Zhvillim do tė thotė bashkim

 

INTEGRIMI EUROPIAN KALON NGA BASHKIMI I SHQIPTARĖVE

 

 

        Shkruan:  Koēo DANAJ *



        Fillimisht vetėm pėr kujtesė: Sipas statistikave, nė Ballkan afėr 10 milion grekė, qė tė gjithė jetojnė nė njė shtet qė quhet Greqi. Pėrsėri sipas statistikave, nė Ballkan afėr 8 milion serbė, jetojnė nė njė shtet nė Serbi dhe tė tjerėt nė Bosnjė e nė Kosovė. Dhe duke vazhduar me statistikat, rreth 8 milion shqiptarė qė jetojnė nė Ballkan kanė kėtė shpėrndarje: 3.5 milion jetojnė nė njė shtet qė quhet Shqipėri, 2 milion jetojnė nė njė Protektorat qė quhet Kosovė, 100 mijė jetojnė nė njė shtet tjetėr nė Serbi, 700 mijė jetojnė nė njė shtet tjetėr nė Maqedoni, 60 mijė jetojnė nė njė shtet tjetėr nė Mal tė Zi, afėr njė milion jetojnė nė Greqi dhe afėr 500 mijė nė Itali.


Jo vetėm pėr kujtesė, por edhe analizė


      Dhe pėr tu bėrė mė konkret, duhet thėnė se qytetarėt grekė punojnė pėr begatinė e zhvillimin e Greqisė dhe tė vehtes sė tyre. Qytetarėt serbė nė shumicė dėrrmuese punojnė pėr zhvillimin e Sėrbisė dhe tė vehtes sė tyre. Ndėrsa shqiptarėt janė mė ndryshe; gjysma e tyre punon pėr Shqipėrinė dhe pėr vehten e tyre, 2 milion qė jetojnė nė Kosovė punojnė pėr protektoratin e OKB, ata qė janė brenda shtetit maqedon punojnė pėr zhvillimin e njė shteti tjetėr siē ėshtė Maqedonia. Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės punojnė pėr zhvillimin e njė shteti tjetėr siē ėshtė Serbia. (Trojet e mija, shteti i tjetrit). Pra kemi njė thyerje, kemi tė bėjmė me njė paradoks unikal. Duke lėnė jashtė analizės atė qė quhet emigracion ekonomik apo diasporė, kemi tė drejtė tė themi : Pėrse kjo padrejtėsi ? Pėrse nga 8 milion shqiptarė, vetėm 3.5 punojnė pėr Shqiperinė, ndėrsa tė tjerėt punojnė pėr OKB, pėr Serbinė, pėr Malin e Zi, pėr Maqedoninė ? Pyetja ėshtė e drejtė, pėrgjigja ka qenė dhe mbetet e padrejtė.



Fuēi - baruti apo oaz mirėqenie

 
       Ėshtė i njohur nga ata qė merren me ballkanistikėn nocioni politik Ballkani – fuēi baruti. Dhe nė qoftėse bėjmė njė analizė tė pjesshme tė shekullit qė sapo shkoi dhe ngjarjeve tė tij, arrijmė nė konkluzionin se nocioni «Ballkani – fuēi baruti» ka lindur nga artificialiteti i shteteve qė janė fqinjė me Shqipėrinė. Ai ka lindur nga paradoksi i shekullit tė 20-tė sipas tė cilit vetėm kombi shqiptar ka fqinj vehten e tij. (Kosova ėshtė precedentė thonė shumė syresh. Por harrojne se precedenti m
ė i madh i kėsaj bote ėshtė kombi shqiptar. Ėshtė i vetmi komb qė ka fqinj vehten e tij. Gjejeni njė tjetėr tė tillė).

 

Kufijtė e Shqipėrisė me shtete tė tjera tė Ballkanit nuk janė natyralė, janė artificialė. Ashtu si edhe teritoret e disa shteteve fqinjė nuk janė plotėsisht natyralė, por kanė edhe artificialitet brenda tyre. Dhe ky artificialitet shfaqet hapur kur disa nga kėto shtete kanė territore dhe popull shqiptar brenda tyre. Shikoni se ēfarė ndodh: Maqedonia zhvillohet me kontributin e maqedoneve, por edhe me mendjen dhe trojet e shqiptarėve, siē ėshtė fusha e Pollogut. Greqia zhvillohet me kontributin e grekėve, por edhe me pronat e shqiptarėve tė Ēamėrisė. Serbia zhvillohet me kontributin e serbėve, por edhe me mendjen dhe trojet e shqiptarėve. Ky ėshtė njė realitet, pse ta fshehim. Fshehja ėshtė mashtrim. Ky mashtrim zgjati afėr njė shekull. Nuk mund tė zgjasė mė, sepse edhe atė e kanė kuptuar tė gjithė.


Qarjet nuk zgjidhin asgjė

 
       Shqiptarėt kanė 95 vjet qė shkruajnė dhe flasin se shpallja e pavarsisė sė Shqipėrisė Aktuale, ishte edhe tragjike, pasi la jashtė shtetit, gati gjysmėn e hapsirave dhe popullit shqiptar. Qytetarė, shtetarė, gazetarė, historianė, politikanė pėrgjatė kėtyre 95 vjetėve kanė pohuar pohimin e sipėrthėnė. Por edhe politikanė, qeveritarė apo gazetarė tė huaj kanė qenė dakord me anėn tragjike tė krijimit tė shtetit shqiptar. Pra kanė pranuar se veē «haxhiqamilėve» shqiptarė qė ishin injorantė, kanė pasur edhe ata haxhiqamilėt e tyre qė nuk ishin injorantė. Haxhiqamilizimi nuk barazohet vetėm me injorancėn. (Nuk ėshtė haxhiqamilizėm tė kėrkosh vetėm «babėn», por ėshtė haxhiqamilizėm edhe kur tė ndajnė nga Nėna dhe tė japin me zor Vojvodėn pėr «Burrė»). Dhe duket se bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė duke rregulluar gabimet e saj. Kemi tė bėjmė me njė Drejtėsi tė Vonuar. Por duhet tė pohojmė se ajo lypset tė mos jetė Drejtėsi e Cunguar. Dhe pėr tė mos qenė e tillė, politika shqiptare duhet tė ndryshojė. Bashkėsia ndėrkombėtare, veēanėrisht SHBA kėrkon partnerė. Politika shqiptare nuk duhet tė jetė pengesa krysore e kombit nga i cili ka dalė. («Jo me Serbinė, por me Shqipėrinė» do tė shprehej europeisti i madh shqiptar nga Gjilani, Ramiz Cėrnica nė Kuvendin e Prizrenit nė korrik tė vitit 1945, Kuvend qė gjoja vendosi «bashkimin» e Kosovės me Jugosllavinė. «Tė hapur ndaj Serbisė dhe Shqipėrisė» shprehen disa politikanė shqiptarė gjoja globalistė dhe integristė nė Prishtinė. Domethėnė qė Shqipėria na qenka e barabartė me Serbinė!! Po ata vetė ēfarė janė??! Dhe e thonė kėtė kur SHBA pret qė tė thonė mė shumė, tė paktėn tė thonė atė qė thoshte Ramiz Cėrnica, ose atė qė kishte tė shkruar nė betim luftėtari i UĒK-sė.) Artificializmi nė ndėrtimin e shteteve ėshtė destabilizuesi mė i madh jo vetėm i atij shteti, por edhe i gjithė rajonit. Ballkani ėshtė destabilizues sepse ėshtė rajon artificial. Dhe synohet akoma nga disa shtete europiane tė mbahet i tillė, pėr ta pasur Destabilizimin tė Kontrolluar. Janė vetėm SHBA qė fare hapur kėrkojnė natyralitetin e tij. Dhe natyralitet do tė thotė qė shqiptarėt tė mos jenė gjysmake. Sa kohė qė shqiptarėt do tė vazhdojnė tė jenė nė 5 shtete, aq kohė, Ballkani do tė jetė fuēi - baruti. Sepse pėr aq kohė, shtylla kurrizore e rajonit do tė jetė «e krisur» nė qendrėn e saj.(Osam, Dheka, 3.5 ėshtė njė shtyllė kurrizore e krisur)


Vendi yt ėshtė Shqipėria

 
       Njė pjesė politikanėsh shqiptarė, pėrpiqen ta fshehin ruajtjen e artificialitetit rajonal me gjoja ekzistencėn e traditave, tė integrimit, statukuosė etj. Sipas tyre, Maqedonia ėshtė edhe vendi i shqiptarėve pasi atje ata kanė varret e tė parėve tė tyre. Nuk ėshtė as logjike etnike dhe as historike, ėshtė thjesht propagandistike. Ėshtė pėr t“u shtirur. Ėshtė fshehja e pafuqisė pėr tė bėrė mė shumė. Pse?
Sepse varret nuk janė tregues se i kujt ėshtė vendi. Turqia nuk ėshtė vendi i shqiptarėve megjithse nė Turqi me mijėra shqiptarė kanė varret e tė parėve tė tyre. As Greqia nuk ėshtė vendi i shqiptarėve meqė edhe nė Greqi me mijėra shqiptarė kanė varret e tė parėve tė tyre. Republika e Maqedonisė ka brenda teritorit tė saj njė pjesė tė konsiderueshme teritoresh qė nuk janė maqedonase por janė shqiptare. Ato janė pjesė tė Shqipėrisė Natyrale, qė pėr njėmijė e njė arsye i janė shkėputur asaj. (Atdheu i Mehmet Pashė Derallės nga Tetova ishte Shqipėria, ai ishte ministėr i qeverisė sė parė tė Ismail Bej Vlorės. A ka sens qė gjoja nė emėr tė globalizmit t“i thuash kujtimit tė atij apo stėrnipėrve tė tij se atdheu i Derallės ėshtė Maqedonia ?) Lypset tė mėsohet nga kryeministri grek Karamanlis qė nė mes tė Kėshillit tė Europės, deklaroi pėrpara Mitrevės se : «Unė Konstantin Karamanlis jam maqedonas dhe bashkė me mua janė tė tillė edhe 2.5 milion grekė tė Maqedonisė sė Egjeut». Pra ai synoi t“u mohojė maqedonėve jo vetėm emrin, por edhe kombėsinė dhe askush nuk i tha asgjė. Ndėrsa interacionalistėt tanė kanė frikė tė kėrkojnė edhe emrin e tyre !!



Integrimi europian kalon nga bashkimi i shqiptarėve

 
       Sa kohė qė shqiptarėt nė rajon do tė jenė nė gjendjen e sotme, aq kohė rajoni do tė jetė i pastabilizuar. Por pėr kėtė pėrgjegjėsia nuk do tė jetė e tyre. Ndėrsa Shqipėria do tė jetė e pazhvilluar dhe pėr kėtė pazhvillim tė saj, lypset qė pėrgjegjėsia tė kėrkohet tek vehtja. Zhvillim do tė thotė bashkim. Gjendja sotme me raportin 8 milion serbė nė njė shtet, 10 milion greke nė njė shtet dhe vetėm 3.5 milion shqiptarė nė njė shtet, ka dhe do tė ketė destabilizim, ka dhe do tė ketė moszhvillim tė shqiptarėve. Integrimi europian kalon nga bashkimi. Askush nuk mund t“u thotė shqiptarėve pse kėrkojnė tė drejtėn e tyre, pse kėrkojnė zhvillimin e tyre.

 

·        Autori ėshtė Analist politik dhe drejtor i Institutit tė  Prognozave Rajonale  me seli nė Tiranė

 

-----------------------------------

 

 

NACIONALISTĖT SHQIPTARĖ DINĖ TĖ BĖJNĖ SHTET