Nė fokus

 

 

S T A N D A R D I

I GJUHĖS SHQIPE HALĖ NĖ SY!

 

     „Kijameti do tė bėhet, atėherė, kur ta sundojnė Botėn jokompetentėt“.

- Profeti Muhamet -

     „Gjuha e ndjek rrugėn e vet tė zhvillimit, por, po ashtu, i pranon edhe sugjerimet qė ia jep letėrsia. Pa Danten nuk do tė kishim sot njė italishte tė njėsuar. Kur Dante nė „De vulgari eloquentia“  i analizonte dhe i pėrjashtonte disa dialekte italiane dhe pėrpiqej t`i jepte trajtė njė tė folme popullore, askush nuk mundi ta zbėrthente nėse njė akt i tillė „ i mendjemadhėsisė“ do tė pėrdorej nė njė tė ardhme , qoftė edhe nė Komedinė Hyjnore.“

- Libri: „Si shkruaj“, fq.109. Umberto Eco -

 

 

( Shkruan Isuf I. Bytyqi )

 

 

 

     Nė vende tė qytetėruara mediat janė mbi shtetarėt, kurse te ne jo. E them kėshtu, sepse pėrveē tjerash, RTK e,  posaēėrisht emisioni TARGET mė bėn pėrshtypje, qė sa herė  organizojnė takime,  rrallėherė me disa intelektualė e shumėherė me jointelektualė, bėhen ato. Fjala ėshtė, qė edhe mė bėn tė dyshoj me pėrseritjet e temės  STANDARDI I GJUHĖS SHQIPE.

    Njė punė qė nuk mė pėlqen, debatet, nė tė cilat pėrseriten rreth GJUHĖS STANDARDE SHQIPE. Nuk mė pėlqen edhe mėnyra e organizimit dhe numri i pabarabartė i debatuesve, tė clėt medojnė ndryshe njėra palė nga tjetra. Zakonisht vijė tre  kandidatė, qė njėri nga ata ėshtė jokompetent i gjuhės, por edhe gjuhėtar t`i themi e, njeri ėshtė shkrimtar i cili shkruan nė dialektin Gegė,  kurse nė anėn tjetėr ėshtė i vetmuar njė ekspert i Gjuhės, i cili mbron me tė drejtė Gjuhėn letrare Shqipe,  ta marrim shembull si Isa Bajēinca apo Sala Ahmeti. Ma merr mendja se mė mirė do tė ishte tė ishte edhe njė shkrimtar, i cili shkruan nė gjuhėn STANDARDE SHQIPE, nė mėnyrė qė nė mesin e tyre, tė jetė numri i barabartė. E dyta, se pse nuk sjellin intelektualė tė mirėfilltė, ekspertė tė Gjuhės Sqipe, ata qė me tė vėrtetė do tė na kishin mbushur mendjen se kėta janė gjuhėtarė me vlera tė larta edhe se nė tė vėrtetė dinė diēka pėr te, por sjellin kėtu njerėz, tė cilėt tallen me Gjuhėn tonė edhe me intelektualėt si: Isa Bajēincėn e  Sala Ahmetin.

     Jo mė pak se tri herė brenda dhjetė ditėsh ishin ideotarėt e kosovarizmės: Bardhyl Meta, Migjen Kelmendi edhe Nexhmedin Spahiu, nė RTK. Nė njėrėn herė ishin nė emision: Pr.Dr.Sala Ahmeti, profesore nė Universitetin e Prishtinės, shkrimtari Primo Shllaku edhe publicististi Bardhyl Meta.

     Debati, nuk ishte edhe aq i ftohtė, pasi qė tonet  herė pas here ishin tė larta edhe tė padurueshme. Mirėpo, nė kėtė herė nuk ngjau sikur me profesorin e nderuar  Isa Bajēinca, tė cilin herė- herė e merrnin mendėsh, duke e sulmuar nga tė dy anėt, Migjen kelmendi dhe Rrahman Paēarizi. Por profesoresha Ahmeti, duket se e shfrytėzoi pėrvojėn e mėparme dhe u ndejti hundėve kundėrshtarėve tė STANDARDIT GJUHĖSOR TĖ SHQIPES.

     Ėshtė e vėrtetė se puna shkecore, rreth ngritjes sė Gjuhės Standarde Shqipe, lė pėr tė dėshiruar, por se atė qė kėrkojnė: Nexhmedin Spahiu, Migjen Kelmendi, Bardhyl Meta e tė tjerė, ėshtė absurde dhe anakronike. Ata kėrkojnė diēka e, nuk dine se ēka dhe si! Ata, kėrkojnė atė, qė nuk e dinė se ē`kėrkojnė dhe se si t`ia bėjnė!

     Loja filloi me dy kundėr njėrės, nė kėtė rast;  Bardhyl M. dhe Primo Sh.,  Kundėr Sala A. Sala A., kėmbėngulte nė Gj. Standarde Shqipe, kurse ata dy, kundėr saj. Sala A. kėrkonte Gjuhė Standarde Shqipe, Bardhyl M. donte Gjuhėn Gege, kurse Primo Sh. e donte „Gjuhėn metropolitane Shkodrane“. Sa interesante! Nuk e di qeni tė zotin, do tė thoshte populli.

     Akademiku i kishte bėrė 46 gabime gjuhėsore nė njė shkrim, thot  Bardhyli, emrin e tė cilit nuk ia pėrmend, jo pse ka respekt pėr akademikun X, por se do ta mbajė  qė t`u ngjallė kureshtjen shikuesve tė RTK-sė. Thot se nxėnėsit e shkollės sė mėsme nuk e dinė Gjuhėn Standarde Shqipe, gjė qė edhe unė e besoj, por se kjo nuk ėshtė pasojė e dominimit tė Toskėrishtes brenda Gj. Letrare Shqipe, por se shumė nxėnės, sikur edhe shumė mėsues, gazetarė, politikanė e besa edhe profesorė universiteti, nuk e lexojnė as njė libėr nė vit. Prandaj, pėr pasojė rrjedh mosnjohja e Gjuhės Standarde Shqipe, por mos tė harrojė Bardhyli se ata as Dialektin Gegė nuk e dinė, sepse edhe dialekti i ka rregullat e tij, tė cilat kėrkojnė punė e mund pėr t`i mėsuar. E, gjuha nuk mėsohet duke pirė cigare e ēaj dhe duke biseduar e analizuar, se cili politikan ėshtė mė i miri e cili mė i keqi, por duke lexuar e duke mėsuar

     Thotė se fėmija tanė, nga Kosova ndjehen tė fyer para atyre tė Tiranės me rrethinė, sepse nuk flasin dhe nuk e kuptojnė Gjuhėn Standarde sikur edhe ata tė Tiranės e tė Durrėsit. Teori e ēuditshme qenka edhe kjo! Po, a mė garanton Bardhyli se ata fėmija e Kosovės do ta kuptojnė mė mirė tė folmen e Tetovės, sikur se Gjuhėn Standarde Shqipe? Me siguri se jo. A e di Bardhyli bashkė mė Migjenin e Nexhmedin, se unė ua kam lakmi, kur edhe njė amvise nga Tirana e dėgjoj se si flet aq rrjedhshėm e bukur, ndėrsa mua mė duhet tė mendoj se si tė shprehem para saj. Por se i fyer nuk ndjehem fare, sepse unė e shkruaj Gjuhėn Standarde mė mirė se pothuaj tė gjithė ata, qė nuk e kanė studiuar Gjuhėn Shqipe. Por, kur lexoj nė dialektin Gegė ndjehem i lodhur, kurse nė Gjuhėn Standarde, relaksohem.

      Si Migjeni, ashtu edhe Bardhyli, thonė se kur shkojnė kosovarėt nė Tiranė, ata, pra tiranasit thonė se „erdhen malokėt“. E besoj se do tė ngjet se i kanė dėgjuar kėto fjalė, por se kėto janė ose fjalė rruge ose kafenesh e, ata mos tė merren me fjalė kafenesh e tė rrugės, sepse kjo mud t`u n dodhė  edhe nė Rahovec, kur njė rahovecli e dėgjon dikė qė flet shqip, thotė  „ja, ky ėshtė selak (fshatar). A t`i akuzojmė tė gjithė rahoveclitė se po na pėrbuzin? Unė mendoj se jo. Mė poshtė shton Bardhyli duke thėnė se ėshtė bėrė bunkerizimi i Gjuhės Shqipe dhe  ėshtė dogmatizuar ajo dhe, se Standardi i Gjuhės Shqipe duhet tė bėhėt ABDEIT, qė do tė thotė tė ristaurohet, qė edhe unė pajtohem me te, se gjuhėtarėt duhet tė punojnė mė intenzivisht, sepse ėshtė koha e Globalizimit dhe se kanė vėrshuar njė mori fjalėsh tė huaja drejt gjuhės sonė, qė sipas tij, kjo qenka sėmundja e `72-shit e, ky, pra Bardhyli na qenka shumė  i shėndoshė! Por unė mendoj se ne nuk duhet ta rrėnojmė  atė.

     Ndėrsa shkrimtari Primo Shllaku, emrin e tė cilit pėr herė tė parė e dėgjoj nė emisionin TARGET, gjė qė nuk do tė thotė se nuk ėshtė njė shkrimtar me vlerė,  qė  do tė thotė se qenka nė mėsin e 52 shkrimtarėvė qė po shkruajkan Gegėrisht e, unė  po habitem, qė aq shumė shkrimtarė paskemi, qė as nė SHBA s`ka aq shkrimtarė tė gjallė, por unė e njoh Agron Tufėn e gjallė edhe shkrimtarin e madh, ndjesė pastė Martin Camajn, qė shkrimet e tyre janė nė gegėrishte, kurse tjerė jo. Por ta lėmė atė. T`i kthehem temės: Primo Sh., e do me kėmbėngulje Gjuhėn „Shkodrane“ e, Bardhyli e do Gjuhėn „Gegnishte“. Por, unė kam frikė se do tė ngritet Prof. Dr. Fadil Sulejmani e, ta kėrkonte Gjuhėn Tetovare e, ai ėshtė njė gjuhėtar i spiktur dhe do tė na bėnte telashe me argumentimin, qė do t`i bėntė gjuhės sė tij, sepse ai ka edhe kompetecė mbi gjuhėn, kurse kėta nuk po dikan gjė, vetem se thonė, qė duhet tė ndėrrohet Standardi i Gjuhės Shqipe, por  se si? Nuk po ditkan!

     Thotė qė tė hiqet Aparteidi mbi Gegnishten, Primo Shllaku, sepse kur humbet Gegnishtja, humben kėngėt e kreshikėve. Tė bėhet liberalizimi i Gegnishtes, thot P. Shllaku. Kurse unė mendoj se ky ėshtė kompleksi i Provincializmit dhe jo qėllim i mirėfilltė i tij me shokė.

     Problemi mbi problemet ėshtė sipas tyre Paskajorja, qė janė bėrė mėrak nė tė si djalli nė sy tė bretkocės, kurse Standardi Gjuhėsor Shqip, halė nė sy!  Dhe se Primo Shllaku shton duke thėnė se. „fjalėt e huaja kanė hy nė Gjuhėn Shqipe si delja e zezė nė kope“. Por unė mendoj mė tej: se fjalėt e huaja bashkė me kosovarizmat, me tė vėrtetė kanė hy si njė apo shumė dele tė zeza brenda Gjuhės Standarde Shqipe, pėr tė cilėn aq mund ėshtė bėrė dhe ėshtė duke u bėrė. Se „Gegnishtja“  ėshtė gjuhė Sintetike“, shto duke thėnė P.Shllaku, qė unė do tė thosha se Gėgėrishtja, nuk ėshtė gjuhė, por se ėshtė dialekt i gjuhės edhe, se Gjuha shqipe ėshtė gjuhė analitike dhe se asnjėherė s`kishte rregulla tabu brenda saj. Qė mė  nė fund Primo Shllaku  vjen deri tek ideja e njė marrėveshjeje, e cila do ta sillte njė kompermis.

     Ndėrsa profesoresha Sala Ahmeti, pėrpiqej brenda mundėsive, qė i kishte, jo se s`kishte kompetncė, por se ata e pengonoin duke reaguar rend e pa rend, pėr ta argumentuar Standardin se, kjo ėshtė njė Normė, tė cilėn e zbatojnė tė gjitha gjuhėt e popujve tė civilizuar tė botės, prandaj edhe ne duhet ta kemi, si dhuratė tė cilėn e kemi nga gjuhėtarėt mė tė spikatur e, qė kanė studiuar nė universitetet mė pestigjioze tė Europės. Ne e kemi Gjuhėn e Naimit.

     Me tė drejtė Sala Ahmeti e arsyeton ēėshtjen se simpatizuesit e Gegėrishtes, as vet nuk e dinė Gegėrishte, sepse edhe ajo i ka rregullat e saj. Kurse, unė them se kėta „Gegnistat“, „Shkodranistat“ edhe „Kosovaristat“, me pėrgjegjėsinė mė tė madhe e them se shumė me kujdes flasin Gegėrisht, madje aq larg shkojnė, sa qė edhe e dhunojnė ngapak gjuhėn e tyre tė bukur, qė sa mė gegėristė tė jenė. Kjo, qė mendoni dhe flitni ju, shtoi duke thėnė  Sala Ahmeti, „ėshtė anakronike, sepse ta mėsojnė Standardin, nuk do tė thotė ta dinė tė gjithė atė“. „Gjuha Standarde ėshtė gjuhė intitucionale, shkresat tė bėhen me te, sepse ėshtė e konsoliduar.  Ne duhet ta mbrojmė atė nga gjuhėt e huaja“, tha Sala Ahmeti.

     Nuk e di se kush fshihet pas kėtij mendimi dhe kujt i konvenon ndarja e Gjuhės Shqipe nė dysh, por se ma merr mendja se kėtu fshihet njė dorė e zezė, tė mos them shumė duar tė fuqishme dhe se kanė interesa antishqiptare pėr ta ndarė Shqipen nė dysh. Kėtu mund tė jenė: SOROS, UDB, Al Kaida e dreēi i mallkuar qoftė me ta, tė cilėt nuk ua donė tė mirėn Shqipes dhe as  shqiptarėve. Kjo, pra ėshtė bukė me  gjak, qė njė ish ushtar i Lirisė, mė tha se „njė pjesė e mediave, ma merr mendja qė e hanė bukėn me gjak, duke u mundėsuar edhe qarqeve antishqiptare, pėr tė krijuar Identit tė ri, i cili do tė shkon doemos nė dėm tė shqiptarėve e, nė dobi tė armiqve tanė“. Ma merr mendja se me tė vėrtetė e hanė bukėn me gjak, pėr arsye se shefat e tyre e shefat e shefave tė tyre ua kushtėzojnė punėtorėve tė mediave shqiptare, qė sa mė shumė mjegull tė bėjnė, nėpėrmjet tė lloj-lloj emisioni, qė edhe vetė nuk pajtohen me to.

     Shumė gazetarė, janė tė detyruar tė shkruajnė e t`i shajnė edhe personalitetet kombėtare, qė me dėshirė nuk do t`i shanin, por se ndikimi mund tė jetė aq larg, sa edhe fėmija e tyre e gratė do t`u bėnin presion, qė nėse i kundėrshtojnė shefat e tyre, do tė konfrontohen edhe me fėmijėt e tyre, pėr shkak tė rrezikimit me humbje vendpunimesh. Prandaj janė gazetarė tė varur, qė do tė thotė se varen nga tė ardhurat, tė cilar me shkelėm nė qafė i fitojnė.

     Mbetem, me shpresė qė edhe mediat, njė ditė do tė jenė tė pavarur e, tė shkruajnė gazetarėt atė qė mendojnė, nė qoftėse  edhe  gabim e kanė, por se jo atė qė e dinė se gabim ėshtė e, detyrohen ta thonė e ta shkruajnė. E sa i pėrket Gjuhės Shqipe, tė bėhet ligji, i cili do ta mbrojė Standardin, sepse duke e mbrojtur Standardin Gjuhėsor  do ta mbrojmė Identitetin Kombėtar e do tė shkojmė drejt Bashkimit Kombėtar. Ashtu qoftė.

Minhen, 04. 02. 2012