Ta njohim ēėshtjen ēame

 

TRAGJEDIA ĒAME DO TĖ THOTĖ: GJENOCID, SPASTRIM ETNIK,

LUFTĖ FETARE, SHKELJE E TĖ DREJTAVE NJERĖZORE

 

   Shkruan: Isuf B. BAJRAMI

 

   Ēėshtja ēame lindi si problem i mbrehtė nė marrėdhėniet midis dy vendeve, Shqipėrisė dhe Greqisė, qysh nė Kongresin e Berlinit mė 1878 dhe u pėrligj mbas vendimeve tė Konferencės se Ambasadorėve nė Londėr mė 1913, ku Ēamėria dhe viset e tjera tė Shqipėrisė iu shkėputėn me pa tė drejtė, duke i kėnaqur me aneksimin e tyre, shtetet fqinje.

   Qė nga viti 1913 Ēamėria konsiderohet nga ne,tokė e pushtuar me dhunė nga Greqia.     

   Ēėshtja Ēame ėshtė njė tragjedi kombėtare jo vetėm nė njerėz por edhe nė territore. Marrja e Krahinės sė Ēamėrisė kėsaj barriere pėr Greqinė i hapi dyert pretendimeve absurde tė shovinizmit grek pėr tė marrė hapėsira tė tjera shqiptare.

 

Tragjedia Ēame njė padrejtėsi qė kėrkon zgjidhje

 

   Nė skajin mė Jugor tė Shqipėrisė sė sotme fillon krahina shqiptare e Ēamėrisė ose siē quhet sot nga administrata greke Thesproti.

    Ajo pėrbėn pjesėn mė jugore tė trevave etnike tė Epirit tė Jugut tė banuara prej shqiptarėve qė nga antikiteti (nga kohėrat Pellazgo-Ilire) e deri mė sot.

   Njė popull e njė vazhdimėsi territori etnik. Kėtė e dėshmojnė autorėt e lashtėsisė greke dhe gjithashtu Enciklopedia e madhe greke si dhe shumė autoritete shkencore botėrore. Kėtė e vėrteton prezenca e gjallė,faktori njeri,shqiptar ne gjuhė,kulturė dhe tradita.

   Popullsia e Ēamėrisė ka qenė homogjene shqiptare 99% nė qytetet, 100% nė fshatra. Historikisht pėrkatėsia fetare e krahinės sė Ēamėrisė,ka kaluar nė njė proces tė gjatė ndryshimesh tė diktuara nga rrethana tė caktuara historike. Nga paganizmi,nė lashtėsi,nė katolicizėm nė shekujt e parė pas erės sė re deri nė shekullin trembėdhjetė-katėrmbėdhjetė. Prezencėn e besimit katolik nė Ēamėri e dėshmojnė emrat e shqiptarėve nė ato kohė,sidomos e princave tė saj si Pjeter Losha,Gjin Bue Shpata,etj,(prania nė masė e emrave Gjin,Gjon,Mark,Lek,Pal etj..).Nė kėto periudha (shekulli 13-14) si rezultat i dyndjeve bizantine nė krahinėn e Epirit (invazionet greko-serbe),kjo krahinė kaloi nė ortodoksizėm. Deri nė fillim tė shekullit 18,popullsia e kėsaj krahine ishte e besimit ortodoks. Mbas kėsaj periudhe fillon procesi i islamizmit nė mes tė shqiptarėve. Si rezultat i kėtij procesi sipas tė dhėnave statistikore tė administratės turke,50% e popullsisė shqiptare u kthyen nė besimin islam dhe 50% ruajtėn besimin ortodoks. Rreth kėtyre shifrave nė dėm tė etnisė shqiptare ėshtė spekuluar deri mė sot. Regjistrimi i vitit 1910 i administratės sė Turqve tė rinj dėshmon se nė kėtė krahinė jetojnė 83.898 shqiptarė mysliman dhe ortodoks. Ndėrsa Vjetari statistikor i qeverisė greke i vitit 1936 shėnon se nė Ēamėri banojnė vetėm 26.000 shqiptarė duke mos pėrmendur shqiptarėt ortodoksė tė cilėt qeveria greke i konsideron si grekė.

    Si rezultat i spastrimit etnik (gjenocidit) qė u bė nė 1944-1945 nė krahinėn e Ēamėrisė u dėbuan me dhunė 30.000 shqiptarė mysliman tė cilėt gjetėn strehė nė Republikėn e Shqipėrisė ku jetojnė edhe sot.

   Kjo popullatė sot kap shifrėn mbi 150,000 vet,shifrėn e cila shpjegohet me natalitetin e lartė tė kėsaj popullate mbas gjenocidit.

   Ndėrkohė qė nė Ēamėri-Thesproti (Greqi) Komuniteti autokton i shqiptarėve tė besimit ortodoks kap shifrėn 250-300,000. Ky komunitet sot nuk guxon tė vet deklaroj identitetin e vet si rezultat i politikes mohuese e asimiluese qė ndjekin qarqet qeveritare greke ndaj prezencės sė etnive nė territorin grek.

   Dėshmi e pakontestueshme pėr prezencėn e shqiptarėve ortodoks sot nė Ēamėri (Greqi)ėshtė edhe gjaku e lidhjet e hershme fisnore qė kanė me ta Ēamėt mysliman,sa do tė pėrpiqen e ta mohojnė kėtė prezencė qarqet greke.

    Me vendim tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr mė 1913 kjo Krahinė ju shkėput trungut amė dhe ju aneksua shtetit Grek. Me gjithė rezistencėn dhe kundėrshtitė e veta historike,popullata autoktone e Ēamėrisė,ju nėnshtrua fatit tragjik tė saj,duke e konsideruar si minoritet etnik shqiptar nėn Greqi.

   Fati i minoritetit shqiptar tė Ēamėrisė pėrbėn njė tragjedi kombėtare shqiptare jo vetėm nė territore,por edhe nė njerėz.

  

Politika dhe qėndrimi zyrtar grek ndaj minoritetit etnik

shqiptar nė Ēamėri

 

   Mbas aneksimit tė Ēamėrisė mė 1913 deri mė sot popullsia e saj gjatė tėrė viteve nėn shtetin Grek nuk ka gėzuar asnjė tė drejtė njerėzore e kombėtare qė i takon.        

   Qarqet zyrtare greke mbėshtetur nė Konceptin absurd tė mohimit tė ekzistencės sė grupeve etnike nė territorin e saj,kanė ndjekur njė politikė shoviniste tė drejtuar nė dy drejtime.

    1. Ndaj shqiptarėve tė besimit ortodoks,politikėn e asimilimit,duke i privuar nga ēdo e drejtė etnie,kulture,apo gjuhėsore,duke i konsideruar grek,pra ngatėrronin me qėllim fenė dhe kombėsinė,veprim qė e bėjnė edhe sot ndaj shqiptarėve duke pretenduar se tė gjithė ortodoksėt janė grek.

    2. Ndaj shqiptarėve tė besimit islam aplikuan politikėn e gjenocidit dhe shfarosjen duke mohuar gjithashtu etninė. Nė shumė raste me qėllim i kanė konsideruar turko-ēam dhe jo shqiptaro-ēame.

   Kjo tragjedi e projektuar afro njė shekulli mė parė,nga Greqia ju arrit qėllimit nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore mė 1944-1945 kur banda kriminale tė Gjeneralit famėkeq Napolon Zerva realizuan pastrimin etnik tė shqiptarėve mysliman tė Ēamėrisė.

 

Gjenocidi (Spastrimi etnik)i vazhdueshėm i shqiptarėve nė Ēamėri

                     

   Pėr tė realizuar synimet e veta grabitqare qarqet zyrtare greke asnjėherė nuk e respektuan popullatėn shqiptare tė Ēamėrisė duke u treguar mosmirėnjohėse ndaj ndihmesės sė vyer historike,qe ky popull dhe kjo krahinė kanė dhėnė historikisht nė shekuj pėr popullin grek.

    1. Fill mbas aneksimit ajo ka nėnshtruar me dhunė popullatėn e pafajshme shqiptare,duke vrarė me pabesi 72 burra nga paria e kėsaj krahine mė 1913 nė vendin e quajtur Selan Paramithia (Ajdonat),tė cilėt kishin shkuar pėr bisedime me palėn greke,si dhe dhjetėra e dhjetėra njerėzve tė tjerė tė pafajshėm.

    Pėr tė ndalur persekutimet e qeverisė greke kundėr popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė,mė 8 qershor 1913,patriotėt ēam kanė protestuar pranė qarqeve Evropiane.

    2. Ajo qė tmerroi ēamėt si veprim vdekjeprurės pėr Ēamėrinė ishin pėrpjekjet satanike tė qeverisė greke mė 1923-1924 pėr t’u pėrfshirė edhe ēamėt myslimanė midis Turqve myslimanė qė banonin nė Greqi,tė cilėt sipas marrėveshjes sė Lozanes,Janar 1923,midis Turqisė dhe Greqisė,do tė shkėmbeheshin me Grekėt e Anadollit.

    Qeveria greke duke e shkelur nė mėnyrė flagrante kėtė marrėveshje nuk ju pėrmbajt deklaratės tė pėrfaqėsuesit tė saj nė Lozan Kalamanos,mė 19 janar 1923 ku deklaroj se qeveria e tij nuk kishte aspak ndėrmend ti fuste nė shkėmbim “myslimanėt me origjinė shqiptare”,pėr tė cilėt ai vetė kishte propozuar se “banojnė me njė krahinė tė pėrcaktuat fare e qartė – Epirin”dhe se”ndėrsa janė bashkė fetarė me Turqit,nuk janė aspak bashkatdhetarė tė tyre”.

     Komisioni greko-turk ( nė mars 1924),vendosi qė kundrejt popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė,njė realitet etnik dhe historik qė njihej edhe nga pala greke,tė mos zbatoheshin kurrfarė procedurash apo formalitetesh nė kuadrin e shkėmbimit tė popullsisė greko-turke.

    Nė kundėrshtim me realitetin historik dhe marrėveshjeve tė arritura,qarqet zyrtare greke e detyruan me forcė kėmbimin (si skllevėrit zezak nė mesjetė) tė ēamėve qė arrijnė disa dhjetėra mijėra vetė,duke realizuar nė atė kohė njė pjesė tė planit tė harruar pėr njė spastrim etnik tė “minoritetit”etnik autokton nė trojet e veta.

    3. Me ardhjen nė fuqi tė qeverisė fashiste tė Joani Metaksanit mė 1936,gjendja e popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė u rėndua mė shumė.

    Kjo qeveri zbatoi njė politik diskriminimi tė paparė. Vazhdoi kolonizimi me grekė me qėllim ndryshimin e raporteve tė popullsisė. Ndėrrimi i emrave shqip tė vendbanimeve tė shqiptarėve me emrat grek.

   Aplikoi njė gjenocid tė vėrtetė,arrestime,internime,konfiskime tė pasurisė.Ky program thellohej hap pas hapi duke e bėrė jetėn e shqiptarėve tė padurueshme.

     4. Gjendja nė Ēamėri u bė mė e turbullt dhe mė e rėndė sidomos nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė prag tė pushtimit tė Greqisė nga Italia fashiste,Qeveria Greke bėri mobilizimin e pėrgjithshėm tė popullatės pėr luftė. Shqiptarėt e Ēamėrisė si nėnshtrues tė kėtij shteti i kėrkuan qeverisė sė atėhershme greke qė t’i mobilizonte edhe ata nėn armė pėr ta luftuar armikun e pėrbashkėt.

   E “prekur” thellė nga ky gjest liridashės i ēamėve,qeveria greke i falėnderoi ata dhe i mobilizoi,por nė vend tė armėve u dhanė kazma e lopata duke i ēuar nė prapavijė pėr tė bėrė punime tė dorės sė dytė.

   Qeveria Greke me kėtė veprim mosbesimi tė demonstruar hapur e fyen rėndė gatishmėrinė e ēamėve dhe i distancoi prej saj me qėllim tė paramenduar,pėr tė akuzuar mė vonė ēamėt myslimanė si bashkėpunėtorė me pushtuesin. 

     5. Me pushtimin e Greqisė nga Italia autoritetet greke nga frika dhe pėr ēka kishin bėrė ndaj popullatės tė pambrojtur ēame,urdhėruan internimin me forcė tė meshkujve nga 14 vjeē e lartė nė kampet e pėrqendrimit nė ishujt e detit Egje,Hio,Medilin,Korinthe,etj.

   Gjatė rrugės pėr nė internim qarqet zyrtare greke pėrpunuan psikozėn se ata ishin robėr lufte qė u kishin vrarė djemtė popullit grek,duke nxitur urrejtjen dhe njėkohėsisht pėr tė maskuar tė vėrtetėn,si tė pafajshėm tė marrė me forcė nga shtėpitė e tyre dhe jo nga fronti i luftės.

   Gjatė internimit nė kampe tė tipit Mathuazen,ēamėt u keqtrajtuan deri nė njė zhdukje fizike gradualet tė tyre.

   Ndėrkohė nė Krahinėn e Ēamėrisė kishin mbetur gra,pleq e fėmijė tė pambrojtur duke u bėrė pre e vrasjeve,grabitjeve,pėrdhunimeve nga bandat kriminale greke.

   Kur u kthyen nga internimi ēamėt me shpirtin e tyre tė durueshėm pėr tė mos acaruar e thelluar mynxyrėn qė po ju kanosej nuk ndėrmorėn asnjė veprim tė hakmarrjes por filluan vetėmbrojtjen e tyre duke zgjedhur rrugėn e pajtimit. Kėtė e dėshmojnė vetė historianėt grekė serioz e tė ndershėm,dhe qytetarėt e tjerė tė kėsaj krahine.

 

Gjenocidi i pashembullt dhe zhbimė i shqiptarėve etnik (mysliman)

nga vendbanimet e tyre historike

 

   Mė 27 qershor tė vitit 1944 nė krahinėn e Ēamėrisė,ndaj popullatės shqiptare myslimane filloi akti i fundit i gjenocidit qė ēoj nė spastrim etnik tė kėsaj popullate martire.

   Bandat kriminale tė shovinizmit grek derdhen mbi kėtė krahinė mizorit mė tė pashembullta tė njerėzimit.

   Barbarizmat qė ndodhėn nė kurrizin e kėsaj popullate tė pafajshme kalojnė ēdo cak njerėzor. Vrasje,pėrdhunime,groposje pėr sė gjalli. Prerje tė organeve tė ndryshme trupore,hundė,vesh,etj. Gra me gjinjtė tė prera e tė masakruara,fėmijė tė djegur nė furrė,gra shtatzėna me barkė tė ēarė.

   Nė qytetin e Paramithisė ditėn e martė tė 27 Qershorit 1944 qė ėshtė dita e“Shėn Bartolomeut”pėr gjithė Ēamėrinė brenda 24 orėve u vranė mbi 600 burra,gra e fėmijė.

   Nė Filat gjatė periudhės qershor 1944-mars 1945 u masakruan dhe u vranė 1286 persona.

   Gumenicė u vranė 192.

   Margelliq e Pargė 626 persona,etj.

   Ka me qindra tė tjerė tė paidentifikuar e tė zhdukur pa lėnė gjurmė.

Janė grabitur tė gjitha llojet e orendive shtėpiake nė masė ( fshatrat e Ēamėrisė kanė qenė tė pėrmendura pėr pajisjet e shtėpive)etj.

   U shkatėrruan 68 fshatra;

   U dogjėn dhe u rrėnuan 5800 shtėpi;

   U shkatėrruan tė gjitha objektet e kultit si dhe u grabitėn pasurit,prona tė kėtyre kulteve (mbi 80 xhami).

   Kjo ėshtė pasqyra e barbarizmave shoviniste greke.

 

 

PASQYRĖ  MASAKRASH  GRABITJESH  DHE  DHUNIMESH

TĖ KRYERA NGA SHOVINISTĖT GREKĖ TEK POPULLSIA SHQIPTARE  E ĒAMĖRISĖ GJATĖ VITEVE  1944-1945

    Banorė tė masakruar                                                                    G r a

 

     ________________________________________________________________

    Tė moshuar       Gra        Fėmijė        nėn 3 vjeēe      tė dhunuara      

                                                                                                           tė grabitura

    e tė rinj

    ________________________________________________________________

    2900                  214            96                 32                 745                     76

    ________________________________________________________________

   GRABITJE   PASURIE

    ________________________________________________________________

   Vaj ulliri          Drithėra       kafshė pune                       Bagėti

   __________________________________________________________________

   00/kg                Kv 00/kg                                               tė imta                 

tė trasha

   __________________________________________________________________

   84752                67434             4453                                46 435                 5 137

    __________________________________________________________________

 

   Terrori ishte i pėrmasave tė tilla deri sa detyrohej popullsia shqiptare myslimane tė braktisė pėr shkak tė dhunės,trojet e tė parėve tė tyre mijėvjeēare duke gjetur strehė nė Republikėn e Shqipėrisė mbas marsit tė vitit 1945.

   Mbi pėrmasat e kėsaj tragjedie dhe qėllimin e saj e dėshmojnė qartė nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme edhe misionet anglo-amerikane qė vepronin nė kėtė kohė nė Greqi dhe nė Shqipėri.          

 

Pėrpjekjet pėr tė ndėrkombėtarizuar ēėshtjen Ēame

 

   Mbas dėbimit tė dhunshėm,emigrantėt ēamė qė rezultonin me nėnshtetėsi greke e nėn kombėsi shqiptare,u organizuan nė Shqipėri menjėherė gjatė vitit 1945 dhe nėn drejtimin e Komitetit Antifashist Ēam sensibilizuan organizmat e ndryshme ndėrkombėtare si dhe shtetin amė lidhur me tragjedinė e tyre dhe kėrkesat e tyre tė ligjshme.

   Qeveria e re shqiptare,e pas luftės iu drejtua konferencės sė Paqes nė Paris dhe Konferencės sė Ministrave tė Jashtėm tė Fuqive Aleate jo vetėm duke pėrkrahur gjendjen rrėqethėse tė ēamėve,por edhe duke kėrkuar riatdhesimin e ripronėsimin e tyre. Kjo ishte e drejta e tyre e ligjshme qė mbrohej edhe nga vendimet e atėhershme ndėrkombėtare pėr tė drejtat e pakicave kombėtare.

 

Tabloja e mjerimit tė ēamėve dhe kėrkesat e tyre u parashtruan edhe nė Konferencėn e Parisit (1946) prej Ministrit tė Jashtėm Shqiptar.

 

  Megjithatė,pėrpjekjet mė tė mėdha pėr ta ndėrkombėtarizuar problemin dhe pėr ta tėrhequr pėrkrahjen e fuqive Aleate i bėri Komiteti Antifashist Nacionalēlirimtar Ēam,si pėrfaqėsuesi mė i drejtpėrdrejtė i popullatės ēame.

   Janė tė shumta Memorandumet dhe telegramet e protestės,qė u ka dėrguar Fuqive Aleate dhe forumeve pėrkatėse si Asamblesė  sė Kombeve tė Bashkuara nė Londėr e New-York,Kryesisė sė Ministrave tė Jashtėm Aleate nė Londėr e Moskė,Konferencės sė San Franciskos,Qeverisė sė Anglisė,Amerikės,Bashkimit Sovjetik,Dhomės sė Deputetėve nė Uashington,Londėr e Moskė,Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Mesdheut ,etj.

   Kėto mbeten kėrkesa dhe protesta pa pėrkrahje e pa pėrgjigje. Pėrgjigje dhe pėrkrahje nuk i dhanė as pėrfaqėsuesit e misionit angleze,amerikane,ruse dhe jugosllave qė morėn pjesė nė Kongresin e Dytė Ēam qė u mbajt nė Vlorė (Shqipėri mė 1945) dhe qė e panė me sy Katastrofėn e kėsaj popullate.

   Nė vitin 1946-1947 Komisioni Ndėrkombėtar Hetimor i OKB-sė gjatė verifikimit tė kėsaj tragjedie nė tė dyja anėt e kufirit shtetėror konkludoi me fakte dhe dėshmi tė gjalla mbi pėrmasat dhe realitetin e masakrave dhe tė kėsaj tragjedie tė dhimbshme.

   Mbas kėsaj,vetė Forumi Ndėrkombėtar i UNRRA-sė duke e kategorizuar popullatėn ēame tė dėbuar si emigrante,dhe njė ndihme ekonomike mbi 1.2 milion dollarė USA dhe ndihma tė tjera materiale pėr mijėra refugjatė tė pa bukė dhe tė pastrehė ēam.

   Ndėrkohė qė ēamėt shpresonin pėr njė zgjidhje tė drejtave legjitime,pėrpjekjet e tyre u pasuan me njė heshtje tė pa tolerueshme.

   Kjo periudhė ( 1947-1990)ėshtė njė nga aktet mė tė rėnda tė kėsaj tragjedie. Njė heshtje e tillė me shkaqe dhe pasoja tė thella ende ėshtė enigmė.

 

Qėndrimi zyrtar grek mbas dėbimit tė myslimanėve nga

Ēamėria

 

     1. Ndaluan me dhunė ēdo pėrpjekje pėr ta ruajtur identitetin e origjinės sė popullatės shqiptare tė besimit ortodoks tė cilėt banojnė sot e kėsaj dite nė Ēamėri (Thesproti).Ndalohej pėrdorimi i gjuhės  amtare shqipe tė flitet nė mjediset urbane dhe njė sėrė masash tė tjerat asimiluese me qėllim qė tė humbasin vetėdijen e origjinės sė tyre kombėtare.

    Si rezultat i kėsaj politike asimiluese shtypėse e diskriminimi ,popullsia shqiptare e besimit ortodoks nuk guxon sot tė vetė deklarohet nė Ēamėri.

    2. Mbas vitit 1945 filloi edhe aksioni pėr ndryshimin e strukturave demografike tė Ēamėrisė,kolonizimi me grek,arumun,rom,etj. i vendbanimeve tė ēamėve tė pėrndjekur. Qėllimi qė krahina e Ēamėrisė tė ndryshoj fizionominė,por edhe pėr faktin tjetėr se qarqet zyrtare greke nuk kishin besim qė kjo krahinė tė mbetej nėn duart e ēamėve ortodoks.

    3. Pronat dhe pasuritė e ēamėve tė dėbuar pjesėn mė tė madhe tė tyre qeveria greke ua ka dhėnė nė pėrdorim kėtyre kolonėve por pa tė drejtė tapie.

    4. Qeveria e sotme greke ndjek njė politikė diskriminimi ndaj ēamėve nė Shqipėri duke i penguar pėr ti parė vatrat e tyre .

   Ajo i frikohet tė vėrtetės ,ringjalljes tradicionale tė vėllamėrisė,midis ēamėve ortodoks dhe myslimanė.

    5. Ndryshoi pėrfundimisht toponomastikėn shqipe me grekė nė vendbanimet e shqiptarėve nė Ēamėri.

 

Demokratizimi nė Shqipėri dhe trajtimi i problemit

 

   Si rezultat i pluralizmit nė Shqipėri,nė janar 1991 u krijua Shoqėria Politike Atdhetare “Ēamėria”si vazhduese e pėrpjekjeve dhe aspiratave tė popullatės martire tė Ēamėrisė.

   Problemi i Ēamėrisė ėshtė nė programin e shumicės sė partive politike nė Shqipėri tė cilat po bėjnė pėrpjekje pėr zgjidhjen e kėtij problemi nė pėrputhje me frymėn e standardet e dokumenteve ndėrkombėtare tė OKB-sė,KSBE-sė,e Kėshillit tė Evropės mbi tė drejtat e njeriut.

   Qeveria greke dhe personalitetet e larta tė saj deri tani kanė mbajtur njė qėndrim mohues.

   Sipas qėndrimit zyrtar grek,ēamėt myslimanė nuk do tė lejohen tė kthehen nė Greqi,”sepse kanė bashkėpunuar me okupatorėt italo-gjermanė nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe si tė tillė ata janė kriminel Lufte dhe janė dėnuar sipas ligjeve greke”.(K.Micotaqis,Tiranė,maj 1992). Kjo ėshtė njė “hipotezė” sa e pa vėrtetė aq edhe e falsifikuar.

   Tė konsiderohesh ēamėt “kriminel”nė njė kohė kur ata kanė derdhur gjakun,bashkė me grekėt,pėr ēlirimin e pėrbashkėt,ėshtė krim i inskenuar politiko-diplomatik.

 

Ēamėt nuk kanė bashkėpunuar me okupatorėt tė ēfarėdolloj

qofshin por janė viktima tė tyre

 

   Nė qoftė se nė Ēamėri ka pasur disa dhjetėra “Kolaboracionalistė” (fenomen qė ėshtė vėrtetuar pėr tė gjitha shtetet qė janė pushtuar nga nazifashizmi,gjatė Luftės sė Dytė Botėrore)nė Greqi si tė tillė kanė qenė 30.000 veta me gjeneral Ralisin nė Krye.

   Askush ata sot nuk i akuzon nė Greqi,pėrkundrazi janė rehabilituar me amnistinė e pėrgjithshme qė ka bėrė ky shtet.

   Ėshtė fakt historik se ēamėt janė rreshtuar ndėr tė parėt nė rezistencėn greke kundėr pushtuesit tė pėrbashkėt (nė radhėt e ELAS-it dhe EAM-it).

   Ekzistojnė dokumente e dėshmi tė pakundėrshtueshme mbi tė vėrtetėn e tragjedisė ēame.

   Ekzistojnė dokumente tė RAJH-ut gjerman qė dėshmojnė se Napolon Zerva njė nga pėrgjegjėsit kryesore tė gjenocidit ndaj ēamėve ka qenė bashkėpunėtor i Gestapos Gjermane.

   Nuk mund tė fajėsohet njė popullatė prej 30.000 vetė sepse ,sipas gjyqeve speciale politike tė inskenuara e nė mungesė tė ēamėve tė dėbuar se janė dėnuar sipas ligjeve greke 1930 vetė.

   Ky qėndrim zyrtar grek nuk ėshtė aspak nė nderin e Qeverisė “Demokratike” Greke,e cila ka firmosur tė gjitha konventat ndėrkombėtare pėr tė Drejtat e Njeriut dhe nuk e akuzojnė sot si fajtore pėr kėto tragjedi,por nuk ėshtė aspak humane qė tė bėhesh bashkėfajtor me autorėt e njė tragjedie nga mė tė rėndat e pas Luftės sė Dytė Botėrore nė Evropė duke pėrdorur akuza falėse e tė fshehėsh qėllimin e vėrtetė. Kjo tragjedi   pėr sa kohė do tė qėndroj pezull ajo edhe mė shumė do tė rėndoj ndėrgjegjen e popullit grek.

 

Problem qė pret zgjidhje

 

   Popullsia shqiptare e martirizuar e Ēamėrisė sot nė Evropėn e dimensionit humane kėrkon pėrpara tė gjitha forumeve ndėrkombėtare. Pėrpara tė gjitha qarqeve shtetėrore,politike-diplomatike Evropiane. ShBA-sė e mė gjerė, i drejtohet Qeverisė dhe Popullit Grek pėr pėrkrahje dhe zgjidhjen e drejtė tė kėrkesave tė saja legjitime e njerėzore:

   1. Kėrkojmė qė Shteti dhe Qeveria Demokratike si anėtare e Komunitetit Evropian,anėtare e 12-shes Evropiane,si shtet qė ka firmosur tė gjitha Aktet Ndėrkombėtare pėr tė Drejtat e Njeriut dhe respektimin e pakicave kombėtare,tė njohin tė drejtat tona tė mohuara.

   2. Kėrkojmė qė Shteti dhe Qeveria Greke tė pranojnė realitetin historik tė “Ēėshtjes Ēame”.

   3. Tė njihen tė drejtat juridike e civile tė ēamėve tė dėbuar mė 1944-1945 nga vatrat e tyre autoktone,tė drejtėn mbi pasuritė dhe pronat e ligjshme tė tyre.

   4. Kėrkojmė qė Shteti dhe Qeveria Greke tė lejoj dhe mundėsoje Qarkullimin e lirė tė kėsaj popullate pėr tė parė vatrat e tė parėve.

 

---------------------------------

 

“EPIRI DHE PĖRKATĖSIA ETNIKE E EPIROTĖVE“