Dėshmorit tė betejės sė Lumės

 

KONTRIBUTI I PATRIOTIT IBRAHIM ZEQIRI NĖ BETEJĖN

E LUMĖS NĖ VITIN 1912

 

Shkruan: Metush SKEJA - Kukės, 20. 03. 2009

_______________________________

 

     Radomira, si pjesė e zonės sė Kalasė sė Dodės, pėrbėhet nga pesė fshatra; Kullas, Ujėmirė, Rade, Sterdok e Tejes. Shtrihet nė gjatėsinė e pėrroit tė Veleshicės nga 600 deri nė 1200 m mbi nivelin e detit. Kjo zonė, ėshtė shumė e pasur me burime ujore, me pyje, bjeshkė tė bukura alpine, qė mbėrrijnė deri nė afėrsi tė Gostivarit. Zoti, veē bukurive tė rralla natyrore, pyjeve dhe kullotave tė pafundme, kėsaj zone tė mrekullueshme i ka falė edhe pasuri tė tjera tė larmishme nėntokėsore dhe mbitokėsore. Gjeologėt kanė zbuluar xeherorė tė hekurit, plumbit, zinkate, ar etj.

     Nė periudhėn e pushtimit tė perandorisė osmane, kjo zonė ishte shumė e pasur me blegtori. Nė atė kohė kishte mbi nėntėdhjetė mijė krerė dele. Edhe sot e kėsaj dite banorėt vendas janė mjeshtėr tė mbarėshtrimit tė deles. Shtėpitė kanė qenė dy e tre kate. Aktualisht ka pasuri kėngėsh burimore e valle tė larmishme, qė janė ushtruar nė veprimtaritė e pėrditshme jetėsore, nė gėzime, festa rituale, martesa etj. Mė e njohura ėshtė kėnga e kurbetit “Moj fushė e Korabit”, njė prej perlave artistike qė ka nxjerrė populli shqiptar. Kjo baladė me kohė ka pushtuar gjithė hapėsirat shqiptare dhe ėshtė cilėsuar me shumė tė drejtė njė prej kryeveprave artistike qė njė popull e nxjerr.

     Si e tillė, kjo zonė nuk mund tė qėndronte kurrė anash zhvillimeve kombėtare, sidomos kur kombi ka qenė nė situata tė vėshtira pėr shkak tė lakmive tė pushtuesve tė ndryshėm. Pėrkundrazi, nė respekt tė fakteve historike dhe tė ngjarjeve tė gjalla, kjo zonė ėshtė ndodhur sa herė nė qendėr tė kėtyre ngjarjeve, duke dhėnė kontrubutin e vet tė ēmuar pėr liri e prosperitet kombėtar. Kalaja e Dodės ka marrė pjesė pandėrprerė nė luftrat antiosmane duke dhėnė kėshtu rol tė vlefshėm nė evenimentet e rėndėsishme tė vendit tonė. Nė vitin 1878 kjo trevė e paepur dhe e mbrujtur me atdhedashuri pat zgjedhur Ismail Skejėn si pėrfaqėsues tė saj nė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, nė atė kuvend tė rėndėsishėm historik, nė tė cilin shqiptarėt kėrkonin shkėputje nga Turqia dhe aspironin formimin e shtetit tė vet tė pavarur, shtet i cili do tė pėrfshinte tė gjithė viset shqiptare ku banonin e flitej shqip. Lidhja Shqiptare e Prizrenit formoi tė parin shtet etnik nė gjithė historinė e Shqipėrisė.

     Nė njė familje tė pasur e atdhetare, e proekupuar me tė gjitha shqetėsimet kombėtare, lind e rritet edhe Ibrahim Zeqiri (Gjorgji), patrioti dhe veprimtari i ardhshėm i kėsaj zone. Pas brumosjes sė tij me bazat e partiotizmit dhe tė krenarisė sė tė qenit shqiptar nė shtėpinė e vet, shkollohet nė medrese dhe atje edukohet e frymėzohet nga ngjarjet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit qė po ndodhnin para syve tė tij. Kėto ngjarje tė vrullshme historike sigurisht qė ndikuan nė formimin e tij atdhetar dhe e poqi si burrė tė fjalės me vend nė oda burrash e kuvende, si prijėsin popullor tė vendosur qė me zgjuarsi dinte se si t’i udhėhiqte trimat e tij. Personaliteti i tij ishte i shumėanshėm dhe i fuqishėm me shumė ndikim, jo vetėm nė zonėn ku lindi, por edhe nė Lumė, Dibėr e mė gjerė. Nė vitin 1912, vit kur pėrpjekjet e shqiptarėve do tė kurorėzoheshin me shpalljen e pavarėsisė, Ibrahim Zeqirin e gjen rreth moshės 30 vjeē, periudhė e cila karakterizohet nga rritja e pandalshme e aktivitetit tė tij patriotik e organizues. Me meritė ai ishte shndėrruar nė njė tribun popullor qė i dėgjohej e respektohej fjala, sepse kurrė nė jetėn e tij nuk u ngut, nuk e hodhi fjalėn nėpėr kuvende pa e menduar e peshuar mirė, pa e diskutuar atė me burrat e Radomirės dhe jashtė kėsaj zone dhe pastaj gjente mirėkuptimin e ēka ishte mė e mira pėr popullin e krahinės e atė shqiptar nė pėrgjithėsi.

     Nė fillim tė vitit 1912, pasi u pa se lufta ishte nė pragun e derės, merr pėrsipėr organizimin e popullit tė Radomirės nė luftė kundėr pushtuesit serb. Ndėrsa hasmi shekullor hartonte planet nė Prizren se si duhej ta nėnshtronte Lumėn e Kuqe nėpėr tė cilėn do tė kalonte, atdhetari Ibrahim Zeqiri zhvillon me ngut disa mbledhje tė rėndėsishme me banorėt e pesė fshatrave qė pėrbėjnė Radomirėn. Nė pėrfundim tė tyre del vendimi qė secila shtėpi radomirase do tė nxjerrė nga njė luftėtar qė tė japė kontributin nė mbrojtje sė territoreve shqiptare. Pėrpara rrezikut qė kanoste atdheun Ibrahim Zeqiri kishte dhėnė kushtrimin, tė cilit njėzėri iu pėrgjigjėn tė gjithė burrat e aftė pėr tu pėrballė me hasmin shekullor shumė herė mė tė organizuar ushtarakisht e tė ndihmuar prej fuqive tė mėdha evropiane tė asaj kohe veēanarisht Rusisė. Gjithashtu nė kėto mbledhje u vendos qė nė front nuk tė nxjerrė ushtar lufte vetėm ajo shtėpi qė ka njė djalė tė vetėm nė shtėpi. Si rrjedhojė e kėtij vendimi tė kuvendeve tė burrave nė Radomirė brenda pak ditėsh u rregjistruan 300 burra qė do tė ishin tė gatshėm pėr tė qenė nė ballė tė luftės. Radomira nė atė kohė kishte 400 shtėpi.

     Pėrgaditja e luftėtarėve popullorė radomiras kishte marrė fund dhe gjithēka ishte gadi pėr nisje nė drejtim tė Rrafshes sė Lumės ku do tė ndodhte mė e pėrgjakshmja betejė nė historinė tonė tė re, betejė tė cilėn shumė studiues e kanė krahasuar dhe quajtur si beteja e Termopileve. Ibrahim Zeqiri (Gjorgji), i hipur mbi kalė del nė mėngjes heret nė vendin e quajtur Kulelė dhe qėllon me pushkė si shenjė e dhėnies sė kushtrimit. Ky akt ka qenė njėherit edhe sinjali i nisjes nė front. Treqind luftėtarėt e Radomirės sė bashku me luftatarėt lumjanė ishin pėrgaditur tė ndalin yrishin e armikun. Tė hypur nė kuaj dhe me nė krye Ibrahim Zeqirin ishin tė vendosur pėr tė mos lėnė tė realizohet plani serb i pushtimit tė Shqipėrisė dhe daljes nė detin Adriatik. Trimat shqiptarė kurrė nuk do tė lejonin realizimin e ėndėrrės shekullore tė krajlėve tė Serbisė.

     Rrugėn e kanė pėrshkruar pėr pesė orė deri nė Qafėn e Kolesjanit, nga ku shihet si nė pėllėmbė tė dorės Rrafshja e Lumės nga ku do tė futej ushtria armike. Unė kam patur fatin tė bisedoj pėr betejėn e Lumės tė vitit 1912 me pjesėmarrės tė drejtpėrdrejtė nė front dhe tė mė dėshmojnė vendosmėrinė dhe trimėrinė e secilit pjesėmarrės nė kėtė luftė. Gjithashtu dėshmitarėt okularė mė kanė treguar se solidariteti e bashkimi si nė atė kohė kurrė nuk ishte parė nė mesin e shqiptarėve. Ky solidaritet e ky bashkim dėshmoi qartė se tė bashkuar e tė organizuar nuk ka armik qė t’i mundė shqiptarėt.

     Luftėtarėt radomiras nė rrugėtimin e tyre pėr tiu bashkangjitė luftėtarėve lumjanė, kanė mbėrritė nė Qafėn e Kolesjanit ditėn e betejės, me katėr orė ditė. “Moti ka qenė i mirė deri nė darkė, - tregon njė nga bashkėluftėtarėt e Ibrahimit pjesėmarrės nė kėtė betejė tė pėrgjakshme. Mė pas koha ėshtė pėrkeqėsuar dhe gjatė gjithė natės ka ra njė shi i rrėmbyeshėm qė rrallėherė ėshtė parė nė kėto anė”.

     Kėshilli komandues i luftės i vendosur nė Tabe sapo mori vesh ardhjen e trimave tė Ibrahim Zeqirit nga Radomira, ka dėrguar njė pėrfaqėsues tek prijėsi i trimave tė Radomirės, Ibrahim Zeqiri. Qėllimi ishte pėr tu marrė vesh pėr koordinimin e veprimeve, fillimin e sulmit dhe planet pėr tė dalė me sukses. Kėshilli kishte vendosur qė lufta tė fillonte ditėn e nesėrme. Por pas isistimit tė Ibrahimit qė sulmi duhej tė niste sa mė parė sepse sipas tij “ditės sė nesėrme nuk i dihet”, edhe nga Kėshilli komandues u ra dakord qė tė mos bėhet asnjė vonesė nė kėtė drejtim.

     Nė kėtė kohė Ibrahim Zeqiri mbledh shokėt e tij dhe u thotė qė luftėn kundėr armikut do ta fillonin sot sipas edhe planit tė pėrcaktuar me Kėshillin komandues. “Nesėr ėshtė vonė dhe serbėt na zėnė pozicione tė avancuara. Kush vritet ėshtė dėshmor, kush jet gjallė ėshtė kazi, - u thotė ai luftėtarėve radomiras. Niset vetė i pari i ndjekur nga treqind luftėtarėt nė drejtimin e forcave armike. Situata ishte shumė e tensionuar. Pushka e parė e Ibrahimit e ndezi luftėn. Kaq ėshtė dashtė e lumjanėt sulmojnė serbėt nga tė gjitha anėt duke lėnė nam nė historinė e njė prej epokave mė tė lavdishme tė Shqipėrisė dhe nė tė njėjtėn kohė, njė prej betejave mė tė pėrgjakshme qė ėshtė zhvilluar ndonjėherė.

     Historia nuk bėhet me supozime por me veprime energjike konkrete. Falė lumjanėve trima, prijėsve tė asaj periudhe si Islam Spahia, Ramadan Zaskoci, Ibrahim Zeqiri e shumė tė tjerė, kjo betejė e pėrgjakshme pėrfundoi me fitore. Nė kėtė betejė e cila zgjati vetėm tre ditė, nė gjysmėn e dytė tė Nėntorit tė vitit 1912 (15-18 Nėntor) lanė kockat e tyre mbi 12  mijė ushtarė serb. Disfastė tė tillė kurrė nuk kishte parė ushtria e krajlit. Mė sė miri nė kėtė luftė u shpalos shpirti liridashės i shqiptarit, aftėsia e tij pėr tė mbrojtur territoret e veta. Me kėtė betejė shqiptarėt treguan para armikut, por edhe para gjithė botės se nuk mund tė luash me dinjitetin e kėti kombi tė lashtė.

     Nė luftė e sipėr, dhėmb pėr dhėmb me armikun, ra si trimat prijėsi i luftės Ibrahim Zeqiri. Ky trim i Radomirės heroike ėshtė dėshmori i parė i kėsaj beteje, por jo vetėm kaq; ai ishte njė prijės i shquar dhe njė nga organizatorėt e kėsaj lufte qėndrestare mbarėpopullore. Ai gjeti rastin mė tė mirė qė bashkė me trimat e tij ta ndezė luftėn. Treqind trima janė shumė nė luftė, kur ato janė tė vendosur e tė organizuar.

     Ndėrsa kėnga popullore kushtuar kėtij patrioti thotė:

 

   Kush ėshtė burrė, kush ėshtė ma trimi

   Le ta nisė luftėn e pari

   Se nuk vdes,

   nuk vdes shqiptari, o hej...

 

     Populli i Lumės, Dibrės, Prizrenit, Opojės pas kėsaj ngjarje e ka quajtur Radomirėn bajrak tė parė. Shumė studiues tė nderuar tė betejės sė Lumės, pėr shkak tė mungesės sė dokumentave e kanė pėrmendur pak patriotin Ibrahim Zeqiri. Shkenca, sidomos ajo e historisė ka tė bėjė me fakte. Ēdo punimi historik, do t’i jepte mė shumė vlera duke e vendosur dėshmorin Ibrahim Zeqiri nė vendin qė i takon pėrkrah udhėheqėsve tė tjerė lumjanė. Herojtė e atdheut ndihmojnė nė formėsimin e ndėrgjegjes kombėtare. Njėri prej tyre ėshtė Ibrahim Zeqir Radomira.

 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Kėngė pėr patriotin Ibrahim Haxhi Zeqiri (Gjorgji)

 

( Dėshmorit tė betejės sė Lumės )

 

I thrret Luma ndihmė Kalasė,

ka ardhė serbi n’Kolesjan.

Radomirė, a po m’prin para,

se nevojė pėr ty pata.

Kisha pranė Shaban Alinė,

Halim Leskėn ma tė mirė.

 

Refreni

 

Shif ēka thotė Brahim Zeqiri

- Kush asht burrė, kush asht ma trimi,

Le ta nisė luftėn i pari,

se nuk vdes,

nuk vdes shqiptari.

 

Ēka po thonė kto gurė e shkrepa:

- 25 vjeē kėtu unė mbeta,

e ka vorrin pėrmbi Bicaj,

kam martinėn varrė mbi kreshta,

kam burrninė tu rritė ndėr djepa,

do t’jetoj o sa t’jetė jeta, o hej...

 

Refreni

 

Shif ēka thotė brahim Zeqiri:

- Kush asht burrė kush asht ma trimi,

le ta nisė luftėn i pari,

se nuk vdes,

nuk vdes shqiptari.

 

Po t’mė pyes shqipja nji ditė,

do t’i them t’i puthsha sytė!

Ibrahimi o nji djalė i ri

msue e rrit pėr Shqipni.

Pėr kėt vendin ku kam le

e dhashė jetėn pėr atdhe...

 

Refreni

 

Shif ēka thotė brahim Zeqiri:

- Kush asht burrė kush asht ma trimi,

le ta nisė luftėn i pari,

se nuk vdes,

nuk vdes shqiptari.

 

Metush Skeja, Ajet Gjorgji