Raporti nga simpoziumi ndėrkombėtar "Kosova dhe Perandoria Osmane nė dokumente arkivore" ,

mbajtur nė Hotelin „Grand“ nė Prishtinė

 

Kosova dhe Perandoria Osmane

dokumente arkivore

________________________________________

Foto: Kryesuesit e Simpoziumit

 

    Nė sallėn e kongreseve tė Hotelit Grand, nė Prishtinė, u mbajt simpoziumi dyditor me temėn "Kosova dhe Perandoria Osmane nė dokumente arkivore", i organizuar nga Arkivi i Repubilkės sė Kosovės dhe Agjencioni Turk pėr Bashkėpunim dhe Zhvillim Ndėrkombėtar (TIKA). Prezentimet e kumtesave nga ana e hulumtuesve u bėnė nė prani tė njė numri tė madh tė interesuarish, profesorė, akademikė, njerėz tė shkrimit dhe dijes.

    Nė emėr tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, zėvendėskryeministri Ramė Manaj bėri njė hyrje tė pėrgjithshme, pėrshėndeti tė pranishmit dhe pėrgėzoi nismėn duke potencuar vlerėn dhe rėndėsinė e saj. "Hovi i zhvillimeve nė Kosovė tash ėshtė shtrirė edhe nė lėmin tonė shkencor… Historia e kėsaj periudhe ėshtė e bujshme, njėherit me shumė fshehtėsi, tė panjohura; shpesh ėshtė shtrembėruar dhe futur nė margjinat e historisė", tha ai. Ai pėrmendi, pra ndikimet mbi baza ideologjike qė kanė penguar objektivizmin dhe paraqitjen reale tė fakteve. Mė kėso fjalėsh ai edhe e shpalli tė hapur simpoziumin.

    Pėrfaqėsuesi i Ambasadės sė Turqisė nė Republikėn e Kosovės, Dogan Iŗik, theksoi rėndėsinė e kėtij simpoziumi, qė mbahet pėr herė tė parė nė Ballkan, pėrmes tė cilit, tha ai, jepet njė mesazh i ēmueshėm. "Tmerri i viteve tė fundit tė shek. XX dhe akterėt e saj kanė keqpėrdorur historinė osmane… Ne kemi pasė njė bashkėjetesė pėr shekuj tė tėrė dhe ėshtė e rėndėsishme qė kjo tė ndriēohet me fakte historike, qė njėherit paraqesin ndihmesė jo vetėm pėr historiografinė e Kosovės por tė tėrė Ballkanit.

    Kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, Besim Bokshi pėrshėndeti kėtė "eveniment shknecor" (siē e quajti vetė) duke vėnė theks mbi atė se ky do tė sjellė fakte tė shėnueshme shkencore. Mirėnjohje tė veēantė ai shprehu pėr Drejtorinė e Pėrgjithshme Shtetėrore tė Arkivave tė Turqisė dhe pėr organizatėn TIKA, qė ndihmuan nė ndriēimin e raporteve historike mes Perandorisė Osmane dhe Kosovės nė rrafshin politik, ekonomik, kulturor, social e fetar. Ai theksoi edhe synimet dhe ngjyrimet ideologjike tė fakteve historike, si kahe negative.

    Drejtori i Departamentit pėr Arsim, Kulturė dhe Marrėdhėnie Shoqėrore (TIKA), Mehmet Yilmaz, pas pėrshėndetjes potencoi se Perandoria Osmane pėr gjashtė shekuj sundoi Ballkanin dhe qė kjo periudhė ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme. "Struktura shtetėrore ka dhėnė mundėsi pėr zhvillimin e komuniteteve tjera, pra kėsi trajtimi ka pasė nga Perandoria Osmane…E ardhmja ėshtė me rėndėsi tė ndėrtohet mbi ndriēimin e sė kaluarės, gjė e cila duhet t'u lihet arkivistėve." Ai pėrmedi edhe pjesėmarrjen efektive tė Turqisė gjatė bombardimeve tė NATO-sė (1999) nė Kosovė dhe njohjen e shtetėsisė kosovare, njė ndėr ndėr vendet e para.

    Kryeshefi i Agjencisė Shtetėrore tė Arkivave tė Kosovės, Jusuf Osmani ritheksoi mesazhin e simpoziumit, "tė shkruash historinė me tolerancė". Rėndėsia e studimeve arkivore ėshte esenciale, ato mbeten me rėndėsi tė madhe shkencore e historike dhe kėto dokumente janė ura qė lidhin tė kaluarėn me tė sotmen. Ėshtė evidente edhe lidhja me shtetin dhe popullin turk nė art, kulturė, folklor, traditė, arkitekurė, etj., tha ndėr tė tjera z.Osmani.

    Drejtori general i Arkivit Shtetėror tė Republikės sė Turqisė, Yusuf Sarinay tha se sundimi dhe fitoret e Perandorisė Osmane kanė mundėsuar qė nėn ombrellėn e saj tė jetojnė tė gjitha etnitė bashkė dhe kėshtu ajo u shndėrrua nė strukturė multietnike; komintetet e ndryshme brenda Perandoria Osmane assesi nuk iu nėnshtruan ndryshimit kulturor, aq mė pak pa vetėdije; ligjet e saj qenė shumė elastike ndaj komuniteteve joislame. Pra ai trajtoi veēantitė e udhėheqjes dhe tolerancės osmane nė Ballkan nė shek. XVI, nė sfera tė ndryshme tė jetės sociale, juridike e politike.

    Drejtori i Institutit tė Arkivave tė Sllovenisė, z. Peter Klasinc, pėrmblodhi disa fakte tė rėndėsishme pėr historiografinė, nga burime dhe tė dhėna tė qėndrueshme historike.

    Prof. dr. Rifat Blaku mbi arkivin e Turqisė tha se ai paraqet njė thesar jashtėzakonisht tė madh e voluminoz qė as pėr sė afėrmi s'ėshtė analizuar, studiuar, me hapjen e tė cilit bėhet njė plotėsim, pse jo edhe korrigjim tė qasjeve historiografike joobjektive. Me tė dhėna qė ofroi ai tregoi se nė defterėt osmanė struktura etnike e kėtyre trojeve ėshtė shumicė autoktone shqiptare. Rrthanat demografike nė Kosovė gjatė kohės sė Perandorisė Osmane, ai i paraqiti duke iu mbėshtetur tė dhėnave arkivore.

    Nesrin Kenar (eksperte e marrėdhėnieve ndėrkombėtare, nga Turqia) rreth vendosjes sė Perandoria Osmane nė Ballkan dhe politikės sė saj si dhe mbi lėvizjet shpėrngulėse nė Kosovė iu qas aspektit historik dhe sociologjik tė tyre. Ajo pėrmendi se Perandoria Osmane i ka toleruar kulturat e tjera; s'ka insistuar edhe aq shumė nė islamizimin e Ballkanit. Bosnja dhe Kosova u islamizuan veē pas rreth 100 sundimi- tha ajo ndėr tė tjera.

    Dr. Marenglen Verli me tė dhėnat nga dokumentacioni kunsular hungarez i vitit 1877 pėr strukturėn demografike tė Vilajetit tė Kosovės tregoi se nė bazė tė tė gjitha tė dhėnave del epėrsia numerike e shqiptarėve ndaj komuniteteve tjera nė kėto troje.

    Prof. dr. Nedim Ipek pėr shpėrnguljet e realizuara nė Vilejetin e Kosovės, ndėr tė tjera pėrmendi se shpėrnguljet mė tė mėdha ndodhėn nė kohėt e luftrave dhe ato mund tė cilėsohen si shpėtim jete. Me rastin e shpėrnguljes ka qenė i pashmangshėm edhe njė shkėmbim kulturor, tha ai. Shpėrnguljet, tha ai, kanė qenė pjesė e politikės sė shteteve fqinje e jo e shtetit osman.

    Prof. dr. Muhamet Mala foli pėr ēėshtjen e konvertimit dhe tolerancės fetare nė trevat shqiptare gjatė sundimit osman, duke dhėnė fakte dhe shpjegime tė njė rėndėsie tė veēantė.

    Ndėrsa Prof. dr. Mark Krasniqi iu qas "Tolerancės nė traditėn shqiptare" duke e cilėsuar atė si aktin mė tė lartė tė popullit shqiptar dhe ofroi fakte nga Edit Durham, Sami Frashėri, etj.

    Dr. Ramazan Biēer foli pėr pranimin e fesė islame nga popullata kosovare sipas dokumenteve arkivore osmane dhe me paraqitje vizuale bėri njė ligjeratė atraktive.

    Dr. Mustafa Hakk, "Liria fetare si dhe ndėrtimi, mirėmbajtja dhe restaurimi i kishave nė Ballkan gjatė periudhės sė administratės osmane", hodhi nė dritė fakte mbi lejimin e ndėrtimit dhe funksionimit tė kishave nė disa vendbanime shqiptare.

    Kumtesa e radhės i takoi dr. Altan Ēetin, mbi politikat osmane rreth islamizimit tė Kosovės, bazuar nė dokumente arkovore.

    Pastaj, Metin Izeti foli pėr mbrojtjen dhe kujdesin ndaj kishave dhe manastireve nė Vilajetin e Kosovės, nė pjesėn e Maqedonisė sė sotme gjatė periudhės osmane.

    Mr. Qemajl Morina nė kumtesėn e tij, procesi i islamizimit te shqiptarėt ofroi burime tė qarta dhe fakte tė qėndrueshme mbi pranimin nė mėnyrė paqėsore (me dėshirė) nga ana e shqiptarėve duke iu referuar edhe studiuesve mė eminentė.

    Rreth perspektivave metodologjike tė studimit islam nė viset shqiptare qe trajtesa e radhės e dr. Dritan Egro, nga Shqipėria.

    Ndėrsa dr. Xhabir Hamiti iu qas tolerancės ndaj popujve nė fushėn e administrimit tė vendit ndaj komuniteteve etnike, fetare jomyslimane nė Kosovė gjatė kohės sė Perandorisė Osmane.

    Rexhep Shkrijel nga Novi Pazari, trajtesėn e vet e shtriu rreth shtrirjes sė ēerkezėve nė Ballkan duke ofruar shpjegime tė rrethanave popullative dhe raporteve politike tė asaj kohe.

    Prof. dr. Durumuŗ Yilmaz u paraqit me temėn "Jeta multikulturore nė Kosovė ne fund tė shek. XIX".

   "Zhvillimi i zejtarisė nė qytetet e Kosovės gjatė shekujve XVI-XVII" ishte kumtesa me tė cilėn u paraqit dr. Isuf Ahmeti. Ai theksoi se Perandoria Osmane ka sjellė nė trojet e kėtushme zeje tė reja.

    Dr. Adem Ölmez kishte titulluar punimin e tij: "Pėrpjekjet e shhtetit osman pėr ndalimin e gjakmarrjes nė Kosovė. (Masat qė morrėn sulltanėt pėr ndalimin e qenė tė ndryshme, p.sh. Sulltan Abdylhamiti II kėtė e trajtoi pėrmes komisioneve tė cilat shquheshin pėr fleksibilitet dhe pėrmes tė cilave ka insataluar stabilitetin social.)

    Dr. Zeki Kavanoz me paraqitjen: "Defteri Mukata pėr Kosovėn, gjatė shekujve XV-XVI", klasifikoi rėndėsinė e kėture defterėve qė pėrmbajnė tė dhėna mbi vjeljen e taksave.

Dr.Hilmi Bayraktar bėri njė vlerėsim mbi tė dhėnat financiare gjatė periudhės sė kushtetutės nė Vilajetin e Kosovės. Ai dalloi 3 lloje tė tatimeve: (1) Qendror, (2) Lokal, dhe (3) I vakėfeve (Fetar). Shteti ka investuar mė shumė sesa qė ka mbledhur, tha ai. Degėt kryesore dhe renditjet nė bazė tė rėndėsisė qenė: (1) Blegtoria, (2) Bujqėsia, (3) Ushtria, (4) Tregtia.

    Njė temė tjetėr interesante qe: "Kontributi i Sami Frashėrit nė gjuhėn turke" nga Dr. Fahri Temizyürek. Kontributin e tij pėr gjuhėn turke e cilėsoi lart, veēmas pėrpjektjen e tij pėr pastrimin e gjuhės turke nga fjalėt e huaja. Vlerė tė veēantė paraqet enciklopedia Kamus al-A'lam. Ėshtė marrė edhe me poezi. Fjalori i parė i gjuhės turke me 1457 faqe, me 30 mijė e mė shumė fjalė, ėshtė ai i Samiut.

    Dr. Kemal Etin Kuzucu foli pėr rėndėsinė socio-politike tė Tyrbes sė Sulltan Muratit nė Kosovė, duke dhėnė fragmente dhe komente, analiza nga tė dhėnat historike, ndėrtimin e saj, vizitat e saj, rolin qė pati ajo dhe karakterin e saj politik, social dhe fetar.

    Prof. Dr. Nesimi Yazia gjithashtu pati njė trajtesė interesante: "Kujtimet e Ismail Beut pėr Sulltan Reshatin, gjatė vizitės sė tij nė Rumeli-Kosovė". Ai pėrmendi agjendėn, protokolin e vizitės, rrjedhojat dhe ndikimet qė pati ajo.

    "Roli i vakėfeve nė jetėn kulturore dhe fetare nė Shkup nė periudhėn osmane" ishte tema e Ahmet Sherifit. Paraqitja e vakėfeve ėshtė e lidhur me ardhjen e Perandorisė Osmane, tha ai. Vakėfi i parė konsiderohet ai i Pasha Yiyik Beut.

    Dr. Necati Demir pati njė drajtesė mbi "Arsimin dhe edukimin nė Kosovė gjatė viteve 1877-1912 sipas dokumenteve arkivore osmane." Ai foli pėr kushtet e zhvillimit tė arsimit nė atė kohė, pozitat e larta tė shqiptarėve afėr sulltanit, jetėn kulturore, letrare, fetare si dhe afėrsinė e shumėanshme midis kėtyre dy popujve si dhe ndikimet e anasjellta.

    Prof. Dr. Skėnder Rizaj me kumtesėn "Roli i shqiptarėve nė Perandorinė Osmane" bėri njė trajtim tė shumanshėm dhe tė begatshėm pėr raportet, hierarkitė dhe privilegjet e shqiptarėve nė shtetin osman. Sikur tė mos shkatėrrohej Perandoria Bizantine, ky entitet do tė greqizohej dhe sllavizohej; Sikur tė mos krijohej Perandoria Osmane me parimet islame, nuk do tė kishte krijim identitetesh kombėtare, bashkėjetesė tė tillė dhe qėndrim 500 vjeēar, tha ai. Ai foli edhe pėr prejardhjen dhe origjinėn shqiptare tė shumė gjenive tė artit, kulturės, letėrsisė, poezisė, arkitekturės dhe legjislaturės, nėn ombrellėn e shtetit osman. 

    Gjithashtu nė ditėn e parė tė kėtij simpoziumi nė mbrėmje ėshtė hapur edhe ekspozita po me tė njėjtėn temė nė Muzeun e Kosovės. Kėtė ekspozitė e shpalli tė hapur ministri i Arsimit Dr.Enver Hoxhaj, i cili nė mes tjerash theksoi: "Ky simpozium dhe kjo ekspozitė janė dėshmia mė e mirė se marrėdhėniet ndėrmjet dy shteteve, Turqisė dhe Kosovės janė duke u forcuar dita ditės dhe se shpejti do tė dėrgojmė edhe studentėt tanė pėr specializime nga kjo fushė ne Turqi". Nė kėtė ekspozitė u ekspozuam dokumente, harta, fotografi tė ndryshme tė periudhės osmane nė Vilajetin e Kosovės.

    Prof Dr. Selim Daci foli pėr depėrtimin osman nė Ballkan-Kosovė, mbi Betejėn e Kosovės, 1389, mbi Mitin e Kosovės, etj., nė bazė tė dokumentacioneve.

    Prof. Dr. Kristaq Prifti: "Aspekte tė marrėdhėnieve tė Lidhjes sė Prizrenit me Portėn e Lartė sipas dokumentacioit osman (1878-1881). Ai pėrmendi raportet e udhėheqėsve tė Lidhjes Shqiptare tė Prizreni me Portėn e Lartė.

    Prof Dr. Nuri Köstüklü: "Raporti i Alfred Rrustem beut para luftės ballkanike pėr gjendjen e Vilajetit tė Kosovės dhe tė Shkodrės". U fokusua nė raportin para luftrave ballkanik pėr Vilajetin e Kosovės.

    Prof. Dr. Süleyman Kızıltoprak foli pėr aktivitetet e misionarėve amerikanė ndaj shqiptarėve nė fund tė shek. XIX dhe nė fillim tė shek. XX.

    Dr. Ayten Ardel kumtesėn e vet e kishte titulluar "Veprimtaria e konsulltave tė huaja nė Vilajetin e Kosovės gjatė shek. XIX-XX, sipas dokumenteve arkivore osmane."

    Dr. Gülden Sarıyıldız dhe Dr. Gül Tokay iu qasėn temės "Reformat nė Vilajetin e Kosovės mė 1878-1908" duke shpjeguar raportet dhe ndikimet politike mes shteteve fqinje tė asaj kohe.

    Dr. Muzafer Bislimi u paraqit me kumtesėn "Pjesėmarrja e shqiptarėve nė zgjedhjet parlamentare turke nė vitin 1908"; dhe ofroi tė dhėna mbi partitė dhe politikanėt pjesėmarrės nė to, politikėn e xhonturqve, etj.

    Dr. Neŗe Özden nė simpozium paraqiti temėn "Kosova, Bosnja dhe Projekti i Serbisė sė Madhe (nga fundi i peridhės osmane deri nė Jugosllavinė e Tito-sė)". Ajo pėrmendi dėmet qė shkaktoi ky projekt pėr popujt e Ballkanit.

    Roli i mitit "Mėmėdheu Kosova" nė shkatėrrimin e Jugosllavisė - ishte kumtesa e radhės nga Dr. Irfan Kaya Ūlger ku pėrmblodhi fakte mbi bashkėpunimet mes invazionistėve, zhvillimin e nacionalizmit serb, raportet nė vendet perėndimore, politikėn e Tito-sė etj.  

    Simpoziumi u shpall i mbyllur mė dt.15.04.2009, nga sekretari organizativ i kėtij simpoziumi, Dr.Selim Daci i cili theksoi se: "Ky simpozium me kėta studiues tek ne kanė sjellė mjaft dokumente tė panjohura deri mė tani nga studiuesit tanė dhe se do t'i shėrbejnė mjaft studiuesve dhe historiografisė shqiptare"

     Nė ditėn e tretė pjesėmarrėsit mysafirė i vizituan monumentet e ndryshme kulturo-historike tė Kosovės. ( Pėrgatiti: Blerim Halili - Prishtinė, prill 2009 )