Nė fokus

 

 

ASNJĖ PUSHTUES NUK MUND TA NDĖRROJ IDENTITETIN SHQIPTAR

Shkruan: Avdi Ibrahimi

 

 

 

     Posa u ēlirua Kosova, nga luftėtarė tė lirisė sė UĒK-sė dhe nga Aleanca perėndimore e SHBA-ja, Serbia nuk e humbi shpresėn pėr tė shkatuar acarim midis shqiptarėve, njėkohėsisht edhe njė ftohje me ato shtete qė ndihmuan ēlirimin e Kosovės. Duke njohur karakterin e disa shqiptarėve tė cilėt ishin tė etur pėr pushtet, para e bajraktarizėm, Serbia po bėnte tė pamundurėn tė nxirrte pėrfitime, pėr tė fituar atė qė e kishte humbur nė luftė. Nė saje tė kėtyre karaktereve tė dobėta tė shqiptarėve dhe rrjetit agjenturor ajo po provonte shanset e fundit pėr ti kthyer shqiptarėt nė targjikė tė Ballkanit dhe nė tė mallkuarit e Europės.

     UĒK-ja me djemtė e vajzat e Kosovės dhe mbarė trojeve shqiptare, qė njė pjesė e kėtyre u flijua pėr liri. Ishin ato ditėt mė tė vėshtira, kur u sulmuam ushtarakisht nga pushtuesi serbo - malazez, qė propagandonte stuhishėm shpifjet nga mė tė ēorroditurat pėr ta bindur botėn se ajo po e ēlironte Evropėn nga shqiptarėt terrorist islamist. Por ishte UĒK-ja qė dha alarmin pėr ta zgjuar gjithė botėn se populli shqiptar qė jetonte dhunshėm nėn tutelėn jugosllavo - serbe, ishte nė prag tė shfarosjes. Ishin djemtė e vajzat shqiptar qė luftuan e u vranė, pėr tja bėrė tė qartė Botės se ēfarė po ndodhte nė Kosovė. Pėr derisa nė luftėn ēlirimtare UĒK-ja kishte merita, e ndaj saj shprehte mirėnjohje i tėrė kombi shqiptar dhe bota progresiste qė kishte ndihmuar ēlirimin e Kosovės. Kjo meritė mirėnjohėse e ēlirimtarėve filloi tė zbehej pas ēlirimit.

     Pas ēlirimit nė Kosovė filluan tė ndodhin gjėra jo tė mira nga disa individ qė u bėnė profiter lufte,dhe treguan hapur apetitet e tyre tė sėmura pėr pushtet e para. Kjo u shoqėrua me nji frikėsim tė mbrendshėm midis shqiptarėve, dhe ndaj kundėrshtarėve politik, me larje hesapesh e hakmarrje apsurde. Kapitalin politik qė e fituan shqiptarėt si viktima tė dhunės dhe terrorit tė egėr serbo-malazez, disa nga individėt qė kishin qenė nė luftė jashtėzakonisht tė merituar aso kohe,mbas lufte me sjelljen e tyre tė papėrgjegjėshme, po e humbnin dita - ditės nė sy tė popullit dhe ndėrkombėtarėve, meritėn dhe mirėnjohjen qė e fituan gjatė luftės ēlirimtare. Disa nga kėta individė ishin figura tė pastra ēlirimtarėsh, tė adhuruar nga populli dhe miqtė qė ndihmuan kėtė luftė tė pastėr ēlirimtare, qėndruan tė pastėr moralisht e politikisht deri nė pėrfundim tė luftės. Por mė vjenė tė habitem pse u dasht qė kėta individ tė hynė nė vallėn e etjes pėr pushtet dhe para, kjo marrėzi le tė mbetėt nė ndėrgjegjėn e tyre tė pėrhumbur tė pas ēlirimit nė Kosovė.

     Beogradi e Podgorica qė nuk kishte mundur me asnji ēmim ti mundėte nė luftė kėta trima tė lirisė, nė kohė paqeje,perms rrjetit agjenturor tė tyre, pėrgjonte ēdo shenjė, pėrpiqej tė kapte ēdo rast jot ė mire, dhe pastaj ti hidhte benzin zjarrit pėr ti pėrēarė shqiptarėt,natyrisht pastaj tė pėrhapė shpifje nga mė tė ndyra, kinse shqiptarėt nuk din tė ndėrtojnė e ta mbrojnė Shtetin. Kjo histori antishqiptare e serbėve tashmė dihet.Dihet mirėfilli ajo qė kishte ndodhur nė tė shkuarėn,por dihet se ēpo ndodh edhe nė tė tashmėn,gabimet tona nė tė kaluarėn nuk po na mėsojnė asgjė edhe sot, fjalori i ashpėr politik midis liderėve partiak, spekulimet qė vijnė si akte destabilizuese nga kozmopolitėt nostalgjik titist, qė kujtojnė se u ka ardhur dita tė pėrfitojnė nga gabimet e politikanėve aktual, nė mėnyrė qė ata titistėt pėrsėri ti sundojnė shqiptarėt.

     Por duhet tė keshė njė mendje tejet naļve tė mendosh diēka tė tillė,se kėta mjeran mund tė dalin nga koshi i mbeturinave ku janė vetėhedhur, ta kthejnė pėrsėri Jugosllavinė e Serbinė, pėr ti sunduar shqiptarėt. Tragjizmin e kėsaj nyje tė errėt nga hamendėsimet e tyre tė cilėt punojnė nė projektet serbe se mund ta kthejnė ushtrin jugosllavo-serbe pėrsėri nė Kosovė. Askush nuk mund ta armiqėsoj popullin shqiptar me Europėn pėr tja bėrė qejfin maskarenjėve kozmopolit titist. Ardhmėria e kombit shqiptarė ėshtė nė familjen europiane, por jo i ndar e i pėrēarė, siē e duan armiqt tanė kozmopolit titisti - millosheviēian.Por tė bashkuar mbarėshqiptarėt do tė jemi nė sofrėn e familjes europiane. Tashmė shqiptarėt si komb, nuk janė mė, as tragjikėt e Ballkanit dhe as tė mallkuarit e Europės.

     Na ka rastisur shpesh tė dėgjojmė nėpėr mjet mediave pėr mafien dhe krimin e organizuar,qė nuk njohin komb e atdhe,dhe ata nuk janė mirėnjohės ēlirimit tė Kosovės nga UĒK-ja dhe Aleanca Perėndimore NATO-ja. Por ėshtė pėr tu habitur  nga disa individ prej politikanėve qė pas luftės ēlirimtare me tė shpejtė u korruptuan, qė ashtu sikurse mafia,frikėsohen nga rendi dhe ligji ashtu si vepron nė Angli, Zvicėr, Gjermani, e nė disa shtete tjera… E keqja e kėtyre politikanėve ėshtė kujtesa e tyre e shkurtėr,veē kėsaj ata dinakėrinė dhe tė korruptuarit na e paraqesin pėr zgjuarsi dhe zotėsi…Kėshtu ata kujtojnė se dredhit e tyre pėr tė bėrė compromise ma armiqtė e shqipėrisė dhe shqiptarėve, po nė dėm tė kėtyre tė fundit,mendojnė se kėshtu mund tė hynė nė familjen e madhe tė kontinentit tone tė quajtur Europė. Ata po harrojnė se shqiptarėt janė nė Europė dhe interesi i sė ardhmės sonė ėshtė tė jetojmė ashtu siē jetojnė europianėt.

     Ishte, Europa dhe SHBA-ja qė na shpėtuan nga gjenocidi serbomadh.Pėr kėtė mbarėshqiptarėt i janė mirėnjohės aleancės Atlantike dhe NATO-s. Ne si popull i Europės nuk na duhen ndikimet politike turke e as arabe, edhe pse respekti pėr ta mund tė ekzistoj pėr shkaqe fetare,por ne para se gjithash jemi shqiptar tė Europės ky ėshtė kontinenti ynė nė tė cilin jetojmė. Tashmė nuk kemi asfarė nevoje pėr nastolgjikėt kozmopolit tė haxhiqmilizmit, se”babai”, ynė ėshtė Turqia, Jugosllavia, rusia, Greqia, nuk na duhet nė asnjė mėnyrė kjo frymė e sėmurė e sė shkuarės antieuropiane. Tashmė mbase ėshtė bėrė e qartė, se raportet tona mbarėshqiptare nuk duhet tė jenė dyfytyrėshe. Europa pėr ne shqiptarėt ka dhėnė mesazhin e qartė gjatė viteve 1997 dhe 1999. Shqiptarėt duhet ti lėnė anash dredhitė e sė kaluarės dhe tė tanishmės. Europa na ka ndihmuar si shqiptar e jo sit ė krishterė, ortodoks apo musliman.

    Pengesat pėr tė qenė afėr Europės, nuk ėshtė asfarė pengese asnjera nga besimet shqiptare qe jane tejet tolerante midis shqiptarėve. Kjo tashmė na ėshtė mbase e kuptueshme. Feja e njetė me pushtuesin nuk duhet tė na mjegulloj idenė e lirisė.Identitetin e popullin shqiptar nuk ka mundur ta ndryshoj asnjeri nga pushtuesit. Por nuk mund tė na ndryshojnė as besimet fetare. Ne jemi njė komb me identitet shqiptar.

Prizren, 22. 01. 2012