Korrespondenca e mbretit Shqipėrisė me udhėheqėsit e fashizmit

 


LETĖRKĖMBIMET E  AHMET ZOGUT

ME DUĒEN DHE HITLERIN


        Shkruan:
Dorina TOPALLAJ


        Letra dilnin nga Oborri Mbretėror e tjera vinin drejt tij, lidhnin Shqipėrinė e vogėl me Italinė e Gjermaninė e madhe. Mbreti Zogu I, niste drejt udhėheqėsve fashistė, Musolinit e Hitlerit, urimet e ngushėllimet e kortezisė, por edhe kėrkesat pėr marrėveshje do zhvillonin shtetin shqiptar. Gazeta “Tirana Observer” boton sot njė pjesė korrespondencės mes tre diktatorėve, ku dalin pah dyja kėto anė. Zogu, i cilėsuar si njė nga diplomatėt shqiptarė mirė gjitha kohėrave, shpalos kėto letra qėndrimet dhe artikulimin e diplomacisė tij. Pesė nga kėto letra janė dėrguar nga Shqipėria, ndėrsa njėra ėshtė pėrgjigjja Musolini i ka kthyer Zogut.

 

Mbreti Ahmet Zogu I - Benito Musolini - Adolf Hitleri


        Letrat janė dėrguar kohė ndryshme, kur Zogu ishte kryeministėr i Shqipėrisė dhe ministėr i Jashtėm i saj e pas kur ai u shpall mbret i Shqipėrisė. Ato janė shkruar gjuhėn frėnge, e cila atė kohė ishte gjuhė ndėrkombėtare, ashtu siē ėshtė anglishtja sot. Koka e telegramit me stemėn e shqiponjės dykrerėshe, pėrmban datėn, orėn e nisjes, adresėn, madje dhe numrin e fjalėve pėrmban. Letra dėrguar Benito Musolinit, ndėrsa Zogu ishte kryeministėr i Shqipėrisė, bėn fjalė pėr pėrcaktimin e formės qeverisjes Shqipėrisė si Republikė. Zogu i shpreh projektet dhe nismat do ndėrmarrė pėr krijuar stabilitet politik vend.

 

        Ndėrkohė njė letėr Musolini ia dėrgon Zogut, vihet re interesi i qeverisė italiane pėr Shqipėrinė. Duēja e siguron Zogun pėr marrėveshjet dhe pėr miqėsinė e tij. Ndėrkohė janė edhe tri letra tjera, Zogu ia ka dėrguar Adolf Hitlerit. tria ato janė nisur drejt Berlinit vitin 1937, dy vjet para se fillonte Lufta e Dytė Botėrore. Letra drejtuar kancelarit Gjermanisė pėr njė katastrofė, ku ka humbur jetėn edhe drejtuesi i Hindenburgut, shpreh dhimbjen dhe mbėshtetjen e mbretit Zog pėr ngjarjen dhe viktimat. Ndėrkohė, dy letrat e tjera, njėra dėrguar 25-vjetorin e pavarėsisė Gjermanisė dhe tjetra pėr 1 Maj, me rastin e Festės Kombėtare.

------------------------

Madhėrisė tij, Zogu I, mbret i shqiptarėve


        Ju jam thellėsisht mirėnjohės Madhėrisė Suaj pėr letrėn dėrguat, cilėn shprehnit shqetėsimin tuaj lidhje me rastin e firmosjes marrėveshjeve reja midis vendeve tona. Ndjenjat e shfaqura nga Madhėria Juaj gjejnė mbėshtetje plotė nga qeveria fashiste dhe nga i gjithė populli italian kundrejt shtetit fisnor shqiptar dhe Sovranit tij. Marrėveshjet e firmosura Tiranė janė tepėr rėndėsishme pėr zhvillimin e raporteve mes Italisė dhe Shqipėrisė, mbėshtetura miqėsi, forcimi i cilės ėshtė shenjtėruar, nga prova e fundit, cilėn shteti dhe populli italian e kanė vlerėsuar me gjithė vlerėn e tij. Ndaj, konkluzionet e marrėveshjeve Tiranės, bėra mundura nga urtėsia dhe vullneti i mirė i Madhėrisė Suaj janė pritur me sadisfaksion Itali, dhe si njė ogur i gėzuar pėr ēuar pėrpara bashkėpunimin italo-shqiptar.


        Madhėrisė Suaj i shpreh dashamirėsinė time, pėr vendimin e Tij personal, pėr kėtė vepėr pėrbashkėt, e cila ka bėrė mundur arrihet ky rezultat i kėnaqshėm, dhe siguron miqėsinė time devotshme.


Romė, 30 mars 1936 Musolini


-----------------------

Shkėlqesia Juaj, Musolinit

 

Presidenti i kėshillit dhe ministri i punėve Jashtme qeverisė

Madhėria Juaj, mbreti i Italisė, Romė

 
        Me njė dhimbje madhe, qeveria shqiptare mėsoi lajmin e atentatit ndodhur territorin grek, ku humbi jetėn gjeneral Fellini dhe personeli i delegacionit italian. kėtė ēast hidhur dua t’u shpreh keqardhjen qeverisė madhėrisė suaj. Qeveria shqiptare bashkohet me dhimbjen ka qeveria mbretėrore nga humbja e kėtij gjenerali shquar, ishte dhe njė mik i devotshėm e i dashur pėr Shqipėrinė. Vendi ynė do mbajė pashlyer kujtimin e tij pėr shėrbimet e ndryshme ai ka bėrė pėr ēėshtjen shqiptare. Populli shqiptar do ta kujtojė gjithnjė me njė ndjenjė thellė. jetė i paharruar kujtimi i gjeneral Fellinit.

 

Presidenti i Kėshillit Ministrave shtetit shqiptar A. Zogu

 

---------------------------------------


Benito Musolinit, president i kėshillit dhe ministėr i Punėve Jashtme, Madhėrisė Tij, mbretit Italisė, Romė


        Unė do pėrmbush njė nga detyrat e rėndėsishme dhe me sa ju dini, Shkėlqesia Juaj, qeveria unė kam nderin drejtoj ėshtė e pranishme para Asamblesė Kushtetuese dhe mori unanimitetin pėr besimin tuaj. Nga ana tjetėr, Asambleja Kushtetuese do pėrshtatet pėr shtetin shqiptar si njė regjim pėrfundimtar. Republika do jetė forma pėrfundimtare, do pėrcaktohet pas. Duke pasur drejtimin e punėve publike Shqipėrisė, njė nga shqetėsimet e mia mėdha, ėshtė vendos kėtė shtet njė administratė aftė, kėnaqė nevojat e kohėve moderne. inaugurojmė njė periudhė zgjatur stabiliteti politik, pėr arritur kėto qėllime, sigurisht pėrbėjnė elementė fortė pėr paqen Ballkan. Unė mund kem besim mirėsinė tuaj dhe asistencėn morale qeverisė italiane ka kontribuar mėnyrė efikase shpalljen e pavarėsisė Shqipėrisė. Kam dėshirė njoftoj Shkėlqesinė Tuaj, se do t’i pėrmbush me pėrparėsi gjitha detyrat, marrėdhėniet e miqėsisė me gjithė superfuqitė dhe kultivoj marrėdhėniet e fqinjėsisė mirė me vendet kufitare. Pėrfitoj nga rasti iu pėrcjell edhe konsideratėn time lartė.


---------------------------------

Ekselencės Tij, Adolf Hitler Kancelar i Reichut


        Berlin
       “ momentin kur populli gjerman kremton me njė mburrje denjė regjimit tij Festėn Kombėtare ditės parė Majit, shpejtoj t’i shpreh ShkėlqesisėUej urimet e mia sinqerta dhe duke pėrfituar nga ky rast i lumtur, i pėrsėris urimet e mia nxehta pėr prosperitetin edhe madhėshtinė e Reichut, si dhe pėr lumnin personale t’Ekselencės Suaj”.


ZOG I


----------------------------------------

Shkėlqesia e Tij, Adolphe Hitler Fuhrer,

 

        Berlin

        Fjalėt me cilat Shkėlqesia Juaj ka dashur shprehė ndjenjat e ngrohta, sinqerta e miqėsore kundrejt meje dhe Shqipėrisė me rastin 25-vjetorit pavarėsisė, kanė prekur shumė. Duke falėnderuar Shkėlqesinė Tuaj me gjithė zemėr dhe me shumė sinqerisht, i kam parasysh urimet kam bėrė pėr madhėshtinė dhe zhvillimin e lavdishėm kombit gjerman, po kėshtu ju uroj edhe lumturinė personale Shkėlqesisė.

 

(Pashtriku.org – 16. 10. 2007)