Artikuj nga fronti i Luftės sė Parė Ballkanike

 

Ēfarė raportonte gazetari danez nga frontet e

luftės pushtuese serbe - nė tetor-nėntor 1912

 

 

Lexo: Artikujt nė gjuhėn daneze, tė ilustruara edhe me fotografi

 

 

Hyrje

 

Nga lektori Palle Rossen, Brenderup

Version 1.7. - 16.12.2003

 

    Kjo seri artikujsh qė ėshtė vėnė nė internet, e kam gjetur pothuajse rastėsisht. Qė nga 1992, kam ndjekur me interes zhvillimet nė Ballkan duke patur nė vemendjen kryesore mardhėniet midis Shqipėrisė dhe Kosovės. Mė ka bėrė pėrshtypje literatura shqiptare, kėshtu qė pėrveē zhvillimeve nė realitet kam lexuar edhe shumė vepra historike mbi ēėshtjen.

 

    Njė ditė jam ulur me kėrkuesin letrar Robert Elsies, i cili ka shkruar librin ”Kosovo in the Heart of the Poeder Keg” ( Nee York 1997 ). U befasova kur gjeta njė citat nga njė gazetar danez Fritz Magnussen, qė ishte korespondent i gazetės daneze “RIGET, pėr Luftėn e Parė Ballkanike nė vjeshtėn e v.1912. Artikulli i dates 7 nėntor ishte i vetmi qė unė mund tė marr. Kjo i dha atij njė famė afat shkutėr. Ai ishte i pari qė solli nė vemendje masakrat serbe nė Kosove dhe Maqedoni. Elsie ka marrė kėtė citat nga austriaku Leo Freundlich nė librin e tij ”Albanians Golgatha - Anklageakten eide die Vernichter des Albanervolkes” ( Eien 1913 ), dhe e gjithė pėrmbajtja e librit ėshtė njė ripublikim i ”Poeder Keg”, faqe 338-360.

 

    Mbaja mend pak se kisha tek gazeta RIGET lidhur me gazetarin e njohur Franz von Jessen ( 1870 – 1849 ), por gjithėsei nuk kisha dėgjur kurrė pėr Fritz Magnussen. Pėr kėtė vendosa qė ta lexoja kėtė artikull   Bibliotekėn Shtetėrore.

 

    RIGET ishte njė gazetė me njė projekt ambicioz qė pati njė jetė shumė tė shkurtėr, nga nentori i 1910 deri nė dhjetor tė 1913. Kryeredaktori i parė ishte Franz von Jessen, i cili kishte bėrė njė pjesė tė madhe tė punės pėrgatitore pėr tė gjetur para dhe nėnpunės. Pėrmbajtja e gazetės duhet tė ishte kombėtare dhe forsvarvenlig. Njė pjesė e rrethit tė botuesve kishin dėshirėn qė tė ishte njė gazetė e majtė, mbėshtetėse e qeverisė sė Berntsen/Neergaard. Nė tė kundėrt Franz von Jessen dėshironte njė gazetari tė pavarur. Nė dy paragrafe tė veprės sė tij ”Mit Livs Egne, Hændelser, Mennesker” IV (Kopenhagen 1946) tregon pėr pėrgatitjet dhe problemet e shumta qė lindėn shpejt.

 

    Mbas 38 ditėsh shkrimtarėt L.C.Nielsen, Johannes V. Jensen dhe Ludvig Holstein duhet tė largoheshin nga gazeta me propozim tė von Jessen. Pėr kėtė ēėshtje u shkruajtėn shumė artikuj tė cilat dėmtuan imazhin e gazetės. Gazetarėt mbėshtetėn von Jessen i cili qėndroi nė kėtė positė deri nė gusht 1912, por duke pėrballuar shumė intriga dhe prapaskena. Ai pati mosmarrėveshje me bordin drejtues, mbi pėrmbajtjen politike, rėnie tė ardhurave finaciare dhe rėnie tė abonimeve. Pėrveē kėsaj gazeta u prezantua si njė gazetė cilėsore dhe serioze, qė i kushtonte shumė vėmendje ēėshtjeve tė jashtme dhe tė kulturės. Gazeta kishte punonjės tė zotė. Von Jessen si redaktor u zevendėsua nga Hans Boesgaard, por e ruajti njė lloj lidhje me gazetėn. Ai tha po kur Hans Boesgaard i kėrkoi tė ishte korespondeti i gazetės kur filloi Lufta e Parė Ballkanike nė tetor 1912. Ai mbuloi ēėshtjet e luftės nga ana e palės turke dhe mė pas kontributi i tij pėr gazetėn pushoi.

 

    Ka qenė e vėshtirė pėr tė gjetur shumė infromacione mbi Fritz Magnussen (1878-1920). Ai ka qenė piktor dhe artist i arteve figurative. Pėr njė kohė tė shkurtėr ai ka qenė i martuar me Edit Nebelong, qė sot kujtohet si shkrimtarja me emrin Edith Rode, e cila ka shkruar faqen kulturore nė gazetėn RIGET. Aresyeja pse ai u bė njė korrespondent luftėn nė krahun serb, unė nuk i di, por ai ishte aty praktikisht qė nga fillimi.

 

    Mbas kthimit nė shtėpi ai u angazhua nė gazetėn RIGET. Pėrshtypja e parė kryesore pėr tė ėshtė se ai ėshtė njė gazetar skandinav qė vepron nė njė ambjent tė huaj dhe provon tė mbajė pavarėsinė e tij dhe tė ndajė me tė tjerėt gjithēka qė ai personalisht pėrjeton. Qė nė artikullin e tij tė parė ai ėshtė skeptik mbi censurėn dhe ai humbet shpejt besimin pėr konferencat zyrtare tė shypit. Kur ai pėrmend dekretin mbi lirimin e tė burgosurve tė Mbretit Petar, ėshtė njė infromacion qė ai e ka marrė nga burime zyrtare por ėshtė hera e vetme qė ai pėrdor informacion tė tille direkt. Nė herėt e tjera ai i drejtohet burimeve vetiake ose pėrmbledh pėrshtypjet e tij. Kur ai nė 12. 11. 1912 pėrmend masakrėn shqiptare pran Kumanovės (Gra dhe Femijė tė shpuar me bajoneta) nuk mund ta dimė nėse kanė qenė bandat shiptare qė e kanė marrė kėtė veprim apo bėhet fjalė pėr njė propagand serbe. Por ne dimė qeė F.M e ka marrė kėtė tregim nga njė ushtar qė ka jetur 8 vitet e tij tė fundi nė Berlin. Kėtu duket qartė lidhja qė F.M ka besim tė plotė nė burimet e marra personalisht.

 

    Ka mundėsi qė ėshtė kjo pjesė qė e bėn Freundlich tė shkruajė pikpamjet e tij pro serbe. 3000 shqiptarėt e vdekur pėrmenden kėtu si tė vdekur nė luftė. Por kur F.M bėhet i qartė mbi ēka ka ndodhur ai i jep njė mesazh tė qartė nė telegramin special dhe artikullin 12.11. 

Nė 15.11 ai shkruan qė “Serbėt kanė tė drejtė qė tė gezohen”. A ėshtė mendimi i tij apo duhet tė jemi tė vemendshėm tė besojmė qė siē ka bėrė tė ditur vetė – korrespondentėt e luftės janė tė regjur me shpėrthimet tė fuqishme tė gėzimit kombėtar? Nė tė njetin drejtim ai pėrmend qė gazetarėt gjemanė dhe austriakė janė zhdukur nga festa dhe shton: “ato gjithėsesi nuk i perkasin shtėpisė kėtu“. Kjo ėshtė menduar si njė porpagandė serbe apo si njė shprehje direkte e mendimit tė tij. Fjalia nė vijim tė lejon tė kuptosh se ai ka dashur tė japi njė atmospherė tė zakonshme: “mungesa e dashmirėsisė ndaj elementeve gjermanike nuk mund tė fshihet. Konflikti ėshtė nė ajėr”.

 

    Pėrshtypja ime ėshtė qė ai, ndoshta pėr shkak tė censurės, ndėrmerr njė balancim tė hollė pėr tė mbrojtur pavarėsinė e tij gazetareske dhe njėkohėsisht tė shprehi saktėsisht atė qe ai do.

 

    Nė njė moment kur ai bėhet i qartė pėr masakėr dhe shfarosje ai zgjedh qė fshehurazi tė dergojė mesazhin. Ai shkruan telegram special jo mė vonė se data 3 nėntor (1912) dhe ky mesazh u shtyp nė RIGET nė datė 7 nėntor. Nuk ėshtė e lehtė tė kuptosh se si ka punuar censura. Por puna e tij nuk ka qenė efektive dhe ka patur mungesė tė prėkthyesve danezė. Por, a mund tė themi se vonesa nė informacion ėshtė vetėm pėr shkak tė kaosit dhe konfuzionit? Apo bėhet fjalė pėr njė arrogancė tė pastėr? Apo ndoshta “gardinanėt e burgut“ e kanė vonuar dėrgesėn e informacioneve vetė?

 

    Ėshtė e mahnitshme se si njė gazetė e vogėl me njė buxhet tė dobėt, ishte nė gjendje tė dergonte korrespondentė nė Luftėn e Parė Ballkanike.

 

    Aresyeja e Luftės sė Parė Ballkanike ishte dobesimi i Perandorisė Osmane. Italia nė shtator 1911 i kishte deklaruar luftė Turqisė dhe kishte arritur nė tike nė Tripolis. RIGET raporton nė mėnyrė tė vazhdueshme mbi luftėn. Kjo luftė mbaroi me paqe nė mesin e tetorit 1912, ku Turqia humbi zotėrimet e fundit nė Afrikė. Mbas kėsaj Bullgaria Greqia dhe Serbia i shpallėn Turqisė luftė. Mali i Zi ishte anėtari i katėrt i aleancės sė re qė i hapi luftė nė 8 tetor (1912). Ėshtė me interes tė shihet se kėto katėr vende kristiane i shpallėn luftė Turqisė pa u kėshilluar me Fuqitė e Mėdha. Serbėt e mbėshtetėn shpalljen e luftės me aresyen se donin tė siguronin zbatimin e Traktatit tė Berlinit tė vitit 1878 dhe shpallėn autonominė pėr tė krishterėt. Kėto katėr vende u bashkuan dhe kishin bėrė njė seri marveshjesh tė fshehta. Turqia u kap nė befasi dhe e gjeti veten nė njė luftė me katėr fronte. Befasia vazhdoi me Serbinė qė shumė shpejt arriti tė pushtonte pjesėn mė tė madhe tė Maqedonisė dhe Kosovėn.

 

    Tė 10 artikujt qė gjenden, duken interesante si nga gjuha edhe nga pėrmbajtja. Shumica e problemeve me gjuhėn ėshtė se ėshtė pėrdorur gjuhė e vjeter por qė gjatė leximit duken si pjesė pikante tė mėnyrės sė tė shkruarit. Duhet tė jemi tė vemendshėm qė vazhdimisht pėrdoret fjala moderne Albansk nė vend tė fjalės qė ai pėrdorte shpesh nė artikuj qė ishte Albanesisk.

 

    E kaluara si piktor e Magnussenit ndihet qartė. Ai ka njė veti qė tė riprodhojė pėrjetimet nė njė formė shumė tė kuptueshme, qė lexuesi qartė mund tė krijojė pėrfytyrimet mbi situatėn dhe atmosferėn. Nuk janė vetėm shprehja e mendimeve qė janė tė qarta, por edhe pėrjetimet e zhurmės, nuhatjes, tė ftohtit, motit dhe natyrės janė pjesė e pėrshkrimeve tė tij. Ai arrin qė tė riprodhojė nė mėnyrė tė saktė dhe me detaje ngjarje, si: festat pėr pushtimin e Yskybsit, gjakderdhjen pranė Vardės, vagonat me tė burgosur ose shqiptaret e vdekur.

 

    Freundlich shkruan nė hyrjen e telegramit special pėr F.M se: kjo mėnyrė tė shkrauri ėshtė njė simpati e njohur serbe. Unė nuk di mbi ēfarė e bazon ai kėtė mendim, sepse nėse sheh artikujt e tij janė pak gjėra qė (Deri nė f 3).

*    *    *
Monarkia - 31. 10. 1912

Kryeshtabi nė Vranjė - Tė burgosurit e parė arnaut

 

Nga korrespondenti ynė i dėrguar – Vranjė, 24 Tetor 1912

 

    Kur u zgjova nė Vranjė gjėja e parė qė dėgjova ishte bubullima si krismė qė vinte nga Kumanova. Vranja dukej si njė qytet gjysėm aziatik nė mesin e maleve tė kaltėrta. Unė arrita dje nė mbrėmje me automobil. Ushtria ka konfiskuar gjithė automobilat, me pėrjashtim tė katėr automobilave qė janė vėnė nė dispozicion tė korrespon- dentėve. Pėrndryshe stacioni i trenave gjendet disa kilometra larg qytetit.

 

    Tė rreshurat e vrullshme tė shiut i kishin shndėrruar rrugėt qė shpienin drejt qytetit nė turma tė vogla malesh, dhe vetėm njė pip fishkėllimė i paralajmėronte rojet pėr ardhjen dhe kalimin tonė. Hotel ”Vranja” ėshtė selia e shtabit gjeneral, kėtu gjendem unė i vendosur me shumicėn e shokėve tė mi qė kemi ardhur nga vende tė ndryshme. Hoteli funksionon si njė qendėr e njė kampi lufte. Tė gjithė oficerėt nga grada mė e lartė deri tek ajo mė e ulta takohen kėtu nė mesditė dhe nė mbrėmje. Figura kryesore rreth sė cilės sillen tė gjithė ėshtė princi, Alexis Karagjorgjeviq, pėrndryshe djali i axhės i mbretit Petar Karagjorgjeviq. Alexis ėshtė njė oficer i ēmueshėm i cili nuk lodhet nga pyetjet tona tė shumta qė ia parashtrojmė ēdo ditė kur kthehet nga fusha e betejės nė Kumanovė.

 

    Ai ulet nė mesin tonė me njė ēerek litėr verė nė dorė dhe na tregon nė gjuhėn frėnge, gjermane dhe angleze se ēfarė ka parė gjatė ditės. Karakteristike, thotė princi, ėshtė se shumė pak nga tė vrarėt dhe tė arrestuarit janė trupa tė rregullta turke, shumica qė luftojnė nė kėtė front janė shqiptarė.

 

    Shqiptarė janė edhe gjithė tė arrestuarit qė sot i kam parė kėtu nė qytet, ishin nė grupe tė vogla tė lidhur me litarė tė hollė. Shumica e tyre kanė tė veshur uniforma ngjyrė si tė dheut. Janė tė zbathur dhe shikojnė pėrpara vetes kur ecin. Vėrehet se shumica e tyre janė tė qetė dhe duket se janė pajtuar me fatin e vetė, bile edhe pak buzėqeshin kur i fotografojmė. Fati i tyre pothuaj se poashtu ėshtė i butė pas lėshimit tė njė dekreti pėr lirimin e tė gjithė tė burgorsurve turq nga ana e mbretit Petar. Pikėrisht sot u soll kėtu komplet njė fshat i burgosur turk. Dhe tani burra dhe gra me fėmijėt nė dorė bredhin rrugėve tė qytetit, normalisht jo vullnetarisht kanė ardhur kėtu, por shikojnė si turistėt qytetin.

 

    Burgu qė nė mėngjes ishte i mbushur dhe nuk kishte vend pėr mė shumė tė burgosur, ėshtė tani nė mbrėmje bosh pa asnji tė burgosur.

 

    Kėtu nė Vranje fitohet pėrshtypja e vėrtetė pėr entuziazmin ndaj luftės qė i josh sėrbėt. Oficerėt janė tė palodhshėm tė paraqesin shkaqet kryesore tė saj, qė sllavėt e jugut i kanė kundėr armiqėve tė vet tė vjetėr.

 

    Arnautėt (Shqiptarėt) janė si kafshė tė egra – ėshtė thėnia e zakonshme kėtu. Ata, qė i kanė parė duke luftuar nė Prishtinė dhe Egri Palanka, kanė kuptuar, se ata janė njė mijė vite pas zhvillimit. Ėshtė urrejtja e madhe tek sllavėt ndaj shqiptarėve, aq mė shumė nxiten shqiptarėt qė nė luftėn e pėrgjakshme dhe vdekjeprurėse akoma mė shumė i kundėrvihen kundėrshtarit fitimtarė. Lėndimet qė vijnė si pasojė e luftės sė ashpėr u ngjajnė mishtoreve. Ushtarėt sllav me lėndime tė tmershme tė shtruar nė spitalin e Vranjės janė dėshmi e njė pėrleshje tė karrakterit mesjetar.

 

Foto: Shqiptarėt e zėnė rob nga ushtria pushtuese serbe 1912

 

    Disa mijėra sllavė nga veriu, Ēekia dhe Sllovenija janė paraqitur vullnetarisht tė luftojnė krahas me sėrbėt. Nė ndėrkohė kėta persona janė refuzuar shkaku i numrit tė madh tė ushtarėve sėrb. Njė gjuetar slloven tetėmbdhjetėvjecar ėshtė pranuar, pasi ka qenė kėmbėngulės pėr tė marrė pjesė nė luftė. Kur austriakėt ia ndaluan kalimin e kufirt nė Semlin, tejkaloi me not lumin Sava me rrymė tė ashpėr dhe u paraqit tek njėri nga komandantėt nė Beograd. Kur atje u refuzua, me vetė iniciativė tuboi njė numėr bosnjakėsh dhe shkoi pėr nė front. Aty mė nė fund, pas shumė pėrpjekjeve, u vendos qė tė pranohet si pjestarė i komitėve – vullnetarėve. Nga ana tjetėr studentėt nga Laibach (Ljubljana) u refuzuan.

 

    Ne kemi nė mesin tonė njė numėr tė konsiderueshėm tė korrespondentėve sllav dhe nė vecanti rus, mes tyre edhe korespondentin e njohur ēek Klofatsch, qė poashtu ėshtė luftentuziast, sikur edhe revistat e buta austriake.

 

    Megjithate asnjė nga ne nuk ka parė ndonjė gazetė kėtu, bile edhe nuk kemi parė gjatė shtatė ditėve tė fundit ndonjė gazetė. Aq mė pak edhe kemi dėgjuar diē nga vendlindjet tona. Tani kemi njė zyrė tė rregullt tė gazetarėve me kriterie tė rrepta pune. Zoti e dinė a do tė arrijnė letrat tona nė destinacionin e duhur. Posta dhe telegrafi janė kėtu nė gjendje kaotike.

 

    Askush nuk e din edhe sa do tė na lejojnė tė qėndrojmė kėtu nė Vranjė. Ushtria ėshtė e gatshme pėr tė hyrė nė Shkup. Nėse jo komforte pėr tė qėndruar, do ishte Vranja nė kushte tjera tepėr interesante pėr turistėt. Ky qytet i vjetėr turk ėshtė tejet i ngjyrosur, dhe bahēet e shtėpive shkėlqejnė me tė gjitha ngjyrat qė sjell vjeshta. Qyteti ka edhe njė lagje me romė, qė banojnė nė kasolle dhe kulla vėzhgimi tė ndėrtuara nga druri.

 

    Nė afėrsi tė qytetit gjendet njė mal, qė pėr momentin e konsiderojmė si vendi i qėndrimit tė tė dashurave tona. Kemi telashe tė arrijmė deri atje shkaku i kontrollave tė shumta nga ana e komitėve tė armatosur me bajoneta. Komitėt nuk kanė respekt edhe pėr shiritin tre ngjyrėsh qė e mbajmė nė dorė, sepse ata mendojnė se ne do tė dezertojmė dhe do t’ju dorėzohemi turqėve.

 

    Nga ky mal gati se e shohim kampin ushtarak nė Kumanovė, nga kėtu shihen trenat qė prore bartin kafshė, miell, bukė dhe vezė deri tek vija frontale. Mjekėt e malerias rėndė tė armatosur marrin kuajtė me vete pėr tė arritur deri te fusha e betejės dhe pėr tė arritur qėllimin. Do tė donim sikur tė na lejohej edhe neve tė shkonim bashkė me ta!

 

    Ne vėzhgojmė ēdo tym qė ngjitet nė qiell nė drejtim tė Egri Palankės dhe Kumanovės. Mirėpo grupet e njerėzve qė gjithnji i shohim nėpėr lugina janė ushtarėt, qė akoma nuk kanė arritur tek pika e zjartė, por i dėgjojmė krismat e tyre kur gjuajnė larg.

 

    Ndoshta do tė vijmė njėherė deri atje. Vagonat qė sjellin ēdo ditė tė lėnduar nga fronti dėshmojnė pėr luftime tė ashpra. Neve na ėshtė premtuar se nė betejėn e madhe nė Ovēe Polje do tė na mundėsohet tė vėzhgojmė nga afėr betejėn.

 

*   *   *

Monarkia - 02.11.1912

 

Jeta nė Kryeshtab - Rrėfimet e dėshmitarėve pėr betejėn

 e Kumanovės - Barbarizmat e Bashibuzukave

 

    Nga korrespondenti ynė i dėrguar – Vranjė, 26. Tetor

    Ėshtė e ēuditshme sa shpejtė njerėzit e civilizuar arrinė tė zhyten dhe tė kthehen nė njė gjendje natyrore primitive dhe ti pėrshtaten tmerrit. Kėtė e provuam ne nė Vranje, dhe ēuditshmėrisht shkon mirė. Hotel “Vranja”, qė nė kushte normale do ti dukej dikujt si shtallė, pėr momentin ka mbi pesėdhjetė korespondentė dhe shumė mė shumė oficer qė ushqehen kėtu. Shpesh duhet tė kacafytemi pėr tė marrė pak nga gjellėrat e ēuditshme qė na servohen kėtu. Servohet nėpėr pjata tė ndotura, servietat janė tė pėrdorura tė paktėn dhjetė herė pėrpara se ne ti pėrdorim, ndėrsa pėr pirunat dhe thikat s’dua as tė them diēka.

 

    Kur pėrfundojmė tė hamė, kėmbėt na bien nė tokė. Ne faktikisht nuk kemi llogari tė kemi dyfishė pjata mė shumė. Mundohemi ti blejmė kamarierėt qė tė na servojnė pjesėt mė tė mira tė gjellrave, thuaj se mė nuk kemi ndjenja turpi. Hamė gjėrat me kėnaqėsi, gjithēka ėshtė mirė, mirė – vetėm e vetėm tė hamė diēka.

 

    Pėr pastėrtinė tonė personale as qė nuk dua tė foli. Shkėlqimi i ēizmeve ėshtė njė term i panjohur nė hotelet e sėrbisė jugore. Bile edhe s’ka nevojė pėr tė pastruar ēizmet, sepse menjėherė pas pastrimit pluhuri i njollos ēizmet. Uji ėshtė artikull ushqimor luksoz, qė na shpėrndahet me sasi shumė tė vogla. Bile edhe anglezi mė modest nuk do tė shkonte me shall nė qafė, dhe thuaj se tė gjithė e kemi lėnė mjekrėn tė na rritet.

 

    Pėrsėri dukemi si xhentėlmena pėrballė oficerėve dhe ushtarėve sėrb, mirėpo ata e kalojnė tanė ditė nėpėr balta. Nga ana tjetėr ushtarakėt sėrb duken shumė mė tė pastėrt nė krahasim me bashi buzukat dhe arnautėt e arrestuar. Sot vizitova tė arrestuarit nė burg tė ardhur kėtyre ditėve. Ishin njė grup njerėzish tė tmershėm. Fytyra tė ēmendura dhe tė ashpra, pleq e tė rinjė nė mesin e tyre. Tė papastruar dhe tesha laramane qė mezi rrinin nė trupin e tyre. Tė ndershėm janė por tė poshtėruar, nėnēmuar dhe keqtrajtuar nė burg, vėshtirė se do besoja se kėta njerėz janė nė gjendje tė bėjnė barbarizma siē flitet kėtu.

 

    Se kėta njerėz pėrdorin dhunė dhe barbarizma ėshtė vėshtirė tė mendohet. Nga ana tjetėr sot pata rastin tė foli me njė ushtar sėrb qė ka jetuar kėto tetė vitet e fundit nė Berlin, dhe qė tani lufton nė betejėn e Kumanovės. Ai mė trishtoi me mėnyrėn se si e pėrshkroi betejėn.

 

    Gjithēka ēka ishte sėrbe ishte vrarė dhe pėrndjekur pėrpara se tė vinte ushtria sėrbe nė ndihmė. Gratė dhe fėmijėt ishin vėrė nė maje tė bajonetave. Mitralozėt sėrb pastruan mes shqiptarėve, tė cilėt kanė si shprehi tė sulmojnė nė grupe. Njeriu nuk mundte ta kaloje rrugėn pėrtej pas dy ditė luftimesh nga kufomat e atyre qė ranė nė kėtė luftė. Kėshtu qė ishte e nevojshme tė kontrollohen tė gjitha shtėpiat qė mos tė ishte fshehur ndonji, ngaqė kishte rrezik tė sulmeve nga njerėzit e egėr.

 

    Disa shqiptarė ishin mirė tė armatosur me armė moderne, dhe komandoheshin me koda gjermane nga oficerė turq. Shqiptarėt qė pėsuan nga kjo luftė sipas ushtarit sėrb sillej nė rreth 3.000. Mbreti Petar Karagjorgjeviq akoma gjendet kėtu nė Vranjė. Flamuri mbretėror tre ngjyrėsh me shqiponjėn sėrbe valon mbi njė villė qė ka nė katin pėrdhes njė shitore, sepse pikėrisht kėtu mbreti ėshtė mysafir. Nesėr ose pasnesėr shpėrngulet kryeshtabi nga Vranja pėr nė Preshevė. Urat hekurudhore janė riparuar, kėshtu qė kanė ngelur edhe nėntė kilometra nga muret e Shkupit.

 

    Vetėm sikur tė ishim tė liruar nga ky shiu qė na ka kapluar dhe qė ėshtė i pafund dhe qė i ka vėrshuar rrugėt. Rrezet e diellit aq pak na kanė rrezitur saqė nuk ia vlen tė them diēka. Qielli nuk duket fare nga mjegullat e erėta qė edhe i mbulojnė malet e qytetit tė mos duken. Kėto mėtutje na e bėjnė tė pamundur tė shohim malet nė Maqedoni, qė shpresojmė ti shohim pas pak, nėse na lejohet. Mirėpo dalėngadalė po bėhemi pak skeptik. E vetmja, pėr momentin ėshtė ngushllimi, se tė gjithėve na kanė ndaluar. Mirėpo ne akoma nuk e kemi humbur shpresėn se pėrpara se tė fillojė lufta nė Ovēe Polje do ti azhurnojmė letrat, Shkup.

* Bashibuzuk dtth. trupa ushtarake turke tė ē’regullta. Janė pėrshkruar si trupa qė keqtrajtojnė dhe jo tė disciplinuara. Ndoshta disa nga to ishin shqiptarė.

 

*   *   *

Monarkia - 05.11.1912

 

Rrėnia e Shkupit  - Triumfi Sėrb - Vallja e Mbretit

 

Nga korrespondenti ynė i dėrguar – Vranjė, Nėntor 1912

 

    Shkupi kapitulloi, Sėrbia festonė! Na u bė e ditur sonte, kur ishim ulur nė salonin e hotelit dhe darkonim. Nė hotel ishim oficerė dhe korespondentė bashkė me princin Alexis. Duke pritur hyri nga dera kryeministri Pashiē, dhe pėr njė moment u pėrhap lajmi pėr rėnien e Shkupit, lajm ky qė u mirėprit me duartokitje dhe brohoritje.

 

    Shkupin e fituam thuaj se pa luftė. Turqit vendosėn tė tėrhiqen pa kundėrshtuar fare. Sėrbia e arriti qėllimin e vetė kryesorė brenda tetė ditėve. Mbrėmja qė pasonte pėr fitoren sėrbe do tė ishte e paharruar nė vetėdijen e saj qė e vėzhgonte.

 

    Dhjetė minuta pasi kryeministri sėrb na e kishte bėrė tė ditur fitoren sėrbe filloi para hotelit tė dėgjohet orkestri i Shtabit Gjeneral. Asnjė sėrb dhe asnjė korrespondent, pa marr parasysh pėrkatėsinė kombėtare, nuk mendonte pėr bukė dhe pije, tė gjithė qytetarėt e Vranjės dolėn qė tė festojnė dhe bashkangjiten toneve tė orkestrit qė interpretonte hymnin kombėtar sėrb.

 

    Rroftė Mbreti Petar Karagjorgjeviq! Rroftė pėr unionin e ballkanit, poshtė parazitėt osman. Njė hėnė e kthjellėt tetori ndriēoi skenėn e ēuditshme. Makinat ushtarake erdhėn pėr tė pėruruar mbretin pėr fitoren. Makinat ishin tė parat, ndėrsa pas tyre vinin orkestri ushtarak me kėngė sllave dhe qytetarėt e Vranjės. Nga Pashiēi deri tek oficeri me gradė mė tė ulėt dhe komitėt, tė gjithė ishin nisur rrugės tek vila ku ishte vendosur pėr ta pėruruar mbretin pėr fitoren.

 

    Turma rritej gjithnji e mė shumė rrugės pėr tek villa ku ishte vendosur mbreti. Me duartrokitje dhe brohoritje kėrkohej mbreti Petar tė dalė pėrpara tė tubuarve. Ai nuk u shfaq nė dritare, por doli nga villa dhe ua shtėrngoi duart tė pranishmėve. Tė tubuarit filluan tė marshojnė rrugėve tė qytetit duke festuar dhe brohoritur se ra nė duart e sėrbėve bastioni mė i fort i turqve.

 

    Dhe sėrish tek salloni i madh i hotelit ku darkuam, aty prap u festua siē e kanė traditė sllavėt e jugut. Me verė dhe brohoritje u vazhdua edhe mė tej. Orkestri ushtarak hyri nė hotel, dhe bėnte aq zhurmė sa qė menduam se do tė rrėzonte muret e hotelit. Dhe gjithnjė kėndohej hymni kombėtar, pastaj ai grek, malazez dhe francez e rus. Me fjalė tė bukura mundohej tė pėrkthente njė oficer i lartė sėrb kėnaqėsinė qė kishin sėrbėt. Korrespondenti ēek pėruroi sėrbėt pėr fitoren dhe shtoi se Shkupi nuk duhej asnjėherė mė tė biente nė duart e turqve. Ndėrsa Mac Hugh nga Daily Express solli urimet e popullit anglez dhe citoi deklaratėn e Lloydit Georges ku thuhej se kjo luftė duhej ti sillte ballkanit tė osmanlinjėve pėrparim kulturor. Falba nga tribuna foli nė emėr tė Italisė. Mirėpo mė i gėzuar ishte korespondenti bullgar Popov qė solli urimet e bashkėkombasve tė vet, duke mos u ndalur me brohoritjet, rroftė.

 

    Tė gjithė janė tė entuziazmuar, oficerėt pėrqafojnė korrespond- entėt e luftės. Vetėm korrespondentėt austriak dhe gjermanė janė tėrhequr pa asnjė zhurmė. Ata nuk ndjehen sikur nė shtėpi tė vete kėtu. Disponimi negativ ndaj tyre nuk mund tė fshihet. Ka bubullima nė qiell.

 

    Por sėrbėt kanė tė drejtė tė festojnė. Kur folshin pėr fitoret nė Prishtinė, Kumanovė, Egri Palanka dhe Novi Pazar, ishte qetėsi dhe u organizuan festa modeste tė kėndshme pa shumė ekzagjerime. Mirėpo kėsaj rradhe ėshtė krejtėsisht ndryshe.

 

    Tavolina ku ėshtė ulur Princi Alexis ėshtė qendra e festės, qė nė njėfarė mėnyre figuron si e ēuditshme pėr ne nga vendet nordike. Mirėpo papritmas muzika u shndėrrua nė njė valle tė vrullshme. Oficerėt dhe ushtarėt filluan si zingjir tė vallzonin rreth e pėrqark tavolinave.

 

    Ishte Kraljevo kollo, hymni kombėtar dhe vallja e mbretit. Ndėrsa pas njė ēasti saloni hotelit u mbush me njerėz qė filluan tė kėndojnė dhe vallėzojnė. Vallen e filloi princi, Alexis Karagjorgjeviq. Gotat gjindeshin ēdokund nė salon. Oficerėt e entuziazmuar na morrėn edhe neve korrespondentėve nė valle. Anglez, francez, skandinav, ēek, rus, bullgar dhe italian vallzonin vallen e gėzimit pėr rėnien e Shkupit.

 

    Vallja bėhej gjithnji e mė e vrullshme, dhe gjithnji e mė shumė brohoritej rroftė mbreti. Dritaret shkėlqenin sikur tė ishin tė kuqe nga flakėt e zjarit tė ndezur nė sheshin e qytetit. Pėrderisa shkruaj unė kėto rreshta, vallėzonė princi Alexis pėr fitoren sėrbe, ndėrsa rrugėt e Vranjės festojnė me muzikė dhe brohoritje Rroftė Mbreti Petar Karagjorgjeviq! Rroftė Unioni Ballkanik! Vdekje Parazitėve Osman!   

                        

* * *

 

RIGET - 7.11.1912

 

Gjueti Serbe njerėzish

 

    Trupat serbe drejtojne nje lufte shfarosese te frikshme ndaj popullsise arnaute - banoret hidhen jashte nga shtepite dhe qellohen me arme si minj - telegram special nga korrespondenti jone i derguar prane komandes serbe.

 

    Yskyb mbi Semlin, e Merkure

    Lufta serbe ne Maqedoni ka marre karakterin e nje masakre te tmerrshme te popullsise arnaute (Shqiptare).

 

    Ushtria ndjek nje lufte shfarosese te tmerrshme. Sipas prononcimve nga oficere dhe ushtare jane vrare 3000 arnaute midis Kumanoves dhe Yskyb dhe 5000 perrth Prishtines. Fshatrat arnaute rrethohen dhe me pas ju vihet zjarri. Banoret qe dalin nga shtepite qellohen per vdekje si minj. Kjo gjueti njerzish tregohet me gezim nga ushtria serbe.

 

    Gjendja ne Yskyb eshte e tmerreshme. Jane bere kontrolle ne shtepite e arnauteve dhe nese gjenden gjera qe ngjajne me arme njerzit qellohen ne vend. Eshte shume e pasigurt qe te qarkullosh ne rruge sepse vashdon te qellohet drejt shtepive dhe brenda tyre. Ne ēdo moment fluturojne plumba te vegjel neper rruge. Dje 36 arnaute u denuan me vdekje pa gjyq dhe u ekzekutuan ne vend. Lumi siper ne te djathte eshte i mbushur me kufoma.

 

    Ēdo dite krijohen ekspedita gjuetaresh ne fshatrat perreth. Dje nje officer serb me tha mua se kishte marr pjese ne nje gjueti te tille ku njekohesisht mburrej se pardje me ne fund kishte vrare 9 arnaute.

 

    Nuk kalon asnje dite pa patur ndonje vrasje makabere e ndonje arnauti. Une dergoj kete telegram me nje korrier te veēante nga Yskyb ne Semlin per te shmangur censuren e forte. Do te provoj me vone qe te dergoj korrespondencen.

 

*   *   *

RIGET 12.11.1912

 

Rendesia e veēante ndalohet

 

    Panik ne kryeqytetin maqedonas - arnaut - vrasjet - kontrollet ne shtepi dhe qellimi ne rruge.

 

Yskyb, 3 nėntor , e diele. Nga korrespondenti ynė

 

    Ketu ne Yskyb ne kemi mesuar per luften me te gjithe tmerrin dhe egersine e saj. Ne nomentin qe zbritem nga treni, i cili na solli ne dhe gjeneralin e shtabit ne sheshin e luftimeve ne Kumanove. Ne hyme ne sallen e pritjeve dhe u mbushem me perjetime. Pamja jone e pare me e frikshme, qe une nuk do ta harroj kurre, ishin dy ushtare turq, kokat e te cileve ishin plotesisht te shkaterruara nga nje shperthim granate, shtrire ne nje barele ne sallen e pritjes akoma te gjalle dhe me koka te qepura si te mundnin. Mijera miza rrotulloheshin ne kokat e tyre te pergjakura dhe krijonin figura te frikshme.

 

    Keto ishin skena dramatike ne i perjetonim cdo dite. Ne ndodhemi ne mes te nje toke te pushtuar por akoma jo e mposhtur, ku urrejtja ndizet nga te dyja krahet, ku pasioni drejton njerzit qe te bejne egersi te paimagjinueshme. Ndjenja e fitores nuk i ka bere sllavet e jugut me te bute por me te eger e me luftarake. Nga ana tjeter edhe urrejtja eshte shume here me djegese se me pare dhe mjafton te kalosh vetem ne rruget e qyteteve per ta vertetuar kete. Rojet tona jane shume te eger sidomos mbasi kemi arritur ne vendin e luftimeve. Informacionet qe ata na japin ne me bollek jane shume te cunguara dhe pa vlere, por mbrapa tyre jane shume gjera qe ata fshehin. Masakrat e arnauteve  sigurisht qe nuk mund ti tregosh zyrtarisht. Keto letra do te vijne ne Europe vetem nepermjet telegrameve speciale ose korriereve.

 

    Yskyb eshte nje qytet i bukur dhe oriental qe shtrihet ne luginen e Vardarit, i rrethuar nga male qe se fundmi jane zbardhur nga bora. Kur e shikon qytetin nga malet e shumta te jep nja pamje te paqme, vetem nje avull qe del tregon kaosin qe rrjedh neper rruge nga mengjesi deri ne darke.

 

    Ne nje moment pa pritu degjohet nje oshetime burie dhe nje regjiment ushtaresh qe marshojne me hap ushtarak. Kjo eshte nje pjese e armates se trete qe keto dite kalon midis qyteti per te kaluar perms Shqiperise drejt Durresit. Te lodhur per vdekje, ushtaret mezi terheqin kepucet e tyre gjysem te prishura, te etur per uje e te uritur per buke. Papritur nje shperthen nje toge ushtaresh qe i shtohet rreshtave te regjimentit, gjithshka duhet te perparoje me shpejt. Rrotat e renda nuk kane asnje respekt gjithēka duhet ti hape rruge. Muhamedanet duhet te ngjeshen fort pas murit. Shqipetaret me kilota te bardhe, besimtare, rober te keqtrajtuar me koke te rruara, osmane te civilizuar me kapelet e tyre tradicionale mbeshteteshin me shpatulla sa mundeshin qe te hapnin rruge. Ushtaret e lodhur per vdekje ndeshnin vetem fytyra te egra dhe shikime te mprehta, por per fatin e tyre te mire ndodhen 35.000 pushke te konfiskuara dhe te fshehura mire ne Yskyb’in e shkaterruar. Masakra nuk u realizua per shkar te mungeses se armeve, por ne rest do te kishte arme mjaftueshem vetem zoti mund te na kishte shpetuar.

 

    Nder te tjera kishin bere c’ishte e mundur per ti dhene qytetit nje pamje serbe. Mijera metra pelhura te kuqe, blu dhe te bardha vareshin duke formuar tringjyreshin e shemtuar qe pershkronte cdo dere dhe dritare. Edhe shtepia me shqiptare me e demtuar  ka nje cope te bardhe si shenje qe osmanet jane dorezuar.

 

    Urrejta godet kur nata bie. Te jesh ne qytet pas ores 6 eshte nje cmenduri edhe nese je i armatosur deri ne dhembe. Prapa dritareve me kangjella jane ato pushke qe ende nuk jane konfiskuar gati per te shtene kedo. Ne, qe takojme njeri-tjetrin ne keto vende qe me pare kane qene shtepi publike, pronaret e tyre sot i quajne per hotele, e dime qe sa e rreziksheme eshte qe te levizesh ne keto ore. Vetem disa rruge kryesore jane te ndricuara ne rastet e tjera jemi te detyruar te ecim ne rrugica te erreta. Une, qe jetoj ne nje hotel  me emrin e madh ”Paris”, isha mbreme per darke te nje koleg. Gjate rruges  perjetova dy atentate. Te shtenat ishin ndoshta mbas meje por nuk jam i sigurte se nga vinin. Nje moment me pas u arrestova nga nje patrulle serbe. Ata u sulen me furi drejt meje me bajonetat e ndritshme.

 

    Une u perpoqa te sqarohesha por pa ia arritur qellimit. Cdo here, qe une u perpiqesha te arrija ne xhepin e brendshem per te nxjerre mjetin e identifikimit goditesha nga bajonetat e mprehta. Ata mendonin qe isha une ai qe kishte qelluar. Te gjitha protestat dhe thirrjet e mia qe i thoja se une jam korrespondent (gazetar) nuk ndihmuan. Vetem kur arritem ne stacionin e policise u lashe i lire mbasi isha kercenuar per vdekje nga arme serbe dhe turke.

 

    Policet nxituan drejt vendngjarjes per te bere kerkime atje ku kisha ”shtene” (vendngjarje).

 

    Gjate kerkimit ne vendngjarje u ndoqen me nje sere kontrollesh shtepi te ndryshme. Ne shume raste keto kontrolle pasoheshin me viktima. Nese ka ndonje dyshim e gjithe lagjja rrethohet nga ushtria, shtepite kontrollohen imtesisht, dhe patrullat perbeheshin nga njerez te eger dhe te shemtuar. Ne rast se te dyshuarit nuk i eksekutonin ne vend i merrnin me vete duke i vene para nje gjykate lufte qe ishte e vendosur ne nje shtepi ne sheshin e qytetit. Te dyshuarit qe coheshin ne gjykaten e luftes rrine te lidhur gjithe diten ne oborrin e gjykates.

 

    Jashte rrethimit ndodhen shume te njohur dhe familiar te te ndaluareve qe shtyhen vetem per ti thene dicka te afermve te tyre. Ne gjyake procesi eshte i shkurter. Nese u eshte gjetur arme denimi eshte eksekutim ne grykederdhjen e lumit Vardar, mengjesin tjeter ne ora 5:00. Nese nuk u eshte gjetur arme i ndaluari ndoshta lirohet. Por dhe ne kete rast eshte vetem ndoshta.  

 

    Masakrat mbi arnautet ishin pikerisht nje gje e perditshme, nje sport gjahu per ushtrine serbe. Nje dite une isha bashke me nje korrespondent te Daily Mirrors dhe ishim deshmitare te nje skene te ketij lloji. Nje arnaut erdhi me shpejtesi nga nje rrugice prane nesh i ndjekur nga tre ushtare serbe. Te shtenat na kaluan para hundes dhe djali u rrotullua pertoke. Ai ishte ulur dhe mbante koken mbi gjunje dhe shikonte i frikur.

 

    Njeri nga ushtaret shkrepi armen, e pranoj, u ktheva per te mos pare ate qe ndodhi. Personi qe u vra kishte thene dicka te keqe per Car Petarin. Mbi te gjitha te gjithe serbet i shikonin arnautet ne kafshe te egera e te demshme, qe duhen shfarosur.

 

    Ne sallen e ngrenies, ku ne luftonim per ushqimin e shpifur me shume piper – nese mund te quhej ushqim - mblidheshin cdo mbremje qindra ushtare dhe oficere te gradave te ulta.

 

    Ne Prishtine dhe ne rrethinat e Kumanoves eshte bere c’eshte e mundur per te shfarosur popullesine shqiptare. Ne festat e zhurmshme, ku ne festonim me ata qe kishin mundur osmanet degjojme gjera te mira. Sipas atyre qe thone oficeret dhe ushtaret jane 3.000 arnaute te varrosur ne fshatrat e shkaterruar dhe qe del akoma tym midis Kumanoves dhe Yskyb. Akoma me teper jane qelluar per vdekje ne zonen e Prishtines. Ne rrethinat e Yskyb cdo dite e qahet nga nje fshat. Fshatrave i vihet zjarri dhe njerezit dalin nga shtepite e tyre per ti u shmangur tymit te dendur dhe kur dalin qellohen per vdekje si kafshe te egra.

 

    Njė nenoficer me inkurajoi qe te merrja pjese ne nje ekspedite te tille. Ai do te me gjente nje pushke dhe 200 plumba, ne menyre qe une te kuptoja se sa argetuese ishte per ta. Dje ai vete me duar e tij kishte vrare 9 arnaut nga 200 qe ishin vrare ate dite.

 

    Tymi i bardhe qe dilte nga shtepite qe digjeshin dukej si njolle e bardhe mbi malet blu qe na rrethojne, oshetima e te shtenave qe ne degjojme konfirmojne keto historite barbare qe jane bere me krenari dhe ne menyre te lirshme. Njerezit qe kalojne perkrah lumit na thone qe lumi metej eshte i mbushur me kufoma. Ne arrijme te shohim disa kufoma qe lumi i sjell ne drejtim qytetit.

 

    Gjendja jone eshte e padurueshme per shkak te censures se forte. Censura eshte aq e forte sa jo vetem nuk na lejojnė te flasim por dhe shume telegrame dhe letra nuk dergohen.

 

    I pari nga ne qe u perjashtua ishte nje gazetar Italian, pershkak se ne nje leter per gazeten e tij kishte informuar qe infermieret e kryqit te kuq serbe rekrutohen nga shtepite publike te Beogradit. Ai ishte perpjekur per te cuar me post dhe telegrame pertej kufirit kete artikull. Une mendoj se te gjithe (gazetaret ) jane te bindur se do te zhduken pergjate pak ditesh (dmth do te vriten).   

 

*   *   *

RIGET 13.11.1912

 

Publikimi eshte ndaluar

 

    Car Petar Karageorgevics mberrin ne kryeqytetin maqedonas. Nje Bisede me Zhan Darkun serbe.

 

Yskyb, E Hene 4 nentor (1912)

 

    Car Petar Karageorgevics mbajti festime me madheshtine me te mundshme nen kushtet e kaosit te luftes per mberritjen e tij ne qytetin e vjeter residencial  Shkup (turqisht Yskyb) te Car Stepan Dunshan. Serbet e rinj kane pushtuar Serbine e vjeter pas 500 vjetesh dhe eshte e dhene qe kjo do te jete perjetesisht.

 

    Ne shtabin e pergjithshem nuk eshte folur per gje tjeter vec kesaj ngjarje historike ne kater ditet e fundit. Te premten e shkuar u hoq shenja turke nga trari i stacionit te trenit dhe u vendos nje shenje e re e shndriteshme ku shkruhej Stacioni Mbreteror Serbe Shkup. Kjo ishte pergatitja e pare.

 

    Ne diten e mberritjes se carit filluan pergatitjet qe ne oret e para te mengjesit. Nen zhurmen cjerrese te sinjaleve qe vinin nga borite, regjimentet marshojne nga kampet drejt qytetit. Te gjithe banoret qe kane kilota te bardha ose fese te kuqe detyrohen te qendrojne brenda ne shtepi. Qe ne ora 11:00 formohen dy rreshta me ushtare si nje mure i gjalle nga stacioni i trenit deri te kisha vjeter  dhe deri te vila ku Cari do te qendroje.

 

    Sheshi para stacionit mbushet plotesisht nga formacione kavalerie, gjithshka eshte gati per pritjen.

 

    Pritja behet sipas traditave serbe.  Gardiani jone kryesor ( mendoj se behet fjale per ate qe ruante gazetaret), i sapo emeruari Vojvod – Generalissimus – Gjeneral Putnik,  i shoqeruar nga prefekti i qytetit turk te zaptuar Reshat Afendi, dhe nga prefekti i sapo emeruar Haxhi Rulic, i duhej te prisnin gjate deri ne mberritjen e trenit elegant mbreteror. Kur treni me ne fund mberrin ne ora 16:00 ne te gjithe ishim duke vdekur se ftohti.

 

    Mbreti duket shume i dobet dhe i duhet ndihme ne momentin kur duhet te zbresi nga vagoni. Ate e drejtojne princi i kurores Aleksander, princi Georg dhe presidenti Pashic. Ne nje moment degjohet nje oshetime nga trupat ushtarake dhe prefekti ben nje hap perpara dhe i ofron Carit buke dhe kripe nga nje fare e vjeter serbe. Me kete gjest tregohet se sa te lumtur popullesia serbe eshte qe pas 500 vjetesh ti uroje mirseardhjen trashegimtarit Car Stepanit ne troje te vjetra serbe.

 

    Car Petari pergjigjet, me gojen plot me ushqimet qe iu serviren me rastin e mberritjes, dicka qe linte te kuptohej qe ai me te drejte te plote e ka marre kete vend me arme qe ne kohe me pare ishte pushtuar nga osmanet me dhune

 

    Momenti kur i kapuri Reshat Efendi (prefekti turk i qytetit) duhet ti uroje Carit mirseardhjen mberriti. Te gjithe syte jane drejtuar drejt turkut te zbehur dhe me sy te varur tek sa qendron para mbretit. Mund te shohesh tek ai sforcimin per te thene fjalet qe ia kane mesuar me detyrim. Me ne fund erdhi dhe fjalimi i tij i shkurter qe vijon keshtu: “Lart madheria juaj. Fati i ka lene armet osmane. Kete vend qe 500 vjet me pare ne e pushtuam me shpate tani ju perkete me te drejte juve. Ne emer te popullesise muhamedane une u perulem.”

 

    Situata e turpshme u mbyt nga britma te turmes. Pas nje momenti Cari Petar, Putnik dhe presidenti (Pashic)  u ulen ne makine dhe me nje shpejtesi te madhe i ndjekur nga garda dhe kavaleria. Ne Kishe Cari beri lutjen e pare ne Serbine e vjeter dhe me pas nisen drejt viles. Evenimenti historik mbaroi.

 

    Une pata kenaqesine te krijoja njohje personale me Zhan D’Ark serbe Sofia Javanovic.  Kur isha ulur ne sallen e ngrenies ne ”Hotel Paris” mberriti ajo (Sofia Javanovic), Heroine e komitacit, e ndjekur nga dy miq te saj, burra. Sofia, qe me pare se te ishte heroine ishte stenografiste ne Beograd, ishte veshur si burre me veshje maqedonase, me floke te qethura me makine, e armatosur me karabine dhe me nje brez mbushur me bomba dore. Ajo eshte shume e bukur.

 

    Fale nje komitaci gjermanfoles arrita te flisja me armiken e turqve te armatosur rende. Ajo ishte shume e gatsheme te me jepte informacione mbi veten dhe mbi arritjet e saj. Eshte nje histori shume prekse.

 

    Sofia eshte e lindur ne Beograd ne 1893. I ati i saj, i cili kishte marre pjese ne disa sulme luftarake kunder Turqise, ishte aq armik i zjarrte i turqve sa qe dhimbja e tij me e madhe ishte qe nuk kishte nje djale qe mund te merrte pjese ne luftime. Ne shtratine vdekjes ai i la amanet vajzes se tij qe te luftonte ne nje lufte te mundshme kunder armikut.

 

    Lufta po afrohej dhe Sofia beri perpjekje te medha per tu bere nje pjese e luftes. Ajo kerkoi qe te behej pjese e ushtrise prane Car Petar, por nuk ja arriti dot. Ajo arriti te fliste me mbretin prane hyrjes se parlamentit dhe ai i dha leje qe te bashkohej bandes se Nikola Prokupjes.   

 

    Dy dite para shpalljes se luftes ajo kaperceu kufirin me qellim pushtimin e Karaolave turke prane Velja Glaba. Fale trimerise se Sofise Komitacet ia arriten qellimit te pushtonin fortesen e vogel. Ajo u ngjit ne tarracen e forteses dhe hidhte granata dore nga te carat e mureve. Te gjithe turqit qe ndodheshin aty u vrane. Me vone ajo luftoi me trimeri prane Malit te Zi.

 

    Tani ajo i perket ushtrise se princit te kurores Aleksander dhe quhet si heroine si nga ushtaret dhe nga oficeret. Stenografistja e dikurshme tani bene te njejten jete si te gjithe komitacet e tjere dhe jeton ne lagjen e tyre ne qytet.

 

    Qendresa e mbretit ne qytet i bere marredheniet akoma me te pa durueshme. Te gjitha lagjet e qytetit jane pushtuar nga ushtare dhe eshte bere shume e veshtire per te kaluar neper qytet. Ne po jetojme ne nje qelberise te tmerreshme. Kafshe te ngordhuara derdhen rrugeve ku shtrihen dhe dekompozohen. Fatmiresisht eshte ftohte se ne te kundert do te kishim vdekur nga era e piset. Dita dites debora zbret faqeve te malit dhe ne mengjes rruget ndrisin nga ngrica.

 

    Ne nje fare menyre ne na u thye pak syri me ushtaret serbe. Niveli i tyre i perceptimit (Inteligjenses) eshte minimal, por ata jane shume kerkues dhe jane te durueshem. Me nje cope buke te thare dhe me kepucet e tyre gjysme te shakterruara mund te mareshojne me dite te tera pa u ankuar. Ata ecin me nje hije qe te jep pershtypjen se nuk kane frike as nga vdekja dhe me nje trimeri prehistorike qe i ben ata te fitojne kudo. Kultura e tyre shkon rreth 300 vjet prapa, por te to eksiston nje njeri i se ardhmes. Me fjale te tjera ata jane sic ushtaret duhet te jene, pa nerva dhe te bindur si kafshe, pa aftesi per te menduar ne menyre logjike mbi urdherat qe u jepen. Aftesi per te gjykuar drejte ne raste te vecanta eshte dicka qe nuk ekziston per ta.

 

    Posta dhe telegrafa ne Yskyb eshte ne kaos te papare. Telegramet qe jane mbi 5 dite te vjeter akoma nuk kane mberritur ne destinacion. Ne ndeshemi cdo dite me censuren, qe premton, perkulet dhe qesh. Ne nuk kemi marre asnje nformation nga Danimarka qe prej 14 ditesh.

 

*   *   *

 

RIGET - 14. 11. 1912

 

Botimi ndalohet

 

Nga i derguari yne – Yskyb ( Shkup) ne Nentor (1912)

 

Foto: Fritz Magnussen

 

    Ne ane te lumit Vardar poshte ures se madhe qe lidh dy pjeset e Shkupit qendron nje peme shume e vjeter. Gojedhenat tregojne qe sultan Murati pas luftimeve ne Kosove (1389) i fut ne qytet. Muhamedanet per 500 vite me rradhe e kane perdorur kete peme per te varur njerezit e denuar per vdekje. Shume gjak ka rrjedhur nen kete peme ne kohet e tmerreshme te sundimit turk.

 

    Dhe ne ditet e me vona rrenjet e pemes pine akoma dhe me gjak por tani ate te besimtareve musliman. Te pema ne mengjes pa dale drita e diellit transportohen te denuarit. Ishulli i vogel eshte nje vend shume i mire gjykimi dhe bresherite e armeve ndjellin panik vetem tek lagjet Arnaute ( Shqiptare) qe ndodhen aty prane. Kur pjesa me e civilizuar e banoreve jane ngritur, te gjitha gjurmet jane fshire. Nje ushtare serbe, qe 8 vjet ka jetuar ne nje nga kryeqytetet evropiane, me ka treguar per skenat e tmerrshme.

 

    Me ne fund ne morrem kuajte tone ne Yskyb. Gjate gjithe luftes jemi kujdesur gjithmone qe kuajte te vijne dy dite me vone ne destinacion. Me kuajte ne jemi dhe me te lire per te levizur. Koprile Velis dhe Prizereni u hapen per ne. Se bashku nje koleg anglez dhe nje hollandez zgjodha te ndermerrja nje ekspedite me kuaj drejt Prizerenit. Zgjodha te ndiqja ate rruge qe kishte bere Bosa Jankovics me armaten e trete.

 

    Ne kaloruam nga Yskyb qe ne mengjes para se dielli te ishte ngjitur aq larte sa te mund te shihje majat e maleve te mbuluara me debore. Rruga per ne Prizeren shkon pergjat lumit Varda. Lugina per te Petovo serbe (sot Tetova), me pas ngjitet lart ne malet Sar Plania mbi qytetin Vejle ( mundesisht Vejce)     

 

    Sa me thelle te futesh ne luginen e Vardarit aq teper gjendesh ne rrugen e gjere ku armata e 3’te levize e pa ndalshme shkon para dhe mbrapa me furnizime per armaten qe lufton. Ata kishin injoruar nje postblok. Nje postblok kaq i vogel i perbere prej 3 vetesh kishin formuar nje prite dhe luftonin ne nje kohe te pa caktuar.

 

    Ne vargmalin ne Sar Planinas ( malet e Sharrit – Sh.B) ndodhen shume kasolle shqiptare qe duken si shtepi te ngitura ne shkembinjte e malit dhe i ngjajne nje kolonie milingonash. Rruges ndeshim nje tren te mjere ne te cilin ishin banoret me te lumtur te qytetit.

 

    Demat terheqin ngale qerret e tyre te medha te mbingarkuara me familie turke te shperngulura. Grate, qe jane te mbuluara ne fytyre, jane ulur midis lloj lloj sendesh kuzhine, me femijet e tyre qe thanin se ftohti dhe te mbeshtjelle rreth gjoksit me copa te ndryshme. Burrat ecin ne krah dhe nxitojne demat. Se ku po shkojne as vete nuk e dine, dine vetem qe jane perzene nga shtepite prej fitimtareve. Mbi Vejce kalojme ne qytetin e pare te djegur. Kasollet vazhdojne te digjen dhe t’u dale tym. Nuk duket asnje njeri i gjalle. Ne fillim nuk shohim as edhe nje kufome, vetem ne dalje te fshatit shohim nje tufe shqiptare te vdekur qe shtrihen ne nje hapsire te vogel. Ne u mjaftuam vetem duke i pare nga larg.

 

    Ne kalerojme me tej ne gjurmet e armates se 3’te mbi Sar Planina. Autokolonat e furnizimit pakesohen por nga ana tjeter episodet qe tregojne tmerrin e luftes shtohen. Ne nje vend ne rruge ndeshemi me nje qerre te shkaterruar. Demat e pergjumur, qe kane terhequr qerren, ndodhen aty te lidhur. Nje familie e vogel kerkon nje strehe per te kaluar naten nen qerre. Nje burre i vjeter shtrihet i vdekur per toke, gishtat e tije jane ngulur thelle ne balten e rruges. Gruaja e familjes eshte ulur e kerrusur dhe dy femijet e vegjel me fytyrat e tmerruara shikojne nga shalli qe i mbeshtillte. Burri i families, nje arnaut i ri, punon ne menyre te deshperuar per te rregulluar rroten e shkaterruar.

 

    Rruga nepermjet  Sar Planina eshte e frikshme dhe pothuajse e pa kalueshme. Nese eshte e vertete qe njesia Shrapnels ka kaloruar ne keto shtigje malore, atehere kane treguar nje aftesi mbinjerezore. Keto shtigje malore kalojne ne humnera te thella dhe ne shtigje te errta.

 

    Sar Planina ka qene nje nga vendet me te mira per fshehje te bandave arnaute. Ne pyllin e ulet me siguri akoma fshihen nje pjese e armiqve te rrezikshem. Ne nuk i ndjeme fare ato. Ne devijuam rruges qe ndiqet nga autokolonat e furnizimit. Here pas here takojme ndonje kalores por ne pergjithesi rruga eshte vetmi dhe qetesi.  Nga pasditja kur iu afruam lugines se Prizerenit pame perseri gjurme te luftes.

 

    Ne u ndeshem rruges me nje njesi artilerie turke te abandonuar, nje fenomen me te cilin u beme shume familiar me kalimin e kohes. Kuajt e vdekur shtrihen pertoke me gjithe pajisjet e tyre, me stomaket e tyre te enjtura dhe te prera qe hahen nga zogjte grabitqare. Prane njesise gjendet nje arke e sapo hapur municioni dhe perreth arkes ndodhen shume plumba te pa perdorur. Njesia eshte abandonuar ne nje arrati te menjehereshme.

 

    Ne luginen e Prizerenit fshatrat akoma nxjerrin tym. Atmosfera midis kasolleve eshte e padurueshme. Kam nje ndjenje sikur muret me lageshtire jane nje material perfekt zjarrvenes. Asnje shpirt i gjalle nuk leviz midis rrenojave te mjera. Ne nuk shohim asnje kufome. Ato jane hequr por mund te shohesh vetem derra dhe pula te ngordhura.

 

    Serbet luftojne cdo nate me banda te vogla, te cilet kane arritur ne deshperim per shkak te te ftohtit dhe urise dhe provojne per te hyre ne qytet per te arritur nje cope buke. Ne qytet jane ushtare normal jane ne pakice. Nje bande komitacesh mbizoteron. Ata jane njerez qe jane mesuar te ndeshen me arnautet dhe ua njohin manovrat. Ata e dine qe eshte me mire te vdesesh se sa te biesh ne dore te bandave shqiptare, prandaj ato nuk kane meshire mbi kundershtarin e tyre te uritur.

 

    Ne sheshin e burgut te Prizerenit ndodhen dhe dy trupa shqiptaresh te vdekur nga sulmet e nates. Kufomat e tmerrshme kane te enjtura ne kembe si prove te dhunes qe keta malesore duhet te duronin ne kete kohe akull te ftohte.

 

    Pothuajse e gjithe popullsia e frikuar muhamedane ka ikur nga qyteti. Ku jane arratisur? Pyes nje komitac i cili pasi ngre shpatullat drejton me gisht drejt maleve, ku eshte rruga per ne Gjakove.

 

    Nata jone ne Prizeren eshte nata me e cuditshme ne te gjithe ekspediten pushtuese serbe. Sigurisht nuk behet fjale per te mberritur ne shtepi i sigurt per shkak se ne qendronim ne depo ferme te komicateve prane gjuheve te flakeve qe gjithsesi na ngrohnin nga pak. Midis komitaceve ka njerez te te gjitha llojeve dhe na mbajne zgjuar gjithe naten ku shlivovica pihet me gota te mbushura plot. Ata duan te degjojne ndonje te re nga komanda qendrore. Nderkohe kur ne mund te informojme vetem per nje fitore te re serbe, ushtojne therritjet e Zivirove ne naten e qete. Ne malet e larta ndodhet Gjakova gje qe sinjalohet nga disa pika te kuqe mbi male. Deshmitare te ndryshem na thone shqiptaret e shkrete jane ne gadishmeri tere kohes. Diku mbas Gjakoves ne drejtim te veriut ndodhet fusha e ”zogut te zi” ku ndodhet gurin e vjeteruar te varrit te Sultan Muratit.

 

    Komitacet nxjerrin gajdet e tyre dhe fillojne te kendojne kenget e tyre melankolike (te trishtueshme) mbi humbjen ne Kosove-polje dhe mbi te madhin Milos Obilics dhe trimerise se Kraljevic Marco’s, dhe vazhdojne deri sa biem ne gjume poshte tavolinave me kembet e ngrira nga te ftohtit.

 

    Qetesim nuk gjejme gjekundi. Ne cdo moment nxitojme se kujtojme se degjojme te shtenat e patrullave. Na duket se hija e  Kraljevic Marco na pergjon. Nuk do kete ndonje sulm shqiptaresh sot.

 

    Duke u dridhur se ftohtit zgjohemi ne mengjes ne driten e perhimte te mengjesit dhe per t’u ngrohur pime pak alkohol (ka mundesi slivovica). Vetem kur fillomaė te kalerojme nepermjet Ser Plariana gjaku fillon te qarkulloje normalisht.

 

*    *    *
( Yskip)-Shkup, e mėrkurė

 

Riget - 16.11.1912


    Konaku i Shkupit i plaēkitur - Njė pėrmbledhje interesante e armeve tė konfiskuara - Vrapimi pas oficerėve gjermanė – Tronditje nė lagjet shqiptare – Kur plaēka do tė ndahet

 
    Shkup, e mėrkurė

    Kur zyrtarėt serbė hynė nė Shkup bėjnė ēmos qė tė bindin Evropėn se kryeqyteti i vjetėr i Stefan Dushanit mė nė fund ėshtė bėrė pronė e popullit tė Kraleviq Markos.

 
    Ndėrtesat e zyrave osmane shkatėrrohen me qėllim qė asgjė mos t’i ngjajė se kaluarės. Serbėt janė tė pamėshirshėm, ata nuk kursejnė as gjimnaze e zyra, por shkatėrrojnė edhe Konakėt, ku valiu Reshad Efendiu rezidonte.

 
    Duhet tė pastrohet mali me gjera tė fshehura tė Shkupit me lėndė tė kalbura, tė pesė qind vjetėve tė shkuara. Arkivat osmane, pėr ato qė mund tė lexojnė shkrimin e tyre, me siguri kanė vlerė tė ēmueshme, tani hidhen te njėri-tjetri nga barbarėt e veriut. Ēdo gjė duhet tė humbet, ēdo shkronjė turke fshihet, pėr tė humbur ēdo kujtesė se kush ka qenė kėtu, dhe se tani duhet vetėm kujtuar Skopjle serbe.

 
    Oborri i Konakut i ngjanė njė plehu tė frikshėm. Atje pėrveē armėve tė mbledhura nė Kumanovė ka edhe armė tė mbledhura nga vetė qyteti.

    Kėtu ka kodra me hekur, ēelik e dru, tė cilėt mund tė tregojnė diēka. Njollat e kuqe tė ndryshkut mbi hekurin e lėmuar bien nė sy. Beteja treditėshe ishte e egėr dhe e tmerrshme, aty u luftua nė zanatin e vjetėr gjoks pėr gjoks.

 
    Aty nė ato kodra, ka arme tė ēuditshme. Jatagan tė vjetėr me bishte forme thundre, ashtu siē i pėrdorin arnautėt e vjetėr, armė tė vlefshme, tė cilėt janė trashėguar me vite nga babai te i biri, qė nga beteja e Kosovės, tė cilėt janė tė shėnuara me shkronja turke duke treguar pėr veprat e pronarėve. Pastaj aty ka pushke tė llojeve tė ndryshme, qė nga modelet e vitit 1870 e deri te koha moderne, bajoneta nga me tė ndryshmet, trekėndėsh, katėrkėndėsh dhe projektime tė shtypura nga nikeli, plumbi dhe druri.

 
    Kjo mbledhje e armėve mė sė miri tregon arsyen e demoralizimit tė ushtrisė turke. Kėtu shqiptarėt dhe turqit e civilizuar fajin pėr tė gjitha ia hedhin, siē kam theksuar mė herėt, udhėheqjes xhonturke, e cila ka lejuar qė tė krishterėt tė shėrbejnė dhe komandojnė nė ushtrinė turke.

 
    Osmani i thjeshtė e shikon humbjen si njė dėnim nga Allahu, dhe pėr kėtė arsye ata rrinė me indolent. Pa dhėnė urdhėr Sheik ul Islam pėr luftė hyjnore, nuk do tė ketė lėvizje nga kėta njė rreze tė besueshme.

    Dorėzimi ishe me siguri njė ndėr arsyet qė masakra e shumėpritur nuk u zhvillua kėtu. Konsulli gjerman me tregoi mua, se njė javė para se tė dorėzohet qyteti, tė gjithė ata qė kishin mundėsi, i kishin larguar familjet e tyre nė Selanik.


    Njė pjesė tjetėr e oficerėve turq, para se qyteti tė merret, ishin vendosur nė vende tė sigurta, ndėrsa ata tė habitur qė nuk arritėn tė ikėn, vendosėn hėnėn e kuqe tė ambulancės ose u fshehėn nėpėr shtėpi. Gjatė razive tė ndryshme shumė nga kėta u zbuluan.

 
    Konsulli gjerman kėrkon falje pėr urine qė ka kapluar konsullatėn. Karakteristikė pėr serbėt ėshtė urrejtja ndaj gjermanėve, ata nė ēdo vend kėrkojnė oficerė gjermanė tė fshehur kudo. Kėta i kėrkojnė shumė gjermanėt, falė zotit ende nuk kanė gjetur asnjėrin.

 
Pėr dorėzimin e Shkupit tek Armata e Princit Aleksandėr, konsulli mė ka treguar si vijon:

 
    Tė nesėrmen pas betejės afėr Kumanovės, tėrė Shkupi ishte i shqetėsuar. Ishte pėrgatitur qė popullata shqiptare tė plaēkitet dhe tė masakrohet. Kunsullėt anglezė, austriakė, francezė e gjermanė kishin vendosur tė veprojnė. Ata sė bashku iu drejtuan Valisė dhe e pyetėn, se ēfarė qėllimi kishin me Shkupin. Efendi Rashad iu pėrgjigj, se qyteti pėr ēdo ēmim duhet tė mbrohet, po tė njėjtėn pėrgjigje e kishte dhėnė Fetih Pasha, i cili me kallashnikovin mbi qafė kishte ardhur nga Kumanova. Konsullit u gėzuan me kėtė pėrgjigje.

 
    Kur Rashad Efendiu pasdite nga Konaku ngiste nėpėr qytet, ndodhi njė ngjarje qė e ndryshoi mendimin e tyre pėr ēėshtjen. Njė shqiptar gjuajti ndaj Valiut dhe e vrau sekretarin e tij. Kjo gjuajtje u bė shkaktare pėr panik dhe plaēkitje. Arnautėt hynė nėpėr ēdo shtėpi dhe morėn ēdo gjė qė gjetėn nė ar e tė mira tjera materiale.

 
    Pas kėtij rasti konsullit vepruan sėrish. Ata u veshėn me uniforma festive dhe u nisėn pėr parapostat serbe, kėtyre ua lidhėn sytė dhe i dėrguan tė princi Aleksandėr, i cili kėta i la tė prisnin nė shi njė orė jashtė shatorit tė tij. Lutja e tyre qė serbėt ta pushtonin qytetin sa mė parė, u pėrgjigj menjėherė nga princi duke dėrguar njė regjiment kėmbėsorėsh brenda nė Shkup.

 
    Karakteristika pėr urrejtjen ndaj gjermanėve ėshtė si vijon: Artileria serbe, e cila ka qenė shumė e suksesshme, ėshtė e armatosur me topa nga firma franceze Schneider dhe Creusot. Kur konsullit u dėrguan pėrpara princit Aleksandėr, princi iu hodh nė pėrqafim konsullit francez, duke falėnderuar atė pėr shėrbimet e shkėlqyeshme, qė topat franceze kishin bėrė pėr Serbinė. Ato ishin shumė mė tė mira se tė turqve. Ishte njė vepėr qė ka ngjallur bujė nė Gjermani.

 

Kryeministri Pashiq

 
    Historia nuk merret seriozisht, kur dėgjon se kryeministri Pashiq ėshtė nė raporte familjare tė ngushta me tė lartpėrmendurit Schneider dhe Cresot.

 
    Lufta e dhunshme serbe ka ngjallė panik tek shqiptarėt dhe tek kryengritėsit. Natyrisht qė dėshira e udhėheqėsve shqiptarė ėshtė qė nėpėrmjet kėsaj lufte tė realizojnė ėndrrėn e tyre pėr autonomi. Me sa di unė, njė diplomaci veē ėshtė ngritur nė Vjenė pėr tė ndikuar tek fuqitė e mėdha, pėr ēėshtjen shqiptare.

 
    Popullata tjetėr e ulėt shqiptare ėshtė shume e frikėsuar nga njoftimet qė ata marrin nga familjarė tė ikur nga fshatrat. Me siguri pritet tė ketė tollovi, kėtu, nė Shkup.

 
    Vetėm me njė patrullim nė lagjet shqiptare i largojnė tollovitė pėr ndonjė ēast. Udhėheqja serbe nuk e fsheh idenė se ēka dėshiron me arritjen e paqes, qė tė mbetet si plaēkė e Serbisė. Ēdo pjesė qė ėshtė nė tė majtė tė lindjes nga Vranja nė jug, e Shkupi nė lindje. Kufiri i jugut do tė jetė pak mė nė veri nga Manastiri, portėn e Durrėsit dhe Lezhės tė mbeten nėn shtetin serb. Mali i zi tė marrė njė pjesė tė vogėl tė Tregut tė ri tė Sanxhakut, si falėnderim pėr ndihmėn. Pra, ky duhet tė jetė fitimi Serbo-Bullgar. Pastaj bullgarėt duhet tė marrin pjesėn e madhe tė Maqedonisė lindore, kurse grekėt do marrin Selanikun dhe Manastirin.

 
    Nga kjo ndarje nuk do tė ketė mė pjesė tjera, kėshtu qė nė kėtė mėnyrė realizohet Bizanti Bullgar. Mbreti dhe Pashiqi kanė udhėtuar pėr nė Beograd, sipas informatave flitet se kanė shumė punė tė rėndėsishme, pėr ēfarė nuk dihet, pasi qė nuk ia vlen tė pyetet njė korrespodent i paautorizuar. Ai qė nė veten e tij ndėrtoi, duke ngritur shqiptarin dhe NJERIUN!

 

*   *   *

 

RIGET - 18.11.1912

 

Yskyb (Shkup), nė nėntor 1912

 

    Akoma nuk ka zbardhur drita nė rrugėt e Yskyb,  kur ne filluam tė zgjoheshim nė krevatet tanė portativ pėr t’u bėrė gati pėr t’u nisur drejt Velesh ku na ėshtė premtuar tė shohim njė luftim tė pa mbaruar me bandat shqiptare. Tė ngrirė sė ftohti ja mbathim duke veshur ēizmet tona qė kanė marrė ngjyrėn e zhulit tė rruges. Kuajt shfrynė dhe ngulin kėmbėt fortė nė oborr, dhe lartė nė rrugė ne degjojmė ushtarėt e kapiten Parlovatz qė grumbullohen nėn zhurmėn e daulleve tė ēuditshme serbe.

 

    Njė moment mė pas dėgjojmė pėrplasje kėmbėsh nėn komandon monotone te nėnoficereve, Jedan – dva -   (njė – dy), Jedan – dva -   (njė dy). Ne duhet tė ndjekim nga pasė regjimentin nėse duam tė mbijetojmė nė kėtė orė tė herėt tė mėngjesit. Si ne dhe grupi i ushtarėve janė nė heshtje dhe pa qef. Nė mėngjesin e akullt drita ndriēon vesėn. Ushtarė dhe oficerė janė pjesėrisht tė kamufluar me kapucat e tyre bojė kafe, qė janė jetėsore nė kėtė llojė klime.

 

    Rrobotėt e vegjėl njerėzor marshojnė ngadalė (duhet tė kuptohet nga lodhja) pėrgjatė rrugės sė fshatit nėn komandon monotone por tė nevojshme Jedan-dva, nė menyrė qė mos tė ketė hapsira ndėrmjet rreshtave tė regjimentit. Kur dielli ngrihet nga lindja ngjallet jetė midis turmės sė njerėzve dhe kėmbėt levizin mė lirshėm me zhurmėn monotone tė daulleve.

 

    Por kur dielli lindi ne kishim bėrė njė pjesė tė mirė tė rrugės per Velesh (ėshtė fjala pėr qytetin Veles – Sh.B). Rruga jonė hapet nga regjimenti. Lugina e Vardarit ėshtė rruga kryesore e Maqedonisė dhe natyra mė e bukur. Ne ecim nė fushat midis misrit tė pa pjekur. Midis bimėve tė vdekura ngjyrė hiri ndriēojnė me trimėri kungujt, dhe specat e kuq flakė tė varura pėr tharje qė formojnė shirita tė mrekullueshem nė muret prej balte tė kasolleve ngjyrė hiri qė mbrohen nga qepariza (pemė) qė ngjajnė me qirinj tė hollė qė janė tė gjelbėra sikur tė ishin pemė tė reja.

 

    Kur dielli filloji tė ndriēojė kėtė mrekulli ėshtė e pamundur qė tė mos vish nė humor tė mirė. Harron lodhjen, mėrzitjen dhe luftėn. Ushtarėt kėndojnė dhe ne kėndojmė me ta. Dhe djaloshi fshatar nga Leskovaci qė ka pėr detyrė tė kujdeset pėr borinė e regjimentit provonte por pa sukses tė ndiqte melodinė. Rruga pėr Koprili ėshtė sipas rrethanave e paqme. Kėtu ėshtė e gjithė armata e princit tė kurorės Aleksandėr qė ndjekin kembė pas kėmbe brigadat e Nizamėve qė kaluan pėrmes Yskyb (Shkupit)  rrugės duke u kthyer nga beteja e Kumanovės. Nga qė nuk  kishin kohė tė luftonin nė pjesėn e parė tė rrugės fshatrat kishin shpėtuar goxha mirė nga gjithė kjo histori. Mund tė shohesh bujq duke punuar tokat por prapė janė shumė pak.

 

    Kėnaqesia ndėrkohė nuk zgjat shumė. Sa mė tepėr i afrohemi Veleshit (Velesit) aq mė i egėr bėhet tereni. Era e qelbur e squfurit qė avullon nga balta na vret hundėt. Gjallesat e vetme qė shohim janė ushtarė tė armatosur qė luftojnė nė rrenojat qė dikur ka qenė fshatra qė lulėzonin.

 

    Veleshi ėshtė i mbushur me ushtarė serbė qė na presin me mirsėardhje nė orėt e mbrėmjes. Ne qendruam aty por do tė vazhdojmė pėr Prilep pranė lumit Barbunicė po nė tė njėjtėn natė, ku na presin pėr pėrforcime. Nga Velesi fillojmė ngjitjen pėr nė Oricar nė errėsirė tė plotė. Asnjė nga ata qė nuk e ka provuar nuk e di se ēdo tė thotė tė ecėsh me kuaj nė rrugė tė ngushta buzė greminave me kalė. Na duhet tė zbrisnim nga kuajt, tė cilėt janė hungarez dhe nuk janė mėsuar me kėto rrugė, dhe ja dhame njė kujdestari kuajsh qė ėshtė me ne. Ne ecim pėrpara me pasiguri duke u mbajtur mbas ēdo dege e guri, duke rrėshqitur e rėnė dhe duke u mbajtur fort me duart qė na dhimbnin. Nuk ka kohė pėr tė thėnė gjė. Sa me pak tė flasėsh aq mė shumė ruan kėmbėt.

 

    Pranė Oricar lehtėsohemi kur shohim njė rrugė fshati tė gjerė ku na jepet pak kohė pėr tė parė njėri – tjetrin. Mbrėmja ėshtė e mrekullueshme nė malet e ballkanit. Larg mbi Moricovė ngrihet hėna e kuqe flakė. Terreni poshtė nė luginė ėshtė i turbullt me avuj tė bardhė dhe me disa drita tė zbehta tė kuqe qė tregojnė shtegėtarėt qė kalojnė natėn nė qiell tė hapur.

 

    Nė orėn 3 mbėrrijmė nė Barbunicė. Bajonetat ndriēojnė dhe pėrshėndetemi nga disa njerėz tė egjėr, janė trupat e pararojės. Mbi shkembinjtė pėrtej ajri ėshtė ngjyrė rozė e zbehtė, i cili merr ngjyrėn nga zjarri i dobėt i atyre qė kalojnė natėn nė qiell tė hapur tė cilėt na thėrrasin plot mikpritje. Njė moment mė vonė e gjej veten midis njė turme njerėzish.

 

    Unė zgjohem nėn rrezet e para tė mėngjesit, i dėrrmuar nė tė gjithe trupin. Mbasi ktheva njė gllėngė nga substanca e parfumit qė serbėt e quanin konjak dola pėr tė parė terrenin. Atje pėrtej nė anėn tjetėr tė Babunicės, lartė nė shkėmbinj, ndodhej Karaola, njė fortesė e vogėl qė ishte akoma nėn zotėrimin e shqiptarėve. Nė pėrgjithėsi duket qetė pavarėsisht se ajo do tė sulmohet sot dhe ato dyqind vetė qė janė aty brenda do hidhen nė betejė pėr ēdo ēmim. Karaola mbėshtet bandat shqiptare qė pėrgjojne rreth nesh nė pyjet e ulta.

 

Ne nuk na lejohet shume kohe pėr tė pushuar. Kur ishim ulur pėr tė pirė njė kafe turke dėgjohet e shtėna e parė nga krahu tjetėr. Ne kėrcejmė si tė elektrizuar. Britma komandosh dėgjohen nga tė gjitha anėt dhe pas njė momenti shikojmė qe ushtaret zėnė pozicion pas thasėve tė rėrės manovėr qė ne tė tjerėt nuk e pėrdorim pasi nuk jemi tė qartė pėr rrezikun.

 

    Tė shtėnat erdhėn nga malorja pėrtej. Nuk kalon gjatė kur tė shtėnat fillojnė dhe nga ana jonė. Re tymi fillojnė dhe ngrihen dhe me pas ndiqen nga tė shtėna. Nuk duket asnjė gjė e gjallė. Disa nga tė tanėt shtinin aty – kėtu. Oficerėt e dalluan maloren nga e cila tė shtėnat ishin mė tė shpeshta. Njė dorė ngrihet, Schneider & Creusot (tip mitralozi) fillon tė rrotullohet pėr nė pozicion, dhe njė moment mė vonė fillon punėn “zhurmuesi i madh” (siē e quanin ndryshe kėtė mitraloz) vazhdon tė godasė bresheri. Dheu del nga ana tjetėr nė vendet ku drejtohet gjuajtėsi. Befasi ana tjetėr gjallėrohet, njė turmė kukullash me ngjyrė (bėhet fjalė pėr njerėz por qė nė largėsi duken si kukulla) ngjiten nė drejtim tė fortesės. Mitralozi godet fuqishėm dhe disa nga kukullat bien dhe disa vazhdojnė deri sa arrijnė ujin e Barbunicės.

 

    Rete e tymit bėhen gjithnjė e mė pak. Kukullat kanė viktimat e tyre qė shtrihen pa ndjenja me gjak qė i rrjedh nga goja dhe ndonjė me njė plumb mbas shpine. Schneider & Creusot ndalon dhe thrritet njė zėri dhe njė toni Zizevo Tsar Petar! Zizevo Serbski! dhe turma sulet duke u zvaritur nėpėr gurė. Retė e tymit duken si lule tė bardha nė shpatin e gjelbėrt.

 

    Ne arritėm nė Barbunicė dhe rrugės pėr lart. Gjithshka ėshtė shumė e zhurmėshme dhe dėgjojmė britmat e oficerėve. Kukullat njėngjyrėshe ( besoj se e ka fjalėn pėr shqiptarėt) filluan sėrisht tė ngjiten dhe tė ndjekur nga ushtarėt tanė njėngjyrėsh (gri - jeshil). Lulet e bardha ( e ka fjalėn pėr retė e tymit qė dalin nga tė shtėnat – Sh.B) bėhen mė tė shpeshta dhe koncentrohen nė grupe tė caktuara. Nuk kalon shumė kohė para se kukullat tė arrijnė lart nė fortesė. Ne nuk mund tė shohim detaje por degjojmė zhurmėn e detonimeve tė granatave tė dorės, po sulmohet vetė Karaolla. Ne jemi fshehur pas gurėve dhe me fytyrat tona tė skuqura dhe ndjekim me tension luftimet atje lart. Tymi turbullon shikimin nga dylbitė tona pėr tė parė ngjarjet. Kalon gjysmė ore dėgjohet zhurma. Ēfarė ka ndodhur?

 

Kur befasisht dėgjojmė njė zhurmė qė ziente por e njė trajtėshme dhe sinjale borishė, Karaola u dorėzua. Njė gjysmė ore mė pas shtrėnguam dorėn kapiten Parlovatz dhe u ulėm midis herojnve qė qelbeshin nga era e djersės. Duket si jo reale dhe si njė teatėr e gjithė kjo dramė. Ku ne shkuam per te Karaola nėpėrmjet shkurreve ku dėmi i mitralozit ka qenė mė i madh dhe shohim se sa tė tmerrshme ishin kufomat e copėtuara nga granatat e dorės dhe sa tė pėrgjakshme dhe barbare dukeshin pirgjet me fėmije tė therur.

 

*   *   *

 

RIGET - 29.11.1912

 

    Nevojė dhe mjerim midis  evropianėve nė Yskyb (Shkup) – Konsujve i duhesh t’u merrnin borxh korrespondentėve – Ēfarė pėrmbanin 100 vagonat e trenit rus?

 

Nga korrespondenti ynė i luftes)– Semlin nė Nėntor 1912

 

    Midis 60.000 banorėve tė Yskybit ndodhen 4 - 500 ”evropianė”, dmth. anglezė, gjermanė, italianė, francezė qė kanė qenė nė shėrbim tė turqve si inxhinjerė, funksionarė tė post – telegrafės, etj. Pėr ta dhe familjet e tyre pushtimi i Yskybit erdhi si njė rrufe. Nga momenti qė pashallarėt turq lanė qytetin kėtyre qindra nėnpunėsve iu ndėrpre pagesa dhe mbetėn pa kurrėgjė.

 

    Ata nuk janė tamam robėr lufte dhe nuk mund t’ju vihej kushte pėr njė copė buke tė tharė. Pushtuesi u tha qė pėrsa i pėrket bukės sė mbijetesės ta gjenin vetė, gjė qė ishte shumė e veshtirė nė keto kushte lufte.

 

    Pėr kėto arsye ”evropianėt” janė pranė njė katastrofe. Serbėt mohojnė tė kujdesen pėr ta dhe nuk i lejojnė ata tė lėshojnė Maqedoninė e cila ėshtė nė ruajtje tė rreptė. Kėto robėr lufte por pa status robi lufte lypin ēdo ditė pėr bukė. Konsujt anglezė, francezė dhe austriakė bejnė ē’tė mundin me kasen e parave qė ka kohė qė ėshtė zbrazur dhe presin dėrgesa pėr para nga jashtė.

 

    Nevoja ėshtė aq e madhe sa nje grup konsujsh i kanė kėrkuar korrespondetėve t’u jepnin borxh ato para qė i kishin tepėr nė mėnyrė qė tė zbutnin sa do pak mjerimin. Kater ditė mė parė 25 antarė tė korpusit tė korrespondentėve tė luftės kanė lėnė Yskybin. Njė pjesė e tyre ka vendosur tė ndjekė armatėn e Bosa Jankoviē (ėshtė fjala pėr Bozhidar Jankoviē – Sh.B) pėr nė Durrės.

 

    Unė pėr vete i pėrkas atyre tė 25’tve qė vendosen tė ktheheshin nė shtabin e pėrgjithshėm serb. Arsyja vetme qė u ktheva ėshtė se tė jesh korrespondent lufte memenc (nga censura nuk u lejohej tė bėnin lajme mbi realitetin dhe detyroheshin tė gėnjenin nė favor tė serbėve) ėshtė e bezdisshme nė afat tė gjatė. Rruga pėr nė Beograd pėrbėhet nga disa momente interesante tė udhėtimit tim i cili i ngjan njė arratisje nga ndjekėsit e telegrameve tė mia (serbet qė censuronin artikujt) qė mė vonė do t’i bėhen tė ditura lexuesve tė RIGET. 

 

    Dorėzimi i letrave na kushtoi njė sėrė problemesh qė janė akoma mė tė mėdha pėr dėrgimin e letrave. Une arrita tė ikja njė ditė para tė tjerėve me njė tren qė do tė transportonte 400 turq tė burgosur nė Nish. Ishte njė udhėtim 24 orėsh i pa harrueshėm nė errėsirė tė plotė, nė njė vagon kafshėsh i mbushur me komitacė dhe reservistė (ushtarė). Ne ndajmė bukėn e thatė dhe verėn e thatė nė mėnyrė vėllazėrore (njėsoj) dhe argėtojmė njėri – tjetrin me kėnge dhe tregime. Tre rezervistė tė vjetėr ndėrrohen pėr tė mbajtur dritėn qė ndriēonte vendin e tregimeve dhe dobėt vendin tonė tė rehatshėm.

 

    Ne ishim pėr mrekulli krahasuar me 400 nizamėt (ushtare turq) qė ishin ngjeshur si peshq nė konservė. Kur treni ndaloi dhe nė zbritėm pėr tė shkrythur kėmbėt shohim fytyrat e tyre tė zbehta dhe tė ngjeshura pas kangjellave tė trenit qė thėrrisnin pėr bukė e ujė por qė asnjė nuk ia vinte veshin.

 

    Pranė Vranjės unė u futa nė vagon pėr tė parė transportin e tė burgosurve. Mė erdhi pėr tė vjellė nga era e keqe. Ata ishin vendosur mbi njėri – tjetrin ose mbi plehrat e tyre, shumė prej tyre ishin pa ndjenja nga ngerēi. Transporti nė atė mėnyrė ishte mė i dhembshėm se vdekja nė fushėn  e Val.

 

    Unė isha deshmitar ne vagonin e tė burgosurve dhe mė preku ne njė menyrė tė ēuditėshme. Oficeri serb, njė burrė shumė i egėr, qė mė shoqeroi aty iu sul tė burgosurve duke i sharė ata pėr ato kafshėri qė ata kishin bėrė kundra serbėve. Ishte prekėse sesi ushtarėt turq u mblodhėn rreth vetes dhe menjėherė mohuan akuzat. Ata kapen te dora e eksekutuesit tė tyre dhe iu betuan se ata kurrė nuk do ta kishin bėrė njė gjė tė tillė.

 

    Shumica e kėmbėve tė tė burgosurve ishin nė gjendje tė tmerrshme. Opingat e tyre ishin shkyer me kohė, si kėpucė tashmė shėrbenin leckat qė kishin thithur gjakun e ngrirė nga tė ftohtit. Nata qe e frikshme. Ne qėndronim nė stacione nga ēerek ore. Ndėrkohė qė ne ecnim nėn dritėn e hėnės nė stacionin e trenit, degjonim psherėtimat e dhimbjes nga kasat e zeza ( vagonėt me tė burgosur).

 

    Nė tė dy krahet e shinave kishte vagona me shenjėn e Kryqit tė Kuq. Ndoshta kjo ėshtė pa interes por unė numėrova gjatė gjithė rrugės nga Yskybi deri nė Beograd, 115 vagona tė Kryqit tė Kuq rus. Serbėt numeronin bashkė me mua vagonėt me njė gėzim tė fshehur, destinacioni i tė cilėve nuk ishte vetėm pėr t’u shėrbyer spitaleve lėvizėse.

 

Ne arritėm nė Nish nė mėngjes herėt.      

                                  

*  *  *

 

HYRJA E CAR PETAR KARAGJORGJEVIQIT NĖ

KRYEQYTETIN E MAQEDONISĖ

 

Njė bisedė me serben, Jannne D“Arc )

 

Yskyp (Shkup), e hėnė 4 nėntor (viti?)

 

    Car Petar Kargjorgjeviq e ka festuar marrjen  e Shkupit nė rezidencėn e vjetėr tė Car Stefan Dushanit nė Shkup (Yskyp, turq.,  me Pomp dhe Pragt qė ėshtė e mundshme tė aranzhohet nė gjendje lufte. Serbėt e morėn Serbinė e vjetėr nė duar para 500 vjetėsh (kohėzgjatje). Marrja nė duar do tė jetė permanente. Gjeneral Shtabi, nuk kanė biseduar tjetėr vetėm pėr ndodhitė historike tė katėr ditėve tė fundit.. Tė premten hoqėn mbishkrimin nė gjuhėn turke nga stacioni i trenit dhe vunė njė mbishkrim tė ri ”Stacioni mbretėror serb nė Shkup”. Kjo, ishte pėrgatitja e parė.

 

    Pėrgatitjet pėr marrjen filluan qysh nė mėngjes. Me sirena tė forta hyri brenda regjimenti qė kishte rrethuar qytetin. Tė gjithė banorėt qė mbanin fesa dhe qeleshe tė bardha, trazoheshin nga shtėpitė, para orės 11.00 dy rrathė ushtarėsh krijuan njė mur tė gjallė prej stacionit deri tek kisha e vjetėr dhe vila, ku mbreti serb do tė banojė gjatė qėndrimit tė tij. Vendi para stacionit tė trenave okupohet tėrėsisht nga kėmbėsoria, gjithēka ėshtė gati pėr pranimin. Kjo ndodhė sipas rregullave serbe njė orė pas vendosjes. Roja i tė burgosurve, vojvoda i posa emėruar (Generallissimus). Gjeneral Putnik, i shoqėruar prej prefektit turk, (i zėnė rob), Reshat Efendiu dhe prefekti i posa emėruar Haxhi Hadji Ruliē, u desh tė presin gjatė trenin mbretėror derisa tė rrokullisej drejt binarėve nė ora 4.00. dhe qenė mėrdhirė nga tė ftohtit.

 

    Mbreti, qė ishte shumė i  dobėt dhe duhej tė mbahej gjatė zbritjes nga vagoni, shoqėrohej nga princi Aleksandėr, princi Xhorxh dhe presidenti Pashiq. Pėr njė moment u dėgjuan britmat nga ushtarėt: rroftė, prefekti i doli pėrpara dhe i servoi bukė dhe kripė prej farės sė tokės sė vjetėr tė bukės sė vjetėr serbe dhe i tregoi se sa ėshtė i kėnaqur populli serb edhe pse pas 500 vjetėsh i uron mirėseardhje pasardhėsit tė mbretit Stefan, nė tokėn e  vjetėr serbe. Mbreti Petar, pėrgjigjet me gojėn plotė se ėshtė nė tė drejtėn e tij qė e  mori kėtė qytet me armė i cili nė kohėt e mėparshme u okupua nga osmanėt. Ky moment erdhi qė Reshat Efendiu i burgosur t“i uroj mirėseardhje mbretit. Tė gjitha shikimet ishin tė drejtuara nga turku i nxirė, qė qėndronte me sytė e pėrulur para mbretit. Mundej tė vėrehej se ai i kushtonte shumė me zor ta thoshte detyrėn e mėsuar. Mė nė fund filloi fjalimi qė shkurtimisht d.m.th, kėshtu:“Madhėria juaj! Fari e ka lėnė armatimin turk. Ky qyet qė para 500 vjetėve u mor me shpatė, tash u takon me tė drejt atyre. Nė emėr tė popullit muhamedan ju premtoj jo pėrbuzje dhe marrje parasyshė!!!”

 

    Pėrshtypja e keqe e Valisit tė humbur pėrmbytej nga thirrjet: Rroftė RAAB!, pas njė momenti ulet mbreti Petar, Putniku dhe presidenti (Nikolla Pashiē)nė automjet me njė shpejtėsi tė madhe kaloi ushtarėt e ndjekur nga garda dhe kėmbėsoria e zgjatur. Nė kishė (Cari) mbreti bėri lutjen e parė nė Serbinė e vjetėr dhe shkojnė drejt vilės. Ngjarja historike mbaroi.

 

    Kam pasė nderin tė njihem personalisht me serben Jeanne d Art Sophia Jovanoviq. Nė mbrėmje u ula nė sallėn e ushqimit te hotel “Parisit”, erdhi ajo brenda e shoqėruar nga dy burra, shokė tė saj. Sophia, para se tė bėhej e shenjtė ishte zonjė stenografe nė Beograd. Ishte veshur si burrė, me veshje kommitash maqedon e qethur me maqinė, e armatosur ma karabinė (pushkė e vjetėr italiane) dhe e kishte tė mbushur rrethin krejt me bomba dore. Ishte shumė e bukur. Duke falėnderuar njė komitė qė fliste gjuhėn gjermane erdha nė kontakt me gruan e armatosur rėndė qė ishte armikja e turqve dhe dėshironte tė jepte informata pėr vetveten dhe lėvizjet e saj. Kishte lėvizje patetike.

 

    Sophia ishte e lindur nė Beograd mė 1893, babai i saj qė kishte marrė pjesė nė shumė truimfime ndaj Turqisė, ishte njė armik i pėrbetuar i osmanėve, pikėllimi i madh i tij ishte se ai nuk kishte njė djalė qė do tė merrte pjesė nė atė triumfim.qė sė bashku me shumė serbė e priste. Nė shtratin e vdekjes e luti vajzėn e tij tė betohej se ajo do tė luftonte nė njė luftė tė mundshme kundėr armikut tė vjetėr. Kur lufta po ofrohej, Sophia bėri tė pamundurėn pėr tė marrė pjesė nė luftė.. Ajo, kėrkoi audiencė tek mbreti Petar por nuk arriti dot. Me hapjen e parlamentit, arriti qė brenda kohės tė bisedoj me mbretin  qė i lejoi asaj t“i  bashkėngjitej bandės sė komitave tė Nikolla Prokuples.

 

    Dy ditė para fillimit tė luftės, ajo e kaloi kufirin me bandėn qė kishin qėllim ta pushtojnė karaullėn turke tek Velja Glaba. Me zhdėrvjelltėsinė e Sophias, komitat arritėn ta pushtojnė kėshtjellėn e vogėl. Ajo u ngjit nė kulm, dhe hodhi bomba dore nėpėr oxhak, Krejt njėsiti turk u vra. Mė vonė ajo luftoi me guximin e shenjtė tek Cėrna Toka. Tash, ajo i takonte armatės sė princ Aleksandrit dhe quhet e shenjtė nga ushtarėt dhe oficerėt. Zonja mė e pashme stenografe jeton njė jetė si komitat dhe banon nė lagjen e tyre nė qytet.

 

    Qėndrimi i mbretit nė qytet i bėri kushtet edhe mė tė padurueshme. Tė gjitha lagjet janė tė pushtuara nga ushtria, vėshtirė se mund tė kalohet nėpėr rrugėt e qytetit nga kolonat dhe rojet. Jetojmė nė njė kohė tė fėlliqur. Era e keqe nga kafshėt e ngordhura, tė qelbura tė ngulfatė nėpėr rrugė. Fatmirėsisht, ėshtė ftohėt se pėrndryshe tė gjithė do tė vdisnim nga era e keqe. Ēdo ditė rrėshqet bora ngadalė nga malet dhe nė mėngjes shkėlqejnė rrugėt nga vesa..

 

    Nė njėfarė mėnyre jemi mėsuar t“i shohim ushtarėt serbė. Mėnyra e mirėkuptimit ėshtė minimale, por e pabesueshme si pėrmbahemi. Pėr njė kafshatė buke, mund tė ecin disa ditė me opingat e grisura pa bėrė zė. Ecin me njė guxim historik, qė u jep fitore gjithkah. Sa i pėrket kulturės janė mė shumė se 300 vjet pas, por kanė energji si popull vizionar, me fjalė tė tjera mund tė thuhet sikur ushtarėt qė duhet tė jenė pa nerva dhe tė dėgjueshėm si kafshė, pa mundėsinė qė duhej menduar pėr diktatin qė u jepej. Po, pėrgatitja pėr ata ėshtė njė term i panjohur.

 

    Posta dhe telegrafi ėshtė sigurisht jo i rregullt kėtu nė Yskyb. Telegramet qė janė mė tėØvjetra se pesė ditė  ende nuk kanė mbėrritur nė vendet e duhura. Binin si breshėr lutjet e vjetra nga Londra dhe Vjena, mbi kokat e pa fat tė korrespondentėve. Luftonin tėrė ditėn me cenzuart, jepnin fjalėn, pėruleshin dhe qeshnin. Ne, vet nuk kishim pėrgjigje me letėr nga vendlindja dy javėt e fundit.