Letters to his Wife in England.
Nesta Webster, The French Revolution, p. 8.
Webster, p. 17.
John Robison, Proofs of a Conspircacy against all the Religions and Government of Europe.
Felix Montjoie, Histoire de la Conjuration de Maximilien Robespierre, pp. 36, 37.
Jules Flammermont, Rapoort sur les correspondances des Agents Diplomatiques etrangers en France avant la Revolution conservee dans les archives de Berlin, Dresden, Geneve, Londre, etc.
Count Cherep-Spiridovich, the Hidden Hand, pp. 44, 45.
Historie Politique de la Revolution Francaise, pp. 137, 175.
Pouget de Saint Andre, Les Auteurs de la Revolution Francaise, p. 73.
Historie Parlimentaire de Buche a Roux, p. 300.
Count Cherep-Spiridovich, p. 67.
Felix Montjoie, Conjuration de d’Orleans, v. I. p. 275.
Webster, p. 46.
Webster, p. 303.
M. Luis Madelin, Crise de Nerfs.
Anonymous, L’Histoire des deux Amis de la Liberte, vol. 2, p. 297.
Monitor, i. p. 324; Memoirs de Frenilly, p. 121.
Gustav Bord, La Conspiration Revolutionaire de 1789, p. 62.
Lally Tollendal, Article on Mouier in Biographie Michand.
Alexandre de Lameth, Histoire de l’Assemblee Contituante, I. p. 150.
Marie Antoinette used to take a wolk in the palace’s park every day at a certain hour. On this particular day there was a light rain which made her pstpone her walk.
Monitor, XIII, p. 591.
Campan, Memoires de Mme de Campan, p. 294.
Webster, p. 187.
Morse Stephens, Revolutionary Europe, p. 103.
M. H. Gaston, Journal d’un Etudiant pendant la Revolution, p. 203.
Bigot de Saint - Croix points aut that the 20th of June was chosen as the anniversary of the fight to Varennes.
Essais de Beaulieu, III, p. 104; Deux Amis de la Libert, VII, p. 242.
Webster, p. 222.
Webster, p. 223.
Bourienne, The Memoirs of Bourienne, vol. I. p. 49.
Hua, Memoirs de Hua, p. 136.
Mouton de la Varenne, Histoire Particuliere, p. 230.
Varenne, p. 230.
Prudhomme, Crimes de la Revolution, vol. IV, p. 43.
Webster, p. 238.
Taine, La Revolution, v. p. 259; Huap. 138.
Prudhomme, p. 115; Hua, p. 153.
Hua, p. 149.
Webster, p. 257; Prudhomme, p. 216.
Campan, p. 350.
Webster, p. 269.
Beaulieu, p. 482.
Ternaux, p. 325.
Prudhomme, v. IV, p. 68.
Boalo, Memoires, p. 482.
Gustav Bard, „Notes by Alexander”, Revue de la evolution, vol. VIII, p. 175.
Barbaroux, Memoires, p. 57. See also Moniteur, October, 26, 1792.
Roussel, P. J. A., Histoire Secrete du Tribunal Revolutionaire, p. 42.
Roch Marcandier, Histoire des Hommes de Proie.
Roussel, p. 48.
Sicard, Memoirs de l’Abbey Sicard.
Sicard.
Salamon, Memoirs de Monsigneur de Salamon, p. 122.
Granier de Cognas, Histoire des Girondins, pp. 372, 377, 389.
Ternaux, pp. 525, 527; Granier de Cassagnac, II, p. 514.
According to the Witness, Mercondier, in Histoire des Homme de Paris. Also see Mercier’s Histoire de Nouveau Paris, p. 94.
Ternaux, p. 309.
Moore, Diary of dr. More, vol. II, p. 249.
Prudhomme, Revolution de Paris, vol. XIV, p. 52.
Adolphe Schmidt, Paris Pendant la Revolution, p. 21.
Edmond Bire, Journal d’un Bourgeous, p. 409.
Carnot, Memoirs de Carnot, p. 293.
Webster, p. 377.
Essays de Beaulieu, p. 103.
Moore’s Journal, vol. II, p. 427.
Wallon, Le Tribunal Revolutionaire, pp. 93, 110, 133, 140.
Webster, p. 402.
Prudhomme, pp. 49, 50.
Prudhomme, p. 335; Buchez and Roux, v. XXXIV, p. 149.
The Marquis was a follower of Marat and member of the Section des Pignes to which Robespierre belonget.
Anarchist Glootz, La Republique Unverselle; Monitor, XIII, p. 660.
Buchez and Roux, XXII, p. 164.
Prudhomme, p. 203.
Montjoie, Conjuration de l’Orleans, v. III, p. 286.
Dauban, Paris en 1794, p. 126.
Riouffe, Memoires de Riouffe, p. 67.
„It does not matter if I die. I enjoyed myself immentsely during the Revolution, drank and ate my fill, had many women… Well, now its time to go to sleep!”
Webster, p. 447.
Rathenan, Walter, an article in Wiener Presse, Dec. 24, 1912; Plain English, June, 1921. After Rathenan exposed the „300” in the Wiener Presse article, he suddenty died.
Fouquier’s Memoirs; Bouchez and Roux, XXXIV, p. 234.
Riouffe, p. 87; Letters of Hellen Maria Williams, p. 108.
Senart’s Testimony, p. 307.
Retz’ Testimony, p. 135.
Quoted in the testimonies of Wolf and Tavernie.
G. Lenotre, La Guillotine, p. 18.
Webster, p. 468.
Toulongeon, vol. IV; Moniteur, vol.
XXI, p. 385.
Carrier, Proces de Carrier, Buchez and Roux, XXIV, p. 208.
Webster, p. 31.
Encyclopedia Britanica, vol. VII.
Robespierre, Memoirs de Mallet du Pan, vol. II, p. 60.
Lafayette’s Memoirs.
H. S. Ashbee, Marat en Angleterre.
Ben Weider and David Hapgood, The Murder of Napoleon, p. 1452.
Count Cherep-Spiridovich, The Secret World Government, p. 88.
Count Cherep-Spiridovich, The Hidden Hand, p. 97.
Count Cherep-Spiridovich, p. 97.
Count Cherep-Spiridovich, p. 97.
Count Cherep-Spiridovich, p. 98.
Weider, p. 27.
Weider, p. 31.
Weider, p. 208.
Weider, p. 209.
Gary Allen, The Rockefeller File, p. 9.
Allen, pp. 38, 39.
Meyer Kutz, Rockefeller Power, p. 269.
Gary Allen, The mos Powerful Family in America: Rockefeller, p. 46.
Allen, p. 47.
Rev. Denis Fahey, The rulers of Russia, pp. 6-12, 27, 28; Des Griffin, Fourth Reich of the Rich, pp. 90, 91.
Allen, The Rockfeller File, p. 119.
A. Ralph Epperson, The Unssen Hand, p. 100.
Eustace Mullines, The World Order, p. 45; Epperson, p. 101.
Mullines, p. 43.
According to the opinion of writers like Eustace Mullines, A. Ralph Epperson, Maj. Gen. Count Cherep Spiridovich, Gary Allen, John Stormer, Des Griffin, Antony, Suton, Patrick wood and many others, who have thoroughly examined the history of the Bolshevik Revolution.
Denis Fahey, The rulers of Russia. p. 6.
The Canadians knew that Trotsky was returning to Russia to assist in the destruction of the Russian Empire and to take Russia aut of the war against Germany. Epperson, p. 103.
Des Griffin, Fourth Reich of the Rich, p. 90; Epperson, p. 104.
Griffin, p. 90.
Griffin, p. 91; Epperson, pp. 110, 111.
Epperson, pp. 105, 106.
Epperson, pp. 105.
Sverdlov was the brother of the Central Committee’s Chairman.
Blumkin and Alexandrovich are the actual murderers of Cout Mirbach.
William Hoffman, David, p. 20; Epperson, pp. 234, 235.
Epperson, p. 325.
Epperson, p. 284.
Griffin, p. 280.
Griffin, p. 280.
Griffin, p. 280.
Griffin, p. 65; Epperson, p. 94.
Des Griffin, Forth Reich of the Rich, p. 116.
Gary Allen, „Who They Are”, American Opinion, p. 69.
Ralph Epperson, The Unseen Hand, p. 197.
Eustace Mullins, The World Order, p. 65.
Antony C. Sutton and Patrick Wood, Trilaterals, Over Washington, p. 37.
National Socialism came from Prussia. Bismarck was Rothschild’s man. Hittler’s monetary policy was imposed on Germany by American and Britich Banks to finance the war. Max Warburg, Rothschild’s right hand, remained Hitler’s man until 1938.
Sutton, p. 64; Wall Street Journal, July 25, 1978.
Sutton, p. 64; McKelvy of the U. S. Geological Survey.
Sutton, pp. 97-99.
Sutton, p. 101; Eustace Mullins, The World Order, p. 210.
Paris Match. February 1987; Pravda, January 1987.
Frederic and Pierre Lorrain Lepage Enquire; Peace and Progress, Sovet Radio, September 22; Paris Match, February 1987, p. 22.
Paris Match, February 1987, pp. 22; Sunday Express, November 2, 1987.
Paris Match, February 1987, pp. 22; Patriot Review, vol. 2. Nr. 9, p. 1.
Paris Match, February 1987, pp. 22; Patriot Review, vol. 2. Nr. 9, p. 3.
Paris Match, February 1987, pp. 22.
Alison et. al. WHO, Bulletin, vol. 47, 1972, p. 257-63; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9, p. 1.
Vol. 47, p. 251.
London Times, May 11, 1987, p. 1; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9, front page.
Helth Freedman News, September, 1987; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9, p. 1.
Helth Freedman News, September, 1987; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9, p. 1.
London Times, May 11, 1987, p. 1; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9, p. 4.
Paris Match, February 1987; Helth Freedman News, September, 1987.
Helth Freedman News, September, 1987; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9.
Helth Freedman News, September, 1987; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9.
Helth Freedman News, September, 1987; Patriot Review, vol. 2, Nr. 9.
Plain Truth, March 1988; Helth Freedman News, September, 1987.

__________________

 

Nikola M. Nikolov
P. O. Box 784
Portland, OR 97204
U. S. A.


Libri ėshtė i regjistruar nė Kongresin e SHBA-ve

nėn numrin 90-91468

 


 * Lidhje ilustruese janė tė pashtriku.org