Nė 11 vjetorin e vdekjes sė atdhetarit dhe humanistit Ramiz Kukleci

 

RAMIZ KUKLECI

ATDHETAR DHE HUMANIST I SHQUAR

 

 

     Ramiz Kukleci u lind me 01. 10. 1928 nė fshatin Isniq tė Deqanit. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, tė mesmen nė Pejė, ndėrsa shkollimin e lartė e kreu nė Prishtinė. Qysh nė moshėn rinore punoi me pėrkushtim pėr ēėshtjen kombėtare, fillimisht si mėsimdhėnės nėpėr shumė fshatra tė Kosovės e mė vonė edhe nė Prishtinė, duke pėrhapur kėshtu rrezet e diturisė, tek brezi i ri, nė mėnyrė qė tė bėhen tė dobishėm pėr kombin tonė. Puna e Ramiz Kuklecit nuk shihej me sy tė mirė nga pushtetit i atėhershėm, prandaj dhe transferohej nga njė fshat nė tjetrin.

     Pas 18 viteve nė arsim, regjimi komunist atė e largoi pa dėshirėn e tij nga profesioni qė aq shumė e deshi. Ai u largua nga arsimi, por nuk u mposht dot nga UDB-shėt e Kosovės, tė cilėt vazhdimisht i bėnin presione tė ndryshme. Ai ishte i dashur dhe kėshilldhėnės pėr tė gjithė ata qė kishin vetėdije kombėtare dhe pėr kėto cilėsi tė tij, nė lagjen Kodra e Trimave ku jetonte, gėzonte njė respekt tė madh.

     Ai ishte kryetar i kishillit pėr pajtimin e gjaqeve dhe ngatrresave, shumė mė pėrpara se tė fillonte Aksioni i pajtimeve tė gjaqeve. Gjithmone thoshte “Vrasjet dhe ngatrresat mes shqiptarėve janė tė dėmshme dhe shkojnė nė shėrbim tė regjimit serbė”. Njė kohė ishte edhe kryetar i suksesshėm i Klubit Futbollistik “Flamurtari” tė Prishtinės.

     Ramiz Kukleci, ishte edhe kryetar i Shoqates Bamirėse “Nenė Tereza” nė Kodrėn e trimave dhe njihej si humanist i madh. Ai kontriboi shumė nė hapjen e Ambulancės sė parė nė Kosovė, qė punonte nė baza vullnetare sė bashku me tė madhin Anton Ēeta. Mė vonė u angazhua nė Shoqatėn pėr Kthimin e Shqiptarėve tė Shpėrngulur nga trojet e veta, dhe ishte Kryetar i degės nė Prishtinė. Gjithmonė thoshte se Serbinė vetėm pushka e largon nga trojet tona, dhe pėr kėtė arsye qysh nė fillim u angazhua nė Partinė Republikane tė Kosovės, si anėtarė i Kryesisė, sepse kjo parti edhe me program angzhahej pėr ēlirimin e Kosovės me luftė tė armatosur.

     Edhe pėrkundėr angazhimit nė PRK, kontaktet me veprimtarėt e ilegales nuk i shkėputi dot pėr asnjė moment, pėrkundrazi i shpeshtoi ato edhe mė shumė. Shpesh thoshte: “Ėshtė sakrifica jonė qė do ta sjelli Lirinė, e jo ndejtja duarkryq, siē propagandonte kreu i LDK’sė”.

     Ndaj Ramiz Kuklecit, ēdo ditė shtohej dhuna psikofizike nga organet e sigurimit serbė, nuk e lenin tė qetė, prandaj edhe detyrohet ta braktisė Kosovėn dhe vendoset nė Gjermani. Nė Gjermani, pėrkundėr shėndetit jo tė mirė, nuk u ndalė nė punėn e tij pėr bashkimin e mėrgimtarėve, tė cilėt ishin tė pėrēarė nga partitė politike. Dhe kėtė mision e kreu duke vepruar nė kuadėr tė Shoqatės sė Intelektualėve Shqiptarė nė Mėrgim, si kryetar i saj.

     Ramiz Kukleci me daljen e UĒK’sė nė skenė pati thėnė, se “tani liria nuk ėshtė larg”, dhe duke qenė i bindur nė kėtė gjė, nuk kurseu asgjė pėr ta ndihmuar kėtė ushtri tė lavdishme. Pėr kėtė qėllim ai mori pjesė nė shumė tubime e demonstrata qė i organizonte Lėvizja Popullore e Kosovės, nė perėndim si nė: Shtutgart, Bon, Berlin, Frankfurt, Vjenė, Cyrih, Bern, Bruksel, Paris e Rambuje etj.

     Ramiz Kukleci, punoi dhe veproi deri nė ditėn e fundit tė jetės sė tij, deri mė 31 mars 1999, kur vdiē nė Isny tė Gjermanisė. Ai u nda nga jeta vetėm 2 muaj e 10 ditė para sė tė ēlirohej Kosova, tė cilės ia kushtoi tėrė jetėn. Njė vit mė vonė eshtrat e Ramiz Kuklecit dėrgohen nė Kosovė, dhe me nderime tė larta nga Trupat e Mbrojtjes sė Kosovės rivarroset nė fshatin e tij tė lindjes nė Isniq tė Deēanit. Nė kėtė ceremoni madhėshtore  morėn pjesė mijėra Shqiptarė nga tė gjitha trojet etnike dhe shumė personalitete politike dhe ushtarake, qė ia sollėn lirinė Kosovės.

     Nė kėtė 81 vjetor tė lindjes sė kėtij atdhetari tė shquar tė ēėshtjes sonė kombėtare, Kosova ėshtė e pavaruar. Ramiz Kukleci shpeshherė nėpėr oda tė burrave thoshte: ”Ne duhet tė punojmė dhe tė sakrifikojmė ēdo ditė, nė mėnyrė qė nipat e nipave tanė ta gėzojnė lirinė”!, por falė mundit dhe sakrificės sublime tė UĒK’sė dhe burrave si Ramiz kukleci, liria erdhi me shpejt, dhe atė sot e gėzojnė djemtė dhe nipat e tij, e gėzojnė tė gjithė shqiptarėt e Kosovės.

Lavdi jetės dhe veprės sė Ramiz Kuklecit!

Lavdi tė gjithė dėshmorėve tė Kombit!

 

*  *  *

Me rastin e 11 vjetorit tė vdekjes sė Atdhetarit Ramiz Kukleci, botojmė edhe njė poezi tė recituar nga Esat Loshi, kushtuar kėtij atdhetari e humanisti  tė madh.

 

Me Ju lule Lirie
Patriotėt janė rreze diellore,
nėnshkrues tė pavdekshmėrisė,
vdekje bardhė lule lirie janė.
Bjeshkė jona, gjakė yni,

frymėmarrje nė trollin e lirė shqiponjash.
Ramizi ėshtė kėtu me ne,
Qiell kaltėrsie pa re tė zeza,
Kjo tokė lindė ēdo herė atdhetarė,
pėr bija dhe bijė bujarė.
Na shanė, na vranė zuguritė,
por vranė e shanė vetėn e tyre,
se rrufe zemre shpirti njerėzor,
godet pėr vdekje shėmtinė.
Se je nip i Demė Ali Pozharit
i njė gjaku me Ahmet Delin,
prej Agronit e Teutės

deri te Skenderbeu patėt udhėtuar,
me djalėrinė e Ushtarėve tė UĒK’sė dhe
tė Adem Jasharit.
Sot kemi festė nė Isniq,
Kosova ėshtė kėtu plotė miq,
kėnga mė e bukur ėshtė ajo
qė heronjėve, patriotėve ju kushtohet.
Jeni Kurorė lulesh qė ju mbajmė nė shtege balli,
tė gjallė nė mesin tonė,
pėr Ju gjithmonė rreshkė malli.

 

( Pėrgatiti moderatori i Pashtriku.org, 28. 03. 2010 )