KRIMET SERBE NĖ KOSOVĖ

- PA APOLOGJI -

ME FAKTE KUNDĖR SHPIFJEVE

 

Pjesė nga vėllimi i dytė i librit “KRIMET SERBE NĖ KOSOVĖ - PA APOLOGJI - ME FAKTE KUNDĖR SHPIFJEVE”, botoi “Anatema”, Prishtinė, 2008

 

Shkruan: Fetnete Ramosaj

 

Lexoni nė shqip

KRIMET SERBE NĖ KOSOVĖ PA APOLOGJI ME FAKTE KUNDĖR SHPIFJEVE (vellimi i pare)

________________________________________________________________________________________________________

Lexoni nė anglisht

SERBIAN CRIMES IN KOSOVAWITHOUT APOLOGY FACTS AGAINST DEFAMATIONS

 

PJESĖMARRJA E USHTRISĖ JUGOSLLAVE (SERBE) NĖ LUFTĖ NĖ KOSOVĖ

 

      Synimet serbomėdha pėr shfarosjen e shqiptarėve janė tė hershme. Ato synime janė tė paraqitura qartė nė programet shoviniste serbe qė prej vitit 1844 e kėndej. Nė harkun kohor tė 164 vjetėve, deri mė tani janė tė njohura 24 programe serbe (me shumė pak ndryshime e modifikime nga njėra-tjetra), tė cilat parashohin nė mėnyrė tė detalizuar shfarosjen e shqiptarėve nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare. Nė bazė tė kėtyre planprogrameve shfarosėse, qeveritė serbe kanė vepruar nė mėnyrė sistematike nė relacion me shqiptarėt. Nė njė masė kanė pasur suksese nė gllabėrimin e territoreve shqiptare dhe nė dėbimin e spastrimin etnik, veēanėrisht tė mbi 700 fshatrave etnike shqiptare tė Sanxhakut tė Nishit, tė Toplicės e Kosaonicės (1876-1878). Programe tė tilla hartuan edhe Akademia Serbe e Shkencave, edhe Kisha Ortodokse Serbe... Mjafton tė kujtohet “Naēertania” (1844) e Ilija Garashaninit, projektet e Jovan Cvijiqit (midis viteve 1912 dhe 1921), elaboratet e Vasa Ēubrilloviqit (1937, 1944), projektet e Ivo Andriqit (1939) e tė Stevan Moleviqit (1941) e deri te “Memorandumi” i Akademisė Serbe tė Shkencave dhe tė Arteve (1986) dhe projekti i Millosheviqit “Tė gjithė serbėt nė njė shtet tė vetėm” (1990), i cili shkaktoi luftėra tė pėrgjakshme, spastrime etnike dhe ndėrmarrje tjera gjenocidiale nė gjithė hapėsirėn e ish-Jugosllavisė.[1][1]

     Nė vazhdėn e kėsaj, pėrgatitjet e Serbisė pėr luftė kundėr shqiptarėve nė Kosovė, ishin tė hershme dhe tė parapara nė detaje. Pothuajse secila parti serbe kishte nga njė program “nacional”. Ato garonin me njėra-tjetrėn se cila do ta zgjidhte “mė mirė” njė herė e pėrgjithmonė ēėshtjen e Kosovės. Nė mes tjerash, nė vitin 1993/1994 nė hapėsirėn ajrore tė Maqedonisė pati dy rrėzime aeroplanėsh, ku shumica e udhėtarėve ishin shqiptarė nga Kosova. Rrėzimin e tyre e pati marrė pėrsipėr e ashtuquajtura “Lėvizje e Ripėrtėritjes Serbe”, por, si nė tė gjitha rastet tjera kur viktimat janė shqiptarė, kėto raste u lanė nė harresė.

     Platformat antishqiptare i pasqyron qartė edhe programi i Partisė Radikale Serbe (SRS), “Si do ta zgjidhin serbėt problemin e Kosovės,”* tė cilin, Serbia, zyrtarisht, me ēdo kusht e me tė gjitha mjetet, tentoi ta vė nė zbatim nė Kosovė. Synimet serbomėdha nuk u arritėn falė luftės mbrojtėse tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe aleatėve tė NATO-s nė krye me SHBA-tė, tė cilėt ndėrhynė ushtarakisht pėr ndėrprerjen e gjenocidit e tė spastrimit etnik nė Kosovė.

Kur Sllobodan Millosheviqi u zmbraps nga Kroacia dhe Bosnja, e mė pas i humbi edhe zgjedhjet nė Beograd (1996), ai vendosi qė tė tregojė forcėn e tij nė Kosovė. “Fushata e “spastrimit etnik” kundėr shqiptarėve nė Kosovė, tė cilėn Millosheviqi e planifikoi pas humbjeve tė tij ushtarake, e bėri fushatėn e mėparshme nė Bosnjė tė dukej si njė provė fustani pėr ngjarjen kryesore tė barbarizmit.”[2][2Tė drejtėn pėr vetėmbrojtje nga fushata terrorizuese e gjenocidiale e Serbisė, me tė drejtė e pėrligji Ushtria Ēlirimtare e Kosovės – UĒK, qė ishte e vetmja forcė vetėmbrojtėse nė Kosovė. Qė prej shfaqjes sė UĒK-sė e deri te tėrheqja e forcave ushtarako-policore serbe nga Kosova, nė qershor tė vitit 1999, angazhimi i ushtrisė jugosllave ka pėrshkallėzuar brenda tri viteve, prej goditjeve taktike mė 1996, deri te operacionet e nivelit strategjik mė 1998/1999. Fillimisht angazhimi i ushtrisė jugosllave thuhej se ishte i kufizuar vetėm nė vijėn e kufirit ndėrshqiptar (Kosovė-Shqipėri), meqė Beogradi kishte hedhur nė luftė brenda territorit tė Kosovės forca tė mėdha tė MUP-it, tė motivuara, tė pajisura mirė e me pėrvojė lufte, dhe s’kishte interes tė shkaktonte pėrshkallėzim diplomatik tė situatės. Po ashtu, ushtria kishte vėnė nė dispozicion tė MUP-it tė gjitha mjetet e nevojshme dhe infrastrukturėn e vet, sikurse edhe Njėsitė Speciale Antiterroriste - SAJ. Megjithatė, kjo nuk mjaftoi pėr ta shtypur Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Gradualisht, ushtria jugosllave (serbe) u angazhua kundėr UĒK-sė gjithnjė e mė tepėr edhe nė brendi tė territorit tė Kosovės, me artileri tė rėndė dhe me njėsitė tankiste, fillimisht nė ofensivėn e prill-majit 1998, derisa u hodh nė sulm me gjithēka qė kishte, nė periudhėn shkurt - qershor 1999.[3][3]

Pėr Serbinė, “fronti i Kosovės”, tradicionalisht ka qenė detyra absolutisht mė e besueshme. Nė prag tė fillimit tė luftės nė Kosovė, Shtatmadhoria e Armatės sė “Jugosllavisė” siguroi armatimin mė modern (tė prodhimit gjerman, italian, izraelit dhe amerikan) si dhe pajisjet e gjeneratės sė fundit pėr njėsitet pėr aksione speciale, me tė cilat ishin “mė tė shpejtė, mė precizė dhe mė vrastarė”. Armata e “Jugosllavisė” ka pasur njėsite elite tė stėrvitura dhe ekipe tė tjera, pėr aktivitetet e tė cilave ėshtė ditur shumė pak. Mė tė njohurit ishin Njėsiti i 63-tė i Parashutistėve, Njėsiti i 72-tė i Specialėve, Hulumtuesit nga Panēeva dhe Antiterroristėt (“Kobrat”). Si zakonisht, “Kobrat” stėrviteshin nė rrethin e Kazermės sė Korpusit tė Forcave Speciale.[4][4] Tė gjitha kėto njėsi zbarkuan nė Kosovė. Gjatė vitit 1998, nė luftė nė Kosovė u angazhua aktivisht Armata e Tretė* si dhe Korpusi i Forcave Speciale. Ndėrkaq, gjatė vitit 1999, u angazhuan edhe njėsitė e Armatės sė Parė dhe tė Armatės sė Dytė tė UJ-sė. Kėtė e vėrtetojnė edhe shumė dokumente tė ushtrisė jugosllave (serbe). Armata e Tretė, Fronti Jugor e Juglindor, pėrbėhej nga Korpusi i Nishit, Korpusi i Leskovcit dhe Korpusi i Prishtinės. Vetėm Korpusi i Prishtinės kishte nė pėrbėrjen e tij Brigadėn 15 tė mekanizuar, Brigadėn 52 tė artilerisė mikse, Brigadėn e lehtė 58 tė mekanizuar, Brigadėn e mekanizuar 102 antiblind, Brigadėn 243 tė blinduar, Brigadėn 549 tė motorizuar, si dhe Brigadėn raketore kundėrajrore, njėsi kėto tė stacionuara anembanė Kosovės. Korpusi kishte gjithsejtė 10 000 (dhjetė mijė) trupa profesionalė tė kontraktuar me rroga mujore, tė cilėt pas mobilizimit tė pėrgjithshėm e mbėrritėn numrin nė 25 000 (njėzet e pesė mijė). Ndėrsa, Korpusi i Forcave Speciale pėrbėhej nga njė brigadė e motorizuar, njė brigadė e mekanizuar, nga Brigada 63 parashutiste nė Nish si dhe nga Brigada 72 e sabotazhit (komandose) nga Panēeva. Armata e Tretė mbėshtetej nga dy njėsi tė zgjedhura: nga Policia Ushtarake si dhe nga Korpusi i Forcave Speciale, ose tė ashtuquajturat “Beretat e Kuqe” (tė ushtrisė). Policia Ushtarake komandohej direkt nga Drejtorati i Sigurimit pranė Shtatmadhorisė sė UJ-sė, si njė ndėr njėsitė mė tė pėrgatitura pėr luftė nė ushtrinė serbe.[5][5]

 

“KOBRAT” DHE “SOKOLAT”, ME UNIFORMA TĖ UĒK-sė,

KRYENIN AKSIONE DIVERSIVE

 

     Ajka e ushtarėve tė Policisė Ushtarake dhe tė “Beretave tė Kuqe” (tė ushtrisė serbe) trajnoheshin bashkėrisht nė dy njėsi tė posaēme pėr operacione sekrete: “Sokolat” dhe “Kobrat”, tė cilėt ishin tė stėrvitur nė pėrdorim tė armėve tė heshtura, armėve paralizuese, pajisjeve optike pėr pamje natėn, etj; P.sh.: “Kobrat” qė pėrbėheshin nga dy aradha me gjithsejtė 60 pjesėtarė, ishin tė stėrvitur edhe nė pėrdorimin e armėve jokonven-cionale. Kėto njėsi qė nga fillimi i luftės nė Kosovė janė pėrdorur pėr infiltrim dhe sulm ndaj disa caqeve tė zgjedhura tė UĒK-sė. Disa herė “Kobrat” dhe “Sokolat” u veshėn nė uniforma tė UĒK-sė dhe kryen aksione diversive, pėrfshirė edhe disa vrasje tė bėra nė prapavijė tė UĒK-sė, nė Alpet Shqiptare, si dhe brenda kufirit administrativ tė Shqipėrisė.[6][6]

     Pėrmendim kėtu njė rast tė ditėve tė para tė fillimit tė luftės nė Kosovė (27 prill 1998), kur Ministria e Punėve tė Brendshme tė Shqipėrisė, zyrtarisht e akuzoi Serbinė pėr shkak se njė njėsi e komandosėve serbė e kishte kaluar kufirin dhe kishte hyrė nė fshatin Pogaj, duke u prezantuar si luftėtarė tė UĒK-sė. Komandosi serb qė fliste shqip, me njė aksent tjetėr nga ai i shqiptarėve etnikė tė Kosovės, kėrkoi t’i tregoheshin shtigjet qė shfrytėzonte UĒK-ja pėr tė kaluar nė Kosovė. Ai po ashtu pyeti kryefamiljarin se sa ushtarė ka Shqipėria nė kufi. Komandosė tė tjerė me armė automatike gjermane po e pritnin jashtė. Duke dyshuar pėr shkak tė aksentit, familja alarmoi fqinjėt dhe forcat speciale tė policisė shqiptare. Pas kėsaj komandosėt serbė u larguan duke shtėnė nė ajėr pėr nė postėn kufitare nė Gorozhup.[7][7]

Nė rajonin mbi fshatrat Gjocaj e Jasiq, gjatė muajve qershor-korrik 1998, pjesėtarė tė Njėsisė Speciale tė UJ-sė disa herė janė parė tė uniformuar e me emblema tė UĒK-sė, tė cilėt kanė bėrė disa vrasje nė brezin kufitar, duke pasur parasysh se ky rajon ėshtė pėrdorur si kanal furnizimi me armė dhe kalim tė popullsisė civile nė drejtim tė Shqipėrisė. Njė rast i tillė ėshtė rasti i vrasjes sė ushtarit tė UĒK-sė, Avni (Osman) Avdimetaj (1968), nga Strellci i Epėrm i Deēanit, mė 5 korrik 1998, derisa bashkė me disa bashkėfshatarė po kthehej me armatim nga Shqipėria. Avniu, kishte mbetur tė ruante armėt derisa shokėt e tij kishin shkuar nė fshat pėr tė kėrkuar njė mjet transporti. Nė ndėrkohė, nė saje tė maskimit, atij i ishte afruar njė njėsit i Njėsisė Speciale tė UJ-sė, tė maskuar me uniforma e emblema tė UĒK-sė, tė cilėt me krye tė traktorit kishin dalė aty pėrmes rrugės malore nga baza e tyre nė Koshare, pėrmes Zhares sė Jasiqit.

     Me fillimin e bombardimeve tė NATO-s, “ushtria jugosllave” e ktheu tėrė Kosovėn nė fushėbetejė.[8][8] Nė vazhdėn e operacionit sekret “Patkoi”, forcat ushtarake serbe, nė bashkėpunim me MUP-in dhe vullnetarėt lokalė serbė, i pėrsėritėn krimet mė tė neveritshme tė luftės nga vitet ’90-tė. Sipas kreut politik e ushtarak serb dhe aleatėve tė tyre nė rajonin e Ballkanit, me spastrimet etnike nėpėrmjet operacionit “Patkoi” nė Kosovė duhej tė mbeteshin 400 000 – 500 000 shqiptarė dhe me kolonizimin e ri serb nė Kosovė tė krijohej njė pėrqindje proporcionale e popullatės 50 me 50 pėr qind dhe tė arsyetohej para botės. Pėr jetėsimin e kėtij operacioni ėshtė angazhuar Korpusi i Prishtinės, i pėrbėrė nga shtatė brigada tė kėmbėsorisė tė motorizuara, regjimenti kundėrblindues, regjimenti raketor-kundėrajror, regjimenti artilerik dhe tri brigada blinduese; Korpusit tė Prishtinės i erdhėn nė mbėshtetje forca tė reja nga Serbia dhe Mali i Zi, si: Korpusi 21 i Nishit, i pėrbėrė nga Brigada 211 e Blinduar (Nish), Brigada e Dytė e Kėmbėsorisė (Nish), Njėsia 85 e Logjistikės (Nish), Brigada 175 e Kėmbėsorisė e Motorizuar (Leskovc), Brigada 150 dhe ajo 78 e Kėmbėsorisė e Motorizuar (Vranjė), Brigada e IV e Motorizuar (Pirot), Njėsia e Inxhinierisė (Prokuple); Korpusi 37 i Uzhicės me Brigadėn e Kėmbėsorisė tė Motorizuar tė Rashkės dhe Brigadėn 19 tė Pozhegės; Korpusi 24 i Kragujevcit me Brigadėn 80 tė Kėmbėsorisė; Korpusi 12 i Novi Sadit; Armata e Parė e Beogradit: Brigada 252 e Blinduar nga Kraleva, Brigada e Parė e Blinduar, Njėsitė Parashutiste 72 dhe 63; Korpusi i Dytė i Podgoricės: Brigada e Pestė e Kėmbėsorisė e Motorizuar, Brigada Alpiniste e Kollashinit dhe Brigada e IV e Policisė Ushtarake tė Podgoricės.[9][9] Krahas kėtyre, nė kėtė operacion nė Kosovė, janė angazhuar edhe forcat e MUP-it serb nėn udhėheqjen e gjeneral majorit Sreten Lukiq. Nė kėto njėsi kanė marrė pjesė: Njėsitė pėr Operacione Speciale, “Shkorpionėt” e Arkanit, “Shqiponjat e Bardha” (Beli Orlovi) tė Sheshelit, Njėsitė vullnetare nga Republika serbe e Bosnjės, shumė mercenarė tė ardhur nga Rusia dhe shtetet tjera sovjetike, pėrfshirė edhe vullnetarėt vendorė serbė e malazezė.

Pėr realizimin e kėtij operacioni, Shtatmadhoria e UJ-sė nė mbėshtetje dhe nė ndihmė Komandės sė Korpusit tė Prishtinės i kishte dėrguar “Grupin Taktik” nga Beogradi, i formuar posaēėrisht pėr kėtė operacion dhe pėrbėhej nga oficerė tė lartė tė tė gjitha gjinive. “Grupi Taktik” ishte vendosur nė katin e pestė tė ndėrtesės sė Komandės Ushtarake nė Prishtinė (tash ndėrtesa ku ėshtė i vendosur UNMIK-u).[10][10] 

     Dritėn e gjelbėr pėr Operacionin “Patkoi” e dha i ashtuquajturi “Kėshilli i Sigurisė”, konkretisht Sllobodan Millosheviqi dhe Jovica Stanishiqi. Mbikėqyrja strategjike ishte detyrė e “Kėshillit Suprem Ushtarak”, qė ishte i vendosur nė bunkerin komandues nė Beograd, ndėrsa komandant operacional ishte vet Shefi i Shtatmadhorisė Serbe, gjenerali Dushan Samarxhiq. Operacioni “Patkoi” u zhvillua nėn komandėn e “Ushtrisė Jugosllave”, por nė bashkėpunim tė ngushtė mes ushtrisė, MUP-it dhe kriminelėve lokalė serbė e malazezė. Operacioni u pasurua me forma jokonvencionale, tė panjohura nga luftėrat nė Bosnjė e Kroaci. Njė numėr i njėsive policore e ushtarake kishin urdhėr tė prerė t’i hiqnin uniformat ēdo dhjetė ditė e tė visheshin me rroba civile, pėr ta shtuar konfuzionin te UĒK-ja dhe pėr t’i mbuluar gjurmėt e krimeve nė rast tė disfatės (meqė rezultati i luftės nė Kosovė nuk dihej, pėr dallim nga lufta nė Bosnjė, rezultati i tė cilės ishte i ditur qė nga fillimi).[11][11] 

     Nė Kosovė, gjatė vitit 1999, Serbia ka zbatuar edhe planin e njohur me emrin “Leopardi”. Pėrmes kėtij plani zbatohej njė metodė e sinkronizuar nga ushtria, policia dhe paramilitarėt: “Frikėso dhe sulmo, fut nėpėr bodrume njerėz tė pambrojtur, njė fshat ose njė lagje tė qytetit, nė mėnyrė qė tė lėvizė pastaj nga frika e tėrė popullsia”. Nė atė lėvizje pasonte gjahu i vėrtetė i masakrimeve. Gjatė gjithė luftės, pėr t’i ngopur epshet e veta satanike ndaj shqiptarėve nė pėrgjithėsi, Serbia veproi si gjithherė mbi parimet se:

- Nė Kosovė flaka e tokės sė djegur duhet t’i pėrfshijė tė gjitha anėt e saj;

- Tymi i vatrave shqiptare duhet tė dėshmojė se ato vise janė fikur pėrgjithmonė;

- Hiri i kufomave tė karbonizuara dhe shtėpive tė bėra shkrumb duhet tė shkaktojė trishtimin vdekjeprurės;

- Nė botė duhet tė japim lajme: “Po i vrasim, se po na detyrojnė”.[12][12]

 

SA PJESĖTARĖ TĖ USHTRISĖ JUGOSLLAVE U VRANĖ

GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ (1998-1999)?

 

      Bazuar nė burimet serbe, lidhur me tė vrarėt gjatė luftės nė Kosovė, tė publikuara nė ueb-faqen zyrtare tė Qeverisė sė Serbisė[13][13] nė publikimin “Žrtve albanskog terorizma na Kosovu i Metohiji” (Viktimat e terrorizmit shqiptar nė Kosovė), nė Kapitullin e Parė, pėrkatėsisht nėnkapitullin 1.1.4 Pjesėtarė tė Ushtrisė sė Jugosllavisė (1.1.4 Pripadnici Vojske Jugoslavije), tė kėtij libri, jepet edhe lista e pjesėtarėve tė Ushtrisė Jugosllave -UJ,* tė vrarė gjatė luftės nė Kosovė. Qė nė fillim tė kapitullit (1.1.4) botuesit sqarojnė se “nė kėtė listė nuk janė tė pėrfshirė pjesėtarėt e UJ-sė tė cilėt kanė humbur jetėn nga bombardimet e NATO-s, por vetėm ata qė janė vrarė nė luftime me pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės”.

     Nė kėtė listė pėrfshihen emrat e treqind e pesėdhjetė e njė (351) ushtarėve e oficerėve tė Ushtrisė Jugosllave (UJ) tė vrarė gjatė luftės nė mbarė territorin e Kosovės. Njėqind e shtatėmbėdhjetė (117) prej tyre janė vrarė nė luftimet e zhvilluara nė rajonin e Zonės Operative tė Dukagjinit.[14][14] Tridhjetė e gjashtė (36) oficerė, shtatėdhjetė e nėntė (79) ushtarė dhe dy (2) mercenarė nga Rusia (Vitalija Gleboviq, oficer vullnetar nė Ushtrinė Jugosllave nga Habarovska e Rusisė dhe Shulga Fjodor, oficer vullnetar nga Moska).

     Gjatė trajtimit tė kėsaj “liste”, krijohet pėrshtypja, se pėrpilimi i saj mė shumė ėshtė bėrė nė bazė tė rasteve tė paraqitura pranė Qeverisė sė Serbisė nga familjarėt e tė vrarėve, se sa qė ėshtė njė evidencim i saktė zyrtar shtetėror serb. Prandaj, si tė tilla, mund tė konsiderohen tė dhėna jo tė plota, aq mė tepėr kur ėshtė lėnė hapėsirė manipulimi me numrin e tė vrarėve, pėr vetė faktin se qė nė fillim ėshtė sqaruar se nė “listė” nuk janė pėrfshirė “pjesėtarėt e UJ-sė qė kanė humbur jetėn nga bombardimet e NATO-s”.

     Sado qė humbjet nė radhėt e Ushtrisė Jugosllave, tė paraqitura pėr herė tė parė nė kėtė publikim, mund tė konsiderohen tė minimizuara, megjithatė ėshtė me rėndėsi se paraqiten emra tė ushtarėve dhe oficerėve tė UJ-sė, tė vrarė nė operacione ndėshkimore nė rajonet e ndryshme tė Kosovės, nė rastin konkret nė rajonin e Dukagjinit, edhe pse zyrtarisht Serbia edhe mė tutje vazhdon tė mohojė pjesėmarrjen e UJ-sė nė ato operacione luftarake, veēanėrisht gjatė pranverės dhe verės sė vitit 1998. Pėrderisa tė gjitha datat e vrasjeve tė pjesėtarėve tė UJ-sė, tė paraqitura nė kėtė publikim, pėrputhen me ofensivat masive tė ndėrmarra nga ana e forcave serbe kundėr rajoneve pėrkatėse shqiptare, nė anėn tjetėr sikurse edhe nė publikimet e mėhershme serbe, pjesėtarėt e UJ-sė paraqiten se janė vrarė si pasojė e sulmeve tė “terroristėve shqiptarė” (!!!).

     Ndonėse, Serbia, duke tentuar tė mohon pjesėmarrjen e ushtrisė serbo-jugosllave nė luftė nė Kosovė, nė publikimet zyrtare tė saj, zyrtarisht pranon vrasjen e ushtarėve tė saj vetėm prej datės 5 maj 1998 e tutje, tė dhėna tė shumta nga terreni (burime vendore dhe tė huaja), dėshmojnė pėr implikimin e ushtrisė jugosllave nė operacionet kundėr shqiptarėve nė Kosovė shumė mė herėt, dhe atė jo vetėm nė “brezin kufitar”. Kėshtu, dhjetėra ushtarė tė “UJ”-sė kanė mbetur tė vrarė nė luftimet e zhvilluara te Suka e Cermjanit, qė filluan mė 21 prill 1998, ku ushtria jugosllave me forcat tjera serbe sulmoi me forca tė shumta kėmbėsorie dhe me artileri tė rėndė. Kufomat e kėtyre ushtarėve mbetėn disa ditė pa u tėrhequr.

     Kėtu, sa pėr ilustrim, duhet pėrmendur edhe njė rast tjetėr. Nė pikėn strategjike, nė fshatin Hulaj, nė karaullėn “Gjeneral Iliq” tė UJ-sė, nė mbrėmjen e 25 prillit u vendosėn forca ushtarake shtesė, tė pėrbėra nga 30 tanke dhe 40 kamionė me ushtarė.[15][15] Dy ditė mė vonė, kur ushtria “jugosllave” nė pritėn qė kishte zėnė mė 27 prill 1998, kundėr pjesėtarėve tė UĒK-sė* nė vendin e quajtur “Sergun” nė afėrsi tė fshatit Voksh, sipas burimeve tė konfirmuara, janė vrarė katėr ushtarė serbė dhe shtatė tė tjerė janė plagosur, dy prej tė cilėve janė plagosur rėndė. Dragan Millojkoviq dhe Zllatko Gjorgjeviq, ishin nė rrezik jete dhe ishin dėrguar urgjentisht nė spitalin ushtarak tė Nishit. Sipas konfirmimit tė njė mjeku malazez, i punėsuar nė qendrėn shėndetėsore “Isa Grezda” nė Gjakovė, nė mbrėmje, “nė kazermėn e Gjakovės, aterroi njė helikopter ushtarak, i cili mori me vete katėr viktima nga pėrleshja e Hulajt. Tė vrarėt, ishin ushtarė serbė, tė vrarė nė kazermėn ushtarake nė afėrsi tė fshatit Voksh”.[16][16]

     Tė dhėnat e mėposhtme qė do tė paraqiten lidhur me pjesėtarėt e UJ-sė, tė vrarė gjatė luftės nė rajonin e Dukagjinit, janė marrė nga publikimi zyrtar i Qeverisė sė Serbisė,  edituar nė ueb-sajtin www.media.srbija.sr.gov.yu/medsrp/dokumenti/ ubijeni_0198-0699.pdf, Kapitulli I, Nėnkapitulli 1.1.4 Pjesėtarė tė Ushtrisė Jugosllave (Pripadnici Vojske Jugoslavije), f. 65-104, tė publikimit “Žrtve albanskog terorizma na Kosovu i Metohiji”.

 

PJESĖTARĖ TĖ USHTRISĖ JUGOSLLAVE TĖ VRARĖ

GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ NĖ VITIN 1998

 

     Ushtari Dorin Gjula (1978), nga Panēeva, thuhet se ėshtė vrarė mė 7.5.1998 nė rajonin e Karaullės “Bogiqe” nė pėrleshje me grupin e “terroristėve shqiptarė”. Gjatė luftimeve tė zhvilluara nė Smolicė tė Gjakovės, si pasojė e hapjes zjarr nga minahedhėsit prej fshatit Smolicė, mė 29.5.1998, sipas burimeve zyrtare serbe, kanė mbetur tė vrarė ushtarėt e Ushtrisė Jugosllave: Dragan Ignjatoviq (1972), nga Leskovci, Vojkan Matiq (1977) nga fshati Trnjane, komuna e Aleksinacit, Marko Matiq (1978), nga Ēaēaku dhe Dushan Tasiq (1977), nga Pozharevci. Pėr kėtė tė fundit thuhet se ėshtė vrarė nė fshatin Smolicė, nė rajonin e Karaullės “Morina”, komuna e Gjakovės, me rastin e sulmeve tė “terroristėve shqiptarė”, duke hapur zjarr nga minahedhėsit prej fshatit Smolicė, vdiq nė helikopter para transportimit nė VMA; Dragan Ristiq (1970), nga Knjazhevci, tetar, ėshtė vrarė mė 30.7.1998, nė afėrsi tė fshatit Smolicė, me rastin e sulmit tė “terroristėve shqiptarė” nė kolonėn e automjeteve ushtarake (jugosllave); Vlladimir Ratkoviq (1976), nga Beogradi, ushtar, thuhet se ėshtė vrarė mė 8.6.1998, nė fshatin Popoc tė Gjakovės, kur “terroristėt shqiptarė” nga pusia, me dy mina kumulative sulmuan kolonėn e automjeteve luftarake (jugosllave).

     Ndėrkaq, mė 28 korrik 1998, nė luftime me njėsitė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, sipas burimeve serbe, janė vrarė katėr pjesėtarė tė UJ-sė: Dragan Dushaniq (1950), nga Dobreva e Epėrme, komuna e Prishtinės, kapter i Klasit tė Parė, thuhet se ėshtė vrarė nė rajonin e Karaullės “Koshare”, komuna e Gjakovės, nė pėrleshje me “terroristėt shqiptarė”; Goran Ostojiq (1962), nga Nishi, major, thuhet se “ėshtė vrarė me rastin e sulmeve tė “terroristėve shqiptarė” nga pusia”. Srgjan Stanēeviq (1974), nga Beogradi (i lindur nė Nish), kapter i Klasit tė Parė, ėshtė vrarė “me rastin e shpėrthimit tė rrethimit”; Radosh Ceroviq (1978), nga Leskovci, ushtar, ėshtė vrarė po mė 28. 07. 1998, nė rajonin e Karaullės “Koshare”, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; Nemanja Liviq (1979), nga Beogradi, ushtar, thuhet se ėshtė vrarė mė 2.8.1998 nė rajonin e Sukės sė Cermjanit me rastin e sulmeve tė “terroristėve shqiptarė” nė pozicionet e njėsive ushtarake (jugosllave); Aleksandar Njagul (1974), nga Panēeva, tetar, ėshtė vrarė mė 2.8.1998 nė rajonin Radenice*, komuna e Deēanit, nga shpėrthimi i minės kundėr-kėmbėsorike; Dalibor Dimov (1976), nga fshati Obrenovac, komuna e Pirotit, tetar, ėshtė plagosur mė 4.8.1998 nė rajonin e Karaullės “Koshare”, vdiq po atė ditė nė VMA nė Beograd; Vitomir Kuzmanoviq (1969), nga Kamenica e Sremit, kapter i Klasit tė Parė, ėshtė vrarė mė 7.8.1998 nė fshatin Jasiq, komuna e Deēanit, gjatė pėrleshjeve me “terroristėt shqiptarė” pas urdhrit tė njėsisė sė tij ushtarake (“po rasporedo jedinice”).

     Mė 11 gusht 1998 janė vrarė: Bratisllav Iliq (1972), nga Prokupla, rreshter, ėshtė vrarė nė rajonin e gjerė tė fshatit Dubravė, komuna e Deēanit, nė pėrleshje me “terroristėt shqiptarė”; Zoran Iliq (1977), nga fshati Bukovik, komuna e Arangjellovacit, ushtar, ėshtė vrarė nė rajonin e Karaullės “Mitar Vojinoviq”, komuna e Gjakovės, pasi kishte shkelur nė minė dhe Zhelko (Antun) Martinoviq (1967), nga Vukovari, Kroaci, kapiten i UJ-sė, ėshtė vrarė nė rajonin e fshatit Gllogjan, komuna e Deēanit,* kur tanku nė tė cilin gjendej, u godit dhe u shkatėrrua nga “terroristėt shqiptarė”.

     Nikolla Vujiēiq (1970), nga Zrenjanini, toger, ėshtė vrarė mė 15.8.1998, nė Voksh tė komunės sė Deēanit, nė pėrleshje me “terroristėt shqiptarė”. Misho Uboja (1978), nga Ruma, ushtar, ėshtė plagosur mė 15.8.1998 nė pėrleshje me “terroristėt shqiptarė” nė fshatin Drenoc, komuna e Deēanit. Vdiq duke e transportuar nė VMA; Bozho Xhuver (1976), nga Podgorica, ushtar, ėshtė vrarė mė 8.9.1998, nė rajonin e fshatit Jabllanicė, komuna e Gjakovės, nė luftė me “terroristėt shqiptarė”; Millan Bundallo (1950), nga Vranja (i lindur nė fshatin Zhegar, komuna e Obrovacit), aspirant i Klasit tė Parė, ėshtė vrarė mė 30.9.1998, nė udhėtim nga karaulla “Maja e Ēobanit” kah Karaulla “Morina”, nė ēastin kur makina e blinduar nė tė cilėn gjendej ai, ra nė minėn antitank. Ndėrkaq, Milladin Gobeliq (1978), nga Sjenica, ushtar nga Posta Ushtarake (VP) 1410 - Nish, Mirosllav Jociq (1968), nga fshati Donja Reēica (Reēicė e Poshtme), komuna e Prokuples, kapter i ri me kontratė (mlagji vodnik po ugovoru), Posta Ushtarake (VP) 1410/3 - Nish, Ilija Pavloviq (1979), nga Beogradi, ushtar nga Posta Ushtarake (VP- Vojna Poshta) 1410 - Nish, Millosh Pavlloviq (1970), nga Nishi, Posta Ushtarake (VP) 1410/3 - Nish, kapter i ri me kontratė dhe Vlladimir Radojēiq (1979), nga Beogradi, ushtar nga Posta Ushtarake - VP 1410 Nish, janė vrarė mė 30.9.1998, nė afėrsi tė Karaullės “Koshare” nė kufirin Kosovė-Shqipėri, siē thuhet nė raportet serbe nga ana e “grupeve tė terroristėve shqiptarė”; Aleksandar Drazheta (1974), nga Prishtina, nėntoger i UJ-sė, ėshtė vrarė nė rajonin e Karaullės “Gjeravica”, mė 25.10.1998; Dejan Arizanoviq (1978), nga Surdulica, rreshter i ushtrisė jugosllave, ėshtė vrarė mė 13.11.1998, nė Dushnje* nė rrugėn Gjakovė – Punashec, me ē’rast janė plagosur edhe gjashtė ushtarė tė tjerė qė gjendeshin me tė nė kamion.

 

PJESĖTARĖ TĖ UJ-sė TĖ VRARĖ GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ NĖ VITIN 1999

 

Sa pjesėtarė tė UJ-sė u vranė vetėm nė frontin e Koshares?

 

     Gjatė luftimeve tė zhvilluara nė brezin kufitar Kosovė-Shqipėri, nė rajonin e Koshares, ku ka operuar me sukses Brigada 138 “Agim Ramadani” e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės tė Zonės Operative tė Dukagjinit, duke filluar nga 9 prilli i vitit 1999 deri nė pėrfundim tė luftės, ndonėse ēdo ditė janė zhvilluar luftime tė pėrgjakshme, sipas burimeve serbe* zyrtarisht thuhet se janė vrarė vetėm pesėdhjetė e pesė (55) pjesėtarė tė Ushtrisė Jugosllave (!) dhe njė mercenar rus.

Kėshtu, ushtari Mirosllav Stojanoviq (1978), nga Leskovci, thuhet se ėshtė vrarė mė 9.4.1999, me rastin e sulmeve nga drejtimi i Shqipėrisė ndaj Karaullės “Koshare” dhe se sulmi zgjati prej orės 4:15 deri nė orėn 15:00. Tė njėjtėn ditė ėshtė vrarė edhe Nikolla Popoviq (1979), nga Novi Pazari, ushtar i UJ-sė, i cili ėshtė vrarė nė fshatin Koshare, kur automjeti, nė tė cilin gjendej, u pėrplas nė minėn antitank, tė vėnė nga “terroristėt shqiptarė” nė rrugėn e fshatit Batushė - Karaulla “Koshare”, komuna e Gjakovės.

     Pikėrisht nė ditėn e parė tė sulmit pėr thyerjen e kufirit tė dhunshėm ndėrshqiptar, mė 9.4.1999, nė luftime tė rrepta tė zhvilluara gjatė sulmit tė ndėrmarrė kundėr pozicioneve tė armikut nė vendin e quajtur Te Vrojtoret nė Koshare, kanė rėnė dėshmorė vėrtet heroikisht nė vijėn e parė tė frontit komandanti i togut Bashkim (Ramadan) Jasiqi (1977), nga fshati Jasiq, komuna e Deēanit, me bashkėluftėtarėt Abush (Liman) Loku (1978) nga fshati Kotlinė, komuna e Kaēanikut, Rifat (Sokol) Ēelaj (1980), nga fshati Leēinė, komuna e Skėnderajt dhe Ramiz (Binak) Krasniqi (1974), nga fshati Dejė, komuna e Rahovecit, tė cilėt njėherit janė edhe dėshmorėt e parė tė Brigadės 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

     Ndėrkaq, mė 11.4.1999, “duke luftuar kundėr terroristėve shqiptarė” nė rajonin e Karaullės “Koshare” janė vrarė ushtarėt serbė: Darko Bjellobrk (1979), nga Baēa, Predrag Bogosavleviq (1979), nga fshati Bogunovac, komuna e Medvegjės, Milenko Bozhiq (1979), nga fshati Llaqarak, komuna e Mitrovicės sė Sremit, Radisha (Millan) Iliq (1975), nga fshati Gunjevac, komuna Ub dhe Ivan Vasojeviq (1975), nga Sjenica, kapter i UJ-sė dhe Dragan Komarica (1969), nga Smedereva, kapter i Klasit tė Parė tė Ushtrisė Jugosllave. Ushtari Simo Popoviq (1977), nga Novog Crkviēkog Pola, komuna Crkviēko Pole, ėshtė vrarė po mė 11.4.1999 te Karaulla “Morina”, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”.

     Nga ana e luftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė kėto luftime tejet tė rrepta e tė pabarabarta, mė 11.4.1999, kanė rėnė vėrtet heroikisht nė vijėn e parė tė frontit nė Koshare, Komandanti i Brigadės 138, Agim (Hysni) Ramadani* (1963), nga fshati Zhegėr e Gjilanit, i cili kishte ardhur nga Zvicra pėr tė luftuar nė Kosovė; luftėtarėt Harun (Nebih) Beka (1951), nga fshati Gushafc, komuna e Mitrovicės, (i cili vullnetarisht erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr lirinė e Kosovės), Rrahman (Jetullah) Tafa (1962) nga fshati Carralevė, komuna e Shtimes, Arben (Skėnder) Isufi (1976), nga fshati Cėrnicė, komuna e Gjilanit, Emri (Pajazit) Curri (1971), nga Hani i Elezit, i sistemuar nė Batalionin e Parė tė Kėmbėsorisė tė Brigadės 138. Pastaj, policėt ushtarakė Driton (Gani) Veliu (1971), nga fshati Polac, komuna e Skėnderajt (i cili erdhi nga Zvicra pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės) dhe Sylejman (Adem) Shala (1970), nga fshati Vidishiq, komuna e Mitrovicės (i cili erdhi nė luftė nga Gjermania), tė cilėt ranė heroikisht nė vijėn e parė tė frontit nė Shkozė tė Molliqit. Pėr shkak tė luftimeve tė rrepta, trupat e kėtyre dy policėve ushtarakė mbetėn tė patėrhequr. Pas luftės nė pėrpjekje pėr t’i tėrhequr trupat e tyre u vranė nga shpėrthimi i minave Bylbyl Breēani e Ali Fejzullahu.

     Ndonėse nė regjistrat serbė nuk figuron ndonjė pjesėtar i vrarė i UJ-sė, nė anėn tjetėr, mė 13.4.1999, nga ana e UĒK-sė kanė rėnė dėshmorė: Ali (Daut) Ivaja (1968), nga fshati Cėrnillė, komuna e Ferizajt, (kishte ardhur nga Gjermania pėr tė luftuar nė Kosovė) i cili ka rėnė heroikisht te Rrasa e Koshares; Xhafer (Rexhė) Thaēi (1964), nga Gjakova dhe Genc (Mustafė) Bytyēi (1971), nga Gjakova (erdhi nga Gjermania pėr tė marrė pjesė nė luftė), tė sistemuar nė Batalionin e Tretė tė Brigadės 138, kanė rėnė heroikisht nė kufi, nė vendin e quajtur Te Vrojtoret, nė njė luftė tė rreptė qė zhvillohej edhe nė 20 metra afėrsi, gjatė tėrė kohės tė sulmuar nga toka e nga ajri (me artileri tė rėndė dhe bombardime aeroplanėsh).

     Mė 14.4.1999 nė rajonin e Karaullės “Koshare”, pėrkatėsisht nė fshatin Koshare, gjatė luftimeve me njėsitė e UĒK-sė janė vrarė ushtarėt e UJ-sė Danillo Vojvodiq (1977), nga Peja, Branisllav Negiq (1978), nga Banja e Kovilaēės, Stojadin Tomasheviq, nga fshati Suho Gėrllė, komuna e Istogut, togeri Ivica Petkoviq (1968), nga Krushevci (i lindur nė Prokuple) dhe kapiteni i Klasit tė Parė Krunosllav Ivankoviq (1964), nga Shidi, pėr tė cilin thuhet se ėshtė vrarė nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė” me rastin e tėrheqjes sė ushtarit tė vrarė Negiq.

     Mė 14.4.1999 nga ana e UĒK-sė kanė rėnė dėshmorė nė vijėn e parė tė frontit Kasim (Ibish) Uka (1970), nga fshati Ponoshec, komuna e Gjakovės, komandant togu nė Njėsitin Komando “Delta” tė Brigadės 138 “Agim Ramadani”, i cili ka rėnė heroikisht nė pikėn kufitare Te Vrojtoret. Fisnik (Bajram) Salihu (1978), nga fshati Morinė, komuna e Gjakovės, mori plagė vdekjeprurėse nė luftime tė rrepta tė zhvilluara nė afėrsi tė Shkozės sė Molliqit. Bashkim (Mustafė) Idrizi (1967), nga Gjakova, dhe Korab (Masar) Binxhia (1967), nga Gjakova, kanė rėnė dėshmorė nė luftime tė rrepta me forcat serbe dhe mercenarėt rusė te Rrasa e Koshares; Xhevat (Qaush) Nitaj (1978), nga fshati Voksh, komuna e Deēanit, ka rėnė nė krye tė detyrės gjatė vėzhgimit tė terrenit nė Koshare.

     Pėrderisa nė shėnimet e lartpėrmendura serbe nuk paraqitet ndonjė pjesėtar i UJ-sė, qė ėshtė vrarė nė frontin e Koshares mė 15.4.1999, nė anėn tjetėr, nga ana e UĒK-sė, nė luftime tė ashpra tė zhvilluara nė afėrsi, nė Koshare ka rėnė heroikisht Afrim (Bislim) Selmanaj (1973), nga fshati Savrovė, komuna e Shtimes (u kthye nga Italia nė luftė), i sistemuar nė Batalionin e Parė tė Kėmbėsorisė.

     Mė 16.4.1999 janė vrarė pjesėtarėt e UJ-sė: Lubisha Bozhillov (1978), nga Surdulica, (i lindur nė Dobrin tė Austrisė), ushtar, i cili ėshtė vrarė nė rajonin e fshatit Koshare. Ivica Ivanoviq (1955), nga Banja e Kovilaēes (i lindur nė fshatin Baēki Brag, komuna e Somborit), ushtar, ėshtė vrarė nė Maje tė Gllav’s (“Maja Glave”) - nė rajonin e Karaullės “Koshare”. Millan Jokiq (1968), nga Kragujevci (i lindur nė Deēan), ushtar, ėshtė vrarė nė rajonin e Majės sė Gllav’s, nė Koshare. Nenad Golluboviq (1976), nga Batajnica, ushtar, ėshtė vrarė nė rajonin e fshatit Koshare. Stojan Popoviq (1969), nga fshati Vrbiq, komuna Krupanj, ushtar, dhe Josip Siē (1953), nga Subotica, ushtar, janė vrarė nė rajonin e Majės sė Gllav’s, nė afėrsi tė fshatit Koshare, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”. Edhe Gjuro Gredeleviq (1935), vullnetar nga Beogradi (i lindur nė fshatin Korita tek Lipika - Kroaci), ėshtė vrarė nė rajonin e Majės sė Gllav’s, komuna e Deēanit, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”. Zhelko Mihajloviq (1979), nga Zemuni, ushtar, ėshtė vrarė nė fshatin Morinė e Poshtme, komuna e Gjakovės.

     Mė 16.4.1999, nga ana e UĒK-sė kanė rėnė nė frontin e luftės nė Koshare: Gėzim (Haxhi) Morina (1976), nga fshati Gjergjicė, komuna e Gllogocit, (erdhi nga Gjermania nė luftė), i sistemuar nė Batalionin e Parė tė Kėmbėsorisė “Bashkim Jasiqi”, dhe Halil (Mehmet) Bajraktari (1969), nga Gllogoci (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar), komandues togu i kėmbėsorisė, ranė heroikisht gjatė njė beteje tė rreptė tė zhvilluar nė Shkozė tė Molliqit; Zeki (Xhevat) Shulemaja (1974), nga Prishtina, me banim nė Kėln tė Gjermanisė, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra heroikisht gjatė luftimeve tė rrepta, tė zhvilluara nė vendin e quajtur “Pishat” te Rrasat e Koshares; Fadil (Halil) Maloku (1978), nga fshati Gjocaj, komuna e Deēanit, komandues i Njėsisė Diversante Vėzhguese “Kobra” tė Brigadės 138 “Agim Ramadani”, ka rėnė heroikisht gjatė sulmit tė ndėrmarrė kundėr forcave serbe te Rrasa e Koshares; Zekri (Musa) Dardhishta (1970), nga Ēairi i Shkupit (i shpėrngulur nga fshati Korbaliq i Kaēanikut), ra heroikisht te Rrasa e Koshares; Ismet (Esat) Mustafa (1970), nga fshati Ēerkez i Kumanovės, ra heroikisht nė vijėn e parė tė frontit gjatė luftimeve, i goditur nga njė predhė nė Koshare dhe, Mujdin (Qerim) Aliu (1974), nga fshati Poroj i Tetovės, i cili ra heroikisht nė luftimet e zhvilluara te Rrasa e Koshares.

     Mė 17.4.1999, janė vrarė ushtarėt e UJ-sė: Denis Gjuriq (1971), nga Prokupla (i lindur nė Metkoviq, Republika e Kroacisė), i cili ėshtė vrarė te Karaulla “7 Korriku” nė rajonin e fshatit Morinė e Poshtme, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė” dhe Sllavisha Miciq (1978), nga fshati Kovaēeve Bare, komuna e Leskovcit, i cili duke e tėrhequr ushtarin e plagosur ra nė minėn antitank nė fshatin Morinė. Ndonėse, po mė 17. 4. 1999, gjatė njė aksioni diversiv tė ndėrmarrė nga njė njėsit i UĒK-sė, i prirė nga Shefqet Mustafaj, te Rrasa e Koshares, ėshtė eliminuar njė njėsit prej 18 ushtarėve serbo-jugosllavė, tė cilėve u ėshtė marrė edhe armatimi qė e posedonin, sikurse edhe nė raste tė tjera, nuk figurojnė fare nė regjistrat serbė tė tė vrarėve.

     Mė 18.4.1999, Zllatko Axhiq (1979), nga Smederevska Pallanka, ushtar, ėshtė zhdukur bashkė me kapterin Dejan Mitiq, nė rajonin e Majės sė Gllav’s (“Maja Glave”) nė afėrsi tė Morinės sė Epėrme, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”. Me vendim gjyqi ėshtė shpallur i vdekur. Ndėrsa Srgjan Koshanin (1968), nga Beogradi i Ri (i lindur nė fshatin Ushqe, komuna e Kralevės), kapiten i Klasit tė Parė tė UJ-sė, ėshtė vrarė tė njėjtėn ditė, te Karaulla “Koshare”; ushtari Naser Vuēel (1977), nga fshati Shutelovac, komuna e Novi Pazarit dhe Ivan Mihajloviq (1977), nga Leskovci, rreshter, janė vrarė mė 19.4.1999, nė rajonin e Karaullės “Koshare”, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”.

     Mė 18.4.1999, nga ana e UĒK-sė, ėshtė vrarė Gėzim (Sahit) Sahiti (1974), nga fshati Pojatishtė, komuna e Ferizajt (u kthye nga Italia pėr tė luftuar pėr lirinė e Kosovės), pjesėtar i Njėsitit tė Kundėrajrorėve, i cili ka rėnė heroikisht gjatė njė beteje tė zhvilluar nė Koshare. Mė 19.4.1999, nė frontin e Koshares ėshtė zhvilluar njė ndėr betejat mė tė ashpra edhe nė afėrsi, me ē’rast nė anėn e forcave serbe ka pasur humbje tė konsiderueshme nė njerėz. Megjithatė, nė regjistrin zyrtar serb tė pjesėtarėve tė UJ-sė, ēuditėrisht, nuk figuron asnjė i vrarė nė kėto luftime. Pėrderisa nga ana e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė kėto luftime tejet tė rrepta, kanė rėnė dėshmorė: Sali (Beqir) Ēekaj (1956), nga fshati Broliq, komuna e Deēanit (erdhi nga Perėndimi pėr tė luftuar nė Kosovė), Komandant Operativ i Brigadės 138 “Agim Ramadani”, ka rėnė heroikisht nė vijėn e parė tė frontit te Rrasa e Koshares; Shefqet (Fazli) Mustafaj (1969), nga fshati Gllogjan, komuna e Deēanit (erdhi nga Gjermania nė luftė), komandant kompanie i Brigadės 138, ėshtė vrarė nė njė pėrleshje tė rreptė te Rrasa e Koshares, gjatė njė aksioni tė ndėrmarrė kundėr forcave tė armikut; Mejdi (Abdullah) Korrani (1977) nga fshati Pozharan, komuna e Gjilanit, ka rėnė nė krye tė detyrės nė luftime tė rrepta nė Koshare; Hysni (Sylė) Temaj (1976), nga fshati Kushnin, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, u vra te Rrasa e Koshares; Ilir (Ahmet) Hoxha (1979), nga fshati Dushanovė, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ka rėnė heroikisht nė vijėn e parė tė frontit, i goditur me snajper te Rrasa e Koshares; Aziz (Bajram) Gashi (1975) nga fshati Balincė, komuna e Malishevės (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar nė Kosovė), i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra nė krye nė detyrės, gjatė luftimeve tė rrepta tė zhvilluara te Rrasa e Koshares; Izet (Islam) Morina (1961), nga fshati Astrazub, komuna e Malishevės (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar nė Kosovė), ra heroikisht nė luftimet e zhvilluara te Rrasa e Koshares; Afrim (Ahmet) Stojaku (1981), nga fshati Dushanovė, komuna e Prizrenit, Fatos (Shefqet) Limani (1978), nga Prishtina, Fisnik (Aledin) Ibrahimi (1978), nga Dragashi, me banim nė Beograd dhe Leonard (Dedė) Palucaj (1978), nga Klina, kanė rėnė dėshmorė gjatė luftimeve nė njė betejė tė pėrgjakshme tė zhvilluar kundėr forcave serbe nė Koshare; Luan (Ruzhdi) Gashi (1977), nga fshati Hoēė e Vogėl, komuna e Rahovecit (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar), i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra heroikisht te Rrasa e Koshares dhe, Bejtė (Azem) Kajdomēaj (1963), nga fshati Dedaj i Hasit, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra nė vijėn e parė tė frontit te Rrasa e Koshares.

     Mė 20.4.1999, nė rajonin e Karaullės “Koshare” nė pėrleshje kundėr “terroristėve shqiptarė” janė vrarė: ushtari Stanoje Jovanoviq (1978), nga fshati Dobra, komuna e Gollubacit; rreshteri i UJ-sė Tomisllav Kostiq (1962), nga Beogradi; kapteri i Klasit tė Parė Miroslav Marinkov (1971), nga Sivca, komuna e Kullės; kapteri i Klasit tė Parė Zoran Milojeviq (1970), nga fshati Velika Ivanēa, komuna e Mlladenovacit; kapteri i Klasit tė Parė Zoran Filipoviq (1971), nga Panēeva (i lindur nė fshatin Dojlloviq, komuna e Novi Pazarit) dhe ushtari Tibor Cerna (1978), nga Beogradi. Ndėrsa Jovan Tepavac (1957), nga Zharkova e Beogradit (i lindur nė fshatin Markoviqevo, komuna Plandishte), kapter i vjetėr i Klasit tė Parė, ėshtė vrarė po mė 20.4.1999, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė” nė rajonin e Karaullės “Boro Vukmiroviq”; rreshteri Bojan Bogojeviq (1978), nga fshati Rgotinė, komuna e Zajeēarit, ėshtė vrarė mė 21.4.1999 nė rajonin e Karaullės “Koshare”.

     Mė 21.4.1999, nga ana e UĒK-sė kanė rėnė dėshmorė: Hamėz (Ali) Thaēi (1963), nga fshati Xėrxė, komuna e Rahovecit, i sistemuar nė Batalionin e Parė tė Kėmbėsorisė, dhe Nazim (Mon) Lushaj (1976), nga fshati Dushanovė, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė; kanė rėnė gjatė luftimeve nė njė betejė tė pėrgjakshme tė zhvilluar kundėr forcave serbe nė Koshare.

     Mė 25.4.1999, luftėtari i UĒK-sė Dukagjin (Ruzhdi) Vula (1978), nga Gjakova, nga plagėt vdekjeprurėse tė marra gjatė luftimeve tė rrepta nė frontin e Koshares, ndėrroi jetė nė Spitalin e Tiranės.

     Mė 27.4.1999, nga ana e UĒK-sė kanė rėnė dėshmorė nė vijėn e parė tė frontit te Rrasa e Koshares, Fetah (Sylejman) Sylejmani (1968), nga fshati Shajne, komuna e Dragashit, komandant skuadre nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė dhe Bekim (Lutfi) Thaēi (1968), nga fshati Dushanovė, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė.

Mė 28.4.1999, nė rajonin e fshatit Koshare nė pėrleshje me UĒK-nė janė vrarė ushtarėt Vlladimir Nestoroviq (1977), nga Beogradi, Dragan Petkoviq (1953), nga Bavanishta, komuna e Kovinit, Zoran Stajiq (1964), nga Beogradi dhe ushtari Radovan Periq (1950), nga Bella Cerka, i cili ka vdekur mė 28.4.1999, pėr shkak tė plagėve tė marra mė 25.4.1999, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”, nė rajonin e Karaullės “Koshare”.

     Ndėrkaq, mė 28.4.1999 nga ana e UĒK-sė nė frontin e luftės nė Koshare kanė rėnė dėshmorė: Milazim (Sadri) Mavraj (1966), nga fshati Saradran, komuna e Istogut (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar nė Kosovė), komandant togu, ra heroikisht nė vijėn e parė tė frontit nė luftimet e zhvilluara te Rrasa e Koshares; Shaban (Fetah) Hajzeraj (1979), nga fshati Veriq, komuna e Istogut, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra nė luftimet e zhvilluara te Rrasa e Koshares; Shpėtim (Idriz) Bojku (1979), nga Peja, i sistemuar nė Njėsitin Komando “Delta”, ra dėshmor nė mbrojtje tė pozicioneve te Rrasa e Zogut; Hasan Latifi, nga Kumanova, ra heroikisht nė luftimet e zhvilluara nė Koshare; Jusuf (Ibush) Hoxha (1967), nga Komorani, komuna e Gllogocit (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar nė Kosovė), i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra heroikisht te Rrasa e Koshares.

     Nė regjistrat zyrtarė serbė pėr periudhėn 29 prill deri mė 4 maj 1999, nuk figuron asnjė pjesėtar i Ushtrisė Jugosllave qė tė jetė vrarė gjatė luftimeve nė frontin e Koshares, edhe pse gjatė kėsaj kohe ēdo ditė janė zhvilluar luftime tė pėrgjakshme. Nga ana tjetėr, nga radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės kanė rėnė nė ballė tė luftės:

     Mė 29.4.1999, kanė rėnė dėshmorė luftėtarėt e Brigadės 138 “Agim Ramadani” tė UĒK-sė, Sinan (Sahit) Thaēi (1962), nga fshati Zojz, komuna e Prizrenit, komandant togu kėmbėsorie, i cili u godit nga njė predhė minahedhėsi e forcave serbe te Rrasa e Koshares dhe Selver (Bajram) Kryeziu (1969), nga fshati Rogaēicė, komuna e Kamenicės (erdhi nga Zvicra pėr tė luftuar nė Kosovė), i cili po ashtu ra heroikisht te Rrasa e Koshares.

     Mė 30.4.1999, kanė rėnė dėshmorė luftėtarėt e UĒK-sė: Lutfi (Avdush) Musiqi (1968), magjistėr i shkencave tė elektroteknikės nga Vushtrria (erdhi nga Londra pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), komandant togu nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, i cili ra nė krye tė detyrės i goditur nga njė granatė e forcave serbe, gjatė luftimeve tė zhvilluara te Rrasa e Koshares dhe, Rifat (Xhelil) Kastrati (1968), nga fshati Polluzhė, komuna e Gllogocit (erdhi nga Belgjika pėr tė luftuar), i sistemuar nė njėsinė e kėmbėsorisė, ra po nė luftimet qė u zhvilluan te Rrasa e Koshares.

     Mė 2.5.1999, nė luftimet e zhvilluara te Rrasa e Koshares ka rėnė dėshmor luftėtari i UĒK-sė Besim (Saqip) Rexhepi (1974), nga Ferizaji (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar), i sistemuar nė njėsitin e artilerisė; mė 3.5.1999, luftėtari i UĒK-sė Rifat (Xhafer) Goxhufi (1969), nga fshati Koliq, komuna e Prishtinės (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), ka rėnė heroikisht nė luftimet e zhvilluara nė vendin e quajtur Maja e Gllav’s (“Maja Glave”) nė Shkozė.

Ushtari serb Nikolla Josiq (1956), nga Kostrolci, ėshtė vrarė mė 4.5.1999 nė rajonin e Karaullės “Koshare”; ushtarėt Darko Millosheviq (1978), nga Liga, dhe Dejan Misirliq (1976), nga fshati Jarēujak, komuna e Kralevės (i lindur nė fshatin Bėrkovc tė Klinės) janė vrarė mė 5.5.1999 nė rajonin e Karaullės “Koshare”, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; ushtari Slavko Kruniq (1978), nga fshati Kamenicė, komuna e Gornji Millanovacit (i lindur nė Ēaēak), ėshtė vrarė mė 6.5.1999 nė rajonin e Karaullės “Koshare”.

     Ndėrkaq, nga ana e UĒK-sė, mė 5.5.1999, kanė rėnė dėshmorė, luftėtarėt: Januz (Qazim) Zejnullahu (1975), nga fshati Gjylekar, komuna e Vitisė, komandant skuadre nė Brigadėn 138 “Agim Ramadani”, i cili nė ditėn e rėnies heroike, shtrėngon bombat nė duar, pėrshėndetet me bashkėluftėtarėt, niset drejt armikut dhe arrin tė hyjė drejt nė bunkerin e ushtrisė serbe (jugosllave), duke hedhur nė ajėr shumė ushtarė serbė. Nė kėtė aksion edhe vet merr plagė vdekjeprurėse. “Mic Sokoli i Dytė” e quajtėn bashkėluftėtarėt; Ramush (Ilaz) Shatrolli (1963), nga fshati Pleshinė, komuna e Ferizajt (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr lirinė e Kosovės, ra nė njė pėrleshje tė rreptė me forcat serbe nė Koshare; Shabi (Faik) Kajolli (1961), nga Shkupi, ra heroikisht nė luftime tė rrepta me forcat serbe tė zhvilluara te Rrasa e Koshares; Murad (Muhamed) Ali (1969), nga Algjeria, ushtarak profesionist, ra nė pikėn mė tė nxehtė tė frontit te Rrasa e Koshares. Trupi i tij mbeti i pa tėrhequr deri pas luftės; Behxhet (Ajet) Shabani (1965), nga fshati Baks, komuna e Skėnderajt (erdhi nga Gjermania nė luftė), ra heroikisht nė luftimet e zhvilluara te Rrasa e Koshares; Florim (Baki) Maliqi (1977), nga fshati Sadovinė, komuna e Ferizajt (erdhi nga Gjermania nė luftė), ushtar kėmbėsorie, ra nė njė betejė tė rreptė tė zhvilluar kundėr forcave serbe te Rrasa e Koshares; Abedin (Hysen) Murtezi (1975), nga fshati Mollopolc, komuna e Shtimes, i sistemuar nė Batalionin e Parė tė Kėmbėsorisė, mori plagė vdekjeprurėse nga njė granatė minahedhėsi, gjatė luftimeve tė rrepta te Rrasa e Koshares (trupi i tij ėshtė zhdukur).

     Mė 6.5.1999, kanė rėnė dėshmorė luftėtarėt e Brigadės 138 “Agim Ramadani” tė UĒK-sė, Afrim (Mehmet) Krasniqi (1968), nga fshati Tėrpezė, komuna e Malishevės (erdhi nga Suedia pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), zėvendės-komandant togu, ra heroikisht te Rrasa e Koshares, nė njė betejė tė rreptė, nė tė cilėn luftimet zhvilloheshin edhe nė afėrsi prej njėzet metrash; Liman (Aziz) Rekaj (1973), nga fshati Prelez i Muhaxherėve, komuna e Ferizajt (erdhi nga Anglia nė luftė), komandant togu nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ka rėnė heroikisht te Rrasa e Koshares; Njazi (Ramiz) Rexhepi (1967), nga fshati Sllatinė, komuna e Vitisė (erdhi nga Italia pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ra heroikisht nė luftimet e zhvilluara nė Koshare; Safet (Qemajl) Rexhepi (1980), nga fshati Zhiti, komuna e Vitisė (erdhi nga Gjermania nė luftė), ra heroikisht nė luftimet e rrepta tė zhvilluara te Rrasa e Zogut; Tafil (Veli) Osmani (1971), nga fshati Shipol, komuna e Mitrovicės (erdhi nga Italia nė luftė), ka rėnė heroikisht nė Koshare, gjatė njė kundėrsulmi tė forcave serbe, i goditur me RBG.

     Mė 7.5.1999, gjatė luftimeve tė zhvilluara nė frontin e luftės nė Koshare kanė rėnė dėshmorė vullnetarėt qė kishin ardhur pėr tė ndihmuar luftėn e drejtė tė popullit shqiptar, Paillard (Arnaud) Pierre (1971), nga Sen Remiti, Francė, i cili ėshtė vrarė nė luftimet e zhvilluara me forcat serbe “Te Vrojtoret” dhe Franēesko (Giuseppe) Bider (1961), nga Biella, Itali, ushtarak profesionist, i sistemuar nė Batalionin e Dytė, i cili ra heroikisht nė njė betejė tė rreptė tė zhvilluar te Rrasa e Koshares.

      Mė 11.5.1999, kanė rėnė dėshmorė luftėtarėt e UĒK-sė, Ali (Miftar) Hasi (1951), nga fshati Cėrmjan, komuna e Gjakovės, pėrgjegjės i Logjistikės tė Brigadės 138 “Agim Ramadani”, Naim (Shefket) Arllati (1979), nga fshati Brestovc, komuna e Rahovecit, Emin (Ruzhdi) Kryeziu (1975), nga fshati Ragoēicė, komuna e Kamenicės (erdhi nga Zvicra pėr tė luftuar), Fatos (Muhamet) Ademaj (1980), nga Katundi i Ri, komuna e Pejės, polic ushtarak, Kreshnik (Avdi) Ademaj (1982), nga Katundi i Ri, komuna e Pejės, Nikollė (Mhill) Dodaj (1966), nga fshati Dujakė, komuna e Gjakovės, tė cilėt janė vrarė nė Padesh nga bombardimet e aeroplanėve serbė (MIG) qė bombarduan malet e Koshares; Urim (Gani) Mehmeti (1975), nga fshati Cėrnicė, komuna e Gjilanit, pjesėtar i Policisė Ushtarake, ka rėnė dėshmor “Te Vrojtoret”, i goditur nga njė predhė e artilerisė serbe; Besim (Ismajl) Nuka (1972), nga Mitrovica, ka rėnė dėshmor gjatė luftimeve tė rrepta qė zhvilloheshin edhe nė njė metėr afėrsi te Rrasa e Koshares, ku pozicionet e UĒK-sė sulmoheshin nga toka e nga ajri dhe me helme kimike; Izet (Ali) Beqiraj (1977), nga fshati Baballoē, komuna e Deēanit, komandant skuadre, ėshtė vrarė te Rrasa e Koshares dhe Xhevdet (Rrustem) Loshaj (1970), nga fshati Carrabreg i Epėrm, komuna e Deēanit, ka rėnė heroikisht nė sulm kundėr forcave serbe nė Koshare.

     Burimet serbe qė i kemi nė trajtim edhe nė periudhėn 6 -14 maj 1999, nuk paraqesin humbje nė radhėt e veta. Ndonėse burimet shqiptare tė kohės, vazhdimisht kanė bėrė tė ditur pėr dėmet e shkaktuara nė radhėt e armikut. Kėshtu, mė 14.5. 1999, nga terreni raportohej se gjatė luftimeve tė zhvilluara nė mes tė njėsiteve tė UĒK-sė dhe forcave serbe janė vrarė 3 ushtarakė serbė. Me atė rast ėshtė zėnė sasi e madhe e armatimit dhe municionit.[17][17] Sipas burimeve serbe, mė 15.5.1999, nė rajonet e Karaullės “Koshare” ėshtė vrarė ushtari Dragan Miliqeviq (1978), nga fshati Mihajllovac, komuna e Trestenikut.

     Nė anėn tjetėr, mė 15.5.1999, janė vrarė luftėtarėt e UĒK-sė: Muharrem (Fadil) Mehmeti (1981), nga fshati Pakashticė, komuna e Podujevės (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės). Ra heroikisht gjatė luftimeve tė zhvilluara nė vendin e quajtur “Te Pishat” – nė Rrasėn e Koshares; Ilmi (Smajl) Bahtiari (1965), nga fshati Blaē, komuna e Dragashit (erdhi nga Perėndimi pėr tė luftuar), ėshtė vrarė gjatė luftimeve tė zhvilluara te Rrasa e Koshares; Lulzim (Nail) Veselaj (1976), nga fshati Reēan, komuna e Suharekės, komandues skuadre nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, mori plagė vdekjeprurėse nga bombardimet e aviacionit luftarak serb te Rrasa e Koshares. Ndėrroi jetė mė 18 maj 1999 nė Spitalin Ushtarak nė Tiranė.

     Mė 16.5.1999, kanė rėnė nė ballė tė frontit pjesėtarėt e UĒK-sė: Abaz (Isuf) Thaēi (1964), nga fshati Osdrim, komuna e Skėnderajt (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), komandant kompanie, i cili ra heroikisht nė njėrėn prej zonave mė tė rrepta tė luftimeve te Rrasa e Koshares. Atė ditė u zhvillua njėra ndėr betejat mė tė rrepta tė luftės nė kėtė front; Hasan (Sali) Ēerkini (1975), nga fshati Zaskok, komuna e Ferizajt (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), ra heroikisht nė njė betejė tė rreptė tė zhvilluar te Maja e Gllav’s (“Maja Glave”) nė Shkozė tė Koshares, gjatė tentimit tė forcave serbe pėr tė marrė kėtė pikė strategjike. Palės serbe nė kėtė vendluftim u mbetėn dhjetėra tė vrarė si dhe teknikė e shkatėrruar luftarake, pa mundur ta thyejnė qėndresėn e luftėtarėve tė UĒK-sė.

Mė 18.5.1999, janė vrarė luftėtarėt e UĒK-sė: Fitush (Rrustem) Kukaj (1982), dhe Burim (Ajet) Grajēevci (1980), tė dy nga Prishtina (nip e dajė), tė cilėt janė vrarė nė vijėn e parė tė frontit, nė vendin e quajtur “Te Vrojtoret” tė goditur nga njė predhė gjatė bombardimeve tė MIG-ėve serbė ndaj pozicioneve mbrojtėse tė UĒK-sė, tė cilat gjatė tėrė kohės falė luftės vetėmohuese tė luftėtarėve tė lirisė ishin treguar tė pathyeshme. Nė kėtė vend ra dėshmor edhe Safet (Imer) Gjinovci (1968), nga fshati Makėrmal, komuna e Skėnderajt (erdhi nga Zvicra pėr tė luftuar pėr lirinė e Kosovės), komandant togu nė Batalionin e Tretė tė Brigadės 138 “Agim Ramadani”. Derisa po ua jepte ndihmėn bashkėluftėtarėve tė plagosur, Fitush Kukaj e Burim Grajēevci, u godit nga njė predhė e artilerisė serbe, e cila i shkaktoi plagė vdekjeprurėse.

     Vitalija Gleboviq, oficer rus, mercenar nė Ushtrinė Jugosllave, nga Habarovska e Rusisė, me banim nė rrugėn Krasnodarskaja, i lindur mė 2.1.1965, nė qarkun e Habarovskit (Rusi), nga babai Bullah, ėshtė vrarė mė 19.5.1999 nė rajonin e fshatit Koshare, komuna e Gjakovės, nė luftė me “terroristėt shqiptarė”. Gjithashtu mė 19.5.1999, janė vrarė edhe ushtarėt e UJ-sė: Zoran Veseliq (1972), nga Mitrovica e Sremit, i cili ėshtė vrarė nė rajonin e Karaullės “Koshare”, Vlladan Gobeliq (1965), nga Kraleva, dhe Srgjan Llakiqeviq (1959), nga Vrnjaēka Banja (i lindur nė Andrijevicė, komuna e Beranės), janė vrarė nė rajonin e fshatit Molliq, komuna e Gjakovės; ushtari Dragi Laliq (1965), nga Majdanpeku, ėshtė vrarė nė rajonin e fshatit Koshare; ushtari Sllavisha Gjukoviq (1976), nga fshati Dobravė ose fshati Soēanicė, komuna e Leposaviqit, thuhet se ėshtė vrarė mė 19.5.1999 nė fshatin Dėrvar, komuna e Vushtrrisė, ose nė fshatin Molliq, komuna e Gjakovės, me rastin e kalimit nėpėr pusinė e “terroristėve shqiptarė”.

     Nė anėn tjetėr, mė 19.5.1999, pjesėtarėt e UĒK-sė, Afrim (Xhafer) Gashi (1969), nga fshati Hajvali, komuna e Prishtinės (erdhi nga Belgjika pėr tė luftuar pėr lirinė e Kosovės), pjesėtar i Batalionit tė Katėrt tė Kėmbėsorisė tė Brigadės 138 “Agim Ramadani” dhe Xhafer (Haxhi) Lipoveci (1974), nga Gjakova, kanė rėnė dėshmorė gjatė luftimeve tė rrepta tė zhvilluara me njė njėsit tė forcave ruso-serbe. Kėta dy luftėtarė janė vrarė gjatė luftimeve tė zhvilluara nė pritėn qė ua kishte zėnė oficeri rus Vitalija Gleboviq me njėsinė e tij. Mė pas nė kėtė pėrleshje, sipas dėshmitarėve okularė janė vrarė katėrmbėdhjetė (14) pjesėtarė tė forcave tė armikut (rusė e serbė), pėrfshirė edhe oficerin rus Vitalija Gleboviq, vrasjen e tė cilit organet zyrtare serbe e pranojnė zyrtarisht.

     Mė 20.5.1999, nė publikimet serbe thuhet se ushtari Radisha (Zhivorad) Iliq (1978), nga Kragujevci, ėshtė vrarė nė rajonin e Karaullės “Koshare”, duke kryer detyrėn ushtarake. Mė 21.5.1999, nga ana e UĒK-sė kanė rėnė dėshmorė nė krye tė detyrės nė Koshare, Xhemshir (Haziz) Islami (1973), nga fshati Mikushnicė, komuna e Skėnderajt (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar), i sistemuar nė Batalionin e Katėrt tė Kėmbėsorisė; Faik (Beqir) Ēabrati (1982), nga fshati Planejė, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Tretė; Mentor (Isa) Humolli (1976), nga fshati Lupē, komuna e Podujevės, i sistemuar nė njėsitin e kėmbėsorisė; Nazim (Misin) Buduri (1973), nga fshati Hoēė e Qytetit, komuna e Prizrenit, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė dhe, Jonuz (Mehmet) Krasniqi (1971), nga fshati Dushanovė, komuna e Prizrenit; mė 24.5.1999, luftėtari i UĒK-sė, Hamdi (Brahim) Sheremeti (1976), nga fshati Shipol, komuna e Mitrovicės (i lindur dhe i rritur nė Heilbron tė Gjermanisė, erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar), i sistemuar nė Njėsitin e Snajperistėve tė Batalionit tė Parė tė Kėmbėsorisė, ka rėnė dėshmor nė vijėn e frontit “Te Vrojtoret”, i goditur nga njė predhė artilerie, gjatė bombardimeve tė pozicioneve tė UĒK-sė nga forcat serbe.

     Mė 28.5.1999, luftėtari i UĒK-sė, Imer (Isak) Kryeziu (1955), nga fshati Pagarushė, komuna e Malishevės, i sistemuar nė Batalionin e Dytė tė Kėmbėsorisė, ka rėnė heroikisht nė vijėn e parė tė frontit gjatė luftimeve tė rrepta, tė zhvilluara te Rrasa e Koshares. Nė publikimet serbe thuhet se rreshteri i UJ-sė Branko Petrikiq (1971), nga Negotini, ėshtė vrarė mė 29.5.1999, nė rajonin e Karaullės “Koshare”, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”.

     Mė 29.5.1999, nė Koshare, ka rėnė dėshmor luftėtari i UĒK-sė, Gėzim (Rasim) Berisha (1978), nga Gllogoci; mė 30.5.1999, luftėtari i UĒK-sė Ramadan (Gani) Salihu (1976), nga fshati Zaskok, komuna e Ferizajt (i rritur e i shkolluar nė Gjermani, prej nga erdhi pėr tė luftuar pėr lirinė e Kosovės), i sistemuar nė Batalionin e Parė tė Kėmbėsorisė, ka rėnė dėshmor nė vijėn e frontit te Rrasa e Koshares.

     Mė 31.5.1999, nė publikimet serbe thuhet se ushtari Srgjan Llazareviq (1973), nga fshati Uglar, komuna e Zubin Potokut, ėshtė vrarė te Karaulla “Morinė”, komuna e Gjakovės. Pėr ushtarin Vlladisllav Bullatoviq (1974), nga Peja, i plagosur nė fshatin Koshare, thuhet se vdiq mė 14.6.1999.

     Nė anėn tjetėr, mė 31.5.1999, kanė rėnė dėshmorė luftėtarėt e UĒK-sė, Xhemajl (Metė) Fetahaj (1964), nga fshati Raushiq, komuna e Pejės (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), pėrgjegjės pėr Zbulim-Kundėrzbulim dhe zėvendėskomandat i Njėsisė Komando „Delta“ dhe bashkėluftėtari i tij Milazim (Qazim) Shala (1965), nga fshati Baballoē, komuna e Deēanit, komandant togu nė Njėsinė Komando “Delta”, tė cilėt ranė heroikisht nė njė betejė tejet tė rreptė me forcat serbe, qė u zhvillua te Rrasa e Zogut, pikėrisht nė majėn mė tė lartė, nė vendin e quajtur “Maja e Zezė” (te Piramida C-1). Nė anėn e forcave tė armikut, aty mbetėn tė vrarė katėr pjesėtarė tė njėsive elite jugosllave.

     Nga ana e UĒK-sė, mė 2.6.1999, luftėtari Ernes (Nazmi) Zariqi (1972), nga Prishtina, i sistemuar nė Batalionin e Tretė tė Kėmbėsorisė, ka rėnė nė vijėn e parė tė frontit gjatė luftimeve tė zhvilluara nė Shkozė tė Molliqit.

     Mė 5.6.1999, luftėtari i UĒK-sė, Gazmend (Zenel) Berisha (1968), nga Peja, ka rėnė dėshmor nė krye tė detyrės nė Koshare, kur gjatė vėzhgimit ra nė njė minė kundėrkėmbėsorie tė vėnė nga forcat serbe.

     Mė 10.6.1999, kanė rėnė dėshmorė luftėtarėt: Fatmir (Haki) Kėrēeli (1969), nga fshati Softaj, komuna e Ferizajt (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės), i cili ra nė luftimet e rrepta kundėr forcave serbe te Rrasa e Koshares; Haziz (Rasim) Tolaj (1965), nga fshati Potoēan, komuna e Rahovecit, ushtar i Batalionit tė Parė tė Kėmbėsorisė, u vra nga njė predhė rakete tokė-tokė, e cila goditi nė oborrin e Komandės sė Brigadės 138 nė Padesh; Remzi (Danush) Xhaferi (1963), nga Haraēina e Shkupit, i sistemuar nė njėsitin e mbrojtjes kundėrajrore, u godit nga njė predhė tanku gjatė luftimeve tė pėrgjakshme, te Bunkerėt nė Koshare.

     Mė 13.6.1999, luftėtari i UĒK-sė Arsim (Rexhep) Rexhepi (1975), nga fshati Sazli, komuna e Ferizajt (erdhi nga Gjermania pėr tė luftuar), ushtar i Batalionit tė Parė tė Kėmbėsorisė, ra heroikisht gjatė luftimeve tė zhvilluara Te Vrojtoret nė Koshare.

     Ndėrkaq, nė ditėt e para tė pėrfundimit tė luftės, mė 19.6.1999, nė Koshare, ka rėnė dėshmor luftėtari i UĒK-sė Adem (Bajram) Selmani (1967), nga Tropoja (Shqipėri); mė 25.6.1999, nė krye tė detyrės kanė rėnė luftėtarėt e Brigadės 138 “Agim Ramadani”, Bylbyl (Hazir) Breēani (1974), nga fshati Markaj, komuna e Bujanit dhe Ali (Sadik) Fejzullahu (1972), nga fshati Bajgorė, komuna e Mitrovicės, kanė rėnė dėshmorė nė Shkozė tė Molliqit, nga shpėrthimi i minave, gjatė tentimit pėr tė nxjerrė trupat e dy bashkėluftėtarėve tė vrarė gjatė luftės. Po kėtė ditė si pasojė e rėnies nė mina antitank, nė Zhare tė Koshares, kanė rėnė dėshmorė edhe vėllezėrit Besnik (Sali) Jasiqi (1981), komandant i Njėsitit tė Artilerisė, dhe Bujar (Sali) Jasiqi (1979), nga fshati Jasiq, komuna e Deēanit, pjesėtar i Njėsitit Diversant “Kobra” tė Brigadės 138 “Agim Ramadani”.

     Pjesėtarėt e UJ-sė qė u pėrmendėn mė lartė, Serbia zyrtarisht pranon se janė vrarė gjatė luftės nė rajonin e Koshares, ndonėse bazuar nė burimet shqiptare ky numėr ėshtė shumėfish mė i madh. Nė kėtė vijė tė frontit, ndonėse u pėrdorėn njėsitė elite serbo-jugosllave, njėsitė speciale tė ushtrisė jugosllave “Kobrat” por edhe ato ruse, armatimi i rėndė, bombardimet e vazhdueshme nga toka dhe nga ajri, duke pasur parasysh edhe pėrdorimin e vazhdueshėm tė helmeve kimike e biologjike, megjithatė forcat serbe, nė kėtė vijė fronti u thyen keq dhe pėsuan humbje tė mėdha nė njerėz dhe nė teknikė lufte. Edhe nga ana e Brigadės 138 “Agim Ramadani” tė UĒK-sė kanė rėnė dėshmorė 113 luftėtarė tė saj dhe janė plagosur mbi 200 tė tjerė. Nė mesin e tė rėnėve janė edhe eprorėt e lartė Agim Ramadani, Sali Ēeku, Abaz Thaēi, Xhemajl Fetahaj, Shefqet Mustafaj e shumė tė tjerė, tė cilėt me luftėn dhe qėndresėn e jashtėzakonshme bėnė qė kjo vijė e frontit tė mos thyhet asnjėherė.

 

“VEZHBET” E UJ-sė LANĖ PAS VETES DJEGIE E SHKATĖRRIME NĖ MASĖ,

VRASJE E MASAKRIME TĖ BANORĖVE SHQIPTARĖ

 

     Pėr ushtarin e UJ-sė Rasho Dunjiq (1979), nga Beogradi, nė publikimet zyrtare serbe thuhet se ėshtė vrarė mė 29.3.1999 nė rajonin e fshatit Pozhar, komuna e Deēanit, kur “terroristėt shqiptarė” e goditėn tankun ku gjendej ai; ushtari Velko Petroviq (1978), nga fshati Petrovac–Zhiēa, Matarushka Banja (i lindur nė Viti tė Kosovės), ėshtė vrarė mė 30.3.1999, nė paralagjen Kapeshnicė tė Pejės, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”. Liljana Zhikiq - Karagjorgjeviq (1957) nga Kragujevci, pjesėtare e UJ-sė, thuhet tė jetė vrarė mė 1.4.1999 nė rajonin e fshatit Lybeniq, komuna e Pejės, me rastin e kryerjes sė detyrės luftarake.

     Duhet kujtuar se mė 1 prill 1999 nuk ka pasur luftime nė rajonin e fshatit Lybeniq, nuk ka pasur as incidentin mė tė vogėl, nė mes UĒK-sė dhe forcave serbe. Megjithatė, kėtė ditė nė fshatin Lybeniq tė Pejės, mu rrėzė bjeshkės, nga ushtria jugosllave, policia dhe paramilitarėt serbė u plaēkitėn, u ekzekutuan e masakruan mizorisht, e mė pas ua dogjėn kufomat mbi 80 civilėve shqiptarė. Edhe nė ditėt qė vijuan nė bjeshkėt mbi fshatrat Lybeniq dhe Strellc, ushtria jugosllave, pėrkatėsisht njėsitė speciale tė UJ-sė, masakruan dhjetėra civilė shqiptarė nga Lybeniqi, Buēani etj., pėrfshirė edhe gra shtatzėna e fėmijė 2-vjeēarė. Nė bazėn ushtarake nė Zagermė (ngjitur me fshatin Lybeniq) nė kėtė kohė ishin tė pėrqendruara njėsitė e Armatės sė Tretė Jugosllave, tė ardhura nga Nishi.

     Ushtari Dragolub Gjorgjeviq, nga fshati Lebane, thuhet tė jetė vrarė mė 2.4.1999, nė rajonin e fshatit Ponoshec, komuna e Gjakovės, duke kryer detyrėn luftarake; ushtari Millovan Topliēanin (1949), nga fshati Maēkovac, komuna e Krushevcit, ėshtė vrarė mė 8.4.1999, nė rajonin e fshatit Lubizhdė, komuna e Istogut, siē thuhet, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”, kur po transportonte ushqimin pėr nė njėsinė e tij ushtarake; ushtarėt Miodrag Miladinoviq (1962), nga Istogu, dhe Momēillo Miniq (1961), nga Istogu, janė vrarė mė 11.4.1999 nė fshatin Tomoc, komuna e Istogut, nga pusia e “terroristėve shqiptarė”; ushtarėt Jovica Milenkoviq (1975), nga Kragujevci dhe Branko Ēuturilo (1957) nga fshati Klenak, komuna e Gospiqit, Kroaci, janė vrarė mė 11.4.1999, nė fshatin Strellc i Poshtėm, komuna e Deēanit, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; ushtari Aleksandar Kisin (1972) nga Gajdobra, komuna e Baēka Pallankės, thuhet se ėshtė vrarė mė 20.4.1999 nė Pejė, i qėlluar me snajper nga “terroristėt shqiptarė”; Togeri Aleksandar Majstoroviq (1968), nga Ēaēaku (i lindur nė Mostar), ėshtė vrarė mė 1.5.1999, nė rrugėn Mrasor – Klinė, duke rėnė nė pusinė e “terroristėve shqiptarė”; kapteri i Klasit tė Parė Goran Trifunoviq (1973), nga fshati Prevest, komuna e Rekovacit (i lindur nė Jagodinė), ėshtė vrarė mė 6.5.1999, nė rajonin e Karaullės “Boro Vukmiroviq”, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; Aleksandar Gjuroviq, toger nga Priboji, i lindur nė vitin 1974 nė Prijepole, ėshtė vrarė nė natėn ndėrmjet 6 dhe 7.5.1999 nė rajonin e Karaullės “Boro Vukmiroviq” nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; ushtari Milovan Ivoviq (1973), nga Peja, ėshtė vrarė mė 9.5.1999 nė fshatin Carrabreg, komuna e Deēanit, (nė magjistralen Deēan-Gjakovė, te Ura e Bajramhasanėve - v. j.) kur “terroristėt shqiptarė” goditėn kamionin e tij me minahedhės; ushtari Radomir Mikiq (1977), nga Peja, ėshtė vrarė mė 9.5.1999 nė Pejė, nga “terroristėt shqiptarė”; ushtari Zoran Shiliq (1963), nga fshati Zhabar, komuna Topolla (i lindur nė Panēevė), ėshtė vrarė mė 11.5.1999, nė fshatin Irzniq, komuna e Deēanit, kur automjeti nė tė cilin gjendej, shkeli nė minėn antitank, tė vėnė nga ana e “terroristėve shqiptarė”; ushtari Nenad Ristiq (1975), nga fshati Lubizhdė, komuna e Istogut, ėshtė vrarė mė 19.5.1999, nė rajonin e fshatit Prigodė, komuna e Istogut, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; ushtari Borisha Stuplanin (1969), nga fshati Velika Drenova, komuna e Trestenikut, ėshtė vrarė mė 19.5.1999, nė rajonin e Deēanit nga “terroristėt shqiptarė”; kapteri Zhivan Periq (1958), nga fshati Plloēicė, komuna e Kovinit, ėshtė vrarė nė vijėn e frontit mė 20.5.1999, nė rajonin e Gjakovės; ushtarėt Dragiq Gjorgjeviq (1977), nga fshati Vodicė, komuna e Prokuples, Dejan Ivkoviq (1973), nga fshati Megjė ose Bojnik (i lindur nė fshatin Drenoc i Poshtėm), komuna e Zhitoragjės, Dragan Kuzmanoviq (1961) nga Kurshumlia, Millan Miletiq (1976), nga Prokupla, Goran Millosheviq (1970), nga fshati Orlane, komuna e Dolevacit (i lindur nė fshatin Samarinovac, komuna e Zhitoragjės), janė vrarė mė 24.5.1999 nė fshatin Kralan, komuna Gjakovės, nga shpėrthimi i minės kundėrkėmbėsorike qė e kishin vėnė “terroristėt shqiptarė”; ushtari Dejan Miletiq (1978), nga fshati Baēinė, komuna e Varvarinit (i lindur nė Krushevc), ėshtė vrarė mė 28.5.1999, nė fshatin Lumbardh, komuna e Deēanit; Shulga Fjodor, vullnetar nga Moska, me banim nė rrugėn “Klenovi Bulvar” nr.8/3, i lindur mė 21.1.1963 nė Sibir, Rusi, nga baba Fjodoroviqi, thuhet se ėshtė vrarė mė 31.5.1999, nė rajonin Mrēaja (?) tė komunės sė Deēanit apo tė Gjakovės, me rastin e sulmeve tė “terroristėve shqiptarė”. Po ashtu edhe ushtarėt Zhelko Boshkoviq (1978), nga fshati Granēarevo, komuna e Bello Poles dhe Darko Bujosheviq (1979), nga Zajeēari, thuhet se janė vrarė mė 31.5.1999 nė rajonin e fshatit Mrēaja (?), gjatė sulmit tė “terroristėve shqiptarė”; tetari Nebojsha Zdravkoviq (1978), nga fshati Parallovė, komuna e Gjilanit, ėshtė vrarė mė 5.6. 1999 nė rajonin e fshatit Mrēajė (?), komuna e Gjakovės, nė luftė kundėr “terroristėve shqiptarė”; ushtari Gjoko Dela (1962), nga Knini (Kroaci), ėshtė vrarė mė 10.6.1999, nė rajonin Guri i Gatė (nė Bjeshkė tė Belegut) komuna e Deēanit, duke kryer detyrėn ushtarake; ushtari Safet Liqina (1956), nga Berana, thuhet se ėshtė vrarė nė krye tė detyrės luftarake, mė 12.6.1999, nė Pejė.

Ndonėse duke pasur nė posedim armatimin mė modern, artilerinė e rėndė dhe mjetet mė tė sofistikuara luftarake, njėkohėsisht duke pasur parasysh dallimet jashtėzakonisht tė mėdha nė numėr tė forcave ushtarako-policore serbe nė krahasim me UĒK-nė, megjithatė, dėmet nė radhėt e forcave serbe gjatė luftimeve me pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ishin shumė tė mėdha, ndonėse Serbia gjithnjė i ka mohuar e nė rastet tjera i ka minimizuar humbjet nė radhėt e forcave tė veta. Kėtė e dėshmon edhe njė dokument tre-faqesh, i shkėputur nga Libri i Protokollit nė Qendrėn Spitalore Rajonale tė Pejės. Nė bazė tė kėtij protokolli del se nė Spitalin e Pejės, vetėm nė periudhėn gjashtėditore (31 maj – 5 qershor 1999), janė shtruar pėr mjekim 49 pjesėtarė tė Ushtrisė Jugosllave, tė plagosur rėndė nė luftime. Duhet kujtuar se nė kėtė periudhė kohore, siē ėshtė raportuar nga terreni gjatė luftės, nė frontin e Dashinocit e tė Lumbardhit, luftėtarėt e UĒK-sė janė ndeshur madje edhe trup mė trup me kėmbėsorinė e ushtrisė jugosllave - serbe, ku shumė prej tyre kishin mbetur tė vrarė e tė plagosur, por pa mundur tė thyejnė pozicionet e UĒK-sė.

     Mė poshtė do tė paraqesim regjistrin e pjesėtarėve tė plagosur tė UJ-sė, tė shtruar nė Spitalin Regjional tė Pejės nė periudhėn (31 maj - 5 qershor 1999):

Miodrag Nikoliq (1960), nga Leskovci, rezervist, V.P.* 8365/46,

Nenad Lesheviq (1967), nga Kraleva, V.P. 8365/74,

Zoran Gjorgjeviq (1951), nga Lebane, rezervist,

Radosav Toskiq (1954), nga Vrnjaēka Banja, V.P. 3753/85,

Zvonko Stojkoviq (1959), nga Mitrovica e Kosovės, V.P. 8365/15,

Sllavomir Rangjeloviq (1960), nga Dolevaci, V.P. 3341/7,

Sllagjan Timotijeviq (1973), nga Leposaviqi, V.P. 8365/7,

Millorad Zhivaleviq (1960), nga Peja, V.P. 8365/20,

Predrag Vojinoviq (1966), nga Peja, rezervist,

Desimir Grulanoviq (1966), nga Peja, rezervist,

Radovan Kovaēiq (1968), nga Bugojna, V.P. 8365/82,

Ivan Mlladenov (1970), nga Mitrovica e Kosovės, V.P. 8365/4,

Radisha Tanasijeviq (1963), nga Kraleva, rezervist,

Miodrag Orloviq (1955), nga Mitrovica e Kosovės, rezervist, V.P. 8365/62,

Goran Mitiq (1962), nga Nishi, rezervist,

Miodrag Milkoviq (1969), nga Leskovci, rezervist,

Zoran Petroviq (1970), nga Tresteniku, V.P. 4356/83,  

Voja Mojoviq (1956), nga Kraleva, V. P. 8365/83,

Svetisllav Prashēeviq (1968), nga Peja, V.P. 4386/2,

Zhivorad Bakiq (1959), nga Peja, rezervist,

Mirolub Arsiq (1952), nga Prishtina, rezervist,

Dejan Triēkoviq (1978), nga Knjezhevci, ushtar, V.P. 8070/7,

Nebojsha Velikoviq (1972), nga Mitrovica e Kosovės, V.P. 3341/3,

Stanisha Stojanoviq (1960), nga Leskovci, V.P. 3441/10,

Dragan Millosheviq (1970), nga Beogradi, V.P. 4544,

Zoran Portiq (1970), nga Peja, V.P. 6191/18,

Srgjan Arsiq (1977), nga Smedereva, V.P. 8365/21,

Goran Stoilkoviq (1968), nga Leskovci, V.P. 8365/53,

Millorad Stanisavleviq (1949), nga Peja, V.P. 6141/17,

Novica Shapiq (1979), nga Kraleva, ushtar, V.P. 8365/18,

Sasha Millosheviq (1975), nga Prokupla, V.P. 8365/82,

Srgjan Dakiq (1974), nga Peja, V.P. 8365/19,

Bojan Joksimoviq (1979), nga Prishtina, V.P. 8365/63,

Miodrag Periq (1961), nga Mitrovica e Kosovės, V.P. 8365/83,

Filiq Qiriq (1979), nga Piroti, ushtar, V.P. 8365,

Grado Milosavleviq (1960), nga Mitrovica, V.P. 8365/46,

Vlladan Jaqimoviq (1965), nga Leposaviqi, V.P. 8365/61,

Srgjan Shlivanēanin (1978), nga Zhabla, V.P. 8365/64,

Jovica Jonjiq (1962), nga Mitrovica e Kosovės, V.P. 8365/60,

Srgjan Timotijeviq (1973), nga Leposaviqi, V.P. 8365/7,

Miodrag Mirkoviq (1957), nga Kraleva, V.P. 4356/30,

Milomir Vukanoviq (1974), nga Leposaviqi, rezervist,

Millosh Panteliq (1977), nga Arangjelovaci, ushtar,

Danillo Marjanoviq (1979), nga Gjakova, V.P. 8238/3,

Nebojsha Stevanoviq (1968), nga Kraleva, V.P. 9356/29,

Dalibor Popoviq (1979), nga Zajeēari, V.P. 7238/5,

Emil Bahtjaroviq (1977), nga Prizreni, V.P. 8365/72,

Igor Milidragoviq (1974), nga Mitrovica e Kosovės, V.P. 8365/4,

Nebojsha Velkoviq.

     Humbjet e mėsipėrme tė forcave serbe sado qė realisht me tė drejtė mund tė konsiderohen shifra tė zvogėluara tė pranimit tė humbjeve nė radhėt e UJ-sė, megjithatė edhe si tė tilla janė tė mjaftueshme, nė mos pėr asgjė tjetėr, pėr tė dėshmuar pjesėmarrjen e ushtrisė jugosllave nė operacione luftarake nė rajonet e lartcekura. Sepse pa qenė pjesėmarrės tė drejtpėrdrejtė nė operacione luftarake pjesėtarėt e UJ-sė nuk kanė mundur tė vriten nė Kosovė. Sado qė dikush pėrpiqet t’i ikėn pėrgjegjėsisė, megjithatė ėshtė fakt i pamohueshėm se Ushtria Jugosllave gjatė luftės nė Kosovė, me theks tė veēantė nė gjithė rajonin e Dukagjinit, ishte pjesėmarrėse nė operacionet kundėr UĒK-sė, pjesėmarrėse nė krime kundėr popullsisė civile dhe rajoneve shqiptare pėrgjithėsisht. Pėr kėtė ka qindra dėshmi madje edhe tė vet ushtrisė jugosllave-serbe. Operacionet luftarake ndėshkuese kundėr popullit shqiptar nė Kosovė e qė nė dokumentet e UJ-sė paraqiten si “vezhbe” (stėrvitje), lanė pas vetes djegie e shkatėrrime nė masė, vrasje e masakrime tė panumėrta tė banorėve shqiptarė.

 

“USHTRIA JUGOSLLAVE” PĖRGJEGJĖSE PĖR VRASJEN E TĖ PAKTĖN

800 FĖMIJĖVE GJATĖ LUFTĖS NĖ KOSOVĖ

 

     Fushata e spastrimit etnik, e vrasjeve dhe e masakrave tė forcave pushtuese serbe mbi popullatėn shqiptare, synohej tė paraqitej si luftė kundėr Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, por, faktet dėshmojnė se nė shėnjestėr tė kėsaj fushate, ishin jo vetėm pjesėtarėt e UĒK-sė dhe familjet e tyre, por tė gjithė shqiptarėt pa dallim, madje nė sa e sa raste edhe ata qė konsideroheshin si qytetarė lojalė ndaj pushtuesve serbė. Kėtė e dėshmojnė edhe vetė pjesėtarėt e ushtrisė dhe tė policisė serbe, tė cilėt morėn pjesė nė fushatėn e terrorit dhe tė gjenocidit kundėr shqiptarėve gjatė luftės nė Kosovė.[18][18] Forcat policore-ushtarake serbe vepronin sė bashku nėpėr qytetet dhe fshatrat e Kosovės. Taktikat gjithnjė ishin tė njėllojta dhe kasaphana kundėr civilėve i vuri shumicėn e shqiptarėve tė tmerruar nė ikje. Shumė shpejt forcave serbe u mjaftonte tė ekspozonin vetėm njė apo dy kufoma pėr tė boshatisur njė fshat tė tėrė.[19][19]

     Njė “raport i brendshėm”, i cilėsuar “tepėr sekret”, i hartuar nga shėrbimet sekrete tė “Ushtrisė Jugosllave”, nė janar/shkurt tė vitit 2000, jep njė pamje tė pėrmasave tė krimeve tė tmerrshme qė kryen forcat ushtarake serbo-jugosllave gjatė pranverės sė vitit 1999 nė Kosovė.[20][20] Veēanėrisht tronditėse ishin dėshmitė pėr vrasjen e fėmijėve. “Dėshmitė e pėrbashkėta tė oficerėve nė terren, tregojnė se njėsitė e Ushtrisė Jugosllave kanė qenė pėrgjegjėse pėr vdekjen e tė paktėn 800 fėmijėve shqiptarė nėn moshėn pesė vjeē.”[21][21] Raporti ishte publikuar nga gazetari Miroslav Filipoviq nga Kraleva.* Nė artikullin e tij pėr IWPR-nė, “Oficerė serbė tregojnė krimet”, i botuar mė 4 prill 2000, Filipoviq ka cituar kėtė raport tepėr sekret mbi krimet e luftės nė Kosovė, tė cilin ushtria jugosllave e nxori nė pranverė tė vitit 2000, nė pėrpjekje pėr tė ndaluar Sllobodan Millosheviqin qė tė mos shkaktonte njė konflikt tė ri nė Mal tė Zi. Me kėtė raport janė njoftuar personalisht gjeneralkoloneli Nebojsha Pavkoviq, atėherė Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UJ-sė, dhe Sllobodan Millosheviqi, kryetar i RFJ-sė.[22][22] Dokumenti tepėr sekret paraqet njė pamje shumė tė errėt tė oficerėve tė “Ushtrisė Jugosllave”, tė cilėt kanė treguar pėr krimet e tmerrshme tė kryera nga “Ushtria Jugosllave” nė Kosovė gjatė fushatės sė bombardimeve tė NATO-s.[23][23]

     Siē del nga ky dokument, pėr shumė nga oficerėt, propaganda qė bėn Beogradi ėshtė e pavėrtetė dhe e pabesueshme. Komandanti i njė njėsie tankiste ka hedhur poshtė pretendimet e pavėrteta serbe se fushata e Kosovės kishte pėr synim shtypjen e “separatistėve” shqiptarė, duke thėnė: Gjatė gjithė kohės sa kam qenė nė Kosovė nuk kam parė asnjė ushtar armik dhe njėsia ime nuk ėshtė pėrfshirė asnjėherė nė luftime apo nuk ka hapur zjarr ndaj objektivave ushtarake. Tanket moderne janė dėrguar kundėr fshatrave tė pambrojtura shqiptare. Tanket, qė kushtojnė 2.5 milionė dollarė amerikanė secili, janė pėrdorur pėr tė masakruar fėmijė shqiptarė, ka thėnė ky oficer, pėr tė pėrfunduar se pėr gjithė kėtė “mė vjen turp”.[24][24]

     Njė oficer tjetėr, i quajtur Drazhen, i cili ka marrė pjesė nė luftė nė Kosovė, kujton: Kam parė me sytė e mi se si njė rezervist rreshtoi para njė muri rreth 30 gra dhe fėmijė shqiptarė. Mendova se ai donte vetėm t’i frikėsonte ata, por pastaj shkoi pas njė mitralozi tė rėndė kundėrajror dhe tėrhoqi kėmbėzėn. Plumbat 12 milimetėrsh i kėputnin nė mes trupat e tyre. Mė dukej si njė skenė e ndonjė filmi aksion, por nė fakt ajo ndodhi me tė vėrtetė. Drazheni pėrfundon: Nuk e di se si do tė jetoj me kėto kujtime, se si mund t’i rris fėmijėt e mi. Unė dėshiroj t’i shoh ata qė kanė kryer kėto krime pėrpara gjykatės. [25][25]

     Ndėrkaq, njė oficer zbulues i njė brigade xheniere, i quajtur Vladimir, ka thėnė se rezervistėt e “Ushtrisė Jugosllave” nė Kosovė ishin krejtėsisht tė pakontrolluar dhe komandantėt e tyre nuk kanė bėrė shumė pėr tė ndėrhyrė: Gjatė njė operacioni tė spastrimit etnik nė njė fshat nė Kosovėn Juglindore, ne u dhamė fshatarėve gjysmė ore kohė pėr t’u larguar nga shtėpitė. Ata qėndronin nė njė rresht tė gjatė, pėrgjatė rrugės qė tė ēonte jashtė fshatit. Njė rezervist i mbiquajtur “Crni” iu afrua njė plaku, i cili mbante nė dorė njė fėmijė rreth tre ose katėr vjeē. Ia mori fėmijėn nga duart dhe kėrkoi nga plaku njė pagesė prej 20 000 markash gjermane. Shqiptari kishte vetėm 5 000 marka. “Crni” e mori fėmijėn pėr flokėsh, nxori njė thikė nga brezi dhe i preu kokėn. - “5 000 marka janė tė mjaftueshme vetėm pėr trupin!”, tha “Crni” dhe eci pėrpara fshatarėve tė tjerė, duke mbajtur kokėn e fėmijės nga flokėt.

     E gjithė kjo ka ndodhur nė sytė e dhjetėra njerėzve, vazhdon Vladimiri. Ne ishim tė gjithė nė njė gjendje shoku: disa ushtarė vollėn, ndėrsa nėntogeri ynė i ri nė moshė humbi ndjenjat para njė pamjeje tė tillė makabre tė trupit pa kokė nė tokė. “Crni” mė pas u deklarua si i papėrgjegjshėm mendėrisht, u shkarkua dhe u dėrgua nė shtėpi. Por ai ėshtė akoma i lirė, megjithėse ka kryer kėtė krim tė tmerrshėm.[26][26]

     Pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, “Ushtria Jugosllave” kishte nisur njė hetim pėr sjelljen dhe veprimet e rreth 245 ushtarėve tė saj. Ndaj 183 prej tyre janė ngritur akuza pėr krime tė kryera nė periudhėn 1 mars 1998 - 26 qershor 1999. Asnjė prej kėtyre akuzave nuk lidhet me ato qė kanė ndodhur nė minierėn e Trepēės apo me kamionin frigoriferik nga Peja. Asnjė hollėsi nuk dihet rreth kėtyre akuzave, madje nuk dihet as identiteti i personave tė akuzuar dhe ėshtė fare e dyshimtė nėse ata do tė dalin ndonjėherė para drejtėsisė.[27][27]

     Pėrkundrazi, vetėm sa janė graduar dhe ngritur nė pozita. Vlen tė pėrmendet rasti i kolonelit tė KOS-it ushtarak serb, Momir Stojanoviq, i cili jo vetėm qė nuk ėshtė pėrgjigjur pėr krimet dhe masakrat e bėra gjatė luftės nė Kosovė, por, pėrkundrazi, nė mars tė vitit 2003, u emėrua shef i Shėrbimeve Sekrete tė Ushtrisė serbe - VBA..

     Momir Stojanoviq, ka qenė anėtar i Komandės sė Pėrbashkėt ushtarako-policore serbe nė Kosovė, e krijuar nė vitin 1998, me qendėr nė Gjakovė,[28][28] e cila ishte formuar pėr koordinimin e operacioneve ndėshkuese luftarake, tė cilėn e drejtonin Dushan Matkoviq, Milomir Miniq, Zoran Angjelkoviq, Sreten Lukiq, Nebojsha Pavkoviq, David Gajiq, etj.[29][29] Dėshmi tė pakontestueshme tregojnė se Miomir Stojanoviq ka qenė njėri ndėr pėrgjegjėsit pėr planifikimin dhe zbatimin e ekzekutimit mė tė madh nė masė gjatė luftės nė Kosovė. Stojanoviq, i cili kishte marrėdhėnie tė ngushta me Nebojsha Pavkoviqin, ka urdhėruar vrasjen dhe masakrimin e qindra civilėve shqiptarė nė Mejė e Korenicė tė Gjakovės, mė 27 prill 1999.[30][30]

     Vendimi pėr kryerjen e kėsaj masakre ėshtė marrė nė prill tė vitit 1999, nė njė shtėpi private afėr kazermave tė “ushtrisė jugosllave” nė Gjakovė, ku ėshtė mbajtur njė takim jozyrtar, nė tė cilin kanė marrė pjesė shumė zyrtarė tė policisė dhe tė ushtrisė, ka dėshmuar ish-oficeri aktiv i ushtrisė jugosllave, Nikė Peraj, nė gjykimin kundėr Millosheviqit nė Hagė, nė maj tė vitit 2002. Personalisht Peraj ishte i pranishėm nė atė takim. Gjithashtu, mė pak se njė javė pas kryerjes sė kėsaj masakre, Peraj ka thėnė se e ka dėgjuar Stojanoviqin duke i siguruar oficerėt e tjerė se ai do t’i mbronte ndaj ēdo hakmarrjeje tė mundshme. Pėr mė tepėr, ai ka pėrmendur miqėsinė e tij tė ngushtė me gjeneralin Nebojsha Pavkoviq. Peraj ka thėnė se ai ka qenė gjithashtu nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė UJ-sė nė Gjakovė, mė 28 prill 1999, kur majori Zdravko Vinter ka pėrgatitur njė raport pėr komandėn e Armatės sė Tretė nė Nish, njė ditė pas masakrės nė Mejė dhe Korenicė. “Zdravko Vinter ka theksuar nė raportin e tij se 74 terroristė janė vrarė nė Korenicė dhe 68 nė Mejė,” ka thėnė Peraj.[31][31]

     Faktikisht, nė Mejė e Korenicė, mė 27 prill, nuk ėshtė ekzekutuar asnjė “terrorist”, por janė ekzekutuar 377 civilė shqiptarė, tė nxjerrė me dhunė nga shtėpitė e tyre dhe nga kolona e tė dėbuarve pėr nė Shqipėri, nė mesin e tyre djem tė rinj 13-14-vjeēarė e pleq... Mbetjet e eshtrave tė mbi 340 prej tyre janė gjetur nė varrezat masive nė afėrsi tė Beogradit, nė Batajnicė. Xhemajl Avdullahun nga Popoci i Gjakovės, tė cilit nė luftė iu vranė tre djem dhe dy tė tjerė i vuajtėn burgjeve tė Serbisė, edhe sot e mbulojnė djersė tė ftohta dhe rrėqethet kur kujton 27 prillin e vitit 1999. Atė ditė me familje gjendej nė fshatin Sheremetaj, kur ishin dėgjuar britmat “Po vjen ushtria serbe!”, “Po vijnė njėsitė e Arkanit!”. Popullatėn e tmerruar po e grumbullonin dhe dėbonin nė drejtim tė Gjakovės. Derisa me qerre me kalė po udhėtonte bashkė me familjen nė kolonėn e tė dėbuarve, afėr Mejės, i ndaluan forcat ushtarako-policore serbe. Njė ushtarak, me fytyrė tė ngjyrosur, ua rrėmbeu nga duart mbesėn 4-vjeēare, Edonėn. E kapi pėr flokėsh, e ngriti lartė dhe ia vuri thikėn nė fyt, duke kėrkuar para nė kėmbim tė saj. Edonėn e lėshoi pasi Xhemajli ua dha paratė (marka gjermane) aq sa kėrkuan. Sapo e lėshuan Edonėn, ia rrėmbyen djalin 15-vjeēar, Imerin. “O babė, pashė Zotin mos mė le!”, bėrtiste me sa zė qė kishte duke iu ngjitur pėr gjoksi pėr tė mos u shkėputur nga babai. Xhemajli tenton t’u japė sėrish para, por paratė nuk bėjnė punė mė. “Merrmėni mua nė vend tė tij, e lėreni kėtė se ėshtė fėmijė”, u thotė. Por jo. “Me ty kemi krye punė”, ia kishte kthyer njėri prej tyre, me uniformė kamuflazhi e maskė nė fytyrė, qė dukej se e njihte mirė. Djalin ia mėnjanoi te grupi i tė ndaluarve, qė mė pas u ekzekutuan, tė tjerėt i urdhėruan tė vazhdojnė rrugėn... “O babė, mos mė le, pashė Zotin mos mė le…”, edhe sot i tingėllon thekshėm zėri i tė birit qė i vinte nga prapa. Dy vjet mė parė, mbetje eshtrash tė Imer Avdullahut (15) janė sjellė nga varrezat masive tė Serbisė dhe janė varrosur nė Mejė.

     Xhemajli mė vonė e kishte marrė vesh se ditėn e 27 prillit, nė pushkėt e para qė u dėgjuan nė Sheremetaj, nė pėrleshje me forcat serbe, ishte vrarė njėri prej djemve tė tij, Mustafė Avdullahu (1969) sė bashku me Xhavit Fetahajn (1958), arsimtar nga Skivjani i Gjakovės, Rexhep Hajdarajn (1962), mjek nga fshati Shaptej i Deēanit dhe Hasan Metajn (1957) nga Skivjani i Gjakovės. Mė pas, forcat serbe kishin tentuar t’ua digjnin kufomat. Kufomat e tyre ashtu gjysmė tė djegura i shpėtuan disa fshatarė, tė cilėt i varrosėn fshehurazi nė mal, para se tė mbėrrinte njėsia serbe e “spastrimit tė terrenit”.

 

 



[1][1] Dr. Hivzi Islami, Spastrimet etnike – politika gjenocidiale serbe ndaj shqiptarėve, botoi “Dukagjini”, Pejė, 2003, vep. e cit., f.12; Faton Mehmetaj, Veprimtaria kriminale e “Dorės sė Zezė” serbe nė trojet shqiptare, vep. e cit., f. 29.

* Kjo platformė antishqiptare pėr spastrimin etnik tė Kosovės, ėshtė pėrgatitur nga “Drejtorati Qendror Atdhetar i Partisė Radikale Serbe” (SRS), nėnshkruar nga kryetari i Drejtoratit Qendror Atdhetar tė Partisė Radikale Serbe, dr. Vojisllav Sheshel, njėherit zėvendėskryeministėr i Serbisė, zėvendėskryetari i Partisė Radikale Serbe, Tomisllav Nikoliq, nėnkryetarėt e DQA-sė: dr. Nikolla Poplashen, Maja Gojkoviq, Ranko Dujiq e Aqim Vishnjiq, dhe nga Sekretari i Pėrgjithshėm i Partisė Radikale Serbe, Aleksandėr Vuēiq. Sė pari ėshtė botuar nė gazetėn “Velika Serbia” (Serbia e Madhe), Beograd - Serbi, mė 14 tetor 1995. Nė vitin 1997, dokumenti ėshtė publikuar nga Qendra “Global Communicators”, Washington, D. C.; pastaj nė gazetėn “Illyria”, New York, 8 prill 1999, etj.

[2][2] John G. Stoessinger, Pėrse kombet shkojnė nė luftė, Instituti i Studimeve Ndėrkombėtare - AIIS, Tiranė, 2007, f. 152-153.

[3][3] Shqiptar Oseku, Kundėr kujt luftoi UĒK-ja, fejton, 2001. (Shih gjerėsisht: Revista Drita.com - Revistė kulturore-informative e intelektualėve shqiptarė nė Suedi, nė http://biphome. spray.se/drita/faqe/kunderkujtluftoiuckja.htm).

[4][4] Shih gjerėsisht shkrimin e “Veēernje Novosti”-t, Specialėt e Armatės sė “Jugosllavisė” (AJ) marrin pajisje tė reja: “Kobrat” edhe mė helmuese, “Koha Ditore”, 23 mars 1998.

* Shthurja e ish-Jugosllavisė nė krye tė Armatės sė Tretė e gjeti gjeneralin Ratko Mlladiq, qė mė vonė u bė famėkeq si kriminel lufte nė krye tė agresionit serb kundėr Bosnjės. Nė mes tė vitit 1998, komandant i Armatės sė Tretė u emėrua gjenerali Dragolub Ojdaniq, i martuar me motrėn e gruas sė Millosheviqit. Ndėrkaq, komandant i Korpusit tė Prishtinės, prej datės 9 janar 1998 u emėrua Nebojsha Pavkoviq. Pavkoviq u gradua nė rangun e gjeneral-nėnkolonelit, mė 21 korrik 1998. Mė 25 dhjetor 1998, me dekret presidencial u emėrua Komandant i Armatės sė Tretė. Detyrat e tij si Komandant i Armatės sė Tretė i mori mė 13 janar 1999 dhe nė kėtė detyrė qėndroi deri nė vitin 2000.

[5][5] Shqiptar Oseku, Kundėr kujt luftoi UĒK-ja (IV), fejton, i cituar mė lartė.

[6][6] Sh. Oseku, po aty.

[7][7] Koha Ditore (29 prill 1998), Shqipėri: Komandosėt serbė kalojnė kufirin. Pėr kėtė incident njoftonte edhe Reuters-i.

[8][8] Shqiptar Oseku, Kundėr kujt luftoi UĒK-ja (IV), fejton, i cituar mė lartė.

[9][9] INA: Gligorovi pjesė e operacionit “Patkoi” pėr dėbimin e shqiptarėve nga Kosova mė 1999. (Shih http://www.ina-online.net/index.php?id=85).

[10][10] INA: Gligorovi pjesė e operacionit “Patkoi” pėr dėbimin e shqiptarėve nga Kosova mė 1999...

[11][11] Shqiptar Oseku, Kundėr kujt luftoi UĒK-ja (V), fejton, i cituar mė parė.

[12][12] F. Mehmetaj, Veprimtaria kriminale e “Dorės sė “Zezė” serbe..., vep. e cit., f. 369, 371.

* Lexo: serbe.

[14][14] Shih gjerėsisht Kapitullin 1.1.4 Pjesėtarė tė Ushtrisė Jugosllave (Pripadnici Vojske Jugoslavije), f. 65-104, nė www.media.srbija.sr.gov.yu/medsrp/dokumenti/ubijeni_ 0198-0699.pdf.

[15][15] KOHA DITORE, 27 prill 1998.

* Nė kėtė pėrleshje tė rreptė e tė pabarabartė, pėr mė shumė se gjashtė orė u zhvilluan luftime tė rrepta. Aty ranė dėshmorė luftėtarėt e UĒK-sė nga fshati Prejlep: Sadri Latifaj (35), Haxhi Mustafė Tolaj (38) dhe Edmond Hysni Dabiēaj (21) dhe u zunė rob nga forcat serbe Fadil Dabiēaj, Hysen Latifaj, Bedri Kukalaj dhe Armend Mazrekaj tė cilėt u dėnuan me dėnime drakonike prej 8-17 vjet burgim, dhe pėrjetuan ferrin nėpėr kazamatet serbe. (Shih gjerėsisht pjesėn e parė tė librit “Krimet serbe nė Kosovė – Pa Apologji..., f. 19).

[16][16] Koha Ditore, Nė sulmin mbi Hulaj u vranė katėr ushtarė serbė, kurse dy u plagosėn pėr vdekje, 28 prill 1998.

* Emėrvendi Radenice ėshtė i pasaktė, mbase bėhet fjalė pėr fshatin Rastavicė tė Deēanit, ku mė 2 gusht 1998 forcat serbe pėrfshirė edhe njėsitė e Ushtrisė Jugosllave, kishin ndėrmarrė njė ofensivė tė gjerė, me ē’rast janė zhvilluar luftim tė rrepta. Nga ana e UĒK-sė ka rėnė dėshmor Rexhep (Brahim) Kadrijaj, apo bėhet fjalė pėr Radoniqin, ku tė njėjtėn ditė janė zhvilluar luftime tė rrepta.

* Nė origjinal – opshtina Gjakovica.

* Nė origjinal Dule.

* Nė shenjė nderimi, pas rėnies sė komandantit Agim Ramadani, Brigada 138 e UĒK-sė tė ZOD-it, e mbajti me nder emrin e dėshmorit, poetit, piktorit, ushtarakut e luftėtarit tė paepur pėr lirinė e Kosovės. Ishte anėtar i Akademisė Evropiane tė Arteve. Pas rėnies, nė vitin 1999, nderohet me Medaljen e Artė (Grand Prix). Nė vitin 2000 i ėshtė botuar pėrmbledhja me poezi “Njė jetė tjetėr”.

[17][17] KOSOVAPRESS, 15 maj 1999.

* V.P. = Posta Ushtarake (serbisht: Vojna Pošta)

[18][18] Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut, Instrumentalizim i rrezikshėm i serbėve lokalė nė gjenocidin kundėr shqiptarėve, Prishtinė, 25 prill 2000.

[19][19] John G. Stoessinger, Pėrse kombet shkojnė nė luftė , vepėr e cituar, f. 161.

[20][20] IWPR - Raporti i Krizės sė Ballkanit: Miroslav Filipoviq, Oficerė serbė kujtojnė vrasjet, (BCR Nr. 130, 4 prill 2000).

[21][21] IWPR - Raporti i Krizės sė Ballkanit: Miroslav Filipoviq, Oficerė serbė kujtojnė vrasjet...; IWPR – Raporti i Krizės sė Ballkanit: Antoni Borden, Historia e Filipoviqit, BCR Nr. 231, 30 mars 2001.

* Kėtė raport tė jashtėzakonshėm, prej tetė faqesh, mbi moralin e ushtrisė, Filipoviqit ia dorėzoi njė oficer i shėrbimit sekret tė ushtrisė jugosllave, njė i njohur i vjetėr i tij. Burimi i Filipoviqit e lejoi atė ta lexonte raportin, dhe i dha njė kopje tė tij. Ky burim nuk pranoi t’i jepte Filipoviqit njė kopje tė njė raporti tjetėr mbi gjendjen e “agjentėve tė fjetur”, oficerė tė ushtrisė tė cilėt ishin lėnė pas nė Kosovė me detyra sekrete pas tėrheqjes sė trupave serbe, pėr tė krijuar trazira tė reja. Ky raport i dytė kishte nėnshkrimin e gjeneralit Nebojsha Pavkoviq, ish-komandanti i atėhershėm i Armatės sė Tretė tė UJ-sė. (Shih gjerėsisht: Antoni Borden, Historia e Filipoviqit, (IWPR: BCR Nr. 231, 30 mars 2001).

[22][22] Antoni Borden, Historia e Filipoviqit..., punim i cituar mė parė.

[23][23] Miroslav Filipoviq, Oficerė serbė kujtojnė vrasjet, punim i cituar mė parė.

[24][24] M. Filipoviq, po aty.

[25][25] M. Filipoviq, po aty.

[26][26] M. Filipoviq, po aty.

[27][27] IWPR: Hetim special: “Mbulimi” i krimeve tė kryera nė Kosovė, BCR Nr. 393, 23 dhjetor 2002.

[28][28] Deklaroi gjenerali i shėrbimeve sekrete tė UJ-sė, Aleksandar Vasileviq, nė gjykimin kundėr Millosheviqit nė Hagė, mė 13 shkurt 2003. (Shih gjerėsisht, Milanka Saponja-Hagjiq, Serbi: Shefi i sigurimit pėrflitet pėr pėrfshirje nė krime lufte – IWPR: BCR Nr. 432, 23-maj-03).

[29][29] Shih gjerėsisht dėshminė e ish-kryeshefit tė MUP-it serb nė Mitrovicė, Lubinko Cvetiq, tė dhėnė mė 7 dhjetor 2006, nė Gjykatėn e Hagės, nė procesin kundėr gjashtė ish-zyrtarėve tė lartė serbė pėr krimet nė Kosovė.

[30][30] Milanka Saponja-Hagjiq, Serbi: Shefi i sigurimit pėrflitet pėr pėrfshirje nė krime lufte, (IWPR: BCR Nr. 432, 23-Maj-03).

[31][31] M. Saponja-Hagjiq, po aty.