Reagim ndaj qėndrimeve tė Eqrem Kryeziut, tė botuara nė

gazetėn „Bota Sot“, datė 09 nėntor 2000.

 

DEMAGOGJIA POLITIKE E EQREM KRYEZIUT

 

Shkruan: Rexhep Morina - Prizren, Dhjetor 2000 *

___________________________

 

      Qyteti i Prizrenit me rrėnjėt e thella gjerė nė lashtėsinė antike, nėpėr etapat e shumėta kohore ka rujatur e pėrparuar mjaftė vlera kombėtare, historike dhe kulturore. Mirėpo ėshtė njė paradoks i quditshėm se brenda tyre ka rritur edhe antivlerėn, antikombėtaren, kozmopolitizmin me rrėnjėt thellė nė Beogradin modern. Pėrfaqsuesi i sė cilės rrymė ėshtė edhe Eqrem Kryeziu, ithtar i devotshėm i donkishotizmit shqiptar. Qė nė vitin 1991 filloi maratonėn e tij politiko - diplomatike, duke hyrė kėshtu nėpėr analet e historisė sė diplomacisė me pėrmasa rajonale, po nė kėtė kohė merr vizėn nga sigurimi serb, me tė cilėn udhėton pėr nė Tiranė, nė takimin e famshėm grotesk me Ali Babėn dhe dyzetė cubat e tij ( Sali Berishėn ).

      Nė maratonėn e filluar mė kurrė nuk e ndali vrapin, sepse kishte synime fare tė qarta, tė propagandonte sa mė shumė rrymėn e re tė mjerimit filozofik, tė shterpėsisė e varfėrisė ideore, tė demagogjisė politike dhe intelektuale, pacifizmin antikombėtar tė kohės, pėr tė rritur nė cakun final, piramidėn e fitores apo tė tradhėtisė. Tani nė rrethanat aktuale tė kėtij realiteti tė imponuar, dinamizmi i pėrgjithshėm i vetė zhvillimit tė proceseve politike e shtyri nė sipėrfaqe maratonistin e vjetėr, pėr pak tė harruar nė maratonėn e kahmotshme prej ambiciozi!

      Dalja nė sipėrfaqe e tij solli nė dritė edhe shumė „margaritarė me vlerė“, qė stolisėn gazetėn „Bota Sot“ tė datės 9 nėntor 2000, nė tė cilėn fillimisht deklaron:

“Unė nuk dua ta pėrdor fjalėn popull, se me tė ėshtė manipuluar mjaft deri tash. Por nė fund tė fundit edhe ata kanė votuar pėr lirinė dhe dinjitetin e vet.“

      Ja pra kėshtu fillonė filozofinė dinake dhe mjaftė perfide me esencėn e thellė tė demagogjisė politike. Duke mos tentuar tė pėrdor fjalėn popull, kėtu zė fill manipulimi me fjalėn popull. Ata tė cilėt votuan pėr lirinė dhe dinjitetin e vet, qė thotė ky zotėri, nuk ishin tė gjithė tė vetėdijshėm pėr kėtė akt, kurse OSBE’ja me mekanizma perfid i dhuroi si shpėrblim votat LDK’sė, e jo populli i nderuar. Kėtė qė e themė e mbėshtesė duke u bazuar nė momentet kyqe tė cilat ishin gjatė procesit zgjedhor. Komisioni komunal i zgjedhjeve dhe komisonet e vendvotimeve tė formuara kryesisht nga antarė tė LDK’sė, si dhe rreth 200 vezhgusit e saj.

      Nė kėto ēėshtje OSBE e favorizoi LDK’nė dhe pėrmes kėtyre mekanizmave u krijoi hapėsirė anėtarėve tė LDK’sė, qė tė manipulojnė me votusit.

      Shiheni se ē“thotė mė tej zotri Kryeziu:

      “Unė dua t’i siguroj zgjedhjėsit se LDK-ja nuk do tė tentoj qė asnjėherė tė mos e thyej rendin. Do tė krijojmė mekanizma administrative ose shtetėror qė do tė kujdesen pėr kėto.“

      Ja pra ē“filozofi figurative, njė metaforė e ēuditshme, sikur harron zotėriu apo nuk ngutet ta deklarojė hapur, ose dhe mendon se nuk e dinė tė tjerėt, pėr lidhjet e kreut tė LDK-sė nė Prizren me punėtorėt shqiptar tė sigurimt shtetėror serb. Dhe po qė se tentoni tė thyeni rendin, me atė paragjykimin tėndė prej mizantropi, mos harro se do tė kthehet bumerang alegorik vala!

       Nė vazhdim paraqet edhe kėto synime:

      “Dua tu siguroj se synimi ynė ėshtė qė ta bėjmė njė “Bodigard“ pėr popullin e Kosovės dhe jo pėr ne, sepse ne si forcė politike jemi rritur me tė.“ Pėrmes kėtij „margaritari tė shėndritshėm“vazhdon demagogjia e filluar mė herėt me fjalėn popull.

      Ku ishit mė parė zotėri, qė tė shpėtonit popullin e shumėvuajtur?

      Edhe para dy vitesh fituat nė zgjedhje( ėshtė fjala pėr zgjedhjet e 22 marsit 1998 - Sh.B), pėrse vallė, nuk e bėtė kėtė “Bodigard“ pėr popullin, kur  maltretohej, plaēkitej, torturohej, vritej e masakrohej nga forcat policore dhe ushtarake tė pushtusit ēetniko-shovinist serb.?! Kur njė pjesė mė e ndėrgjegjshme e bijve tė kėtij populli, me vetėdije tė lartė kombėtare rroki armėt dhe filloi tė pėrballet me hordhitė pushtuse dhe nė luftė tė hapur ēlirimtare u formua Bodigardi i vėrtetė pėr popullin, qė sapo kishte lindur me emrin UĒK.

      Asokohe kėta bijė tė popullit i quajte “fatmjerė me tė cilėt duhet biseduar“, por ju nuk u ndalėt vetėm me kaq zotėri, atėbotė mjetet financiare tė grumbulluara nga Kėshilli i Emergjencės, pėr nevojat e popullsisė sė Drenicės, ju ishit ai qė nuk i lejuat tė shkojnė nė destinaicon, por i shpėrndatė jashtė destinacionit me finokėri gjoja pėr nevojat e arsimtarėve tė komunės sė Prizrenit, kur Drenica kishte shpallur kryengritjen.

      Dhe tani nė kėtė periudhė tė pasluftės, kur u ringjallė nga faktori ndėrkombėtar ajo forcė politike, qė siē thoni ju, “nuk ju militarizua ndėrgjegjja“, kėrkoni njė “Bodigard“ pėr popullin e Kosovė. Mendohu zotėri!

      Pak Bodigard tė duket qė ka sot populli, bile dhe shumė tė fuqishėm, sepse i kanė rrėnjėt nė gjakun e bijve mė tė mirė tė kėtij populli. Ēfarė tė duket TMK’ja zotėri?!...

      Ja si “shkėlqen margaritari tjetėr“ :

      “Ne kemi qenė rezistenca mė e fuqishme legale politike nė Evropėn Juglindore, ndėrsa sa i pėrketė luftės sė drejtė ju duhet ta dini, por nė fund tė fundit e dinė votuesit, se ne kemi ndarė fatin me popullin. E kemi pasur shumė mė vėshtirė, sepse pjesa civile e LDK’sė nuk ka pasur anjė revole qė tė mbrohet dhe shumė veprimtarė u vranė. Logjistika e luftės ka qenė Lidhja Demokratike e Kosovės.”

      Pacifizmi rugovist jo vetėm qė nuk ishte, por edhe nuk mund tė quhet si rezistencė e fuqishme politike, sepse ėshtė dėshmuar si nė teori ashtu dhe nė praktikė, si:

-          politikė pasive,

-          e pritjes dhe durimit,

-          e pėruljes dhe gjunjėzimit,

-          e shfrenimit dhe servilizmit,

-          e letargjisė dhe pėrgjumjes sė popullit.

Kėshtu kreu i kėsaj politike duke mėnjanuar pjesėn mė tė madhe tė popullit nga intersimi politik, pėr dhjetė vjetė me radhė ruajti status quon me pushtuesin apo mė mirė tė themi bashkėveproi me tė. Nė fund si rrjedhoj e zhvillimeve erdhi deri te takimi dhe pėrqafimi i kreut tė tij (pacifizmit) me kryekriminelėt Millosheviē, Shahinoviē, Millutinoviē etj., nė kohėn kur edhe qytetarėt e thjeshtė shqiptarė mė parė pranonin vdekjen sesa poshtėrimin.

      Ndėrsa sa i pėrket luftės sė drejtė, ju jeni nga ata, qė keni kėrkuar nga kryesia e LDK’sė nė Suharekė tė ndėrhyjė urgjentisht pėr largimin e pozicioneve tė vendosura nga UCK’ja tek ura e Reshtanit, duke arsyetuar nė pengesat e qarkullimit dhe furnizimit tė Prizrenit me artikuj ushqimor. Dhe ju zotėri nuk jeni prej atyre qė keni ndarė fatin me popullin. Fatin me popullin e ndanė ata qė u vranė, ata qė luftuan dhe sakrifikuan sė bashku me popullin. Kurse gjatė kohės sė luftės ke qenė i strukur nė shtėpinė e Musli Buzhalės, vėllait tė Qerim Buzhalės, punėtor aktiv i sigurimit shtetėrorė serb deri nė ditėt e fundit tė luftės!

      Keni harruar se ē“keni deklaruar zotėri nė konferencėn me gazatarė mė 29 tetor 2000:

     “Ėshtė fitore e madhe pėr Kosovėn qė tė fitoj njė parti civile, sepse s“mund tė militarizohet ndėrgjegjja e tyre”, kurse kėtu thoni se pjesa civile e LDK’sė nuk kishte as revole pėr tu mbrojtur, e nė tė njejtėn kohė thoni se ishte logjistika e luftės. Kjo s’ėshtė asgjė tjetėr veēse njė hipokrizi cinike dhe e paskrupullt me lakmi makutėrie pėr tė pėrvetėsuar njė kapital, qė s’e ka pasur dhe qė s“do ta ketė kurrė LDK’ja.

      Prandaj dhe nėse individ tė LDK’sė ishin bashkuar me luftėn, ata po nė ato ēaste kishin braktisur rrugėn e politikės pacifiste, kėshtu qė kjo pjesė nuk mund tė identifikohet si pjesė ushtarake e LDK’sė ashtu siē nuk ishte logistikė e luftės.

      Qysh nė fillim tė luftės strukturat e organizuara tė LDK’sė kanė shfaqur hapur qėndrimet e tyre antiluftė, dhe nėse nė ndonjė zonė janė inkorporuar nė rrjedhat e luftės edhe aty kanė luajtur rolin e kolonės sė pestė, me tendenca tė vazhdueshme pėr pacifizimin e faktorit luftarak. Gjithashtu kanė ndjekur  dhe zbatuar format e luftės speciale, detyra me tė cilat i ka ngarkuar padroni pushtues, siē janė:

-          mbjellja e defetizmit,

-          krijimi i hutisė,

-          dezinformimi,

-          dorėzimi i armėve… 

      Pėr kėtė tė fundit (dorėzimin e armėve) kemi edhe rastin konkret se si ėshtė manipuluar me fshatin Korishė. Dy anėtarė tė kryesisė sė LDK’sė dega nė Prizren, angazhohen pėr grumbullimin e armėve, qė t’i dorėzojnė policisė serbe, kėtė iniciativė e kishin marrė me bekimin e Eqrem Kryeziut ( me bekimin e juaj pra), duke u arsyetuar nė mbrojtje tė fshatit dhe tė njerėzve. Ndėrsa Korisha ėshtė njė prej atyre fshatrave qė e pėrjetoi fatkeqėsisht njė tmerr tė vėrtet.

      Pėrveē dėmeve tė shumta qė i shkaktoi popullit dhe luftės nė tėrėsi, LDK’ja dhe kreu i sajė klanor, marrin guximin dhe shkojnė mė tutje, nė formimin e komisioneve nė nivel degėsh dhe atė qėndror pėrmes tė cilave mbledhin fakte pėr tė ngritur akuzė kundėr UĒK’sė, sepse paska kryer ”krime kundėr njerėzimit” dhe njė nga kryesusit e kėtij komisioni dhe nėnshkrues i dokumentit prej 280 faqesh pėrgatitur pėr Gjykatėn e Hagės jeni ju Eqrem Kryeziu, qė harroni se UĒK’ja bėri luftė pėr ēlirim kombėtar dhe territorial, dhe nga gjiu i vetė dha qindra e mijėra dėshmorė, qė ranė nė frontet e luftės heroikisht.

      Populli shumė shpejtė do tė kthjellohet nga kjo gjendje e mjegullt dhe e paqartė dhe atėherė do tė vendosi se cili duhet tė akuzohet pėr kriminel, luftėtari i lirisė apo kolaboracionisti, dhe nė mėnyrė madhėshtore do t’i i bėjė gjyqin popullor, dhe do t’i japė denimin e merituar tradhėtisė kombėtare.

     Nė pyetjen e fundit qė i bėnė gazetari, se sa do tė angazhohet LDK’ja nė mbrojtjen e tėrėsisė teritoriale dhe tė intergritetit tė Kosovės?

      Zotėri Eqremi i pėrgjigjet:

      “Ne kėtė e kemi kėrkuar dhe pėrsėritur edhe nėn diktatorin Millosheviē dhe pothuajse tė gjithė analistėt e huaj e pranojnė se edhe pse kėto ishin vetėm zgjedhje komunale, tėrė kohėn ėshtė folur pėr pavarėsinė. Kėtė tėrė kohėn e ka thėnė edhe presidenti Rugova, themė presidenti, sepse tash edhe mund ta quajmė, sepse u tregua edhe njėherė besimi nė tė dhe nė forcėn politike qė ai e udhėheq.“

      Kėtu arrinė momentin mė tė lartė dhe kulminant mjerimi filozofik i demagogjisė politike tė „fatbardh“ Kryeziut, cilėn tėrsi teritoriale do ta mbrojė LDK’ja e cila pėr dhjetė vjetė me radhė, jo vetėm qė topiti ndėrgjegjen kryengritėse dhe kombėtare, por tjetėrsoi vlerat e lashta ilirike nė shpirtin e popullit autokton, duke ndjekur njė politikė mė tė dėmshme nė historinė e popullit shqiptar, e cila nė veprimin konkret nuk lėvizi as edhe njė guri pėr tė ēliruar territorin e Kosovės nga pushtuesi serb, tani pėr cilėn tėrėsi do tė angazhohet? Kur dihet mirėfilli se Kosova ende ka njė mori problemesh tė pa zgjidhura,

-          me Mitrovicėn e ndarė,

-          me statusin politikė tė pa definuar,

-          me resolutoėn 1244 qė njehė integritetin e Jugosllavisė mbi Kosovėn,

-          me Luginėn e Preshevės nė zjarrin e luftės etj.

     Zotėri,“nuk do ti blejė goglat pėr arra askush“!

      Rugova nuk ka qenė dhe as qė do tė bėhet ndonjėherė president i Kosovės. Kjo fitore e tanishme e LDK’sė, para sė gjithash ėshtė vetėm njė fitore e OSBE’sė dhe UNMIK-ut, kthim i fitores sė 1998’tės, kthim i status quos, kthim te kaosi dhe anarkia totale, kthim te lufta e papėrfunduar nė Ballkan.

 

·       Ky reagim ėshtė botuar nė dhjetor 2000, nė revistėn “Ēlirimi”, me titull: “Mjerimi filozofik i demagogjisė politike tė “Fatbardh” Kryeziut”

 

Sa pėr dijeni tė lexuesve!

 

          Eqrem Kryeziu, aktualisht ka kėto pozita pushtetore,

     ėshtė:

·       Deputet i LDK’sė nė Kuvendin e Kosovės

·       Anėtar i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės

·       Anėtar i Komisionit pėr Punė tė Jashtme dhe

·       Anėtar i Komisionit pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri

( Moderatori i www.pashtriku.org )

.*  *  *

SHERADIN BERISHA: A ĖSHTĖ AI EQREM KRYEZIU, QĖ USHTARĖT E UĒK’sė I QUANTE NJERĖZ TĖ MJERĖ E AVANTURIERĖ?!