Kumtesė pėr:

KONFERENCA SHKENCORE: DEMONSTRATAT E VITIT 1968

 

Zėri i kushtrimit pėr liri nga demonstratat

e vitit 1968

 

Shkruan:  Afrim Morina - Prishtinė, 24. 1. 2008

________________________________________

 

      Shqiptarėt qe nga viti 1912 ishin nėn sundimin klasik tė serbėve, pastaj tė Mbretėrisė Serbo- Kroate- Sllovene, Jugosllavisė sė Titos dhe asaj tė Millosgeviqit. Asnjėherė nuk kishin pushuar sė luftuari pėr ēlirim dhe bashkim kombėtarė. Edhe propaganda edhe arma luftoheshin nė mėnyrėn mė barbare dhe pėrcilleshin me burgosje, vrasje, dhunime, djegies sė pasurisė, pėrzėnie nga trualli, nėpėr mjet elaborateve tė shumta e tė nduarndurta dhe bėhej kolonizimi i trojeve shqiptare.

      Lufta e Dytė Botėrore sikur ngjalli shpresėn pėr zgjidhjen e problemit shqiptarė nė kėtė pjesė tė Evropės, e sidomos konkluzat e tubimit tė Bunjat. Pas lufte zgjedha e pushtuesit ishte edhe mė e vrazhdė e pėrfide dhe kishte grumbulluar tė gjitha metodat e ndėrmarra deri atėherė, dhe ekpesriencat e fituara pėr tė vrarė, djegur e zbrazur Kosovėn (viset shqiptare nė ish Jugosllavi). Kjo kasaphanė filloi nė vitin 1943, pėr tė vazhduar me plojėn e Tivarit, grumbullimin e drithit dhe gjithė gjėrat ushqimore, ripėrtėritjen e marrėveshjes sė mbretėrisė SKS me Turqinė, e njohur si Marrėveshje xhentellmene, pėr largimin e shqiptarėve nė viset e Anadollit, aksionin e armėve, izolimin (lėēitjen) e familjeve tė veprimtarėve, vrasjet,, burgosjet, etj.

      Tė gjitha kėtyre veprimeve antikombėtare qė ndėrmerrte pushteti i Beogradit iu kundėrvunė patriotėt shqiptar, mirėpo lufta e tyre nuk shihej nė popull pėr shkak tė propagandės sė verdh dhe veprimit tė kolonės sė pestė, e cila bėnte qė veprimtaritė patriotike tė mbeteshin vetėm nėpėr dosjet e UDB e KOS. Pas rėnies sė Rankoviqit filloi epoka e njė liberalizimi tė rrejshėm. Pushteti okupues hiqej sikur shqiptarėve iu kishte bėrė padrejtėsi nga njė klan politik dhe duhet pėrmirėsuar gabimet e bėra. Mu nė emėr tė saj kemi edhe njė lloj bashkėbisedimi nė mes strukturave politike tė kohės dhe popullit, pėr njė Republikė tė Kosovės.

    Ma merr mendja se kjo kishte dy qėllime kryesore. E para, se grupet ilegale qė vepronin nė hapėsirėn shqiptare nė ish Jugosllave rriteshin, me rritje e numrit tė intelektualėve, qė nė programin e tyre kishin bashkimin kombėtar dhe e dyta, nėpėrmjet kėtij bashkėbisedimi hulumtonin nė mesin e popullit se kush mund tė ishin ata tė pazbuluarit duke u mbėshtetur nė regjistrat e familjeve me ndikim qė ishin krijuar dhe plotėsoheshin qė nga  okupimit i shqiptarėve, me tė cilėt u shėrbyen gjerė nė mbarimin e luftės tė udhėhequr nga UĒK dhe kėshtu tė bėnin pėrēarjen e veprimtarėve me popullin, nga se Kosova Republikė ėshtė mė e kapshme, se pėr tė edhe ėshtė biseduar haptazi me struktura politike, por pėr kėtė ende nuk janė pjekur kushtet. Kjo lojė doli e pa suksesshme dhe kėrkesa pėr njė Republikė tė Kosovės u varros politikisht nga titistėt, me moton se dy shtet nga njė komb nuk mund tė jenė, por synimi i armiqve tė popullit ėshtė pėr tė krijuar Shqipėrinė e madhe dhe  me ndihmėn e veprimeve tė UDB- ės dhe KOS- it kjo moto u plasua nė politikėn shtetėrore e ndėrkombėtare, se qėllimi ėshtė pėr prishjen e Jugosllavisė socialiste vetėqeverisėse.

      Me mjeshtri arritėn qė nė demonstratat e 1968 ta fusin si platformė nė popull kėtė parullė, sepse nė asnjė program tė lėvizjeve ilegale kombėtare gjer nė vitin 1980 nuk e kemi kėtė kėrkesė. Me 1968 Evropa ishte mbėrthyer nga demonstratat studenteske pėr njė revolucion kulturor, pėr tė drejta sociale etj. Veprimtarėt ilegal, qė nuk ishin tė pakėt, sepse nė kėtė kohė jashtė grilave tė burgut ishin pothuaj tė gjithė veteranėt kundėr rikolonizimit tė Kosovės, e shfrytėzuan kėtė situatė dhe u mobilizuan pėr tė bėrė demonstratė dhe tė dilnin nė pah kėrkesat e tyre kombėtare, qė gjer atėherė ishin tė mbyllura nė dosjet e UDB- ės e KOS- it. Regjistri qė ishte pėrpiluar pėr familjet e individ me ndikim nė mesin ku jetonin, ishte shumė me peshė, sepse edhe nė vitin 1968 e vitet qė do tė pasojnė gjerė mė 1999 u vėrtetua se me tė vėrtetė ata ishin bartės tė gjithė procesit pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar.

      Pėr herė tė parė nė kėto demonstrata u mbyt frika e shqiptarėve pėr artikulimin e kėrkesave politike publikisht dhe me tė drejtė mund tė themi se kėto ngjarje edhe ishin zė kushtrimi pėr ta ftuar popullin pėr zgjim kombėtar, njė lloj kushtrimi pėr mobilizim dhe kundėrvėnie me gjithė potencialin mendor, biologji e material titizmit dhe izmave tjerė nė territorin e Jugosllavisė.

      Titizmi, pėrkundėr proklamimit tė njė liberalizimi edhe mė vonė ndėrmori veprime kundėr intelektualėve shqiptar, kryesisht nė arsim, siē ėshtė e njohur “Letra e Titos”, pastaj arrestime dhe procese gjyqėsore qė nga viti 1974, hartimi i Librit tė bardhė, izolimet e veprimtarėve tė ēėshtjes kombėtare, por qė tash mė gjithė kjo nuk mund tė mbulohej dhe tė fshihej prej propagandės sė konsoliduar nėpėrmjet vetė shqiptarėve qė kishin krijuar emra nė politik e letra shqipe, sepse edhe ilegalja kishte ngjeshur radhėt e veta, kishte krijua kushte dhe metodė pėr plasimin e ideve dhe mėnyrėn pėr tė depėrtuar thellė nė masat e gjėra. Kjo lėvizje filloi tė depėrtojė edhe nėpėr fshatra me luftė propagandistike, sepse deri atėherė kryesisht ishte nėpėr qytete tė mėdha, sepse aty ishin intelektualėt, studentėt dhe punėtorėt, ndėrsa tash nė vete filloi tė tubojė edhe fshatarėsinė, qė pėrbėnte 70% tė popullatės.

      Intensiteti i veprimit ilegal do tė marri pėrmasa mė tė mėdha me punėsimin e punėtorėve tanė nė botėn e jashtme, tė cilėt vinin nė kontakt me mėrgatėn, me personelin diplomatikė tė Shqipėrisė, por edhe financonin lėvizjen dhe shumė prej tyre mė vonė do tė jenė edhe nė mesin e bartėsve tė proceseve politike atdhetare. Kėtyre do tu bashkėngjiten azilantėt politik, qė kryenin misione diplomatike, tė cilėt nėpėr mediet e informimit, me kontakte personale me intelektual, diplomatė shqiptarė e tė huaj, ēėshtjen shqiptare e ngritėn nė nivelet mė tė larta ndėrkombėtare. Diplomacia shqiptare demonstratat e vitit 1981 do tua bėjė tė njohur Asamblesė sė Kombeve tė Bashkuara dhe kėrkesat legjitime tė shqiptarėve nė Jugosllavi, ndėrsa me 1984 nė Parlamentin Evropian do tė diskutohet pėr dhunėn qė ushtronte pushteti i Beogradit, me 1987 nė Senatin Amerikan do tė diskutohet ēėshtja e shqiptarėve tė ish Jugosllavisė dhe viti nėntėdhjetė ēėshtjen shqiptare nė ish Jugosllavi do ta gjejė mirė tė artikuluar me tė gjitha problemet qė i ka dhe me kėrkesėn tashmė tė njohur pėr Republikė. Pėr kėtė edhe do tė dorėzohet edhe njė peticion me nėnshkrime tė shqiptarėve tė Kosovės nė Gjenevė, po me kėtė kėrkesė. Pra, etapa e tretė do tė pėrmbyllėt me njė shtrirje tė veprimit politik tė fuqishėm pėr ēlirim dhe bashkim kombėtarė nė gjithė hapėsirėn e ish Jugosllavisė.     

      Etapa e katėrtė do tė bėjė njė shkapėrderdhje marramendėse tė potencialit mendor, biologji, monetar e fizik tė shqiptarėve nė kėtė hapėsirė. Vitet qė do tė pasojnė nė veprimtarin e pluralizmit politik, mė tepėr do tė ngjasojnė me politikė fisesh nė krye tė cilėve janė bajraktarėt dhe ēdo mendim pėr veprim nė kuadėr tė rrethanave politike tė kohės, qė shkon ndesh me veprimet e bajraktarėve do tė luftohet me tė gjitha mjetet. Bartės tė propagandės janė po tė njėjtat forca qė ishin aftėsuar nė kohėn e titizmit dhe kishin pėrvojė bukur tė madhe nė kėtė drejtim. Filluan pa turp t’i anatemojnė njerėzit qė e kishin bėrė historinė gjer nė vitin 1990 dhe pėr tė mbrojtur biografit e veta, nuk lenin guri pa lėvizur, pėr tė njollosur veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare. Gjersa me njė anė bėhej politika legale anatemuese, nė anėn tjetėr bėhej bashkimi kombėtarė nėpėrmjet pajtimit tė gjaqeve, qė nė ballė tė aksionit kishim rinin pėrparimtare studenteske me veprimtarėt e pa thyer tė ēėshtjes kombėtare, njėherit edhe hulumtoheshin rrugėt e kundėrvėnies sė politikės okupuese dhe asaj pacifiste qė shkonte nė dėm tė ēėshtjes kombėtare.

      Mendimet qė kishin filluar tė shfaqeshin herėt, por pak mė tepėr tė artikuluara nė vitin 1984, se duhet pėrgatitur pėr njė kryengritje tė armatosur pėr tė shpėtuar nga zgjedha okupuese, nė fund tė vitit 1989 kishte marrė karakter mė tė pėrgjithėsuar nėpėrmjet Frontit tė Rezistencės dhe Bashkimit Kombėtar, nė vitin 1992 me krijimin e Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės dhe nė vitin 1994 kjo do tė finalizohet me krijimin e UĒK nga LPK e cila do tė jetė edhe bartėse e proceseve jo vetėm ushtarake, por edhe politike.

      Pėrpjekjet pėr tė pasur njė platformė veprimi kombėtar, tė elaboruara   Tetova I dhe Tetova II nė vitin 1992, dėshtuan pėr shkak tė mu kėsaj politike fisnore qė bėhej, por nuk mbeti edhe pa sukses, sepse gjatė kėtij rrugėtimi nė botėn shqiptare do tė kemi dy filozofi politike, atė tė pritjes nė pjatė lirinė ashtu tė parcializuar tė ēėshtjes kombėtare dhe mendimit tė dytė, se atė duhet fituar edhe me mė tė shtrenjtėn- dhėnien e jetės, qė njėherė e pėrgjithmonė ēėshtja shqiptare tė zgjidhet nė Ballkan. Filozofia e dytė politike, edhe pėrkundėr propagandės sė konsoliduar tė politikės zyrtare nė gjithė hapėsirėn kombėtare qė e luftonte, doli fitimtare dhe rezultati i saj ėshtė se pėrfitohet NATO si aleate e UĒK dhe shumė shtete tė ndėrronin mendimin pėr shqiptarėt, tė cilėt ishin ushqyer nga propaganda titiste e konsoliduar nga tė gjithė qė mbėshtetnin kėtė filozofi politike, pėr “mirėqenien e shqiptarėve dhe si stabilizues tė regjionit”. Kur gjithė potenciali diplomatikė dhe ushtarak bėnte presion mbi Serbin, nostalgjikėt dhe frikacakėt ende ėndėrronin pėr filozofinė politike tė pritjes dhe bėnin thirrje tė ndėrpritej ky aksion i NATO i ndėrmarr kundėr Serbisė.

      Shqiptarėt tė ndarė politikisht nė gjithė hapėsirėn kombėtare, nuk arritėn tė ēlirohen, por gjithė kjo do tė pėrmbyllej me 10 Qershor tė vitit 1999, e njohur si Marrėveshje Tekniko- Ushtarake e Kumanovės, qė ndėrpriste “konfliktin” nė mes serbėve dhe shqiptarėve, marrėveshje qė pėr herė tė parė pėrjashton njėrėn palė ndėrluftuese dhe fatin e robėrve tė luftės nuk e trajton fare, duke mos pėrfillur Konventat Ndėrkombėtare mbi luftėn. Nga kjo Marrėveshje kemi pasojat edhe sot, sepse nga ajo doli Rezoluta 1244, qė na rri si medaljon i varur nė qafė, qė zė vend edhe nė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, pėr tė na identifikuar edhe mė tutje si pjesė pėrbėrėse e Jugosllavisė, nė tė cilėn sot thirret Beogradi nė Gjykatėn e Drejtėsisė nė Hagė, edhe pse nocioni Jugosllavi mė nuk ekziston. Nisur nga realiteti ekzistues, pushteti nė Shqipėri duhet tė mbrojė ēėshtjen shqiptare nė kėtė Gjykatė, jo vetėm si obligim kombėtar, por edhe si obligim kushtetues dhe tė hapet ēėshtja shqiptaro serbe nė instancat mė tė larta ndėrkombėtare, sepse kėtė vetė po e kėrkon Serbia.

      Me tė drejtė mund tė pėrfundojmė se demonstratat e vitit 1968 ishtin zėri i kushtrimit tė gjitha ngjarjeve tė mė vonshme historike nė kėtė hapėsirė kombėtare dhe kjo etapė historike duhet hulumtuar dhe studiuar me profesionalizėm shkencorė, pa anime politike tė sotme, pa marrė parasysh se bėrėsit e kėsaj epopeje tė madhe kombėtare nė cilin subjekt janė radhitur mė vonė, por edhe duke mos i fshehur kundėrshtarėt e aktivistėt politikė, aktivistėt e UDB, KOS etj. qė frikėsuan popullin me kėrcėnime tė nduarndurta, duke ndėrmarr veprime  konkrete kundėr bėrėsve tė historisė, pėr tė mos vazhduar rrugėn e filluar, e qė sot po ndodh tė fshihen, madje edhe tė dekorohen pėr shkak tė rikthimit nė jetėn politike e pushtetare, me ndihmėn e lidhjet familjare, miqėsore e fisnore qė i kanė shfrytėzuar pėr rehabilitim dhe po mbrohen nga disa, nėpėr manifestime tė ndryshme me karaktere kombėtar.