Edlira Dedja, personalitete e shquar shqiptare nė Zvicėr

 

Edlira Dedja, gruaja shqiptare qė kandidon pėr  deputete nė Zvicėr

 

-         Foto : Edlira Dedja

-         Foto : Edlira Dedja, kandidate pėr deputete nė Zvicvėr  = Parti socialiste de la ville de Neuchātel

-         Foto : Edlira Dedja, nė koncertin e inaugurimit tė Shoqatės « Opera pa kufij »

-         Foto : Edlira Dedja, gjatė njė pėrvjetori pėr A.Moisiun nė Lugano

 

      Shkruan:  Albert Zholi

      Pashtriku.org, 14. 04. 2008

 

Edlira Dedja

 

-         Pianiste dhe profesoreshė e pianos,

-         Master nė psikologji e pedagogji,

-         Presidente e shoqatės “Opera pa kufij”,

-         anėtare e Kiwanis (Zvicėr),

-         bashkėpunėtore active e ASED-it zviceran (Action de Soutien à l’Enfance Démunie),

-         ProInfirmis-it dhe Zyrės sė tė deleguarit pėr tė huaj, qė prej vitit 1997.

 

Motivacioni  pėr t’u kandiduar si deputete e PS.

 

Tė punoj pėr integrimin sa mė tė gjėrė tė fėmijėve dhe  rinisė nė jetėn sociale dhe kulturore tė Kantonit ; edukimin e tyre nėpėrmjet projekteve tė reja artistike, me qėllim qė t’i kuptojmė sa mė mirė kėrkesat dhe nevojat e gjeneratave tė reja e t’i mbėshtesim ato, mbasi buzėqeshja ngazėlluese e fėmijėve dhe gėzimi i tė rriturve duhet tė jenė mirėnjohja jonė!

 

Dėshirat:

 

Tė bashkėpunojmė  pėr ruajtjen e njė psikologjie sociale sa mė tė shėndetshme, duke kontribuar nė ngritjen e idealizmit tek gjeneratat mė tė reja, duke mundėsuar zhvillimin dhe kuptimin e tė drejtave dhe detyrave tė tyre, nocionin e drejtėsisė, patriotizmit dhe vullnetit tė mirė. Tė sigurojmė prioritetin e vlerave humane dhe shpirtėrore mbi ato materiale. Tė promovojmė adoptimin dhe aplikimin e kėtyre principeve nė jetėn sociale, shkollore dhe profesionale.

 

Edlira Dedja, Neuchātel, 10 mars 2008

 

“Tė jetosh dhe punosh nė emigracion ėshtė njė detyrė dhe  pėrgjegjėsi e madhe…”ėshtė njė nga muzikantet mė tė njohura shqiptare nė perėndim. Prej shumė vitesh nė Zvicėr, ku jeton sė bashku me familjen e saj, punon si pedagoge nė konservatoret e Gjenevės dhe Neuchātel-it dhe vlerėsohet si njė nga koncertistet mė tė suksesshme tė rretheve muzikore zviceriane. Ideja e krijimit tė shoqatės “Opera pa kufi” e ngre atė nė njė nga kontributoret mė tė mėdha pėr ēėshtjen e paqes nėpėrmjet muzikės, njė ide me tė vėrtetė origjinale, qė pėrcjell nėpėr botė njė mesazh,  sa human aq dhe tė nevojshėm pėr kohėn qė jetojmė.

 

Pak fjalė pėr pianisten Edlira Dedja

 

Edlira Dedja ėshtė vajza e shkrimtarit tė njohur tė letėrsisė pėr fėmijė Bedri Dedja. (Lexo pėr Bedri Dedjen Kėtu ) E ka lidhur tėrė jetėn e saj pazgjidhshmėrisht me pasionin pėr artin, muzikėn, letėrsinė e veēanėrisht pianon, kėtė profesion aristokratik qė sot e ushtron suksesshėm nė Zvicėr. Ėshtė njė veprimtare e njohur e ēėshtjes kombėtare shqiptare, firmėtare e krijimit tė partisė demokratike shqiptare, por mbi tė gjitha njė profesioniste e vėrtetė nė fushėn e muzikės. Ka nisur tė merret seriozisht me studimin pėr piano qė nga mosha 10-tė vjeēare. Pas mbarimit tė liceut ėshtė diplomuar nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Tiranė, dhe nė vitin 1986, ushtroi aktivitetin e saj si pianiste nė sektorin e solistėve tė Teatrit Kombėtar tė Operas e Baletit, nė Tiranė, krahas emrave mė nė zė tė artistėve shqiptarė. Pasi emigron nė Zvicėr, vazhdon profesionin e saj duke arritur tė rreshtohet suksesshėm ndėr artistet qė kanė kontribuar pėr emrin e mirė tė Shqipėrisė nėpėr botė. Sot ėshtė presidentja e shoqatės “Opera pa kufij”, njė inisiativė qė ėshtė pėrkrahur nga shumė artistė tė njohur shqiptarė dhe tė huaj duke organizuar shumė koncerte jashtė kufijve tė Shqipėrisė.

 

Opera pa kufi, institucioni i ri artistik shqiptaro-zviceran

 qė kėndon  pėr paqen.

 

“Opera pa kufij”? Koncerti i saj  i parė ishte njė nga takimet muzikore mė pasionante qė kemi mundur tė asistojmė”. Kėto ishin fjalėt hyrėse tė artikullit tė shkruar nga gazeta “Express” e Neuchātel-it mbi koncertin e datės 2 shkurt 2005, ku shndritėn yjet e artit shqiptar nė skenėn zvicerane, nė bashkėpunim me artistė tė tjerė vendas, italianė, gjermanė, turq, etj. Pėr dy orė rresht, salla u pėrfshi nga magjia  e operės dhe baletit. Merrnin pjesė zėrat mė tė bukur operistikė shqiptarė e tė huaj, mes tė cilėve edhe sopranoja e njohur Inva Mula. Publiku i mahnitur kėndoi bashkarisht me kėngėtarėt nė pėrfundim tė koncertit, duke  brohoritur me entuziazėm kėtė manifestim tė jashtėzakonshėm tė kulturės shqiptare.

 

Kjo dhuratė, publikut dhe kantonit tė Neuchātel-it iu bė prej pianistes shqiptare “tė nivelit ndėrkombėtar” (siē e cilėson gazeta “Express”, nė tė njėjtin artikull tė datės 5 shkurt 2005), Edlira Dedja, e cila ėshtė edhe iniciatorja dhe presidentja e shoqatės “Opera pa kufij”, themeluar nė vitin 2004 nė Neuchātel, ku marrin pjesė emra tė njohur tė artit, kulturės e politikės zvicerane. “Qėllimi kryesor i organizimit tė kėtij koncerti, - u shpreh pjanistja ndėr tė tjera, - qė u cilėsua edhe si “pagėzimi” i kėsaj shoqate dhe njė prelud pėr aktivitete tė ardhshme, ishte nė rradhė tė parė prezantimi i  kulturės shqiptare pėr publikun zviceran, pėrfaqėsimi i vlerave tė vėrteta, ndėrthurja mes traditave dhe modernes dhe etja e njė populli  tė vjetėr europian pėr paqe. Ky koncert tregoi edhe njėherė se, arti ynė qėndron nė nivelet mė tė larta dhe se artistėt, tanė janė mesazhierė tė paqes, nėpėrmjet tingujve e interpretimeve tė tyre dinjitoze.

   

Albert Zholi : “Opera pa kufi” ėshtė njė inisiativė shumė e veēantė. Nga ju lindi kjo ide?

Edlira Dedja: Mėsimdhėnia nuk e ka pėrmbushur kurrė dėshirėn time tė madhe pėr tė qėnė gjithnjė e lidhur me publikun dhe skenėn edhe pse nė konservatoret e Muzikės sė Gjenevės e Neuchātel-it, kemi mjaft aktivitete artistike qė na mbajnė vazhdimisht pranė saj. Nga ana tjetėr, duke dashur tė ndodhem edhe mė pranė spektatorit zviceran, pėr t’i transmetuar pasionin e veēantė qė kam pėr Operėn, (pasion i cili mė lindi atje nė Tiranė, kur fillova punėn nė Teatėr e ku ruaj kujtime tė mrekullueshme tė bashkėpunimit me artistė tė mėdhenj shqiptarė si Gaqo Ēako, Ramiz Kovaēi, Edith Mihali, Ermir Krantja, Rifat Teqja, Ēesk Zadeja e Nikolla Zoraqi, Tonin Harapi, Zhani Ciko, Jani Papadhimitri etj. etj.), edhe nė Zvicėr, fillova tė marr pjesė si koncertmaestėr nė vėnien nė skenė tė disa operave dhe komedive muzikore, ndėr tė cilat mund tė pėrmėnden premierat e “Borgjezit Fisnik”, “Les contes d’Hoffmann”, si edhe shumė vepra tė repertorit operistik italian si “Traviata”, “La Bohème” etj.

 

Por ideja pėr krijimin e njė shoqate artistike siē ėshtė ”Opera pa kufij” mė lindi, nė rradhė tė parė, si njė dėshirė e brendshme pėr tė treguar potencialin e madh artistik tė artistėve tanė, i cili realisht ka qėnė njė befasi e kėndshme pėr publikun zviceran. Kėshtu, u lidha me kolegėt dhe miqtė e mi mė tė mirė dhe ata u treguan menjėherė tė gatshėm pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj thirrjeje.

 

Albert Zholi : Me kėtė organizim i jeni kthyer nostalgjisė sė Tiranės…

Edlira Dedja: -Mė se e vėrtetė. Ky takim pėr ne tė gjithė ishte si njė rikthim nostalgjik nė studiot tona tė Teatrit nė Tiranė, ku punonim sė bashku dhe kur filluam hapat e para tė karrierės sonė artistike. Tė takohesh mbas kaq vitesh me artistė tė mirėnjohur shqiptarė ėshtė njė kėnaqėsi e veēantė.  Eksperienca e punės sonė tė pėrbashkėt bėri qė ky koncert tė montohej me lehtėsinė mė tė madhe dhe pėr njė kohė rekord, gjė qė i ēuditi tė gjitha kolegėt tanė tė huaj ashtu si edhe spektatorin qė asistoi nė atė mbrėmje Gala tė paharruar. Dėshira ime, mendoj, edhe e artistėve tė tjerė qė kontribuan nė suksesin e kėtij aktiviteti, ėshtė vazhdimi i tij edhe nė qytete tė tjera tė Europės. Kjo ishte hera e parė qė ne u mblodhėm si potencial artistik shqiptar  jashtė kufijve tė Shqipėrisė dhe patėm shumė sukses e u duartrokitėm gjatė. Unė besoj gjithmonė nė realizimin e kėsaj ėndrre tė madhe kombėtare, shpalosjen e potencialit tonė artistik nė skena tė tjera europiane, edhe pse nevoiten fonde tė mėdha, tė cilat jo gjithnjė i kemi nė dorė...

 

Albert Zholi : Opera pa kufij. Njė vizion ku ju pėrjashtoni pasione apo urrejtje pėr muzikantėt qė i pėrkasin popujve « tė pėrlyer » ?

Edlira Dedja: -Besoj nė mėnyrė tė hekurt nė virtytet e kulturės dhe rolin qė ka muzika nė paqen mes popujve. Ne artistėt s’duhet tė kemi kufij politikė, ideologjikė, kulturorė apo fetarė, qė tė na ndajnė. Kjo nuk do tė thotė se unė si individ jetoj jashtė politikės, se jam pro apo kundėr saj. Por kjo e fundit, nuk mund tė ndėrhyjė nė raportet humane dhe mardhėniet midis popujve. “Pse jo?”, i jam pėrgjigjur njė gazetari nė Friburg, kur mė pyeti nėse do tė pranoja ndonjė solist serb nė njėrin prej koncerteve tona. “Arti duhet t’i kapėrcejė diferencat etnike, ideologjike e fetare dhe duhet tė kontribojė nė ndėrtimin e njė bote mė tolerante, pa urrejtje dhe hakmarrje, ku tė triumfojė vetėm dashuria, paqja, harmonia. Vallė, a s’ėshtė kjo muzika e vėrtetė?

 

Albert Zholi : Nė kėtė dėshirė pėr tė hequr kufijtė midis kulturave tė ndryshme, patjetėr qė ka ndikuar dhe mikpritja qė ju kanė bėrė zvicerianėt mes tyre ?

Edlira Dedja: -Jetoj prej shumė vitesh nė Zvicėr. Edhe pse shėtis nė rrugė e trotuare tė tjera, edhe pse jetoj nė njė klimė tė ndryshme nga ajo e Tiranės, mes njerėzve tė tjerė, me njė mentalitet tė ndryshėm nga i yni, me njė korrektesė e ndershmėri  pėr t’u marrė shėmbull, mė duket sikur ndodhem nė qytetin tim tė lindjes dhe shpesh, Zvicrėn e quaj atdheun tim tė dytė. E kjo, jo vetėm se mė janė hapur dyert e konservatoreve pėr tė ushtruar profesionin tim. Por se tek qytetarėt zviceranė kam njohur njė tjetėr mikpritje, njė dashuri e ndjenjė respekti pėr njeriun e punės, kam njohur modestinė e vėrtetė dhe pėrkrahjen nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, barazinė dhe “rėnien” e barrierės sė kufijve, nėqoftėse mund ta quaj kėshtu. Nuk jam ndjerė kurrė e paragjykuar se jam e huaj e vij nga Lindja, nga njė vėnd i varfėr qė ka dalė prej njė diktature totelitariste gati 50-vjeēare. Madje, kohėt e fundit, Partia Socialiste e Neuchātel-it mė vuri nė listėn e kandidatėve pėr deputet tė qytetit pėr zgjedhjet e pranverės 2008. Ky respekt dhe konsideratė, me tė cilėn ky popull mikpritės e vlerėson punėn dhe aktivitetin tim, mė frymėzon ēdo ditė tė jap edhe mė shumė nga vetja. Mbasi e di, qė marr e i jap dashuri tė vėrtetė kėtij populli mikpritės, njerėzish tė mirė. Tė jetosh mes natyrės sė ruajtur me fanatizėm e sė bukurės, tė asaj qė ėshtė e thjeshtė dhe e pastėr,  tė jesh solidar me fqinjin, kolegun, tė ndash diēka me tjetrin, do tė thotė qė tė ndėrtosh njė mur me gurė tė fortė, kundėr tė cilit ēdo tundim do tė thyhet. Mendoj se tek unė, ashtu si edhe tek shumė shqiptarė tė tjerė, qė nga fėmijėria na ėshtė ngulitur ideja se duke punuar mirė punojmė nė rradhė tė parė pėr vetveten, e pastaj pėr tė tjerėt. Tė jetosh dhe tė punosh nė emigracion, ėshtė njė detyrė e pėrgjegjėsi e madhe. Sepse, duke punuar nė mėnyrė tė ndėrgjegjshme i shėrben modestisht dhe atdheut, me emrin dhe personalitetin qė krijon.

 

Albert Zholi : Mė pėlqen fakti qė ju e pėrmendni gjithnjė se jeni shqiptare ?

Edlira Dedja: -Ėshtė njė krenari, jo vetėm tė thuash se je shqiptare i pėrket njė kombi me histori e sakrifica legjendare, por edhe kur flet pėr identitetin tėnd, pėr tė kaluarėn si edhe pėr kushtet dhe rrethanat qė kanė ndikuar nė formimin e personalitetit tėnd. Ēdo origjinė  dhe kulturė e re e pasuron bashkėjetesėn e komuniteteve tė ndryshme, kudo qė ndodhen. Ne marrim e japim dhe jeta bėhet gjithnjė e mė e bukur e mė e begatshme. Kėtė gjė e kam mėsuar sė pari nė Zvicėr dhe dua ta pėrcjell edhe mė tej. Mes artistėve dhe njerėzve tė emancipuar, mendoj se kufijtė e vėrtetė nuk egzistojnė. 

 

Albert Zholi : Emri juaj i njohur bėn qė kėsaj shoqate ti ofrohen emrat tė njohur zviceranė artistėsh e politikanėsh. Mund tė pėrmendim disa prej tyre?

Edlira Dedja: -Janė antarėsuar figura artistike nga mė tė njohurat nė Zvicėr, ndėr tė cilat dua tė pėrmėnd regjisorin e madh italian Gino Zampieri, bas-baritonin Charles Ossola, piktorja e mirėnjohur Anne Monier, etj. Po ashtu, figura politike si  P. Aubert, G. Ory, etj. qė e kanė ndihmuar kėtė shoqatė qė nė hapat e parė tė krijimit, si edhe kanė pėrkrahur ēdo inisiativė tė saj.

 

Albert Zholi : Le tė flasim mė qartė pėr projektin e krijimit tė kėsaj shoqate.

Edlira Dedja: - Fillim ideja e krijimit tė shoqatės « Opera pa kufij » lindi si njė dėshirė pėr tė ofruar koncerte dhe ēfaqje me cilėsi tė lartė, por ideja e bashkėpunimit me artistė tė shquar shqiptarė, zviceranė, e tė ftuar nga vėnde tė tjera, na mundėsoi tė shpėrndanim edhe njė mesazh tjetėr, njė mesazh dashurie, paqeje e bashkėpunimi, nė njė kohė qė urrejtja dhe ultranacionalizmi mes popujve tė ballkanit, mund tė them se ėshtė bėrė gangrenė. Kjo ishte edhe arsyeja qė ky mesazh u prit me mjaft entuziazėm nga spektatori, shtypi e mediat zvicerane.  Nė koncertin tonė tė parė, pėrveē sopranos Inva Mula, bas-baritonit zviceran Charles Ossola, tenorit tė madh turk Pekin Kirgiz, ishin edhe emra tė tjerė tė njohur si Frano Lufi, Mariana, Leka, koreografi dhe balerini Enkel Zhuti, Francesca Matrundola, Anastasia Faradjev, Fabrizio Raviola, etj.

 

Albert Zholi : Brėnda kėsaj inisiative fshihet edhe njė qėllim i madh, atėherė ?

Edlira Dedja: -Them se po. Ēdo bashkėpunim interkulturor ėshtė njė mesazh paqeje dhe dashurie,  nė njė moment kur tensionet janė gjithnjė e mė tė forta nė mbarė botėn e sidomos nė Ballkan. Vullneti ynė i mirė, ėshtė njė shėmbull pėr tė treguar se arti na i jep mundėsitė t’i kapėrcejmė kėto kufij etnikė apo ideologjikė, tė harrojmė urrejtjen e hakmarrjen, pėr tė shpresuar nė njė botė mė tolerante. Nė njė nga koncertet tona patėm arie, duete e skena nga opera “Rigoletto” e G.Verdit, qė ėshtė mbėshtetur nė dramėn e Viktor Hygo-sė, e cila trajton temėn e hakmarjes, qė tė ēon vetėm nė fatkeqėsi. Pra, mesazhi i kėtij koncerti ishte demaskimi i kėsaj ndjenje, qė nxit konfliktet, luftrat tragjedinė e mbjell urrejtjen. Ky bashkėpunim artistik i yni tregoi edhe kėsaj radhe se vetėm me dashuri, mirėkuptim, tolerancė e pa paragjykime mund tė realizohen gjėra tė mrekullueshme dhe tė kontribohet nė njė mirėkuptim edhe mė tė madh midis popujveØ!

 

Albert Zholi : Do ta pėrhapni kėtė mesazh nė gjithė botėn?

Edlira Dedja: Jam njė pikė uji nė oqeanin e madh qė quhet botė, por kjo s’do tė thotė se demoralizohem. Unė jam e bindur se ēdo shqiptar ėshtė njė mesazher i vėrtetė paqeje, mbasi populli ynė e ka dhėnė shėmbullin gjatė gjithė historisė sė tij se, e do dhe e ruan me fanatizėm atė. A s’ishte Nėna jonė e Madhe Terezė dėshmia dhe simboli mė i madh i Paqes nė shekullin e XX-tė ? A s’ishte Rugova « Gandi i Ballkanit » dhe rezistenca e popullit trim kosovar njė dėshmi e tillė ? Paqja ėshtė njė dashuri pa kushte dhe si e tillė ajo mund tė sjellė vetėm lumturi. 

 

Albert Zholi : Ndėrkohė, viti 2008 do tė ketė pėr ju edhe njė projekt shumė tė rėndėsishėm. A mund ta detajojmė?

Edlira Dedja: -Ėshtė njė koncert i madh humanitar qė parashikohet tė realizohet nė 2008-2009, nė mbėshtetje tė njė fondi tė ri pėr fėmijėt handikapatė tė Zvicrės franceze. Kėsaj radhe, mendoj tė kemi tė ftuar tė mėdhenj si Bekim Fehmiun, Gina Lollobrigiden, Carla Fraēin, Ismail Kadarenė, Andrea Bocellin, Gedeon Burkhard-in dhe Roger Federer-in.

Mendoj se edhe pėr ne shqiptarėt ka ardhur koha, jo vetėm tė ndihmojmė vetveten e tė presim ndihma nga tė tjerėt, por edhe tė kontribojmė dhe tė pėrpiqemi t’u japim ndihma popujve tė tjerė.

………………….

 

Mendime pėr Bedri Dedjen dhe veprėn e tij