Requiem pėr profesorin tim nderuar, Bedri Dedja

 

Nga Kėze (Kozeta) Zylo

 

Seē m’u zgjuan kujtimet sot,

kėtė stinė ylbertė, pranvere,

Ndoshta nga njė lot pėllumbi,

Pikuar nė parvazin e dritares sime,

Qė, ēuditėrisht, humbi,

Nė ēurgėn e lotėve tė mia,

Duke lagur si vesė mėngjesi,

Faqet e librave tij, hapur sot,

Si panair me shumė botime ndėr vite!

I marr dhe i shfletoj me radhė,

E nė ēdo faqe lexoj, Bedri Dede,

E pastaj pėrzier me krenari dhe dhimbje,

Shkruaj sot nė pėrvjetorin e ikjes sė beftė,

Tė tij,

Requiem pėr profesorin tim tė shtrenjtė!

E kėshtu trėmb dremitjen e atyre viteve,

Tė moshės se artė, nė Elbasanin e lashtė,

Qė tashmė mė freskojnė si fllad,

Orėt e veēanta tė Psikologjisė,

Dhėnė mjeshtėrisht nga ai!

Ēdo faqe libri, skanon trurin e ēdo njerit,

Si rrathėt e Dantes, nė Komedinė Hyjnore!

E ndjej se mund tė ketė gėrvishtje nė kėto skanime,

Por sidoqoftė unė i shoh si ėngjėj tė bardhė,

Qė mė prekin membranėn e kujtesės,

Si ish studentja e tij, vite mė parė!

Kujtimi im ėshtė njė memorie e kohės,

Qė kapėrcen pragjet natyrisht,

Dhe portat e qelqta, pėr tė larė sytė,

Me ujė bjeshke, pa ujė tė turbulluar!

Pastaj bulėzat e ujit nėpėr qerpikė sysh,

Do ndriēohen, nga yjet,

Se planeti ynė, ka shumė nevojė pėr ta...!

O Zot sa mė dhimbsen Yjet!

Veēanėrisht, ata qė i fsheh muzgu i qiellit shqiptar!

New York, 12 prill, 2008

 

·        Nė kujtim tė profesorit tim tė nderuar Profesor Bedri Dedes, nė katėr vjetorin e vdekjes.  Mjeshtėria e dhėnies sė mesimit nga ana e tij nė lėndėt e psikologjisė dhe tė pedagogjisė, nė Universitetin “Aleksandėr Xhuvani”, do tė ngelen tė pashlyeshme nė kujtesėn e qindra studenteve!