Shqipėria e  Kosova duhet t’i ndriēojnė vrasjet e kohės sė komunizmit

 

Hapja e dosjeve nuk duhet tė shikohet

si thirrje pėr varje!

 

·       Hapja e dosjeve nuk duhet tė shikohet si thirrje pėr varje tek sheshi, tė atyre qė  duke i shėrbyer regjimit  komunist, burgosėn dhe vranė njerėzit vetėm pse kėrkonin tė drejtat e tyre jetėsore. Debati rreth ēėshtjes sė hapjes sė dosjeve, pėrveē nė Shqipėri ėshtė aktualizuar edhe nė Kosovė. Si nė Shqipėri, ashtu  edhe nė Kosovė deri mė tash nuk janė hapur hetimet ndaj atyre qė kanė qenė pjesė tė sistemit komunistė tė ish - Jugosllavisė. Numri i tyre fatkeqėsisht  nuk ėshtė i vogėl. Nuk fillon me Fadil Hoxhėn, Ali Shukrinė, por as nuk pėrfundon me Hilmi Zhitin.

 

Shkruan: Blerim Ēoēaj - Prizren, 19. 01. 2009

_____________________

                       

                        Njeriu qė u sakrifikua pėr dinjitetin njerėzor

 

     Poeti dhe mėsuesi nga Kukėsi, Havzi Nela, ėshtė njėri prej shumė viktimave tė  Shqipėrisė qė nė vitin 1988 u ndėshkua politikisht prej pushtetarisė komuniste shqiptare. Ai u sakrifikua pėr dinjitetin njerėzor dhe fati i tij nuk ishte gjė tjetėr pėrveē, fati i njeriut  nė diktaturė. Krimi ndaj Nelės ėshtė njė nga dėshmitė mė tronditėse se si komunistėt kishin  vepruar mbi njeriun qė nuk kėrkonte asgjė mė shumė se sa lirin e vendit tė tij.  Intelektuali Nela nga vrasėsit komunistė nė Shqipėri, merrej si shembull i ndėshkimit. Gjykata e  Kukėsit mė 24 qershor 1988, kishte merr vendim pėr varjen nė litar tė tij. Me 10 gusht 1988, kryejnė ekzekutimin nė Kukės, pėrkatėsisht te sheshi i agjencisė sė udhėtarėve. Ramiz  Alia kishte mundur tė parandalonte marrjen e jetės sė H. Nelės, biografia e tė cilit pėr shkak tė mospėrshtatjes me regjimin u paraqit e errėt dhe armiqėsore.

 

 

     Pavarėsisht se fati i jetės sė tij kishte mbetur nė duart e njė vendimi kriminal, Nela vazhdonte tė shprehte urrejtjen e tij  ndaj komunizmit. “Sa pėr Enver Hoxhėn, balta e zezė shumė shpejt ka me ia mbulue emnin, edhe nė rast se ia pėrmendė kush, ka me ia pėrmendė me pėrbuzje. Punėt janė pėr mirė. Ky regjim do tė pėrmbyset fort  shpejt... Do tė hyjmė shpejt nė Bashkimin Evropian. S’do ketė  ma kufij, por do jenė vetėm formalė. Edhe nė Kosovė kemi me hy shpejt lirisht”, qe  shprehur Nela, i cili edhe pėrkundėr kėrkesės  qė tė jepej drejtėsia qė i takonte nuk i kishte shpėtuar varjes nė litar.

     Veprimi ndaj Nelės, ishte  njė nga aktet mė tė jashtėmoralshme tė drejtėsisė sė kohės sė diktaturės komuniste nė Shqipėri. Njėzetenjė vjet mbas mbytjes nė litarė tė H. Nelės, ekipi vrasės i tij, ende  nuk ka shfaqur asnjė herė pendesė pėr krimin e bėrė ndaj kėtij intelektuali tė Shqipėrisė. Mandej, nė vitin 2002, ish-kreu i Kolegjit Penal tė Gjykatės sė Lartė, F. Abdiu, qė shqyrtoi ēėshtjen “Nela” nė vend tė turpėrimit dhe kėrkim-faljes, “trimėrohej” pėr veprėn kriminale qė kishte bėrė ndaj Nelės.

     Vrasėsit e Nelės, pas rrėzimit tė komunizmit nė Shqipėri nė vend tė dėnimit u shpėrblyen pėr  krimin qė kishin bėrė mu nė fushėn e “drejtėsisė”. Kjo s’ėshtė gjė tjetėr, veēse  njė dėshmi se Shqipėria fatkeqėsisht vazhdon tė vuan nga krimet e  komunizmit dhe nga pėrmbytja e moralit. Pėr 21 vjet me radhė Shqipėria, asnjėherė nuk  ka shpallur nė kėrkim njerėzit tė cilėt kryen krime naziste mbi popullin e vet shqiptarė gjatė kohės sė komunizmit.

     Nė dhejtor tė vitit tė kaluar pas njė varg debatesh, Kuvendi i Shqipėrisė, miratoi tė ashtuquajturin Ligj tė Hapjes sė Dosjeve tė Spiunėve. Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, pėrkundėr reagimeve tė shumta, madje edhe nga faktori ndėrkombėtar ėshtė shprehur i vendosur qė  tė hapėn dosjet e atyre qė gjatė kohės sė komunizmit torturuan, burgosėn dhe vranė nė mėnyrėn mė mizore popullin e vetė. Varja nė litar i intelektualit nga Kukėsi,  Havzi Nela, ėshtė dėshmia mė e mirė qė duhet tė forcojė mendimin dhe vendimin pėr hapjen e dosjeve tė atyre qė bėn krime tė  tilla.

     Qė njerėzit tė marrin vesh se kush ishin ata qė nė bashkėpunim me sigurimin shtetėror torturuan burgjeve njerėz tė pafajshėm, atėherė ėshtė e domosdoshme qė nė Shqipėri duhet tė hapen hapėn dosjet, tė ndriēohen dhe tė dėnohen krimet qė janė bėrė gjatė kohės sė komunizmit. Konsideroj se ka ardhur koha qė ne si komb ta kontrollojmė ndėrgjegjen tonė. Pėr kėtė sigurisht qė duhet njė kujdes i veēantė. Dhimbje dhe forcė. Nuk mendoj se me hapjen e dosjeve duhet ta shembim njeriun. Pėrkundrazi, hapja e tyre duhet tė shėrbejė vetėm qė helmi tė zbrazet nga plagėt.

 

Hapja e dosjeve nuk duhet tė shikohet si thirrje pėr varje!

 

     Hapja e dosjeve nuk duhet tė shikohet si thirrje pėr varje tek sheshi, tė atyre qė  duke i shėrbyer regjimit  komunist, burgosėn dhe vranė njerėzit vetėm pse kėrkonin tė drejtat e tyre jetėsore. Debati rreth ēėshtjes sė hapjes sė dosjeve, pėrveē nė Shqipėri ėshtė aktualizuar edhe nė Kosovė. Si nė Shqipėri, ashtu  edhe nė Kosovė deri mė tash nuk janė hapur hetimet ndaj atyre qė kanė qenė pjesė tė sistemit komunistė tė ish - Jugosllavisė. Numri i tyre fatkeqėsisht  nuk ėshtė i vogėl. Nuk fillon me Fadil Hoxhėn, Ali Shukrinė, por as nuk pėrfundon me Hilmi Zhitin. Hapja e dosjeve edhe nė Kosovė, pa dyshim qė  duhet tė shikohet nė kontekstin pozitiv, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė ndriēohet historia e errėt e sistemit komunist tė ish-Jugosllavisė sė Titos. Edhe nė  Kosovė gjatė viteve 1945 - 1989, nga sistemi komunist i Jugosllavisė u  burgosėn, torturuan dhe u vranė  nė mėnyrėn mė mizore qindra  njerėz,    cilat deri mė tash ende nuk janė ndriēuar.

 

 

     Prandaj, hapja e dosjeve edhe nė Kosovė duhet tė shikohet nė kontekstin pozitiv, nė mėnyrė qė tė ndriēohen vrasjet ēnjerėzore qė ndodhėn nė kohėn e kolonizimit tė ish-Jugosllavisė. Ekonomisti i njohur kroat dr. Brako Horvat njė ndėr intelektualėt e parė dhe tė rrallė tė ish-Jugosllavisė, i cili  pati kurajon tė ngrihet nė mbrojtje  tė ēėshtjes shqiptare  nė kohėn e vėrsuljeve mė tė mėdha serbe-shoviniste kundėr ēdo gjėje shqiptare, me tė drejtė pat  thėnė  se ngjarjet historike nuk “anulohen” dhe nuk “ringjallen”.  ”Ato thjeshtė kanė ndodhur dhe si tė tilla duhet tė studiohen e tė nxirret mėsim prej tyre”, pat thėnė  Horvat.

     As dosjeve nė Shqipėri dhe Kosovė nuk duhet tė anashkalohen, anulohen dhe ringjallen, por thjeshtė duhet tė  hapen dhe tė dėnohen. Sicili  bashkėpunėtor i regjimit tė komunizmit nė Shqipėri dhe Kosovė, duhet ta marrė atė qė e meriton, varėsisht nga pozita dhe dėmet qė i ka shkaktuar gjatė kohės komuniste. Kėtu nuk duhet tė bėj askush pėrjashtime. Pa  dyshim se e kaluara dikujt i dhemb, shqiptarėt nė tė dya anėt e kufirit nuk mund tė mbesin peng si shoqėri dhe si popull nė zhvillimin drejt qytetėrimit evropian. Ata qė gjatė kohės sė komunizmit kanė  krijuar biografin e errėt duhet tė dėnohen jo me  vrasje apo me varje nė litarė, siē kanė vepruar atė gjatė kohės sė “artė” tė tyre, por sė paku me largimin nga postet udhėheqėse tė vendit.

     Institucionet nė Shqipėri dhe nė Kosovė nuk mund tė quhen demokratike, pėrderisa nė krye tė tyre qėndrojnė ish-komunistėt e Hoxhės e Titos. Nuk mund tė ketė pėrparime dhe integrime nė BE me njerėz  qė ende mbajn nė gjepa “librezė tė kuqe”. Me hapjen e dosjeve, pėrveē qė do tė ndriēohen vrasjet e kohės sė komunizmit, siē ėshtė rasti i H.Nelės nė Shqipėri  dhe shumė viktimave tė tjera tė bėra nga ish Jugosllavia nė Kosovė,  dy shteteve do t’u  hapet rruga e  zhvillimit dhe integrimit. Prandaj, me hapjen e dosjeve Shqipėria dhe Kosova do tė shpėtojn nga historia dhe ideologjia e tėmerrshme komuniste.