Admirali Kundurioti: “Vazhdoni e kuvendoni shqip,

sepse ne jemi ata qė e ēliruam Greqinė”....

 

PSE NA URREJNĖ GREKĖT?!

 

Shkruan: Ben Andoni - Tiranė, 28. 04. 2010

 

 

Nė parakalimin e forcave speciale sė ushtrisė greke, gjatė festės kombėtare tė Greqisė mė 25 mars, njė njėsit i ushtarėve grekė kėndoi kėngė dhe demonstroi me thirrje tė egra antishqiptare. “Elinas genise, dhen ginese pote, to ima su tha hisume, guruni albane”, qė e pėrkthyer nė shqip do tė thotė: “Grek lind, nuk bėhesh kurrė, gjakun pėr ty do derdhim o derr shqiptar”. Faljet dhe shkarkimet, qė pasuan treguan se ishin pak pėr tė fshehur histerinė antishqiptare dhe kompleksin e madh tė fqinjėve jugore pėr ekzistencėn tonė...

“Njė mijė vjet mezi krijojnė shtetin

Nė nj’ orė bėhet hi. A mund ta ndezėsh vallė

kėshtu Shkėlqimin e shuar”.

     Ndoshta, ngushėllimi mė i mirė pėr ta do tė ishin bash kėto vargje tė George Gordon Bajronit, pėr rėnien e Greqisė. Askush si ai nė historinė e dy vendeve nuk ka shkruar me aq dashuri pėr shqiptarėt dhe grekėt, pėr historinė dhe mrekullinė e tyre. I shoqėruar deri nė fund nga shqiptarėt, ai do jepte shpirtin pėr kauzėn e madhe greke, ashtu si dhjetėra e qindra arvanitas, qė tash nuk i dihet dhe u ėshtė harruar emri. Tė dy vendet e kanė vendosur poetin nė Panteon, ndėrsa kokėn e njėra-tjetrės nė karamanjollė. Pak segmentet e historisė, qė janė tė mbushura me respekt pėr njėra-tjetrėn, shpejt mbulohen nga hapėsira e gjatė e urrejtjes. Ku veēanėrisht ajo e palės greke ka qenė e pamat. Tek ata, ėshtė fshirė kujtimi i dhuratės sė mirė, qė shqiptarėt i bėnė pavarėsisė sė tyre: Miaulis, Xhavellėn, Marko Boēarin dhe detaren trime Laskarina Bubulina. Honore de Balzak duke shfrytėzuar njė emigrante shqiptare do tė shkruajė njė histori tė mrekullueshme pėr shqiptarėt, qė japin gjithēka pėr fqinjėt e tyre. Nė histori ka mbetur njė episod sesi gjatė betejės sė Dardaneleve, admirali Kundurioti jep papritmas njė komandė arbėrisht. Kur e pyesin pse pėrdor atė gjuhė, ai pėrgjigjet lakonikisht. ”Nga entuziazmi”. Arvanitas Kundurioti nuk mbaron kėtu. Nė njė rast tjetėr mėson se oficerėt i pengonin arvanitasit tė flisnin nė gjuhėn e tyre: “Ai i thirri qė nga sipėr “A kuvendoni shqip, more?” Marinarėt u shtangėn. Mė nė fund njėri prej tyre i pėrgjigjet: “Kuvendojmė nga pak admiral”. Atėherė Kundurioti i tėrheq vėmendjen: “Vazhdoni e kuvendoni shqip, sepse ne jemi ata qė e ēliruam Greqinė”....

 

 

Para Luftės sė dytė Botėrore

Si u shpėrblyen ata qė e ēliruan Greqinė

 

     Vitet do tė kalonin dhe pavarėsisht nga deklaratat pėr asnjanėsi nė Luftėn ballkanike flota greke mė 4 dhjetor 1912, vetėm pak ditė pas shpalljes sė pavarėsisė sė shqiptarėve bombardoi qytetin e pafortifikuar tė Vlorės dhe zbarkoi trupat e saj nė Sazan. Nė lindje, me sulmin qė i bėjnė tėrheqjes sė forcave turke, nuk i kursejnė civilėt shqiptarė. Pak javė mė parė, ndodh Marshimi pėr tė pushtuar Epirin, mė 5 tetor 1912. Organizatat greke deklarojnė bashkimin e forcave ballkanike pėr tė mbrojtur territoret nga faktori shqiptar qė kėrkonte pavarėsinė. Veē ushtrisė organizojnė banda tė armatosura qė qarkullonin lirisht fshatrave myslimanė tė Ēamėrisė. Nė Konferencėn e Ambasadorėve, Londėr, mė 20 dhjetor 1912, diplomatėt Grekė e nxjerrin hapur mllefin. “Ėshtė e pamundur tė lejohen shqiptarėt barbarė tė jetojnė tė pavarur nė djepin e qytetėrimit grek”.

     Ky ishte qėndrimi i delegacionit grek nė Londėr. Tre muaj mė vonė ndodh Masakra e udhėheqjes sė Ēamėrisė, pikėrisht, mė 7 mars 1913. Gjenerali Deli Janaqis thėrret nė njė takim krerėt qyteteve dhe fshatrave tė Ēamėrisė pėr tė bėrė njė marrėveshje. Ēamėt nuk pranojnė. Pėrgjigja ėshtė makabre: urdhėrohet vrasja e 62 kryetarėve ēamė dhe dy prej tyre, Fuat Pronjo dhe Suhbi Bej Dino, me urdhėr tė gjeneralit rripen tė gjallė. Nė kėtė muaj, tė gjashtė ambasadorėt e Fuqive tė Mėdha tė kohės japin njė zgjidhje tė frikshme pėr kufijtė shqiptarė. Veē Veriut qė u la nė pjesėn mė tė madhe jashtė truallit shqiptar mbetet i cunguar dhe Jugu. Grekėt ngulin kėmbė qė popullsia e “Vorioepirit” meqė kishte besimin ortodoks grek, ishte rrjedhimisht me kombėsi greke. Gjithēka i referohet njė ngjarje tė vitit 1908, kur Shqipėria e Jugut e quajtur “Vorioepir” prej grekėve dėrgoi pėrfaqėsuesit e vet nė Parlamentin e parė tė Perandorisė Osmane dhe nga tetė deputetėt e saj, gjashtė ishin shqiptarė dhe dy greqishtfolės... Nė verėn e kėtij viti, Zografos, ministri i jashtėm i Greqisė, atėherė guvernator i Janinės, gjatė njė darke qė jepte pėr shqiptarėt e shquar tė Janinės dhe tė rretheve tė tjera, pėrveē mjaft fjalėve plot butėsi evangjelike, la tė shqiptoheshin nga goja e tij auguste kėto fjalė tė njė “mirėsie” tė pėrjetshme: “Mos krijoni iluzione: edhe nėse do tė jemi tė shtrėnguar tė braktisim Epirin, ne nuk do tė lemė veēse tokėn, gjithēka mbi dhe do tė rrafshohet”, citohet Mit’hat Frashėri tek “Ēėshtja e Epirit”...

     Nė histori shfaqen “Andartėt”, qė janė strukturat ushtarake tė pėrbėrė nga kriminelė lufte, dezertorė dhe tė burgosur nga burgu i Kretės. Ky batalion kreu masakrat nė tė gjithė Jugun e Shqipėrisė, duke vrarė mijėra gra dhe fėmijė pėr tė spastruar zonėn nga shqiptarėt. Mė 11 gusht 1913, arrihet gjithsesi njė zgjidhje ‘kompromisi’. Konferenca e Ambasadorėve i jep Greqisė njė pjesė tė madhe tė tokave shqiptare, ku pėrfshihej Ēamėria e populluar nga myslimanėt shqiptarė si edhe Janina, kryeqyteti tradicional i Shqipėrisė sė Jugut. Z. Bilinski pėrfaqėsuesi austriak, qė vjen me Komisionin e Kufirit do ta informonte pėr strategjinė greke, qė synonte ta paraqiste popullsinė korēare si greke. Fėmijėve, kur u hedh karamele, fillojnė e flasin vetėm nė shqip. Shqipėria, ndėrkohė mbushet me gjak. Nikolica, njė fshat me 5600 shtėpi nė Korēė u shkatėrrua nga grekėt mė dhjetor 1913. Nė Bockė trupa greke vranė mė shumė se dyqind vetė, mes tyre gra, fėmijė dhe foshnja. Njė i dėrguar amerikan e konfirmon dhe tregon sesi nė Hormovė, pasi pushtohet- ekzekutohen tė gjithė burrat e fshatit, 225 syresh. Pak ditė mė vonė, Protokolli i Firences mė 17 dhjetor 1913 preēizon nė njė dokument kufijtė e sotėm mes Greqisė dhe Shqipėrisė. Greqia nuk e njohu kėtė protokoll, duke pretenduar se ngelej jashtė trungut helen “Epiri i Veriut”, me disa dhjetėra mijėra minoritarė. Nė fakt, pėrpjesėtimi ėshtė i frikshėm. Janė rreth 38 mijė minoritarė, ndėrsa nė Janinė dhe krahinat e tjera ngelėn me Greqinė rreth 500 mijė shqiptarė nė qytetet e Filatit, Paramithisė; Margėlliēit, Pargės, Gumenicės e Prevezės. Sipas kronikave tė kohės, 40 mijė ushtarė grekė kryejnė masakra tė pashembullta nė qytetet e Gjirokastrės, Korēės e Pėrmetit.

     Dy muaj mė vonė, shkurt 1914 masakrat greke shtrihen tejet “Vorio Epirit”. Nė Kuqar tė Pėrmetit ushtria greke ther gjithė fėmijėt, ndėrsa burrat i mbylli nė kishėn e Kosinės ku i vrau nė mėnyrė barbare. Po ashtu dhe nė fshatin Peshtan ku njė kronikė e kohės shkruan. “Foshnjat ulėrinin duke kėrkuar prindėrit. Ushtarėt i mblodhėn dhe i ēuan nė njė shtėpi ku ish njė pus e ku i merrnin me radhė e u prisnin kokat dhe i hidhnin brenda. Ndėrkohė gratė i mblodhėn nė Delvinė dhe pasi i pėrdhunuan i vranė me bajoneta”. Por, s’mbaron kėtu. I vjen koha tragjedisė sė Kodrės. Grekėt i ftuan tė gjithė fshatarėt, burrat, gratė dhe fėmijėt, tė mblidheshin nė kishė. Me tu mbledhur kėta, gjithsej 230 vetė, oficerėt grekė u dhanė urdhėr ushtarėve tė qėllonin mbi ta me mitralozė. U vranė tė gjithė. Kokat ua prenė dhe ua varėn nė muret e kishės. Gjeneral De Veeri i misionit holandez ėshtė njeriu qė i preku vetė mizoritė. Raporti i tij dėrguar Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit thotė: “Nė jug tė fshatit tė Kodrės gjeta njė kishė tė vogėl. Qė padyshim se do ishte pėrdorur si burg. Muret e brendshme dhe dyshemeje ishin tėlara me gjak; kudo kishte kėsula dhe rroba tė mbytura me gjak. Doktori, pjesėtar i komisionit tė Hetimeve, pa me sytė e vet tru njerėzor...Nė altar gjeti njė zemėr e cila kullonte ende gjak...U zhvarrosėn 195 trupa, pasi gropa ku ishin futur ishte e cekėt dhe i varrosėn nė varre mė tė thellė, tė gjitha trupat ishin pa kokė”.

     Gazetari amerikan Uilliam U. Houard, qė kishte shėrbyer nė kolegjiumin e Xhozef Pulicer dhe qė ka udhėtuar shumė nė botė, do tė shkruajė: “Qinani ėshtė vetėm 5 kilometra larg Ersekės dhe u sulmua nga ushtarak grekė mė 2 maj 1914. Tė gjitha shtėpitė, pėrveē njėrės u shkatėrruan me zjarr e me dinamit. Ditėn e tretė tė majit, njė trupė e vogėl vullnetarėsh shqiptarė, e kryesuar nga Harold Sherud Spenser, njė vullnetar amerikan nė shtabin e Princ Vidit rrethuan fshatin dhe u pėrleshėn me forcat greke. Nė tė vetmen shtėpi tė fshatit, qė ishte nė kėmbė, Spenseri gjeti trupat lakuriq tė pesė grave tė reja, qė ishin mbytur dhe pėrdhunuar nga ushtarėt grekė...Njė grua e vjetėr i ka thėnė se grekėt e kishin pėrdhunuar 27 herė!. Gratė e reja kishin luftuar por nė fund grekėt i kishin mundur dhe u kishin pėrdhunuar kufomat...”. Pėr tė justifikuar kėtė batėrdi, nė Nėntor tė vitit 1914, ish-ministri i Jashtėm grek, Nikollaq Zografi, sė bashku me njė grup ish-ministrash tė tjerė, krijon qeverinė e Vorio Epirit nė Gjirokastėr. Andartėt izolojnė Gjirokastrėn, Pėrmetin dhe Korēėn. ‘De jure’ nuk njihet nga Greqia, kurse ‘de facto’ ndihet me ushqime dhe me armė. Kisha greke ėshtė argumenti mė ndihės i kėsaj politike. Stahi Melani, predikues i kishės ortodokse shqiptare tė Southbridges Massucustes humb jetėn mė 24 dhjetor 1918, pasi gjatė vizitės sė tij nė Shqipėri kremtoi njė meshė nė gjuhėn shqipe...Vrasėsit i prenė kokėn qė tė tregonin se duhej marrė shpėrblimi...

     Konferenca e Londrės dhe ndarja e territoreve shqiptare nuk e kėnaqėn oreksin grek. Nė Konferencėn e Paqes fill pas Luftės sė Madhe, kryeministri Venizelos kėrkon aneksimin e Shqipėrisė, sepse shqiptarėt s’bėjnė dot qeveri. “Shtetasit grekė nė Shqipėri duhet tė drejtohen nga qytetėrimi i lartė qė pėrfaqėson shteti helen dhe jo nga shqiptarėt tė cilėt nuk kanė asnjė qytetėrim”. Katėr vjet mė vonė, nė Traktatin e Lozanės nėnshkruar me 1923, ku parashikohet shkėmbimi i popullsive greke dhe turke, Greqia e shfrytėzon pėr tė pėrcjellė jashtė vendit rreth 6800 ēamė me argumentin se ishin myslimanė turq. Nė tė njėjtin vit, vritet mė 23 gusht i deleguari i Konferencės sė Ambasadorėve, Gjeneral Tellini. Ai ishte akuzuar nga qeveria greke se po mbėshteste pretendimet e Shqipėrisė dhe u vra pikėrisht nė ditėn qė po vendoseshin piramidat kufitare nė Kakavijė. Kryeministri Fan Noli nė njė seancė pėr Shqipėrinė denoncon hapur masakrat e ushtarėve grekė nė jug tė vendit. Ai kėrkoi qė tė mos kryhej ndėrrimi i popullsisė dhe ēamėt tė mos silleshin nė Shqipėri, pasi nuk kishte vend ku tė sistemoheshin. E vetmja zgjidhje, iu thotė Noli, “ėshtė qė ēamėt tė vendosen nė tokat e minoritetit grek nė Gjirokastėr dhe kėta tė fundi tė shkojnė nė Greqi”.

     Ka njė qetėsi relative, por kjo zgjat deri mė nėntor tė vitit 1940, kur Greqia shpall Ligjin e Luftės mė 10 nėntor 1940, gjatė luftės Italo-Greke. Me kalimin e viteve ligji plotėsohet me amendamente, qė kishin tė bėnin me pronat e ēamėve, tė cilat kapnin vlerėn e 350 milionė dollarėve. Ky ligj u bllokon pronėn gjithė personave grekė me kombėsi shqiptare, duke pėrjashtuar nė kėtė mėnyrė komunitetin ēam. Pas humbjes italiane, ushtria greke fillon tė pėrparojė nė Jug tė Shqipėrisė dhe shpejt Korēa, Saranda dhe Himara ranė nė duart e ushtrisė greke. Gjeneralėt i cilėsuan kėto zona si greke dhe filluan ndėshkimin e popullatės vendase. Ushtria greke vrau nė Ēamėri 4300 njerėz, rezultojnė tė zhdukur 3500 njerėz, u dogjėn 102 fshatra, u shkatėrruan plotėsisht 57 fshatra si dhe 7280 shtėpi. Kronikat pėrmendin se shumica e njerėzve u ekzekutuan, por pati masakra kolektive ku fėmijėt dhe gratė u therėn me thika, u dogjėn, madje dhe veprime makabre si djegie dhe rrjepje tė gjallė tė njerėzve. Ende sot grekėt pretendojnė se kanė ekzekutuar bashkėpunėtorėt e italianėve, por nuk kanė kėrkuar falje pėr asgjė. Kulmin e patėn me bashkėpunėtorin e njohur tė gjermanėve Napolon Zervės, qė mė 25 qershor 1944 ekzekutoi 2000 ēamė brenda njė nate nė qytetin Paramithia. Viktimat ishin kryesisht gra dhe fėmijė, tė cilėt u therėn me thika dhe u dogjėn.

 

Pas lufte

 

     Edhe pse tė dy vendet u rrėnuan, Greqia nuk rreshti nga incidentet. Ajo kėrkoi kufijtė mė Paris 1946 dhe duke shpresuar nė ndihmėn e SHBA-sė e anglezėve, kėrkuan gjithēka. Nė 12 shkurt ministri i Jashtėm grek i dėrgoi njė letėr nė OKB, ku argumentonte se ēėshtja e Shqipėrisė nuk duhet tė diskutohet, pasi Greqia ėshtė ende nė gjendje lufte me tė dhe Shqipėria nuk ka plotėsuar tė drejtat e minoritetit. Grekėt e akuzojnė Shqipėrinė dhe politika e tyre diplomatike e vendos Shqipėrinė nė njė pozicion tė vėshtirė nė Konferencėn e Paqes, pėr tė mos qenė nė koalicionin anti-fashist. Shqiptarėt akuzohen se kishin bashkėpunuar me Italinė nė luftėn Italo-Greke. Mė 20 shkurt 1948, njė zyrtar grek deklaron nė radion e Athinės se: “Tani duhet tė mbarojmė punė me Shqipėrinė. Greqia tani duhet tė luftojė me tė gjitha mjetet, gjer nė frymėn e fundit. Sinjali u dha tani nė Epir, ku ushtarėt tanė janė duke luftuar me parullat, Morava, Korēa, Delvina, Saranda, Gjirokastra tė “Vorio-Epirit” ende tė paēliruara. Duhet tė mbarojmė hesapet me Shqipėrinė”. Por, grekėt se kanė aq tė lehtė. Lufta civile nė Greqi e dėrrmon fare vendin dhe ajo i sjell shumė andralla dhe Shqipėrisė. Qeveria greke vazhdon tė akuzojė shtetin shqiptar se ndihmon partizanėt kundėr ushtrisė demokratike greke. Gjatė kėsaj kohe hidhen parulla, libra e broshura tė ndryshme qė bėnin thirrje kundėr qeverisė shqiptare. Ndėrkohė, robėrit grekė pranojnė se komandantėt bėnin propagandė anti-shqiptare, duke pėrmendur Vorio Epirin dhe krijonin mes radhėve tė ushtarėve psikozėn e njė sulmi tė shpejtė kundėr territorit shqiptar. Por, Shqipėria ka ndryshuar: Ajo vendosi shumė forca nė kufirin greko-shqiptar dhe nė bilancin e njė lufte tė pashpallur, gusht 1949, referuar komunikatave tė Ministrisė Mbrojtjes qė do dalin nė dritė nė vitet 1950, nga rreth 49 provokacionet e ushtrisė greke nė kufirin jugor tė Shqipėrisė mbetėn tė vrarė 29 ushtarė dhe oficerė tė ushtrisė tonė. Nuk pėrmenden civilėt e paarmatosur. Kurse, nga tė dhėnat qė mbledhin forcat shqiptare thuhet se i kanė shkaktuar ushtrisė greke mbi 300 tė vrarė dhe 500 tė plagosur, ndėrsa 270 tė tjerė u kapėn robėr. Greqia nuk e gėlltit lehtė. Nė njė memorandum tė Ministrisė sė Jashtme greke, tė 7 gushtit 1952, depozituar nė arkivat e Departamentit Amerikan tė Shtetit, ėshtė njė kėrkesė e qeverisė greke, ku parashtrohet ndarja e Shqipėrisė. Greqia kėrkon “ok” pėr tė rrėzuar regjimin komunist dhe mė tej synohej ndarja e Shqipėrisė.  Pjesa e jugut deri nė Shkumbin, sipas “Megali Idesė” (e hedhur nga ministri grek Venizellos qė nė vitin 1919), i takonte Greqisė, ndėrsa veriu Jugosllavisė. Varianti tjetėr bėn me dije njė protektorat ndėrkombėtar mbi Shqipėrinė. Grekėt punojnė nė sistem por situata nė vendin e tyre nuk i favorizon kėto plane, qė bėhen gjithnjė e mė shumė utopike. Kryeministri grek Kostandin Micotaqis tregon sesi nė vitet ‘80 ekziston njė Fond i Ministrisė sė Jashtme greke pėr shqiptarėt, qė u shpėrndahet mediave pėr tė ndryshuar raportimin e lajmeve mbi realitetin shqiptar. Por edhe ato qė flasin pėr idetė nacionaliste shqiptare, jashtė vendit pėr idenė e Shqipėrisė sė Madhe. Shtatė vjet mė vonė, mė 1987 Parlamenti grek lė nė fuqi Ligjin e Luftės, qė qeveria e Papandreut ia propozon Parlamentit Helen ta nxjerrė jashtė pėrdorimit. Kjo nismė qė bėhet nė momentin mė oportun nga njė kryeministėr shumė autoritar, s’ia arrin qėllimit tė saj. Presidenti i asaj kohe deklaron se edhe nėse ky ligj abrogohet nga Parlamenti, Presidenti nuk ka asnjė ndikim mbi tė pasi ai ėshtė dekretuar nga mbreti dhe Presidenti i Republikės ėshtė njė autoritet shumė i ndryshėm nga ai i mbretit.

 

Pas viteve ‘90

 

     Shqiptarėt do e shpėrthejnė kufirin dhe nė drejtim tė vendit fqinj do tė strehohen me qindra mijėra syresh, nė kėrkim tė ekzistencės. Presioni grek ka kohė qė ėshtė fashitur deri sa ndodh incidenti me priftin grek, nė Tiranė, mė 28 qershor 1993. Ky shėnon nė vitet e pas diktaturės rifillimin e incidenteve tė rėnda me Greqinė. Prifti grek Kristostomu Maidonis u shpall persona “non grata” dhe u dėbua nga Shqipėria. Njė muaj mė vonė del nė skenė Plani i Micotaqisit, mė 14 korrik 1993 pėr jugun e Shqipėrisė tė pėrbėrė nga 6 pika. Plani ishte hartuar nga kėshilltari i tij, Nikolas Gejxh. Nė dokument kėrkohej qė Shqipėria tė pėrmbushte tė drejtat e grekėve etnikė me banim nė Shqipėri, tė pranonte rikthimin pa kushte tė priftit, tė hapte shkolla greke nė Shqipėri edhe jo vetėm nė zonėn minoritare, tė regjistronte popullsinė si Epiri, tė merrte tė njėjtin status qė do tė merrte Kosova. Ajo qė i vė vulėn e keqe marrėdhėnieve ėshtė Masakra e Peshkėpisė. Ajo ndodh mė 10 prill 1994-nė orėn 02:40, kur njė komando greke prej 8 personash me uniforma tė ushtrisė greke hynė nė territorin shqiptar, nė afėrsi tė fshatit Peshkėpi pranė njė reparti ushtarak. Vrasin dhe nė fund lėnė mesazhin:”Kėto i keni pėr Vorio Epirin”. Gazeta “Elefterotipia” nxjerr lajmin se vrasja ėshtė marrė pėrsipėr nga grupi terrorist “MAVI” (Fronti pėr Ēlirimin e Epirit”. Ky grup financohet nga Nikolas Gejxh. Sikur tė mos mjaftojė kjo, Greqia nė shenjė demonstrimi force bllokon 35 milionė eku, mė qershor tė vitit 1994 si reagim. Pas kėsaj, mes tė dy vendeve do tė regjistrohen incidente tė njė pas njėshme. Por, ndėrsa pala shqiptare ėshtė kokulur pėr shkak tė 400, 000 refugjatėve tė saj, grekėt janė tė pamėshirshėm. Pas ēdo incidenti, ndaj shqiptarėve arrijnė Operacionet “Fshesa”, qė do tė thotė arrestime nė masė tė policisė greke, disa herė nė dhjetėra mijėra dhe kthimi i tyre nė Shqipėri. Nė vitet `94 - `95 pati rreth 4 operacione tė tilla ku shqiptarėt trajtoheshin nė kushte ēnjerėzore. Demonstrimi i forcės arrin kulmin nė Himarė mė 23 shkurt 1997, kur disa persona tė panjohur ngritėn nė qendėr tė qytetit flamurin grek dhe zėvendėministri i Jashtėm grek vjen nė kėtė qytet pa asnjė lloj lajmėrimi protokollar. Sėrish ka vite fashitje tė inateve, derisa pak vite mė parė, incidentet diplomatike mes Shqipėrisė dhe Greqisė arrijnė sėrish nė zenit. Presidenti i Greqisė, Karolos Papulias, anulon nė momentin e fundit takimin me homologun shqiptar Alfred Moisiu, nė Sarandė, sepse protestues tė Shoqatės Ēamėria kishin vendosur parulla dhe thėrrisnin pėr tė drejtat e tyre... Epilogu i pėrket pak ditėve mė parė, tė marsit 2010, kur njėsia speciale e marinės greke nė njė demonstrim kėndonte kėngė kundėr shqiptarėve... Urrejtja s’ka marrė fund dhe me sa duket nuk do tė marrė fund kaq lehtė.

* * *

      Pėr ironi tė fatit, ndėrtesa ku ishte vendosur “Portreti i njė Fisniku me veshje shqiptare” (Bajronit) ka qenė shtėpia e Elefterios Venizellosit, krijuesit tė “Megali Ideas”, armikut tė kahershėm tė shqiptarėve. E blerė nė vitin 1936 pas vdekjes sė Venizellosit nga qeveria britanike, ndėrtesa nė rrugėn Loukianou 2, ka shėrbyer qė atėherė si ambasadė britanike nė Athinė…

 

Pėr trajtimin e kesaj teme u shfrytėzuan materialet nga “Shqiptarėt” e Edwin Jacques, “Ēėshtja e Epirit” e Mit’hat Frashėrit dhe Forumi “Lidhja Ēame”.

________________________________________________________________________________________________________________

PASHTRIKU:

TA NJOHIM ĒAMĖRINĖ

_________________________________________________________________________________________________

ELENA KOCAQI:

ROLI PELLAZGO - ILIR NĖ KRIJIMIN E KOMBEVE DHE GJUHĖVE...