Nė fokus

 

 

IDEJA PĖR NDĖRTIMIN E SHTETIT

GJENDET NEĖ NJĖ RRUGĖ PA KRYE!

 ( Vdekjen e fukarasė dhe turpin e zengjinit nuk e bisedon njeri! )

 

Shkruan: Mr.Avdi Gjata (*)

 

 

 

     Jemi duke kaluar njė ēast shumė tė rėndėsishėm e delikat pėr ēėshtjen e lėvizjes shoqėrore shqiptare e lėvizjes pėr ndėrtimin e shtetit tė Kosovės e integrimeve shoqėrore  pėr brenda  popullit shqiptar si edhe atij evropian. Ngjarjet qė i pamė mė 21 janar tė vitit tė kaluar nė Shqipėri si edhe pamjet e 14 janarit 2012 nė Kosovė, shpien deri te njė mendim mjaft shqetėsues pėr popullin shqiptar si pėr zhvillimin e  rrjedhave politike  nė ditėt e sotme, ashtu edhe pėr zhvillimin e tyre nė ardhmen. Kėto ngjarje, mund t’i shikojmė e analizojmė nga disa kėndvėshtrime. Deshėm ne, apo nuk deshėm, ato, pashmangshėm sjellin freski politike e qė domosdoshmėrish do tė bėjnė edhe kėndelljen e qytetarėve e institucionet, shtetėrore pa marrė pėrsyshė karakterin e pėrmbajtjen qė bartin brenda vetes. 

     Gjatė, gjithė etapave tė historisė, protestat (demonstratat), pėr brenda vetes, bartin porosi, shprehin pakėnaqėsi e kundėrshtime tė orientuara kundėr  padrejtėsisė qė i bėhen njeriut, grupit apo popullit si edhe pėr veprimet e paligjshme qė mund t’iu bėhen. Konceptet e demonstruesve gjatė protestave, brenda vetes mbajnė mendimin e kundėrt me atė ekzistues tė cilat zhvillohen nė vazhdimėsi, tė cilat shtrihen nė dy e mė shumė rrafshe politike.

     Nė kėto dymbėdhjetė vjetėt e fundit, Kosovėn e karakterizon njė dukuri e shėmtuar qė ka marrė pėrmasa tė pėrhapjes, ēuditėrisht tė shpejtė tė njė ideje tė gabuar pėr tu pasuruar sa mė shpejt e mė shumė si radhėt e inteligjencies, ashtu edhe te njė pjesė e madhe e shoqėrisė qė lindi nė mėnyrė tė pavarur, duke i shkelur parimet, moralin e rregullat njerėzore. Ndėrsa, kundėr kėsaj ideje tė shėmtuar, jo fitimdhėnėse, lindi krejtėsisht e pavarur, ana tjetėr e lėvizjes e cila ka filluar tė bashkohet e t’i kundėrshtoi tė gjithė shtypėsit e dėmtuesit e tij. Derisa, qeveritė e krijuara pas luftės nė Kosovė i legjitimuan: ndjekjet, shtypjet, dhunėn, shprehjen e mendimin e lirė, njė ditė ky aparat dhune nuk do tė ketė mundėsi t’i pengojnė lėvizjet shoqėrore e atdhetare, pasi atė e pėrbėjnė shtresat mė energjike e vitale tė popullit siē janė  punėtorėt, nxėnėsit, studentėt e intelektualėt. Tė gjithė e dimė se burgjet janė mbushur plot. Nesėr do tė mbushen edhe mė shumė, nėse nuk merren masa serioze  pėr tė pėrmirėsuar e stabilizuar gjendjen e krijuar sociale e politike. Rrethanat e krijuara pas luftės, bėri qė lėvizja antiqeveritare tė rritet vazhdimisht qė ėshtė duke e pushtuar njė zonė gjithnjė e mė tė gjerė, e cila po depėrton mė thellė nė bindjen e qytetarėve se kjo ėshtė rezultat i keq qeverisjes shtetėrore qė rreth vetes po e tėrheq gjithnjė e mė shumė, vėmendjen e opinionit tė brendshėm e tė jashtėm publik.

    Edhe, pėrkundėr zhvillimit tė ulėt tė ekonomisė sė Kosovės, gjatė gjithė periudhave historike, si edhe koha e kaluar e mendimit shoqėror dhe e lėvizjes kombėtare na garantojnė se lėvizja pėr bashkim kombėtar, gradualisht do tė  zgjerohet e do tė ecė pėrpara me gjithė pengesat qė mund t’i dalin pėrpara. Ajo, me forcėn dhe energjinė qė ka nė brendinė e saj, sigurisht do t’i tejkaloi me njė shkathtėsi tė lartė, pasi ka krijuar njė pėrvojė tė gjatė. Ndėrkaq, veēoria kryesore qė ka pasur lėvizja, nė kohėt e fundit, duhet theksuar se ėshtė padyshim copėzimi i saj nė parti politike, shoqata e grupe tė ndryshme.  Karakteri primitiv i veprimit qė ėshtė duke ndodh qe njė kohė tė gjatė, nėpėr grupe e klane tė pa koordinuar mirė, ėshtė duke ndikuar negativisht nė pėrēarjen e copėzimin e saj tė brendshėm po edhe atė tė jashtėm.

     Mospėrputhja e zhvillimit tė ngjarjeve, rreth zgjidhjes sė problemit shqiptar me kėrkesat e pėrcaktuara nga forcat dhe programet e lėvizjes, krijon moment shumė kritik   zhvillimin e ngjarjeve politike tė cilat  mund tė marrin drejtim krejtėsisht tė gabuar, nė kundėrshtim me interesat e shqiptarėve. Nė rrethe, shumė tė gjėra njerėzore, vihet re, njė lėkundje e madhe e mendimit politik, rreth marrjes sė masave pėr tė pėrpunuar njė fizionomi dhe njė organizim tė ri kombėtar. Mirėpo, pėr fat tė keq, ndėr anėtarėt demokratėt qė veprojnė nė partitė politike dhe nė lėvizjen kombėtare nuk po kuptohet ashtu siē duhet dhe kudo.

     Nga zgjedhjet e ‘Qeverive Demokratike’ nė Kosovė, ka ende tendenca institucionale e partiake qė mundohen pėr ta mbajtur lėvizjen nė fazėn e saj mė tė ulėt, tendenca pėr ta penguar detyrėn e formimit tė njė partie me tė vėrtetė demokratike e kombėtare e cila do tė jetė nė ballė tė popullit. Largimi nga mendimi teorik dhe ai historik rreth rrugės sė krijimit tė shtetit, rrezikon ta venė lėvizjen nė drejtim tė gabuar.  Rezultat i tėrė kėsaj ėshtė rrėmuja dhe anarkia nė saj kur ish komunistėt ose mė mirė me thėnė ish udhėheqėsit social-komunist tė Kosovės, si edhe tė ashtu quajturit demokrat tė pas luftės, tė cilėt pandėrprerė me radhė i pėrmendin ‘sukseset’ e tyre, po iu mundėsohet tė deklarohen nė shtyp pėr kontributin e rrezikun e madh qė kanė bėrė pėr ēlirimin e vendit nga sundimi serb. Atyre iu kanė krijuar tė gjitha mundėsit, pa e pasur as mė tė voglin kundėrshtim, pasi pjesa mė e madhe e tė ashtuquajturve ‘demokratė’ tė cilėt veprojnė nė institucionet e larta shtetėrore tė Kosovės e Shqipėrisė, janė pėrkrahės tė strukturės sė organizuar e cila me tėrė forcėn qė e ka, ėshtė kundėr bashkimit dhe interesave kombėtare. Qė, janė tė pafuqishėm, kjo s’ėshtė ndonjė mėkat i madh, por qė s’janė tė vetėdijshėm, pėr pafuqinė e tyre politike e ekzekutive karshi armiqve mė tė mėdhenj tė Kosovės, jo vetėm si subjekte politike e shtetėrore  po edhe si individ, kjo nuk u falet sot  e as nė tė ardhmen.

    Luajt e dikurshėm tė Partisė Komuniste Jugosllave(PKJ)-sė, po edhe luajt e Lėvizjes Popullore tė Kosovės(LPR)-sė, e ish komandantėt e UĒK-sė, kaluan nė kryetar tė partive tė tyre politike me emra: PDK, LDK, AK, PD, AKR etj. Ata, janė bashkuar me tė ish intelektualėt nė Prishtinė, Shkup, Preshevė e Podgoricė qė kishin e kanė ende rrėnjė tė forta edhe nė Beograd, me miq, funksionar e ish funksionar serb, maqedonas, malazez e shqiptar dhe si tė tillė kanė hyrė nėn vallen e politikės pan-sllaviste. Sekretari i dikurshėm Titist-komunist pėr diferencime i Institutit I. Rugova, mė vonė ‘demokrat’,  Gjarpri i dikurshėm  Enverist dhe H. Thaqi tani integrist,  Ramushi Komadant dhe Haradinaj politikan demokrat u afruan  me hierarkinė e intelektualėve tė dikurshėm komunist qė mundohen  t’ia pėrmirėsonin imazhin dhe do tė ia forconin pozitat politike qė do t’i lidhin me radikalėt serbo-maqedonas qė edhe mė tutje veprojnė pėr diskriminimin e shqiptarėve, po qė veprojnė me mjete mė tė sofistikuara e forma tjera, sesa  ato tė mėparshmet.

     Nuk dua ta ekzagjeroj kėtu rrezikun qė paraqet gjendja dhe situata e krijuar e 21 janarit tė vitit tė kaluar dhe kjo e 14 janarit e kėtij muaji, por kjo, sigurisht  do  tė ishte shumė mė e dėmshme nėse i mbyllim sytė, pėrpara kėsaj situate e anarkie tė krijuar shtetėrore. Pėr kėtė arsye, ėshtė tepėr e ngutshme dhe shumė e nevojshme qė i  gjithė populli shqiptar tė bashkohet e tė jetė i gatshėm qė nė zgjedhjet e ardhshme qė do tė mbahen, votėn e tyre tė shenjėt ta drejtojnė drejtė me tė vetmen arsye qė tė krijojnė kushte tė favorshme pėr formimin e njė Qeverie Kombėtare e cila duhet tė jetė e bashkuar e ta nxjerr shtypin e vet pėr tė pasur mundėsi pėr tė filluar luftėn sistematike kundėr tendencave qė po bėhe, pėr shtrembėrimin e banalizimin e kėrkesave tė rinisė shqiptare. Pėr kėtė qėllim, tė gjithė shqiptarėt duhet tė bashkohen pėr njė qėllim tė vetėm e pastaj tė fillojmė t’i bėjmė pėrpjekjet e duhura pėr formimin e njė lėvizjeje tė fortė e cila do tė luftojė nėn tė vetmin flamur qė u bartė nga ushtria e Skenderbeut e deri nė shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

     Tė krijosh njė parti qė do tė ketė njė numėr tė madh anėtarėsh, nuk do tė mjaftoj, qė tė bėhet bashkimi i gjithė  shqiptarėve, pasi jemi shumė tė pėrēarė. Mė sė pari duhet krijuar njė bashkim shpirtėror tė qėndrueshėm me tė vetmin qėllim qė ta pėrjashtojmė mundėsinė e rrėmujės e tė konfuzionit qė mbretėron nė radhėt e popullit e partive tė sotme politike shqiptare. Polemikat e hapėta pėrpara gjithė partive ‘demokratike’  shqiptare si edhe punėtorėve e rinisė sė ndėrgjegjshme ėshtė e domosdoshme pėr t’i parė sa tė thella janė mosmarrėveshjet ekzistuese, pėr ēėshtjet e pazgjidhura, pėr luftėn kundėr keqpėrdorimeve, nė tė cilat kanė rėnė e bien nė mėnyrė tė pashmangshme pėrfaqėsuesit e ‘popullit’. Jam shumė i sigurt se rėnia e sistemeve komuniste dhe e atyre diktatoriale ėshtė bėrė pėr shkak tė mungesės sė hapėt tė njė polemike kur shihet haptas se qėndrimet dhe veprimet ndryshojnė nga njėra tjetra.

    Vetėm populli i organizuar nė njė parti tė disiplinuar qė nė vete mbanė karakter thjesht  kombėtare si nė Kosovė, Shqipėri, Maqedoni e Mal tė Zi, e cila duhet tė jetė shtresa mė atdhetare e kohės sė sotme do tė ketė mundėsi ta kryej detyrėn e shenjtė historike ku do tė bashkohen nėn flamurin kombėtar dhe nėn elementet e pėrbashkėta demokratike tė vendit qė do tė mundet ta kurorėzojė luftėn e drejtė tė njė vargu tė tėrė brezash tė kaluar me fitoren e fundit tė UĒK-sė, mbi regjimin e egėr tė pushtetit diktatorial tė Millosheviqit e trashėgimtarėve tė tij. Pėr pozitėn e gjendjen e populli shqiptar nė horizont nuk po shihet asnjė fije shprese se situata do tė tejkaloj shpejtė, pasi qė tė gjitha parashikimet rezultojnė me rezultate negative. Frika nuk ėshtė nga faktori ndėrkombėtar po nga inatet, teket, mėritė e kryeneēėsitė tona tė trashėguara nga mėsimet e sė kaluarės. Humbjet mund tė na vijnė vetėm nga! Turpet e zengjinėve (lexo Qeverisė), nga vdekja e fukarasė (opozitės) dhe mos zbatimi i mendimit tė Kushtetutės (popullit).

 

Prishtinė, mė 22. 01. 2012

 

* ) Autori ėshtė ish i burgosur politik